Civilinė byla Nr. 2-2076-776/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00145-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

       (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S   U Ž   A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. ieškovas A. K. prašo priteisti iš atsakovo A. P. 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – 2018 m. sausio 19 d. įteikti atsakovo patėviui. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato galimybę teismui remiantis by­lo­je esančiais įro­dy­mais priim­ti spren­di­mą už akių ieško­vo pra­šy­mu, jei­gu atsako­vas be patei­si­na­mos priežas­ties per teis­mo nustatytą ter­mi­ną nepateikė atsiliepi­mo į ieški­nį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
3. Atlikus formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių.

4. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį už tai, kad 2017 m. birželio 14 d. apie 21.50 val. kitų žmonių akivaizdoje dėl mažareikšmės dingsties niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia suduodamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis ieškovui A. K., tačiau ne mažiau vieno smūgio į kairę veido pusę, tuo padarydamas A. K. kairės veido pusės poodinę kraujosruvą, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ieškovas nurodė, kad po įvykio jaučia dvasines kančias, nuolatinę baimę būti užpultam ir sužalotam.
5. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suluošinus fizinį asmenį ar kitaip sužalojus jo sveikatą už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Ieškovo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
6. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog atsakovas sukėlė ieškovui nežymų sveikatos sutrikdymą ir tuo kitų žmonių akivaizdoje dėl mažareikšmės dingsties sukėlė fizinį skausmą, dėl kurio ieškovas po įvykio jaučia dvasinius išgyvenimus, baimę būti užpultam ir sužalotam, atsakovas privalo atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas pagal nukentėjusiajam teisės pažeidimu sukeltus neigiamus padarinius.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-3765-22381 ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. vasario 14 d. pažymą Nr. (2.19)NTP-7-1126 išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 234,00 Eur. Pagal patenkintus ieškinio reikalavimus iš atsakovo valstybei priteistinas 20,00 Eur žyminis mokestis ir 234,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.
8. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259, 285, 286 straipsniais ir 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 20,00 Eur (dvidešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 234,00 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                                            Erminijus Baziulis