Civilinė byla Nr. A2-36-547/2013
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00317-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija
30.2.; 30.9.1.;113.2.; 116.1.
(S)

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 25 d.
Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, suinteresuotam asmeniui - ieškovei N. Ž., jos atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Ž. ieškinį atsakovams A. A., J. A. dėl bendrosiosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjai – atsakovai J. A. ir A. A. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą byloje ir pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-11-21 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-493-308/2011. Atidalinti ir nustatyti naudojimosi tvarką 2006-03-09 pirkimo-pardavimo sutartimi įgytam turtui: gyvenamajam namui, bendras plotas 102,95 kv.m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – daržinei, užstatytas plotas 82 kv. m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – garažas, užstatytas plotas 36 kv. m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – rūsiui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – svirnui, užstatytas plotas 37 kv. m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatui – pirčiai, užstatytas plotas 16 kv. m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Varėnos r., tokiu būdu ir tvarka:
Ieškovei N. Ž. naudojimuisi ir nuosavybėn paskiriant namo dalį - patalpas gyvenamajame name, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 102,95 kv. m., pažymėtas plane: 1A1m, , plane pažymėtas Nr. 1-1 (veranda, 9,68 kv.m.), 1-2 (kambarys, 24,43 kv.m.), 1-3 (kambarys, 17,22 kv.m.), iš viso užimančias 51,33 kv. m. gyvenamojo namų patalpų;
Ieškovei naudojimuisi ir nuosavybėn paskiriant daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 82 kv. m., garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 36 kv. m., rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 12 kv. m.
Atsakovams A. naudojimui ir nuosavybėn priskiriant namo dalį - patalpas gyvenamajame name , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 102,95 kv. m., pažymėtas plane: 1A1m, , gyvenamojo namo plane pažymėtas Nr. 1-4 (kambarys 8,10 kv. m.), Nr. 1- 5 (koridorius, 6,98 kv. m.), 1-6 (koridorius, 11,30 kv. m.) ir 1-7 (kambarys, 25,24 kv. m.) ( butas Nr. 2) , iš viso 51,62 kv. m. gyvenamojo namo patalpų;
Atsakovams naudojimuisi ir nuosavybėn paskiriant tvartą, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 56 kv. m.; svirną, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 37 kv. m.; pirtį, kurios unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 16 kv. m.
Kadangi atsakovams atitenka žymiai prastesnės kokybės patalpos, tai prašo priteisti jiems 5000 Lt piniginę kompensaciją, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Posėdžio metu atsakovas A. A. paaiškino, kad su namo naudojimosi tvarkos nustatymu pagal sprendimą už akių sutinka, tik jiems nebuvo paskirta patalpa Nr. 1-4. Jis patvirtino, kad ir anksčiau jie naudojimosi ta puse, kurioje yra patalpos 1-4 ir 1-5. Pareiškėjas – atsakovas patvirtino, kad jis tvarkėsi patalpas 1-6 ir 1-7, šiose patalpose nėra atskiro įėjimo. Atsakovas nurodė, kad padaryti įėjimo negalima. Vėliau jis nurodė, kad jeigu įėjimą padarytų N. Ž., tai verandos jie atsisakytų. Atsakovas nurodė, kad norėtų, jog jiems būtų paskirta naudojimuisi tvartas , garažas ir daržinė. Nurodė, kad jis tvartą ir pusę daržinės yra apdengęs šiferiu. Nurodė, kad šiais ūkiniais pastatais jis naudojosi. Daržinėje stovi jų nevažiuojantis automobilis ,,VAZ“, dviratis. Jis paaiškino, kad daržinė užrakinta, raktus turi ir jis ir Ž., o garažas taip pat užrakintas, raktus turi tik jis. Tvarte nurodė, kad laiko plytas, malkas, įrankius, taip pat kažkokių daiktų yra ir N. Ž.. Atsakovas nurodė, kad svirnu ir rūsiu jis nesinaudoja. Svirnas atrakintas ir jo būklė yra avarinė. Pirtimi kartais pasinaudoja. Atsakovas patvirtino, kad namas yra dviejų butų, viename gyveno jo tėvas, o kitos patalpos priklausė tėvo broliui, kuris faktiškai namu nesinaudojo, todėl šios patalpos yra žymiai prastesnės. A. A. patvirtino, kad žino, jog priėmus sprendimą už akių, N. Ž. pasidarė atskirą elektros įvadą ir šią aplinkybę jis vertina teigiamai. Atsakovas A. A. patvirtino, kad namų valdos jie dar nėra pasidalinę.
Atsakovė J. A. paaiškino, kad jai ir jos vyrui tekusi namo pusė yra visai supuvusi. Po pastatų įsigijimo jos vyras visą laiką ką nors tvarkė nuo 2006 metų: dėjo grindis, kalė sienas, tapetavo, padalino verandą, patalpoje 1-4 visiškai perdarė krosnį, patalpoje 1-5 dėjo grindis, tvarkė lubas, apkalė lentelėm, liko tik langas. Atsakovė nurodė, kad pasidaryti atskiro įėjimo jie negali, nes reikalinga labai daug išlaidų. Ji patvirtino, kad N. Ž. ant savo namo naudojamos dalies perdengė stogą. Jie stogo nekeitė, nes jų geras.
Ieškovė prašo palikti sprendimą už akių nepakeistą, nes iš esmės tai atitinka nusistovėjusiam ir faktiniam patalpų ir pastatų naudojimuisi.
Nurodo, kad 2006 kovo 9 d. pastatų pirkimo – pardavimo sutartimi ji, N. Ž. kartu su atsakovu A. A., įgijo nekilnojamąjį turtą iš P. A. (tėvo), a.k. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį ji (ieškovė), kartu su A. A. ir J. A. (atsakovai) įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų: po ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, bendras plotas 102,95 kv. m., pažymėtas plane: 1A1m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato - daržinės, užstatytas plotas 82 kv. m., pažymėjimas plane: 2I1, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini),1132 lt. vertės, pastato – garažo, užstatytas plotas 36 kv. m., pažymėjimas plane: 3I1ž, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 444 lt vertės, pastato – svirno, užstatytas plotas 37 kv.m., pažymėjimas plane: 6I1ž, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 543 lt. vertės, pastato- k. rūsio, unik Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5I1, 12 kv. m. užstatyto ploto, 239 lt.vertės, pastato – pirties, užstatytas plotas 16 kv.m, pažymėjimas plane: 7I1m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 323 lt. vertės, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav.
Minėtos sutarties pagrindu jai ir atsakovams A. A., J. A. pagal 2006-07-03 VĮ registrų centro Alytaus filialo pažymėjimą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ registro įraše įregistruoto turto, pastatų, kurių unikalūs Nr.: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams A. A. ir J. A., kaip sutuoktiniams šis turtas įregistruotas ir priklauso kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Įgijus minėtą turtą, su bendraturčiais A. A. ir J. A. (atsakovais) bandė tartis dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo. Tą jie žadėjo ir pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu. Nesusitarus, 2006-10-27 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną (V. P.) ir savivaldybių policijos inspektorių V. V. su prašymu, dėl gyvenamo namo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atskiro elektros įvado įvedimo, nurodydama, kad reikia spręsti naudojimosi bendru turtu klausimą, kad atsakovų pusėje yra elektros įvadas, todėl atsakovai vienašališkai išjungia elektrą ir ji ja negali naudotis. 2006-10-30 gavusi atsakymą iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir 2006-11-09 iš Varėnos PK, kuriuose buvo konstatuojama, kad nei PK nei seniūnija neturi kompetencijos turtiniams ginčams spręsti, todėl reikia kreiptis į teismą.
