Civilinė byla Nr. e2-274-451/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04252-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 21 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Jakštienė,

sekretoriaujant Justinai Norvaišaitei,

dalyvaujant ieškovui T. P., jo atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ralasa“ atstovei advokato padėjėjai A. I.,

           viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ralasa“ dėl išlaidų parduoto daikto trūkumams ištaisyti ir nuostolių atlyginimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teismas

nustatė:

I.       Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai.

1.       Ieškovas T. P. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ralasa“ (toliau – atsakovė) ieškovo naudai: 1) 1 497,00 Eur už transporto priemonės CHEVROLET, VIN kodas (duomenys neskelbtini), trūkumų pašalinimą; 2) 220,00 Eur nuostolius; 3) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 717,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2020 m. liepos 4 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta transporto priemonės vartojimo pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas savo asmeninėms reikmėms nupirko atsakovei priklausančią transporto priemonę CHEVROLET, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Sandorio kaina 3 650,00 Eur. Perkamas automobilis buvo apžiūrėtas vizualiai, didesnių defektų nebuvo pastebėta.

3.       Iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovas pastebėjo, kad važiuojant nupirkta transporto priemone didesniu greičiu (nuo 80 km/h), pradeda nežymiai pulsuoti apsukų rodmens rodyklė, tačiau ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad nupirktas automobilis komplektuotas su automatine pavarų dėže, ypatingo dėmesio į šią pulsaciją nekreipė, manydamas, kad tokia pulsacija yra normali.

4.       Apie 2020 m. rugsėjo 10 d., po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo praėjus dviem mėnesiams, automobiliu važiuojant apie 80 km/h greičiu, ieškovas pamatė, kad greičių dėžė pradėjo trūkčioti ir atsirado greičių dėžės mušimas. Ieškovas iš karto nuvyko automobilių greičių dėžių servisą, kuriame, pratestavus ginčo automobilio greičių dėžę, nustatyta, kad greičių dėžės elektrinės dalies gedimų nėra, tačiau yra sudilusi automatinės greičių dėžės mechaninė dalis, o preliminari remonto kaina virš 1 000,00 Eur.

5.       2020 m. rugsėjo 17 d. bevažiuojant, ginčo automobilis visiškai sustojo, galutinai sugedus automatinei pavarų dėžei. Automobilis autovežiu buvo nugabentas į automobilių servisą, esantį (duomenys neskelbtini).

6.       2020 m. rugsėjo 24 d. ieškovas el. paštu pateikė atsakovei pretenziją, tačiau ji nereagavo. Ieškovas savo lėšomis suremontavo automobilio gedimą. 

7.       Ieškovas pabrėžė, jog ginčo automobilio greičių dėžės gedimas atsirado praėjus 2 mėnesiams po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, per tuos du mėnesius ieškovas nedaug eksploatavo automobilį, gedimas buvo greičių dėžėje, tokio gedimo įprastai, neišardžius greičių dėžės, pirkimo metu aptikti neįmanoma. Be to, automechanikai, keisdami ginčo automobilio greičių dėžę nustatė, kad ginčo automobilio variklis ir greičių dėžė jau buvo išmontuojamos iš ginčo automobilio, todėl daro išvadą, kad greičių dėžės gedimas atsakovei buvo žinomas ir egzistavo jau pirkimo momentu.

8.       Ieškovas 2020 m. lapkričio 2 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria pareikalavo atlyginti automobilio trūkumų pašalinimo išlaidas (1 497 Eur) ir turtinę žalą (už automobilio transportavimą ir teisinės pagalbos išlaidas) (220 Eur), iš viso 1 717,00 Eur. Atsakovė žalos neatlygino.

9.       Atsakovei atsisakius vykdyti pretenzijas, ieškovas 2020 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba), kuri, išnagrinėjusi ieškovo skundą, 2021 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo reikalavimo netenkino. Ieškovas laiko, kad Tarnybos nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai taikant Civilinio kodekso normas bei klaidingai aiškinant Teismų praktiką.

10.       Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko. Papildomai paaiškino, jog pirkdamas automobilį trūkumų nepastebėjo, kadangi turguje pravažiavo, klaidų skydelis nemetė, jokių garsų nesigirdėjo, todėl atlikti išsamią automobilio diagnostiką nematė reikalo, o atsakovė to nesiūlė. Pastebėjo gedimą tik vėliau, po kelių savaičių po pirkimo, kai automobiliu išvažiavo iš miesto ir buvo galima jungti 5 pavarą. Pavara nesijungė, šokinėjo apsukos. 2020 m. rugsėjo pradžioje kreipėsi į servisą, nustatė greičių dėžės mechaninį gedimą, tačiau automobilį toliau eksploatavo.

11.       Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus argumentus ir nurodė, kad ieškovas įsigijo netinkamos kokybės daiktą, apie trūkumus sužinojo vėliau ir ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi į autoservisą, reiškė pretenzijas atsakovei. Atsakovė yra verslininkė, užsiima automobilių prekyba, todėl jai tenka didesni reikalavimai, susiję su automobilių patikra, be to, įstatymas numato 6 mėnesių garantiją, o trūkumas išryškėjo 6 mėnesių laikotarpiu, todėl ieškinį prašo tenkinti.

12.       Atsakovė UAB „Ralasa“ su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2020 m. liepos 4 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas nupirko iš atsakovės transporto priemonę CHEVROLET, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Po daugiau kaip dviejų mėnesių automobilio eksploatavimo – 2020 m. rugsėjo mėnesį automobilis sugedo. Dėl atsiradusio gedimo ieškovas pateikė atsakovei pretenzijas. Kadangi atsakovė ieškovo pretenzijas el.pašte pastebėjo tik 2020 m. lapkričio 16 d., todėl nedelsdama pateikė ieškovui atsakymą, kuriuo nesutiko dėl nuostolių atlyginimo, vertindama juos kaip nepagrįstus.

13.       Atsakovė nurodo, jog ginčo automobilis pirkimo-pardavimo sutarties metu buvo 10 metų senumo, turėjęs ankstesnius savininkus, todėl ieškovo teiginiai apie tai, kad ginčo automobilyje variklis ir greičių dėžė jau buvo išmontuojami, nepatvirtina aplinkybės, kad greičių dėžės gedimas atsakovei buvo žinomas ir egzistavo automobilio pirkimo momentu. Be to, automobilis ieškovui buvo parduotas techniškai tvarkingas, tai patvirtina aplinkybė, jog pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dieną (2020 m. liepos 4 d.) atlikta automobilio privalomoji techninė apžiūra.

14.       Atsakovė pabrėžė, kad ieškovui buvo parduotas naudotas automobilis, kuris 10 metų buvo eksploatuotas ir kurio rida pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo – 221 247 km, todėl jam negalėjo būti suteikta garantija kad jis bus tinkamas naudoti ir išlaikys savo savybes tam tikrą laikotarpį jo neremontuojant. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos skirtumus nuo visiškai naujo daikto. Įsigijus naudotą automobilį yra būtina tinkamai jį prižiūrėti ir investuoti lėšas jo tinkamai techninei būklei palaikyti. Įsigijus automobilį ir jį eksploatuojant, tikėtina, kad reikės atlikti automobilio privalomus dalių pakeitimus ir/ar remonto darbus o sugedus automobilio dalims – jas keisti.

15.       Atsakovė atkreipė dėmesį, kad nors jau nuo ginčo automobilio įsigijimo ieškovas pastebėjo automobilio netinkamo veikimo požymius, tačiau ir toliau juo naudojosi, dėl automobilio apžiūros į servisą kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 10 d. Visu šiuo laikotarpiu automobilis buvo eksploatuojamas ir trukdžių, dėl kurių negalima būtų naudoti jo pagal paskirtį, nebuvo. 2020 m. rugsėjo 10 d. servise atlikus automobilio patikrą, buvo nustatyta, kad yra sudilusi automatinės greičių dėžės mechaninė dalis, tačiau ieškovas nepaisė ieškovo pastebėto ir serviso nurodyto trūkumo, automobilį eksploatavo, kol 2020 m. rugsėjo 17 d. automobilis visiškai sugedo. Atsakovės nuomone, ieškovo elgesys prisidėjo prie neigiamų pasekmių.

16.       Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir nurodė, jog automobilis funkcionavo pagal paskirtį iki 2020 m. rugsėjo 17 d., nors, ieškovo teigimu, jau po kurio laiko po pirkimo išryškėjo trūkumai, tačiau ieškovas važiavo automobiliu iki pastarasis sustojo, nesiimdamas jokių priemonių detalių keitimui, remontui. Atsakovė laiko, kad būtent tai sąlygojo automobilio greičių dėžės gedimą. Atsakovės nuomone, ieškovas turėjo visas sąlygas patikrinti automobilio būklę pirkimo metu, tačiau nesielgė apdairiai rūpestingai.

17.       Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021 m. vasario 17 d. nutarimu išsprendė ieškovo ir atsakovės neteisminį ginčą, kuriuo nutarė atmesti analogiškus ieškovo reikalavimus. Minėtame nutarime nurodyta, kad automobilio įsigijimo metu jis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, gedimas pasireiškė po kelių mėnesių automobilio eksploatacijos. Nutarime taip pat akcentuojama, kad nėra pateikta įrodymų, jog automobilio trūkumų priežastis atsirado iki transporto priemonės vartotojui perdavimo, t. y. už šiuos trūkumus yra atsakingas pardavėjas.

18.       2021 m. kovo 25 d. išvadoje Nr. 4E-7791 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba palaikė išvadas, išdėstytas 2021 m. vasario 17 d. nutarime (duomenys neskelbtini) „T. P. prašymo“.

Teismas

konstatuoja:

           Ieškinys atmetamas.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

19.       Iš ieškinio priedų nustatyta, kad 2020 m. liepos 4 d. pagal pažymą-sąskaitą atsakovė UAB „Ralasa“ (pardavėja) pardavė už 3 650,00 Eur savininkui T. P. (pirkėjas) Lietuvoje neeksploatuotą transporto priemonę CHEVROLET, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2010, rida 221247, be garantijos. T. P. nurodė, jog su trūkumais susipažino, pretenzijų neturi ir neturės.

20.       Ieškovas 2020 m. liepos 7 d. užsiregistravo transporto priemonę savo vardu VĮ Regitroje, automobiliui suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

21.       2020 m. rugsėjo 17 d. ieškovas sumokėjo 20,00 Eur už transporto priemonės CHEVROLET, v.n. (duomenys neskelbtini) pervežimą (prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas A Nr. (duomenys neskelbtini)).

22.       2020 m. rugsėjo 24 d. ieškovas pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad iš karto po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, pirkėjas pastebėjo, jog važiuojant nupirkta transporto priemone didesniu greičiu, pradeda nežymiai pulsuoti apsukų rodmens rodyklė. 2020 m. rugsėjo 10 d. ieškovas pastebėjo, kad greičių dėžė pradėjo trūkčioti ir atsirado greičių dėžės mušimas. Tą pačią dieną kreipėsi į servisą, o automobilį toliau eksploatavo.  2020 m. rugsėjo 17 d. ginčo automobilis visiškai sustojo, galutinai sugedus automatinei pavarų dėžei, ko pasėkoje autovežiu buvo nugabentas į automobilių servisą. Ieškovas nurodė, kad  automobilio pirkimo pardavimo metu apie greičių dėžės trūkumus nebuvo informuotas. Pareikalavo suderinti remonto sąmatą, remontą atliksiančius asmenis, kitus, susijusius su ginčo automobilio defektu, klausimus.

23.       2020 m. spalio 5 d. pažymoje UAB „Ratida“ nurodo, kad atliko CHEVROLET, v.n. (duomenys neskelbtini) patikrą. Klientas skundėsi nesklandžiu automatinės greičių dėžės darbu ir trūkčiojimu. Nustatyta, jog greičių dėžės alyvoje yra metalinių gabaliukų, kurie atsiranda dėl gendančių ir per greit susidėvinčių detalių greičių dėžės viduje, dėl ko būtina keisti greičių dėžę.

24.       2020 m. spalio 14 d. UAB „Ratida“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą RR Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 497,00 Eur už greičių dėžės keitimą, greičių dėžę, alyvos keitimą, paskirstymo dėžės alyvos keitimą. 2021 m. balandžio 2 d. kasos pajamų kvitas RA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina apie ieškovo sumokėtą 1497,00 Eur sumą.

25.       2020 m. lapkričio 2 d. ieškovas pateikė atsakovei galutinę pretenziją, kurioje nurodė, kad atliko ginčo automobilio greičių dėžės remontą, bei remdamasis CK 6.334 str. 1 d. 2 p., reikalauja sumažinti ginčo automobilio pirkimo – pardavimo kainą 1497,00 Eur, atlyginti 220,00 Eur patirtus nuostolius.

26.       2020 m. lapkričio 4 d. ieškovas patyrė 200,00 Eur nuostolius už pretenzijos parengimą (UAB „Transporto indikatas“ sąskaita (duomenys neskelbtini)).

27.        2020 m. lapkričio 18 d. atsakovė pateikė atsakymą į ieškovo pretenzijas, kuriame nurodė, kad po daugiau kaip keleto mėnesių po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, buvo sulauktas pirmasis ieškovo kreipimasis dėl neva paslėptų automobilio trūkumų, todėl atsakovė laiko, kad automobilis pardavimo metu neturėjo jokių paslėptų trūkumų, juo buvo naudojamasi daugiau nei du mėnesius iki atsiradus gedimui. UAB „Ralasa“ laiko, kad ji kaip transporto priemonės – automobilio pardavėja, tinkamai įvykdė savo pareigą numatytą LR CK 6.333 straipsnyje ir perdavė tinkamos kokybės automobilį, todėl atsisakė atlyginti nuostolius. 

28.       Ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl 2020 m. liepos 4 d. įsigytos transporto priemonės CHEVROLET, VIN kodas (duomenys neskelbtini), galimai netinkamos kokybės ir tuo pagrindu keliamo reikalavimo atlyginti ieškovui 1 717,00 Eur nuostolius – pagrįstumo. Tarnyba 2021 m. vasario 17 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „T. P. prašymo“, kuriuo išsprendė tarp vartotojo ir pardavėjos UAB „Ralasta“ kilusį ginčą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė sprendimą, t. y. vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė atmesti vartotojo reikalavimus. Tarnyba pabrėžė, kad iš pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad nurodyti automobilio trūkumai laikytini automobilio defektais ir kad jie egzistavo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir buvo nuslėpti nuo Vartotojo. Kadangi įsigijimo metu automobilis savo tiesioginę paskirtį atliko, jis buvo pripažintas tinkamu naudoti eisme. Aptardama Vartotojo pateiktus įrodymus ir atliktų darbų pobūdį (2020-10-14 ir 2020-10-05 UAB „Ratida“ PVM sąskaitą faktūrą Serija RAR Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažymą), Komisija atkreipė dėmesį, kad savo pobūdžiu ne visi atsiradę automobilio trūkumai laikytini paslėptais defektais, o yra einamieji automobilio remonto darbai, t. y. natūraliai atsiradę dėl dalių dėvėjimosi kaip eksploatacijos pasekmė, kuriuos, siekiant tinkamai eksploatuoti automobilį, Vartotojas privalės atlikti. Vartotojas nėra pateikęs įrodymų, ekspertų išvadų, kurios leistų spręsti, kas lėmė automobilio gedimą. Iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar automobilis turėjo trūkumų jo perdavimo Vartotojui metu, ar buvo sugadintas Vartotojui juo naudojantis, ar juos lėmė natūralus automobilio dalių dėvėjimasis, t. y. įrodymų, pagrindžiančių, kad automobilio trūkumai atsirado iki automobilio perdavimo. Komisija pažymėjo, kad pateikti UAB „Ratida“ dokumentai patvirtina tik gedimo ir remonto faktą, tačiau juose nėra pateiktas šio gedimo pobūdžio įvertinimas, gedimo atsiradimo aplinkybių bei laiko, t. y. nėra pateikta įrodymų, kad greičių dėžė buvo nekokybiška, o ne dėl to, kad ji natūraliai per eksploatacinį laikotarpį susidėvėjo. Komisijos vertinimu, ginčo nagrinėjimo metu nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio trūkumų (gedimų) priežastis atsirado iki transporto priemonės Vartotojui perdavimo, t. y. už šiuos trūkumus yra atsakingas Pardavėjas.

29.       Byloje apklaustas liudytojas D. V. paaiškino, kad jis yra automobilių serviso „Ratida“ direktorius, servise dirba mechaniku ieškovas T. P.. Liudytojas patvirtino, kad jų servise ieškovo automobiliui CHEVROLET buvo pakeista automatinė greičių dėžė, kuri kainavo 900,00 Eur, kadangi tuo metu Lietuvoje buvo tik dvi dėžės, kurios kainavo 900,00 –1 200,00 Eur. P. gan greitai po pirkimo mašinos sakė, kad dingsta 5 bėgis, o automobilis nemetė klaidos, todėl sprendžiant dėl gedimo, buvo prieita išvados, jog sugedo automatinės greičių dėžės mechaninė dalis. Tai pasitvirtino išpylus greičių dėžės tepalą, nes jame buvo rasta drožlių, kurios atsiranda detalei dėvint kitą detalę, kas būna sąlygota smūgio, avarijos. Greičių dėžę pakeitė serviso darbuotojas. Greičių dėžės keitimas kainuoja 200,00 – 450,00 Eur. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar atsakovė galėjo žinoti apie greičių dėžės mechaninės dalies gedimus, tačiau pabrėžė, jog automobilio variklis, greičių dėžė jau buvo remontuoti, keisti, kadangi tai rodo tam tikrų detalių pakeitimas naujomis.

30.       Liudytoja G. Ž. paaiškino, jog 2021 m. balandžio viduryje buvo sudariusi nuomos sutartį, kuria „Ratida“ darbuotojas T. P. išnuomojo jai automobilį CHEVROLET.

31.       Ieškovas patvirtino, kad jis verčiasi individualia automobilių nuomos veikla. Į bylą pateiktas gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalas laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., iš kurio matyti, jog automobilis CHEVROLET, v.n. (duomenys neskelbtini) nebuvo nuomojamas (DOK-159003).

        Dėl ginčo esmės

32.       Šalių ginčas dėl prekės (automobilio) kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

33.       Kilus ginčui dėl naudoto daikto kokybės, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).

34.       Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Iš anksčiau aptartos kasacinio teismo praktikos ir įstatymų normų darytina išvada, kad būtent ieškovas privalėjo teismui teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų.

35.       Ieškovas atsakovės pareigą atsakyti už nekokybiško daikto pardavimą grindžia tuo, jog ieškovui įsigijus automobilį, jį eksploatavus apie 2 mėnesius, automobilis sugedo ir toliau juo naudotis nebuvo galima. Atsakovė su ieškovo argumentais nesutinka ir nurodo, jog automobilis jo perdavimo metu, taip pat ir ieškovui jį eksploatuojant du mėnesius, buvo techniškai tvarkingas, automobilis sugedo dėl jo eksploatacijos metu vykusių procesų, į kuriuos ieškovas galimai ne laiku sureagavo, todėl atsakovė – kaip pardavėja tinkamai įvykdė visus savo įsipareigojimus, ieškovui pardavė kokybės reikalavimus atitinkantį daiktą, kurį buvo galima naudoti pagal paskirtį ir ieškovas jį naudojo.

36.       Byloje nustatyta, jog prieš įsigyjant automobilį, ieškovui buvo suteikta galimybė automobilį apžiūrėti, ieškovas automobilį apžiūrėjo vizualiai, didesnių defektų pastebėta nebuvo. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog 2020-07-04, automobilio pardavimo dieną, atliekant automobilio techninę apžiūrą, būtų nustatyti kokie nors automobilio greičių dėžės gedimai. Ieškovas įsigydamas automobilį patvirtino, kad jis neturi jokių pretenzijų dėl automobilio. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog ieškovui automobilio perėmimo ir eksploatavimo metu buvo žinoma visa informacija apie automobilio techninę būklę, ieškovui perduotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, todėl įsigijęs naudotą daiktą, ieškovas taip pat turėjo pareigą jį prižiūrėti ir tikrinti bei rūpintis automobilio technine būkle.

37.       Teismas pažymi, jog ieškovas, įsigijęs naudotą daiktą, negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog automobilis niekada nesuges, o sugedimo riziką turės prisiimti pardavėjas. Byloje nustatyta, jog automobilis ieškovui buvo perduotas techniškai tvarkingas, priešingų įrodymų byloje nėra. Pažymėtina, kad automobilio įsigijimo metu jis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, gedimas pasireiškė po kelių mėnesių automobilio eksploatacijos, galimai ieškovui  pažeidus automobilio naudojimą – jau pasireiškus automobilio greičių dėžės trūkumui, ieškovas toliau juo naudojosi ir jį eksploatavo, kas sąlygojo automobilių greičių dėžės gedimą.

38.       Teismas pažymi, kad pats ieškovas nebuvo atidus, rūpestingas ir apdairus. Byloje nustatyta, tą patvirtino ir pats ieškovas, jog dėl automobilio apžiūros ieškovas į servisą kreipėsi 2020-09-10, t. y. pastebėjęs greičių dėžės trūkčiojimą bei atsiradus greičių dėžės mušimui. Nustatyta, kad net ir esant šiems automobilio gėdimams, ieškovas ir toliau naudojosi automobiliu iki
2020-09-17, kol automobilis galutinai sustojo. Šios aplinkybės patvirtina, jog pats ieškovas elgėsi nerūpestingai, atidžiai ir apdairiai.

39.       Teismas sutinka su vartotojų teisių komisijos išvada, kad pateikti UAB „Ratida“ dokumentai patvirtina tik gedimo ir remonto faktą, tačiau juose nėra pateiktas šio gedimo pobūdžio įvertinimo, gedimo atsiradimo aplinkybių bei laiko, t. y. nėra pateikta įrodymų, kad greičių dėžė buvo nekokybiška, o ne dėl to, kad ji natūraliai per eksploatacinį laikotarpį susidėvėjo. Teismas sutinka su komisijos vertinimu, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio trūkumų (gedimų) priežastis atsirado iki transporto priemonės Vartotojui perdavimo, t. y. už šiuos trūkumus yra atsakingas Pardavėjas. 

40.       Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas į bylą nepateikė kitų rašytinių įrodymų (ekspertizės akto), kurie neginčijamai patvirtintų, kad greičių dėžės gedimas jau buvo automobilio pardavimo metu. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ekspertizės, nustatant ar greičių dėžės gedimas buvo automobilio pardavimo metu, kas patvirtintų, kad parduodant automobilį buvo paslėpti jo trūkumai ir už juos yra atsakingas atsakovas.

41.        Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas D. V. taip pat nepatvirtino fakto, kad ieškovas įsigijo automobilį su defektais. Teismas pažymi ir tai, kad liudytojas yra ieškovo darbdavys, ginčo automobilis buvo remontuojamas ieškovo darbovietėje. Liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi liudytojas gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. 

42.       Įvertinęs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojo paaiškinimus, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, jog automobilio defektas – greičių dėžės gedimas, atsirado dėl neteisėtų pardavėjo veiksmų parduodant netinkamos kokybės daiktą. Teismo vertinimu, minėtas automobilio gedimas atsirado pačiam ieškovui netinkamai eksploatuojant automobilį, kurio pasekmių rizika tenka ne pardavėjui, o pirkėjui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies). 

44.       Ieškovas byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 39,00 Eur žyminį mokestį bei 860,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą.

45.       Atsakovė pašė priteisti iš ieškovo 180,00 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. Pateikė šias bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (DOK-26248).

46.       Ieškovo ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteisiamos 180,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

47.       Valstybė byloje patyrė 4,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ralasa“, juridinio asmens kodas 301085540, iš ieškovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                            Giedrė Jakštienė