Administracinė byla Nr. eA-204-602/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02823-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. 2018 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2018 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. SKP-58 „Dėl V. K. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo turizmo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai nusprendė nutraukti 2014 m. sausio 17 d. sudarytą paramos sutartį Nr. 3KT-KS-13-1-004592-PR001 (toliau – ir Sutartis) ir susigrąžinti visą išmokėtą paramą – 199 706,61 Eur. Ginčijamame Sprendime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, o konstatuoti pažeidimai arba nebuvo padaryti, arba yra nereikšmingi. Sprendimas yra formalus, jo įgyvendinimas sukeltų pareiškėjui itin dideles pasekmes, o taikoma poveikio priemonė akivaizdžiai neproporcinga. Sprendimas neatitinka teismų praktikos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes jis grindžiamas klaidingai konstatuotomis aplinkybėmis bei neaišku, kaip konkrečiai pasireiškė neva padaryti pažeidimai.
3. Pareiškėjas teigė, jog atsakovo išvadą, kad pareiškėjas kaimo turizmo sodyboje nevykdo veiklos, paneigia dokumentai, įrodantys, jog jis moka komunalinius mokesčius, išrašo sąskaitas už turistų apgyvendinimą, nuolat perka papildomą įrangą, samdo darbuotojus ir pan. Patikrinimo metu Agentūros darbuotojų padarytos nuotraukos, taip pat antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas paneigia Sprendime nurodytas aplinkybes, jog kambariai sodyboje nėra apstatyti baldais, nėra virtuvės įrangos, nesumontuoti šviestuvai, neatlikti aplinkos tvarkybos darbai ir pan. Akcentavo, kad Agentūra nuotraukas darė kovo mėnesį, kai aplinka atrodė ne tiek patraukliai kaip vasarą, dėl meteorologinių sąlygų buvo objektyviai sudėtinga nuolat vykdyti tam tikrus aplinkos tvarkymo darbus, be to, žiemos laikotarpiu esant mažiau arba išvis nesant turistų, nuolatinių aplinkos tvarkybos darbų neverta atlikti.
4. Pareiškėjas nesutiko, jog jis pažeidė Sutarties 17.1, 17.3 ir 17.10 papunkčių, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2013 metais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 birželio 17 d. įsakymu Nr. 3D-430 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 24.2.3 papunkčio bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 187, 190 punktų nuostatas, nes neva nevykdė veiklos, savavališkai pakeitė projekto įgyvendinimą, nutraukė projekto veiklą ir negalės įgyvendinti projekto. Virtuvės nebuvimas ir neva neveikiantys šviestuvai nėra aplinkybės, trukdančios sodyboje vykdyti kaimo turizmo veiklą. Tai, kad atliekant patikrinimą žiemą sodyboje nebuvo apgyvendintų asmenų, taip pat nepagrindžia atsakovo išvadų. Jeigu kaimo turizmo veikla sodyboje iš tiesų tėra imituojama, kaip tvirtino atsakovas, tuomet lieka neaišku, kodėl pareiškėjas išrašinėja sąskaitas ir moka mokesčius, samdo darbuotojus, toliau investuoja lėšas į sodybą ir kt. Pareiškėjas atsakovui buvo paaiškinęs, kad turistai surandami pagal rekomendacijas, todėl nereikėtų suabsoliutinti aplinkybės, jog sodyboje apsigyvena susijusių įmonių darbuotojai. Pareiškėjas tvirtino ir tai, kad jis nekeitė jokių projekto vykdymo sąlygų. Jis operatyviai informuodavo Agentūrą apie visus kylančius nesklandumus, pavyzdžiui, rangovų vėlavimą atlikti darbus, lėšų trūkumą, prastas meteorologines sąlygas, dėl kurių projekto įgyvendinimo terminas buvo pratęstas, pakeičiant Sutartį.
5. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrindė, neindividualizavo taikytinos poveikio priemonės, tokiu būdu nepaisydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo, ir tiesiog skyrė jam griežčiausią sankciją, iš esmės pasmerkdamas projektą žlugimui. Pareiškėjas pabrėžė, kad dauguma lėšų, kurios buvo investuotos į kaimo turizmo sodybą, yra jo paties arba gautos iš privačių investuotojų, todėl jis neturi intereso nevykdyti veiklos ir prarasti šias investicijas. Atsakovui susigrąžinus visą išmokėtos paramos sumą, pareiškėjas nebegalėtų toliau vystyti projektą ir užsiimti kaimo turizmo veikla, vykdyti įsipareigojimus pagal paskolos sutartis, patirtų bankrotą. Be to, atsakovo konstatuoti pažeidimai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių nei jam pačiam, nei kitiems asmenims. Visos gautos paramos lėšos panaudotos tinkamai, t. y. tiesiogiai projekto įgyvendinimui, o kaimo turizmo veikla gali būti ir yra vykdoma. Virtuvės įrangos ir kitų baldų įsigijimas, neveikiančių šviestuvų sutvarkymas yra lengvai įgyvendinami darbai, todėl neaišku, kodėl atsakovas mano, jog veikla sodyboje negalės būti vykdoma.
6. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.
7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė galutinį mokėjimo prašymą ir užbaigto projekto ataskaitą, todėl nuo šios datos jis turėjo vykdyti projekte numatytą veiklą, t. y. teikti kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir pobūvių, svečių priėmimo) paslaugas. 2016 m. kovo 14 d., 2017 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. kovo 8 d. atliktų patikrinimų vietoje metu nustatyta, jog pareiškėjas nevykdo minėtos veiklos: nėra apgyvendintų asmenų, 2016 metais kambariai visiškai neapstatyti baldais, 2017 metais teritorija neprižiūrėta, sodybos viduje nesumontuoti šviestuvai, ne visi kambariai visiškai apstatyti baldais, nėra virtuvės įrangos ir t. t., 2018 metais patalpos užrakintos, nevedamos lankytojų registracijos kortelės, Valstybiniam turizmo departamentui nepateiktas pranešimas apie apgyvendinimo paslaugų teikimo pradėjimą. Taigi, projekte numatyta veikla ne tik kad nevykdoma, bet ir nėra galimybių ją vykdyti. Atliekant patikrinimą atsakovui pateikti buhalteriniai dokumentai, kuriais, jo manymu, buvo siekiama suklaidinti dėl veiklos vykdymo, nes įmonės, pareiškėjo sodyboje užsisakiusios apgyvendinimo paslaugas, yra tarpusavyje susijusios. Dvi iš minėtų įmonių pareiškėjui teikė paskolas projektui įgyvendinti. Iš turimų duomenų matyti, kad pareiškėjas nurodė suteikęs apgyvendinimo paslaugas daugiau asmenų nei įrengta vietų. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas laikė, jog pareiškėjas tik imituoja projekte numatytos veiklos vykdymą. 2018 m. rugpjūčio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolio užfiksuotos aplinkybės nepaneigia patikrinimų vietoje metu nustatytų aplinkybių, nes šis protokolas parengtas jau priėmus Sprendimą, kai faktinė situacija buvo kitokia, be to, protokole nenurodoma, ar sodyba yra reklamuojama, ar minimuose darbo kabinetuose yra darbuotojų, ar virtuvėje yra reikmenų, būtinų maitinimo paslaugoms teikti (lėkščių, puodelių ir kt.), ir pan.
8. Atsakovas teigė, kad iš 2016 metais atliekant patikrą vietoje pateiktų pareiškėjo paaiškinimų apie lėšų trūkumą matyti, jog kaimo turizmo veikla nevykdoma ir nėra galimybės ją vykdyti. Manytina, jog pareiškėjas, dar 2015 metais statydamas kaimo turizmo sodybą, neturėjo planų teikti paraiškoje nurodytas paslaugas. Pareiškėjas, 2017 metais teikdamas paaiškinimus Agentūrai bei deklaruodamas planus reklamuotis ir plėsti klientų ratą, iš esmės neketino to daryti, tai pats patvirtino Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 28 d. posėdyje. Pareiškėjas Komisijos posėdyje negalėjo atsakyti, kiek sąskaitų buvo išrašęs už 2016 metus. Atlikus paiešką per Google sistemą, nepavyko rasti informacijos apie pareiškėjo sodybą, todėl abejotina, ar jis gali pritraukti naujų lankytojų. Atsakovui abejones taip pat kėlė pareiškėjo teiginiai, jog sodybos lankytojai yra artimi draugai, pažįstami, tokiu būdu sklinda informacija apie jo sodybą. Atsakovas iš nuotraukų susidarė bendrą vaizdą apie sąlygas pareiškėjo sodyboje ir padarė išvadą, kad joks poilsiautojas nenorėtų praleisti savo laisvalaikio ir mokėti pinigus už laiko praleidimą kaimo turizmo sodyboje, kurios miegamuosiuose kambariuose nėra jokių turizmo sodyboms būdingų interjero detalių: užuolaidų, veidrodžių (jų nėra ir vonios patalpose), paveikslų, kilimų, kambarinių augalų, buitinės technikos, spintelių asmeniniams daiktams laikyti ir kt.; bendroje salėje nėra stalų, kėdžių, ji akivaizdžiai niekada nebuvo naudota, virtuvėje nėra virtuvės reikmenų. Atsakovui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog bent vienas kambarys buvo įrengtas visiškai, jaukiai (tinkamas poilsiautojams). Atsakovas taip pat pastebėjo, kad pareiškėjas skunde neužsiminė apie tai, jog už kaimo turizmo veiklą 2016 metais gavo neproporcingai mažai pajamų – kiek daugiau nei 22 000 Eur, bei apie nepasiektus projekto rodiklius.
9. Atsakovas, siekdamas pagrįsti skirtos poveikio priemonės proporcingumą, pažymėjo, jog pareiškėjas buvo įsipareigojęs ne tik įkurti aukščiausio lygio kaimo turizmo sodybą, bet ir padidinti užimtumą kaime, sukuriant 2 darbo vietas (šiuo atveju sukurta 1 darbo vieta pareiškėjo žmonai), plėtoti ne žemės ūkio veiklą kaimo vietovėje, pasiūlant didesnę paslaugų įvairovę ir aukštesnę kokybę (pareiškėjas neteikė ir neplanuoja teikti numatytų maitinimo ir pobūvių paslaugų bei nurodė nesireklamuojantis vien dėl to, kad negalės pasiūlyti klientams paraiškoje deklaruotų paslaugų). Pareiškėjas 2015 metais nusimatė 651 vnt. skaičių poilsiautojų (realiai – 0 vnt.), 2016 metais – 2 085 vnt. poilsiautojų, o 2017 metais – 2 150 vnt. poilsiautojų (pasiekta – 1 685 vnt.). Pareiškėjas nevykdė projekte numatytos veiklos, o tik imitavo tokią veiklą, pasitelkdamas susijusias įmones, ir todėl iš esmės neturėjo galimybių pasiekti projekto tikslus. Konstatuotas pažeidimas apima visą projekto įgyvendinimo laikotarpį.
10. Atsakovo vertinimu, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Sprendime pareiškėjo padaryti pažeidimai detaliai aprašyti, nurodytos pažeistos teisės normos, objektyvūs faktai. Motyvų išdėstymas Sprendime adekvatus, aiškus ir pakankamas. Sprendimas buvo pasirašytas tam įgalioto asmens.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. K. skundą.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 19 d. pateikė paraišką Nr. 3KT-KS-13-1-004592-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos trečiosios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Paraiškoje nurodė, kad bus įrengta 12 numerių, kuriuose vienu metu galės apsistoti 24 svečiai, didelė salė svečių maitinimui, pobūviams. Planuodamas plėtoti kaimo turizmo veiklą, siekia šių tikslų: įkurti aukščiausio lygio kaimo turizmo sodybą; plėtoti ne žemės ūkio veiklą kaimo vietovėje, pasiūlant didesnę paslaugų įvairovę ir aukštesnę kokybę. Sodyboje numatoma teikti apgyvendinimo, maitinimo, pobūvių svečių priėmimo paslaugas.
13. Pareiškėjas ir Agentūra 2014 m. sausio 17 d. sudarė Sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo, be kita ko, įgyvendinti projektą „Kaimo turizmo sodybos statyba (duomenys neskelbtini) kaime“ taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane, t. y. teikti kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir pobūvių, svečių priėmimo) paslaugas (17.1 p.); raštu pranešti apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo; jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys Projekto apimtį, Projekto investicijas, Paramos dalių išdėstymą bei dydį, mokėjimo prašymų pateikimo tvarką, pakeitimai, pratęsiantys Projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys Projektą ar Sutartyje ir (arba) Paraiškoje bei sprendime skirti Paramą nustatytus Paramos gavėjo įsipareigojimus, paramos gavėjui neleidžiami (17.3 p.); bei įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais (17.10 p.).
14. Agentūra, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir gavusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pritarimą, ginčijamu 2018 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. SKP-58 nusprendė susigrąžinti pareiškėjui išmokėtą paramą (199 706,61 Eur) ir nutraukti Sutartį.
15. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir nustatė, kad pareiškėjas turėjo būti pradėjęs vykdyti projekte numatytą veiklą, t. y. teikti kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir pobūvių, svečių priėmimo) paslaugas, nuo 2015 m. rugsėjo 30 d., kai pateikė galutinį mokėjimo prašymą ir užbaigto projekto ataskaitą. Projekto kontrolės laikotarpis tęsėsi iki 2019 m. sausio 17 d. (penkeri metai nuo paramos sutarties pasirašymo dienos), todėl pareiškėjas privalėjo iki minėtos datos laikytis projekte ir Sutartyje numatytų įsipareigojimų.
16. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nevykdė realios veiklos, nors turėjo teikti kaimo turizmo paslaugas. 2016 m. kovo 14 d. patikros vietoje metu (ataskaita Nr. V-VS-0805193) nustatyta, kad veikla nevykdoma: apgyvendintų asmenų nėra, kambariai visiškai tušti, neapstatyti baldais. 2017 m. gegužės 31 d. patikrinimo vietoje metu (ataskaita Nr. V-VS-0933160) nustatyta, jog faktiškai veikla nevykdoma: apgyvendintų asmenų nėra, aplinkos tvarkymo darbai neatlikti, neparuošti takai, neprižiūrėta teritorija, nešienaujama žolė, nebaigti teritorijos tvarkymo darbai, viduje nesumontuoti šviestuvai, ne visi kambariai iki galo apstatyti baldais, virtuvės įrangos nėra. 2018 m. kovo 8 d. patikros vietoje metu (ataskaita Nr. V-VS-0986164) užfiksuota, kad veikla nevykdoma, t. y. apgyvendintų asmenų nėra, patalpos užrakintos. Pareiškėjas neskundė patikrų vietoje metu konstatuotų aplinkybių. Akivaizdu, kad, neįrengus kambarių, nesant baldų ar viryklės, tokios paslaugos negali būti teikiamos. Pareiškėjo manymas, kad teritorija buvo netinkamai nufotografuota, negali pagrįsti, kad realiai ji buvo tvarkoma, taip pat teikiamos paslaugos.
