Baudžiamoji byla Nr. 1-97-1002/2016

Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00351-2015-5

                                                                               Bylos kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.7;

1.1.8.10; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.18.10;

1.2.29.1; 1.2.29.2; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 1 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis,

              sekretoriaujant Kornelijai Veršnickaitei,

              dalyvaujant prokurorams Ernestui Armalui, Ričardui Bendikui,

              kaltinamajam Š. A.,

              viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis „A.“ r. g., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., teistas: 1) 2008-08-26 Ukmergės rajono apyl. teismo pagal BK 281 str. 1 d. - 30 MGL bauda; 2) 2011-04-14 Šiaulių rajono apyl. teismo pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 2 d., 300 str. 2 d. - laisvės atėmimu 7 mėn., vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., subendrinus su 2008-08-26 Ukmergės r. apyl. teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 7 mėn. ir 30 MGL bauda, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 3 p., 70 str. 1 d., 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-28 nuosprendžiu pagal BK 219 str. 2 d., 300 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinus nustatyta - 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) Šiaulių apygardos teismo 2015-10-19 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-04 nuosprendžiu, pagal BK 245 str., 223 str. 1 d., 183 str. 2 d., 300 str. 1 d. (2 veikas), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinus, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 15 MGL (564,9 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

n u s t a t ė

Š. A. pagamino netikrą juridinio asmens UAB „L. r.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – Šiauliai, (duomenys neskelbtini)) antspaudą ir jį panaudojo, o būtent: žinodamas, kad 2013-11-18 Šiaulių apygardos teismo nutartimi jam yra apribota teisė trejus metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, taip pat žinodamas, kad 2013-12-02 UAB „L. r.“ akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas paskirti T. S. laikinai nuo 2013-12-02 eiti bendrovės direktoriaus pareigas bei įgalioti ją tvarkyti įmonės sąskaitas bei su jomis susijusius dokumentus, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą UAB „L. r.“ priklausantį turtą - 25235,23 litų (7314,56 eurų), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-01-02, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino netikrą UAB „L. r.“ antspaudą, kurį 2014-01-02 neteisėtai panaudojo AB DNB banko Šiaulių skyriuje, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pildydamas Prašymą atidaryti ir valdyti sąskaitą, kurio pagrindu UAB „L. r.“ vardu neteisėtai, nežinant bendrovės direktorei T. S., buvo atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią laikotarpiu nuo 2014-01-03 iki 2014-03-27 VĮ „V. u. l. S. k.“ atstovai, nežinoję kad ši banko sąskaita UAB „L. r.“ vardu atidaryta neteisėtai, pervedė 25235,23 litų (7314,56 eurų) pagal 2012-12-31 Viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12-C-1666 už UAB „L. r.“ suteiktas paslaugas.

Be to, Š. A. suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent: žinodamas, kad 2013-11-18 Šiaulių apygardos teismo nutartimi jam yra apribota teisė trejus metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, taip pat žinodamas, kad 2013-12-02 UAB „L. r.“ akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas paskirti T. S. laikinai nuo 2013-12-02 eiti bendrovės direktoriaus pareigas bei įgalioti ją tvarkyti įmonės sąskaitas bei su jomis susijusius dokumentus, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą UAB „L. r.“ priklausantį turtą - 25235,23 litų (7314,56 eurų), 2014-01-02 AB DNB banko Šiaulių skyriuje, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą, t. y. užpildė Prašymą atidaryti ir valdyti sąskaitą, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis kaip UAB „L. r.“ direktorius prašo atidaryti banko sąskaitą, prašymą patvirtino netikru UAB „L. r.“ antspaudu ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas jį  AB DNB banko Šiaulių skyriaus darbuotojams, tokiu būdu UAB „L. r.“ vardu neteisėtai, nežinant bendrovės direktorei T. S., buvo atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią laikotarpiu nuo 2014-01-03 iki 2014-03-27 VĮ „V. u. l. S. k.“ atstovai, nežinoję kad ši banko sąskaita UAB „L. r.“ vardu atidaryta neteisėtai, pervedė 25235,23 litų (7314,56 eurų) pagal 2012-12-31 Viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12-C-1666 už UAB „L. r.“ suteiktas paslaugas.

Be to, Š. A. apgaule savo naudai įgijo UAB „L. r.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – Šiauliai, (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtą – 18510 litų (5365,22 eurų), o būtent: žinodamas, kad 2013-11-18 Šiaulių apygardos teismo nutartimi jam yra apribota teisė trejus metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, taip pat žinodamas, kad 2013-12-02 UAB „L. r.“ akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas paskirti T. S. laikinai nuo 2013-12-02 eiti bendrovės direktoriaus pareigas bei įgalioti ją tvarkyti įmonės sąskaitas bei su jomis susijusius dokumentus, UAB „L. r.“ direktorei T. S., kitiems bendrovės darbuotojams ir akcininkams nežinant, 2014-01-02 AB DNB banko Šiaulių skyriuje, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), panaudojęs žinomai suklastotą tikrą dokumentą Prašymą atidaryti ir valdyti sąskaitą, patvirtintą netikru UAB „L. r.“ antspaudu, neteisėtai UAB „L. r.“ vardu atidarė banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), vieninteliu asmeniu, turinčiu sąskaitos valdymo teisę nurodydamas save, po ko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-01-03, nuslėpdamas informaciją apie tai, kad yra nušalintas nuo UAB „L. r.“ direktoriaus pareigų, nurodė VĮ „V. u. l. S. k.“ (registracijos adresas – Vilnius, (duomenys neskelbtini)) atstovams į neteisėtai UAB „L. r.“ vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 25235,23 litų (7314,56 eurų) pagal 2012-12-31 Viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už UAB „L. r.“ suteiktas paslaugas; VĮ „V. u. l. S. k.“ atstovams, nežinojusiems, kad ši banko sąskaita UAB „L. r.“ vardu atidaryta neteisėtai, 2014-01-03 mokėjimo nurodymu Nr. 071 į Š. A. nurodytą banko sąskaitą pervedus 11148,57 litų (3231,47 eurų), 2014-01-23 mokėjimo nurodymu Nr. 0504 į Š. A. nurodytą banko sąskaitą pervedus 9597,56 litų (2781,90 eurų), 2014-03-27 mokėjimo nurodymu Nr. 1571 į Š. A. nurodytą banko sąskaitą pervedus 4489,10 litų (1301,19 eurų), jis laikotarpiu nuo 2014-01-03 iki 2014-01-27 iš minėtos sąskaitos paėmė 18510 litų (5365,22 eurų), tačiau jų neperdavė UAB „L. r.“ direktorei T. S. bei neįnešė šių pinigų į bendrovės kasą ir nepateikė jokių dokumentų, susijusių su šių pinigų panaudojimu, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „L. r.“ turtą 18510 litų (5365,22 eurų).

Be to, Š. A. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, t.y., kad paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus, o būtent: laikotarpiu nuo 2010-05-21 iki 2013-12-01 būdamas UAB „L. r.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – Šiauliai, (duomenys neskelbtini)) direktorius ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už šios bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą bei buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 2014-01-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo aktą perėmęs UAB „L. r.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014-04-02, paslėpė, būtent: tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, numatančias, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“; pažeisdamas 1995-12-05 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja red.2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 str. l d. nuostatas, numatančias, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką“; pažeisdamas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 ir 10.19 punktų nuostatas, numatančias, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi 10 metų“, paslėpė UAB „L. r.“:

       - laikotarpio nuo 2010-05-21 iki 2013-12-31 dokumentus, patvirtinančius 660987 Lt prekių (paslaugų) pardavimą (iš jų: prekių (paslaugų) vertė 546838 Lt, PVM -114149 Lt);

       - laikotarpio nuo 2010-05-21 iki 2013-12-31 119834 Lt pirkimo PVM pagrindžiančius dokumentus bei dokumentus, kuriuose įformintas prekių paslaugų įsigijimas iš viso 690472 Lt (iš jų: prekių vertė 570638 Lt, PVM 119834 Lt);

       - ne mažiau kaip 143049,75 Lt (175148,56 Lt – 32098,81 Lt) kasos išlaidas patvirtinančius dokumentus ir apskaitos registrus (kasos knygas ir kasos apskaitos registrus);

       - laikotarpio nuo 2010-05-21 iki 2014-02-10 apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus;

       - laikotarpio nuo 2010-05-21 iki 2013-12-31 didžiosios knygos sąskaitos registrą, ilgalaikio turto, atsargų, pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų, piniginių lėšų, mokesčių darbo užmokesčio, skolų apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus;

      dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „L. r.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-2013 metus.

Kaltinamasis Š. A. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neigė – iš pradžių teigė, kad prisipažįsta, jog nevykdė teismo sprendimo, vėliau savo poziciją pakeitė, nurodydamas, kad apygardos teismo nutartis buvo neįsiteisėjusi. Parodė, kad atidarė sąskaitą. Laikinai paskirtos direktorės darbe nebūdavo, o kažkam reikėjo tęsti įmonės veiklą. Prašė prijungti prie bylos medžiagos jo rašytą pareiškimą policijai dėl dingusių dokumentų, pinigų ir įrangos. Jie dingo iš įmonės. Pinigus įnešė į bendrovės sąskaitą. Dingo dokumentai, todėl tai patvirtinančių dokumentų nėra. Spaudą pagamino, bet to nelaiko neteisėta. Prisipažįsta dėl teismo sprendimo nevykdymo. Kai vyko akcijų pardavimas ir pasikeitė akcininkai, įmonėje prasidėjo nesutarimai. Buvo momentų, kai įmonės veikla buvo sustabdyta. Buhalterinių dokumentų nepaslėpė, nėra įrodyta, kad jis paslėpė juos. Šie dokumentai iki šiol nerasti. A. G. sakė, kad dokumentai yra jos žinioje. Teigiama, kad pasisavino įmonės lėšas, jis jas įnešė į įmonės sąskaitą. Taip pat teigiama, kad įmonėje nebuvo kasos, kasos aparato nebuvo, bet buvo pinigai. Buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė. Jis pasiėmė dokumentus ir juos nuvežė į įmonę, kol jie nedingo iš (duomenys neskelbtini), trečio aukšto. Kokia situacija buvo po šios datos, nežino, nes patalpose nebuvo. Kai atėjo į ofisą, rado tuščią. Patikrinęs nerado dokumentų ir pinigų. Įsilaužimo požymių nebuvo. Viskas atsirado pas akcininkę. Raktus turėjo A. G., S. S., patalpų savininkai ir darbuotojai. Konfliktavo su nauja akcininke. Buvo momentų, kai trūko lėšų, buvo pažįstamas su S. S., jis nusprendė įsigyti pusę akcijų. Akcijas nusipirko A. G.. Nuo 2005 m. vadovavo viešajai įstaigai. Bankroto administratorius pateikė prašymą jam apriboti vadovo teises. Teismas tenkino šį prašymą. Jis pagamino spaudą, bet jis tikras. Registrų centre matė, kad yra direktorius. Pinigus įnešė į kasą, buvo išrašytas kasos pajamų orderis. Dingo dokumentai, todėl negali įrodyti. Nuvažiavo į banką ir paėmė pinigus. Greičiausiai po susirinkimo buvo atimtas slaptažodžių generatorius ir įmonės spaudas. Įmonėje liko jis vienas, įmonėje trūko lėšų, išėjo darbuotojai. A. G. priėmė savo žmogų į direktoriaus pareigas. S. S. buvo paskolinęs pinigų. Įmonėje buvo lėšų, tačiau kol jos grįš, reikėjo laukti labai ilgai, dėl to atsirado nauja akcininkė. Buvo kitų įsipareigojimų. Po to, pamatė, kad į sąskaitą pervesta didesnė pinigų suma. S. S. didžiąją dalį sumos persivesdavo sau. Spaudą naudojo sąskaitos atidarymui. Už kasoje esančius pinigus buvo atsakingas jis. Oficialių dokumentų nebuvo. Einamieji dokumentai buvo įmonėje. Tekdavo bendrauti su D. B., kalbėjosi. Su D. B. susisiekė T. S.. Nuvyko į buhalterinę įmonę ir jam atidavė dokumentus, pasirašė sutartį, dokumentus nuvežė į įmonę. Dokumentai buvo segtuvuose. Dokumentų turinio nebuvo. Patalpose signalizacija nesinaudojo. Kai atidarė sąskaitą banke, tai daryti turėjo teisę, nes teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs. Todėl tai darė teisėtai. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad liudytoja T. S. liudijo, kad ji akcininkų susirinkimo metu paskirta valdyti įmonės sąskaitą banke ir jokių vadovo funkcijų neatliko. Liudytojai parodė, kad T. S. įmonėje nebūdavo, daugiausiai viską darydavo namuose. Prokuroras minėjo, kad pinigai nebuvo įnešti į įmonės kasą. Pinigai buvo laikomi įmonės kasoje ir nukreipti į kitą sąskaitą, nes buvo siekiama apsaugoti bendrovės interesus. Gaunamos lėšos buvo tvarkomos nevisiškai teisingai, nes didelė lėšų dalis būdavo grąžinama už paskolą, o ne dengiami įsipareigojimai, mokami atlyginimai. Pinigai, kuriuos pervedė S. l., buvo skirti darbuotojų atlyginimams, įsipareigojimų padengimui. Tačiau to negali įrodyti, nes dingę įmonės dokumentai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo nusikalstamą veiką. Prašo išteisinti dėl visų nusikalstamų veikų.

Ikiteisminio tyrimo metu Š. A. kaltu neprisipažino ir parodymų nedavė (5 t., 107-108 b. l.).

Liudytoja A. G. teisme parodė, kad Š. A. pažįsta, jų santykiai darbiniai. Š. A. kreipėsi į S. S. ir prašė paskolinti pinigų. S. S. atsisakė. S. S. sutiko padėti su garantija, Š. A. sutiko parduoti dalį akcijų. S. S. akcijas pasiūlė pirkti jai ir dirbti su T. S.. S. S. akcijų turėjo dviejuose įmonėse. Ji sutiko nusipirkti akcijas iš A.. Prieš perkant akcijas, paprašė parodyti įmonės balansą. Po to paaiškėjo, kad balansas buvo melagingas. Kai pradėjo dirbti UAB “L. r.”, darbuotojai reikalavo atiduoti pinigus. Nuvykus pirkti medžiagų, niekas nenorėjo duoti medžiagų, nes įmonė jau buvo skolinga. Po to, pradėjo nepasitikėti Š. A.. Jei duodavo Š. A. grynus pinigus, jis dingdavo, telefonu neatsiliepdavo ir pinigai dingdavo. Po to, nusprendė Š. A. įgaliojimus apriboti. Š. A. įsiskolinimų nepadengė. Jai priklauso 51 proc. akcijų. Iš Š. A. atėmė spaudą, kad negalėtų pasirašinėti. T. S. buvo paskirta laikinai eiti direktorės pareigas. Vyko akcininkų susirinkimas. Š. A. susirinkime dalyvavo. Kai nusipirko akcijas iš A., sulaukė A. skambučio, jis patarė atidžiau žiūrėti Š. A. veiklą ir peržiūrėti dokumentus, nes jie netvarkingi. Su V. u. l. buvo sudarytas projektas, jis buvo pelningas. Tai buvo garantija padengti įmonės skolas. Tų pinigų nematė. Š. A. apgaulės būdu pasirašė sutartį su V. u. l., pasidarė naują spaudą, atidarė naują sąskaitą, kur ir buvo pervesti tie pinigai. Š. A. įsiskolinimų nepadengė. Nežino kur tie pinigai buvo panaudoti. Pinigai nei jai, nei T. S. nebuvo perduoti. Jiems vėlavo mokėjimas iš V. u. l., paskambino ligoninei, ligoninė pasakė, kad pinigai senai pervesti. Jei gerai atsimena, po Naujųjų metų. Kai sužinojo, kad reikia patikrinti dokumentus, atvyko į įmonę, kuri tvarkė buhalterinę apskaitą UAB „L. r.“ įmonei, pasakė, kad dokumentai pas Š. A.. Dokumentų nematė. Nuvyko su S. S. į įmonę ir stalčiuose rado daug kitų įmonių dokumentų. Dokumentai buvo tie, kurių trūko. Tada paskambino į policiją ir policijai nuvežė dokumentus. Patalpose grynųjų pinigų nebuvo. Ji paėmė sisteminį bloką ir jį perdavė pareigūnams. Raktus turėjo ji, T. S., patalpų savininkai, darbuotojai. Dokumentų buvo daug, jie buvo sudėti netvarkingai. Kai įmonėje darė generalinę tvarką, viską sudėjo ir liepė Š. A. išsivežti. Š. A. daiktų neišsivežė. Po to paaiškėjo, kad tai buvo dokumentai. Š. A. įgyvendindavo užsakymus. T. S. bendraudavo su klientais, prižiūrėdavo dokumentus. Tuo metu atsakinga buvo T. S..

