Civilinė byla Nr. e2YT-3401-931/2020 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36656-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje VĮ Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas faktiškai priėmė palikimą po tėvo S. K. mirties (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pareiškėjo tėvas S. K. ir motina G. K. gyveno iki mirties (duomenys neskelbtini). Motina G. K. mirė (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį surašė testamentą, kuriuo turtą po jos mirties paliko pareiškėjui. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 19-asis notaro biuras išdavė Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal testamentą, pareiškėjas paveldėjo po motinos mirties 233/800 dalis žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį ūkinių pastatų, kiemo statinių. Turtas įgytas santuokoje su tėvu S. K. Tėvui ir motinai žemė priklausė pagal Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Žemė pirkta tėvo S. K. ir motinos G. K. santuokoje, buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Palikimą po motinos mirties pareiškėjas priėmė visa apimtimi. Tėvas S. K. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, kurį patvirtino Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notarė T. Nonievič. Testamentu tėvas visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjui. Po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas – 233/800 dalys žemės sklypo. Pareiškėjui buvo žinoma, kad valdo 233/800 dalis žemės sklypo, kurį pradėjo valdyti po motinos mirties pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Įregistravo šią žemės sklypo dalį savo vardu, manė, kad su palikimo priėmimu po motinos ir tėvo mirties visi klausimai išspręsti, vėliau pradėjo domėtis nuosavybe ir sužinojo, kad liko mirusiojo tėvo dalis – 233/800 dalių žemės sklypo. Po tėvo S. K. mirties palikimą priėmė faktiškai valdydamas likusį turtą. Valdo ir rūpinasi nekilnojamuoju turtu, moka priklausančius mokesčius, moka draudimą už namą. Sklypas kaip atskiras vienetas nesuformuotas. Objektyviai rūpinosi visu žemės sklypu, o kartu ir tėvui priklausančia dalimi.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš byloje esančios pažymos apie asmens duomenis kopijos nustatyta, kad pareiškėjas G. K. yra S. K. sūnus (e. b. l. 39). S. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 28). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė žemės sklypo dalys, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai. Mirus pareiškėjo motinai G. K., pareiškėjas paveldėjo ½ dalį minėto turto. Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad S. K. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą, kurį patvirtino Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notarė T. Nonievič. Pareiškėjas nurodo, jog po tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad pagal palikėjo (testatoriaus) S. K. asmens kodą testamentų registre nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (e. b. l. 30).
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui, t. y. pareiškėjui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o jis, kaip įpėdinis, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas po palikėjo S. K. mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas turėjo teisę paveldėti mirusiojo turtą pagal įstatymą, kadangi jis buvo laikomas įpėdiniu pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas po tėvo mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą S. K. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Pažymėtina, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą sumokėjo 75 EUR žyminį mokestį (e. b. l. 34). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje už pareiškimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 38 EUR, permokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 37 EUR, grąžintina pareiškėjui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 5 dalimis, 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Tenkinti pareiškėjo G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po tėvo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po S. K. mirties, paveldėjimo.
Grąžinti pareiškėjui G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 37 EUR (trisdešimt septynių eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2019 m. gruodžio 5 d. mokėjimu Nr. 650 (mokėtojas V. K., mokėtojo asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Išaiškinti pareiškėjui, kad žyminio mokesčio dalį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Stankevičienė