Civilinė byla Nr. e2-173-450/2024
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00335-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3; 3.4.3.10; 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ 2023 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys – B. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir R. E. individuali įmonė „RIM“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi M. tikrajai ūkinei bendrijai (toliau – TŪB) „Žaibas“ (toliau – ir atsakovė, įmonė, bendrovė) iškėlė bankroto bylą; nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Adminova“ (toliau – ir nemokumo administratorė).
2. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi M. TŪB „Žaibas“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
3. Atsakovės likviduojamos dėl bankroto M. TŪB „Žaibas“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. gruodžio 18 d. likviduojamos dėl bankroto M. TŪB „Žaibas“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 3–uoju darbotvarkės klausimu „Dėl nekilnojamojo ir nuo jo neatskiriamo ilgalaikio kilnojamojo turto komplekso realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo“, 4–uoju darbotvarkės klausimu „Dėl trumpalaikio ir ilgalaikio kilnojamojo turto komplekso realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ bei šiuos klausimus kreditorių susirinkimui perduoti nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad egzistuoja ginčijamų nutarimų pripažinimo negaliojančiais pagrindai, nes nutarimai priimti „už“ balsavusiems kreditoriams piktnaudžiaujant turimomis procesinėmis teisėmis ir taip pažeidžiant likviduojamos dėl bankroto M. TŪB „Žaibas“ ir jos kreditorių interesus, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 85 straipsnyje įtvirtintus turto pardavimo bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo ir sąžiningumo principus bei galimai siekiant nepagrįstai ne tik sustabdyti bendrovės nekilnojamojo ir nuo jo neatskiriamo kilnojamojo turto pardavimo procesą, tačiau ir trukdyti vykdomai bankroto procedūrai.
5. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3–uoju darbotvarkės klausimu, nurodė, kad nustatyta pradinė turto realizavimo kaina – 1 843 000 Eur, vadovaujantis kreditoriaus B. M. pateikta konsultacine išvada (toliau – ir konsultacinė išvada, vertinimo ataskaita), kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-437-407/2023 pripažinta nepatikima ir neturinti teisinės reikšmės, neatitinka rinkos kainos ir yra nepagrįstai per didelė, nes už šią kainą turtas jau buvo realizuojamas aukcione, tačiau jis neįvyko, neužsiregistravus dalyvauti nė vienam pirkėjui.
6. Neįmanoma pardavinėti turto varžytynėse, nes dalis turto nėra įregistruotas viešajame registre – suvedus unikalų pastato numerį varžytynių sistemoje, tokio objekto nerandama, dėl to paskelbti varžytynių portalas neleidžia.
7. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 4–uoju darbotvarkės klausimu, nurodė, kad dėl kilnojamojo trumpalaikio turto ir ilgalaikio turto, kaip turto komplekso, realizavimo buvo skelbiami šeši aukcionai, kuriuose turto kaina buvo 361 793 Eur (pirmasis aukcionas), 289 434 Eur (antrasis aukcionas), 217 076 Eur (trečiasis aukcionas), 144 712 Eur (ketvirtasis aukcionas), 101 299 Eur (penktasis aukcionas), 70 909 Eur (šeštasis aukcionas). Nė vienas aukcionas neįvyko, dalyvauti neužsiregistravus nė vienam dalyviui. Taigi kreditoriai, balsavę „už“ šį nutarimą, nesąžiningai nutarė padidinti nerealizuoto kilnojamojo turto komplekso kainą penkis kartus ir tokiu būdu nepagrįstai grįžti į pradinę turto realizavimo stadiją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. sausio 24 d. nutartimi atmetė atsakovės skundą ir iš likviduojamos dėl bankroto M. TŪB „Žaibas“ administravimo lėšų suinteresuotam asmeniui B. M. priteisė 667,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, o teismas nenustatė, jog priimant kreditorių susirinkimo nutarimus buvo nesilaikyta likviduojamos dėl bankroto M. TŪB „Žaibas“ kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.
10. Teismo vertinimu, kreditorių susirinkimas turėjo laiko tinkamai įvykdyti įstatymo jam numatytas funkcijas bei nustatyti tokią ginčo turto kainą, už kurį turtas būtų realizuotas, nepažeidžiant bankroto proceso paskirties ir tikslo. Nėra pagrindo spręsti, kad nustatoma turto pardavimo kaina yra nepagrįsta, neatitinka rinkos kainos ir yra nustatyta atsižvelgiant į vienintelį tikslą – maksimalų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.
11. Teismas nekonstatavo fakto, kad bendrovės bankroto procesas vilkinamas dėl kai kurių (trijų) kreditorių veiksmų. JANĮ nenustato draudimo kreditoriams susirinkime iš naujo svarstyti tuos pačius klausimus, peržiūrėti ankstesnius kreditorių susirinkimų nutarimus, todėl vien tai, kad kreditorių susirinkimas anksčiau išreiškė valią tam tikrais turto realizavimo klausimais (nustatė turto realizavimo kainas) ir tokio kreditorių sprendimo teisėtumas nebuvo nuginčytas teismine tvarka, patenkinant nemokumo administratorės skundus, teismo vertinimu, nepanaikina nei kreditorių teisės šiuos klausimus svarstyti pakartotinai, nei teismo kompetencijos įvertinti pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, išskyrus tuos atvejus, kai ankstesnis kreditorių susirinkimo sprendimas buvo įvykdytas. Teismas įvertino, kad vien faktas, jog nemokumo administratorės skundai dėl ankstesnių kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų, kuriais buvo nustatoma turto realizavimo kaina ir tvarka, nebuvo patenkinti, nesudaro pagrindo spręsti, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, atsižvelgiant į atsakovės ir kitų kreditorių veiksmus, į bankroto proceso eigą bei trukmę, būtų vilkinamos bankroto procedūros.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad turto pardavimui iš varžytynių mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) turto pardavimą iš varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip (JANĮ 91 straipsnio 1 dalis). Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų, o antrosiose varžytynėse – šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis). Varžytynių juridinių asmenų bankroto procese vykdymą reglamentuojama JANĮ, CPK, poįstatyminiai teisės aktai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 13 patvirtintas Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašas reglamentuoja turto, kuris vadovaujantis JANĮ ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu parduodamas iš varžytynių, asmenų nemokumo procese yra reglamentuojamas viešosios teisės normomis ir tokio reguliavimo tikslas yra užtikrinti skaidrų, aiškų, konkretų turto realizavimą iš varžytynių bankroto procese.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Apeliantė likviduojama dėl bankroto M. TŪB „Žaibas“, atstovaujama nemokumo administratorės, atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės skundą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindas, nes nutartyje iš esmės nėra motyvų, aktualių skunde dėstytiems apeliantės argumentams, o esantys motyvai yra arba prieštarauja faktinei ir teisinei situacijai bei įsiteisėjusiomis teismo nutartimis kitose civilinėse bylose konstatuotoms aplinkybėms, arba neaktualūs ginčo dalykui, kadangi skunde nebuvo kelti reikalavimai teismui įsiterpti į apeliantės kreditoriams priskirtą kompetenciją, kurie skundžiamoje nutartyje nurodyti, kaip neva motyvuotai atmesti. Priešingai, apeliantė prašė, panaikinus nutarimus, klausimus grąžinti nagrinėti kreditoriams pagal jų kompetenciją iš naujo.
13.2. Skundžiamoje nutartyje teismas iš viso nepasisakė dėl apeliantės argumentų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 3–uoju darbotvarkės klausimu, t. y. skundžiama nutartis yra be motyvų. Nutartyje lakoniškai išdėstytos CPK nuostatos, reglamentuojančios turto realizavimą varžytynėse (neaktualios turtą realizuojant bankroto procedūroje) ir nuoroda į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 13 patvirtintą Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašą bei jo tikslą nelaikytina tinkamu nutarties motyvavimu atmetant apeliantės argumentus, jog ginčijamu nutarimu nustatyta turto realizavimo tvarka yra nepagrįsta, nes fiziškai nėra įmanoma jo įvykdyti dėl turto dalies neįregistravimo viešajame registre. Teismas nepasisakė dėl apeliantės argumento, kad iš esmės tapatūs kreditoriaus B. M. teiginiai, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas nutarimas, jau buvo įvertinti ir atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-437-407/2023.
13.3. Teismo motyvas, kad ginčijamais nutarimais nustatyta pradinė turto pardavimo kaina yra pagrįsta ir atitinka rinkos kainas, yra paneigtas kitose civilinėse bylose įsiteisėjusiomis nutartimis nustatytomis aplinkybėmis; byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių rinkos svyravimus, dėl kurių nekilnojamasis turtas turėjo ir (ar) galėjo pabrangti. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi konstatavo, kad B. M. pateikta konsultacinė išvada dėl nekilnojamojo turto vertės yra nepatikima ir neturi teisinės reikšmės. Be to, konsultacinėje išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas nutarimas 3–uoju darbotvarkės klausimu, nėra išskirta atskirų turto verčių, kaip turto vienetų, vertės, kurios nenurodytos ir nutarime.
13.4. Teismas iš esmės konstatavęs, kad kreditorių susirinkimas ne pirmą kartą nustato aktualaus turto pradines turto realizavimo kainas, turtas jau buvo pardavinėjamas už gerokai mažesnes kainas, ir nebuvo realizuotas kaip nepatrauklus pirkėjams, padarė savo teiginiams bei įsiteisėjusiomis teismo nutartimis konstatuotoms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad nustatoma turto pardavimo kaina yra perteklinė ir nereali, neatitinka rinkos ir yra nustatoma atsižvelgiant tik į vienintelį tikslą – maksimalų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Juo labiau kad turtas už tokią pačią kainą buvo realizuojamas aukcione, kuris neįvyko, jame neužsiregistravus dalyvauti nė vienam pirkėjui.
13.5. Net jeigu turtą būtų galima pardavinėti varžytynėse (nors turto dalis nėra tinkamai įregistruota viešajame registre, dėl to varžytynių paskelbimas fiziškai neįmanomas), vien tik dvejų varžytynių paskelbimas ir vykdymas užtruktų 6 mėn., kai yra aišku, jog nutarimu, priimtu 3– uoju darbotvarkės klausimu, nustatyta turto realizavimo kaina neatitinka nei tikrovės, nei rinkos ir nepritrauks potencialių pirkėjų. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino turto pardavimo trukmės įtakos bankroto proceso eigai, be kita ko, ir administravimo išlaidų dydžiui bei kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui.
13.6. Teismas neįvertino, kad turtas turi būti parduodamas taip, jog būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Per visą turto realizavimo laikotarpį reikėtų užtikrinti jo priežiūrą bei apsaugą, kai apeliantei priklausančio turto išlaikymas kainuoja itin brangiai. Vien už 2022 m., 2023 m. šaltojo sezono metu būtinąjį patalpų šildymą (palaikant minimalią temperatūrą patalpose, apie 5–8 laipsnius šilumos) patirta 25 979,94 Eur išlaidų.
13.7. Apeliantė ginčijo kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 4–uoju darbotvarkės klausimu, tačiau teismas nutartyje nepasisakė (arba pasisakė abstrakčiai) dėl šiuo nutarimu nustatytos turto pradinės realizavimo kainos pagrįstumo.
13.8. Patvirtinta pradinė turto realizavimo kaina yra daugiau nei penkis kartus didesnė nei paskutinė, už kurią turtas nebuvo realizuotas paskutiniame, šeštajame aukcione, dėl to akivaizdu, kad nustatyta kaina neatitinka rinkos kainos, neužtikrinamas greitesnio turto grąžinimas į apyvartą, nes turtas nebus realizuotas paskutiniajame etape.
13.9. Nutarimu, priimtu 4–uoju darbotvarkės klausimu, nustačius rinkos kainų neatitinkančią pradinę turto realizavimo kainą, turtas turėtų būti pardavinėjamas 6 mėn. (4 varžytynių paskelbimas), ir tik po 6 mėn. galės būti šaukiamas naujas kreditorių susirinkimas turto kainai mažinti, t. y. bankroto procedūra bus nepagrįstai užvilkinta.
14. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
14.1. Ginčijami nutarimai neprieštarauja JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintiems parduodamo turto principams: (1) rinkos kainos principui, reiškiančiam, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal
panašaus (tapataus) turto pardavimo rinkoje kainas: pradinė nekilnojamojo turto komplekso kaina nustatyta pagal 2023 m. vasario 8 d. atlikto bendrovės parduodamo nekilnojamojo turto komplekso vertinimo Nr. 23/02-019 kainą; (2) didžiausios kainos principui, reiškiančiam, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą: pradinė nekilnojamojo turto komplekso kaina nustatyta ne mažesnė nei 3 700 000 Eur pagal 2023 m. vasario 8 d. atlikto bendrovės parduodamo nekilnojamojo turto komplekso vertinimo Nr. 23/02-019 kainą; (3) turto apyvartos greičio principui, reiškiančiam, kad turtas turi būti parduodamas taip, jog būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas: bendrovės nekilnojamas ir kilnojamas turtas pagal priimtą nutarimą bus pardavinėjamas keturiose varžytynėse.
14.2. Turto pardavimui iš varžytynių taikomos CPK turto pardavimą iš varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip (JANĮ 91 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 13 patvirtintas Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašas reglamentuoja turto, kuris vadovaujantis JANĮ ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu parduodamas iš varžytynių, asmenų nemokumo procese yra reglamentuojamas viešosios teisės normomis ir tokio reguliavimo tikslas yra užtikrinti skaidrų, aiškų, konkretų turto realizavimą iš varžytynių bankroto procese.
14.3. Bendrovės nekilnojamasis turtas bei nuo jo neatskiriamas kilnojamas ilgalaikis turtas, o taip pat tretiesiems asmenims priklausantis žemės sklypas, į kurį įsiteisėjusia teismo nutartimi nukreiptas išieškojimas, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, turi unikalius daikto numerius ir registro numerius; ilgalaikis ir trumpalaikis kilnojamasis turtas bendrovės apskaitoje yra apskaitytas ir turi inventorizacinius registro numerius, todėl kreditorių susirinkime priimti nutarimai nepažeidė bendrovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų bei JANĮ įtvirtintų kreditorių lygiateisiškumo bei nemokumo proceso skaidrumo principų.
14.4. JANĮ yra nustatyta, kad nemokumo administratorė turi ginti kreditorių interesus ir siekti kuo didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo bei nevilkinti bankroto proceso, tačiau nemokumo administratorė, skųsdama kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, JANĮ įtvirtintus principus pažeidžia. Toks nemokumo administratorės elgesys negali būti teisingas.
15. Kreditorius B. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
15.1. Apeliantės nurodoma
aplinkybė, kad nutarties motyvai nepakankamai išsamūs, nesudaro pagrindo jos panaikinti.
15.2. JANĮ nenustato draudimo kreditoriams kreditorių susirinkime iš naujo svarstyti tuos pačius klausimus, peržiūrėti ankstesnius kreditorių susirinkimo nutarimus, todėl vien tai, kad kreditoriai anksčiau kreditorių susirinkime buvo išreiškę kitokią valią tam tikrais turto realizavimo klausimais, nepanaikina kreditorių teisės šiuos klausimus svarstyti pakartotinai, išskyrus tuos atvejus, kai ankstesnis kreditorių susirinkimo sprendimas buvo įvykdytas. Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai vertino 2023 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumą ir, nenustatęs bankroto procedūrų vilkinimo, priėmė sprendimą neįsiterpti į atsakovės kreditorių susirinkimo kompetenciją.
15.3. Atsakovės turto kompleksas nebuvo pardavinėjamas iš viešųjų varžytynių, nes ankstesniu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta jį pardavinėti aukciono būdu. Be to, nemokumo administratorė nesistengė, kad aukciono metu, vykdant 2022 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, turtas būtų realizuotas ir būtų pritraukta kuo daugiau potencialių turto pirkėjų, priešingai – jos elgesys sudaro pagrindo manyti, jog buvo siekiama turto komplekso aukciono metu neparduoti, o už pernelyg mažą kainą perduoti kreditorei įkaito turėtojai UAB „EDS Invest“.
15.4. Konsultacinę išvadą parengė tinkamą kvalifikaciją turtintis nekilnojamojo turto vertintojas, kuris yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, todėl neturėtų kilti abejonių nei dėl konsultacinę išvadą pateikusio asmens kompetencijos, nei dėl išvados turinio. Konsultacinėje išvadoje nurodyti naudoti turto vertinimo metodai: lyginamasis ir naudojimo pajamų metodas. Nors konsultacinė išvada teismo buvo įvertinta kaip nepatikimas įrodymas, tačiau ši aplinkybė neatima teisės kreditorių susirinkimui ja remtis, nes kreditorių susirinkimui teikiamiems dokumentams (duomenims) nėra taikomos CPK įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės.
15.5. 2022 m. liepos mėn. Austrijos bendrovė Krug Expedition GmbH nemokumo administratorei buvo pateikusi pasiūlymą parduoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kaip kompleksą, už 2 000 000 Eur, šis pasiūlymas buvo apsvarstytas ir įvertintas 2022 m. rugpjūčio 16 d. ir 2022 m. rugsėjo 2 d. įvykusiuose kreditorių susirinkimuose, tačiau balsuojama nebuvo. Tuomet nemokumo administratorė pabrėžė, kad už viso turto realizavimą galima gauti geresnius pasiūlymus.
15.6. Bendrovei nuosavybės teise priklausantis statinys yra registruotas Nekilnojamojo turto registre ir, nepaisant to, kad jam yra suteiktas statusas – „formuojamas“, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje suvedus šiam pastatui suteiktą unikalų numerį, paieška parenka būtent šį bendrovei nuosavybės teise priklausantį pastatą. Be to, pati nemokumo administratorė nurodo, kad bendrovės nekilnojamojo turto elektroninis aukcionas buvo publikuojamas tame pačiame portale kaip ir vykdomos elektroninės varžytynės – www.evarzytines.lt , t. y. tiek aukciono, tiek varžytynių objektų sąsajos yra su ta pačia VĮ Registrų centro duomenų baze ir galimybės pardavinėti tą patį objektą tiek aukciono, tiek varžytynių būdu yra tokios pačios. Ši aplinkybė paneigia apeliantės argumentus, kad turto komplekso pardavinėjimas iš viešųjų varžytynių yra fiziškai neįmanomas.
15.7. Nors bendrovės kilnojamasis ilgalaikis ir trumpalaikis turtas formaliai gali būti parduodamas be nekilnojamojo turto komplekso, tačiau potencialius investuotojus (pirkėjus) domina viso turto įsigijimo sandoris, nes realizuojamu bendrovės turtu domisi artimą veiklą vykdantys subjektai. Pateiktame Elektroninių varžytynių ir aukcionų portalo išraše matyti, kad ilgalaikio ir trumpalaikio turto aukcionų metu nebuvo paskelbta reikšminga ir kilnojamąjį turtą identifikuojanti informacija, o prisegtas failas su parduodamo turto sąrašu yra neįskaitomas. Todėl šis turtas nesudomino nė vieno potencialaus pirkėjo ne dėl jo kainos, o dėl informacijos apie parduodamą turtą nebuvimo.
16. Kreditorius R. E. individuali įmonė „RIM“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
16.1. Teismas neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą.
16.2. Teismui nenustačius JANĮ nuostatų pažeidimo, kuris galėjo turėti įtakos nutarimų turiniui, o taip pat „prieš“ balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimo, teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra būtinybės įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetencijai priskiriamų klausimų sprendimus.
16.3. Atsakovės nekilnojamojo turto kompleksas prie tai nebuvo pardavinėjamas iš viešųjų varžytynių; turtas buvo pardavinėjimas aukciono būdu.
16.4. Konsultacinę išvadą parengė tinkamą kvalifikaciją turtintis nekilnojamojo turto vertintojas (teismo ekspertas).
16.5. 2022 m. liepos mėn. Austrijos bendrovė Krug Expedition GmbH nemokumo administratorei buvo pateikusi pasiūlymą parduoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kaip kompleksą, už 2 000 000 Eur, šis pasiūlymas buvo apsvarstytas ir įvertintas 2022 m. rugpjūčio 16 d. ir 2022 m. rugsėjo 2 d. vykusiuose kreditorių susirinkimuose, tačiau balsuojama nebuvo. Nemokumo administratorė pabrėžė, kad už viso turto komplekse realizavimą galima gauti geresnius pasiūlymus.
16.6. Atsižvelgiant į tai, kad nepavyko parduoti nekilnojamojo turto komplekso, dėl to nėra parduotas ir kilnojamasis turtas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
18. Byloje nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 18 d. įvyko likviduojamos dėl bankroto M. TŪB „Žaibas“ kreditorių susirinkimas, kurio metu, be kita ko, buvo balsuojama 3–uoju darbotvarkės klausimu „Dėl nekilnojamojo ir nuo jo neatskiriamo ilgalaikio kilnojamojo turto komplekso realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ bei 4–uoju darbotvarkės klausimu „Dėl trumpalaikio ir ilgalaikio kilnojamojo turto komplekso realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo“. Sprendžiant dėl 3– ojo darbotvarkės klausimo buvo pritarta kreditorių B. M. ir VMI pasiūlymui („už“ balsavo – 45,41 proc.; „prieš“ balsavusių nebuvo) ir nuspręsta: „išlaikyti turto pardavimo skaidrumą bei cikliškumą ir nekilnojamojo ir nuo jo neatskiriamo kilnojamojo ilgalaikio turto komplekso, o taip pat tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą, į kurį įsiteisėjusia teismo nutartimi nukreiptas išieškojimas, pardavinėti keturiose varžytynėse. Nustatyti varžytynėse 3 proc. turto kainos didinimo intervalą; varžytynių žiūrovo mokestį 100 Eur: (1) nekilnojamojo turto kompleksą pardavinėti varžytynėse, pradinę kainą nustatant ne mažesnę nei 3 700 000 Eur (2023 m. vasario 8 d. vertinimo ataskaitos kaina); (2) nerealizavus nekilnojamojo turto komplekso pirmosiose varžytynėse, kompleksą pardavinėti varžytynėse, jo kainą nustatant 20 proc. mažesnę – 2 960 000 Eur; (3) nerealizavus turto komplekso antrosiose varžytynėse, kompleksą pardavinėti varžytynėse, jo kainą nustatant 20 proc. mažesnę – 2 368 000 Eur; (4) nerealizavus nekilnojamojo turto komplekso trečiosiose varžytynėse, kompleksą pardavinėti varžytynėse, jo kainą nustatant 20 proc. mažesnę – 1 894 400 Eur; (5) nerealizavus nekilnojamojo turto komplekso ketvirtosiose varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės nerealizuoto komplekso realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Sprendžiant dėl 4–ojo darbotvarkės klausimo buvo pritarta kreditorių B. M. ir VMI pasiūlymui („už“ balsavo – 45,41 proc.; „prieš“ balsavusių nebuvo) ir nuspręsta: „išlaikyti turto pardavimo skaidrumą bei cikliškumą ir bendrovės trumpalaikį bei ilgalaikį kilnojamąjį turtą, pardavinėti keturiose varžytynėse. Nustatyti varžytynėse 3 proc. turto kainos didinimo intervalą; varžytynių žiūrovo mokestį 100 Eur: (1) kilnojamojo turto kompleksą pardavinėti varžytynėse, kainą nustatant ne mažesnę nei 361 793 Eur; (2) nerealizavus kilnojamojo turto komplekso pirmosiose varžytynėse, kompleksą pardavinėti varžytynėse, jo kainą nustatant 20 proc. mažesnę – 289 434,40 Eur; (3) nerealizavus kilnojamojo turto komplekso antrosiose varžytynėse, kompleksą pardavinėti varžytynėse, jo kainą nustatant 20 proc. mažesnę – 231 547,52 Eur; (4) nerealizavus kilnojamojo turto komplekso trečiosiose varžytynėse, kompleksą pardavinėti varžytynėse, jo kainą nustatant 20 proc. mažesnę – 185 238,02 Eur; (5) nerealizavus kilnojamojo turto komplekso ketvirtosiose varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės nerealizuoto kilnojamojo turto komplekso realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo.
19. Likviduojamos dėl bankroto M. TŪB „Žaibas“ nemokumo administratorė pateikė skundą dėl bendrovės 2023 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 3–uoju darbotvarkės klausimu „Dėl nekilnojamojo ir nuo jo neatskiriamo ilgalaikio kilnojamojo turto komplekso realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ ir 4–uoju darbotvarkės klausimu „Dėl trumpalaikio ir ilgalaikio kilnojamojo turto komplekso realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo“. Šiaulių apygardos teismas skundžiama 2024 m. sausio 24 d. nutartimi atsakovės skundą atmetė, nes nenustatė, kad skundžiamais kreditorių susirinkimo nutarimais nustatyta turto pardavimo kaina yra perteklinė ir nereali, neatitinka rinkos ir yra nustatyta atsižvelgiant tik į vienintelį tikslą – maksimalų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo spręsti apie bankroto procedūrų vilkinimą. Apeliantės, teikiančios atskirąjį skundą, manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nekilnojamojo turto kompleksas nebuvo realizuotas aukcione net už du kartus mažesnę kainą, nei nustatyta pradinė kaina ginčijamu nutarimu, priimtu 3–uoju darbotvarkės klausimu, o kilnojamasis turtas nebuvo realizuotas šešiuose aukcionuose už daugiau nei penkis kartus mažesnę kainą, nei nustatyta pradinė kaina ginčijamu nutarimu, priimtu 4–uoju darbotvarkės klausimu; be to, nekilnojamojo turto fiziškai neįmanoma realizuoti varžytynių būdu, nes dalis turto nėra įregistruotas viešajame registre, dėl to suvedus unikalų pastato numerį varžytynių sistemoje, tokio objekto nėra; nustačius nepagrįstai didelę pradinę turto realizavimo kainą, vilkinama bankroto procedūra bei didinamos administravimo ir turto išlaikymo išlaidos. Apeliantė nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindas, nes nutartis yra be motyvų, o nurodyti motyvai arba prieštarauja faktinei ir teisinei situacijai bei įsiteisėjusiomis teismo nutartimis kitose civilinėse bylose konstatuotoms faktinėms aplinkybėms, arba neaktualūs ginčo dalykui.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl likviduojamos dėl bankroto M. TŪB „Žaibas“ 2023 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 3–uoju ir 4–uoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teismo pareigos motyvuoti priimamą procesinį sprendimą ir teisės įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą
21. Atskirajame skunde atsakovė, remdamasi absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, įtvirtintu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis yra nemotyvuota. CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai reiškia, kad tokiais atvejais bylos procesas apskritai negali būti laikomas teisėtu, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisakys dėl šių atskirojo skundo argumentų įvertinimo.
22. CPK 329
straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 25 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje yra nurodytos bylos aplinkybės, teismo pozicija dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, įstatymai ir kiti teisės aktai bei teismų praktika, kuriais teismas vadovavosi. Dėl to negalima teigti, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas yra be motyvų. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės atskirojo skundo argumentą, jog šiuo atveju taikytinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
25. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė teismų praktiką dėl teismo teisės įsiterpti į apeliantės kreditoriams priskirtą kompetenciją, sprendžiant bendrovės turto realizavimo klausimus. Teismų praktikoje yra pripažįstama teismo teisė įsiterpti į kreditorių kompetenciją, sprendžiant bendrovės turto realizavimo klausimus, nustačius, kad kreditoriai šios teisės tinkamai neįgyvendina ir vilkina bankroto procesą. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020 yra nurodęs, kad aktyvus teismo vaidmuo yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, siejamas pirmiausia su proceso operatyvumu, kreditorių ir kitų nemokumo proceso dalyvių interesų apsauga. Įprastai tokio teismo aktyvumo ribos siejamos su nemokumo proceso dalyvių (nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo) veiksmų kontrole, jų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Kita vertus, JANĮ pripažinus aktyvų teismų vaidmenį nemokumo (bankroto) procese, įstatymas nenustatė aktyvumo ribų, jo suderinamumo su proceso rungtyniškumo, šalių lygiateisiškumo principais. Tai reiškia, kad teismas kiekvienu atveju turi vertinti savo aktyvumo nemokumo (bankroto) procese ribas ir jo suderinamumą su minėtais principais. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nepaisant, kad apeliantės nemokumo administratorė tokio reikalavimo nebuvo pareiškusi, pagrįstai vertino, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja jo teisė įsiterpti į kreditorių kompetenciją, sprendžiant klausimus dėl bendrovės turto pardavimo. Tokia teismo teisė kyla iš įstatymo ir ekonominio pagrįstumo, o ne iš pareiškėjos (ne) reiškiamų reikalavimų apimties.
Dėl nekilnojamojo turto komplekso realizavimo varžytynėse ir pradinės realizuojamo turto kainos nustatymo
26. Byloje nustatyta, kad kreditoriai, spręsdami dėl kreditorių susirinkimo 3–ojo darbotvarkės klausimo „Dėl nekilnojamojo ir nuo jo neatskiriamo ilgalaikio kilnojamojo turto komplekso realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ pritarė kreditorių B. M. ir VMI pasiūlymui bei nusprendė bendrovės nekilnojamąjį turtą ir nuo jo neatskiriamą kilnojamąjį ilgalaikį turtą, o taip pat tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą, į kurį įsiteisėjusia teismo nutartimi nukreiptas išieškojimas, pardavinėti kaip kompleksą keturiose varžytynėse, nustatant pradinę kainą 3 700 000 Eur, remiantis 2023 m. vasario 8 d. vertinimo ataskaita.
27. Skundžiamu nutarimu kreditoriai iš esmės nusprendė dėl bendrovės nekilnojamojo turto komplekso realizavimo būdo, tvarkos ir kainos, atmesdami nemokumo administratorės pasiūlymą nekilnojamojo turto kompleksą pardavinėti laisvu pardavimu dviem etapais, pradinę kainą nustatant 1 474 400 Eur.
28. Apeliantė kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės nekilnojamojo turto komplekso realizavimo ginčija tuo pagrindu, kad sprendimas parduoti atsakovės turtą varžytynėse yra neįvykdomas fiziškai, nes dalis turto nėra įregistruotas viešajame registre, dėl to suvedus unikalų pastato numerį varžytynių sistemoje, tokio objekto nerandama, bei, jog nustatyta nepagrįstai didelė pradinė turto realizavimo kaina, nes nekilnojamojo turto kompleksas nebuvo parduotas aukcione net už du kartus mažesnę kainą.
29. JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Remiantis JANĮ 90 straipsnio 1 dalimi, iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: (1) nekilnojamasis turtas; (2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. Pagal JANĮ 90 straipsnio 2 dalį, kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių.
30. Kasacinis teismas, vertindamas aukščiau nurodytas JANĮ nuostatas dėl juridinio asmens turto realizavimo būdo, yra nurodęs, kad pagal JANĮ nustatytą bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo tvarką bendroji taisyklė yra ta, kad tiek nekilnojamasis turtas, tiek kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį, turi būti parduodamas varžytynėse. JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto pardavimo ne varžytynių būdu turi būti aiškinama siaurai – turto pardavimas kitu būdu (ne varžytynėse) galimas tik tais atvejais, kai numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė negu turtą parduodant iš varžytynių. Šios išimties taikymas turėtų būti aiškiai ir konkrečiai pagrįstas, susiejant tokio turto pardavimo būdo taikymą su galimybe už turto pardavimą ne varžytynėse gauti didesnę sumą nei jį parduodant varžytynėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023 68 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra gautas kreditorių susirinkimo leidimas turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu. Nagrinėjamu atveju atsakovės nemokumo administratorė nei kreditorių susirinkimui, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikiamame atskirajame skunde nenurodo vertinimo, kuris pagrįstų poziciją, kad jos pasiūlytas atsakovės nekilnojamojo turto komplekso pardavimo būdas – laisvu pardavimu – būtų labiau naudingas bendrovės kreditoriams nei ginčijamu nutarimu priimtas sprendimas atsakovės nekilnojamojo turto kompleksą realizuoti varžytynių būdu. Minėta, kad vadovaujantis JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nekilnojamasis turtas turi būti parduodamas iš varžytynių, nebent būtų priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas parduoti šį turtą kitu negu iš varžytynių būdu, tačiau toks sprendimas galimas tik nustačius, jog parduodant ne iš varžytynių numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė nei parduodant varžytynėse (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorei neatlikus analizės ir nesurinkus bei kreditorių susirinkimui nepateikus konkrečių duomenų apie tai, kad, parduodant atsakovės nekilnojamojo turto kompleksą ne iš varžytynių, numatoma nauda kreditoriams bus didesnė (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis), skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas atsakovės nekilnojamojo turto komplekso realizavimo būdas varžytynėse laikytinas labiausiai atitinkančiu kreditorių interesus. Tuo tarpu nemokumo administratorės nurodomi argumentai, kad ji kreditorių sprendimo parduoti atsakovės turtą varžytynėse negali įvykdyti fiziškai, nes dalis turto nėra įregistruota viešajame registre, dėl to suvedus unikalų pastato numerį varžytynių sistemoje, tokio objekto nėra, negali paneigti anksčiau nurodytos bendrosios imperatyvios taisyklės dėl nekilnojamojo turto realizavimo varžytynėse bei pagrįsti tokio turto pardavimo būdo išimtį ir numatomą didesnę naudą kreditoriams atsakovės nekilnojamąjį turtą realizuojant ne varžytynėse. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai būtent turto pardavimas varžytynėse leidžia užtikrinti, jog turtas bus parduotas už didžiausią galimą kainą – varžytynėse parduodamo turto kaina gali padidėti, jei parduodamas objektas yra patrauklus potencialiems pirkėjams, ir, atitinkamai, jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos (nėra susidomėjimo, poreikio), turtas bus parduodamas už pasiūlytą mažesnę kainą turto pardavimo iš varžytynių metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020).
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė skunde kėlė klausimą dėl varžytynių, kaip atsakovės nekilnojamojo turto komplekso pardavimo, būdo netinkamumo, tačiau ji nekelia klausimų dėl turto kainos mažinimo, neįvykus varžytynėms, intervalų, taip pat dėl varžytynių skaičiaus ir laiko intervalų tarp varžytynių, todėl šie klausimai nėra apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog ginčijamas kreditorių nutarimas parduoti atsakovės nekilnojamojo turto kompleksą varžytynių būdu yra priimtas vadovaujantis JANĮ 86 straipsnio 2 dalies ir 96 straipsnio nuostatomis, tačiau kreditorių sprendimas dėl nekilnojamojo turto komplekso pradinės turto pardavimo kainos pasiūlymo, siūlomos kainos pagrindimo ir pradinės kainos patvirtinimo neatitinka JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintų likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo principų bei JANĮ 86 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo kaina nėra perteklinė ir nereali, neatitinkanti rinkos vertės ir yra nustatoma atsižvelgiant tik į vienintelį tikslą – maksimalų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą, stokoja pagrįstumo.
35. JANĮ 86 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis). Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: (1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; (2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; (3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis). Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).
36. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo tvarka ir kaina nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017 38 punktas).
37. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima ir tai, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (pvz., kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
38. Byloje nustatyta, kad kreditoriai pradinę nekilnojamojo turto komplekso pardavimo kainą – ne mažesnę nei 3 700 000 Eur nustatė, remdamiesi išimtinai 2023 m. vasario 8 d. vertinimo ataskaitoje nustatyta kaina. Kaip pagrįstai nurodo nemokumo administratorė atskirajame skunde, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-437-407/2023 jau yra įvertinęs 2023 m. vasario 8 d. vertinimo ataskaitą ir konstatavęs, jog pastaroji yra nepatikima ir neturinti teisinės reikšmės. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutarties 43–44 punktuose nurodė, kad 2023 m. vasario 8 d. vertinimo ataskaitoje nėra nurodyta, kokiais metodais ir būdais nekilnojamojo turto kaina yra nustatyta, todėl padarytų išvadų neįmanoma patikrinti – patvirtinti arba paneigti jų teisingumo. Be to, akivaizdu, kad šios išvados padarytos remiantis neteisingomis prielaidomis: ataskaitoje nurodyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 100 proc. baigtas, kad jo statybos pradžios metai yra 2003 m., o pabaigos – 2012 m. (konsultacijos 28 puslapis), tačiau šie duomenys neatitinka tikrovės, kadangi iš toje pačioje ataskaitoje pridėto 2023 m. vasario 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog pastato – gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statusas tik formuojamas, nėra duomenų, koks yra jo baigtumas. Taigi pateiktas įrodymas laikytinas nepatikimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties 43 punktas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad konsultacinėje išvadoje nenurodoma ir nepaaiškinama, kodėl šis pastatas vertinamas kaip baigtas statyti, neįvardijama jo vertė (kaina) pagal jo faktinę padėtį ir galima potenciali kaina, jeigu būtų įregistruotas 100 proc. baigtumas. Laikant, kad turto, jeigu jis būtų įregistruotas kaip baigtas statyti, vertė yra 2 300 000 Eur, neįvertinti ir neapskaičiuoti statybos darbų trūkumų šalinimo kaštai, neatlikta analizė, kaip kaina galėtų pasikeisti įregistravus nekilnojamojo turto baigtumą, nenurodyti metodai, kokiu būdu nekilnojamojo turto kaina nustatyta (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties 44 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturi pagrindo kitaip vertinti 2023 m. vasario 8 d. vertinimo ataskaitą nei ją jau buvo įvertinęs Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusioje 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje.
39. Taigi nustačius, kad pradinė nekilnojamojo turto komplekso pardavimo kaina buvo nustatyta, remiantis 2023 m. vasario 8 d. vertinimo ataskaita, kuri įsiteisėjusia apeliacinio teismo nutartimi pripažinta kaip nepatikima, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai galėjo nulemti neteisingą ginčijamo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo 3–uoju darbotvarkės klausimu turinį. Dėl to yra pagrindas panaikinti ginčijamą 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą 3–uoju darbotvarkės klausimu (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).
40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog pradinė turto kaina turi būti kuo objektyvesnė, nustatoma atsižvelgiant į bendruosius kreditorių interesus. JANĮ 86 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. Nors JANĮ neįpareigoja nemokumo administratoriaus kreiptis dėl parduodamo turto įvertinimo ar ekspertizės skyrimo, todėl nekilnojamojo turto pardavimo kainos pagrindimas neturėtų būti suprantamas tik kaip nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pateikimas. Turto kaina gali būti pagrįsta įvairiais būdais, pvz., remiantis Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta turto verte ir (ar) nekilnojamojo turto pardavimo portalų duomenimis, atlikus lyginamąją panašių objektų turto vertės analizę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023 70 punktas). Tačiau, jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės nemokumo administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53-450/2022).
41. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, nurodo, kad kreditorių susirinkimo nutarimas nekilnojamojo turto kompleksą parduoti iš varžytynių yra iš esmės teisėtas. Vis dėlto, byloje nustačius, kad kreditoriai, nuspręsdami dėl turto pardavimo pradinės kainos rėmėsi vertinimo ataskaita, kuri įsiteisėjusia teismo nutartimi jau yra pripažinta kaip nepatikima ir teisiškai nereikšminga, todėl spręstina, jog kreditoriai netinkamai įgyvendino savo pareigą patvirtinti pradinę turto kainą.
Dėl kilnojamojo turto komplekso realizavimo varžytynėse ir pradinės realizuojamo turto kainos nustatymo
42. Byloje nustatyta, kad kreditoriai, spręsdami dėl kreditorių susirinkimo 4–ojo darbotvarkės klausimo „Dėl trumpalaikio ir ilgalaikio kilnojamojo turto komplekso realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ pritarė kreditorių B. M. ir VMI pasiūlymui ir nusprendė bendrovės trumpalaikį bei ilgalaikį kilnojamąjį turtą pardavinėti kaip kompleksą keturiose varžytynėse, nustatant pradinę kainą –361 793 Eur.
43. Taigi skundžiamu nutarimu kreditoriai iš esmės nusprendė dėl bendrovės kilnojamojo turto komplekso realizavimo būdo, tvarkos ir kainos, atmesdami nemokumo administratorės pasiūlymą kilnojamojo turto kompleksą pardavinėti laisvu pardavimu keturiais etapais, pradinę kainą nustatant 56 727,20 Eur.
44. Apeliantė kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės kilnojamojo turto komplekso realizavimo ginčija tuo pagrindu, kad bendrovės kilnojamasis turtas nebuvo realizuotas šešiuose aukcionuose už daugiau nei penkis kartus mažesnę kainą, nei nustatyta pradinė kaina ginčijamu nutarimu, priimtu 4– uoju darbotvarkės klausimu, dėl to nustačius nepagrįstai didelę pradinę turto realizavimo kainą, vilkinama apeliantės bankroto procedūra.
45. Bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių susirinkimo teisės įtvirtintos JANĮ 44 straipsnyje, taip pat kitose šio įstatymo normose. Kreditorių susirinkimui pavedama spręsti esminius juridinio asmens bankroto proceso klausimus, tarp jų – ir nustatyti likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarką, pradinę turto pardavimo kainą (JANĮ 44 straipsnio 11 punktas, 86 straipsnio 2, 4 dalys, 90 straipsnio 2, 3 dalys, 91 straipsnio 5, 6 dalys, 92 straipsnio 1 dalis).
46. Tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios bendrovės turtas, turi kreditoriai, veikdami per kreditorių susirinkimą (komitetą). Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios bendrovės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip antai realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę, atsiskaitymo gavimo galimybes ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
47. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022 30 punktas). Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022 47 punktas).
48. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, iš dalies sutinka su nemokumo administratore, kad kreditoriai B. M. ir VMI, kurių pasiūlymui ir buvo pritarta skundžiamu nutarimu dėl kilnojamojo turto komplekso pardavimo, konkrečiais argumentais nepagrindė, kodėl jų pasiūlyta pradinė kilnojamojo turto komplekso pardavimo kaina yra optimali, pagal kokius kriterijus ir kokiais duomenimis remdamiesi jie nustatė tokią pradinę turto pardavimo kainą. Byloje nesant duomenų, pagrindžiančių, kad už ginčijamu nutarimu nustatytą pradinę kainą yra realu parduoti bendrovės kilnojamojo turto kompleksą, atsižvelgiant į tai, jog turtas nebuvo realizuotas šešiuose aukcionuose už daugiau nei penkis kartus mažesnę kainą, nei nustatyta pradinė kaina ginčijamu nutarimu, priimtu 4–uoju darbotvarkės klausimu, skundžiamu nutarimu nustatyta pradinė kilnojamojo turto komplekso pardavimo kaina pripažintina vilkinančia bendrovės nemokumo procesą.
49. Taigi byloje nesant nurodytų duomenų ir kriterijų, kuriais remiantis buvo nustatyta pradinė kilnojamojo turto komplekso pardavimo kaina, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai galėjo nulemti neteisingą ginčijamo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo 4–uoju darbotvarkės klausimu turinį. Dėl to yra pagrindas panaikinti ginčijamą 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą 4–uoju darbotvarkės klausimu (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad šioje konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog, vadovaujantis JANĮ 55 straipsnio 4 dalimi, yra pagrindas panaikinti likviduojamos dėl bankroto M. TŪB „Žaibas“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 3–uoju darbotvarkės klausimu „Dėl nekilnojamojo ir nuo jo neatskiriamo ilgalaikio kilnojamojo turto komplekso realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ ir 4– uoju darbotvarkės klausimu „Dėl trumpalaikio ir ilgalaikio kilnojamojo turto komplekso realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo“. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms netinkamai taikė JANĮ normas, reglamentuojančias likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimą, apskųsta nutartis, kuria atmestas atsakovės likviduojamos dėl bankroto M. TŪB „Žaibas“ nemokumo administratorės skundas, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – skundas patenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
51. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą įgijo atsakovė likviduojama dėl bankroto M. TŪB „Žaibas“ ir kreditorė „Krone Scanbalt“ A/S, veikusi atsakovės pusėje.
52. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisinės prigimties, yra nurodęs, kad reikalavimas dėl bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinio institutui ar kitam procesiniam dokumentui (pareiškimui arba skundui), kuriuo inicijuojamas civilinės bylos iškėlimas. Toks procesinis dokumentas (skundas) su jame suformuluotais materialiaisiais teisiniais reikalavimais yra nagrinėjamas teisme prie bankroto bylos, išskiriant jį į savarankišką civilinę bylą. Atitinkamai ir atsiliepimas į apelianto (kreditoriaus) skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo teisme įvertinimo laikytinas atsiliepimu į ieškinį ar kitą analogiško turinio dokumentą, pagal kurį buvo pradėta civilinė byla (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 142 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-231/2014; 2023 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-377-934/2023 13 punktas; 2024 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-184-881/2024 39 punktas)
53. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė nurodė patyrusi 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, prie skundo pridėjo įrodymus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą; įvertinus, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatyto maksimalaus dydžio, pastarosios lygiomis dalimis, t. y. po 363 Eur, priteistinos iš kreditorių B. M., VMI ir R. E. IĮ „RIM“, kurie laikytini turinčiais priešinį suinteresuotumą nagrinėjamais klausimais.
54. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kreditorė „Krone Scanbalt“ A/S prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, dėl to toks klausimas nespręstinas.
55. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, dėl to toks klausimas nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsnis,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovės likviduojamos dėl bankroto M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“ skundą ir panaikinti atsakovės likviduojamos dėl bankroto M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ 2023 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 3–uoju darbotvarkės klausimu „Dėl nekilnojamojo ir nuo jo neatskiriamo ilgalaikio kilnojamojo turto komplekso realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ ir 4–uoju darbotvarkės klausimu „Dėl trumpalaikio ir ilgalaikio kilnojamojo turto komplekso realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo“, bei šiuos klausimus kreditorių susirinkimui perduoti nagrinėti iš naujo.
Priteisti atsakovei likviduojamai dėl bankroto M. tikrajai ūkinei bendrijai „Žaibas“, juridinio asmens kodas 175613922, iš kreditorių B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, ir R. E. individualios įmonės „RIM“, juridinio asmens kodas 168483072, po 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Teisėja Asta Radzevičienė