Liudytojas S. S. teisme parodė, kad Š. A. pažįsta seniai. Š. A. prašė paskolinti pinigų, sutiko tik su garantija. UAB „L. r.“ akcijas valdė A.. Už akcijas sumokėjo 6000 Lt. Įmonei dar paskolino 15000 – 16000 Lt. Akcijas pirko A. G.. 12000 Lt pavedimas buvo iš jo sąskaitos. Kitus pinigus sumokėjo grynais. Į įmonės valdymą pakvietė T. S., norėjo atstatyti įmonę. Įmonė turėjo 40000 Lt debitorinių įsipareigojimų. Iš pateikto balanso, tai atrodė normalu. Po to paaiškėjo, kad balansas neteisingas. Pradėjus įmonės veiklą, prasidėjo reikalavimai sumokėti įsiskolinimus.  Prašė Š. A. grąžinti pinigus, jis jam parduos akcijas ir išsiskirstys. Š. A. buvo apribotos galimybės eiti direktoriaus pareigas. T. S. paskyrė laikinai eiti direktorės pareigas. Iš Š. A. atėmė generatorių. Dalį pinigų pervedė paskolos padengimui. Nesulaukę pinigų iš V. U. l., paskambino ligoninei, ligoninė pasakė, kad pinigai senai pervesti. Pinigai buvo pervesti į kitą sąskaitą. Š. A. pinigus išgrynino čekiais. Apie 19000 Lt. Įsipareigojimai buvo nepadengti. Grįžę į įmonę surinko visus dokumentus, nuvyko pas buhalterę, ji pasakė, kad dokumentai pas Š. A.. Š. A. apkaltino A. G. dokumentų ir pinigų - 19000 Lt, pavogimu. Policija nieko nerado. A. G. buvo kviečiama į policiją. Po to bandė kalbėtis su Š. A., pokalbis buvo nemalonus. Su Š. A. 2 m., 3 m. nebendrauja. UAB „L. r.“ dokumentų beveik nebuvo. Buvo keli centai. Jie kvietė patalpų savininką, bet jie bijojo „veltis“ į situaciją. Buhalteriniai dokumentai UAB „L. r.“ buvo pas buhalterę. Sutartys buvo įmonės patalpose.

Liudytoja D. B. teisme parodė, kad Š. A. pažįsta kaip klientą. Su UAB „L. r.“ sudarė sutartį. Pagal sutartį klientas privalo atnešti įmonės dokumentus. Nesusipratimai prasidėjo 2013 m. rudenį, kai įmonėje trūko apyvartinių lėšų. Situacijai nepasikeitus, buvo išsiųstas el. pranešimas į UAB „L. r.“ el. paštą, kad turi pristatyti dokumentus. Tai nebuvo padaryta. Parašė įspėjimą, kad nutraukia sutartį. Visus dokumentus atidavė Š. A.. Įspėjimą išsiuntė 2013-11-26. Sutartį nutraukė 2013-12-31. Dokumentai buvo pateikti ne visi. Iš pradžių nežinojo, sužinojo sausio mėnesį. T. S. skambino du kartus, kalbėjo dėl mokesčių ir sakė informacijos neperduoti Š. A.. Ji su jais nebendravo, kontaktų neturėjo, neturėjo galimybės dokumentus perduoti kitiems. Buvo rašomos sąskaitos. Gal buvo ištraukta iš programos ir pateikta.

Liudytoja T. S. teisme parodė, kad Š. A. pažįsta. A. G. susisiekė su ja ir kvietė prisijungti prie įmonės veiklos. Ji turėjo atlikti administracinę veiklą, nebuvo apibrėžta, kuo ji dirbs. Buvo komercijos direktorė. Pradėjus dirbti trūko dokumentų, nebuvo pinigų. Norėjo susipažinti su buhaltere, nuvykus pas buhalterę D. B., ji paaiškino, kad Š. A. nepateikęs daug dokumentų. Pasikalbėjo su Š. A., kad pateiktų dokumentus, jis sakė susitvarkys pats. Turėjo projektą su (duomenys neskelbtini). Negalėjo prisijungti prie banko sąskaitų. Prašė Š. A. duoti prisijungimus, jis nedavė. Todėl buvo pasirašytas valdybos narių sutikimas, kad ji yra vadovė ir galėtų valdyti sąskaitą, taip ji prisijungė prie sąskaitos. Visi išrašai buvo siunčiami Š. A.. Laukė pinigų iš (duomenys neskelbtini). Paskambino S. S. ir pasakė, kad Š. A. pasisavino pinigus. Bandė tartis su Š. A., bet nerado kompromiso. Paskambino S. S. ir pasakė, kad pinigų nebebus. Tuomet nusprendė ieškotis kito darbo ir kreipėsi į darbo inspekciją, kad ją atleistų. Taip pat kreipėsi į buhalteriją, kad sutvarkytų atleidimo dokumentus. Ji dirbo su SEB banku. Registrų centre nebuvo daromi pakeitimai. Pradėjus daryti ofise tvarką, viskas buvo suversta. Buhalterė nesiteikė su jais bendrauti, sakė susitvarkys su Š. A.. Buvo gautas el. laiškas, kuriame buhalterė atsisakė tvarkyti dokumentus. Antspaudo ji pati neturi, jis buvo ofise. Kai ėjo į banką, buvo reikalingas spaudas. Antras spaudas nebuvo padarytas. Buvo naudojamas tik vienas spaudas. S. S. paskambino ir pasakė, kad Š. A. pasidarė antrą spaudą ir atsidarė kitą banko sąskaitą. Su S. l. bendravo Š. A.. Š. A. teismo sprendimu negalėjo dirbti vadovo pareigose. Š. A. atidarė sąskaitą ir pervedė pinigus, tai buvo nuslėpta nuo jos. Važiuojant į SEB banką, spaudą turėjo su savimi. Šio spaudo Š. A. nedavė. Darbuotojams buvo nemokami atlyginimai, todėl darbuotojai kreipėsi į Š. A. dėl atlyginimų. Darbuotojai nebuvo informuoti, kad ji yra vadovė. Jos kompetencija buvo valdyti sąskaitas. Kasos nebuvo. Grynųjų pinigų nebūdavo. Vieną kartą pas ją buvo atėję tvarkyti šiluminio katilo, už remontą iš savo pinigų sumokėjo 20 Lt. Dirbo Š. A., J. L., D. V.. Kai perėmė PIN generatorių, Š. A. jokių pavedimų neatliko.

Liudytoja J. L. teisme parodė, kad su Š. A. santykiai yra darbiniai. Dizainere įsidarbino rugsėjo mėnesį. Dirbo iki gruodžio mėnesio. Lapkričio mėnesį atsirado žmonės, kurie norėjo nupirkti įmonę, tuomet kilo nesutarimai. Savininkai buvo A. G., S. S.. Nesutarimai kilo dėl darbų. Š. A. nenorėjo užleisti savo pareigų. T. S. buvo paskirta eiti direktorės pareigas. Pasikeitus įmonės direktoriui, įmonė pradėjo užsiimti naujais darbais, darbai pradėjo realizuotis, bet staiga viskas baigėsi, nes nepasidalino įmonės valdymu. T. S. kaip direktorė buvo labai trumpai. Dirbo O., D., po to jie išėjo. Dar dirbo A. G., S. S., A. S.. Buvo sutartis su V. S. l.. Atlyginimą mokėjo Š. A.. Išmokėtas buvo tik vienas atlyginimas, kurį gavo grynaisiais pinigais. Pasirašė, kad pinigus gavo. Atlyginimą sumokėjo prieš T. S. paskyrimą direktore. Po to, dar dirbo du mėnesius be atlyginimo. T. S. kažkiek buvo pervedusi pinigų į sąskaitą.

Liudytojas D. V. teisme parodė, kad Š. A. yra buvęs jo darbdavys. Buvo apklaustas apie Š. A. nusikalstamą veiką, tačiau nieko apie tai nežino. Su dokumentais viskas buvo gerai. Po metų nebemokėjo atlyginimų. Kreipėsi į darbo biržos komisiją, kad išreikalautų atlyginimą. Atlyginimą išreikalavo ir jį gavo po kelių mėnesių. Atlyginimą mokėdavo Š. A.. Žino, kad Š. A. siūlė akcijas pirkti S. S.. S. S. sutiko, todėl į Š. A. vietą atėjo naujas direktorius. Kai T. S. paskyrė direktore, nežino ar tuo metu gavo atlyginimą. Buvo reklamos gamintojas. Buvo vienintelis užsakymas iš (duomenys neskelbtini). Atlyginimą išmokėjo grynais pinigais. Dirbome dviese su M. iš Radviliškio. J. L. buvo dizainerė. Dokumentai buvo, bet nežino ar buvo buhalteriniai dokumentai. Dokumentai būdavo kartu su Š. A., seifo nebuvo.