17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nepakanka tik formaliai nurodyti, jog jis vykdo veiklą, tokią veiklą grindžiant tik buhalteriniais dokumentais. Ne tik sodybos aplinka, bet ir viduje nebaigti įrengti kambariai, baldų ir įrangos trūkumas patvirtina, kad kaimo turizmo paslaugos iš esmės negalėjo būti teikiamos. Akcentuota, kad veiklos nevykdymo rizika tenka pačiam pareiškėjui. Be to, iš pareiškėjo pateiktų finansinių duomenų matyti, jog sąskaitos buvo išrašomos tarpusavyje susijusioms įmonėms AB „Fasa“, UAB „Šilo Pavėžupis“, UAB „Stolex valda“. UAB „F process“ 100 proc. akcijų nuo 2005 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. spalio 12 d. valdė AB „Fasa“. R. P. ir B. V. valdo atitinkamai 65 proc. ir 35 proc. UAB „Stolex valda“ akcijų. Įmonei nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. vadovauja A. P., kuris yra AB „Fasa“ valdybos narys ir pirmininkas. B. V. yra AB „Fasa“ valdybos narys. UAB „Šilo Pavėžupis“ 100 proc. akcininkė yra UAB „Stolex valda“. Be to, pareiškėjas yra UAB „Šilo Pavėžupis“ direktoriaus pavaduotojas. Taigi, pareiškėjas nepaneigė atsakovo teiginių apie imituojamą veiklą.
18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nėra jokios viešos informacijos apie pareiškėjo vykdomą kaimo turizmo veiklą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tokios paslaugos negalėjo būti teikiamos plačiam asmenų ratui.
19. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl antstolio 2018 m. rugpjūčio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo reikšmės. Akcentavo, jog duomenys, pateikti po Sprendimo priėmimo, ginčui neaktualūs, kadangi atsakovas pažeidimo tyrimo procedūrą atliko vertindamas tuos duomenis, kurie yra esminiai šioje byloje, t. y. nustatytuosius atliekant patikrinimus vietoje. Protokole pateikti duomenys nepatenka į pažeidimo tyrimo laikotarpį, jame užfiksuota pasikeitusi faktinė situacija. Be to, protokole užfiksuoti duomenys nepatvirtina, kad 2016–2018 metais pareiškėjas vykdė projekte numatytą veiklą,
20. Teismas akcentavo, kad projekto kontrolės laikotarpis dar nėra pasibaigęs, tačiau patikrinimų vietoje duomenys patvirtina, jog kaimo turizmo sodyboje per beveik trejus metus nebuvo visiškai įrengti tinkami poilsiui kambariai, bendroje salėje nėra stalų, kėdžių, tik tuščia didelė salė, o virtuvėje nėra virtuvės reikmenų. Sodyboje nevedamos lankytojų registracijos kortelės, Valstybiniam turizmo departamentui nepateiktas nustatytos formos pranešimas apie apgyvendinimo paslaugų teikimo pradėjimą. Teismas sutiko su Agentūros išvadomis, kad pareiškėjas iš esmės neįvykdė savo prisiimto įsipareigojimo teikti kompleksiškas kaimo turizmo paslaugas (apgyvendinimo, maitinimo, pobūvių paslaugas) ir tokiu būdu pažeidė Sutarties 17.1, 17.3, 17.10 papunkčius, taip pat Įgyvendinimo taisyklių 24.2.3 papunktį, Administravimo taisyklių 187, 190 punktus.
21. Teismas, vertindamas pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės proporcingumą, pažymėjo, kad pareiškėjas buvo įsipareigojęs įkurti aukščiausio lygio kaimo turizmo sodybą, padidinti užimtumą kaime, sukuriant 2 darbo vietas. Nustatyta, kad buvo sukurta 1 darbo vieta, tekusi pareiškėjo sutuoktinei. Projekte nurodyta veikla nebuvo vykdoma 2016–2018 metais. Pareiškėjas neginčijo, jog jis nepasiekė nustatytų veiklos rodiklių. Pažeidimas apima visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad aplinkybės, turėjusius įtakos konstatuoto pažeidimo padarymui, gali būti laikomos objektyviomis, nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios. Teismas laikė, kad pareiškėjui skirta poveikio priemonė atitinka padaryto pažeidimo mastą.
22. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir pritaikius teisinį reguliavimą bei paskyrus proporcingą padarytam pažeidimui sankciją, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.
III.
23. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat pridėti prie bylos naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
24. Pareiškėjas pakartotinai pabrėžia, jog jis niekada nebuvo nutraukęs veiklos kaimo turizmo sodyboje (tai patvirtina pateikti įrodymai, kuriuos teismas ignoravo), o aplinkybė, jog įmonės, kurioms buvo teikiamos kaimo turizmo paslaugos, yra susijusios, negali būti suabsoliutinama. Pareiškėjas neneigia, jog kaimo turizmo paslaugos nebuvo teikiamos visa apimtimi taip, kaip numatyta Sutartyje, tačiau jis atsakovui buvo paaiškinęs to priežastis, t. y. suplanuoti sodybos įrengimo darbai nebuvo užbaigti dėl lėšų trūkumo. Paslaugos buvo teikiamos dar neužbaigus visų suplanuotų darbų, asmenims, kurie apie sodybą sužinojo per pažįstamus. Sodyba negalėjo būti reklamuojama iki jos visiško užbaigimo, nes tokiu atveju, nepasiteisinus poilsiautojų lūkesčiams, pareiškėjas būtų sulaukęs neigiamų atsiliepimų, kurie pakenktų kaimo turizmo veiklai ateityje. Atlikus suplanuotus sodybos įrengimo darbus, paslaugos šiuo metu yra teikiamos plačiam asmenų ratui. Pareiškėjas pažymi, jog parama jam buvo skirta tik kaimo turizmo sodybos pagrindinio pastato pastatymui, byloje nėra ginčo, kad parama buvo panaudota pagal jos tikslinę paskirtį, Sutartyje numatytais terminais ir tikslais. Pareiškėjas turėjo savo lėšomis įsigyti visą įrangą, baldus ir kitus reikmenis, atlikti aplinkos tvarkymo darbus, bet jam pritrūko lėšų tam, kad galėtų visus suplanuotus darbus atlikti iš karto. Pareiškėjas mano, kad esminės reikšmės neturi ir aplinkybė, jog Agentūros atliktų patikrinimų vietoje metu sodyboje nebuvo poilsiautojų, nes negalima tikėtis, jog net ir visiškai įrengta sodyba bus apgyvendinta kiekvieną dieną, o patikrinimai buvo atliekami darbo savaitės viduryje, esant prastoms oro sąlygoms. Teismas nepagrįstai nevertino kai kurių pareiškėjo pateiktų įrodymų, kaip nepatenkančių į pažeidimo laikotarpį (pvz., sąskaitų už suteiktas paslaugas), kadangi pareiškėjas šiuos duomenis pateikė siekdamas paneigti atsakovo poziciją, jog sodyboje neįmanoma vykdyti kaimo turizmo veiklą. Teismas taip pat nepagrįstai akcentavo tai, kad pareiškėjas neskundė Agentūros patikrinimo aktuose nustatytų aplinkybių, kadangi patikrinimo aktai yra tik tarpiniai administraciniai dokumentai, kurie negali būti skundžiami administraciniam teismui. Pareiškėjas tvirtina, kad iš paties atsakovo pateiktų nuotraukų matyti, jog sodybos kambariai yra visiškai įrengti ir tinkami apgyvendinimui, šviestuvai įrengti ir veikia, sumontuota dalis virtuvės įrangos. Pakartoja, jog nuotraukos buvo darytos kovo mėnesį, kad dėl meteorologinių sąlygų sudėtinga vykdyti aplinkos tvarkymo darbus, žiemos laikotarpiu neverta juos atlikti. Pareiškėjo nuomone, susidariusioje situacijoje jam neturint galimybės savo veiklą įrodinėti buhalteriniais dokumentais, jam užkraunama neproporcinga įrodinėjimo našta. Teismas išvis nevertino dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ir toliau investuoja lėšas į kaimo turizmo sodybą, taigi jis ruošiasi vykdyti veiklą visa apimtimi. Be to, pareiškėjas pakartoja, jog Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, o jam skirta poveikio priemonė neproporcinga, neindividualizuota (nesant duomenų apie nepageidaujamas pasekmes, griežčiausia poveikio priemonė negalėjo būti pritaikyta; poveikio priemonės įgyvendinimas lems projekto žlugimą, nepakeliamas finansines pasekmes pareiškėjui), bei mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šiuos jo argumentus, nevertino padarytų pažeidimų pobūdžio, masto ir trukmės, neigiamų pasekmių. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismas sprendime iš esmės pakartojo atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus, lakoniškai, keliais žodžiais pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir argumentų, iš esmės neįvertindamas pareiškėjo argumentų ir pateiktų įrodymų, todėl pareiškėjo teisė į teisingą teismą nebuvo užtikrinta, toks teismo sprendimas nelaikytinas motyvuotu.
25. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.
26. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Mano, kad apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas Sutartimi įsipareigojo visiškai įgyvendinti projektą, o ne vykdyti veiklą iš dalies, pagal esamas galimybes. Atsakovas nepritaria pareiškėjo prašymui pridėti prie bylos naujus įrodymus, kadangi projekto kontrolės laikotarpis jau yra pasibaigęs.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės – paramos sutarties nutraukimo ir nurodymo grąžinti visą išmokėtą paramos sumą – teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 3 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
29. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui 4 kasos pajamų orderius, išrašytus 2019 m. rugpjūčio 18 d. – rugsėjo 27 d., dėl suteiktų, be kita ko, apgyvendinimo paslaugų (III t., b. l. 195–198). Pastebėtina, kad ginčijamas Sprendimas (I t., b. l. 14–21) buvo priimtas 2018 m. birželio 11 d., o projekto kontrolės laikotarpis baigėsi 2019 m. sausio 17 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti kasos pajamų orderiai neturi teisinės reikšmės sprendžiant, ar pareiškėjas realiai teikė kaimo turizmo paslaugas ir pasiekė projekto priežiūros rodiklius iki Sprendimo priėmimo, juolab kad šiuose dokumentuose minimos apgyvendinimo paslaugos buvo suteiktos praėjus daugiau nei metams. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą pridėti prie bylos šiuos naujus įrodymus.
30. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (tarp jų – sprendimas yra be motyvų, 5 p.). Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Akcentuotina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas daugeliu aspektų sutiko su atsakovo pozicija ir savo sprendimo motyvuose pakartodavo atsakovo argumentus, savaime nereiškia, kad toks teismo sprendimas yra nemotyvuotas.
31. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).
32. Agentūra Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Sutarties (I t., b. l. 240–251) 17.1, 17.3 ir 17.10 papunkčių, Įgyvendinimo taisyklių 24.2.3 papunkčio bei Administravimo taisyklių 187, 190 punktų nuostatas:
32.1. Pagal Sutarties 17.1 papunktį, Paramos gavėjas privalo, siekdamas numatytų Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane.
32.2. Sutarties 17.3 papunktyje nurodyta, kad Paramos gavėjas privalo raštu pranešti apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo. Jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys Projekto apimtį, Projekto investicijas, Paramos dalių išdėstymą bei dydį, mokėjimo prašymų pateikimo tvarką, pakeitimai, pratęsiantys Projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys Projektą ar Sutartyje ir (arba) Paraiškoje bei sprendime skirti Paramą nustatytus Paramos gavėjo įsipareigojimus, paramos gavėjui neleidžiami.
32.3. Sutarties 17.10 papunktyje nustatyta, kad Paramos gavėjas privalo įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais.
32.4. Įgyvendinimo taisyklių 24.2.3 papunktyje įtvirtintas, be kita ko, pareiškėjo įsipareigojimas be rašytinio Agentūros sutikimo neatlikti esminio projekte numatytos veiklos, projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų pakeitimo (vykdyti verslo plane numatytą veiklą).
32.5. Pagal Administravimo taisyklių 187 punktą (2014 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 3D-324 redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu), bendruoju atveju, jeigu Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip, paramos gavėjas, po projekto pabaigos, kol sueis 5 arba 7 (septynerių metų projekto priežiūros terminas taikomas tuo atveju, kai Projektų atrankos komisijos rekomendacijoje skirti paramą nurodoma, kad projektas turi būti įtrauktas į rizikingų projektų sąrašą ir nurodomi kriterijai, kuriais remiantis projektas įtraukiamas į rizikingų projektų sąrašą. Agentūros nustatyta tvarka, projekto kontrolės laikotarpis gali būti peržiūrėtas. Tais atvejais, kai projektas įtraukiamas į rizikingų projektų sąrašą, paramos gavėjas yra įpareigojamas pateikti projekto priežiūros rodiklius visam projekto kontrolės laikotarpiui) metai nuo paramos sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti projektui paramą dienos, per 4 mėnesius kiekvieniems kalendoriniams metams pasibaigus, Agentūrai teikia užbaigto projekto metinę ataskaitą (tik su investicijomis susijusių Programos priemonių atveju, kai paramos gavėjas mažiausiai penkerius arba septynerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti projektui paramą priėmimo dienos įsipareigoja be rašytinio Agentūros sutikimo nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti ar kitaip nesuvaržyti už paramos lėšas įgytos nuosavybės, nenutraukti projekto veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos), o teikiant galutinį mokėjimo prašymą – galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą.
32.6. Administravimo taisyklių 190 punkte (2012 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 3D-74 redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo ir Sprendimo priėmimo metu) nurodyta, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Paramos gavėjas privalo raštu informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu.
33. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 16 d. paramos paraiškoje nurodė planuojantis statyti kaimo turizmo pastatą. Sodyboje bus įrengta 12 numerių, kuriuose vienu metu galės apsistoti 24 svečiai, didelė salė svečių maitinimui, pobūviams. Be apgyvendinimo paslaugų, sodyboje bus tiekiamos maitinimo, pobūvių paslaugos. Pareiškėjas, planuodamas plėtoti kaimo turizmo veiklą, siekia tokių tikslų: įkurti aukščiausio lygio kaimo turizmo sodybą; padidinti užimtumą kaime, sukuriant 2 naujas darbo vietas; plėtoti ne žemės ūkio veiklą kaimo vietovėje, pasiūlant didesnę paslaugų įvairovę ir aukštesnę kokybę. Pareiškėjas nurodė tokius projekto priežiūros rodiklius: numerių skaičius – 12 (2015, 2016, 2017 m.); lovų skaičius – 24 (2015,
2016, 2017 m.); poilsiautojų kaime skaičius (su nakvyne): 2015 metais – 651, 2016 metais – 2 085, 2017 metais – 2 150; darbuotojų skaičius – 2 (2015, 2016, 2017 m.); grynasis pelnas: 2015 metais – -12 384 Eur, 2016 metais – 56 342 Eur, 2017 metais – 63 680 Eur.
34. Pareiškėjas 2013 m. liepos 15 d. tipiniame verslo plane pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ nurodė panašias aplinkybes kaip ir paramos paraiškoje, t. y. kad jis planuoja teikti apgyvendinimo, maitinimo ir pobūvių paslaugas, sodyboje įrengti 12 numerių, sukurti 2 naujas darbo vietas ir kt. Numatė, kad kaimo turizmo veikla sodyboje bus pradėta 2015 m. rugsėjo mėnesį. Jo žmona organizuos virtuvės ir sodybos paruošimo svečių atvykimui darbus, o 2015 m. rugsėjo mėnesį bus priimtas ūkvedys, kuris atliks sodybos inventoriaus priežiūrą, remontą, tvarkys sodybos teritoriją. Sodyboje taip pat dirbs virėja ir padavėja.
35. Pareiškėjo 2016 m. gegužės 2 d. pateiktoje metinėje ataskaitoje (I t., b. l. 208) nurodyta, jog kambarių skaičius – 12, lovų skaičius – 24, turistų skaičius – 0, vidutinis darbuotojų skaičius – 1, grynasis pelnas – 358 Eur. Pareiškėjo 2017 m. balandžio 24 d. pateiktoje metinėje ataskaitoje (I t., b. l. 210) nurodyta, kad kambarių skaičius – 12, lovų skaičius – 24, turistų skaičius – 2 087, vidutinis darbuotojų skaičius – 2, grynasis pelnas – 11 500 Eur. Pareiškėjo 2018 m. balandžio 30 d. pateiktoje metinėje ataskaitoje (I t., b. l. 212) nurodyta, kad kambarių skaičius – 12, lovų skaičius – 24, turistų skaičius – 1 685, vidutinis darbuotojų skaičius – 2, grynasis pelnas –14 949 Eur.
36. Agentūros Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyrius 2016 m. kovo 14 d. atliko patikrą vietoje (ataskaitos Nr. V-VS-0805193; II t., b. l. 77–93), kurios metu nustatė, kad sodyba pastatyta, tačiau veikla joje nevykdoma, o pareiškėjas teigė pradėsiantis vykdyti veiklą, kai įsigys visą reikiamą įrangą ir baldus, sutvarkys infrastruktūrą. Iš prie ataskaitos pridėtų nuotraukų matyti, jog kaimo turizmo sodybos pastatas yra tuščias, išskyrus įrengtus sanitarinius įrenginius, ventiliaciją, viename iš kambarių sudėti pora neišpakuotų čiužinių, kiti paketai.
37. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 30 d. raštu (II t., b. l. 43) pateikė Agentūrai patikslintą finansinę atskaitomybę, paaiškino, kad grynojo pelno rodiklis nebuvo visiškai pasiektas dėl gautų mažesnių pajamų (nors turistų skaičius buvo pasiektas, bet paslaugų įkainiai mažesni), didelę įtaką turėjo pastoviosios sąnaudos.
38. Agentūros Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyrius 2017 m. gegužės 31 d. atliko patikrą vietoje (ataskaitos Nr. V-VS-0933160; II t., b. l. 16–75), kurios metu nustatė, kad projekte numatytos veiklos vykdymą patvirtina pateiktos PVM sąskaitos faktūros-kasos pajamų orderiai; 2016–2017 metais įdarbintas 1 darbuotojas; gerbūvio darbai neužbaigti, neparuošti takai, teritorija neprižiūrima, žolė nešienaujama, nebaigti teritorijos tvarkymo darbai, viduje nesumontuoti šviestuvai, ne visi kambariai visiškai apstatyti baldais, nėra virtuvės įrangos, patalpos nėra valomos. Prie ataskaitos pridėtos PVM sąskaitos-faktūros, kuriose pirkėjais nurodyti AB „Fasa“ (2016 m. birželio 1 d., rugpjūčio 18 d., rugsėjo 16 d., 2017 m. sausio 23 d.), UAB „Šilo Pavėžupis“ (2016 m. lapkričio 7 d., 2017 m. vasario 2 d.), ūkininkas D. A. (2016 m. balandžio 22 d.), UAB „Stolex valda“ (2016 m. gegužės 13 d.), taip pat kasos pajamų orderiai, priimti iš fizinių asmenų (2016 m. gruodžio mėn.), 2016 m. balandžio 22 d. – 2017 m. balandžio 21 d. išrašytų sąskaitų sąrašas, kartu su apgyvendintų žmonių skaičiumi (pastebėtina, kad, remiantis įrašais, pagal vienos bendrovės užsakymą asmenys būdavo apgyvendinami ilgiems laikotarpiams (kelioms savaitėms ar mėnesiui), jų skaičius nekisdavo), nuotraukos, kuriose matyti miegamuosiuose esančios lovos bei spintelės, kai kur – kėdės (suolai), ir kiti dokumentai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. kovo 14 d. atliekant patikrą vietoje kambariai buvo tušti, tačiau, pagal duomenis sąskaitų sąraše, 2016 m. balandžio 23 d. sodyboje jau apgyvendinta 20 asmenų.
39. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 31 d. rašte (II t., b. l. 41) nurodė, kad nuo 2016 metų kaimo sodyboje dirba du darbuotojai, t. y. pareiškėjas (pagal individualios veiklos pažymą) ir kita darbuotoja (pagal darbo sutartį).
40. Pareiškėjas 2017 m. birželio 16 d. paaiškinimuose (II t., b. l. 100–101) Agentūrai nurodė, kad jam nepakako paramos lėšų sodybai visiškai įrengti, todėl baldai, aplinkos tvarkymas ir pan. palengva atliekami jo lėšomis. Kiekviename kambaryje pastatytos dvigulės lovos, todėl yra galimybė teikti apgyvendinimo paslaugas 24 asmenims. Papildomas paslaugas (pvz., maitinimo) galima įsigyti iš kitų paslaugų tiekėjų. Investicijas įrengiant virtuvę planuojama atlikti ateityje.
41. Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti 2017 m. lapkričio 28 d. posėdyje (protokolas Nr. PŽAK-42) užsiminta apie tai, kad buvo kreiptasi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir Valstybinę mokesčių inspekciją, prašant nustatyti, ar pateikti finansiniai dokumentai (sąskaitos faktūros ir kt.) nėra fiktyvūs ir atitinka teisės aktų nuostatas. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi Agentūra tikėtinus pažeidimus nustatė ne projekto vykdymo laikotarpyje. Valstybinė mokesčių inspekcija informavo, jog operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad už apgyvendinimo paslaugas išrašytos PVM sąskaitos-faktūros atitinka apskaitos dokumentams privalomus rekvizitus, pareiškėjas iš bendrovių banko pavedimais gautą 21 600 Eur sumą panaudojo atsiskaitymams su tiekėjais bei banko paskoloms grąžinti. Komisijos posėdyje buvo apžvelgti Agentūros 2016 ir 2017 metais atliktų patikrų vietoje rezultatai, pareiškėjo paaiškinimai (be kita ko, kad kaimo turizmo veikla pradėta vykdyti 2015 metų pabaigoje (teisėjų kolegija pastebi, jog 2016 m. kovo 14 d. patikros vietoje metu pateiktuose paaiškinimuose ir 2016 m. gegužės 2 d. pateiktoje metinėje ataskaitoje pareiškėjas buvo nurodęs priešingai); pareiškėjas nereklamuoja sodybos ir neketina to daryti, nes žmonės norės daugiau nei jis gali pasiūlyti; sodyboje lankėsi asmenys, kurie padėjo ją statyti ar suteikė paskolą bei jų pažįstami; pareiškėjas negalėjo atsakyti į klausimus apie 2015 ir 2016 metais sodyboje apsilankiusių asmenų, 2016 metais išrašytų sąskaitų skaičių; šiuo metu pareiškėjas gali pasiūlyti išskirtinai tik nakvynės paslaugas, tačiau šalia yra tvenkinys, kuriame poilsiautojai gali žvejoti).
42. Iš apdraustųjų asmenų sąrašo už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. vasario 13 d., suformuoto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (I t., b. l. 46), matyti, jog draudėjas V. K., vykdantis individualią veiklą, yra apdraudęs save patį (nuo 2015 m. spalio 16 d.), J. K. (nuo 2016 m. kovo 14 d.) ir A. Z. (nuo 2017 m. rugsėjo 4 d.). Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog be jo ir žmonos sodyboje dar dirba valytoja. Byloje nėra pateiktos darbo sutartys su minėtais asmenimis.
43. Pareiškėjas 2018 m. kovo 6 d. rašte Agentūrai paaiškino, jog lankytojų registracijos kortelės kaimo turizmo sodyboje nėra pildomos, nes dauguma apgyvendinamų asmenų yra įmonių, su kuriomis sudaromos sutartys, darbuotojai.
44. Agentūra 2018 m. kovo 6–8 d. atliko patikrą vietoje (ataskaitos Nr. V-VS-0986164; II t., b. l. 103–164), kurios metu nustatė, kad lankytojų kortelės nevedamos, sodyba neteikia maitinimo, patalpos užrakintos. Pareiškėjas paaiškino, jog nuo 2018 metų pradžios projekte numatyta veikla nevykdoma. Prie ataskaitos pridėtos pareiškėjo pateiktos 2017 metais išrašytos įvairios sąskaitos (už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas, elektros energiją, statybines prekes ir pan.), PVM sąskaitos-faktūros už suteiktas apgyvendinimo paslaugas bei išrašytų sąskaitų sąrašas (UAB „4CT“, AB „Fasa“ ir UAB „Šilo Pavėžupis“, ilgiems laikotarpiams, įskaitant žiemos mėnesius, išskyrus gegužės mėnesį (primintina, kad patikra vietoje atlikta 2017 m. gegužės 31 d.), taip pat nuotraukos (matyti, kad sodyboje buvo įrengti papildomi baldai (manytina, priėmimo vieta, darbuotojų kabinetai), stalai maisto ruošimui virtuvėje, bendrose patalpose, sanitariniuose mazguose veikė dirbtinis apšvietimas, didžioji salė tuščia) ir kiti dokumentai.
45. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos komisija Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti, sudaryta žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-643, 2018 m. gegužės 10 d. posėdyje (protokolas Nr. 8D-253 (5.50 E)), ištyrusi Agentūros pateiktus duomenis, taip pat papildomą informaciją, kad pareiškėjas nepateikė Valstybiniam turizmo departamentui nustatytos formos pranešimo apie apgyvendinimo paslaugų teikimo pradėjimą ir kad apgyvendinimo paslaugų teikėjai privalo nuolat užpildyti ir pasirašyti registracijos korteles bei turėti (saugoti 5 metus) jas paslaugų įgyvendinimo vietoje, siūlė pritarti Agentūros sprendimui skirti pareiškėjui poveikio priemonę – susigrąžinti 119 706,61 Eur paramos sumą bei nutraukti Sutartį.
46. Agentūra 2018 m. birželio 11 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. SKP-58.
47. 2018 m. rugpjūčio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 98-50 (I t., b. l. 213–236) antstolis, be kita ko, nurodė, kad žolė prie sodybos nupjauta, lauke įrengtas apšvietimas, pastato viduje įrengtas priimamasis, darbo kabinetai, sumontuotos apsaugos sistemos, visiškai įrengtas aptarnaujančiojo personalo kambarys su tualeto ir dušo patalpa, pokylių salė, pastato virtuvėje sumontuota ir prie komunikacijų pajungta virtuvinė įranga, antrajame aukšte įrengti kambariai apgyvendinimui, juose yra miegamosios lovos su patalyne, kėdės, staliukai, komodos, spintos, kiekviename yra atskira tualeto ir vonios / dušo patalpa su higienos priemonėmis, rankšluosčiais. Pastato patalpos paruoštos naudojimui. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu nebuvo asmenų, kuriems teikiamos apgyvendinimo paslaugos. Iš prie protokolo pridėtų nuotraukų matyti, kad patalpų įrengimas ne itin skyrėsi nuo užfiksuotojo 2018 m. kovo 6–8 d. atliekant patikrą vietoje, papildomai buvo išdėliotos higienos priemonės sanitariniuose mazguose.
48. Pareiškėjas teismui yra pateikęs, be kita ko, paskolos sutartis su UAB „Stolex valda“, UAB „Dicamus“, AB „Fasa“, AB Šiaulių bankas (I t., b. l. 297–332), taip pat paslaugų teikimo sutartis su AB „Fasa“, UAB „Šilo Pavėžupis“ bei UAB „4CT“, iš kurių matyti, jog apgyvendinimo paslaugos įsigyjamos ne konkretiems asmenims ar konkrečiam jų skaičiui, o leidžiamų apgyvendinti asmenų maksimumui (pvz., iki 10 asmenų) (I t., b. l. 85–90), kasos pajamų orderius ir PVM sąskaitas-faktūras už apgyvendinimo paslaugas, suteiktas fiziniams asmenims 2018 m. gruodžio mėnesį ir 2019 metais (III t., b. l. 3, 6–36, 49–104, 151–154), nuotraukas, kuriose matyti indai, maisto produktai, tvarkoma aplinka (III t., b. l. 105–111, 155–159), 2019 metais sudarytą sutartį dėl apgyvendinimo paslaugų teikimo su AB „Fasa“ (III t., b. l. 114–115).
49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis pareiškėjo pateikta paramos paraiška ir kitais byloje esančiais dokumentais, parama pareiškėjui buvo skirta projektui „Kaimo turizmo sodybos statyba (duomenys neskelbtini) kaime“ įgyvendinti. Planuojama projekto pradžia – 2014 m. kovo 1 d., pabaiga (paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo Agentūrai data) – 2015 m. rugsėjo 30 d. Projekte numatytos investicijos turėjo būti skiriamos statybos darbams atlikti, vandentiekiui ir biokanalizacijai, lauko apšvietimui įrengti. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad pareiškėjas neatliko arba atliko netinkamai paraiškoje nurodytus veiksmus, gautas paramos lėšas panaudojo ne nurodytoms prekėms, darbams įsigyti, nurodytas prekes, darbus įsigijo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ar pan. Pareiškėjas paskutinį mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą Agentūrai pateikė 2015 m. rugsėjo 30 d., kaip ir buvo planuota.
50. Ginčas byloje kilo (atitinkamai, poveikio priemonė pareiškėjui skirta) dėl to, kad pareiškėjas nepasiekė projekto tikslų: įkurti aukščiausio lygio kaimo turizmo sodybą; padidinti užimtumą kaime, sukuriant 2 naujas darbo vietas; plėtoti ne žemės ūkio veiklą kaimo vietovėje, pasiūlant didesnę paslaugų įvairovę ir aukštesnę kokybę. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas nevykdo ir neturi galimybių vykdyti projekte numatytą veiklą, t. y. teikti kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir pobūvių, svečių priėmimo) paslaugas, nes, pirma, sodyba nėra pritaikyta tokioms paslaugoms teikti ir, antra, nebuvo pasiekti projekto priežiūros rodikliai (nėra įrodymų apie realų paslaugų teikimą). Pareiškėjas neginčija, jog jis nevisiškai pasiekė projekto priežiūros rodiklius (žr. Nutarties 33, 35 p.), tačiau iš dalies nesutinka su atsakovo išvadomis bei mano, jog skirta poveikio priemonė nėra proporcinga konstatuotiems pažeidimams.
51. Agentūra 2016, 2017 ir 2018 metais atliktų patikrų vietoje metu konstatavo, jog apgyvendinimo, maitinimo ir kitos projekte numatytos paslaugos negali būti teikiamos pareiškėjo sodyboje, nes ji nevisiškai įrengta: kambariuose trūksta baldų, neįrengta virtuvė, nesutvarkyta aplinka ir pan. Pareiškėjas pripažįsta, jog iki Sprendimo priėmimo maitinimo ir pobūvių paslaugos sodyboje negalėjo būti teikiamos, tačiau sodyboje nuo pat pradžių buvo teikiamos apgyvendinimo paslaugos su pareiškėju susijusių bendrovių darbuotojams, jų pažįstamiems, nors ir nevisiškai apstatytuose kambariuose. Savo teiginiams pagrįsti tiek Agentūrai, tiek teismui pareiškėjas pateikė įvairius dokumentus, susijusius su komunalinių paslaugų teikimu, taip pat už apgyvendinimo paslaugas išrašytomis sąskaitomis. Teisėjų kolegija pažymi, jog duomenys apie komunalinių paslaugų teikimą sodyboje savaime neįrodo, jog joje buvo teikiamos apgyvendinimo paslaugos, juolab kad, kaip ne kartą pabrėžė pareiškėjas, sodyboje nuolat atliekami įvairūs tvarkymo, įrengimo darbai. Kiek tai susiję su pareiškėjo pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog, remiantis šiais duomenimis, laikotarpiu iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas apgyvendinimo paslaugas teikė (išskyrus pavienius atvejus) tiek su juo, tiek tarpusavyje susijusioms įmonėms, pora iš jų suteikė pareiškėjui paskolas įgyvendinant ginčo projektą (žr. Nutarties 17, 38, 44 ir 48 p.). Papildomai pastebėtina, jog pareiškėjo pateikti duomenys apie įmonių darbuotojams suteiktas apgyvendinimo paslaugas neišsamūs (neaišku, kiek asmenų realiai buvo apgyvendinta, jei tokių išvis buvo, kadangi paslaugų teikimo sutartys yra abstrakčios, nevedamos lankytojų registracijos kortelės) bei nesuderinami su pareiškėjo teismui pateiktais paaiškinimais, pavyzdžiui, pareiškėjas teigė, kad kovo mėnesį, darbo dieną atliktos patikros vietoje metu užfiksuoti rezultatai neatspindi realios situacijos, be to, nėra tikslinga žiemą rūpintis aplinkos tvarkymu, nes tuomet nebūna arba beveik nebūna poilsiautojų, nors iš pateiktų išrašytų sąskaitų sąrašų (turistų registro) matyti, jog 2016 ir 2017 metais sodyba dažniausiai buvo užpildyta (20, 24 asmenys), ilgais nepertraukiamais laikotarpiais, įskaitant žiemos ir pavasario mėnesius; pareiškėjas teigė, jog patalpos ir aplinka sutvarkomi prieš atvykstant poilsiautojams, bet 2017 m. gegužės 31 d. patikra vietoje buvo atlikta viena diena prieš tai, kai 2017 m. birželio 1 d. sodyboje turėjo apsigyventi 20 asmenų, nuotraukose aplink sodybą matyti aukštos žolės kupstai, prie vieno iš įėjimų sumesti įvairūs daiktai, įskaitant padėklus („paletes“), aplinka ir kambariai neatrodo tvarkingi ir pritaikyti jaukiam poilsiui. Taigi, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų pagrįstai nelaikė patikimais, objektyviais duomenimis, patvirtinančiais, jog pareiškėjas teikė apgyvendinimo paslaugas ir iš įmonių gavo lėšas už realų asmenų apgyvendinimą sodyboje, t. y. bent iš dalies vykdė projekte numatytą veiklą ir pasiekė arba iš dalies pasiekė projekto priežiūros rodiklį dėl turistų skaičiaus, kaip tai buvo nurodęs metinėse ataskaitose (žr. Nutarties 35 p.). Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo nesutikti su teiginiu Sprendime, kad pareiškėjas, pateikdamas tokius dokumentus, siekė tik imituoti, kad vykdo veiklą, ir taip suklaidinti Agentūrą.
52. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo sąskaitų sąrašuose užsimenama ir apie fizinius asmenis, pagal kurių užsakymus buvo teikiamos apgyvendinimo paslaugos: D. A. – 2016 m. balandžio 22 d., 2 asmenys, ir 2017 m. birželio 1 d., 20 asmenų; neįvardyti fiziniai asmenys – po vieną dieną 2016 m. gruodžio 15–26 d. laikotarpiu, nuo 8 iki 24 asmenų. Kadangi 2016 m. gruodžio mėnesį paslaugas užsisakę asmenys nėra konkrečiai nurodyti, be to, jie visi už paslaugas mokėjo tą pačią kainą, nepaisant to, jog paslaugos suteikiamos skirtingam asmenų skaičiui, ir byloje ši aplinkybė nepaaiškinta, teisėjų kolegija šių duomenų nelaiko įrodančiais pareiškėjo realiai suteiktas apgyvendinimo paslaugas. Kita vertus, atsakovas nei Sprendime, nei teismui nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių turėtų būti abejojama D. A. suteiktų paslaugų realumu. Taigi, per beveik trejus metus nuo projekto pabaigos pareiškėjas dvi dienas galbūt teikė apgyvendinimo paslaugas. Tokia aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti nepagrįsta atsakovo išvadą, jog pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo realiai nevykdė projekte numatytos veiklos.
53. Pareiškėjas savo poziciją, kad atsakovas klaidingai nurodė, jog pareiškėjo sodyboje ir negalės būti teikiamos kaimo turizmo paslaugos, grindžia tuo, jog po Sprendimo priėmimo (2018 m. birželio 11 d.) jis teikė apgyvendinimo paslaugas, toliau atlieka sodybos tvarkymo ir įrengimo darbus. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai plačiau nevertino su tuo susijusių pareiškėjo argumentų ir dokumentų, kadangi, sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, vertintinos tos aplinkybės, kurios egzistavo Sprendimo priėmimo metu. Aplinkybė, kad pareiškėjas vėliau atliko papildomus veiksmus, siekdamas sodybą pritaikyti kaimo turizmo paslaugų teikimui, ir ėmė teikti tokias paslaugas (ar jų dalį), nepaneigia Sprendime padarytų išvadų, jog sodybos įrengimas, toks, koks jis buvo užfiksuotas atliekant patikras vietoje, nėra tinkamas projekte numatytoms paslaugoms teikti. Pareiškėjas tipiniame verslo plane pats nurodė prognozes 2015–2017 metams (be kita ko, dėl poilsiautojų, kuriems bus suteiktos apgyvendinimo paslaugos, skaičiaus, gautinų pajamų), kuriomis remdamasis kreipėsi į atsakovą dėl paramos suteikimo ir kurios paraiškoje buvo pripažintos projekto priežiūros rodikliais. Nepriklausomai nuo to, kad kiti asmenys (privatūs konsultantai) galbūt padėjo pareiškėjui užpildyti tipinio verslo plano formą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog projekto neįvykdymo rizika tenka būtent pareiškėjui. Pareiškėjas 2015–2017 metais nepasiekė projekto priežiūros rodiklių, 2018 m. kovo 6–8 d. patikros vietoje metu paaiškino, jog nuo 2018 metų pradžios projekte numatyta veikla nevykdoma (byloje yra duomenys apie tikėtiną apgyvendinimo paslaugų teikimą 2018 m. gruodžio mėn.), bei ne kartą teismui patvirtino, kad kaimo turizmo sodyba iki šiol nėra visiškai įrengta, kad joje neteikiamos nurodytos maitinimo ir pobūvių paslaugos, bei kad jis nereklamuoja sodybos, nes negali teikti visapusiškų paslaugų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo išvados dėl pareiškėjo galimybės ateityje vykdyti projekte numatytą veiklą (tokiomis sąlygomis, kokios užfiksuotos atliekant patikras vietoje) laikytinos pagrįstomis.
54. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Sutarties 17.1, 17.3 ir 17.10 papunkčių, Įgyvendinimo taisyklių 24.2.3 papunkčio bei Administravimo taisyklių 187, 190 punktų nuostatas
55. Poveikio priemonė pareiškėjui buvo parinkta vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3 papunktyje (2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 3D-956 redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo ir Sprendimo priėmimo metu) nurodytais pagrindais, kai taikomas paramos ar jos dalies susigrąžinimas:
55.1. paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (197.3.1 p.);
55.2. paramos gavėjas nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų (197.3.2 p.);
55.3. paramos gavėjas pažeidžia pirkimų vykdymo tvarką ir kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (197.3.14 p.).
56. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Agentūra, taikydama paramos gavėjams sankcijas, jų dydį turi individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan.; sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1481-662/2018, 2018 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-683-662/2018). Taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Taigi sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2707/2012 yra pažymėjęs, kad taikomos sankcijos turi būti atgrasančio pobūdžio, tačiau paramos neskyrimas visai už realiai atliktus darbus visa apimtimi yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, nes sankcija turi būti parenkama atsižvelgiant ne vien į patį pažeidimo faktą, bet į visumą reikšmingų kriterijų – paramos sutartyje numatytų tikslų realų įgyvendinimą, pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes.
57. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2398/2012 nurodyta, kad griežčiausia poveikio priemonė – paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas – turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y. kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių, dėl kurių jis buvo sukurtas. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tokie pažeidimai, kaip nustojimas vykdyti projektą; pakeitimas pagal sutartį remiamos veiklos, kurių (pažeidimų) pats pobūdis parodo, kad yra nebesiekiama paramos projekto uždavinių ir tikslų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pobūdžio poveikio priemonė yra pagrįstai skiriama, kai neįvykdomi paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai, nepasiekiami projekto tikslai (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1054-858/2016, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-994-575/2018, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5432-520/2019).
58. Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pažymima, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018). Minėtų reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1687-438/2019).
59. Nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendime nurodė, jog, atsižvelgiant į anksčiau aprašytus pažeidimus, vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.2, 197.3.14 papunkčiais ir kitomis teisės normomis, kuriose įtvirtinta poveikio priemonių taikymo galimybė (Įgyvendinimo taisyklių 67 p. ir kt.), pritarus Ministerijai, pareiškėjui taikoma visos išmokėtos 199 706,61 Eur paramos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant Sutartį. Sprendžiant dėl poveikio priemonės pareiškėjui taikymo, Sprendime tik pacituojamos teisės normos, nepaaiškinant, kodėl nė nesvarstoma galimybė skirti pareiškėjui kitokią poveikio priemonę, pavyzdžiui, dalies paramos susigrąžinimą, nenutraukiant paramos sutarties, nors tokia alternatyvi galimybė minima Administravimo taisyklių 197.3 papunktyje. Sprendime nėra įvertinti konstatuotų pažeidimų pobūdis ir mastas (t. y. ar padaryti pažeidimai yra esminiai), kilę neigiami padariniai, pareiškėjo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės apie pažeidimų priežastis (lėšų trūkumas) ir atliekamus aktyvius veiksmus siekiant, kad kaimo turizmo sodyba būtų visiškai įrengta ir joje realiai teikiamos projekte numatytos paslaugos, kitos reikšmingos aplinkybės, kurios galėtų būti laikomos lengvinančiomis arba sunkinančiomis pareiškėjo atsakomybę. Toks taikomos poveikio priemonės motyvavimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nėra suderinamas su gero viešojo administravimo ir objektyvumo principais bei sudaro kliūtis pareiškėjui veiksmingai pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Šis Sprendimo trūkumas laikytinas esminiu, sudarančiu teisinį ir faktinį pagrindą panaikinti minėtą ginčijamo administracinio akto dalį ir perduoti klausimą dėl poveikio priemonės pareiškėjui taikymo atsakovui spręsti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu neteisingai įvertino Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepagrįstai rėmėsi atsakovo tik teisme nurodytais argumentais, neištyrė Sprendimo turinio atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, nepaisant to, jog pareiškėjas rėmėsi šiais argumentais (be kita ko, tvirtindamas, kad jam skirta poveikio priemonė neindividualizuota ir neproporcinga), ir tokiu būdu pažeidė proceso teisės normas, kas galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.).
60. Atsižvelgiant į tai, kad priimamas teismo procesinis sprendimas yra iš dalies palankus pareiškėjui, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).
61. ABTĮ 41 straipsnio (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
62. Remiantis šiomis normomis, klausimas dėl išlaidų priteisimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
63. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjui pritaikyta poveikio priemonė yra adekvati. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. SKP-58 dalį, kurioje pareiškėjui skirta poveikio priemonė – visos paramos susigrąžinimas, nutraukiant paramos sutartį, ir perduoti poveikio priemonių pareiškėjui už šiame sprendime nustatytus pažeidimus skyrimo klausimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėti iš naujo.
Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė