Civilinė byla Nr. e2A-2015-560/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22045-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.4.11.; 3.3.1.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Bujokaitės, Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB LESTO apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal AB LESTO ieškinį atsakovei N. V. dėl užmokesčio už be apskaitos sunaudotą elektros energiją, 5 % (penkių procentų) dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 12 208,62 Lt užmokestį už be apskaitos sunaudotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-12-20 patikrino atsakovės elektros apskaitą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nustatė jog skaitiklio gaubto plombos suklastotos, t. y. skiriasi įspaudų šriftai ir tarpai tarp žymenų. Vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka buvo perskaičiuota atsakovės sunaudota elektros energija laikotarpiu nuo 2012-12-21 iki 2013-12-20 pagal leistinąją naudoti galią ir 24 valandų per para trukmę bei nustatyta, jog ieškovui padaryta žala yra 12 208,62 Lt.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog elektros skaitiklis buvo įrengtas specialioje apskaitos spintoje, kuri buvo užplombuota ieškovo darbuotojų, ši plomba nebuvo pažeista. Tam, kad galima būtų pasiekti skaitiklį, pirmiausia turėjo būti atidarytos apskaitos spintos durelės, kurių plomba nebuvo pažeista. Todėl ieškovo teiginiai dėl elektros skaitiklio rodmenų klastojimo nėra pagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 752,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas sprendime nustatė, kad atsakovei priskirtas elektros energijos apskaitos prietaisas buvo sumontuotas įvadiniame elektros skydelyje ir uždarytas užplombuotu dangteliu. Nurodė, kad atsakovė, nepažeidusi nurodytų plombų, neturėjo galimybės prieiti prie elektros apskaitos prietaiso ir daryti jam poveikio. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovo darbuotojai, tikrindami atsakovės elektros apskaitos prietaisą, nekreipė dėmesio į įvadinio elektros skydelio dangtelio plombą, konstatavo, jog ši plomba nebuvo pažeista ir neturėjo klastojimo požymių. Teismas nurodė, kad atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tokio elektros apskaitos prietaiso plombų ir korpuso būklę. Konstatavo, kad ekspertizės aktas nepatvirtino ieškinyje nurodyto ieškinio pagrindo. Ieškovo pateikta atsakovės suvartotos elektros energijos suvestinė nėra atsakovės elektros energijos vartojimo be apskaitos įrodymas. Nurodė, kad atsakovė nuginčijo kaltės dėl elektros apskaitos prietaiso plombų trūkumų prezumpciją. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė be apskaitos vartojo ieškovo tiekiamą elektros energiją. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-20 nutarties, priimtos kasacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-3-92/2012 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, dėl to visiškai nepagrįstai atmetė ieškinį. Ekspertas, ištyręs ant skaitiklio gaubto buvusias plombas nustatė, kad jos skiriasi nuo lyginamųjų plombų pavyzdžių, t. y. plombos užspaustos ne tais pačiais plombavimo replių puansonais. Ginčo skaitiklis pagamintas AB „Skaiteks“, kuri jau nuo 2006 metų yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl originalios plombavimo replės negalėjo būti pateiktos ekspertui. Ieškovas pateikė ekspertui po du kiekvienos plombos pavyzdžius, kurie buvo naudojami ant kitų skaitiklių. Pažymi, kad pateikti lyginamieji pavyzdžiai tarpusavyje nesiskyrė (t. y. buvo užspaustos tomis pačiomis plombavimo replėmis), todėl nėra pagrindo abejoti jų originalumu. Tuo tarpu atsakovės skaitiklio plombos skiriasi nuo pateiktų pavyzdžių, t. y. jos užspaustos kitomis plombavimo replėmis. Ištyrus skaičiavimo mechanizmą ant mechanizmo būgnų rasti pašalinio poveikio pėdsakai, kokie susidaro ir būgnus priverstinai persukant. Nors ekspertas nepadarė kategoriškos išvados, tačiau nenurodė jokių kitų galimų pažeidimų atsiradimo priežasčių be priverstinio būgnų persukimo, o tai leidžia daryti išvadą, jog pažeidimai atsirado priverstinai keičiant rodmenis. Nurodo, kad teismas pasirinktinai vadovavosi atsakovei palankiais ekspertizės akto teiginiais, nevertindamas ekspertizės akto kaip visumos. Teigia, kad teismo nuomone, neteisėto elektros energijos naudojimo taip pat nepatvirtina ir po pažeidimo užfiksavimo ženkliai padidėjęs (maždaug dvigubai) elektros energijos sunaudojimas.

Apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad skiriasi civilinės bylos Nr. 3K-3-92/2012 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Cituodamas ištrauką iš nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012, teismas sąmoningai jos dalį praleido. Kaip ir nagrinėjamu atveju ekspertas civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012 nustatė, jog „plombos, kuriomis buvo užplombuotas elektros skaitiklio gaubtas, ir lyginamosios plombos buvo užspaustos ne tais pačiais į plombavimo reples įstatytais puansonais“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, perfrazuodamas šį teiginį parašė, kad skaitiklio gaubto plombos buvo falsifikuotos. Nurodo, jog šiose bylose eksperto buvo nustatytos analogiškos aplinkybės, todėl teismo išvada dėl bylų faktinių aplinkybių skirtumo visiškai nepagrįsta. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012 kaip ir nagrinėjamu atveju skaitiklis buvo įrengtas įvadiniame apskaitos skyde ir skydo plombos nepažeistos.

Teigia, kad neteisėtą elektros energijos naudojimą patvirtina šios aplinkybės: 1. atsakovės skaitiklio plombos skiriasi nuo pateiktų pavyzdžių, t. y. jos užspaustos kitomis plombavimo replėmis, atsižvelgiant į tai, galima intervencija į skaitiklio vidų; 2. ant skaitiklio skaičiavimo mechanizmo būgnų ir dantračių rasti pašaliniu įrankiu palikti pėdsakai (įbrėžimai, nugremžimai, plastiko sustūmimai), tokie pėdsakai būdingi būgnus priverstinai persukant; 3. po pažeidimo užfiksavimo ir skaitiklio pakeitimo žymiai padidėjo sunaudojamos elektros energijos kiekis, kas leidžia daryti išvadą, jog iki tol nebuvo pilnai atsiskaitoma už visą sunaudotos elektros energijos kiekį.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė visiškai pagrįstą ir motyvuotą sprendimą tinkamai įvertinęs esančius byloje įrodymus. Esminis ir pagrindinis faktas, kurio remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, yra tai, kad elektros skaitiklio skydo durelės buvo irgi plombuotos ir tai, kad ši plomba buvo nepažeista ir jokių įtarimų dėl jos nepažeidimo pas ieškovo darbuotojus akto surašymo metu neatsirado. Nurodo, kad ieškovui neįrodžius atsakovės civilinės atsakomybės pagrindų ir atsakovei nuginčijus kaltės dėl jai priskirto elektros apskaitos prietaiso plombų būklės prezumpciją, nėra pagrindo ieškinyje nurodytam žalos atlyginimui priteisti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis). 2013-12-20 ieškovas patikrinęs elektros skaitiklį, apskaitantį elektros energiją atsakovės bute, įtarė, jog skaitiklio gaubto plombos suklastotos, kadangi skiriasi įspaudų šriftas ir tarpai tarp žymenų. Apeliacine tvarka sprendžiamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nenustatė atsakovės neteisėto elektros energijos vartojimo.

Patikrinimo metu galiojo ir šalių teisinius santykius reguliavo Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 02 11 įsakymu Nr. 1-38 (2013 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1-231 redakcija) patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, kurių 8 punkte nurodyta, kad neteisėtas elektros energijos vartojimas – tai elektros energijos vartojimas, kai įrodoma, kad: 1) asmuo savavališkai prijungė elektros energijos įrenginius ar imtuvus prie operatoriaus elektros tinklo ar elektros energijos vartotojo lokaliojo elektros tinklo ir vartojo elektros energiją;

2) elektros apskaitos prietaisai ar apskaitos schemos elementai akivaizdžiai sugadinti (pažeistas elektros skaitiklio stiklas, korpusas, gnybtų trinkelė ar pan., sugadintas matavimo transformatorius, bandymo gnybtynas, laidininkai ar kita; pažeistos ar nutrauktos elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elemento, įvadinės elektros apskaitos spintos (skydelio) ar kitų su elektros apskaita susijusių vietų plombos, klastotos elektros energijos apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elementų gamintojo, metrologinės patikros ir (arba) operatoriaus plombos, naudotos mechaninės ar kitos priemonės, skirtos fiksuojamos elektros energijos kiekiui keisti; pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema ar pan.) ir dėl to neužfiksuotas faktinis patiektas elektros energijos kiekis;

3) elektros apskaitos prietaisas, elektros apskaitos schemos elementas paveiktas taip, kad tikrinant nebuvo įmanoma to pamatyti (paveikta sukuriant išorinį magnetinį lauką, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukti atgal ar stabdyti specialiaisiais prietaisais, falsifikuoti elektros apskaitos prietaisai, matavimo transformatoriai, elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitos sistemos įrengimo vietą ar pan.) ir dėl to neužfiksuotas faktinis patiektas elektros energijos kiekis.

Apeliantas nurodė, kad neteisėtą elektros energijos vartojimą patvirtina atsakovės skaitiklio plombų skirtumai nuo pateiktų pavyzdžių, t. y. kad atsakovės skaitiklio plombos užspaustos kitomis plombavimo replėmis, kad ant skaitiklio skaičiavimo mechanizmo būgnų ir dantračių rasti pašaliniu įrankiu palikti pėdsakai, kurie būdingi būgnus priverstinai persukant ir, kad po skaitiklio pakeitimo žymiai padidėjo sunaudojamos elektros energijos kiekis.

Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas byloje surinktus įrodymus turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Šiuo atveju pažymėtina, kad tiek elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmas, tiek skaitiklio gaubto plombos buvo tirtos Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiojo eksperto ir 2014-05-02 surašytas ekspertizės aktas Nr. 11-837 (14). Ekspertas išvadoje nurodė, kad plombos, kuriomis buvo užplombuotos elektros skaitiklio gaubtas, ir jas atitinkančios lyginamosios plombos buvo užspaustos ne tais pačiais plombavimo replių puansonais. Taip pat nurodė, kad nustatyti, ar plombos, kuriomis buvo užplombuotos elektros skaitiklio gaubtas, yra klastotės, negalima, kadangi tirti nepateikti originalūs puansonai, o plombų palyginimui pateiktos šešios lyginamosios plombos, kurios AB LESTO įvardinamos, kaip originalių plombų pavyzdžiai, pateiktos su atidalintomis valų kilpomis, užspaustos ant skirtingų valų, vietomis nežymiai deformuotos, t. y. plombos pateiktos jau panaudotos, nuimtos nuo objektų, o ne specialiai užspaustos kaip lyginamosios plombos originaliais plombavimo replių puansonais. Apeliantas nurodė, kad ginčo skaitiklis pagamintas AB „Skaiteks“, kuri jau nuo 2006 metų yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl originalios plombavimo replės negalėjo būti pateiktos ekspertui. Nepaisant to, jog nors nustatyti, ar plombos, kuriomis buvo užplombuotos elektros skaitiklio gaubtas, yra klastotės, negalima, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog ekspertas nustatė, kad plombos, kuriomis buvo užplombuotos elektros skaitiklio gaubtas ir jas atitinkančios lyginamosios plombos buvo užspaustos ne tais pačiais plombavimo replių puansonais, todėl atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę galima spręsti, jog labiau tikėtina, kad plombos buvo suklastotos, negu, kad skirtumai atsirado dėl kitokių priežasčių. Tokie veiksmai atliekami vieninteliu tikslu – siekiant paveikti skaitiklio rodmenis. Nuėmus plombas yra sudaryta galimybė nuimti elektros skaitiklio gaubtą bei patekti į skaitiklio vidų, vėliau, siekiant užmaskuoti patekimo į elektros skaitiklio vidų, uždedamos falsifikuotos plombos. Išvadoje ekspertas taip pat nurodė, kad ant tirti pateikto elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmo būgnų yra pašalinio poveikio pėdsakai. Tai rodo ant būgnų ir dantračių užsifiksavę mechaniniai pažeidimai: įbrėžimai, įspaudimai, plastiko sustūmimai. Tokio pobūdžio būgnų ir dantračių pažeidimai susidaro ir būgnus priverstinai pasukant. Ekspertizės akte ekspertas rašo, kad įvertinant pėdsakų lokalizaciją, pobūdį, galima teigti, kad ant būgnų ir dantračių yra užsifiksavę pašaliniu įrankiu palikti pėdsakai bei didele jėga tarpusavyje prispaustų paviršių slydimo, gremžimo pėdsakai. Plombų neatitikimo faktą įvertintinus byloje esančių įrodymų visumoje kartu su kitais ekspertizės metu nustatytais faktais (būgnų ir dantračių pažeidimais), darytina pagrįsta išvada, kad tokio bendrai visų veiksmų poveikio tikslas – skaitiklio rodmenų pakeitimas, dėl to ieškovui buvo pateikiami netikslūs duomenys apie suvartotą elektros energiją ir buvo sudarytas pagrindas jo nuostoliams atsirasti. Aplinkybė, kad ieškovui buvo pateikiami netikslūs duomenys taip pat patvirtina padidėjęs sunaudojamos elektros energijos kiekis. Nors atsakovė nurodė, kad elektros energijos suvartojimas padidėjo, kadangi bute apsigyveno iš užsienio grįžęs sūnus, tačiau nepateikė jokių tą faktą patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje ir yra grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė tokia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Vertinant įrodymus, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčų dalyku, egzistavo ar neegzistavo, tikimybių pusiausvyros principą taikyti būtina. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais arba priešingai, nenustatytais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad elektros energijos apskaitos rodmenys nebuvo koreguojami ir sprendžia, kad elektros skaitiklio rodmenys buvo koreguojami siekiant iškraipyti duomenys apie suvartotą elektros energiją.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju sutampa civilinės bylos Nr. 3K-3-92/2012 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nustatė, kad „... plombos, kuriomis buvo užplombuotas elektros skaitiklio gaubtas, ir lyginamosios plombos buvo užspaustos ne tais pačiais į plombavimo reples įstatytais puansonais, t. y. abi elektros skaitiklio gaubto šoninės plombos falsifikuotos, gaubto numerinė (tiekėjo žinybinė) plomba po pirminio uždėjimo buvo pažeista, gaubto varžteliai buvo sukinėjami (užsukami ir atsukami)“.  Nagrinėjamoje byloje plombos taip pat buvo užspaustos ne tais pačiais į plombavimo reples įstatytais puansonais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Svarbu pažymėti, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad tai, jog elektros spintos (įvado) plombos nepažeistos, nepaneigia atsakovų kaltės dėl neapskaitinio elektros energijos vartojimo.

CK 6.245 str. 3 d. nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.256 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Aiškindamas ir taikydamas šias CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246 str., 6.256 str.), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Tuo tarpu skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2004, 2008-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008). Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo yra perkeliama skolininkui, t. y. elektros energijos abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl sutartinių nuostatų pažeidimo nebuvimą, t. y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 str.). Būtent tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl skolininko kaltės prezumpcijos nuosekliai formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1296/2000; 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbu nustatyti ne tą aplinkybę, ar vartotojas kaltas dėl elektros apskaitos prietaiso sugadinimo, o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo standarto, ar ėmėsi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2001). Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan., pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žalos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-12-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. I16-21/2007). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės kaltės dėl neapskaitinio elektros energijos vartojimo ir nerūpestingumo elektros skaitiklio atžvilgiu faktas paneigtas nebuvo. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė, būdama teisėta elektros energijos vartotoja, nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), t. y. vartodama elektros energiją nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, neatitiko tvarkingo elektros pirkėjo (vartotojo) standarto bei nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jos kaltę, taip pat nustačius ieškovo patirtos žalos, t. y. dėl poveikio elektros skaitikliui negautų pajamų, faktą, bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir dėl to ieškovo patirtos žalos, t. y. nustačius visas sąlygas civilinei atsakomybei kilti, ieškovo reikalavimo teisė į atsakovę laikytina pagrįsta.

Tokiu būdu apeliacines instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl ko neteisingai išnagrinėjo bylą, o apeliantas pilnai įrodė atsakovės neteisėtą elektros energijos vartojimą, ji nepaneigė kaltės prezumpcijos, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinant visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškovo naudai iš atsakovės priteistinas 79,65 Eur (275 Lt) žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinio pateikimą. Iš atsakovės ieškovo naudai taip pat priteistinas 80 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1, 3 d.). Ieškovas ieškinyje prašė priteisti 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, tačiau nepateikė tokių išlaidų patyrimo pagrindžiančių įrodymų, todėl nurodyta suma ieškovui iš atsakovės nepriteisiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Apelianto AB LESTO apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo AB LESTO (į.k. 302577612) ieškinį tenkinti.

Priteisti AB LESTO naudai iš atsakovės N. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 3 535,86 Eur (12 208,62 Lt) už be apskaitos sunaudotą elektros energiją, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-07-11 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 159,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                Loreta Bujokaitė

          Aldona Tilindienė

                                                                                Dainius Rinkevičius