Su atsakovais nuolat kyla konfliktai, nesutarimai, ir tos konfliktinės situacijos kildavo dar iki turto įgijimo ir po minėtos sutarties pasirašymo 2006 m. Ieškovė nurodė, kad ji su broliu niekaip nesusitarė kaip gražiuoju pasidalinti patalpas, todėl buvo priversta kreiptis į teismą. Ieškovė tvirtino, kad iš atsakovų buvo patyrusi ir fizinį smurtą, tai rodo, kad jie yra konfliktiški, nenuspėjamo būdo, kad sutartis su atsakovais nėra galimybių. Įgijus turtą bendrosios nuosavybės teise teko su atsakovais bendrauti, bandė gražiuoju derinti įvairius bendro turto naudojimo ir jo išlaikymo, priežiūros klausimus, tačiau dėl jų konfliktiškumo, priešpriešos ir bendrų interesų ignoravimo, to padaryti nepavyko. Atsakovų veiksmai, elgesys rodo, kad šiuo metu ji negali tinkamai valdyti savo turto dalies, nuolat pažeidžiami jos kaip bendraturtės teisėti interesai.
Ieškovė nurodė, kad negali tinkamai valdyti savo turto dalies, nes atsakovai nuo 2006 metų kovo neleidžia naudotis daržine (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažu (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra laikoma jos šeimai priklausantis turtas (mediena). Atsakovo A. A. yra prašiusi, kad pastarasis ją įleistų į garažą, bet atsakovas atsisakė. Pažymi, kad atsakovas nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio užrakino ir pirtį (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri prieš tai nebuvo rakinama. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes ir atliktus atsakovų veiksmus ieškovė teigia, kad atsakovas neleidžia jai, turto bendrasavininkei naudotis ir disponuoti jai bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu. Negali naudotis savo turtu, nors kaip bendraturtė rūpinasi šio turto išlaikymu, moka mokesčius, draudžia gyvenamąjį pastatą (vasarnamį) „Būsto draudimu“. Jos ir atsakovų santykiai yra sudėtingi. Su atsakovais neįmanoma sutarti gražiuoju, savo veiksmais atsakovai skatina nesutarimus, neleidžia tinkamai naudotis ir prižiūrėti jai kaip bendrasavininkei priklausantį turtą.
Ieškovė nurodė, kad ji sutinka su atsakovų siūlomu gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymu, iš esmės tai atitinka ir jos siūlytą variantą. Prašo nustatyti naudojimosi tvarką ir atidalyti šias gyvenamojo pastato dalis (sąlyginai į butus), dėl to, kad jie su broliu A. A. taip atsidalinę minimą pastatą žodžiu gyvena jau nuo 2006 m. Tokia naudojimosi tvarka gyvenamuoju pastatu nepažeidžia nei vieno iš bendrasavininko interesų, namo vientisumo. Kiekvienam iš bendraturčių lieka atskiras įėjimas į pastatą, jai būtų galimybė patekti į namą pro pastato dalį pažymėta plane 1-1(veranda), o atsakovams - pro pastato dalį – 1-5 (koridorius). Padalinus gyvenamąjį namą į tokias dalis (butus), išlieka galimybė ir atskirai apšildyti šias namo dalis, atsakovai turi krosnį kambaryje plane pažymėtame Nr. 1 – 4, o ji, ieškovė, savo patalpas apšildytų krosnimi, kuri tarp gyv. namo patalpų 1 – 3 ir 1 – 2. Nurodo, kad jos siūlymas nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarką ir atidalinti gyvenamąjį namą į atskirus „butus“ leistų ir jai- ieškovei, ir atsakovams naudotis ir disponuoti namu be trukdžių. Ieškovė nurodė, kad priėmus sprendimą už akių, ji įsivedė atskirą elektros įvadą. Padarius atskirą įvadą, atsakovai mažiau su ja kontaktuos, nekils nesutarimai dėl tariamų skolų.
Ieškovė sutinka ir prašo, kad jai ir atsakovams turi būti nustatyta naudojimosi tvarka ir atidalinti bendrąja daline nuosavybe priklausantys pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (daržinė), Nr. (duomenys neskelbtini) (garažas), (duomenys neskelbtini) (tvartas), (duomenys neskelbtini) (k.rūsys), (duomenys neskelbtini) (svirnas) ir (duomenys neskelbtini) (pirtis). Ji nurodė, kad pagalbiniais ūkio pastatais daržine, garažu ir pirtimi atsakovai A. A. ir J. A., naudojasi jau nuo 2006 metų. Kaip minėta prieš, atsakovai neleidžia ieškovei šiais pastatais naudotis, nes juo rakina, todėl ji sutinka, kad šiais pastatais ir ateityje turėtų teisę naudotis ir jie turėtų būti palikti atsakovams.
Ieškovė prašo jai palikti nuosavybėn, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, šiuos pagalbinius ūkio pastatus: tvartą, rūsį ir svirną. Nurodo, kad tokiu atidalijimu, iš esmės bendraturčiams atitektų ir panašios vertės turtas: atsakovams už 1899 Lt, jai už 1982 Lt. Ieškovė nurodė, kad tvarto būklė yra geriausia, su šiuo pastatu yra susijęs jai padarytas atskiras elektros įvadas. Kitaip įvesti elektros atskirai į namą negalėjo, nes name jau yra padarytas vienas įvadas , kuris priklauso A.. Kitų ūkinių pastatų svirno ir rūsio būklė yra labai prasta. Ieškovė nurodė, kad ji sutvarkė apirusį tvarto galą: užtaisė skarda ir šiferiu.
Ieškovė nurodė, kad atsakovai visą laiką jai trukdė, taip ,kaip ir šiuo metu teisme. Užvedė bylą, o į posėdžius atvykti vengia. Jie prašo skirti ekspertizes, o jai susitarus su specialistais neatvyksta į kaimą ir nėra galimybės atlikti jokių matavimų, nes negalima patekti į atsakovų naudojamą namo pusę.
Ieškovės N. Ž. ieškinys tenkintinas visiškai.
Liudytoja N. D. (ieškovės dukra) paaiškino, kad jos mama naudojosi tomis patalpomis, kurios jai buvo paskirtos teismo sprendimu. Ji naudojosi tvartu, svirnu ir rūsiu. Svirnas yra avarinės būklės. Tvarte ji laiko malkas , padargus. Pirtimi naudojasi A.. Taip pat ir garažu, kur stovi jų automobilis. Daržinėje A. suvežę daug baldų. Ji patvirtino, kad mama remontavo tik tvarto stogą, daržinės stogo remontuoti neleido A.. Liudytoja nurodė, kad tvartas nebuvo rakinamas niekada, tuo tarpu atsakovų naudojami pastatai – garažas ir daržinė visada rakinami.
Liudytojas D. S. patvirtino, kad šalys jau apie 8 metai kaip yra atsidaliję gyvenamojo namo patalpomis ir ūkiniais pastatais, tik tas atsidalijimas niekur neįtvirtintas. Jis nurodė, kad tvartu naudojasi Ž. , garažu ir daržine – A.. Svirnas yra sugriuvęs .Jis patvirtino, kad jam žinoma, jog bendro naudojimo patalpų šalys neturi. Liudytojas paaiškino, kad jo manymu yra galima padaryti visai atskirą įėjimą A.. Jis paaiškino, kad A. yra labai nagingas žmogus ir jis galėjo pats sutvarkyti stogo kraigą, bet kažkodėl to nedarė. Ž. sutvarkė savo namo dalies stogą ir tvarto kraigą tvarkė, nugriovė apgriuvusią tvarto dalį dėl saugumo.
Liudytoja I. V. paaiškino, kad jos manymu atsakovų namo pusė yra daug prastesnė. Ž. namo pusėje yra padarytas remontas, sienos atrodo naujesnės statybos, nes matyt geriau buvo užlaikyta namo pusė.
Liudytojas P. L. paaiškino, kad A. A. priklauso virtuvė ir vienas namo galas, o N. Ž. – kitas. Kada jie pasidalijo taip namo galais – nežino, taip patalpomis jie naudojasi jau seniai. Praėjusiais metais N. Ž. remontavo stogą, ar prie to prisidėjo A. A. – nežino.
Ieškovė N. Ž. 2006-03-09 pastatų pirkimo – pardavimo sutartimi kartu su atsakovais A. A. ir J. A. įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų. Minėtos sutarties pagrindu ieškovei N. Ž. ir atsakovams A. A., J. A. pagal 2006-07-03 VĮ registrų centro Alytaus filialo pažymėjimą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ registro įraše įregistruoto turto, pastatų, kurių unikalūs Nr.: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams A. A. ir J. A., kaip sutuoktiniams šis turtas įregistruotas ir priklauso kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Įgijus minėtą turtą, su bendraturčiais A. A. ir J. A. ieškovė N. Ž. bandė tartis dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo. Apie tai jie kalbėjo ir pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, tačiau vėliau taikaus susitarimo nepavyko pasiekti.
Teismų praktikoje yra akcentuojama teismo pareiga nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, siekti abiem šalims priimtiniausio sprendimo, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad naudojimosi daiktu tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Taigi šalys turi būti aktyvios, teikti atidalijimo būdus, nurodyti aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti atidalijant dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Nustatant naudojimosi tvarką ir atidalijant gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus , kiekvienai iš šalių paskiriant realiąsias turto dalis, gali būti šiek tiek nukrypstama nuo idealiųjų turto dalių . Pagal LAT formuojamą praktiką panašaus pobūdžio byloje, tokiu atveju turi būti spręstinas atlyginimo ar kompensacijos už naudojimąsi svetimu turtu klausimas. (AT nut. 3K-3- 572/2004). Konkrečiu atveju teismas laiko, kad ieškovei turi būti paskiriamos naudotis gyvenamojo namo patalpos 1-1, 1-2, 1-3, kurių vertė 3816,2 Lt; atsakovams patalpos – 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7, kurių vertė – 4018,8 Lt, kadangi jau senokai šalys taip naudojasi gyvenamojo namo patalpomis. Kiekviena savo dalyje yra dariusi tam tikrus remonto darbus ir pan. Atsakovai tvirtino, kad jiems reikalinga pasidaryti įėjimą į patalpas 1-6 ir 1-7 ir teigė, kad mano, jog tokio įėjimo įrengimas gali būti sudėtingas. Atsakovams buvo suteikta pakankamai laiko teikti teismui įrodymus, jog tokių darbų atlikimas name yra negalimas. Tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Kadangi atsakovams faktiškai tenka didesnė namo dalis, kurios ir vertė yra didesnė, tai dėl durų įrengimo piniginė kompensacija nepriteistina.
Ieškovei priteistini ūki pastatai : tvartas , rūsys ir svirnas, kurių bendra vertė 1982 Lt, kadangi tvartu naudojasi ieškovė N. Ž., ką patvirtino liudytojai: N. D. ir D. S.. Kitų jai priteistinų pastatų būklė yra labai prasta. Tvartas ieškovei priteistinas dar ir dėl tos priežasties, kad jai į tvartą yra padarytas atskiras elektros įvadas. Kitokių galimybių padaryti atskirą elektros įvadą nebuvo . Tarp šalių nuolat kyla įvairūs nesutarimai dėl naudojimosi tvarkos, tad tikslinga yra atidalinti viską, kad būtų kaip galima mažiau bendrų sąlyčio taškų.
Atsakovams paliktina naudotis ūkio pastatais: daržine , garažu ir pirtimi, kurių bendra vertė - 1899 Lt. Pirties atsakovai ir prašė. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovai ir naudojosi šiais pastatais, nes garaže laikė automobilį, o daržinėje laikė sukrovę kitus savo daiktus, pvz.: baldus ir pan. Šiuos pastatus jie rakino, neleido jais naudotis ieškovei.
Taip padalinus ūkinius pastatus, turto vertės skirtumas yra labai nedidelis, sudaro tik 119,6 litų. Iš esmės nėra pažeistas proporcingumo principas, nes abiems pusėms tenka panašaus vertingumo turtas.
Atsakovai kelia klausimą, kaip turėtų būti įrengtas įėjimas į patalpą 1-6 iš patalpos 1-5, kadangi šiuo metu ten praėjimo nėra. Nurodo, kad sienos yra senos ir tokio įėjimo įrengimas gali būti negalimas. Tačiau atsakovai nepateikė teismui jokių dokumentų , patvirtinančių, kad įrengti įėjimą iš patalpos 1-5 į 1-6 yra neįmanoma. Be to posėdžio metu jie nurodė, kad jeigu Ž. įrengtų įėjimą, tai jiems nereikėtų verandos (b. l. 94), tuo patvirtindami, kad tokio įėjimo įrengimas yra galimas.
Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).
Atsakovai prašydami pakeisti sprendimą už akių , prašė priteisti būtent šias patalpas, kurios ir buvo priteistos sprendimu, tik dėl klaidos neįrašyta patalpa 1-4. Atidalijant ūkinius pastatus teismas vadovaujasi nusistovėjusia naudojimosi pastatais tvarka.
Nors atsakovai iškėlė reikalavimą priteisti jiems 5000 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią žymiai didesnės vertė turto dalį, tačiau teismas laiko, kad atsakovai šios aplinkybės neįrodė.
Siekiant nustatyti, koks yra bendras namo plotas, atsakovai teikė prašymus leisti jiems teikti papildomus įrodymus, padaryti matavimus, prašė teismo skirti ekspertizę. Tačiau atsakovai iškėlę keletą klausimų dėl patalpų įvertinimo, apmatavimo ir dėl ekspertizės, ir teismui suteikus jiems laiko šiuos klausimus išspręsti, pradėjo vengti teismo, neėmė šaukimų, kurių nepavyko įteikti nei Vilniaus adresu, nei (duomenys neskelbtini) kaime. Ieškovė pritarė šiems klausimams ir aktyviai dalyvavo, tarėsi su specialistais, tačiau atvykus į vietą, negalėdavo atlikti veiksmų, nes atsakovų nebūdavo ir negalėdavo patekti į jų namo pusę. Tai rodo, kad atsakovai trukdo atlikti bet kokius darbus, net jei tai ir yra reikalinga abiems bendraturčiams. Tai tik patvirtina, kad tikslinga yra atidalinti patalpas ir pastatus, nes valdyti juos bendrai yra sudėtinga dėl bendraturčių nesusikalbėjimo.
Teismas laiko, kad atsakovai A. pradėjo vengti teismo. Jiems neginčytinai yra žinoma apie esamą procesą, nes patys jį inicijavo. Tačiau paskutiniu metu teismo šaukimai siųsti ir Vilniaus ir kaimo adresu grįžo neįteikti. Kadangi atsakovai panašiai elgėsi ir pirmojo proceso metu, tai teismas paskelbė apie bylos nagrinėjimą viešojo paskelbimo būdu. Atsakovai, žinodami, kad jie neįvykdė savo prašymų, į teismą patys nesikreipė ir toliau visiškai nesidomėjo bylos eiga.
Tenkinant ieškinį atsakovai privalo atlyginti ieškovei 132 Lt dydžio bylinėjimosi ir, kelionės išlaidas bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.1 d.) ir valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų, teismo šaukimų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.) . Išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 2000 Lt. Teismas laiko, kad šios išlaidos nėra per didelės, nes bylos nagrinėjimas užtruko. 2011-03-30 ieškovė N. Ž. pateikė ieškinį teismui. 2012-07-10 atsakovai pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo
Vadovaujantis LR CPK 259, 263-270, 371 str. , teismas
nusprendė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-11-21 sprendimą už akių pakeisti. Tenkinti N. Ž. ieškinį pilnai.
Atidalinti ir nustatyti naudojimo tvarką 2006-03-09 pirkimo pardavimo- sutartim įgytam turtui: gyvenamajam namui, bendras plotas 102,95 kv. m., pažymėtas plane: 1A1m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui - daržinei, užstatytas plotas 82 kv. m., pažymėjimas plane: 2I1, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui – garažui, užstatytas plotas 36 kv. m., pažymėjimas plane: 3I1ž, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui – k. rūsiui, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 12 kv. m., pastatui – svirnui, užstatytas plotas 37 kv.m., pažymėjimas plane: 6I1ž, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir pastatui – pirčiai, užstatytas plotas 16 kv.m, pažymėjimas plane:7I1m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Varėnos r. tokiu būdu ir tvarka:
N. Ž. , a.k. (duomenys neskelbtini) naudojimui ir nuosavybėn priskiriant namo dalį - patalpas gyvenamajame name, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini),kurio bendras plotas 102,95 kv. m., pažymėtas plane: 1A1m, , plane pažymėtas Nr. 1-1 (veranda, 9,68 kv.m.), 1-2 (kambarys, 24,43 kv.m.), 1-3 (kambarys, 17,22 kv.m.), butas Nr.1 , iš viso 51,33 kv. m. . gyvenamojo namų patalpų arba 49/100 gyvenamojo namo, turto dalis už 3861,2 Lt (7880 x 0,49 = 3816.2 Lt);
tvartą, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 56 kv. m., vidutinė rinkos vertė 1201 Lt; rūsį , kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 12 kv. m., vidutinė rinkos vertė 238 Lt; svirną, kurio unik. Nr (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 37 kv. m., vidutinė rinkos vertė 543 Lt.,arba turto už 1982 Lt.
N. Ž. tenkančio turto vertė iš viso sudaro 5798,2 lt.
A. A. a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. A., a.k. (duomenys neskelbtini), naudojimui ir nuosavybėn priskiriant gyvenamojo namo dalį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ,patalpas name , kurio bendras plotas 102,95 kv. m., pažymėtas plane: 1A1m, , gyvenamojo namo plane pažymėtas Nr. 1 – 4 (virtuvė, 8,10 kv. m.), Nr. 1- 5 (koridorius, 6,98 kv. m.), 1-6 (koridorius, 11,30 kv. m.) ir 1-7 (kambarys, 25,24 kv. m.) ( butas Nr. 2) , iš viso 51,62 kv. m. gyvenamojo namo patalpų arba 51/100 gyvenamojo namo , turto dalis už 4018,8 Lt (7880 Lt x 0,51 = 4018,8 Lt).
daržinę, kurios unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 82 kv. m., vidutinė rinkos vertė 1132 Lt; garažą, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 36 kv. m., vidutinė rinkos vertė 444 Lt; pirtį, kurios unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 16 kv. m., vidutinė rinkos vertė 323 Lt. , iš viso pagalbinių patalpų vertė 1899 Lt.
A. A. ir J. A. tenkančio turto vertė iš viso sudaro ir jiems priklauso kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė už 5917,8 lt.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) solidariai iš atsakovų A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. A., a.k. (duomenys neskelbtini), 78,03 Lt (septyniasdešimt aštuonis litus tris centus) pašto išlaidų.
Priteisti solidariai iš A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei N. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), turėtų bylinėjimosi išlaidų- vieną šimtą trisdešimt du litus (132 Lt) sumokėto žyminio mokesčio ir du tūkstančius litų (2000 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 112,51 Lt kelionės išlaidų, iš viso 2244,51 Lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.
Teisėja Silvana Girdenienė