Baudžiamoji byla Nr. 1S-143-478/2023

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 2.5.19

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – (duomenys neskelbtini) kalėjimas) teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1.                      Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. Baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 16 straipsnio 2 dalyje ir 272 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 4 dalyje, 18 straipsnio 4 dalyje ir 105 straipsnio 8 punkte, 206 straipsnyje, 278 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1, 2 dalimis, V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti kalėjime.

2.                      V. B. nuteistas už tai, kad:

2.1.                      Veikdamas kartu su I. K., A. D. (A. D.), V. P. grupėje iš anksto susitarusių asmenų, V. B. organizavus, siekdami užvaldyti svetimą turtą stambiu mastu, 1998 m. sausio mėnesį susitarė užpulti R. M., įsibraunant į jo gyvenamąsias patalpas, ir 1998 m. sausio 17 d. apie 13.00 val. plėšimo būdu užvaldė R. M. 23 100 Lt bendros vertės turtą bei pasikėsino užvaldyti R. M. turtą stambiu mastu – bendros vidutinės 5 087 585 Lt vertės.

2.2.                      Veikdamas kartu su I. K., A. D., V. P. grupėje iš anksto susitarusių asmenų, V. B. organizavus, 1998 m. gegužės mėn. susitarė įsibrauti į G. D. gyvenamąsias patalpas ir slapta pagrobti jo turtą stambiu mastu, po to 1998 m. gegužės 16 d. vakare įsibrovus į G. D. gyvenamąsias patalpas, slapta, pakartotinai, pagrobė svetimą – G. D. turtą stambiu mastu – bendros 266 220 Lt vertės.

2.3.                      Veikdamas kartu su I. K., A. D., padedant V. P., veikdami dėl savanaudiškų paskatų, grupėje iš anksto susitarusių asmenų, V. B. organizavus, 1998 m. birželio mėn. susitarė tyčia nužudyti R. M. ir pakartotinai užvaldyti jo turtą stambiu mastu, po to 1998 m. birželio 30 d. įsibrovė į R. M. gyvenamąsias patalpas ir pakartotinai užvaldė jo turtą stambiu mastu – bendros 5 064 485 Lt vertės bei 1998 m. liepos 1 d. tyčia nužudė R. M. dėl savanaudiškų paskatų.

2.4.                      Siekdamas sudaryti apgaulingą regimybę apie tariamai savarankišką R. M. išvykimą ir taip siekdamas nuslėpti tyčinį jo nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, 1998 m. birželio 30 d. – liepos 2 d. laikotarpiu iš R. M. gyvenamosios vietos pagrobė R. M. asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą.

2.5.                      Siekdamas sunaikinti daiktinius padaryto nusikaltimo – R. M. tyčinio nužudymo dėl savanaudiškų paskatų – įrodymus, 1998 m. liepos 1 d. – liepos 3 d., 1999 m. sausio 5 d. – kovo 18 d. laikotarpiu, tyčia sunaikino ir sužalojo svetimą – R. M. turtą – nenustatytose vietose sulaužė, išmetė vertybes, turinčias didelę istorinę-kultūrinę reikšmę, šiais veiksmais padarydamas didelę turtinę 61 750 Lt žalą.

2.6.                      Būdamas suimtas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-025-98 Kauno apygardos teismo 1999 m. kovo 23 d. nutarties pagrindu, 1999 m. balandžio 16 d. apie 19.40 – 20.00 val., vežant į areštinę-daboklę, atsidarė užrakintų automobilio durelių langą ir pabėgo iš sulaikymo vietos.

3.                      Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartimi, V. B. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies ir 272 straipsnio 3 dalies, 271 straipsnio 4 dalies, 18 straipsnio 4 dalies ir 105 straipsnio 8 punkto, 278 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės, paskirtos už nurodytas perkvalifikuotas veikas, ir bausmės, paskirtos pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu bei V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti kalėjime.

4.                      Nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo 1999 m. kovo 18 d.

5.                      Kauno apygardos teisme buvo gautas (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. gegužės 5 d. teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

6.                      Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi netenkino (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, konstatuodamas, jog nors šiuo metu ir yra stebimi teigiami nuteistojo V. B. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiai, tačiau šios aplinkybės, įvertinus duomenis apie nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, elgesį bausmės atlikimo metu, formalias pastangas atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, dar nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo padėtis jau gali būti lengvinama taikant jo atžvilgiu BK 51 straipsnio nuostatas.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7.                      Nuteistojo V. B. gynėja advokatė D. Višinskienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą ir nuteistajam V. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.                      Nuteistasis deda visas įmanomas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuo pirminio jo nusikalstamo elgesio vertinimo, kuris buvo atliktas 2016 m. vasario 9 d., iki paskutiniojo vertinimo, atlikto 2023 m. gegužės 2 d., nuteistojo V. B. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 15 balų ir iš vidutinės tapo maža su tendencija mažėti toliau. Pažymima, kad šiuo metu V. B. vertybės yra kardinaliai pasikeitusios, taip pat nuteistasis deda kryptingas pastangas atlyginti civilinį ieškinį, pripažįsta savo nusikalstamą veiką, gailisi. Tačiau teismas į šias nuteistojo pastangas ir padarytą išskirtinai teigiamą pažangą per paskutinius penkerius metus neatsižvelgė, todėl nesutinkama su teismo išvada, kad nuteistojo V. B. elgesio korekcija nėra stabili bei ilgalaikė, elgesio korekcija teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiką, juo labiau, kai teismas nenurodė, kiek laiko ši teigiama elgesio korekcija turėtų tęstis, kad paskirta laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmė nuteistojo atžvilgiu galėtų būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

7.2.                      Nors nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 10 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tačiau padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs. Nuo paskutinio pažeidimo, susijusio su alkoholinių gėrimų vartojimu, padaryto 2018 m. spalio 31 d., praėjo beveik penkeri metai, nuteistasis per šį laikotarpį nėra padaręs naujų pažeidimų ir netgi dalyvavo „Motyvacinio psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos“ užsiėmime. Pažymima, kad šių pažeidimų nuteistasis negali pakeisti ar jų panaikinti, tačiau esminė aplinkybė, rodanti nuteistojo pasikeitusį požiūrį į savo veiksmus bei siekį grįžti į visuomenę, yra naujų pažeidimų nebuvimas, galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, o taip pat paskatinimų kiekis. Nuteistasis V. B. bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas 23 kartus, po paskutinio pažeidimo skatintas net 12 kartų, ir tai rodo, kad nuteistasis suvokia, jog norint prisitaikyti visuomenėje reikia privalomai laikytis įstatymų ir nustatytų elgesio taisyklių. Taip pat nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užsiėmimo veiklose, charakterizuojamas teigiamai, jo nuostatos į darbą pozityvios, nors jau yra (duomenys neskelbtini) amžiaus.

7.3.                      Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis palaiko glaudžius ir tvirtus ryšius su šeima ir artimaisiais, o išėjęs į laivę turėtų gyvenamąją vietą bei darbą, jo sveikata ir juo rūpintųsi nuteistojo sesuo, su kuria jis ir gyventų. Šios aplinkybės rodo lengvesnį nuteistojo integracijos į visuomenę procesą, juo labiau, kai nuteistasis šiuo metu dirba ir darbą suvokia kaip privalumą.

7.4.                      Nesutinkama su teismo išvada, kad nuteistojo pastangos atlyginti civilinį ieškinį yra simbolinės ir formalios. Antstolių informacinės sistemos 2023 m. gegužės 31 d. duomenimis nebuvo nustatyta, jog būtų vykdomi išieškojimai iš nuteistojo V. B., tokių dokumentų nėra gavęs ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas. Pažymima, kad nuteistasis V. B. kalėjime dirba nuo 2020 m. gruodžio 1 d., tačiau gauna tik 71 Eur atlyginimą. Nors nuteistasis bandė susisiekti su nukentėjusiųjų artimaisiais ir jų atsiprašyti, o sužinojęs kontaktus visą darbo užmokestį išsiuntė nukentėjusiųjų artimiesiems, tačiau pinigai buvo grąžinti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Atkreipiamas dėmesys, kad įkalinimo įstaigoje nuteistasis turi itin ribotas galimybes sužinoti visus reikalingus duomenis dėl pinigų persiuntimo. Taigi, net ir esant ribotoms galimybėms, nuteistasis siekia atlyginti priteistą civilinį ieškinį.

7.5.                      Nuteistasis jau penktą kartą kreipiasi dėl paskirtos bausmės švelninimo. Paskutinį kartą nuteistojo prašymas buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi, kurioje buvo nurodyta, kad nuteistojo pažanga nėra akivaizdi, nes vis dar išlieka vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymima, kad po nurodytos nutarties priėmimo nuteistasis nepadarė pažeidimų, buvo keturis kartus skatintas, o 2023 m. gegužės 2 d. atlikus pakartotinį rizikos vertinimą, buvo nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Todėl teismas į šias aplinkybes turėjo atsižvelgti ir iš naujo įvertinti bausmės pagrįstumo klausimą.

7.6.                      Atsižvelgiant į nuteistojo V. B. padarytą pažangą, jo elgesį bausmės vykdymo metu, nuteistojo amžių ((duomenys neskelbtini) metai), bei į tai, kad net nuteistajam pakeitus laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos terminuota laisvės atėmimo bausme, nuteistasis liks įkalinimo įstaigoje dar ilgą laiką, laikytina, kad V. B. turi būti paskirta terminuota minimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, kadangi egzistuoja visos sąlygos taikyti BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą institutą. Pažymima, kad tokios pozicijos ne kartą yra laikęsis ir Kauno apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas nutartimis nuteistiesiems sušvelninę paskirtas bausmes taikant BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. T-22-238/2021, Nr. T-24-383/2023, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-252-870/2019, Nr. 1S-283-870/2019, Nr. 1S-292-654/2019, Nr. 1S-317-1076/2019, Nr. 1S- 369-387/2020, Nr. 1S-3-616/2021, Nr. 1S-303-626/2021, 1S-86-843/2023).

8.                      Prokurorė A. Lipkevičienė atsiliepime prašo atmesti nuteistojo V. B. gynėjos advokatės D. Višinskienės skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.                      Teismo nutartis, kuria buvo netenkintas (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ją nuteistojo V. B. gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

8.2.                      Nors nuteistasis V. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, kurį laiką stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių, tačiau šioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančių, aplinkybių.

8.3.                      Nuteistojo V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas stebimas dar neilgą laiką – nuo 2022 m., V. B. elgesio korekcija teigiama linkme, įvertinus paskatinimų ir nuobaudų skaičių, taip pat nėra stabili, o jo pažanga ir pastangos keisti elgesį teigiama linkme nėra pakankamos jo teisinės padėties švelninimui. Be to, nuteistasis V. B. nėra atlyginęs ir nukentėjusiesiems reikšmingos padarytos žalos dalies.

9.                      Pareiškimų dėl nušalinimo negauta. Po skundo gavimo nuteistojo V. B. gynėja advokatė D. Višinskienė pateikė prašymą prijungti prie bylos nuteistąjį V. B. teigiamai charakterizuojančius dokumentus, kuriuos teisėjų kolegija pridėjo prie bylos medžiagos.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. B. gynėjos advokatės D. Višinskienės skundas atmetamas.

10.                      Aukštesnysis teismas, išanalizavęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo gynėjos skundo argumentus, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą, ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad nėra pagrindo nuteistajam V. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

11.                      Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 88 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos teikime teismui turi būti nurodyti duomenys apie nuteistojo asmenybę ir jo socialinę aplinką, nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygį ir kriminogeninius veiksnius, atliktos bausmės poveikį šiam nuteistajam (pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, individualiame resocializacijos plane nurodytų priemonių vykdymą, elgesį bausmės atlikimo metu), taip pat duomenys apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ar jos pašalinimą, įskaitant duomenis apie nuteistojo turėtas galimybes žalą atlyginti ar pašalinti arba objektyvias priežastis, dėl kurių nusikaltimu padarytos žalos atlyginti ar pašalinti nebuvo įmanoma. Tais atvejais, kai nusikaltimu padaryta žala atlyginta ar pašalinta iš dalies, šio straipsnio 2 dalyje numatytame teikime taip pat nurodomi duomenys apie nuteistojo galimybes ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Be to, šiame teikime turi būti nurodyta, ar nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir ar gailisi padaręs nusikaltimą. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

12.                      Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka formalius įstatymų leidėjo įtvirtintus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas keisti elgesį teigiama linkme, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

13.                      Byloje nustatyta, kad nuteistojo V. B. bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo 1999 m. kovo 18 d. Taigi, nuteistasis V. B., teikimo nagrinėjimo metu, jau yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ir atitinka BVK 88 straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.

14.                      Iš nuteistojo asmens bylos ir (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. gegužės 2 d. socialinio tyrimo išvados (toliau – socialinio tyrimo išvada) matyti, kad bausmės atlikimo metu V. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose bei užsiėmimuose, pastaruosius ketverius metus laikosi vidaus tvarkos taisyklių. Nuteistasis V. B., bausmės vykdymo metu, įgijo vidurinį išsilavinimą, siuvėjo bei prekių žinovo specialybes. Nuteistojo nuostatos į darbą pozityvios – atlikdamas bausmę Lukiškių kalėjime – tardymo izoliatoriuje nuo 2011 m. iki 2014 m. dirbo skalbykloje darbininku; atvykęs į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją (dabartinį Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą) nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki šiol dirba Ūkio aptarnavimo skyriuje valytoju. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis V. B. palaiko artimus santykius su šeimos nariais ir artimaisiais, įkalinimo įstaigoje nepalaiko diskriminacinių nuostatų. Atsižvelgiama ir į tai, kad gauta uždarosios akcinės bendrovės „L.“ pažyma dėl nuteistojo įdarbinimo, pasibaigus bausmės atlikimo terminui, bei į tai, kad V. B., būdamas laisvėje, turėtų gyvenamąją vietą. Taip pat matyti, kad bausmės atlikimo metu V. B. buvo skatintas 23 kartus už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, gerą ir sąžiningą darbą. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo elgesio pokyčius, nukreiptus teigiama linkme. Pažymėtina, kad toks nuteistojo elgesys neliko nepastebėtas – V. B. 2016 m. buvo perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus tolimesniam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimui, o nuo 2020 m. V. B. paskirtą bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, nuteistojo pastangos keisti elgesį teigiama linkme yra vertinamos ir į jas nuolat atsižvelgiama. Nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra svarbus vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir kiti duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos tikimybę bei požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas.

15.                      Iš asmens bylos matyti, kad šis teistumas, už kurį paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, V. B. nėra pirmas. Praeityje jis jau buvo teistas, o šiuo metu bausmę atlieka ne tik už nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, už kurį jam buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, bet ir už kitų tyčinių turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, o taip pat ir už pabėgimą iš sulaikymo vietos. Pažymėtina, kad dauguma nuteistojo V. B. padarytų nusikaltimų nepasižymėjo spontaniškumu. Jie buvo gerai organizuoti ir planuoti, o jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo antraeilis, priešingai, jis buvo nusikalstamų veikų organizatorius. Nustatyta, kad ir nukentėjusiojo R. M. nužudymo atveju, V. B. taip pat buvo šio nusikaltimo iniciatorius ir jo organizatorius, turėjęs aiškų ir išankstinį ketinimą nužudyti nukentėjusįjį, taip siekiant užvaldyti jo didelės vertės turtą, ir su kitais trimis bendrininkais šį ketinimą realizavo. Nukentėjusiojo R. M. nužudymui buvo ruoštasi iš anksto, t. y. buvo apgalvotas nužudymo būdas, telktos priemonės, reikalingos kūno paskandinimui, iš anksto numatyta ir vieta lavono atsikratymui, bendrininkams pažadėtas dosnus materialus atlygis už jo nusikalstamo plano įvykdymą. Taip pat apgalvotos ir turto pagrobimo detalės – V. B. bendrininkams įsakė tvarkingai palikti pagrobtų paveikslų rėmus ir kitus daiktus, taip pat užvaldyti nukentėjusiojo asmeninius daiktus (nuotraukas, asmens tapatybės dokumentą), siekiant sudaryti apgaulingą vaizdą apie tariamai savarankišką nukentėjusiojo R. M. išvykimą. Taip pat nustatyta, kad siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, pagrobtas turtas vėliau buvo naikinamas ir gadinamas. Kaip minėta, nuteistasis V. B. teistas ne tik už aptarto smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, bet ir už kitus turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystes, plėšimą). Kitaip tariant, nuteistajam, būnant laivėje, buvo būdinga siekti materialinės ir finansinės naudos neteisėtomis priemonėmis, o jo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai ar impulsyvūs. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo V. B. pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo skiriant nuteistajam bausmę, tačiau jos taip pat negali būti visiškai sumenkinamos ar ignoruojamos, kadangi apie nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam neutralia, teigiama ar neigiama linkme galima spręsti tik iš esmės retrospektyviai įvertinus esminius su jo praeitimi susijusius gyvenimo įvykius. Taigi, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, šios aplinkybės yra reikšmingos ir vertinamos kartu su kitomis.

16.                      Vertinant nuteistojo V. B. elgesį bausmės atlikimo metu matyti, kad asmens byloje yra ne tik teigiamai, bet ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad paskutinis įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimas buvo fiksuotas 2018 m. spalio 31 d., tačiau pažymi, kad sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme turi būti atsižvelgiama ne vien į V. B. elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais, bet taip pat privalo būti vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis V. B. 10 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 5 kartus nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos. Nesutiktina su nuteistojo V. B. gynėjos skundo argumentu, kad nustatyti pažeidimai nebuvo šiurkštūs. Iš asmens bylos matyti, kad V. B. tris kartus, t. y. 2003 m. rugsėjo 2 d., 2008 m. vasario 13 d. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. nuobaudos buvo skiriamos už draudžiamų daiktų (mobiliojo ryšio telefonų su SIM kortelėmis) laikymą, 2014 m. rugsėjo 9 d. paskirta nuobauda už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, t. y. iš skalbyklos, kurioje dirbo, skalbimo miltelių perdavimą kitam nuteistajam, 2018 m. spalio 31 d. – už alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą. Šie pažeidimai nelaikytini formaliais, priešingai, kai kurie jų laikytini netgi sistemingais, tuo pačiu rodantys ir nuteistojo priešišką požiūrį į nustatytų vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi bausmės atlikimo metu. Sutiktina su skundo argumentu, kad po paskutinio įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimo padarymo 2018 m. spalio 31 d., daugiau pažeidimų nebuvo fiksuota. Tokį elgesio pokytį teisėjų kolegija vertina teigiamai, tačiau šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors už gerą elgesį bausmės atlikimo metu V. B. buvo skatintas 23 kartus, tačiau didžioji dalis paskatinimų (18) buvo gauta tik nuo 2016 m., kai tuo tarpu per pirmuosius 11 bausmės atlikimo metų nuteistasis buvo skatintas tik vieną kartą 2001 m. gruodžio 20 d. Taip pat iš asmens bylos matyti, kad nuo 1999 m. iki 2011 m. bausmės atlikimo vietos administracija V. B. elgesį vertino tik patenkinamai, teigiamai V. B. pradėtas charakterizuoti tik 2012–2015 m. laikotarpiu, tačiau 2017 m. (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracija V. B. vėlgi charakterizavo tik patenkinamai. Taigi, nors šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti šiurkštūs vidaus tvarkos pažeidimai, įvertinus jų kiekį ir turinį, neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ar, juo labiau, pastovaus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo pažanga, siekiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, turi būti nuolatinė ir ilgalaikė. Ši pažanga turi būti siejama ne tik su nuteistojo siekiu, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuotą laisvės atėmimą, bet ir su tikslu taip pakeisti savo elgesį, kad būtų laikomasi visuotinai priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų. Nuteistojo elgesio pokyčiai turi būti susiję ne tik su jam skiriamais paskatinimais, bet ir netinkamo elgesio, įskaitant bausmės atlikimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų ir režimo reikalavimų nesilaikymo, nebuvimo tęstinumu. Šiuo atveju, kaip minėta, V. B. pažeidimai buvo daromi net tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėliau, paskutinį kartą drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas sąlyginai neseniai – 2018 m. spalio 31 d., o reikšmingesnė pažanga pradėta fiksuoti po daugiau nei 16 m. nuo bausmės pradžios, todėl apygardos teismas, įvertinęs prieš tai paminėtas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo V. B. elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu dar nesudaro pagrindo manyti, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai, juo labiau, kai nuteistajam vis dar sunku išlaikyti teigiamą ir nuoseklią elgesio dinamiką ilgesnį laiką, o paskatinimų ir nuobaudų santykis pagrįstai leidžia spręsti, kad nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu iš tikrųjų nėra nuosekli. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nei baudžiamas įstatymas, nei bausmių vykdymo įstatymas nenumato teismui pareigos apibrėžti ir nustatyti konkretų terminą, kiek laiko turi tęstis nuteistojo pažanga teigiama linkme tam, kad teismas galėtų pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Bausmės švelninimas priklauso nuo visų aplinkybių, numatytų BK 51 straipsnio 2 dalyje, visumos bei nuo nuteistojo realių pastangų keisti elgesį teigiama linkme. Taigi, bausmės švelninimo instituto taikymas, priešingai nei teigiama skunde, nėra ir negali būti siejamas su konkrečiu terminu, tačiau nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu teismui neturi kelti abejonių, o jo pažanga turi būti nuosekli, pastovi bei akivaizdi ir sudaryti pakankamą pagrindą išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai nuteistajam jau turėjo pakankamą poveikį ir tolimesnė elgesio korekcija galima atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Tačiau šiuo metu tokios aplinkybės nebuvo  nustatytos.

17.                      Sutiktina, kad bausmės atlikimo metu yra fiksuojama nuteistojo V. B. pažanga vertinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos tikimybę – šio teikimo nagrinėjimo metu nuteistojo V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra maža (2023 m. balandžio 26 d. tyrimas pagal OASys metodiką). Maža rizika nuteistajam buvo nustatyta ir 2022 m. liepos 14 d. Vis dėlto būtina pažymėti, kad ankstesnių vertinimų metu (2016 m. vasario 9 d., 2019 m. gegužės 31 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d., 2021 m. lapkričio 19 d.) V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo vidutinė, taigi teigiamas rizikos pokytis, bendrame atliktos bausmės kontekste, stebimas dar neilgą laiką – nuo 2022 m. vidurio. Taip pat palyginus ankstesnes socialinio tyrimo išvadas su dabartine, matyti ne tik nusikalstamos rizikos sumažėjimas, bet ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra nepasikeitę, t. y. problematiškomis sritimis ir toliau išlieka: skolų, ieškinių ir (ar) piniginių baudų turėjimas bei menkos jų apmokėjimo galimybės; asocialios grupės buvusi ar esama įtaka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Suprantama, kad statinio veiksnio – smurtinio elgesio istorijos nuteistasis negali pakeisti, tačiau dinaminius kriminogeninius veiksnius nuteistasis V. B. gali koreguoti ir juos sumažinti tinkamu elgesiu bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad toks egzistuojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis, įvertinus ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, neleidžia sutikti su skundo argumentu, jog nuteistasis dėjo maksimalias pastangas keičiant savo elgesį teigiama linkme. Ir toliau išliekančios tos pačios trys probleminės sritys neleidžia daryti išvados, kad šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis V. B. turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius bei kritiškai įvertinti savo socialinio tyrimo išvados duomenis, dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai sumažėtų. Šių kriminogeninių veiksnių sumažėjimas leistų teismui pagrįstai manyti, kad paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Priešingo vertinimo nesuponuoja ir nuteistojo gynėjos teismui pateikti duomenys apie nuteistojo aktyvų dalyvavimą užsiėmimuose religine tematika, dvasinį ugdymą, gautas padėkas už nuoširdų ir stropų darbą, dalyvavimą konkursuose, kitoje pozityvioje veikloje bei apygardos teismo posėdžio metu apklausto liudytojo psichologo. R. parodymai apie teigiamus nuteistojo mąstymo pokyčius, kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi. R Šie duomenys tik patvirtina jau pirmiau aptartas aplinkybes, rodančias, kad nuteistasis šiuo metu deda pastangas koreguoti savo elgesį, stengiasi užsiimti pozityvia veikla (dirba, dalyvauja įvairiuose renginiuose, užsiėmimuose), tačiau išvada dėl pagrindo švelninti nuteistojo padėtį yra daroma įvertinus ne selektyviai atrinktas ir išskirtinai palankias aplinkybes, o jų visumą. Kaip jau minėta, aukštesniajam teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma šiuo metu dar nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas.

18.                      Išvadą dėl pagrindo taikyti BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas nebuvimo patvirtina ir su padarytos žalos (jos dalies) atlyginimu ar pašalinimu bei įsipareigojimu ją visiškai atlyginti ar pašalinti susijusios aplinkybės. Iš nuteistojo V. B. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu solidariai L. K. buvo priteistas 583 304,56 Eur (2 014 034 Lt) dydžio civilinis ieškinys, kurio dydis, atsižvelgiant į dalį rastų meno kūrinių ir vertybių, vėliau buvo sumažintas iki 347 698 Eur (1 200 534 Lt), G. D. – 77 109 Eur (266 240 Lt) civilinis ieškinys, kurio dydis, atsižvelgiant į dalį rastų meno kūrinių, vėliau buvo sumažintas iki 53 938 Eur (186 240 Lt). Nors skunde akcentuojama, kad bausmės atlikimo metu nėra ir nebuvo vykdomi išieškojimai iš nuteistojo V. B. ir pats nuteistasis V. B. deda kryptingas pastangas atlyginti civilinį ieškinį, tačiau su šiais skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis su nukentėjusiaisiais bandė susisiekti tik pastaraisiais metais, t. y. 2022 m. ir 2023 m. rašydamas jiems laiškus. Antra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.56 straipsnio nuostatomis, V. B., nežinodamas nukentėjusiųjų ar jų teisių perėmėjų atsiskaitomosios sąskaitos duomenų, galėjo mokėti prievolę, t. y. 401 636 Eur skolą, į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Toks priteistos sumos mokėjimas, vadovaujantis CK 6.56 straipsnio 2 dalimi, yra pripažįstamas tinkamu prievolės įvykdymu. Taigi, skundo argumentas, kad nuteistasis negalėjo anksčiau sumokėti priteistų civilinių ieškinių dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, laikytinas nepagrįstu, juo labiau, kai nuteistasis V. B. įkalinimo įstaigoje dirbo ne tik, kaip nurodoma skunde, nuo 2020 m., bet ir 2011–2014 m. laikotarpiu. Pažymėtina, kad iš V. B. sąskaitos tik 2023 m. kovo 23 d. trims nukentėjusiesiems buvo pervesta po 24,13 Eur, iš viso 72,39 Eur suma, kai tuo tarpu iš asmens bylos duomenų matyti, jog savo asmeninių poreikių tenkinimui (apsipirkimui) buvo skiriamos ženkliai didesnės sumos. Tokios nuteistojo deklaruojamos pastangos gali būti vertinamos tik kaip siekis dirbtinai švelninti savo situaciją, o ne realios pastangos atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytą žalą ar bent reikšmingą jos dalį. Atsižvelgiant į tai, kad bausmę nuteistasis V. B. atlieka kiek daugiau nei 24 m., bei į tai, kad nuteistasis gavo pajamas ne tik iš darbinės veiklos – materialiai buvo remiamas ir kitų asmenų, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad priteistos žalos (dalies) atlyginimas yra tik simbolinis ir formalus.

19.                      Taigi, nuteistojo V. B. pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, puoselėjami socialiniai ryšiai, pastangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių manytina, kad V. B. paskirtos bausmės pakeitimas į švelnesnę, t. y. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. Pažymėtina, kad skunde nurodytos teismo nutartys, kuriomis buvo taikytas BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytas institutas kitiems nuteistiesiems, nelaikytini teismo precedentais šioje byloje. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai (iš esmės) panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjamu atveju sutampa tik tai, kad skunde minimose bylose buvo sprendžiamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimas, tačiau bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šio nagrinėjimo atvejo, todėl skunde minima teismų praktika savaime negali lemti BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir nuteistojo V. B. atžvilgiu. Be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad vien faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 66069/09)). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad negalima remtis išimtinai tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką bei jos padarymo aplinkybes, už kurios padarymą buvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat į dinaminių kriminogeninių veiksnių gausą bei į pačios bausmės paskirtį. Tik įvertinus aplinkybių visumą, galima spręsti apie pasiektus bausmės tikslus, todėl skundo argumentas, jog teismas turėtų vertinti išskirtinai tik nuteistojo elgesį per paskutiniuosius penkerius bausmės atlikimo metus, vertinamas kaip deklaratyvus teiginys, prieštaraujantis baudžiamojo įstatymo nuostatoms. Nagrinėjamu atveju šiuo metu teismo paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuoto laisvės atėmimo bausmę gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingą visuomenei veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

20.                      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pagrindo nuteistajam V. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme šiuo metu dar nėra. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ją nuteistojo gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                Jūratė Jakubonienė

       Regina Pocienė

       Ernestas Rimšelis