Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-4354-365-2014].docx
Bylos nr.: I-4354-365/2014
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188601464 atsakovas
Vidaus reikalų ministerija 188601464 atsakovas
Sveikatos priežiūros tarnyba 288719620 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Socialinė apsauga
Bylos dėl išmokų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
Bylos dėl valstybinių pensijų
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-4354-365/2014

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01092-2013-1)

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. kovo 6 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų valstybinės pensijos dalies priteisimo,

 

n u s t a t ė:

 

              Nuo 2007 m. gegužės 1 d. pareiškėjui neterminuotai skirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui Nr. XI-537 (toliau – Laikinasis įstatymas), pareiškėjui kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta valstybinė pareigūno pensija. Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau –  VRM) dėl sumažintos pensijos mokėjimo, tačiau ši atsisakė išmokėti pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalį. Pareiškėjas nesutiko su atsakovės sprendimu, todėl kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

              Pareiškėjas skunde teismo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-03-13 sprendimą Nr. 1D-2811(11); 2) solidariai priteisti iš atsakovių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotą ir neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 3538,16 Lt; 3) solidariai priteisti iš atsakovių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuotą ir neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 4148,78 Lt; 4) solidariai priteisti iš atsakovių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2000 Lt neturtinę žalą; 5) įpareigoti atsakoves toliau mokėti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2008 m. gegužės 1 d. sprendimu Nr. 11SP-1399 paskirtą 684,83 Lt dydžio pensiją (b. l. 15–19).

              Nurodė, kad VRM sprendimu pareiškėjui buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija 684,83 Lt (be valstybinės socialinio draudimo 360 Lt bazinės pensijos). Nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių pensija. Kadangi pareiškėjas nuo 2011 m. liepos 20 d. pradėjo dirbti, jam buvo mokama dar kartą sumažinta pareigūnų ir karių pensija. VRM taikė Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatą ir pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. neišmokėjo 3538,16 Lt, o nuo 2011 m. liepos 20 d. nepagrįstai taikė Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatą ir neišmokėjo dar 4148,78 Lt. Viso pareiškėjui buvo neišmokėta 7686,94 Lt. Neteisėtas pensijos sumažinimas pažeidė pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, taip pat asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas (b. l. 15–19).

              Pateiktame atsiliepime atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ar bylą nutraukti (b. l. 26–27). Nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi Laikinasis įstatymas, kurio pagrindu buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, tuo metu galiojo, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas neįrodė, jog VRM ir jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ir šiuo metu galiojančius teisės aktus Ministerija ir jos darbuotojai privalėjo veikti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. 

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2008 m. gegužės 1 d. neterminuotai skirta valstybinė pensija (b. l. 31). Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pareiškėjui kiekvieną mėnesį, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatomis, buvo mokama sumažinta pensija (b. l. 35). 2012 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėjas 2013 m. vasario 12 d. prašymu (b. l. 32) kreipėsi į VRM dėl neišmokėtos dalies pensijos grąžinimo. VRM 2013 m. kovo 13 d. sprendime konstatavo, kad išmokėti nepriemoką VRM neturi teisinio pagrindo (b. l. 33–34).

Nagrinėjamam ginčui taikytini pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys norminiai aktai: Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 99-1958; 2005, Nr. 71-2558; 2007, Nr. 8-314; 2010-2011 metais – ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820; Žin., 2010, Nr. 132-6717).

Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012 m. rugsėjo 1 d. (2012 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-2195, Žin., 2012, Nr. 82-4274)

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinio Teismo vertinimu, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo ribojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatomis. Konstituciniam Teismui pripažinus, kad šio įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieštarauja pagrindiniam įstatymui, pareiškėjo pretenzijos dalis dėl pensijos mažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį laikytina pagrįsta ir ši skundo dalis tenkinama.

Pareiškėjas teismo prašė solidariai priteisti iš atsakovių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotą ir neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 3538,16 Lt.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).

Reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos. Skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismą asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką (žr. LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).

Pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo ribojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi nuo 2010 m. sausio 1 d., Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi nuo 2011 m. liepos 1 d. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus pagal Laikinojo įstatymo 4 str. turėjo tapti žinoma 2010 m. vasario mėnesį, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis. Skundą teismui pareiškėjas pateikė 2013 m. balandžio 9 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo pirmo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas perskaičiuotos pensijos išmokėjimo (b. l. 15–19). Vadinasi, pareiškėjas praleido 3 metų kreipimosi į teismą terminą dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams reikšti. Sprendime išaiškinta pareiškėjo teisė prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti. Ši teismo nutartis buvo išsiųsta (b. l. 71), tačiau pareiškėjas teismui nepateikė prašymo dėl termino atnaujinimo tokio pobūdžio reikalavimams reikšti. Todėl teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 dalimi, nutraukia bylos nagrinėjimą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotą ir neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 3538,16 Lt . Atkreiptinas dėmesys, kad laikinojo įstatymo 4 str. Nuostatos nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Iš teismui pateiktos Sveikatos priežiūros skyriaus pažymos matyti, kad pareiškėjui valstybinė pensija nuo 2011 m. liepos 1 d. buvo ribota ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas (b. l. 35). Dėl šio pažeidimo, pareiškėjas kreipėsi į teismą nepraleidęs 3 metų kreipimosi į teismą termino, todėl reikalavimas nagrinėjamas iš esmės.

Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina ne iš Vidaus reikalų ministerijos, o iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų misterijos 2013 m. kovo 12 d. pažyma patvirtina, kad nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio imtinai pareiškėjo valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai. Todėl pareiškėjui priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka tarp Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. Imtinai - 4951,22 Lt suma. Ši suma grindžiama Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM pateikta pažyma (b. l. 35), kuria abejoti teismas neturi pagrindo.

Atsakovė teismo prašė atidėti valstybinės pensijos kompensavimą iki 2014 m. vasario 1 d., jei pareiškėjo skundas bus tenkinamas (ar tenkinamas iš dalies). Pažymėtina, kad, teismui priimant sprendimą 2014 m. kovo 6 d., toks atsakovės pateiktas prašymas netenka prasmės, todėl teismas dėl jo nepasisako.

Pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti tik tą VRM 2013 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 1D-2811 (11) dalį, kuria pareiškėjo pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai.

Pareiškėjas taip pat prašė solidariai iš atsakovių Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės neturtinę 2 000 Lt dydžio žalą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas skunde nenurodė, kuo pasireiškė patirta neturtinė žala, jokių patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovės Lietuvos valstybės veiksmų patyrė neturtinę žalą. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. padarytos žalos, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 konstatavo, kad analogiškose bylose tarp šalių yra susiklostę ne civiliniai prievoliniai, bet atitinkami valstybinių pensijų mokėjimo teisiniai santykiai. Civiliniame kodekse nėra įsakmiai nurodyta, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo teisiniams santykiams yra taikomos kurios nors šio kodekso normos. Ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turi būti pritaikytos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovus mokėti 684,83 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją taip pat negali būti pripažintas pagrįstu, nes yra nukreiptas į ateitį reglamentuoti teisinius santykius, kurie turi būti reglamentuojami atitinkamų teisės aktų, t. y. tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai galėtų sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių teisiniu reglamentavimu ir dėl to galėtų atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų laike su atitinkamais teisės aktais. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose (2010 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-53/2010, 2012 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2941/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p.., 101 str. 7 d. 127 str. 1 d., 129 str., teismas

 

n u s p r e n d ė :

 

Pareiškėjo A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Skundo dalį priteisti iš atsakovių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotą ir neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 3538,16 Lt nutraukti kaip praleidus kreipimosi terminą ir neprašant jo atnaujinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 1D-2811 (11) dalį, kuria pareiškėjo pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai.

Priteisti A. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 4 951,22 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt vieną litą dvidešimt du centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                                                        Gintaras Dzedulionis

 

 

Rūta Miliuvienė

 

 

Margarita Stambrauskaitė

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai