Civilinė byla Nr. 3K-3-288-469/2015

Proceso Nr. 2-55-3-03517-2010-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

21.1, 52.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sodo gidas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sodo gidas“ ieškinį atsakovei ūkininkei L. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Sodo gidas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės ūkininkės L. S. 228 627,72 Lt (66 215,16 Eur) skolos, kurią sudaro 66 896,76 Lt (19 374,64 Eur) įsiskolinimo pagal šalių rangos sutarties sąmatą, 44 079,99 Lt (12 766,45 Eur) delspinigių ir 117 650,97 Lt (34 074,08 Eur), susijusių su papildomų darbų vykdymu.

Atsakovė L. S. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti 2009 m. birželio 15 d. statybos rangos sutarties kainą iki 92 813 Lt (26 880,50 Eur), priteisti iš ieškovo 4187,97 Lt (1212,92 Eur) kaip pagal sutartį atsakovės sumokėtos kainos skirtumą, taip pat 68 904,62 Lt (19 956,16 Eur) nuostolių atlyginimą ir 25 192 Lt (7296,11 Eur) delspinigių.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Sodo gidas“ ir atsakovė ūkininkė L. S. 2009 m. birželio 15 d. sudarė rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. įrengti daugiafunkcę aikštelę ir taką kaimo turizmo komplekse „Riterio krantas“, o atsakovė – sumokėti darbų kainą – 162 792 Lt (47 147,82 Eur) su PVM. Ieškovas atliko dalį darbų pagal sutartį už 97 000,97 Lt (28 093,42 Eur) ir atsakovė 2009 m. birželio 30 d. juos priėmė darbų atlikimo aktu Nr. 1, dėl atsiskaitymo už šiuos darbus ginčo nėra.

Ginčas kilo dėl ieškovo prašymo priteisti šalių sutartą ir atsakovės nesumokėtą likusią rangos darbų kainos dalį – 66 896,76 Lt (19 374,64 Eur), jam teigiant, kad darbai buvo atlikti ir atsakovei perduoti ieškovo 2009 m. rugpjūčio 28 d. darbų atlikimo aktu Nr. 2. Atsakovė nesutiko su šiuo ieškovo reikalavimu ir teigė, kad tokio akto ieškovas jai nebuvo pateikęs, be to, ieškovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies: šalių rangos darbų sutartyje nurodytą darbų objekto kainą sumažino iki 97 000,97 Lt (28 093,42 Eur), kitą priešieškinio dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad tam, jog atsakovė galėtų priimti atliktus darbus, ieškovas turėjo organizuoti atliktų darbų priėmimą, pranešdamas apie tai atsakovei, taip pat pateikti atsakovei pasirašyti darbų priėmimo aktą, tačiau byloje šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nėra. Darbų atlikimo aktas Nr. 2 atsakovės nepasirašytas, nėra duomenų, kad ieškovas šį aktą būtų pateikęs atsakovei iki 2010 m. rugsėjo 9 d. pateikimo kartu su pretenzija. Atsakydama į ieškovo pretenziją, atsakovė atsisakė mokėti ieškovo prašomą skolą ir, remdamasi CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, atsisakė priimti darbų rezultatą dėl jo trūkumų, ir nepasirašė ir pateikto akto Nr. 2. Teismas sutiko su ieškovu, kad aikštelės įrengimo darbus jis turėjo atlikti pagal UAB „PRO Invest“ projektą. Teismas nurodė, kad, įvertinus rašytinius atsakovės paaiškinimus, rašytinį įrodymą, pavadintą „Ekspertizės aktas“, bei jame pridėtą vaizdinę medžiagą, yra pagrindas daryti išvadą, jog aikštelės įrengimo darbai atlikti su defektais: aikštelės dangos kraštuose yra tarpų, kurie neuždengti gumine danga, kituose tarpuose sudėti maži gabaliukų likučiai, kurie tarpusavyje nesujungti ir neuždengia viso ploto, vienos plokštės aukštis nesutampa su šalia esančios kitos plokštės aukščiu, tvorą laikantys stulpai yra pakrypę į šalį, viela įtempta netinkamai arba atsilaisvinusi. Aikštelės, įrengtos ant stataus šlaito krašto, nesutvirtinus šlaito kraštų, dalis gali nuslinkti nuo šlaito. Ekspertizės išvados nurodytų trūkumų iš esmės nepaneigia. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodyti trūkumai nebuvo ištaisyti, todėl jos veiksmai, nepasirašant su pretenzija ieškovo pateikto darbų priėmimo akto, buvo teisėti, ir tokio akto, kurį tokiomis aplinkybėmis pasirašė vien ieškovas, nėra pagrindo laikyti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu tinkamą darbų pagal sutartį atlikimą ir tinkamą jų perdavimą užsakovui. Dėl to ieškovui neatsirado teisė skaičiuoti delspinigius pagal sutartį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas, gavęs atsakovės pretenziją dėl trūkumų ištaisymo, į ją nereagavo ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, sprendė, kad jis savo veiksmais atsisakė taisyti trūkumus, taip pat nėra pagrindo manyti, kad šalys susitars ištaisyti defektus. Dėl to yra pagrindas sumažinti sutartinę darbų kainą. Kadangi ieškovas nepateikė savo darbų ištaisymo apskaičiavimų, teismas iš dalies sutiko su atsakovės pareikštu reikalavimu ir sumažino sutarties darbų kainą ta suma, kuri yra nesumokėta už atliktus darbus. Atsižvelgęs į tai, kad ši suma šiek tiek mažesnė, negu nurodyta defektų šalinimo sąmatoje, taip pat į tai, kad kita suma yra sumokėta pagal tarpinį darbų priėmimo aktą ir pagal aktą Nr. 1, pagal kurį atsakovė darbų trūkumų nėra nurodžiusi ir darbus priėmusi be jokių pretenzijų, teismas sutartinę darbų kainą sumažino 66 896,76 Lt (19 374,64 Eur) suma.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė buvus tarp šalių sudarytai sutarčiai dėl papildomų darbų atlikimo, nėra galimybės nustatyti, ar ieškovas atliko darbus, kuriuos atlikti pageidavo atsakovė, ar šalys sutarė dėl tokių darbų kainos, neįrodyta, kad atsakovė priėmė šiuos darbus. Ieškovas nenurodė, kada jis darbus atliko. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad medžiagos pagal pateiktas sąskaitas faktūras pradėtos pirkti 2009 m. gegužės mėn., kai ieškovas nebuvo pradėjęs darbų objekte, o baigtos pirkti 2010 m. kovo mėn., nors nėra jokių įrodymų, jog tuo metu ieškovas dar dirbo objekte, taigi, neįrodyta, kad pirktos medžiagos buvo panaudotos nurodytame objekte. Nei darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, nei nuotraukos ir faktinių aplinkybių protokolai nepatvirtina, kad ieškovas atliko darbus, už kuriuos prašo sumokėti, taip pat nepatvirtina ir darbų kiekio, jeigu darbai iš tiesų buvo atlikti. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog kai kuriuos darbus jai atliko kiti rangovai.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo 68 904,62 Lt (19 956,16 Eur) nuostolių, kuriuos sudaro jos negautos pajamos dėl netinkamai atliktų ieškovo statybos darbų, taip pat delspinigius, nes, sumažinus sutarties kainą, neliko už ją nebaigtų darbų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dėl skolos už atliktus darbus į atsakovę ieškovas kreipėsi daugiau nei po metų nuo jo nurodytos darbų atlikimo pabaigos, t. y. 2010 m. rugsėjo 9 d., kartu atsakovei pateikė ir darbų atlikimo aktą Nr. 2, kurio atsakovė nepasirašė, ir paprašė skolą sumokėti per 7 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo. Kitokių duomenų (išskyrus ieškovo teiginius), leidžiančių pagrįstai teigti, jog apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ieškovas atsakovei pranešė anksčiau, nėra. Taigi apie pasirengimą perduoti atliktus darbus atsakovę ieškovas pirmą kartą informavo būtent pateikdamas 2010 m. rugsėjo 9 d. pretenziją. Atsakovė pateikė ieškovui ekspertizės akto kopiją, trūkumus paprašė pašalinti per 30 kalendorinių dienų arba įskaityti atliktų darbų defektų šalinimo kainą, t. y. 69 979 Lt (20 267,32 Eur) įskaityti į sutartyje nustatytų darbų 65 791,03 Lt (19 054,40 Eur) sumą ir pervesti šios sumos skirtumą – 4187,97 Lt (1212,92 Eur) – atsakovei. Teismas sprendė, kad yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog tokiu būdu atsakovė pasinaudojo CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta teise atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatoma trūkumų, kuriuos rangovas  turėjo pašalinti.

Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė pagal rangos sutartį atliktus rangos darbus priėmė, pradėdama faktiškai naudoti rangos darbų rezultatą iškart po šių darbų atlikimo. 2009 m. rugsėjo 30 d. ir 2009 m. spalio 5 d. paslaugų teikimo sutartimis atsakovė buvo įsipareigojusi klientams leisti naudotis rangos sutarties rezultatu ne iš karto, o 2010 m. gegužės–birželio mėnesiais, t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų nuo darbų atlikimo. UAB „ENSO Baltic“ naudojosi daugiafunkce sporto aikštele dar vėliau – 2011 m. rugpjūčio 19–21 d. Internetinė reklama taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad rangos darbų rezultatu atsakovė faktiškai naudojosi jau nuo 2009 m. rugsėjo mėn.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pretenzija, jog ieškovo atlikti darbai yra su defektais, yra pagrįsta. Kolegija pažymėjo, kad rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Užsakovo valią sudaryti statybos rangos sutartį nulemia jo poreikis atitinkamam darbui ar jo rezultatui, o rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles, rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti statybos kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 straipsnis). Užsakovui, jeigu kitaip nenumatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad ieškovas būtų atskirai informavęs atsakovę, jog reikia atlikti papildomus darbus, t. y. sutvirtinti šlaitą, už papildomą užmokestį. 2010 m. rugpjūčio 19 d. ekspertizės akte užfiksuota, kad aikštelės šlaitų įrengimo darbai atlikti su technologiniais pažeidimais. Todėl ieškovas, tinkamai neužtikrinęs statomos daugiafunkcės aikštelės saugumo, privalo ištaisyti šlaitų sutvirtinimo darbų defektus savo sąskaita arba atlyginti šių defektų šalinimo išlaidas.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros, susijusios su medžiagų įsigijimu, neatitinka jo nurodomų papildomų darbų atlikimo laikotarpio, todėl jų neįrodo. Ieškovui neįrodžius susitarimo su atsakove dėl papildomų darbų ir jų kainos fakto, taip pat neįrodžius, jog atliktų darbų aktuose nurodyti papildomi darbai buvo faktiškai atlikti, nėra pagrindo CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka nustatyti sutarties kainą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas UAB „Sodo gidas“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartį bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vien ta aplinkybė, kad tarp šalių nėra pasirašyta preliminari papildomų darbų sąmata, o atlikti darbai nėra perduoti priėmimo–perdavimo aktu, nėra pagrindas atmesti ieškinį. Teismas, vertindamas aplinkybes, eksperto išvados nevertinęs kaip įrodymo, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų pakankamumą. Kasatoriaus nuomone, tai, kad 2009 m. gegužės 9 d. šalys pasirašė sutartį (kurią atsakovė įvardija preliminariąja) ir sutarė dėl universalios žaidimų aikštelės įrengimo, o 2009 m. birželio 15 d. sutartimi sutarė dėl daugiafunkcės aikštelės ir tako įrengimo, įrodo, jog užsakovė nebuvo galutinai apsisprendusi dėl papildomų darbų bei jų apimties ir inicijavo sutarties pakeitimus. Šalių žodinį susitarimą dėl papildomų darbų taip pat patvirtina 2009 m. birželio 15 d. sutarties 1.4 punkto nuostata, kad sutarties objekto kaina gali kisti pagal atliktų darbų kiekį ar atsiradus nenumatytiems darbams. Ieškovas teismui detaliai apibūdino atliktus darbus, naudotas medžiagas, tai pagrindė medžiagų pirkimo dokumentais ir darbų eigos nuotraukomis su aprašymais. Pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalį šalims nesilaikius įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės sandorio formos, kilus ginčui dėl tokio sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, teismas gali leisti remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų. Ieškovas ne kartą teikė atsakovei 2009 m. rugpjūčio 28 d. aktą ir 66 896,76 Lt (19 374,64 Eur) sąskaitą, tačiau tik 2010 m. rugsėjo 9 d. pateikė jį atsakovei pasirašytinai kartu su pretenzija. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, tai ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje nustatytas taisykles, taikant kainą, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą.

2. Už rangos darbų rezultatą atsakingas ne tik rangovas, bet ir kiti statybos dalyviai, įskaitant projektuotoją ir užsakovą (Statybos įstatymo 12 straipsnis, 14 straipsnio 5 dalis, 15 straipsnio 6 dalis). Teismai neatsižvelgė į byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad rangovas daugiafunkcę sporto aikštelę ir taką įrengė pagal UAB „PRO Invest“ parengtą projektą, nevertino projektuotojo atsakomybės ir neįtraukė UAB „PRO Invest“ į bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė L. S. prašo skundą atmesti ir priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai, ištyrę eksperto V. B. E. parengto teismo ekspertizės akto turinį bei išvadas kitų įrodymų kontekste, pagrįstai kritiškai vertino išvadas, kuriomis ekspertas peržengė savo kompetencijos ribas, pasisakydamas dėl ekspertizei pateiktų dokumentų teisinio vertinimo, įrodomosios reikšmės, rangos sutarties šalių tarpusavio įsipareigojimų bei atsakomybės. Kasatoriaus pateikiamos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis jis grindžia medžiagų, reikalingų papildomiems darbams atlikti, įsigijimą, buvo išrašytos dar iki atsirandant šalių sutartiniams santykiams, taip pat ir po rangos darbų pabaigos, teismų pagrįstai įvertintos kritiškai. Kasatoriaus bylos nagrinėjimo metu įrodinėtos aplinkybės dėl papildomai atliktų darbų buvo paneigtos ir byloje apklaustų liudytojų parodymais. Ginčo santykių aplinkybės buvo ištirtos bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu, jų vertinimas – fakto klausimas.

2. Vadovaujantis CK 6.697 straipsnio 3 dalies nuostatomis, rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų, t. y. aplinkybes, šalinančias rangovo atsakomybę, turi įrodyti rangovas. Šioje byloje rangovas tokių aplinkybių neįrodė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl statybos dalyvių atsakomybės už darbų kokybę

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis).

Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009). Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, faktinės bylos aplinkybės nenustatinėjamos, bet remiamasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tyrė ir vertino įrodymus, susijusius su šalių rangos sutarties pagrindu atliktų darbų kokybe. Pažymėtina, kad, konstatuodami ieškovo atliktų darbų defektus, priešingai nei teigia kasatorius, teismai vertino eksperto V. B. E. atliktos ekspertizės aktą kaip įrodymą ir nustatė, kad šiame akte išdėstytos ekspertizės išvados nepaneigia atsakovės nurodytų defektų. Įvertinę pagrindinius įrodymus byloje dėl pagal rangos sutarties pagrindu atliktų darbų kokybės – V. B. E. ir L. U. parengtus ekspertizės aktus, teismai turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad atlikti darbai yra su defektais ir už juos atsakomybė tenka rangovui.

Ieškovas laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į Statybos įstatyme įtvirtintas statybos dalyvių pareigas, už rangos darbų rezultatą atsakingas ne tik jis, bet ir projektuotojas, užsakovas. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl užsakovo ir rangovo atsakomybės santykio, paaiškėjus, jog statinys neatitinka kokybės reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB „Įrengimas“, byla Nr. 3K-3-516/2009, pažymėjo, kad statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.). Šie statybos santykių teisinio reglamentavimo ypatumai lemia atitinkamą sutarties laisvės principo statybos rangos sutartiniuose santykiuose ribojimą. Pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumų – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 straipsnis). O užsakovui, jeigu kitaip nenumatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą užsakovo ir rangovo teisių ir pareigų bei atsakomybės paskirstymą, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta užsakovės veiksmų, kurie būtų pagrindas pripažinti ją atsakinga už paaiškėjusių darbų defektų atsiradimą, teismai pagrįstai nekonstatavo jos atsakomybės už ginčo defektus.

Pagal CK 6.696 straipsnį ir 6.697 straipsnio 3 dalį, nustačius statinio defektus, už juos gali būti atsakingas ne tik rangovas, bet ir projektuotojas bei statybos techninis prižiūrėtojas, jei šie nepaneigia savo kaltės dėl defektų atsiradimo. Nurodyti statybos dalyviai nebuvo įtraukti dalyvauti nagrinėjamoje byloje atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, jų atsakomybės už defektus klausimai nenagrinėti. Dėl to ieškovas, manydamas, kad šie subjektai taip pat yra atsakingi už nustatytus defektus, turi teisę jiems pareikšti reikalavimą atlyginti jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Tokią teisę regreso tvarka įgyja asmuo, kreditoriui įvykdęs prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais (CK 6.280 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DNSB „Taurakalnio namai, Vilnius“ v. UAB „Santechnikos verslas“, bylos Nr. 3K-3-20/2014, bylos Nr. 3K-3-20/2014).

Dėl aplinkybių, susijusių su papildomais ginčo statybos darbais, nustatinėjimo

Kasatorius nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad jis neįrodė atsakovės nepripažįstamo susitarimo su ja dėl papildomų darbų, nenurodytų šalių rangos sutartyje, atlikimo, jų kainos ir apimties.

Minėta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti statybos darbus per nustatytą terminą, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartą kainą. Jei kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą (CK 6.653 straipsnio 1 dalis, 6.198 straipsnis). Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl nurodytose teisės normose nustatytų kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009).

Įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, rangovas turi teisę reikalauti už juos atlyginti. Jei susitarimas dėl papildomų ieškovo užsakytų statybos darbų atlikimo nebuvo įformintas įstatyme reikalaujama paprasta rašytine forma, tai atima iš šalių teisę, kilus jų ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nenustatyta, kad statybos rangos sutarties neįforminimas raštu lemtų jos negaliojimą, todėl taikomos tik nuostatos dėl draudimo remtis liudytojų parodymais kilus šalių ginčui. Be to, pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalį šio draudimo teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai leistinuose įrodymuose yra patikimų duomenų, patvirtinančių vienos šalies įrodinėjamas, o kitos – ginčijamas aplinkybes, tačiau šie duomenys nepakankamai išsamūs, kad būtų galima daryti išvadas apie ginčo aplinkybes, tokiu atveju nesuteikus galimybės šalims liudytojų parodymais užpildyti leistinų įrodymų spragas, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas).

Ieškovas sandorio dėl papildomų statybos darbų sudarymą įrodinėja netiesioginiais įrodymais, kuriuose yra duomenų apie ginčo papildomus darbus: nuotraukos, medžiagų įsigijimo sąskaitos faktūros. Prie netiesioginių vertintinų įrodymų priskirtina ir byloje pateikta šalių neginčijama rangos sutartis bei jos priedas – sąmata, kurioje neįvardyti nuotraukose matomi atliekami darbai. Šie įrodymai turi būti išsamiai ištirti, įvertinti ir pripažįstami ar atmetami motyvuotai.

Atsakovė neigia papildomų darbų atlikimą, tačiau tokią poziciją grindė argumentais neigdama tik kai kurių ieškovo nurodytų darbų atlikimą: vejos „ecobortų“ įrengimo (atsakovė teigė, kad būtent šie darbai įtraukti į darbų atlikimo aktą Nr. 1 ir už juos sumokėta), kabelių paklojimo (atsakovė nurodė, kad šiuos darbus atliko kita įmonė), medienos atvežimą (pateikta pažyma, kad ieškovo nurodyta įmonė atsakovės adresu medienos nevežė). Teismai išsamiai netyrė, kokie papildomi darbai, ieškovo nurodyti atliktų darbų akte, jų atlikimą užfiksuojant byloje pateiktose nuotraukose, buvo faktiškai atlikti, kokia jų apimtis, kas juos atliko, ar juos atlikti ieškovui nebuvo privaloma pagal šalių neginčijamą rangos sutartį, ar atsakovės leidimas atlikti nuotraukose užfiksuotus darbus nebuvo jos, kaip užsakovės pareigos, nustatytos CK 6.681 straipsnio 1 dalyje – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, vykdymas, kartu – ginčijamų rangos santykių pripažinimas. Teismai, nustatę, kad dalies sąskaitų faktūrų surašymo datos neatitinka darbų atlikimo laikotarpio, kitų įrodymų reikšmės ieškovo įrodinėjamų faktų nustatymui netyrė, tačiau padarė išvadą, kad šie faktai neįrodyti, nors nuotraukose matyti papildomų darbų akte išvardyti atliekami ar atlikti darbai, pvz., ritininės vejos įrengimas, laiptų ir sienučių betonavimas, akmenų išdėstymas, įrengti mediniai suoleliai, laiptai, pasodinti augalai, išpiltas augalinis gruntas, kt. Šie darbai neįtraukti į darbų atlikimo aktus Nr. 1 ir 2. Teismai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad medžiagos pagal pateiktas sąskaitas faktūras pradėtos pirkti 2009 m. gegužės mėn., tačiau nepasisakė dėl ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, kad šalių rangos santykiai faktiškai prasidėjo būtent 2009 m. gegužės 9 d. sudarius ankstesnę rangos sutartį, vertinimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, nagrinėdami šalių ginčą dėl papildomų šalių rangos sutartyje nenurodytų statybos rangos darbų atlikimo, esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į sudėtingus šalių tarpusavio santykius, kuriems galėjo turėti įtakos atsakovės siekis gauti Nacionalinės mokėjimo agentūros skirstomą paramą turizmui vystyti, nepagrįstai netaikė CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatų, panaikinančių draudimą remtis liudytojų parodymais sprendžiant kilusį šalių ginčą. Be to, nustatyti pirmiau išvardyti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai, dėl kurių nebuvo išsamiai ištirti byloje pateikti įrodymai, ir byloje kilę ginčo klausimai neišnagrinėti visapusiškai.

Teismams netinkamai taikius nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, siekiant sudaryti sąlygas šalims vykdyti savo įrodinėjimo pareigas, o teismui – ištirti ir įvertinti reikšmingas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo dalis netenkinti ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 117 650,97 Lt (28 093,42 Eur), susijusių su papildomų darbų vykdymu, naikinama, ši bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo dalis netenkinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sodo gidas“ reikalavimo priteisti iš atsakovės L. S. 117 650,97 Lt (28 093,42 Eur), susijusių su papildomų darbų vykdymu. Šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Birutė Janavičiūtė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė