Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-05-29][nuasmeninta nutartis byloje][1A-342-870-2018].docx
Bylos nr.: 1A-342-870/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra, prokurorė Vita Gedvilienė prokuroras
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Areštas (BK 49 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Bausmė (BK VII skyrius)

 

Baudžiamoji byla Nr. 1A-342-870/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48319-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.;

(S)

                               1.2.4.6.1.; 2.4.6.1.

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gegužės 29 d.

              Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Gretai Serapinaitei,

dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai,

nuteistajam M. L., jo gynėjai advokatei Leonorai Vasiliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 45 parų arešto bausmę, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 35 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė M. L. paskirta – 70 parų areštas, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 722 straipsniu, kartu su bausme M. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. L. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. rugsėjo 18 d., 22.10 val. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., 15.10 val. ir nuo 2017 m. rugsėjo 26 d., 22.57 val. iki 2017 m. rugsėjo 27 d., 15.20 val. (2 paros) išbūtas laikas.

 

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kolegija

 

 

n u s t a t ė :

 

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

 

  1. M. L. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis – 1,98 promilių girtumas), žodinio konflikto metu pastūmė nukentėjusiąją I. L., ko pasekoje ji nugara atsitrenkė į durų rankeną, tuo savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai I. L..
  2. M. L. taip pat nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis – 1,51 promilių girtumas), žodinio konflikto metu dešine ranka suėmė už nukentėjusiosios I. L. dešinės rankos riešo bei jį stipriai spaudė, o kaire ranka laikė I. L. prispaudęs prie kaklo, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. L. sukėlė fizinį skausmą.

 

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

 

  1. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. prašo panaikinti jam skirtą 70 parų arešto bausmę arba ženkliai ją sušvelninti.
  2. Dėl pirmosios veikos, t.y. 2017 m. rugsėjo 18 d., paaiškino, kad I. L. jį su draugu Š. O. savanoriškai įsileido į butą, jam su draugu konfliktuojant, nukentėjusioji be didesnio reikalo tarp jų įsikišo. Kadangi visi buvo išgėrę, visų judesiai buvo ne visiškai koordinuoti, nuteistasis galėjo netyčia I. L. paliesti ar pastumti ir ji galėjo atsitrenkti į durų rankeną, kas neturėjo sukelti jai fizinio skausmo ar sveikatos sutrikimų (nėra ir tai liudijančių medicininių dokumentų). Tai, kad nuteistasis galėjo nuskriausti I. L., nepaliudija ir tuo metu buvęs jo bute liudininkas Š. O..
  3. Dėl epizodo, vykusio 2017 m. rugsėjo 26 d., paaiškino, kad į tą patį butą I. L. jį įsileido pasiimti likusių asmeninių daiktų. Besikalbant įsižiebė žodinis konfliktas, kurio metu, norėdamas ją nuraminti, suėmė už rankos. Mano, kaip tokiais veiksmais negalėjo sukelti jai didesnio fizinio skausmo, o į teismo medicinos ekspertus taip pat nesikreipė.
  4. Sutinka išklausyti smurtinio elgesio įveikimo programos kursą ar kuo nors būti naudingu visuomenei, tačiau nesutinka su paskirta arešto bausme, vertina ją kaip perteklinę.
  5. Teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėja palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

  1. Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas yra netenkinamas, kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas, o teismo išvados pagrįstos.
  2. Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažino M. L. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Sprendžiant dėl M. L. kaltės buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – paties nuteistojo M. L., nukentėjusiosios I. L., liudytojų K. A., Š. O., U. P., parodymai, taip pat nukentėjusiosios pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, Bendrojo pagalbos centro duomenys, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.
  3. Nuteistasis neigia savo kaltę dėl abiejų veikų padarymo iš esmės motyvuodamas tuo, kad dėl jam inkriminuotų veiksmų didelio skausmo nukentėjusiajai sukelti negalėjo, ji į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, sužalojimai užfiksuoti nebuvo, kad smurtavo prieš nukentėjusiąją ir 2017 m. rugsėjo 18 d., nepatvirtino įvykio metu kartu buvęs liudytojas Š. O.. Tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti. Nors nukentėjusioji I. L. medikų pagalbos abiem atvejais atsisakė, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo nesikreipė, faktą, kad nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusiąją patvirtina byloje apklaustų proceso dalyvių parodymai, taip pat kiti byloje surinkti įrodymai.
  4. Apklausta pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 18 d., raminant susikivirčijusius M. L. ir Š. O., nuteistasis liepė jai nelįsti, vartojo necenzūrinius žodžius, puolė, grasino ir pastūmė ją į duris. M. L. ją stūmė ranka į krūtinę. Nukentėjusioji parodė, kad jai skaudėjo (t. 2, b.l. 2-6). Iš esmės tokios pačios pozicijos nukentėjusioji laikėsi ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad muštynių su Š. O. metu nuteistasis pradėjo ją stumdyti, sakydamas nelįsti, kitaip užmuš, ji krisdama atsitrenkė nugara į durų rankeną ir dėl tokių nuteistojo veiksmų jautė fizinį skausmą (t. 1, b.l. 26-28). Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų duomenų matyti, kad pranešdama apie 2017 m. rugsėjo 18 d. įvykį I. L. paaiškino, kad M. L. sukėlė konfliktą, kurio metu pradėjo ją stumdyti, pastaroji praradusi pusiausvyrą nugara atsitrenkė į durų rankeną ir dėl šių veiksmų pajautė fizinį skausmą (t. 1, b.l. 8-12). Analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir 2017 m. rugsėjo 19 d. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b.l. 26-28). Kad nuteistasis stūmė I. L. į sieną ir ji atsitrenkė, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė ir liudytoja apklausta policijos pareigūnė K. A., atvykusi į įvykio vietą 2017 m. rugsėjo 18 d. ir betarpiškai bendravusi su nukentėjusiąją, kuri jai būtent tokias aplinkybes ir papasakojo (t. 2, b.l. 10-14). Liudytoja taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 21.30 val., I. L. paaiškino, kad M. L. konflikto metu ją pastūmė ir ji į kažką atsitrenkė (t. 1, b.l. 22-24). Liudytojo Š. O. parodymai, šiuo atveju, nei patvirtina, nei paneigia aplinkybės, kad nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusiąją. Apklaustas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme šis liudytojas parodė, kad aptariamu laiku buvo bute, kuriame gyvena I. L., vartojo ten alkoholinius gėrimus su M. L., tarp judviejų kilo konfliktas, M. L. jį mušė. Liudytojas gulėjo ant žemės, todėl nematė, kad nuteistasis stumtų I. L. ir jai skaudėtų, t.y. dengėsi rankomis galvą, todėl visos įvykių sekos nematė (t. 2, b.l. 10-14). Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis neneigė galėjęs pastumti nukentėjusiąją, kuri, pasak apelianto, be jokio reikalo kišosi į jo ir liudytojo Š. O. konfliktą.
  5. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad BK 140 straipsnio 1 dalis baudžiamąją atsakomybę numato ne tik už nežymų sveikatos sutrikdymą ar trumpą asmens susargdinimą, bet ir už fizinio skausmo sukėlimą. Nukentėjusiosios pozicija dėl to, kad M. L., pastumdamas pastarąją į krūtinę, dėl ko ji nugara atsitrenkė į durų rankeną ir jautė fizinį skausmą, kaip minėta, buvo nuosekli viso proceso metu. Be to, teismui taip pat nekyla abejonių, kad dėl tokių aptartų nuteistojo veiksmų nukentėjusiajai skaudėjo. Matyti, kad nukentėjusioji po stūmimo neišlaikė pusiausvyros, kas leidžia neabejotinai teigti, kad smūgio būta pakankamai stipraus. Tai, kad neliko žymių ant jos kūno bei kad nesikreipė į teismo medikus dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad nukentėjusiajai I. L. buvo sukeltas fizinis skausmas. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad visi įvykio metu bute buvę asmenys buvo apsvaigę nuo alkoholio ir dėl to jų judesiai nebuvo visiškai koordinuoti, nepašalina jo atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo. Stumdamas nukentėjusiąją, panaudojant jėgą, jis turėjo suvokti, kad dėl tokių jo veiksmų I. L. gali susižaloti ir dėl to jaus fizinį skausmą. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad apeliantas veikė netiesiogine tyčia.
  6. Apelianto įsitikinimu, fizinio skausmo nukentėjusiajai negalėjo sukelti ir jo veiksmai 2017 m. rugsėjo 26 d., kuomet, kilus žodiniam konfliktui, pastarasis suėmė I. L. už rankos.
  7. Iš pirmosios instancijos teisme nuteistojo duotų parodymų matyti, kad kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo jis pripažino, nurodydamas, kad susipykus su nukentėjusiąja, truputį suspaudė jos ranką, o kitą savo ranką uždėjo nukentėjusiajai ant kaklo, tačiau savo veiksmus iš esmės pateisina tuo, kad nukentėjusioji jį įžeidė, sukėlė psichologinį skausmą. Iš esmės analogiškai aplinkybes dėl smurto naudojimo prieš nukentėjusiąją jis aiškino ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 123-124, 136-137; t. 2, b.l. 2-6). Nukentėjusiosios pozicija ir dėl šios veikos padarymo, kuomet jai buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat viso proceso metu buvo nuosekli. Tiek teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, tiek apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, I. L. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 26 d., nuteistajam atėjus pas ją į namus, pastarasis pradėjo jai priekaištauti, sugriebė už rankos, kita ranka prirėmė ją prie sienos, ranką suėmė labai stipriai, jai pradėjo trūkti oro. M. L. laikė ją šitaip 3-4 minutes. Buvo mėlynės, ant riešų liko žymės (t. 2, b.l. 2-6, t. 1, b.l. 86-88).  Tokias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti liudytojos policijos pareigūnės U. P. parodymai, kad 2017 m. rugsėjo 26 d., atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), I. L. paaiškino, kad M. L. konflikto metu griebė jai už dešinės rankos, suspaudė, tuomet suėmė už kaklo. Ant nukentėjusiosios rankos vidinės pusės buvo paraudimas, kakle sužalojimo žymių nesimatė (t. 1, b.l. 110-112). 2017 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje taip pat užfiksuota, kad pastebėtas paraudimas ant I. L. dešinės rankos. Pranešime taip pat nurodytos aplinkybės, kad M. L. stipriai sugriebė nukentėjusiąją už rankos, o vėliau sugriebė už kaklo ir ėmė smaugti (t. 1, b.l. 82-83). Kad neblaivus buvęs sugyventinis puolė muštis, nukentėjusioji nurodė ir skambindama Bendruoju pagalbos telefonu (t. 1, b.l. 81). Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad dėl nuteistojo veiksmų, kuomet jis stipriai suspaudė nukentėjusiosios ranką (ant jos liko suspaudimo žymės) bei griebė jai už kaklo (kaip nurodė pati I. L., buvo sunku kvėpuoti ir viskas tęsėsi keletą minučių), nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Tuo tarpu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad neva nukentėjusiajai negalėjo labai skaudėti, yra paremti tik jo paties samprotavimais ir subjektyviu situacijos vertinimu, kuris neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
  8. Nuteistasis M. L. nesutinka ir su jam paskirta bausmės rūšimi, vertindamas ją kaip perteklinę. Prašo skirti kitos rūšies bausmę arba sušvelninti arešto bausmę. 
  9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99/2010). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
  10. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes
  11. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyti viešieji darbai arba laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas.               Skirdamas apeliantui bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad įvykdyti du baigti nesunkūs nusikaltimai žmogaus sveikatai, vienas jų padarytas esant tiesioginei tyčiai, kitas – netiesioginei; į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos veikų padarymui), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat, pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino ir apelianto asmenybę – kad yra oficialiai nedirbantis, užsiregistravęs darbo biržoje, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu M. L. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę, taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmę apeliantas atliko 2015 m. sausio 20 d. (t. 1, b.l. 169-171). Taigi pakartotinai nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Be to, padarė iš esmės analogišką nusikalstamą veiką, t.y. smurtavo prieš savo buvusią sugyventinę, su kuria augina mažametį sūnų. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir Vilniaus apskrities VPK 3 Policijos komisariato pateikta pažyma apie įvykius, kuriuose dalyvavo M. L. (2015 m. birželio 21 d. fiksuotas smurtas prieš sugyventinę I. L.). Tokios nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad nuteistajam už ankstesnį nusikaltimą skirta bausmė (laisvės apribojimas) teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo ir kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus vieną griežtesnių straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą.
  12. Pirmosios instancijos teismas, net ir nustačius vieną apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nenustatęs jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bausmės trukmę nustatė mažesnę nei jos vidurkis. Nuteistajam už nusikalstamas veikas skirtos bausmės buvo bendrinamos, pasirenkant nuteistajam palankų bausmių bendrinimo būdą (sudėjimą iš dalies). Dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra pagrindo.
  13. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė M. L. teisingą bausmę, taip pat tinkamai taikė bausmių bendrinimą reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, taigi tenkinti apelianto skundą ir keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

              nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti. 

 

Teisėjai                                                                                                         Virginija Liudvinavičienė

 

 

                                                                  Alenas Piesliakas

 

 

                                                                                                                      Nijolė Žimkienė

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • 2K-388/2014
  • 1A-99/2010
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 61 str. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių