Civilinė byla Nr. e2A-82-467/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00314-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.3.6

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Aldonos Tilindienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Kaunas ir trečiojo asmens daugiabučių namų savininkų bendrijos „Bokšto bendrija“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Kaunas ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T Investment“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – daugiabučių namų savininkų bendrija „Bokšto bendrija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Bajorų gūžta“.

        

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Mano Būstas Kaunas 2022 m. gegužės 26 d. pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „T Investment“ 44 017,77 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės skola susidarė už per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

2.       Ieškovė 2022 m. gruodžio 15 d. pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 29 187,99 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovės skola susidarė už per laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

3.       Ieškovė 2023 m. gegužės 3 d. pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 18 823,17 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovės skola susidarė už per laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

4.       Civilines bylas pagal tris ieškovės ieškinius sujungus į vieną, teismas laikė, kad ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo atsakovei pareikštas už suteiktas paslaugas per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.

5.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra buto / patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovė šiame name suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovei šiame name bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą, atsižvelgiant į atsakovei priklausančio buto / patalpos plotą.

6.       Atsakovė atsiliepimuose neneigė aplinkybės, kad ieškovė teikia šio namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau nesutiko su ieškiniais, nes ieškovės rašomos priteisti skolos sumos nesutampa su atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentais.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „T Investment“ ieškovei UAB Mano Būstas Kaunas 18 550,59 Eur skolą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 18 550,59 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei 1 016,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas valstybei – 34,10 Eur, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; iš atsakovės valstybei priteisė 8,52 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

8.       Sprendimu teismas išdėstė iš atsakovės ieškovei priteistos 18 550,59 Eur sumos vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę mokėti ieškovei 3 092 Eur dydžio įmokas kiekvieną mėnesį, paskutinį mėnesį – 3 090,59 Eur, papildomai kiekvieną mėnesį priskaičiuojant priteistas 6 proc. palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 31 d.) dienos, pradedant mokėjimus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos ir įmokas mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

9.       Teismas, remdamasis ieškovės išrašytomis pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitomis faktūromis, nustatė, kad per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 31 d. ieškovė atsakovei suteikė 50 265,18 Eur administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, į kurias įeina mokesčiai už administravimą, elektros ūkio priežiūrą, kaupiamąsias lėšas, kitus darbus, kitas paslaugas, lifto priežiūrą, papildomas paslaugas bendrijose, priežiūrą / eksploataciją, remontą, keitimą ir montavimą, vandenį, vartų ir užtvarų remontą, šilumą, šilumos ūkio priežiūrą, šiukšlių išvežimą, name, esančiame (duomenys neskelbtini), priskaičiavo 156,32 Eur palūkanas, o atsakovė ieškovei sumokėjo 30 201,88 Eur. Už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. ieškovė atsakovei suteikė 29 187,99 Eur tapačias paslaugas. Už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. ieškovė atsakovei suteikė 18 823,17 Eur paslaugas. Atsakovė ieškovei per laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. birželio 12 d. sumokėjo 46 000 Eur. Per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. ieškovė atsakovei už suteiktas paslaugas bei priskaičiuotas palūkanas išrašė PVM sąskaitas faktūras už 98 432,66 Eur (50 265,18 + 156,32 + 29 187,99 + 18 823,17), o atsakovė ieškovei per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 12 d. yra sumokėjusi 76 201,88 Eur (30 201,88 + 46 000).

10.       Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-865-877/2021) nustatė, kad UAB Mano būstas Kaunas 2019 m. spalio 10 d. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „T Investment“ 16 580,85 Eur skolą, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Pasirengimo bylos nagrinėjimui metu atsakovė padangė 10 090,38 Eur įsiskolinimą, o dėl 6 490,47 Eur skolos nesutiko. 2021 m. spalio 12 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 3 478,68 Eur skolą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., 6 proc. dydžio metines palūkanas už skolos atitinkamu laikotarpiu sumą, bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

11.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ne vieną kartą siūlė ieškovei pateikti prašomos priteisti skolos detalius paskaičiavimus, skolą patvirtinančius įrodymus, 2023 m. liepos 10 d. atidėjo teismo posėdį, įpareigojęs ieškovę pateikti patikslintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas atitinkantį reikalavimą, o prašoma priteisti suma būtų aiškiai detalizuota už laikotarpius, kurie yra nurodyti byloje (2019 m. lapkričio 1 d. – 2023 m. kovo 31 d.), pateikiant detalius duomenis apie paskaičiuotas ir sumokėtas sumas už minėtą laikotarpį, tačiau ieškovė per nustatytą terminą nepašalino procesiniam dokumentui nustatytų trūkumų ir teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė jį priimti. Duodamas paaiškinimus 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje, ieškovės atstovas nurodė, kad bendra atsakovės skola už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. yra 81 728,74 Eur, atsakovė sutinka su 64 550,59 Eur skola, kurią – 46 000 Eur – iš dalies sumokėjo, dėl 18 550,59 Eur skolos priteisimo ginčo nekelia, nors šios sumos ir nėra sumokėjusi, o su 17 178,15 Eur skola nesutinka, prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 35 728,74 Eur (18 550,59 + 17 178,15) skolą, susidariusią per laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Toks ieškovės atstovo aiškinimas ir reikalavimas, žodžiu teismo posėdyje atsisakius 46 000 Eur reikalavimų dalies, neatitinka nei pateiktuose trijuose ieškiniuose, nei 2023 m. liepos 10 d. patikslintame ieškinyje, kurį teismas atsisakė priimti, nurodytų sumų.

12.       Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-865-877/2021 Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovei 3 478,68 Eur skolą, procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė pareikštu pirmuoju ieškiniu prašo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 31 d., t. y. 2019 m. rugsėjo ir spalio mėn. mokesčiai nebuvo išnagrinėtos civilinės bylos ir nėra nagrinėjamos civilinės bylos ginčo dalykas. Tačiau faktinį ieškinio pagrindą ieškovė grindžia skolų valdymo ataskaita už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn., kurioje į 44 017,75 Eur skolą (suma nurodyta 2022 m. gegužės 26 d. ieškinyje) yra įskaičiuotas ir 26 612,68 Eur skolos likutis laikotarpio pradžiai. Už suteiktas paslaugas 2019 m. lapkričio mėn. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad priskaičiuotas mokestis už mėnesį – 6 160,78 Eur su PVM, sumokėta – 5 686,96 Eur, skola – 20 925,72 Eur, mokėti iš viso – 27 086,50 Eur. Šalių atstovai pripažino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovė atliko mokėjimus, kuriais, atsakovei nenurodant kokiai prievolei įvykdyti skiriama įmoka, ieškovė laikė, jog grąžinama seniausia skola (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnio 2 dalis). Išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje už 2022 m. balandžio mėn. suteiktas paslaugas nurodyta priskaičiuotas mokestis už mėnesį – 2 814,55 Eur su PVM, skola – 44 017,75 Eur, mokėti iš viso – 46 832,30 Eur. Skolų valdymo ataskaitoje už 2022 m. gegužės mėnesį – 2023 m. spalio mėnesį (2023 m. balandžio 20 d. ieškinio dalykas) pateikiami duomenys, kad laikotarpio pradžioje skolos nėra, pabaigai yra skola 29 187,99 Eur. Skolų valdymo ataskaitoje už 2022 m. lapkričio mėnesį – 2023 m. kovo mėnesį (2023 m. gegužės 2 d. ieškinio dalykas) pateikiami duomenys, kad laikotarpio pradžioje skolos nėra, pabaigai yra skola 18 823,17 Eur. Išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje už 2023 m. kovo mėn. suteiktas paslaugas nurodyta, kad paskaičiuotas mokestis už mėnesį – 2 637,28 Eur, skola – 79 091,46 Eur, mokėti iš viso – 81 728,74 Eur, tai yra ta pati skolos suma, kurią nurodė šalys posėdžio metu. PVM sąskaitose faktūrose yra pateikiama informacija, kad mokestis už bendrųjų patalpų aplinkos tvarkymo ir priežiūros paslaugas yra patvirtintas butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 28 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 1 sprendimu; kad mokestis už bendrųjų patalpų paprastojo remonto paslaugas, kurą, bendrųjų patalpų valymo paslaugas yra patvirtintas butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 31 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 2 sprendimu.

13.       Apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, taip pat atsižvelgdamas į CPK 187 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, teismas padarė išvadą, kad bendra atsakovės skola ieškovei už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. yra 81 728,74 Eur, kurios dalį – 46 000 Eur atsakovė jau sumokėjo (CPK 12, 178, 185, 187 straipsniai).

14.       Teismas nurodė, kad ieškovės reikalaujama iš atsakovės 10 300,17 Eur (44 017,75 + 29 187,99 + 18 823,17 - 81 728,74 = 10 300,17) skola laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. yra nepagrįsta objektyviais įrodymais, jos paaiškinti negalėjo ir ieškovės atstovas nagrinėjant bylą teisme, todėl šią ieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

15.       Kaip nepagrįstą teismas atmetė ir ieškovės reikalavimo dalį dėl 46 000 Eur skolos priteisimo, pažymėdamas, kad byloje nėra ginčo, jog po ieškinio pateikimo atsakovė pripažino ir sumokėjo 46 000 Eur skolą ir, nors paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2023 m. birželio 12 d., tačiau iki 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio ieškovės atstovas (profesionalus teisininkas – advokatas) nepateikė teismui nei rašytinio pareiškimo dėl ieškinio dalies atsisakymo, nei, teikdamas prašymą dėl dalyvavimo teismo posėdyje nuotoliniu būdu, pasirašytos standartinės ieškinio dalies atsisakymo formos, todėl teismas ieškovės atstovo teiginį, pasakytą 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu, jog ieškovė atsisako 46 000 Eur ieškinio, nesant įgyvendintos CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos ieškinio atsisakymo tvarkos, vertino kaip nesudarantį pagrindo konstatuoti dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo.

16.       Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės rašytiniai paaiškinimai ir jos atstovo paaiškinimai teismo posėdžių metu liudija, jog atsakovė, nors ir nėra sumokėjusi, tačiau su 18 550,59 Eur skola sutinka, šio skolos dalies fakto pripažinimas atsakovės yra išreikštas aiškiai, nuoseklus, neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, teismas konstatavo tokio fakto pripažinimą ir ieškovei iš atsakovės priteisė 18 550,59 Eur skolą.

17.       Pasisakydamas dėl prašomos priteisti 17 178,15 Eur skolos, kurią sudaro: 5 310,60 Eur aplinkos tvarkymas ir priežiūra, 1 515,63 Eur paprastojo remonto darbai, 1 050,52 Eur buitinių atliekų išvežimas, 717,12 Eur švaros ir higienos prekės, 880,74 Eur ryšio paslaugos, kuras, gėlių vainikėlis, 3 758,73 Eur ūkinės prekės, patalpų valymas, 1 180 Eur žyminis mokestis, 1 135,98 Eur grindų dangos įrengimas, įvairūs remonto darbai, 156,32 Eur palūkanos už pavėluotą mokėjimą, 1 472,51 Eur ūkinės išlaidos, teismas atmetė tuos atsakovės argumentus, kuriuose teigiama, kad ji dalimi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų nesinaudoja, buitinių atliekų išvežimo paslauga jai niekada nebuvo teikta, nes atsakovės restorano „Bokštas“ patalpų nuomininkė UAB „Bajorų gūžta“ yra tiesiogiai sudariusi sutartį su UAB „Kauno švara“, nes CK 4.85 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis netaikytina ir atsakovė turi pareigą proporcingai savo turimai nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. 

18.       Teismas iš esmės sutiko su atsakovės procesiniuose dokumentuose dėstoma pozicija, kad ieškovės prašoma priteisti 17 178,15 Eur skola yra nepagrįsta leistinais įrodymais, todėl šią ieškinio dalį atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovė pateikė iš esmės vienintelį įrodymą – skolų valdymo ataskaitą (atskirai kiekvienam skolos susidarymo laikotarpiui) ir jau nagrinėjant bylą teisme pateikė ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė, vykdydama administratoriaus funkcijas, turi turėti mokėjimams pagrįsti būtinus duomenis ir pirminius dokumentus, kurių objektyviai negali turėti ir neturi atsakovė. Situacijoje, kai atsakovė neginčija savo prievolių, tačiau prašo pateikti reikalavimą pagrindžiančius duomenis, rėmimasis iš esmės vien skolų valdymo ataskaita reikštų reikalavimą mokėti vienašališkai ieškovės paskaičiuotas sumas, be galimybės įsitikinti jų pagrįstumu. Teismo vertinimu, PVM sąskaita faktūra yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių ir savaime nepatvirtina nei paslaugų apimties ir kainos, nei joje įvardytų paslaugų suteikimo fakto (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atlikta sisteminė šių dokumentų analizė leidžia teigti, jog skolų valdymo ataskaitos duomenys ne visada sutampa su PVM sąskaitose faktūrose pateikiamais duomenimis, skiriasi ir pozicijos (paslaugos).

19.       Teismas pažymėjo, kad tai, ar ieškovės reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – paslaugų poreikį, sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus. Ieškovė, kilus ginčui dėl skolos skaičiavimo pagrindo ir teismui pareikalavus, nepateikė konkrečių duomenų ginčo paslaugų suteikimo, prekių įsigijimo (aplinkos tvarkymo ir priežiūros, paprastojo remonto darbai, buitinių atliekų išvežimas, švaros ir higienos prekės, ryšio paslaugos, kuras, gėlių vainikėlis, ūkinės prekės, patalpų valymas, žyminis mokestis, grindų dangos įrengimas, įvairūs remonto darbai, palūkanos už pavėluotą mokėjimą, ūkinės išlaidos) faktui, apimčiai ir kainai pagrįsti, pagal kuriuos ji skaičiavo atsakovei už juos mokėtiną sumą. Be to, iš byloje esančių duomenų teismas negali nuspręsti, kokia skolos dalis yra susijusi su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 punktas, STR1.07.03:2017 „Statinių techninės priežiūros ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“).

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

 

20.       Ieškovė UAB Mano Būstas Kaunas apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalies – 46 000 Eur skolos priteisimo – atsisakymo; panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atsakovei buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį dėl 17 178,15 Eur skolos priteisimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jei teismas laikys, kad nėra pagrindo ieškinį tenkinti, ieškovė prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Teismas netinkamai aiškino teisės normas, netinkamai kvalifikavo teisinį santykį tarp šalių, neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, pažeidė vienus esminių civiliniame procese rungimosi ir dispozityvumo principus.

20.2.                      Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė laikotarpiu, patenkančiu į bylos nagrinėjimo ribas, 2019 m. lapkričio mėn. – 2021 m. spalio mėn. iš viso ieškovei sumokėjo 24 806,53 Eur. Ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėn. – 2021 m. gegužės mėn. atsakovei už jai tenkančią bendrosios nuosavybės dalį paskaičiavo 25 471,85 Eur. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė, atlikdama mokėjimus, būtų nurodžiusi, kad moka už konkrečias paslaugas. Atsakovė tik 2021 lapkričio 30 d. ieškovę informavo, jog nesutinka su atskiromis jai pateiktų sąskaitų eilutėmis. Teismas konstatavo, kad atsakovei nenurodant kokiai prievolei įvykdyti skiriama įmoka, ieškovė laikė, jog grąžinama seniausia skola (CK 6.55 straipsnio 2 dalis).

20.3.                      Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste atsakovė neturėjo pagrindo ginčyti atskirų jai priskaičiuotų mokėjimo eilučių sąskaitose (kad atsakovė neprivalo už jas atsiskaityti, nes atsakovė faktiškai už jas jau buvo atsiskaičiusi) laikotarpiu 2019 m. lapkričio mėn. – 2021  m. balandžio mėn., o teismas neturėjo pagrindo, remdamasis tik atsakovės pateiktu skaičiavimu, atsisakyti tenkinti ieškinį dėl 7 600,33 Eur. Kitu atveju teismas privalėjo nurodyti motyvus, kodėl atsakovės sumokėtomis įmokomis nebuvo galima dengti visos susidariusios skolos pagal 2019 m. lapkričio mėn. – 2021 m. balandžio mėn. sąskaitas.

20.4.                      Atsakovė nedetalizavo mokėjimų ir atlikdama mokėjimus nenurodė, su kokia prievole ji nesutinka, todėl teismas privalėjo taikyti CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atsižvelgti į tai, kad atsakovės atliktas 46 000 Eur mokėjimas padengė ankstesnius mokėjimus už ieškovės suteiktas paslaugas. Taigi atsakovė visiškai atsiskaitė už paslaugas per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 31 d. bei dalinai atliko mokėjimus už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 metų spalio 31 d.

20.5.                      Atsakovė mokėjimus atliko 2023 m. balandžio mėn. – 12 000 Eur, 2023 m. gegužės mėn. – 18 000 Eur, 2023 m. birželio mėn. – 16 000 Eur., visi mokėjimai yra nedetalizuoti ir nenurodyta, už ką konkrečiai atsakovė nesutinka mokėti. 2023 m. rugpjūčio 15 d. mokėjime, kuris nepatenka į prašomos priteisti skolos mokėjimą, nurodoma, kad mokėjimas už 2023 m. gegužės mėn., o ginčo suma 320,61 Eur yra nemokama.

20.6.                      Pažymėtina, kad inicijavus teisminius procesus dėl skolos priteisimo iš atsakovės, atsakovė 2022 m. rugpjūčio mėn. sumokėjo 14 300 Eur. Taigi, vykstant teisminiams procesams, atsakovė ieškovei sumokėjo 60 300 Eur. Aplinkybę, kad atsakovė mokėjo ieškovei 2022 m. rugpjūčio mėn., nutylėjo. 14 300 Eur mokėjimas atsakovės taip pat nebuvo detalizuotas, todėl šis mokėjimas padengė skolos laikotarpiu reikalaujamas sumas. Šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, todėl teismas nepagrįstai nagrinėjo skolos laikotarpį, kuris atsakovės buvo apmokėtas, nors privalėjo atsižvelgti į atsakovės atliktus mokėjimus ir juos užskaityti bei nenagrinėti skolos laikotarpių, kuriuos atsakovė sumokėjo. Teismas netaikė CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatos, todėl netinkamai išnagrinėjo bylą, neišsiaiškinęs esminių (svarbiausių faktinių) bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės.

20.7.                      Ieškovė veikė sutarties su trečiuoju asmeniu pagrindu, įgyvendindama sutartines prievoles, inter alia (taip pat; be kita ko) pagal trečiojo asmens valdymo organų sprendimus. Ieškovė paskirstydavo butų ir kitų patalpų savininkams mokėtinas sumas, reikalaudama jas sumokėti, pati neinicijuodama išlaidų, kurias ginčijo atsakovė, atsiradimo (neskaitant išlaidų už būtinuosius darbus). Tai kad ieškovė turėjo teisę veikti trečiojo asmens interesais ir reikalauti atsakovę apmokėti išlaidas, susijusias su trečiojo asmens veikla, patvirtina ir atsakovės elgesys – atsakovė neginčijo ieškovės prašomų apmokėti „Bendrijos buhalterinė apskaita“, „Bendrijos darbo užmokestis su mokesčiais“, o kitas ieškovės paskirstytas atsakovei mokėtinas sumas pagal trečiojo asmens valdymo organo sprendimus ginčijo subjektyviais motyvais, neva ji „nesupranta už ką yra reikalaujama sumokėti“, „bendrojo naudojimo patalpomis nesinaudoja“, „nėra mačiusi valytojų“ ir pan.

20.8.                      Ieškovė reikalavimo dalį, kurią ginčijo atsakovė, grindė bendrijos narių susirinkimo sprendimais: butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 31 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. 2 ir patvirtintu butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 28 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 1 sprendimu. Šiais sprendimais buvo grindžiamos sąskaitose nurodytos paslaugos: „Bendrųjų patalpų Aplinkos tvarkymo ir priežiūros paslaugos“, „Bendrųjų patalpų paprastojo remonto paslauga (PVM neapmokestinama suma)“, Bendrųjų patalpų valymo paslaugos“, „Kuras“. Byloje nėra duomenų, kad minėti trečiojo asmens sprendimai atsakovės nuginčyti.

20.9.                      Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Bokšto bendrija“ buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu ir nurodė, kad ieškovė veikė pagal trečiojo asmens sprendimus, tačiau teismas nesiėmė veiksmų toms aplinkybėms išsiaiškinti, nepripažino trečiojo asmens dalyvavimo būtinu, tai lėmė, jog bylos aplinkybės nebuvo atskleistos. Teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį tarp šalių, netinkamai taikė teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai atmetė ieškovės 10 658,98 Eur reikalavimą.

20.10.                      Teismo atsisakymas tenkinti ieškinio dalį dėl 1 050,52 Eur skolos už paslaugą „Buitinių atliekų išvežimas“ nemotyvuotas ir nepagrįstas. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta savininko pareiga prisidėti prie bendrosios nuosavybės objektų išlaikymo nepriklauso nuo to, ar savininkas naudojasi juo ar ne. Neskaitant subjektyvaus atsakovės paaiškinimo, kad ji negalėjo naudotis „Buitinių atliekų išvežimo paslauga“ ir tikrai ja nesinaudojo, kitų įrodymų byloje nėra.

20.11.                      Teismas dėl neaiškių priežasčių į prašomos priteisti skolos sumą įtraukė 1 180 Eur žyminį mokestį. Ieškovė paaiškina, kad ši suma atsispindi teismui teiktose sąskaitose, nes ankstesnėje byloje su atsakove ši suma buvo priteista iš atsakovės, todėl ieškovė ją privalėjo įtraukti į atsakovei teiktą į sąskaitą, bet negalėjo antrą kartą reikalauti priteisti iš atsakovės, nes ji jau buvo priteista ankstesnėje byloje. Ši suma neatsispindi ieškovės teiktose skolų valdymo ataskaitose, kuriose yra detalizuota ir nurodyta, už kokias paslaugas ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovės, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino, tai patvirtina, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo bylos ir neatskleidė visų bylos aplinkybių.

20.12.                      Teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos išnagrinėjimo rezultatui teisiškai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, nepateikė motyvų dėl konkrečių ieškovės reikalavimų (ne)pagrįstumo, taip pažeidė CPK 12, 176, 178, 185 straipsnių reikalavimus bei priėmė sprendimą, neatitinkantį CPK 263 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Teismas toje apimtyje, kurioje buvo atmesti ieškovės reikalavimai, pasirėmė išimtinai tik atsakovės pateiktu skaičiavimu ir pasiūlytu grupavimu ir netyrė bei nevertino kitų byloje esančių įrodymų atitikimo šioje lentelėje nurodytiems duomenims:

20.12.1.                      Atsakovė nurodė, kad laiko nepagrįstą ieškovės reikalavimą dėl 880,74 Eur „Ryšio paslaugos, kuras, gėlių vainikėlis“. Nagrinėjant, iš ko susideda ši suma, pagal atsakovės teikiamus skaičiavimus lentelėje, matyti, kad yra neaiškumai ir nepagrindimas atskirais mėnesiais. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 880,74 Eur, privalėjo ištirti visus byloje esančius įrodymus ir motyvuotai nustatyti, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja šios sumos, tačiau to teismas neatliko;

20.12.2.                      „Švaros ir higienos prekes“ – atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nėra mačiusi švaros ir higienos prekių, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad tokios prekės buvo įsigytos ir panaudotos. Tačiau skirtingai nei teigia atsakovė, kiekvienoje sąskaitoje, kurioje buvo įtraukta eilutė „Švaros ir higienos prekės“, buvo nurodoma šių išlaidų pagrindas, mokestis už atliktus darbus paskirstytas butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingam plotui DNSB pirmininko arba jungtinės veiklos sutarties įgaliotinio sprendimu. Taigi šių išlaidų ieškovė neorganizavo savo iniciatyva, o tik paskirstė pagal trečiojo asmens valdymo organo sprendimą. Todėl prieš atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 717,03 Eur, teismas privalėjo išnagrinėti byloje esančius įrodymus, nurodyti motyvus, kodėl ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės šios sumos, nepaisant trečiojo asmens valdymo organo sprendimo (kuris nebuvo ginčijamas atsakovės);

20.12.3.                      „Ūkinės išlaidos“ – teismas, remdamasis atsakovės skaičiavimais, atmetė ieškovės reikalavimą dėl 1 472,51 Eur, tačiau nenurodė, kas konkrečiai apima „Ūkines išlaidas“, nepateikė motyvų, kodėl konkretus reikalavimas kiekvieną mėnesį yra nepagrįstas atsakovei. Teismas netyrė byloje esančių įrodymų;

20.12.4.                      „Grindų dangos įrengimas, įvairūs remonto darbai“ – teismas atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 1 135,98 Eur, tačiau nenurodė, kokie konkretūs darbai patenka į šią sritį, nes iš ieškovės pateiktų sąskaitų matyti, kad ieškovė organizavo remonto darbus skirtingu pagrindu – pagal privalomuosius reikalavimus ir pagal trečiojo asmens valdymo organų sprendimus. Kiekvienoje atsakovei pateiktoje sąskaitoje buvo nurodomas darbų atlikimo pagrindas. Prieš atmesdamas ieškovės reikalavimus, teismas privalėjo ištirti byloje esančius įrodymus, pateikti motyvus, kodėl ieškovė turėjo nevykdyti trečiojo asmens valdymo organų sprendimų arba neorganizuoti privalomųjų darbų pagal STR. Tačiau teismas nepateikė ir nenurodė motyvų, kodėl už konkrečius darbus ieškovės reikalavimai turėtų būti atmesti.

20.13.                      Ieškovės atstovas 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje žodžiu nurodė, kad ieškovė atsisako dalies ieškinio atsakovės atžvilgiu – dėl 46 000 Eur priteisimo, nes atsakovė šioje dalyje prievolę įvykdė po ieškinio pateikimo teismui, be to nurodė, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tačiau teismas ieškovei standartinės formos dėl ieškinio atsisakymo (CPK 140 straipsnio 1 dalis) nedavė, nors privalėjo tenkinti ieškovės prašymą bei bylą dėl šios skolos dalies nutraukti, o ne ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą.

21.       Trečiasis asmuo DNSB „Bokšto bendrija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė priteisti 17 178,15 Eur skolą ieškovei iš atsakovės ir priimti naują sprendimą – priteisti 17 178,15 Eur skolą ieškovei iš atsakovės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Teismas neatskleidė bylos esmės, neišnagrinėjo esminių aplinkybių, nevertino įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

21.2.                      Atsakovė elgėsi nesąžiningai atsisakydama prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės išlaikymo. Teismo sprendimas pažeidžia kitų namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių interesus. Jeigu teismas nepriteis iš atsakovės skolos, šią sumą privalės padengti kiti namo bendraturčiai. Ieškovės reikalaujama suma nėra ieškovės išlaidos, bet DNSB „Bokšto bendrija“ faktiškai patirtos išlaidos.

21.3.                      Pagal sutartį DNSB „Bokšto bendrija“ teikdavo ieškovei sumas už darbus ir paslaugas, kurias ieškovė paskirstydavo proporcingai namo gyventojams, surinkdavo iš namo gyventojų mokėjimus ir surinktas lėšas pervesdavo DNSB „Bokšto bendrija“. Pagal įstatymus butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

21.4.                      DNSB „Bokšto bendrija“ nesupranta, kaip teismas patikėjo tik atsakovės paaiškinimais, jog ji nežino, už ką yra reikalaujama skola. Kiekvienoje sąskaitoje, pateikiamoje ieškovės namo gyventojams, įskaitant ir atsakovei, buvo išskiriamos eilutės, o sąskaitos apačioje nurodomi atskirų priskaičiuotų darbų kainos ir jų pagrindai.

21.5.                      DNSB „Bokšto bendrija“ sprendimu (2018 m. gruodžio 31 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 2) buvo patvirtinti: Bendrųjų patalpų Aplinkos tvarkymo ir priežiūros paslaugų, Bendrųjų patalpų paprastojo remonto paslaugų, Bendrųjų patalpų valymo paslaugų, Kuro tarifai. Teismas, nagrinėdamas skolos pagrįstumo klausimą, turėjo vertinti sąskaitose nurodomą informaciją, tai, kad reikalaujama skola kilo būtent iš DNSB „Bokšto bendrija“ sprendimų. Jei teismui buvo kilę abejonių, reikėjo prašyti DNSB „Bokšto bendrija“ pateikti papildomus įrodymus. Tačiau nei atsakovė, nei teismas iš DNSB „Bokšto bendrija“ neprašė įrodymų ar paaiškinimų.

21.6.                      Atsakovė, būdama rūpestinga savininkė, galėjo ir turėjo pasidomėti, kokiais pagrindais yra priskaitomos sumos, kreiptis į DNSB „Bokšto bendrija“, prašyti balsavimo protokolų, dalyvauti bendrijos veikloje. Tačiau atsakovė į bendriją nesikreipė ir elgėsi nesąžiningai, daugiau nei dvejus metus nemokėjo įmokų, taip priversdama kitus namo gyventojus kredituoti atsakovę. Tai, kad atsakovės interpretacijos dėl netinkamų paskaičiavimų nepagrįstos, pagrindžia ir tai, jog kiti namo gyventojai apmoka ieškovės teikiamas sąskaitas ir priekaištų neturi.

22.       Atsakovė UAB „T Investment“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Ieškovė, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-865-877/2021, nesugebėjo pagrįsti ir įrodyti, kad dalį paslaugų, už kurias reikalavo priteisti skolą iš atsakovės, suteikė faktiškai (realiai). Ieškovė reikalavimus grindė tik PVM sąskaitomis faktūromis ir vienašališkai sudarytomis skolų valdymo ataskaitomis. Teismo pasiūlymais pateikti reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, pagrįsti suteiktas paslagas ir (ar) patirtas išlaidas, nepasinaudojo ir paaiškinimų ar įrodymų į bylą nepateikė.

22.2.                      Teismas, išsamiai ir detaliai atlikęs sisteminę bylos duomenų analizę, konstatavo, kad iš byloje šalių pateiktais įrodymais nustatytų aplinkybių, o taip pat atsižvelgdamas į CPK 187 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, daro išvadą, jog bendra atsakovės skola ieškovei už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. yra 81 728,74 Eur, kurios dalį – 46 000 Eur atsakovė jau sumokėjo. Ieškovė apeliaciniame skunde neginčija nurodytos ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei nepaaiškina, kodėl teisme reikalavo iš atsakovės priteisti 92 028,91 Eur, nors pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras bendra įsiskolinimo suma buvo 81 728,74 Eur.

22.3.                      Teismas teisingai nurodė, kad, nors, ieškovės vertinimu, ji buvo pateikusi pakankamus įrodymus ieškinio reikalavimui pagrįsti, tačiau šios bylos kontekste tokia suformuluota ieškovės pozicija dar kartą paneigė jos pareigą teikti duomenis reikalaujamoms sumoms pagrįsti. Sutiktina su teismo išvada, kad ieškovė, vykdydama administratoriaus funkcijas, turi turėti mokėjimams pagrįsti būtinus duomenis ir pirminius dokumentus, kurių atsakovė objektyviai negali turėti ir neturi.

22.4.                      Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė leistinais įrodymais nepagrindė prašomos priteisti 17 178,15 Eur skolos, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimą teisingai atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

22.5.                      Teismas bylos nagrinėjimo metu ne vieną kartą siūlė ieškovei pateikti prašomos priteisti skolos detalius paskaičiavimus, skolą patvirtinančius įrodymus, 2023 m. liepos 10 d. atidėjo teismo posėdį, įpareigojęs ieškovę pateikti patikslintą CPK normas atitinkantį reikalavimą, o prašomą priteisti sumą aiškiai detalizuoti už laikotarpius, kurie yra nurodyti byloje (2019 m. lapkričio 1 d. – 2023 m. kovo 31 d.), pateikiant detalius duomenis apie paskaičiuotas ir sumokėtas sumas už minėtą laikotarpį, tačiau ieškovė per nustatytą terminą nepašalino 2023 m. liepos 10 d. pateiktam procesiniam dokumentui nustatytų trūkumų ir teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė jį priimti.

22.6.                      Atmestini kaip nepagrįsti DNSB „Bokšto bendrija“ apeliacinio skundo teiginiai, kad, jei teismui buvo kilę abejonių, jis galėjo prašyti DNSB „Bokšto bendrija“ pateikti papildomus įrodymus, kadangi trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pasyvus – nedalyvavo nė viename iš daugelio teismo posėdžių, neteikė nė vieno procesinio dokumento, nė vieno įrodymo, neteikė paaiškinimų. Atsakovė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad nagrinėjamoje byloje daug aplinkybių dėl ieškovės (ne)teikiamų paslaugų fakto, apimties ir pan. yra susiję su trečiuoju asmeniu DNSB „Bokšto bendrija“. Taip pat nurodė, kad sutartį su ieškove yra pasirašiusi DNSB „Bokšto bendrija“, o ne atsakovė, todėl atsakovė prašė DNSB „Bokšto bendrija“ (jos atstovo) dalyvavimą byloje pripažinti būtinu, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Todėl atmestinas trečiojo asmens teiginys, kad atsakovė iš DNSB „Bokšto bendrija“ neprašė įrodymų ar paaiškinimų.

22.7.                      Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi ir dabar laikosi pozicijos, kad ji (atsakovė) neatsisakė ir neatsisako prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės išlaikymo ir prie jo prisideda mokėdama ženklias sumas (atsakovės patalpos, kuriose veikia restoranas „Bokštas“, yra didžiausios ginčo pastate). Atsakovė nesutiko, nesutinka ir nesutiks mokėti už tokias ieškovės ir (ar) DNSB „Bokšto bendrija“ paslaugas, kurios nebuvo ir nėra teikiamos, nėra pagrįstos aiškiais, pirminiais tokių paslaugų suteikimą pagrindžiančiais dokumentais.

22.8.                      Ne tik atsakovė, bet ir kiti namo bendraturčiai neprivalo mokėti ieškovei už nesuteiktas ir dokumentais nepagrįstas paslaugas. Teisine prasme nėra reikšminga, ar išlaidos, už kurias reikalaujama pritesti skolą, buvo patirtos ieškovės ar DNSB „Bokšto bendrija“. Teisine prasme yra reikšminga, ar tos išlaidos buvo realiai ir faktiškai patirtos. Nei ieškovė, nei pasyvaus elgesio modelį byloje pasirinkęs trečiasis asmuo leistinais įrodymais šių aplinkybių nepagrindė, nors byla buvo nagrinėjama 7 teismo posėdžiuose.

22.9.                      Atmestini kaip nepagrįsti trečiojo asmens teiginiai, kad pagrindas atsakovei mokėti skolą ir neabejoti paslaugų suteikimo bei išlaidų patyrimo faktu yra tai, jog kiekvienoje sąskaitoje, pateikiamoje namo gyventojams, tarp jų – ir atsakovei, buvo aiškiai išskiriamos eilutės, o sąskaitos apačioje nurodomi atskirų priskaičiuotų darbų kainos ir jų pagrindai. Atsakovė šiuo aspektu pažymi, kad būtent ta aplinkybė, jog ieškovės pateikiamose sąskaitose buvo nurodomos paslaugos, kurių ieškovė negalėjo pagrįsti pirminiais dokumentais, ir buvo viena esminių priežasčių, kodėl atsakovė atsisakė mokėti už galbūt (tariamai) suteiktas paslaugas. Vien tai, kad sąskaitoje nurodomos paslaugos, išlaidos ar kainos, nereiškia ir negali reikšti, kad tos paslaugos realiai (faktiškai) buvo suteiktos.

22.10.                      Atsakovė neturi pagrindo sutikti su trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad atsakovės pareiga mokėti ieškovei kyla vien tuo pagrindu, jog DNSB „Bokšto bendrija“ priėmė vienokius ar kitokius sprendimus. Atsakovė nekvestionuoja DNSB „Bokšto bendrija“ priimtų sprendimų, tačiau kvestionuoja jų realizavimą, t. y. šių sprendimų vykdymą (įgyvendimą), kurį galbūt atliko ieškovė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacijos nagrinėjimo ribų

 

23.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nekonstatuoja.

24.       Šios bylos ypatybė yra ta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ieškovės reikalavimą priteisti skolą pagal tris į vieną bylą sujungtus ieškinius, kuriuose iš atsakovės reikalaujama priteisti skolą už laikotarpius nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., kitaip tariant – už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį išnagrinėjo pagal atskirus laikotarpius, išskyręs sumas, su kuriomis atsakovė sutinka / pripažįsta / sumokėjo, ir sumas, kurių atsakovė nepripažįsta.

25.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu spendimu ieškinį patenkino iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisdamas 18 550,59 Eur skolą (ją atsakovė pripažino), kitą ieškinio dalį atmesdamas, tarp jos – ir dalį dėl 46 000 Eur skolos, kurią atsakovė sumokėjo ieškovei bylos nagrinėjimo metu ir nuo kurios priteisimo ieškovės atstovas teismo posėdžio metu siekė atsisakyti.

26.       Trečiasis asmuo DNSB „Bokšto bendrija“ apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atsakovei atmestas, t. y. dėl 17 178,15 Eur skolos (ne)priteisimo. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat skundžia sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas dėl 17 178,15 Eur skolos (ne)priteisimo (dalį, kurioje atsakovė su ieškiniu nesutinka), prašydama šią ieškinio dalį patenkinti, ir dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 46 000 Eur skolos priteisimo (skolos suma, kurią atsakovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo), prašydama priimti ieškovės atsisakymą nuo šios ieškinio dalies. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas netenkintų šių apeliantės prašymų, kaip alternatyvą, ieškovė prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdama į apeliacinių skundų turinį, teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal ieškovės UAB Mano Būstas Kaunas ir trečiojo asmens DNSB „Bokšto bendrija“ apeliaciniais skundais apibrėžtas apeliacijos ribas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

 

27.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

28.       Ieškovė UAB Mano Būstas Kaunas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (tiekėjų sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus, sutartis ir t. t.), kurie, jos teigimu, patvirtina atsakovei suteiktų paslaugų realumą (5 t. b. l. 3–140), ir prašo juos priimti. Nurodo, kad, nors ieškovę atstovavo atstovas pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį, tačiau ieškovė negavo ir nežinojo informacijos, jog bylos nagrinėjimo metu jai buvo siūlyta pateikti skolą patvirtinančius dokumentus. Neneigia ir supranta, kad dokumentai teikiami pavėluotai (tik su apeliaciniu skundu), tačiau mato poreikį ir būtinumą juos pateikti, nes ieškovė dokumentus turi, jie patvirtina, jog atsakovei priskaičiuotos skolos sumos buvo pagrįstos ir būtinos, todėl prašo juos pridėti prie bylos.

29.       Atsakovė UAB „T Investment“ prašo atsisakyti priimti ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktus papildomus įrodymus, pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs priimti teikiamus įrodymus, taip pat apeliantė nepagrindė, jog tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, apeliantė patvirtina, kad ją pirmosios instancijos teisme atstovavo atstovas pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį. Jos teiginys, jog byloje ją atstovavęs advokatas šios informacijos nepateikė ir apeliantė šios informacijos negavo bei nežinojo, yra nepagrįstas. Elektroninės bylos kortelė patvirtina, kad prisijungimas prie bylos buvo suteiktas ieškovei UAB Mano būstas Kaunas ir dviem ieškovės atstovams.

30.       CPK 314 straipsnyje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui kartu nustato ir šio ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas, spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, turi patikrinti ir įvertinti, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktai).

31.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs priimti pateikiamus įrodymus, taip pat apeliantė nepagrindė, jog tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Priešingai, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu jis ne vieną kartą siūlė ieškovei pateikti prašomos priteisti skolos detalius paskaičiavimus, skolą patvirtinančius įrodymus, 2023 m. liepos 10 d. atidėjo teismo posėdį, įpareigojęs ieškovę pateikti patikslintą CPK normas atitinkantį reikalavimą, o prašoma priteisti suma būtų aiškiai detalizuota už laikotarpius, kurie yra nurodyti byloje (2019 m. lapkričio 1 d. – 2023 m. kovo 31 d.), pateikiant detalius duomenis apie paskaičiuotas ir sumokėtas sumas už minėtą laikotarpį, tačiau ieškovė per nustatytą terminą nepašalino procesiniam dokumentui nustatytų trūkumų ir teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė jį priimti. Taigi konkrečiu atveju taikyti CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo išlygas nėra pagrindo.

32.       Be to, ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikiami įrodymai yra didelės apimties, jais, kaip teigia apeliantė, yra pagrindžiamas atsakovei suteiktų paslaugų realumas ir būtinumas, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo priešingai. Taigi dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Todėl ir dėl šios priežasties ieškovės pateikti nauji įrodymai neprimami ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

33.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia ieškovės dėmesį į tai, kad pateikti dokumentai nėra susisteminti (nei pagal rūšis, nei pagal laikotarpius), dalis jų yra neįskaitomi (ištisi juodai ar spalvotai dryžuoti lapai, pavyzdžiui, 5 t., b. l. 74–78), dalis apskritai nesusijusi su byloje nagrinėtu ginčo laikotarpiu (pavyzdžiui, 2023 m. birželio–rugpjūčio mėn. UAB „Kauno švara“ išrašytos sąskaitos faktūros, 5 t., b. l. 127–137), todėl netgi juos priėmus negalėtų būti tinkamai ištirti ir įvertinti.

 

Dėl ieškinio (jo dalies) atsisakymo įgyvendinimo sąlygų

 

34.       Ieškovė UAB Mano Būstas Kaunas apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis dėl 46 000 Eur skolos priteisimo buvo atmesta, motyvuodama, kad ieškovės atstovas 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje žodžiu nurodė, jog ieškovė atsisako šios ieškinio dalies atsakovės atžvilgiu, kadangi atsakovė minimą prievolę įvykdė po ieškinio pateikimo teismui. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti ieškovės atstovo prašymą paduodamas pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą bei bylą dėl šios skolos dalies nutraukti, o ne ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka.

35.       CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako.

36.       Nagrinėjamu atveju ieškovė rašytinio pareiškimo dėl dalies ieškinio atsisakymo nebuvo pateikusi. Iš CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reglamentavimo matyti, kad teisė žodžiu atsisakyti ieškinio (ar jo dalies) yra siejama su galimybe pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą. Šiuo atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantės atstovas 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, t. y. ieškovės advokatui pateikus 2023 m. rugsėjo 1 d. prašymą, jam buvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje būtent tokiu būdu, o pats teismo posėdis vyko mišriu būdu. Todėl teismas, neturėdamas ieškovės rašytinio atsisakymo nuo ieškinio dalies, o jos atstovui fiziškai nedalyvaujant 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje, sąlygų įforminti žodžiu išsakytą dalies ieškinio atsisakymą nebuvo.

37.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei UAB Mano Būstas Kaunas vėliausiai apie pagrindo paduoti pareiškimą dėl 46 000 Eur ieškinio dalies atsisakymo atsiradimą tapo žinoma atsakovei UAB „T Investment“ 2023 m. birželio 15 d. pateikus rašytinius paaiškinimus (DOK-15658) kartu su priedais, iš kurių matyti, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. birželio 12 d. mokėjimais iš viso ieškovei pervedė 46 000 Eur (4 t., b. l. 21–27). Nepaisant to, ieškovė savo teisės atsisakyti ieškinio dalies tinkamai neįgyvendino. Todėl pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, neturėjo teisinio pagrindo nutraukti šios bylos dalies, bet, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai ieškinio dalį dėl 46 000 Eur atmetė.

 

Dėl 17 178,15 Eur skolos (ne)priteisimo

 

38.       Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas yra siejamas su skolos priteisimu už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Ieškovės ieškiniu iš viso buvo prašoma iš atsakovės priteisti 92 028,91 Eur skolą; ieškovė sutiko, kad pagal paskutinę ginčo laikotarpio sąskaitą faktūrą už 2023 m. kovo mėn. mokėtina suma (įskaitant skolą) yra 81 728,74 Eur. Atsakovė sutiko su 64 550,59 Eur dydžio skola, kurios dalį – 46 000 Eur – padengė ginčą nagrinėjant teisme (su 18 550,59 Eur skola sutiko, tačiau nepadengė), o su 17 178,15 Eur skola nesutiko. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteisė ieškovei 18 550,59 Eur (skolos dalį, kurią atsakovė pripažino, bet nesumokėjo), o kitą dalį atmetė kaip nepagrįstą.

39.       Ieškovė UAB Mano Būstas Kaunas apeliaciniame skunde prašo nepriteistą skolą – 17 178,15 Eur – priteisti (tokį patį prašymą apeliaciniame skunde teikia ir trečiasis asmuo), motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.55 straipsnio 2 dalį. Šioje teisės normoje nustatyta, kad, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola; jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms. 

40.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nedetalizavo mokėjimų ir juos atlikdama nenurodė, su kokia prievole (ar jos dalimi) ji nesutinka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atsižvelgė į tai, kad atsakovės atliktas 46 000 Eur mokėjimas padengė ankstesnius mokėjimus už ieškovės suteiktas paslaugas (atsakovė sumokėjo 46 000 Eur pagal šiuos mokėjimus: 6 000 Eur (2023 m. balandžio 3 d. mokėjimas Nr. 141), 6 000 Eur (2023 m. balandžio 17 d. mokėjimas Nr. 143), 6 000 Eur (2023 m. gegužės 23 d. mokėjimas Nr. 147), 7 100 Eur (2023 m. gegužės 15 d. mokėjimas Nr. 150), 1 900 Eur (2023 m. gegužės 15 d. mokėjimas Nr. 151), 3 000 Eur (2023 m. gegužės 15 d. mokėjimas Nr. 152), 6 000 Eur (2023 m. birželio 1 d. mokėjimas Nr. 158), 10 000 Eur (2023 m. birželio 12 d. mokėjimas Nr. 161) (4 t. b. l. 21–27).

41.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašomos priteisti 17 178,15 Eur skolos, kurią sudaro: 5 310,60 Eur aplinkos tvarkymas ir priežiūra, 1 515,63 Eur paprastojo remonto darbai, 1 050,52 Eur buitinių atliekų išvežimas, 717,12 Eur švaros ir higienos prekės, 880,74 Eur ryšio paslaugos, kuras, gėlių vainikėlis, 3 758,73 Eur ūkinės prekės, patalpų valymas, 1 180 Eur žyminis mokestis, 1 135,98 Eur grindų dangos įrengimas, įvairūs remonto darbai, 156,32 Eur palūkanos už pavėluotą mokėjimą, 1 472,51 Eur ūkinės išlaidos, atmetė atsakovės argumentus, kad ji dalimi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų nesinaudoja, buitinių atliekų išvežimo paslauga jai niekada nebuvo teikta, nes atsakovės restorano „Bokštas“ patalpų nuomininkė UAB „Bajorų gūžta“ yra tiesiogiai sudariusi sutartį su UAB „Kauno švara“. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 4.85 straipsnio 3 dalyje numatytos išimties, nes atsakovė turi pareigą proporcingai savo turimai nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms teisėjų kolegija pritaria, jų apeliaciniuose skunduose neginčija ir apeliantės, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

42.       Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą dėl 17 178,15 Eur skolos priteisimo, iš esmės sutikdamas su atsakovės procesiniuose dokumentuose dėstoma pozicija, kad ieškovės prašoma priteisti 17 178,15 Eur skola yra nepagrįsta leistinais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovė pateikė iš esmės vienintelį įrodymą – skolų valdymo ataskaitą ir jau nagrinėjant bylą teisme pateikė ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nors, vykdydama administratoriaus funkcijas, ieškovė turi turėti mokėjimams pagrįsti būtinus duomenis ir pirminius dokumentus, kurių objektyviai negali turėti ir neturi atsakovė. Situacijoje, kai atsakovė neginčija savo prievolių, tačiau prašo pateikti reikalavimą pagrindžiančius duomenis, rėmimasis iš esmės vien skolų valdymo ataskaita reikštų reikalavimą mokėti vienašališkai ieškovės paskaičiuotas sumas, be galimybės įsitikinti jų pagrįstumu. Teismo vertinimu, PVM sąskaita faktūra yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių ir savaime nepatvirtina nei paslaugų apimties ir kainos, nei joje įvardytų paslaugų suteikimo fakto (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atlikta sisteminė šių dokumentų analizė leidžia teigti, jog skolų valdymo ataskaitos duomenys ne visada sutampa su PVM sąskaitose faktūrose pateikiamais duomenimis, skiriasi ir pozicijos (paslaugos). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė nesugebėjo pagrįsti ir įrodyti, jog dalį paslaugų, už kurias reikalauja priteisti skolą iš atsakovės, suteikė faktiškai (realiai).

43.       Apeliantė UAB “Mano būstas Kaunas” apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atsakovė neturėjo pagrindo ginčyti atskirų jai priskaičiuotų mokėjimo eilučių sąskaitos, todėl teismas šioje apimtyje tinkamai neištyrė faktinių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, todėl byla turėtų būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Ieškovės paskirstytas atsakovei mokėtinas sumas pagal trečiojo asmens valdymo organo sprendimus atsakovė ginčijo tik subjektyviais motyvais. Ieškovė reikalavimo dalį, kurią ginčijo atsakovė, grindė bendrijos narių susirinkimo sprendimais. Teismas toje apimtyje, kurioje buvo atmesti ieškovės reikalavimai, pasirėmė išimtinai tik atsakovės pateiktu skaičiavimu ir pasiūlytu grupavimu ir netyrė bei nevertino kitų byloje esančių įrodymų atitikimo šioje lentelėje nurodytiems duomenims. Apeliantė UAB “Mano būstas Kaunas” kartu su apeliaciniu skundu pateikė visą eilę naujų dokumentų, kuriuos prašė pridėti prie bylos, tačiau priimti juos buvo atsisakyta (nutarties 31–33 punktai).

44.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi tiek ieškovės, tiek atsakovės pareigą įrodinėjimo aspektu. Šios bylos esmę sudaro tai, kad ieškovė prašo priteisti skolą už atitinkamą laikotarpį, o atsakovė nesutinka su skolos dalimi, tiksliau – su atitinkamomis ieškovės už kiekvieną atskirą mėnesį išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytomis paslaugomis (eilutėmis), kurias atsakovė apibendrina ir skirsto į tokias rūšis: aplinkos tvarkymas ir priežiūra; paprastojo remonto darbai; buitinių atliekų išvežimas; švaros ir higienos prekės; ryšio paslaugos, kuras, gėlių vainikėlis; ūkinės prekės, patalpų valymas; žyminis mokestis; grindų dangos įrengimas, įvairūs remonto darbai; palūkanos už pavėluotą mokėjimą, žyminis mokestis; dulkių siurblys Karcher; ūkinės išlaidos (4 t. b. l. 29). Atsakovė kvestionuoja šių paslaugų (prekių, darbų) suteikimo (atlikimo) faktą, todėl ieškovei, be kita ko, tenka pareiga konkrečiais įrodymais pagrįsti atsakovės kvestionuojamas sąskaitose įrašytas eilutes (tiek jų atlikimo faktą, tiek išlaidų dydį).

45.       Išlaidas, su kuriomis atsakovė nesutinka, yra apibendrinusi ieškovei ir pirmosios instancijos teismui pateiktoje bei atnaujintoje lentelėje, nurodydama sumas, su kuriomis ji nesutinka pagal kiekvieno mėnesio sąskaitas, tačiau pateiktas nurodytų išlaidų grupavimas teisėjų kolegijai neleidžia nuspręsti, su kuriomis konkrečiomis kiekvienos sąskaitos eilutėmis atsakovė nesutinka. Pirmosios instancijos teismui atsakovė buvo pateikusi išklotinę tik už tris mėnesius (2022 m. kovo mėn., 2020 m. gegužės mėn. ir 2019 m. lapkričio mėn.), kurioje nurodė, su kuriomis konkrečiau įvardintomis eilutėmis ar jų dalimis nesutinka  (2 t., b. l. 102–106). Tokių išklotinių už kitus ginčo laikotarpio mėnesius, nors posėdžio metu nurodė esanti parengusi, vėliau, nesėkmingai pasibaigus deryboms dėl taikos sutarties byloje sudarymo, dėl teismui nežinomų priežasčių nepateikė.

46.       Ieškovė byloje rėmėsi CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, kuria vadovaujantis, atsakovei nenurodžius, kuri konkrečiai skola yra apmokama, laikytina, jog atsakovė tokiu būdu padengė seniausias skolas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neatliko išsamios tokio pobūdžio analizės, nenustatė, kurio būtent laikotarpio įsiskolinimą padengė atsakovė atliktais mokėjimais, tačiau pripažino ir laikėsi nuostatos, kad dalį įsiskolinimo padengusi ir nenurodžiusi, kurią skolos dalį sumoka, atsakovė padengė seniausiai susidariusius įsiskolinimus, t. y. už seniausiai išrašytas sąskaitas faktūras. 

47.       Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, sprendime teisingai pažymėjo, kad tai, ar ieškovės reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – paslaugų poreikį, sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus. Šiuo atveju ieškovė, kilus ginčui dėl skolos skaičiavimo pagrindo ir teismui pareikalavus, nepateikė konkrečių duomenų ginčo paslaugų suteikimo, prekių įsigijimo (aplinkos tvarkymo ir priežiūros, paprastojo remonto darbai, buitinių atliekų išvežimas, švaros ir higienos prekės, ryšio paslaugos, kuras, gėlių vainikėlis, ūkinės prekės, patalpų valymas, žyminis mokestis, grindų dangos įrengimas, įvairūs remonto darbai, palūkanos už pavėluotą mokėjimą, ūkinės išlaidos) faktui, apimčiai ir kainai pagrįsti, pagal kuriuos ji skaičiavo atsakovei prašomą priteisti 17 178,15 Eur skolą. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažįsta, kad dėl 17 178,15 Eur skolos (ne)priteisimo nebuvo atskleista bylos esmė.

48.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstąjį teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

49.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018 47 punktas; 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022 27 punktas).

50.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

51.       Pirmiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl 17 178,15 Eur skolos (ne)priteisimo atmetė neišnagrinėjęs įrodymų, kuriuos ieškovė pateikė kartu su apeliaciniu skundu ir kurie yra reikšmingi nustatant faktines bylos aplinkybes bei gali patvirtinti arba paneigti tiek ieškovės ieškinio, tiek atsikirtimų į jį pagrįstumą. Tai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl 17 178,15 Eur skolos (ne)priteisimo ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) jau vien dėl to, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla šioje dalyje apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to procesas pirmosios instancijos teisme dėl 17 178,15 Eur skolos (ne)priteisimo turi būti pakartotas – panaikinus apskųstą teismo sprendimo dalį, šią bylos dalį perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

52.       Kitų ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų ir atsakovės atsiliepimo į juos argumentų įvertinimas nekeičia šio bylos procesinio rezultato arba yra susiję su skundžiamo sprendimo dalies nagrinėjimu iš esmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų pagrįstumo nepasisako.

53.       Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė UAB Mano Būstas Kaunas, apeliacinį skundą įklijuodama ekrano iškarpą (angl. print sreen) iš jos atitinkamos vidinės ataskaitų sistemos (4 t., b. l. 135, 8 pastraipa) nurodo, kad atsakovė 2022 m. rugpjūčio mėn. apeliantei sumokėjo dar 14 300 Eur ir šią aplinkybę nutylėjo bei neatskleidė pirmosios instancijos teismui. Taigi, nors atsakovė atsiliepime nepaneigė ieškovės nurodyto teiginio, tačiau bylos dalį nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo ir ši ieškovės nurodoma aplinkybė turėtų būti patvirtinta arba paneigta įrodymais.

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

54.       Bylos dalį grąžinus nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia, jį turės išspręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

        Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį dėl 17 178,15 Eur skolos pagal ieškinį (ne)priteisimo panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjos                                                                                       Danguolė Martinavičienė

 

 

                                                                                                  Aldona Tilindienė

 

 

                                                                                                  Alma Urbanavičienė