Civilinė byla Nr. 2-1005-752/2011
(Proceso numeris 2-05-3-24474-2009-2)
Proc. sprendimo kategorijos: 15.5; 116.1
(S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Jolitai Kazlauskaitei, dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovei advokatei I. B., atsakovo Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovei Žibutei D. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įsakymo paskirti drausminę nuobaudą panaikinimo,
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo prašė pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos darbo ginčų komisijos 2009-12-03 protokolo Nr. KO-70 sprendimą, kuriuo netenkintas jos prašymas dėl drausminės nuobaudos – pastabos panaikinimo ir jį panaikinti; pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko 2009-10-27 įsakymą Nr. P-378 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo valstybinei inspektorei J. K.“, kuriuo J. K. paskirta drausminė nuobauda – pastaba ir jį panaikinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-7, 141-145, 172-173).
I. J. K. teismo posėdyje palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad 2004 m. balandžio 01 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu ji buvo priimta dirbti Valstybinėje vidaus vandenų laivybos inspekcijos Mažųjų ir pramoginių laivų skyriaus vyresniosios inspektorės pareigose. Vėliau skriaus pavadinimas pasikeitė į Registro ir techninių apžiūrų, o įvykus reorganizacijai, atsakovo teisės ir pareigos perduotos Lietuvos saugios laivybos administracijai. Jos darbo vieta buvo Zarasuose, o jos tiesioginės vadovės darbo vieta buvo Kaune. Zarasuose esančiame padalinyje dirbo du darbuotojai, t.y. ji ir už ją aukštesnes laivybos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas užimantis D. P.. Šiuo metu ji nebedirba pas atsakovą, nes 2010-04-08 iš darbo buvo atleista dėl etatų mažinimo. Tačiau ji siekia įsidarbinti valstybės tarnyboje, į kurią priimant atsižvelgiama ir į ankstesnėse darbovietėse turėtas drausmines nuobaudas. Todėl jai išlieka aktualus klausimas dėl nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo.
Nurodė, kad 2009 m. spalio 27 d. Valstybins vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko įsakymu Nr. P-378 jai buvo paskirta drausminė nuobauda - pastaba. Drausminė nuobauda jai paskirta už tai, kad ji, būdama Registro ir techninių apžiūrų skyriaus valstybine inspektore, 2009-10-14 nesuderinusi su tiesioginiu vadovu - Registro ir techninių apžiūrų skyriaus vedėja R. M., nebūdama darbo metu darbo vietoje Zarasuose, pažeidė Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2006-08-04 įsakymu Nr. 4-225, 10 punkto reikalavimus ir padarė darbo drausmės pažeidimą. Nesutikdama su minėtu įsakymu ir paskirta drausmine nuobauda, 2009-11-24 ji keipėsi į darbo ginčų komisiją. Tačiau darbo ginčų komisija 2009-12-03 protokolu Nr. KO-70 priėmė sprendimą netenkinti ieškovės prašymo ir paliko galioti atsakovo 2009-10-24 įsakymą Nr. P-378. Todėl dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ji kreipėsi į teismą, nes mano, kad drausminė nuobauda jai buvo paskirta nepagrįstai.
Drausminės nuobaudos skyrimo metu ji dirbo Registro ir techninio apžiūrų skyriaus valstybinio inspektoriaus pareigose. Pagal pareigybės aprašymą, į jos funkcijas įėjo jai priskirtame regione vykdyti pramoginių ir asmeninių laivų, vidaus vandenų transporto priemonių pakabinamųjų variklių įregistravimą ir išregistravimą, atlikti techninę apžiūrą, išduoti atitinkamus dokumentus ir kt. Taip pat 2009-06-12 Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko įsakymu „Dėl asmenų, norinčių laikyti kvalifikacinį egzaminą, dokumentų priėmimo bei duomenų įvedimo“ Nr. 4-190, Registro skyriaus regioniniams valstybiniams inspektoriams buvo pavesta suformuoti norinčių laikyti egzaminus asmenų bylas. Vadovaujantis šiuo įsakymu, tokios funkcijos buvo pavestos ir jai. Jos aptarnaujamame Zarasų regione buvo norinčių laikyti egzaminą, todėl ji, vadovaudamasi šiuo įsakymu, suformavo norinčią laikyti asmenų bylas. 2009-10-13 inspekcijos darbuotojas D. P. jai taip pat atvežė ir perdavė Ignalinos regiono inspektoriaus suformuotas bylas. Kadangi pas ją buvo ne tik jos aptarnaujamos teritorijos norinčių laikyti asmenų bylos, 2009 m spalio 13 d. ji paskambino į egzaminų skyrių pasiteirauti dėl egzamino. Jai pasakė, kad dar neaišku, ar egzaminas bus spalio 14 d. Tą pačią dieną ji elektroniniu paštu išsiuntė bendrą savo ir iš Ignalinos regiono jai perduotų norinčių laikyti asmenų sąrašą Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos egzaminavimo skyriaus vyriausiajai specialistei J. K.. Tačiau atsakymo kada vyks egzamino laikymas negavo. Apie 16 val. iš kartu dirbančio inspekcijos darbuotojo D. P. sužinojo, kad 2009 m. spalio 14 d. 10 val. vyks egzaminas Molėtuose. Apie tai, kad egzaminas bus organizuojamas Molėtuose, ji žinojo iš anksčiau, dar spalio pradžioje apie tai buvo užsiminęs Inspekcijos viršininkas A. D., nes Molėtų inspektorius G. Š. tuomet rašė prašymą dėl egzaminuotojo skyrimo Molėtuose. Prašyme buvo norodęs, kad norinčių laikyti egzaminą yra ne tik iš jo regiono, bet ir iš Utenos, Ignalinos, Zarasų. Egzaminas Molėtuose turėjo vykti dėl visų šių regionų. Ji buvo surinkusi nemažos žmonių grupės dokumentus ir dar priėmusi iš Ignalinos atvežtas bylas. Iš viso turėjo 19 bylų. Todėl buvo įsitikinusi, kad ji atsakinga už tų bylų pristatymą egzamino komisijai, nes suprato, kad nepristačius suformuotų norinčių laikyti egzaminą asmenų bylų, tie asmenys prie egzamino nebus prileisti. Pagal viršininko įsakymą, išlaikius egzaminą, bylas ji turėjo perduoti teisės ir personalo skyriui. Todėl sužinojusi apie kitą dieną vyksiantį egzaminą, ji buvo įsitikinusi, jog turi pristatyti bylas. Tuo klausimu dar pasikalbėjo su inspekcijos darbuotoju D. P., kuris tuo metu užėmė aukštesnes pareigas. D. P. pritarė, kad jai būtina vykti. Todėl ji 8.30 val. savo transportu išvyko į Molėtus. Taip pat prieš vykstant į Molėtus, paskambino Molėtuose dirbančiam valstybiniam inspektoriui G. Š., kuris patvirtino, kad tikrai jų skyriaus patalpose vyks egzaminas ir pasakė, kad ten taip pat atvyks ir jos tiesioginė vadovė R. M.. Tai sužinojusi, ji nutarė vadovę apie savo išvykimą į Molėtus informuoti susitikus. Nuvykusi į Molėtus, ji perdavė bylas egzaminavimo komisijai, todėl atvykę norintys laikyti motorinių pramoginių laivų laivavedžių egzaminą asmenys prie jo buvo prileisti ir jį laikė. Molėtuose ji taip pat susitiko su tiesiogine vadove R. M. ir jai pasakė, kad atvyko į Molėtus, nes reikėjo pristatyti bylas. Vadovė jai jokių pretenzijų neišsakė, o po kelių dienų surašė tarnybinį pranešimą ir jai buvo paskirta drausminė nuobauda.
Vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtintas reikalavimas informuoti tiesioginį vadovą paliekant darbo patalpas darbo tikslais jai buvo žinomas, tačiau ieškovės paaiškinimu, iš inspektorių to nebuvo reikalaujama. Jai, kaip ir kitiems regioniniams valstybinams inspektoriams, dažnai tekdavo palikti darbo vietą, nes toks buvo jų darbo pobūdis. Darbas vyko ne tik kabinete, bet ir jiems priskirtame regione. Dažnai tekdavo išvykti prie ežerų atlikti vidaus vandenų transporto techninę apžiūrą ir kt. Palikdama kabinetą ir išvykdama darbo reikalais, ji niekuomet apie tai nepranešdavo vadovei, nes ankstesnis vadovas buvo sakęs, kad išvykstant darbo reikalais neskambinėti, o pranešti tik tuomet, jei reikia išeiti ne darbo reikalais – į polikliniką ar kitais asmeniniais reikalais. Pasikeitus vadovams, su R. M. tokios kalbos nebuvo, tačiau ji taip pat niekuomet nereikalavo jai pranešinėti apie išvykas darbo reikalais, todėl ji manė, jog niekas nepasikeitė. 2009-10-14 ji paliko darbo vietą vykdydama Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko įsakymu jai pavestas su laivavedžių egzaminavimu susijusias funkcijas. Todėl jos nuomone, susiderinti iš anksto su vadove ir gauti jos sutikimą ji neprivalėjo. Prieš išvykdama ant durų paliko raštelį, kad išvyko darbo reikalais ir kad interesantų priėmimas vyks sekančią dieną. Į darbo vietą grįžo darbo dienos pabaigoje. Tuomet buvo navigacijos sezono pabaiga ir klientų tokiu laiku būdavo mažai. Iš kitų darbuotojų žino, kad tą dieną niekas jos neieškojo ir nepasigedo. Todėl mano, jog vykdydama kitas Inspekcijos viršininko jai pavestas pareigas ji nepadarė darbo drausmės pažeidimo ir jokios žalos atsakovui dėl to, kad ji nebuvo darbo vietoje Zarasuose, neatsirado. Mano, jog drausminė nuobauda jai buvo paskirta nepagrįstai.
Ieškovės atstovė advokatė I. B. savo atstovaujamosios reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį patenkinti pilnutinai. Nurodė, kad 2009-12-03 Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos darbo ginčų komisija sprendimas, taip pat 2009-10-24 atsakovo įsakymas Nr. P-378 „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo" yra nepagrįsti ir naikintini, kadangi drausminė nuobauda ieškovei paskirta nepagrįstai. Nurodė, kad skiriant ieškovei drausminę nuobaudą atsakovas formaliai vadovavosi Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių 10 punktu. Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastims ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, drausminės atsakomybės taikymas negalimas.
Ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad nepagrįstas atsakovo atstovės teiginys, kad išvykdama į kitą regioną ieškovė turėjo kreiptis su prašymu dėl komandiruotės ir tai turėjo padaryti Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka. Vidaus tvarkos taisyklėse nuorodos į vyriausybės nutarimą, ar tai, kad ieškovė turi kreiptis dėl komandiruotės nėra. Todėl tokie atsakovo atstovės argumentai yra nepagrįsti ir tai dar kartą patvirtina, kad atsakovo vidaus tvarkos taisyklėse nėra nurodyta tvarka kaip turi elgtis darbuotojas, norintis išvykti į kitą regioną. Todėl laikė, kad atsakovas pats tinkamai nesureguliavo tokios tvarkos ir todėl negalėjo reikalauti iš ieškovės tam tikrų veiksmų atlikimo, kadangi ji su tokia tvarka nebuvo supažindinta. Dėl šios priežasties vertino, kad drausminė nuobauda ieškovei paskirta nepagrįstai.
Iš pridedamų dokumentų matyti, kad ieškovė išvykdama į Molėtus dirbo darbdavio - atsakovo naudai, ir jo interesams bei atsakovui nesukėlė jokių neigiamų padarinių, todėl ieškovės veiksmuose nenustačius neteisėtų veiksmų yra negalima ir drausminė atsakomybė.
Pradinis atsakovas - Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcija atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 27-35). Teismo posėdyje jo atstovė I. Ž. paaiškino, kad ieškovė nubausta už tai, kad palikdama darbo vietą apie tai neinformavo savo tiesioginės viršininkės R. M.. Inspektoriams yra priskirti tam tikri regionai, kurie taip pat laikytini jų darbo vieta ir į juos jie galėjo vykti neinformuodami vadovo. Ieškovei buvo priskirti Zarasai, todėl išvykdama į Zarasų regioną darbo reikalais, pvz. atlikti techninių apžiūrų, ji neprivalėjo informuoti vadovės, tačiau išvykdama iš Zarasų privalėjo informuoti. Taip pat privalėjo informuoti išeidama nedarbo reikalais – pas gydytoją ir pan. Tokia tvarka nebuvo įtvirtinta lokaliniuose aktuose, tačiau tokia praktika buvo nusistovėjusi. Jos nuomone, klausimas, ar palikusi darbo vietą ieškovė tą dieną dirbo, yra ginčytinas, nes bylų vežimas neįeina į jos pareigas. Bylų vežimas susijęs su Inspekcijos veikla, tačiau nesusijęs su ieškovės funkcijom. Tačiau ta diena ieškovei nebuvo skaitoma kaip pravaikšta. Jos nuomone, išvykdama į kitą miestą, ieškovė turėjo ne tik pranešti, bet ir rašyti prašymą vadovei dėl komandiruotės. Tai nėra reglamentuota atsakovo lokaliniuose aktuose, tačiau mano, kad komandiruočių tvarką ieškovė turėjo žinoti. Jei ieškovė būtų bent telefonu pranešusi vadovei apie išvykimą, konfliktas nebūtų kilęs, vedėja būtų jai paaiškinusi kaip turi būti įformintas išvykimas į kitą miestą. Be to, inspekcijos nuomone, ieškovei iš viso nereikėjo važiuoti, nes bylų vežimas į jos funkcijas neįėjo. 2009-06-12 Įsakyme konkrečiai yra nurodyta, kokios funkcijos pavestos regioniniam inspektoriui. Jeigu ieškovei buvo neaišku, ji turėjo pasiskambinti tiesioginei vadovei. Egzaminas vyko ne ieškovės regione, todėl ieškovė turėjo nurodyti žmonėms kreiptis į to rajono inspektorių. J. Z. būtų susidariusi 15 žmonių grupė, ieškovė turėjo egzaminą organizuoti Zarasuose, t.y. rašyti prašymą kad atvyktų egzaminatoriai. Vežti bylas turėjo patys žmonės. Skyriaus vedėja turėjo paaiškinti tvarką, nes ji koordinuoja Registro ir techninių apžiūrų skyriaus darbą. Jeigu ieškovei ta tvarka buvo neaiški, ji turėjo klausti, aiškintis, konsultuotis su tiesioginiu vadovu, tačiau to nedarė. Ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, nes nesusiderinusi su vadove paliko darbo vietą ir vykdė jai nepavestas funkcijas, neatliko savo tiesioginių pareigų. Drausminė nuobauda ieškovei parinkta ir paskirta tinkamai, atsižvelgiant į tai, kad jos padarytas darbo drausmės pažeidimas nėra šiurkštus, kad anksčiau ji nebuvo bausta drausmine tvarka.
Teismo posėdyje Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos teises bei pareigas po reorganizacijos perėmusio atsakovo Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovė Žibutė D. G. pradinio atsakovo išdėstytą poziciją palaikė. Nurodė, kad J. K. drausminė nuobauda – pastaba paskirta pagrįstai ir teisėtai, nes ji 2009-10-14, nesuderinusi su tiesioginiu vadovu, nebūdama darbo vietoje Zarasuose, pažeidė Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių 10 punkto reikalavimus ir tuo padarė darbo drausmės pažeidimą. Ši nuobauda paskirta teisingai ir teisėtai, nes teisės akto, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas yra akivaizdus. Vidaus tvarkos taisyklės yra vienas pagrindinių dokumentų, kuris reglamentuoja įstaigos vidaus tvarką, vykdant jai priskirtas funkcijas, darbuotojų teises ir pareigas, darbo drausmę. Tai privalomas dokumentas, kurios pavyzdinė forma patvirtinta LR Vyriausybės 2006-02-28 nutarimu Nr. 200. Šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintų pavyzdinių taisyklių 7 punktas nustato, kad darbuotojas, palikdamas įstaigą darbo tikslais, apie tai turi informuoti savo tiesioginį vadovą. Vidaus tvarkos taisyklių nuostata, kurią pažeidė ieškovė, įtvirtinta Vyriausybės nutarimu ir tai liudija šios nuostatos svarbumą. Vargu ar būtų įmanoma tinkamai organizuoti įstaigos veiklą, jei ši nuostata nebūtų įtvirtinta. Ši vidaus tvarkos taisyklių nuostata svarbi ir jos privalu laikytis ir dėl to, kad padalinio vadovas ne tik organizuoja padalinio veiklą, bet ir kontroliuoja darbo laiką. Vidaus tvarkos taisyklės yra vienas svarbiausių įstaigos veiklos dokumentų, su kuriuo darbuotojas supažindinamas priimant į darbą. Ieškovė taip pat buvo su jomis supažindinta. Paminėtą Vidaus tvarkos taisyklių punkto pažeidimą negalima vertinti formaliai. Formalizuoti šią nuostatą neteisinga, nes ji užtikrina darbo tvarką, darbuotojo teises ir pareigas bei darbo drausmę. Nuostata informuoti apie išvykimą iš darbo vietos susijusi su darbo drausme ir jos užtikrinimu. Informavimas ir derinimas yra prielaida racionaliems ir teisingiems sprendimams priimti vykdant darbines pareigas, organizuojant padalinio, įstaigos veiklą. Ginčytinu atveju, ieškovė priėmė ne tik teisės aktus pažeidžiantį, bet ir neracionalų sprendimą. Neturėdama pavedimo, nusprendė nuvežti bylas į kitą regioną - Molėtus. Šias bylas galėjo nuvežti kitas asmuo, kuris, turėdamas inspekcijos viršininko leidimą taip pat tą dieną vyko į Molėtus. Tiesioginio vadovo informavimas apie išvykimą iš savo darbo vietos į kitą vietovę, regioną, neabejotinai būtų padėjęs išvengti dar vieno pažeidimo.
LR Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 patvirtintų tarnybinių komandiruočių 5 punktas nustato, kad vienos dienos tarnybinė įforminama įstaigos vadovo rezoliucija,
patvirtinančia, kad darbuotojas gali vykti į komandiruotę. Ši nuostata įsigaliojo
2009-09-30 ir galimai ieškovė galėjo jos nežinoti, bet jei apie savo išvykimą būtų
informavusi tiesioginį vadovą, jai neabejotinai būtų paaiškinta, kad išvykimas į kitą miestą
yra komandiruotė ir vykti galima tik gavus Inspekcijos viršininko leidimą. Tokiu būdu, ieškovė pažeidė ne tik taisyklių 10 punktą, bet ir minėto Vyriausybės nutarimo 5 punktą, nes be nustatyta tvarka išduoto leidimo išvyko į komandiruotę. Nepagrįstas ir neteisingas ieškovės teiginys, ji darbo drausmės pažeidimo nepadarė, nes į Molėtus vyko darbo reikalais ir kad ieškovas, paskirdamas jai drausminę nuobaudą, už tai, kad ji vykdė jai priskirtą darbą, pristatė egzamino laikymo bylas, be kurių egzaminas nebūtų įvykęs ir asmenys, norintys jį laikyti nebūtų prileisti prie egzamino laikymo, veikė neprotingai, nesąžiningai ir neteisingai: Ieškovė tuo metu, kai jai buvo paskirta drausminė nuobauda, dirbo Registrų ir techninių apžiūrų skyriuje. Šio skyriaus funkcijos, nustatytos skyriaus nuostatuose. Skyrius vykdo vidaus vandenų transporto priemonių ir jų pakabinamųjų variklių registravimą LR vidaus vandenų laivų registre ir dalyvauja saugios laivybos kontrolės reiduose vykdant valstybinę saugios laivybos vidaus vandenyse kontrolę. Ieškovės darbo funkcijas nustatytos pareigybės aprašyme, patvirtintame Inspekcijos viršininko 2006-10-13 įsakymu Nr. 4-299. Jame nėra funkcijų, susijusių su laivavedžių egzaminavimu. Inspekcijos viršininko 2009-06-12 įsakymu Nr. 4-190 ieškovei buvo pavesta iš suinteresuotų asmenų priimti dokumentus, kurie reikalingi norint laikyti atitinkamos kvalifikacijos egzaminą bei pateiktas dokumentų kopijas sutikrinti su originalais, kopijas patvirtinant kopijos tikrumo žyma ir savo spaudu ir parašu ir suformuoti asmenų, norinčių laikyti egzaminus bylas pagal savo aptarnaujamą regioną. Jokiame dokumente, reglamentuojančiame ieškovės funkcijų vykdymą nėra nustatyta, kad ji turi vežti į kitą regioną, kur vyks egzaminai. Taigi suformuotų bylų pristatymas neįėjo nei į pagrindines, nei į papildomas funkcijas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, klausimą dėl funkcijų, kurios nepriskirtos jos kompetencijai, vykdymo, t.y. vykimo į komandiruotę ir egzaminavimo bylų pristatymo turėjo spręsti su tiesioginiu vadovu. To nepadariusi ji pažeidė vidaus tvarkos taisyklių 10 punktą, Vyriausybės nutarimą dėl komandiruočių tvarkos. Taip pat ieškovė savavališkai išvykdama iš savo nuolatinės darbo vietos pažeidė ir Inspekcijos viršininko 2009-09-25 įsakymą Nr. 4-40 „Dėl interesantų priėmimo 2009 metų spalio mėnesį". Šiuo įsakymu buvo nustatyta, kad ieškovė 2009 m. spalio 14 dieną turėjo dirbti Zarasuose ir užtikrinti tinkamą klientų aptarnavimą.
Neteisingas ir ginčytinas ieškovės teiginys, kad apie atvykimą į kitą regioną ji informavo skyriaus vedėją atvykus į Molėtus. Šis teiginys rodo, kad ieškovė nesuvokė ar nenorėjo suvokti vidaus tvarkos taisyklių 10 punkto nuostatų apie tiesioginio vadovo informavimą, norint išvykti iš darbo vietos, prasmės. Informavimo veiksmas taip, kaip jį suvokia ieškovė, praranda prasmę, nes jo principas yra užtikrinti teisės aktų laikymąsi bei efektyvų darbą, siekiant geresnių rezultatų. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad nėra visų reikiamų darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų dalių: Konkretūs neteisėti darbuotojo veiksmai - vykimas į kitą miestą nesuderinus su tiesioginiu vadovu ir negavus jo sutikimo, vykdant veiklą, kurį neįeina į darbuotojo funkcijas, neigiami padariniai - netinkamai, neefektyviai panaudotas darbo laikas, nebuvo tinkamai aptarnauti interesantai. Todėl mano, kad lengviausia drausminė nuobauda - pastaba ieškovei paskirta pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgiant ir išanalizavus visas aplinkybes ir įvertinus darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų dalių buvimą.
Liudytojas D. P. parodė, kad jis nuo 2004 m. dirbo Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijoje viršininko pavaduotoju, kuravo Registro skyrių, todėl organizaciniai klausimai jam yra gerai žinomi. Mano, kad šiuo atveju ieškovei informuoti vadovės nebuvo būtina, nes Molėtų inspektorius rašė prašymą ne tik savo, bet ir dar 3 regionų vardu, kad tuose rajonuose susirinko grupė norinčių laikyti egzaminą. Ieškovės regione norinčių laikyti egzaminą buvo daugiausia. Apie tai, kad priimtas įsakymas vykdyti egzaminą 2009-10-14, jis sužinojo 2009-10-13 apie 16 val. paskambinęs viršininkui ir tai pasakė ieškovei, nors mano, kad apie tai jai turėjo būti pranešta iš anksto. Ieškovė jo klausė, kaip su bylų nuvežimu. Jis pasakė, kad ji pati pristatytų, nes yra buvę, kad inspektoriai vežė savo suformuotas bylas. Be to, tada pas ieškovę buvo 19 prašymų egzamino laikymui. Skambinti visiems, dalinti bylas ir sakyti, jog patys vežtų, būtų buvę netikslinga. Iki tol išvykstant į kitą regioną prašymo rašyti nereikėdavo, išskyrus kai vykdavo į centrinį ofisą. Ieškovei nuvykus, viršininkė su ja bendravo, jokių priekaištų neišsakė. Mano, kad ieškovė vykdė viršininko įsakymu jai priskirtas funkcijas ir darbo drausmės pažeidimo nepadarė.
Liudytojo paaiškinimu, ieškovė dirbo gerai, buvo pareiginga.
L. R. M. paaiškino, jog drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo metu ji dirbo Registro ir techninių apžiūrų skyriaus vedėja ir buvo tiesioginė ieškovės vadovė. Drausminė nuobauda ieškovei paskirta už tai, kad išvykdama iš darbo vietos jai apie tai nepranešė ir negavo leidimo išvykti. Tą dieną pagal grafiką ieškovė turėjo būti savo darbo vietoje Zarasuose. Apie tai, kad ieškovė išvyko dėl egzaminą norinčių laikyti asmenų bylų nuvežimo, sužinojo iš jos pačios nuvykusi į Molėtus. Bylų vežimas į ieškovės pareigas neįėjo, ji turėjo tik surinkti duomenis, pakonsultuoti besikreipiančius asmenis. Mano, kad bylą turėjo nuvežti pats pilietis, nes taip yra numatyta Egzaminavimo tvarkoje. Ji tai žino, nes tvarko įstaigos interneto tinklapį, ir ten būdavo nurodyta, kada vyks egzaminas, kad klientas turi vežti dokumentus pats dieną prieš egzaminą ir užsiregistruoti. Apie 2009-10-14 Molėtuose vyksiantį egzaminą internete nebuvo paskelbta, ji apie tai negavo jokios oficialios informacijos. Paprastai viršininko įsakymą dėl egzamino ji gaudavo mėnesį prieš egzaminą. Informaciją gaudavo iš egzaminų skyriaus vedėjos ir ją įdėdavo. Kodėl šiuo atveju negavo informacijos – pasakyti negali, tačiau mano, jog dėl to, kad egzamino skyrimas nebuvo patvirtintas viršininko įsakymu. Šiuo atveju grupę surinko Molėtų inspektorius ir kreipėsi į viršininką, kad leistų organizuoti egzaminą. Viršininkui leidus, toliau sprendžia egzaminų skyriaus vedėjas. Kas už ką toliau būdavo atsakingas – ji negali pasakyti, nes egzaminavimo skyriaus veiklos nežino. Apie Molėtuose vyksiantį egzaminą turėjo tik žodinę informaciją. Kad ieškovė nuvyko į Molėtus jai buvo naujiena. Žinojo, kad be pagrindinių funkcijų jai pavesta rinkti norinčių laikyti egzaminą dokumentus. Tai papildomos pareigos ir dėl jų ieškovę kuravo egzaminų skyriaus vedėja, kuri ir turėjo paaiškinti ieškovei egzaminų tvarką. Ji ieškovei apie tai nieko neaiškino. Kadangi ji atsakinga už tiesioginių ieškovės funkcijų organizavimą, mano, kad nurodymus ieškovei egzaminų skyriaus vedėja galėjo duoti tik per ją. Ji net nežinojo, kad ieškovė turi bylų ir turėjo jas vežti. Apie tai sužinojo tik nuvykus į Molėtus, nes egzaminų skyriaus vedėja jai apie tai nieko nesakė. Ji neturi priekaištų dėl to, kad ieškovė vežė bylas, tačiau turėjo jai apie tai pranešti. Skambučio būtų pakakę, nes ji turi teisę išleisti. Bet ieškovė išvyko jos neįspėjusi ir išbuvo visą dieną. Egzamino laikymą turėjo organizuoti egzaminų skyriaus vedėja. Už neplaninio egzamino laikymą ir bylų nuvežimą taip pat buvo atsakinga egzaminų skyriaus vedėja. Mano, kad bylas galėjo nuvežti ir D. P., kuris turėjo leidimą tą dieną vykti į Molėtus. Apie tai, kodėl ieškovei buvo perduotos ir Ignalinos inspektoriaus bylos, nieko nežino. Mano, kad darbuotojai padarė taip, kaip suprato, bet tai nereiškia, kad jie padarė teisingai. Jeigu ieškovė nebūtų pristačiusi bylų ir tie asmenys būtų nelaikę egzamino, nežino, kokia tuomet būtų buvusi viršininko nuomonė.
Liudytoja taip pat paaiškino, kad kiekvienas inspektorius turi savo aptarnaujamą regioną, kuriame vykdo savo pagrindines funkcijas. Jeigu išvyksta į savo regioną, apie tai tiesioginio vadovo neturi informuoti. Apie Vidaus tvarkos taisyklių 10 punkto vykdymą su skyriaus darbuotojais nebuvo plačiau kalbėta. Tačiau galiojo tokia tvarka, kad apie išvykimą savo regione inspektoriai neturėjo informuoti, o vykdant ne pagrindines funkcijas ir išvažiuojant į kitą regioną rašydavo prašymą. Reorganizavus įmonę, įvesta komandiruočių tvarka. Kad išvažiuojant į kitą regioną reikia bent jau paskambinti vadovei, ieškovė žinojo, nes taip yra dariusi kai tekdavo vykti į Kauną.
Ieškovės ieškinys tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 27 d. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko įsakymu Nr. P – 378, ieškovei J. K., registro ir techninių apžiūrų skyriaus valstybinei inspektorei, buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba dėl to, kad ji 2009 m. spalio 14 d., nesuderinusi su tiesioginiu vadovu – Registro ir techninių apžiūrų skyriaus vedėja R. M., nebūdama darbo metu darbo vietoje Zarasuose, pažeidė Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų inspekcijos viršininko 2006-08-04 įsakymu Nr. 4-225 10 punkto reikalavimus (b.l. 102). J. K. 2009-11-24 pareiškimu kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl nuobaudos panaikinimo (b.l. 74). Darbo ginčo komisija 2009 m. gruodžio 03 d. protokolo nutarimu Nr. KO-70 netenkino J. K. prašymo dėl nuobaudos panaikinimo. (b. l.74-75).
Teismas sprendžia, kad darbo ginčų komisijos nutarimas netenkinti ieškovės prašymo - panaikinti 2009 m. spalio 27 d. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko įsakymu Nr. P – 378 jai skirtą drausminę nuobaudą yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, nes ieškovė 2009 m. spalio 14 d. darbo drausmės pažeidimo, už kurį yra nubausta, nepadarė.
Kaip matyti iš 2009 m. spalio 27 d. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko įsakymu Nr. P – 378, ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba dėl vidaus tvarkos taisyklių 10 punkto reikalavimų pažeidimo. Šiame įsakyme nurodyta, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą tuo, kad nesuderinusi su tiesioginiu vadovu – Registro ir techninių apžiūrų skyriaus vedėja R. M., 2009 m. spalio 14 d. nebuvo darbo metu darbo vietoje Zarasuose. Tačiau Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių 10 punkte numatyta dvejopa „suderinimo“ su tiesioginiu vadovu tvarka. Numatyta, kad paliekant Inspekcijos patalpas tarnybos ar darbo tikslais darbuotojas turi apie tai informuoti tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę, o išvykstant ne darbo tikslais – darbuotojas turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Kaip matyti iš priimto įsakymo, jame nėra konkrečiai nurodyta, ar ieškovė paliko darbo vietą asmeniniais ar darbo tikslais, taip pat nėra nurodyta kokių konkrečių veiksmų neatlikimu ieškovė kaltinama – ar tiesioginės vadovės neinformavimu apie išvykimą darbo tikslu, ar kad išvyko ne darbo tikslais negavusi tiesioginės vadovės sutikimo. Todėl byloje kilo ginčas ką atsakovas laikė darbo drausmės pažeidimu.
Kaip matyti iš byloje esančio pranešimo ieškovei apie padarytą darbo drausmės pažeidimą, atsakovas pareikalavo ieškovės raštu pasiaiškinti dėl to, kad ji 2009-10-14 (darbo dieną) nebuvo darbo vietoje Zarasuose (b.l. 97). Iš jos nebuvo reikalaujama pasiaiškinti dėl to, kad ji paliko darbo vietą darbo tikslais apie tai neinformavusi tiesioginio vadovo, arba kad išvyko ne darbo tikslais negavusi tiesioginės vadovės sutikimo. Tai rodo, jog atsakovas drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą pradėjo visai ne dėl to, už ką vėliau ieškovė buvo nubausta, o turėdamas įtarimų, kad 2009-10-14 ji nebuvo darbe. Būtent taip atsakovo įtarimą dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo suprato ir ieškovė, nes 2009-10-21 atsakovui pateiktame pasiaiškinime (įvardintame tarnybiniu pranešimu) nurodė, kad minėtą dieną ji vyko į Molėtus, kur tą dieną vyko laivavedžių egzaminavimas, kur ji vežė savo ir Ignalinos regiono inspektoriaus surinktus dokumentus, t.y. tą dieną vykdė su darbu susijusias funkcijas. Dėl to atsakovo pranešimą dėl padaryto pažeidimo ji įvertino kaip nepagrįstą ir išsakė nuomonę, jog jaučiasi nepageidaujama darbuotoja. (b.l. 98).
Taigi, darytina išvada, kad ieškovės nebuvo prašoma pasiaiškinti dėl to pažeidimo, už kurį jai faktiškai buvo paskirta drausminė nuobauda. Tuo pažeista DK 240 str. nustatyta drausminės nuobaudos skyrimo tvarka.
Byloje atsakovas taip pat yra pateikęs Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos G. M. darbo drausmės tyrimo išvadas, į kurias atsižvelgta skiriant drausminę nuobaudą. (b.l. 102). Darbo drausmės pažeidimo tyrimą atlikusi atsakovo darbuotoja nustatė, kad Registro ir techninių apžiūrų skyriaus inspektoriams buvo pavesta iš suinteresuotų asmenų priimti dokumentus, kurie reikalingi norint laikyti atitinkamos kvalifikacijos egzaminą, taip pat tai, kad J. K. tokius dokumentus iš Ignalinos atvežė ir perdavė Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas D. P.. Tačiau padarė išvadą, kad laivavedžių dokumentų vežiojimas į kitus regionus neįeina į J. K. pareigas ir kad ji, užuot pati vežusi tuos dokumentus į Molėtus, galėjo juos perduoti D. P.. Taip pat nurodė, kad J. K. savavališkai pasitraukė iš darbo vietos, o pagal Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų inspekcijos viršininko 2006-08-04 įsakymu Nr. 4-225, 10 punktą apie bet kokį išvykimą darbo metu, nesusijusį su tiesioginėm funkcijom, J. K., kaip ir kiti inspektoriai, turėjo suderinti su tiesioginiu vadovu – registrų ir techninių apžiūrų skyriaus vedėja R. M., tačiau R. M. apie jos nebuvimą darbo vietoje nebuvo informuota (b.l. 36-37).
Kaip matyti iš pateiktų darbo drausmės tyrimo išvadų, jas pateikusi atsakovo darbuotoja G. M. savaip traktuoja Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų inspekcijos viršininko 2006-08-04 įsakymu Nr. 4-225, 10 punktą, nes nurodo, kad J. K., kaip ir kiti inspektoriai, su tiesioginiu vadovu turėjo suderinti bet kokį išvykimą darbo metu, nesusijusį su tiesioginėm funkcijom, nors minimame taisyklių punkte nėra išskiriamas išvykimas vykdyti tiesiogines ar netiesiogines funkcijas, taip pat nėra sąvokos „suderinti“ su tiesioginiu vadovu, o tik jį informuoti arba gauti jo leidimą.
Kadangi skirdamas atsakovas vadovavosi G. M. pateiktomis tyrimo išvadomis, į įsakymą buvo perkeltas jos pavartotas išsireiškimas „nesuderinusi su tiesioginiu vadovu“, nenurodant, kokia forma ieškovė tai turėjo padaryti. Tokiu būdu iš įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo formuluotės negalima spręsti, ar atsakovas laikė, kad laivavedžių dokumentų nuvežimas egzaminų komisijai neįėjo į J. K. pareigas ir kad ieškovė išvyko iš darbo vietos ne darbo tikslais ir todėl turėjo gauti vadovės sutikimą, ar kad išvyko darbo tikslais ir vidaus tvarkos taisyklių 10 punktą pažeidė tuo, jog prieš išvykdama neinformavo tiesioginės vadovės.
Šios aplinkybės yra reikšmingos ir turėjo atsispindėti įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nes Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų inspekcijos viršininko 2006-08-04 įsakymu Nr. 4-225, 10 punkte yra nurodyta skirtinga tvarka, kaip turi elgtis darbuotojas, išvykdamas iš darbo vietos darbo tikslais ir nedarbo tikslais. Pirmuoju atveju jis turi tik informuoti tiesioginį vadovą apie išvykimą, o antruoju – gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Kaip matyti iš kitų surinktų įrodymų, nors abu šie reikalavimai yra įtvirtinti tame pačiame vidaus tvarkos taisyklių punkte, tačiau darbdavio jie nebuvo laikomi lygiareikšmiais reikalavimais, kurių besąlygiškai turi laikytis visi darbuotojai. Teismo posėdyje apklausti atsakovo atsakingi darbuotojai - I. Ž., R. M., D. P. paaiškino, kad atsižvelgiant į inspektorių darbo pobūdį, į tai, kad jų darbas vyko ne tik Inspekcijos patalpose, bet ir jiems priskirtuose regionuose, nebūtų buvę racionalu reikalauti ir nebuvo reikalaujama, kad apie savo darbines išvykas jie pranešinėtų tiesioginiam vadovui. Vadinasi, atsakovo įmonėje realiai buvo nusistovėjusi ieškovės nurodyta tvarka ir buvo reikalaujama laikytis Vidaus tvarkos taisyklių 10 punkto tik išvykstant ne darbo tikslais.
Tinkamas darbo organizavimas yra darbdavio pareiga (DK 229 str.). Todėl tai, kad pats atsakovas nustatęs vidaus tvarkos taisyklėse minėtą reglamentavimą jo realiai netaikė, išvykimo tvarką organizavo kitaip, teismas sprendžia, kad minėta Vidaus tvarkos taisyklių nuostata liko tik deklaratyvi, o jos nesilaikymas nesudarantis pagrindo drausminei atsakomybei kilti.
Šioje byloje nebuvo ginčo, kad 2009-10-14 ieškovė paliko darbo vietą – Inspekcijos jai skirtas darbo patalpas Zarasuose dėl to, kad vežė surinktus laivavedžių egzaminus besirengiančių asmenų dokumentus į Molėtus, kur tą dieną vyko egzaminas. Šioje byloje buvo ginčijama, ar tai ji darė vykdydama jai priskirtas darbo funkcijas, nes pagal Vidaus tvarkos taisyklių 10 punktą, išvykdama nedarbo tikslais ji privalėjo gauti tiesioginio vadovo sutikimą.
Kaip matyti iš Registro skyriaus valstybinio inspektoriaus pareigybės aprašymo, į valstybinio inspektoriaus pareigas neįėjo jokios funkcijos, susijusios su norinčių laikyti laivavedžių kvalifikacijos egzaminus (b.l. 83-85). Tačiau 2009-06-12 valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 4-190, registrų skyriaus regioniniams valstybiniams inspektoriams buvo pavestos atskiros su laivavedžių kvalifikacijos suteikimu susijusios funkcijos: 1) iš suinteresuotų asmenų priimti dokumentus, kurie reikalingi norint laikyti atitinkamos kvalifikacijos egzaminą; 2) pateiktas dokumentų kopijas sutikrinti su originalais ir kopijos tikrumą patvirtinti atitinkama žyma ir savo parašu; 3) asmenims išlaikius egzaminą, suformuotas vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų laivavedžių bylas perduoti Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei Z. T.; 4) pasirašytinai išduoti patvirtintus B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus bei motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus ir motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus.
Minėtu įsakymu regioniniams valstybiniams inspektoriams pavestos funkcijos iš esmės atitiko Valstybinės vandens vandenų laivybos inspekcijos viršininko 2006-02-28 įsakymu patvirtintuose laivavedžių kvalifikacijos suteikimo nuostatuose sekretoriams pavestas funkcijas, kur sekretorius apibūdinamas kaip asmuo, paskirtas atsakingu už dokumentų Egzaminui priėmimą ir saugojimą bei atitinkamą kvalifikacijos dokumentų išdavimą. Į sekretoriaus funkcijas taip pat įėjo atitinkamų pageidaujančių laikyti egzaminą asmenų dokumentų priėmimas, jų patikrinimas bei patvirtinimas (Nuostatų 4, 5, 6 punktai, b.l. 165-168). Kaip matyti, Inspekcijos viršininkui 2009-06-12 pavedus Regioniniams inspektoriams priimti norinčių laikyti asmenų dokumentus, su šiais nuostatais buvo supažindinta ir ieškovė (b.l. 164). Šiuose nuostatuose, kaip ir minėtame 2009-06-12 Viršininko sakyme nėra reglamentuota tvarka, ką sekretorius privalo daryti iš suinteresuotų asmenų priėmęs atitinkamus dokumentus. Tačiau pagal visą nustatytą dokumentų priėmimo ir egzaminų tvarką, akivaizdu, kad sekretorius tuos dokumentus turėjo perduoti egzaminuotojui. Todėl seka logiška išvada, kad dokumentų priėmimą pavedus vykdyti regioniniams inspektoriams, kai jie patys surenka grupę ir kviečia egzaminuotoją, jie lygiai taip pat, kaip ir sekretorius, jam pateiktus dokumentus turi perduoti egzaminuotojui. Ir nors nagrinėjamu atveju egzaminuotojas atvyko ne į ieškovės regioną, bet į kitą, Inspekcijos viršininkui leidus organizuoti bendrą keturių regionų egzaminą, ieškovė savo turimas bylas, neesant kitokio patvarkymo, privalėjo perduoti egzaminuotojui. Todėl jos paaiškinimas, jog veždama bylas į Molėtus, kur vyko egzaminas, ji vykdė Viršininko įsakymu jai pavestas darbo funkcijas, yra teisingas. Ieškovė teisingai suprato jai pavestas funkcijas, atsakomybę už priimtas norinčių laikyti egzaminus asmenų bylas ir šias jai pavestas funkcijas vykdė.
Darbo drausmės pažeidimo tyrimą atlikusios atsakovo darbuotojos G. M. išvada, jog būtų buvę racionaliau, jei bylas ieškovė būtų perdavusi Inspekcijos darbuotojui D. P., bei analogiškas atsakovo atstovės Žibutės D. G. ir tiesioginės ieškovės vadovės liudytojos R. M. aiškinimai yra nepagrįsti, nes funkcijos, susijusios su norinčių laikyti laivavedžių kvalifikacijos egzaminus asmenų dokumentų priėmimu, bylų formavimu ir jų perdavimu buvo pavestos tik regioniniams valstybiniams inspektoriams, o ne kitiems atsakovo darbuotojams.
Be to, kaip matyti iš byloje paaiškėjusių aplinkybių, regioninių inspektorių praktika vykdant minėtas jiems pavestas funkcijas dar nebuvo susiformavusi. Ieškovei taip pat tai buvo pirmas atvejis, kai ji surinko norinčių laikyti kvalifikacinį egzaminą asmenų dokumentus, o apie kitame regione vyksiantį egzaminą sužinojo tik darbo dienos pabaigoje. Kaip matyti, atsakovui tai taip pat buvo išskirtinis atvejis, nes egzaminas buvo rengiamas viename iš regionų dėl kelių regionų inspektorių surinktų asmenų grupių. Apie tai, kad tokio egzamino organizavimo tvarka nebuvo visiškai aiški netgi atsakingiems atsakovo darbuotojams, matyti iš liudytojos R. M. paaiškinimų, kad apie vyksiantį egzaminą nebuvo skelbiama atsakovo internetiniame tinklapyje, kaip tai buvo įprasta, taip pat iš to, kad bylas surinkusiems regioniniams inspektoriams (tame tarpe ieškovei) apie vyksiantį egzaminą iš viso nebuvo oficialiai pranešta. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, leidęs laikyti egzaminą viename iš regionų, neužtikrino tinkamo jo organizavimo.
Byloje apklaustos atsakingos atsakovo darbuotojos - I. Ž. (egzaminų komisijos pirmininkė) ir R. M. (tiesioginė ieškovės vadovė) nurodė skirtingas aplinkybes apie tai, kas turėjo konsultuoti ieškovę dėl naujai jai pavestų funkcijų vykdymo. Abi šios darbuotojos nurodė, jog organizuoti ieškovės darbą, ją kuruoti, turėjo ne ji, o kita. Todėl teismo nuomone, yra visiškai nepagrįsta kaltinti ieškovę už tai, kad aptariamoje situacijoje ji galbūt galėjo pasielgti kitaip, pasikonsultuoti, priimti racionalesnį sprendimą.
Nustačius, jog ieškovė 2009-10-14 Inspekcijos patalpas paliko darbo tikslais, yra pagrindas konstatuoti, kad ji Vidaus tvarkos taisyklių 10 punkto reikalavimo nepažeidė.
Suprantamas atsakovo Registro ir techninių apžiūrų skyriaus vadovės R. M. nepasitenkinimas susitikimo su ieškove Molėtuose metu sužinojus, kad jai pavaldi darbuotoja išvyko iš darbo vykdyti kitų jai priskirtų funkcijų, kurių ji nekuruoja, apie tai nepranešusi jai iš anksto. Pripažintina, kad šiuo atveju ieškovės elgesys neatitiko bendradarbiavimo, kolegiškumo principų. Tačiau darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės ( DK 234 str.). Jeigu darbuotojas atlieka darbo pareigas, tačiau tuo pat metu pasielgia nemandagiai ar neetiškai, tai nėra pagrindas skirti drausminę nuobaudą.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, daro išvadą, kad ieškovė darbo drausmės pažeidimo nepadarė ir drausminė nuobauda - pastaba jai buvo paskirta nepagrįstai. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko 2009-10-27 įsakymas Nr. P-378 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo valstybinei inspektorei J. K.“, kuriuo jai buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, priimtas neteisėtai ir nepagrįstai ir jį panaikinti.
Ieškovė naudojosi ikiteismine ginčo sprendimo tvarka - kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija 2009 m. gruodžio 03 d. išnagrinėjo ieškovės pareiškimą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir jo netenkino (74-77). Kadangi reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos nutarimą yra išvestinis iš ieškovės pagrindinio reikalavimo panaikinti įsakymą, kuriuo jai buvo paskirta drausminė nuobauda, tai patenkintus pagrindinį reikalavimą, tenkintinas ir prašymas panaikinti darbo ginčų komisijos nutarimą.
Ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 98 str.), kurias sudaro 1000 Lt už advokato paslaugas (b.l. 124).
Ieškinį patenkinus iš atsakovo taip pat priteistinos išlaidos valstybei – 131 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atkleista, taip pat išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 24,75 Lt (LR CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.,).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos (po reorganizacijos -Lietuvos saugios laivybos administracijos) viršininko 2009-10-27 įsakymą Nr. P-378 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo valstybinei inspektorei J. K.“, kuriuo J. K. buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba ir jį panaikinti.
Pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos (po reorganizacijos -Lietuvos saugios laivybos administracijos) darbo ginčų komisijos 2009-12-03 protokolo Nr. KO-70 sprendimą, kuriuo netenkintas ieškovės J. K. prašymas dėl drausminės nuobaudos – pastabos panaikinimo ir jį panaikinti.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos saugios laivybos administracijos, įmonės kodas 188781973, buveinės adresas Janonio g. 24, 92251 Klaipėda, 1000 (tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus g. 16 a, Zarasai.
Priteisti valstybei iš atsakovo Lietuvos saugios laivybos administracijos, įmonės kodas 188781973, buveinės adresas Janonio g. 24, 92251 Klaipėda, 131 Lt (šimtą trisdešimt vieną litų) žyminio mokesčio ir 24,75 Lt (dvidešimt keturis litus 75 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vida Agurkienė