Liudytojas S. M. teisme parodė, kad Š. A. pažįsta. Keli bendrasavininkai turi pastatą (duomenys neskelbtini). Su UAB „L. r.“ sudarė sutartį dėl nuomos. Metus laiko už nuomą buvo atsiskaitoma, po metų laiko už nuomą ir komunalinius mokesčius pinigai buvo nebepervedami, todėl susidarė skolos ir grasino atjungti komunalines paslaugas. Pradėjo ieškoti direktoriaus, tačiau jis ne visada atsiliepdavo, pradėjo jų vengti. Po penkių mėnesių susidarė 4500 Lt skola. Susitiko su Š. A. ir pasirašė sutikimą dėl spausdintuvo atidavimo už susikaupusias skolas. Susitiko ir su naujais akcijų pirkėjais, pasirašė sutikimą dėl spausdintuvo atidavimo už susikaupusias skolas. Įmonei pretenzijų neturi, įsiskolinimo klausimas suderintas. Š. A. pirmą mėnesio dieną atvykdavo susirinkti pinigų už komunalinius mokesčius, bet mokesčių nesumokėdavo ir pinigų nepervesdavo. Negali pasakyti, iš ko išgirdo, kad Š. A. lošia lošimo namuose. Tada prasidėjo įsiskolinimai.

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad Š. A. nepažįsta. UAB „L. r.“ nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2015 m. spalio mėnesio nuomojosi patalpas iš jų. Už nuomą mokėdavo laiku. 2013 m. pabaigoje atėjo pranešimas, kad nesumokėta nuoma. Kreipėsi į Š. A., kad padengtų skolą. Teko Š. A. skambinti, važiuoti į biurą, laukti jo, nes jis retai pasirodydavo. Š. A. 2013 m. pabaigoje dalį akcijų pardavė ir pasakė, kad problemos išsispręs. 2014 m. sausio mėnesį problemos neišsisprendė, todėl susitiko su naujais savininkais. Susitiko su Š. A. ir naujais savininkais ir pasirašė raštą, kad skola padengiama spausdintuvu ir, kad pretenzijų neturi. Su A. G. pasirašė sutartį, kad išsikraustys iki kovo mėnesio. Jie išsikraustė, pasikvietė juos, buvo bankroto administratorius. Patalpas atlaisvino. Nuoma buvo apie 800 Lt. Buvo atvažiavusi policija, viską surašė, nufotografavo. Kai atvyko antstoliai, juos pasikvietė naujieji savininkai. Retai atvykdavo apžiūrėti patalpas. Patalpos būdavo rakinamos, buvo atskira veikianti signalizacija. Patalpų raktus grąžino naujieji savininkai.

Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2010 m. rugpjūčio mėn. įsidarbino UAB „L. r.“ dizainere. Dirbo bendrovėje iki 2011 m. liepos mėn. vidurio. Biuras buvo įsikūręs (duomenys neskelbtini) prie „E.“. Atlyginimas jai būdavo mokamas grynaisiais, mokėdavo direktorius Š. A.. Ji pasirašydavo su tuo susijusiuose dokumentuose. Iš darbo išėjo abipusiu sutarimu, su ja buvo pilnai atsiskaityta. Kol dirbo bendrovėje, su klientais dėl užsakymų tiesiogiai bendrauti nėra tekę. Pamena, kad yra tekę atlikti darbų pagal (duomenys neskelbtini), t. y. maketavo mokymui skirtas informacines knygas. Iš viso jos buvo 7. Šių užsakymų vertės nežino. Ar „L. r.“ turėjo užsakymų iš „Š. v.“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, nežino, nepamena. Į bendrovę ne kartą yra kreipęsi su įvairiais užsakymais įvairūs ūkininkai, tačiau ar kada kreipėsi ūkininkė J. B., nepamena. Jai yra tekę matyti, kad bendrovės klientai atsiskaitydavo kartais grynaisiais pinigais. Tokiu atveju būdavo išrašomi grynųjų pinigų paėmimo orderiai. Bendrovės buhalteriją tvarkė buhalterė D.iš UAB „D.“ (1 t., 80-81 b. l.).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. gegužės mėn. jis kartu su Š. A. įsteigė UAB „L. r.“. Š. A. yra jo kaimynas. Bendrovės steigimo sumanymas buvo tame, kad Š. A. jau turėjo reklamos bendrovės veiklos organizavimo patirties, turėjo klientų, tačiau neturėjo pinigų įstatiniam kapitalui, o jis tuo metu turėjo pinigų, kuriuos galėjo panaudoti įmonės steigimui. Kol su Š. A. planavo bendrovės veiklą, derino įvairius veiklos aspektus, jam pasirodė, kad jis savo darbą išmanė labai gerai, be to, jis pasiūlė pasikviesi teikti bendrovei buhalterines paslaugas D. B., kurią apibūdino kaip labai profesionalią, daug klientų turinčią buhalterę. Kadangi jis tuo metu panašios patirties neturėjo, su visais Š. A. pasiūlymais sutiko. Iš pradžių bendrovė veikė buvusiose „A.“ patalpose. Įmonės steigimo sutartyje yra nurodyta, kad abu jie valdo po lygią dalį bendrovės akcijų. Bendrovės steigimo sutartis buvo patvirtinta notariškai. Nepaisant to, kad akcijų turėjo po lygiai, bendrovės direktoriumi, dėl didesnės panašios patirties turėjimo, buvo paskirtas Š. A., o jis rūpinosi techniniais, gamybiniais bendrovės veiklos klausimais. Nuo pat bendrovės įsteigimo su juo nuolat kildavo įvairių nesklandumų. Pvz., jis 4000 litų iš bendrovės įstatinio kapitalo panaudojo naujo nešiojamojo kompiuterio įsigijimui, nors bendrovei pačioje jos veiklos pradžioje buvo būtinos apyvartinės lėšos kitoms reikmėms. Po , su juo nuolat nesutardavo dėl to, kad jis nuo jo slėpdavo bendrovės veiklos dokumentus, ataskaitas, nepateikdavo banko sąskaitos išrašo susipažinti. T. y. jis bendrovėje dirbo, turėjo akcijų tiek, kiek ir jis, tačiau apie jos realią finansinę situaciją negaudavo informacijos. Kadangi buhalterė D. B. buvo jo atsivestas žmogus, tai ir iš jos jokios jam reikalingos informacijos negaudavo. Tai jo veiklą bendrovėje gerokai sunkino ir ilgainiui jis nusprendė, kad arba Š. A. turi iš bendrovės pasitraukti, arba jis. Jis jam siūlė, kad šis iš jo nupirktų už 10000 litų jo turimą akcijų dalį, t. y. už tokią sumą, kokią jis davė įstatiniam kapitalui. Po kurio laiko Š. A. surado bendrovės akcijų pirkėją – S. S. ir A. G.. Jie akcijas sutiko nupirkti visas iš jo ir iš Š. A. pareikalavo jiems parduoti dar 1 akciją, t. y. kad pagrindinis akcijų paketas būtų jų rankose. S. S. ir A. G. iš jo visas akcijas nupirko ir pilnai su juo atsiskaitė. Kitą dieną po akcijų pardavimo, jis iš bendrovės išėjo. Tai buvo 2013-11-03. Kadangi bendrovėje netrukus po akcijų pardavimo nebedirbo, nieko negali pasakyti apie tai, kokiomis aplinkybėmis Š. A. buvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų ir pan. Kol jis bendrovėje dirbo, tai bendrovė tikrai turėjo ne vieną užsakymą iš (duomenys neskelbtini), J. B. ūkininko ūkio. Šių užsakymų vertės jis neprisimena ir nurodyti negali. Kiek jam yra žinoma, Jolita B. Š. A. buvo pažįstama nuo senesnių laikų, t. y. juos siejo ar bendri mokslo draugai ar kažkas panašaus. Be reklamos paslaugų, „L. r.“, jo žiniomis, kitokių paslaugų neteikė. Nors, kita vertus, kadangi Š. A. jį nuo bendrovės reikalų buvo atribojęs, gali būti, kad bendrovė teikė ir kokių nors kitokių paslaugų, tačiau jam tai nebuvo žinoma (1 t., 97-98 b. l.).

Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Š. A. pažįsta maždaug nuo 2006 m. Nuo 2008-04-07 pradėjo dirbti UAB „K.“, kuriai vadovavo ir kurios pagrindinis akcininkas buvo Š. A.. Šios bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „D.“. Bendrovėje jis dirbo iki 2009-09-17. Išėjo dėl nesutarimų su Š. A.. Jo darbo metu bendrovėje girdėjo, kad bendrovė turi daug skolų įvairiems kreditoriams. Konkrečiai šių aplinkybių paaiškinti negali. Po išėjimo iš šios bendrovės apie 2 metus laiko su Š. A. visai nebendravo. Nesutarimai su juo kilo dėl to, kad jis su Š. A. buvo pasidalinęs idėja įkurti bendrovę „L. r.“, o Š. A. be jo sutikimo bendrovę tokiu pavadinimu įregistravo. Žino, kad šios bendrovės veikla buvo nesėkminga. Žino, kad maždaug 2014 m. teismas buvo uždraudęs Š. A. būti bet kokių juridinių asmenų vadovu, kitaip dalyvauti šių asmenų valdyme. Š. A. tapus bedarbiu, jis 2014 m. vasario ar kovo mėn. kreipėsi į jį, kad šis jį įdarbintų savo įsteigtoje reklamos gavybos bendrovėje. Jis Š. A. įdarbino reklamos gamintoju. 2014 m. birželio mėn. jam tapo žinoma, kad Š. A. yra priklausomas nuo azartinių lošimų ir kad tokiu būdu jis yra praradęs dideles sumas pinigų (1 t., 139-140 b. l.).

2014-02-10 pareiškimu A. G. kreipėsi į teisėsaugos institucijos dėl galimai daromų Š. A. ir UAB „D.“ nusikalstamų veikų (1 t., 6-8 b. l.).

2014-02-21 patalpų bei daiktų apžiūros protokole užfiksuota UAB „L. r.“ biuro ir gamybinės patalpos, adresu – (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, fotografuota, sudaryta schema (1 t., 152-169 b. l.).

Iš 2015-10-06 rašto Nr. 40-S-87006 matyti, kad kreipiamasi į UAB „L. r.“ bankroto administratorę O. P. dėl informacijos suteikimo apie tai, ar UAB „L. r.“ bankroto procedūros metu iš bendrovės direktoriaus Š. A. buvo prašoma pateikti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir ar jis pateikė visus prašomus dokumentus. Esant galimybėms prašoma pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas (1 t., 170 b. l.).

Iš 2015-10-07 elektroninio laiško teksto matyti, kad O. P. informavo, jog dėl UAB „L. r.“ dokumentų perdavimo buvo kreiptasi į Š. A., tačiau jis jokių dokumentų pateikti negalėjo, nes jie jo teigimu buvo paimti FNTT Šiaulių valdybos (1 t., 171 b. l.)

2014-02-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. G. savo iniciatyva pateikė tyrimui aktualius UAB „L. r.“ ir kitų, su Š. A. susijusių bendrovių, buhalterinės apskaitos, kitus dokumentus, spaudus, stacionarų kompiuterį (1 t., 172-178 b. l.).

2015-10-02 apžiūros protokole užfiksuota UAB „L. r.“ spaudo, kurį pateikė A. G. apžiūra (1 t., 179-185 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-01 rašte nurodyta, kad UAB „L. r.“ dokumentai ir ataskaitos 2014-01-24 buvo perduoti įmonės vadovui Š. A.. Pridėtas perdavimo aktas, kuriuo Š. A. priėmė gražintus dokumentus (1 t., 188, 195 b. l.).

2014-11-12 apžiūros protokole užfiksuotas A. G. pateikto stacionaraus kompiuterio, buvusio UAB „L. r.“ patalpose, apžiūra. Apžiūros metu rasta tyrimui aktuali informacija perkelta į kompaktinę plokštelę. Kompiuteris saugomas Šiaulių apskrities VPK KP ENTV (2 t., 162-164 b. l.).

2013-12-03 elektroninių paslaugų teikimo sutartyje su AB „Swedbank“ (kopija) nurodyta, kad sutartį UAB „L. r.“ vardu pasirašo T. S.. Prie sutarties pridedama UAB „L. r.“ 2013-12-02 akcininkų susirinkimo, kuriame nuspręsta laikinai bendrovės direktore paskirti T. S., protokolo kopija. Prie sutarties taip pat pridedama parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė, iš kurios matyti, kad kortelėje pasirašo T. S., antspaudo pavyzdys atitinka 2014-02-20 A. G. pateiktą antspaudą (3 t., 32-44 b. l.).

2014-01-02 prašyme atidaryti ir valdyti sąskaitą AB „DNB“ (kopija) matyti, kad Š. A. užpildė minėtą prašymą, nurodydamas jame savo, kaip UAB „L. r.“ direktoriaus duomenis, taip pat panaudodamas spaudą, kuris yra kitoks, nei įmonės veikloje naudojamas spaudas (3 t., 106 b. l.).

2014-10-14 kratos protokole nurodyta, kad krata atlikta Š. A. darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)”, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Kratos metu buvo paimtas stacionarus kompiuteris, UAB „L. r.“ registravimo pažymėjimas, UAB „L. r.“ įstatai, UAB „L. r.“ PVM mokėtojo registracijos pažymėjimas, Š. A. rengta darbo užmokesčio pažyma, (duomenys neskelbtini) paso kopija, VšĮ dalių pirkimo-pardavimo sutartis, UAB „L. r.“ steigimo sutartis, 2 egz.,              UAB „L. r.“ steigiamojo susirinkimo 2010-05-21 protokolas Nr. 1, 3 egz., Akcininkų sąrašas, Akcijų pirkimo pardavimo sutarties pirmas lapas, PVM sąskaita-faktūra ORCS Nr. (duomenys neskelbtini), Kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), Juridinio asmens banko sąskaitos sutartis, Kaupiamosios sąskaitos sutartis, Elektroninių paslaugų teikimo sutartis (3 t., 145-172 b. l.).

2014-11-06 apžiūros protokole užfiksuota kratos metu Š. A. darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)”, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), rasto ir paimto stacionaraus kompiuterio apžiūra. Apžiūros metu rasta tyrimui aktuali informacija perkelta į kompaktinę plokštelę. Kompiuteris atiduotas, paimant pasižadėjimą saugoti, savininkui G. M. (3 t., 176-181 b. l.).

2014-04-30 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „L. r.“ iškelta bankroto byla (3 t., 189-191 b. l.).

2014-01-16 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2013-11-18 nutartis, kuria apribota Š. A. teisė 3 metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, palik nepakeista (4 t., 12-15 b. l.).    

2013-11-18 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Š. A. apribota teisė 3 metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (4 t., 16-19 b. l.).

2014-12-19 specialisto išvadoje dėl UAB „L. r.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-5/101 nurodyta:

Tyrimui nebuvo pateikti laikotarpio nuo 2010-05-21 iki 2013-07-31 kasos dokumentai: kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai, kasos knyga ar  sąskaitos „Kasa“ apskaitos registrai.  Pagal UAB “L. r.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktą  2014-01-24 dokumentų perdavimo aktą Š. A. buvo perduoti pirminiai apskaitos dokumentai, o perdavimo akto 3 punkte nurodyta, kad buvo perduoti laikotarpio nuo 2010-05-21 iki 2013-12-31 kasos dokumentai.

Eektroninės užklausos metu VĮ „Registrų centras“ pateikė Šiaulių apygardos teismo 2013-11-18 nutartį, kuria apribojama Š. A. teisė 3 (trejus) metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. 2014-01-16 Lietuvos apeliacinis teismas Šiaulių apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Š. A. žinodamas apie Šiaulių apygardos teismo sprendimą apie apribota teisę eiti vadovo pareigas, nesiėmė priemonių perduoti UAB „L. r.“  apskaitos dokumentų.

Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus, AB DNB banko tyrimui pateiktą informaciją bei bendrovės sąskaitos išrašą nustatyta, kad bendrovės grynųjų pinigų apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie  surašomi ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus, iš jų:

1. UAB „L. r.“ tyrimui pateikė 2014 metų 9 kasos pajamų orderius, kuriuose įformintas 3955,04 priėmimas į kasą ir keturis 2058,24 Lt tiekėjams sumokėtų skolų dokumentus (PVM sąskaitas faktūras ir šių įmonių kasos pajamų orderius ar čekius). Tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, kuriuose būtų įformintas 1896,80 Lt (3955,04 Lt (kasos pajamos) - 2058,24 Lt (pateikti pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai)) panaudojimas.

2. Š. A. 2014-01-02 AB DNB banke bendrovės vardu atidarė sąskaitą  Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią pirkėjai pervedė skolas. Atidarant sąskaitą panaudotas UAB „L. r.“ spaudas, kuris skiriasi nuo spaudo, kuriuo buvo tvirtinami tyrimui pateikti  bendrovės dokumentai. Pagal sąskaitos išraše užfiksuotus duomenis ir tyrimui pateiktą čekių knygelę, Š. A. laikotarpiu nuo 2014-01-03 iki 2014-01-27 iš banko sąskaitos paėmė 18510 Lt, tačiau jų neperdavė T. S. nuo 2013-12-02 atsakingai už bendrovės finansus. Tarp tyrimui pateiktų laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2014-02-04 kasos pajamų orderių apie 18510 Lt priėmimą į kasą nėra. Taip pat tyrimui  nepateikti pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, todėl negalima nustatyti kur buvo panaudoti iš banko sąskaitos paimti 18510 Lt.

UAB „L. r.“ tyrimui pateikė tik 27 prekių ir paslaugų pirkimo dokumentus laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2014-01-22. Tyrimui nepateikti bendrovės pirkimų ir pardavimų, materialinių vertybių nurašymo aktai, didžiosios knygos, apskaitos registrai, kuriuose buvo apibendrinti pirminių apskaitos dokumentų duomenys. Pagal 2014-01-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-01-24 perdavimo akte įrašytus duomenis, banko, pirkimų, pardavimų, didžioji knyga nuo 2010-05-21 iki 2013-12-31 buvo perduoti Š. A.. Dėl neišsaugotų ir tyrimui nepateiktų aukščiau išvardintų dokumentų negalima nustatyti ar VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, VŠĮ (duomenys neskelbtini)“, ūkininkei J. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ parduotos prekės (paslaugos) buvo įsigytos iš kitų įmonių, ar jos teisingai buvo įtrauktos į bendrovės apskaitą, ar atsargos teisingai nurašomos, nustatyti įsiskolinimo tiekėjams ir pirkėjams.

Pagal 2014-01-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-01-24  perdavimo akte įrašytus duomenis, banko, pirkimų, pardavimų, didžioji knyga nuo 2010-05-21 iki 2013-12-31 ir kiti dokumentai (iš viso pagal akte išvardintus 15 punktų) buvo perduoti Š. A..

Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės atsakingi darbuotojai neišsaugojo ir tyrimui nepateikė šių dokumentų ir apskaitos registrų:

1. Tyrimui nepateikė laikotarpio nuo 2010-05-21 iki 2013-12-31 dokumentų, patvirtinančių 660987 Lt prekių (paslaugų) pardavimą (iš jų: prekių (paslaugų) vertė 546838 Lt, PVM -114149 Lt).

2. Tyrimui nebuvo pateikti laikotarpio nuo 2010-05-21 iki 2013-12-31 119834 Lt pirkimo PVM pagrindžiantys dokumentai. Pagal deklaruotą 119834 Lt pirkimo PVM, įsigytų prekių (paslaugų) apmokestinamoji vertė 570638 Lt (119834/21x100). Neišsaugoti dokumentai, kuriuose įformintas prekių paslaugų įsigijimas iš viso 690472 Lt (iš jų: prekių vertė 570638 Lt, PVM 119834 Lt).

3. Bendrovės atsakingi darbuotojai neišsaugojo ir tyrimui nepateikė ne mažiau kaip 143049,75 Lt (175148,56 Lt – 32098,81 Lt) kasos išlaidas patvirtinančių dokumentų ir apskaitos registrų. Dėl tyrimui nepateiktų  laikotarpio nuo 2010-05-21 iki 2013-08-31 ir nuo 2010-10-01 iki 2013-12-31  kasos knygų, kasos apskaitos registrų negalima nustatyti ar tyrimui pateikti 2013 metų kasos pajamų orderiai buvo įtraukti į kasos pajamas.

4. Pagal Swedbank“, AB tyrimui pateiktą sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą laikotarpiu nuo 2010-05-21 iki 2013-11-15 užfiksuotas 549818,80 Lt išėmimas iš sąskaitos su čekiu knygele bei banko kortele bankomatuose ir AB „Snoras“ pateiktame bendrovės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išraše laikotarpiu nuo 2010-10-21 iki 2011-06-10 užfiksuotas 60542 Lt išėmimas su čekių knygele, iš viso 610360,80 Lt. Banko sąskaitų išrašuose užfiksuotas 38868 Lt įnešimas į sąskaitas (iš jų: „Swedbank“, AB, buvo įnešta 38843 Lt Pagal tyrimo metu nustatytas aplinkybes iš bankų paimti pinigai į kasos knygos pajamas nebuvo įrašomi. Dėl neišsaugotų ir tyrimui nepateiktų  laikotarpio nuo 2010-05-21 iki 2014-02-10 apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų negalima nustatyti kur buvo panaudoti iš banko sąskaitų  paimti 571517,80 Lt  (610360,80 Lt - 38843 Lt).

5. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės tyrimui pateiktą 2014-01-24 perdavimo aktą Š. A. buvo perduoti bendrovės pirminiai apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2010-05-21 iki 2013-12-31. Tyrimui buvo pateiktas  2013 m. rugsėjo mėn. kasos registras, bendrovė  minėtu laikotarpiu Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė PVM, mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas, išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų registrus (nuo 2010-06-01 iki 2013-02-28), nekilnojamo turto deklaracijas. Tačiau tyrimui nebuvo išsaugoti ir tyrimui pateikti  laikotarpio nuo 2010-05-21 iki 2013-12-31 didžiosios knygos sąskaitos registras, ilgalaikio turto, atsargų, pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų, piniginių lėšų, mokesčių darbo užmokesčio, skolų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, todėl iš dalies negalima nustatyti kokį ilgalaikį ir trumpalaikį turėjo įmonė, nustatyti jos įsipareigojimus kredito įstaigoms bei tiekėjams, įsiskolinimą darbuotojams, nesumokėtus mokesčius Valstybės ir VSDF biudžetams.

UAB „L. r.“ vadovas nesivadovavo 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

Taip pat UAB „L. r.“ vadovas nesivadovavo 1995-12-05 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja red. 2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nurodymu, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“

UAB “L. r.“ nesivadovauta 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 20 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią „jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-01 nutarimu Nr.1022 patvirtinta „Dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo tvarka“. 

Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalį už dokumentų išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas. Pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus dokumentus bendrovės direktoriumi nuo 2010-05-21 iki 2014-02-10 buvo Š. A..

Taip pat UAB „L. r.“ VĮ „Registrų centras“ nepateikė 2010-2013 metų finansinių atskaitomybių, kaip to reikalaujama 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme Nr. VIII-1835 (2007-01-12 įstatymo Nr. X-1015 redakcija). Įstatymo  24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, ir 58 straipsnyje nurodyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius kartu su bendrovės metinių pranešimu ir auditoriaus  išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotino akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal šias nuostatas UAB „L. r.“ 2010 metų finansinę atskaitomybę VĮ „Registrų centras“ turėjo pateikti iki 2011-05-31, atitinkamai 2012 metų finansinę atskaitomybę iki 2013-05-31 ir 2013 metų  finansinių ataskaitų rinkinį iki 2014 -05-31.

2011-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 27 straipsnyje nurodyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas.

Dėl neišsaugotų, neatkurtų ir tyrimui nepateiktų dokumentų ir apskaitos registrų, iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „L. r. veiklos rezultatų, turto, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros už laikotarpį nuo 2010-05-21 – 2013-12-31. (4 t., 55-200 b. l.; 5 t., 1-74 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).

Teismų praktikoje žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui įgyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324/2012). Pagal susiformavusią teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013) BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra toks dokumentas, kuris įtvirtina teisiškai reikšmingus faktus (jų atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą), o jo panaudojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei gali sukelti atitinkamus padarinius. Taigi, tokio dokumento pagrindu gali būti įrodinėjamas teisinių santykių buvimas, iš jų kylančios asmenų teisės ir pareigos ir pan.

Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, t. y. kad jis suvokia, jog dokumentą klastoja ir disponuoja suklastotu ar žinomai netikru dokumentu, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011). Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2011, 2K-19/2014, 2K-210/2014).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo Š. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d. visiškai įrodyta, t.y., kad Š. A. suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent: žinodamas, kad 2013-11-18 Šiaulių apygardos teismo nutartimi jam yra apribota teisė trejus metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, taip pat žinodamas, kad 2013-12-02 UAB „L. r.“ akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas paskirti T. S. laikinai nuo 2013-12-02 eiti bendrovės direktoriaus pareigas bei įgalioti ją tvarkyti įmonės sąskaitas bei su jomis susijusius dokumentus, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą UAB „L. r.“ priklausantį turtą - 25235,23 litų (7314,56 eurų), 2014-01-02 AB DNB banko Šiaulių skyriuje, užpildė Prašymą atidaryti ir valdyti sąskaitą, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis kaip UAB „L. r.“ direktorius prašo atidaryti banko sąskaitą, prašymą patvirtino netikru UAB „L. r.“ antspaudu ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas jį  AB DNB banko Šiaulių skyriaus darbuotojams, tokiu būdu UAB „L. r.“ vardu neteisėtai, nežinant bendrovės direktorei T. S., buvo atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią laikotarpiu nuo 2014-01-03 iki 2014-03-27 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, nežinoję kad ši banko sąskaita UAB „L. r.“ vardu atidaryta neteisėtai, pervedė 25235,23 litų (7314,56 eurų) pagal 2012-12-31 Viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už UAB „L. r.“ suteiktas paslaugas. Kaltinamasis Š. A. teisme duodamas parodymus pripažino, kad atidarė banke sąskaitą ir paaiškino, kad kai atidarė sąskaitą banke, tai daryti turėjo teisę, nes teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, todėl tai darė teisėtai. Teismas pažymi, kad kaltinamojo Š. A. nurodytas argumentas, kad atidarant sąskaitą banke jis turėjo teisę tai daryti, kadangi teismo nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi, neeliminuoja jo tyčinių veiksmų, kadangi jo atžvilgiu buvo priimtas kitas dokumentas, stabdantis jo įgaliojimų apimtį, t.y. UAB „L. r.“ akcininkų susirinkimo protokolas, kurį pasirašė pats kaltinamasis ir akcininkė A. G., kuriuo nuo 2013-12-02 T. S. paskirta laikinai eiti direktorės pareigas ir įgaliota tvarkyti įmonės sąskaitas bei su jomis susijusius dokumentus (3 t., 38 b. l.). Sutinkamai su kaltinamojo argumentu, teismas atkreipia dėmesį, kad 2013-11-18 Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl Š. A. apribojimo 3 metus eiti vadovo pareigas, įsigaliojo tik 2014-01-16 Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti 2013-11-18 Šiaulių apygardos teismo nutartį, todėl teismas nesivadovauja kaltinime suformuluotu argumentu „žinodamas, kad 2013-11-18 Šiaulių apygardos teismo nutartimi jam yra apribota teisė trejus metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu“ bei jį šalina iš kaltinimo, kadangi Š. A. daromos nusikalstamos veikos metu - 2014-01-02 teikiant prašymą banke, minima nutartis dar buvo neįsiteisėjusi.

Tačiau, nagrinėjant kaltinamojo Š. A. nusikalstamus veiksmus, nustatyti visi BK 300 str. 1 d. numatyti nusikalstamos veikos požymiai. Pats kaltinamasis Š. A. pripažino, kad pateikė prašymą banke sąskaitos atidarymui, todėl jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčytina, tačiau teismas pažymi, kad sąskaita atidaryta neteisėtai, priešingai nei nurodo kaltinamasis, kadangi, žinodamas, kad įmonės direktores pareigas laikinai eiti buvo paskirtas kitas žmogus, juolab pats jį ir paskyrė, kas reiškia, kad jis nebebuvo įmonės vadovu ir nebegalėjo sudarinėti jokių sutarčių, 2014-01-02 pateikė prašymą dėl banko sąskaitos atidarymo, nurodydamas save kaip vadovą ir leidžiant administruoti sąskaitą būtent sau, kaip įmonės vadovui, nors realiai, jis nebebuvo įmonės vadovu. Dar daugiau, 2013-12-03 patvirtinus T. S. UAB „L. r.“ direktore, tą pačią dieną ji pateikė Swedbank prašymą sudaryti elektroninių paslaugų sutartį ir pašalinti Š. A. iš el. paslaugų vartotojų (3 t., 36-37 b. l.). Tokie veiksmai, Š. A. turėjo būti žinomi. Be to, tokio prašymo pateikimas bankui turi teisinę reikšmę, nes yra svarbus valdant ir pasisavinant įmonės lėšas, dėl to nėra pagrindo teigti, kad Š. A. padaryta nusikalstama veika yra tik formaliai pavojinga ir neturėtų užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d. nurodyta, kad vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma - visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 6 d. nurodyta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Minėtas įstatymas nereglamentuoja laikino vadovo registravimo Registrų centre tvarkos. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje UAB „L. r.“ laikina vadove nuo 2013-12-03 buvo paskirta T. S., kas suponuoja išvadą, kad Š. A., nuo tos datos nebeturėjo teisės eiti vadovo pareigų ir juo labiau, sudarinėti kokių nors dokumentų įmonės vardu. Atsižvelgiant į išdėstytą, į kaltinamojo Š. A. tyčinius veiksmus, pasinaudojus Registrų centre turimais duomenimis, kad jis yra UAB „L. r.“ vadovas, pateikė prašymą bankui dėl sąskaitos atidarymo nurodydamas save kaip įmonės vadovą ir nuslėpė turimą informaciją apie naujo vadovo išrinkimą, todėl kaltinamojo Š. A. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip suklastoto tikro dokumento realizavimas.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 301 straipsnio 1 dalį

BK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro ar pagamino netikro fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo ar griežtos atskaitomybės blanko suklastojimą arba žinomai suklastoto antspaudo, spaudo ar blanko pasinaudojimą, arba jo realizavimą.

Š. A. kaltinamas tuo, jog turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą, UAB „L. r.“ priklausantį turtą - 25235,23 litų (7314,56 eurų), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-01-02, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino netikrą UAB „L. r.“ antspaudą, kurį 2014-01-02 neteisėtai panaudojo AB DNB banko Šiaulių skyriuje, pildydamas Prašymą atidaryti ir valdyti sąskaitą, kurio pagrindu UAB „L. r.“ vardu neteisėtai, nežinant bendrovės direktorei T. S., buvo atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią laikotarpiu nuo 2014-01-03 iki 2014-03-27 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, nežinoję kad ši banko sąskaita UAB „L. r.“ vardu atidaryta neteisėtai, pervedė 25235,23 litų (7314,56 eurų) pagal 2012-12-31 Viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už UAB „L. r.“ suteiktas paslaugas. Kaltinamasis Š. A. teisiamojo posėdžio metu duodamas paaiškinimus pripažino, kad pagamino spaudą, bet to nelaikė neteisėta veika, kadangi antspaudas – tikras, be to, registrų centre matė, kad jis yra direktorius. Tačiau atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo parodymus, kad po susirinkimo iš jo buvo atimtas slaptažodžių generatorius ir įmonės spaudas, tačiau pagaminęs naują spaudą, jį panaudojo sąskaitos atidarymui, kas parodo tyčinius neteisėtus kaltinamojo veiksmus, kadangi grąžinęs įmonės spaudą ir nebebūdamas įmonės vadovu, pasinaudojo ta padėtimi, kad Registrų centre jis vis dar buvo nurodytas kaip įmonės vadovas, padarė naują spaudą ir jį panaudojo banke, patvirtindamas duomenų teisingumą. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir liudytojos A. G. teisme duoti parodymai, kad iš Š. A. atėmė spaudą, kad negalėtų pasirašinėti, o T. S. buvo paskirta laikinai eiti direktorės pareigas. Bei tai, kad Š. A. apgaulės būdu pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini), pasidarė naują spaudą, atidarė naują sąskaitą, kur ir buvo pervesti pinigai. Įmonėje buvo naudojamas vienas antspaudas, kad jis buvo iš kaltinamojo paimtas, patvirtina liudytojos T. S. teisme duoti parodymai, kad buvo naudojamas tik vienas spaudas, o S. S. paskambino ir pasakė, kad Š. A. pasidarė antrą spaudą ir atsidarė kitą banko sąskaitą. Važiuojant į SEB banką, spaudą turėjo su savimi. Šio spaudo Š. A. nedavė. Tai, kad buvo padarytas naujas spaudas, neatitinkantis pirmojo tikrojo UAB „L. r.“ antspaudo, patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga: daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo A. G. pateikė tyrimui UAB „L. r.“ spaudą, kuris 2015-10-02 apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas. Taip pat, kaip matyti iš byloje esančios 2013-12-03 elektroninių paslaugų teikimo sutarties su AB „Swedbank“, kurią pasirašė T. S. ir patvirtino antspaudu, pastarasis atitinka 2014-02-20 A. G. pateiktą antspaudą, bei Š. A. 2010-05-27 pasirašytame prašyme dėl el. paslaugų teikimo Swedbank (3 t., 36, 58 b. l.). Tuo tarpu 2014-01-02 prašyme atidaryti ir valdyti sąskaitą AB „DNB“ banke Š. A. panaudotas antspaudas skiriasi nuo įmonės veikloje naudojamo antspaudo (3 t., 106 b. l.). Įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo Š. A. neteisėtus tyčinius veiksmus ir jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 301 straipsnio 1 dalį, nes jis pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu. Kaip jau minėta, nusikalstamos veikos padarymo metu Š. A. negalėjo sudarinėti sutarčių įmonės vardu, nes neturėjo tam įgaliojimų, nebebuvo įmonės vadovu, todėl negalėjo pasirašyti dokumentų ir tvirtinti jų antspaudu, todėl patvirtindamas prašymą bankui antspaudu, Š. A. pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-574-693/2015).

Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte.

Nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis Š. A. panaudodamas apgaule, o būtent nebebūdamas UAB „L. r.“ direktoriumi 2014-01-02 AB DNB banko Šiaulių skyriuje, panaudojęs žinomai suklastotą tikrą dokumentą Prašymą atidaryti ir valdyti sąskaitą, patvirtintą netikru UAB „L. r.“ antspaudu, neteisėtai UAB „L. r.“ vardu atidarė banko sąskaitą, vieninteliu asmeniu, turinčiu sąskaitos valdymo teisę nurodydamas save, po ko nuslėpdamas informaciją apie tai, kad yra nušalintas nuo UAB „L. r.“ direktoriaus pareigų, nurodė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovams į neteisėtai UAB „L. r.“ vardu atidarytą sąskaitą pervesti 25235,23 litų (7314,56 eurų) pagal pirkimo-pardavimo sutartį už UAB „L. r.“ suteiktas paslaugas, po ko, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, nežinojusiems, kad ši banko sąskaita UAB „L. r.“ vardu atidaryta neteisėtai, 2014-01-03 mokėjimo nurodymais į Š. A. nurodytą banko sąskaitą pervedus 11148,57 litų (3231,47 eurų), 9597,56 litų (2781,90 eurų), 4489,10 litų (1301,19 eurų), jis laikotarpiu nuo 2014-01-03 iki 2014-01-27 iš minėtos sąskaitos paėmė 18510 litų (5365,22 eurų) ir jų neperdavė UAB „L. r.“ direktorei T. S. bei neįnešė šių pinigų į bendrovės kasą ir nepateikė jokių dokumentų, susijusių su šių pinigų panaudojimu, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „L. r.“ turtą 18510 litų (5365,22 eurų). Kaltinamasis su inkriminuojama nusikalstama veika nesutiko ir parodė, kad nuvažiavo į banką ir paėmė pinigus, tačiau tų lėšų nepasisavino, o jas įnešė į įmonės sąskaitą Nesutiko su tuo, kad įmonėje nebuvo kasos, nurodė, kad kasos aparato nebuvo, bet buvo pinigai. Pinigus įnešė į kasą, buvo išrašytas kasos pajamų orderis, tačiau dingo dokumentai, todėl negali to įrodyti. Už kasoje esančius pinigus buvo atsakingas jis. Taip pat parodė, kad pinigai buvo laikomi įmonės kasoje ir nukreipti į kitą sąskaitą, nes buvo siekiama apsaugoti bendrovės interesus. Gaunamos lėšos buvo tvarkomos nevisiškai teisingai, nes didelė lėšų dalis būdavo grąžinama už paskolą, o ne dengiami įsipareigojimai, mokami atlyginimai. Pinigai, kuriuos pervedė (duomenys neskelbtini), buvo skirti darbuotojų atlyginimams, įsipareigojimų padengimui. Tačiau to negali įrodyti, nes dingę įmonės dokumentai. Nagrinėjant kaltinamojo neteisėtus veiksmus dėl sukčiavimo svarbūs liudytojais apklaustų asmenų parodymai. Liudytoja A. G. teisme parodė, kad jei duodavo Š. A. grynus pinigus, jis dingdavo, telefonu neatsiliepdavo, ir pinigai dingdavo. Š. A. apgaulės būdu pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini), pasidarė naują spaudą, atidarė naują sąskaitą, kur ir buvo pervesti tie pinigai, o kur tie pinigai buvo panaudoti, ji nežino, nes jie nebuvo perduoti nei jai, nei T. S. (tą patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, kad pinigų jis niekam neperdavė). Liudytojas S. S. parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) pinigai buvo pervesti į kitą sąskaitą, iš kurios Š. A. tuos pinigus išgrynino čekiais ir įsipareigojimai buvo nepadengti. Liudytoja T. S. teisme parodė, kad laukė pinigų iš (duomenys neskelbtini), tačiau paskambino S. S. ir pasakė, kad Š. A. pasisavino pinigus ir, kad pinigų nebebus. Š. A. atidarė sąskaitą ir pervedė pinigus, tai buvo nuslėpta nuo jos. Jos kompetencija buvo valdyti sąskaitas, kasos nebuvo, grynųjų pinigų nebūdavo. Liudytoja J. L. teisme parodė, kad atlyginimą mokėjo Š. A., išmokėtas buvo tik vienas atlyginimas, kurį gavo grynaisiais pinigais, pasirašė, kad pinigus gavo, atlyginimą sumokėjo prieš T. S. paskyrimą direktore. Liudytojas D. V. teisme parodė, kad atlyginimą mokėdavo Š. A. grynais pinigais. Šių liudytojų parodymai patvirtina, kad iki paskiriant T. S. laikina direktore, įmonės pinigus valdė Š. A. ir su darbuotojais atsiskaitydavo grynaisiais, nors kaip nurodė T. S., įmonėje nebuvo nei kasos, nei grynųjų pinigų. Byloje neginčijamai nustatyta, kad būtent kaltinamasis apgaulės būdu pasisavino įmonei priklausančias lėšas, tą patvirtino tiek pats Š. A., nurodydamas, kad paėmė pinigus, tiek liudytojais apklaustų asmenų parodymai. Tai, kad Š. A. netinkamai elgėsi su įmonės finansais patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad įmonės grynųjų pinigų apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Taip pat nurodyta, kad pagal sąskaitos išraše užfiksuotus duomenis ir tyrimui pateiktą čekių knygelę, Š. A. laikotarpiu nuo 2014-01-03 iki 2014-01-27 iš banko sąskaitos paėmė 18510 Lt, tačiau jų neperdavė T. S., atsakingai už bendrovės finansus, taip pat laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-02-04 nėra duomenų apie 18510 Lt priėmimą į kasą bei nepateikti pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai.

Esminė aplinkybė, kuri turi reikšmę šioje byloje sprendžiant, ar kaltinamojo Š. A. padaryta veika laikytina sukčiavimu ar civiliniu deliktu, yra tai, ar kaltinamasis turėjo tyčią suklaidinti banką ir ligoninę, gaudamas įmonei priklausančias lėšas. Byloje esančių įrodymu visuma leidžia konstatuoti, kad Š. A., panaudodamas apgaulę, t. y. prisistatęs kaip UAB „L. r.“ direktorius, nors veikos padarymo metu juo jau nebuvo, banke užpildė UAB „L. r.“ prašymą dėl sąskaitos atidarymo, reikalingą pinigų operacijoms vykdyti, taip suklaidindamas banko darbuotoją, po ko, užsakovui (duomenys neskelbtini) nurodydamas savo naujai atidarytą banko sąskaitą, į kurią buvo pervesti atsiskaitymai, iš įmonės sąskaitos išgrynino UAB „L. r.“ priklausančius 18510 litų (5365,22 eurų), kurių panaudojimo negalėjo patvirtinti jokiais įrodymais, taip apgaule padarydamas įmonei turtinę žalą. Š. A. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje požymius, nes Š. A. suvokė, jog veikia tiesiogine tyčia, t. y. siekė pasisavinti svetimus – UAB „L. r.“ priklausančius pinigus ir tai padarė apgaule.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014).

Kaltinamajam Š. A. buvo inkriminuotas nusikaltimas pagal BK 222 str. 1 d., t.y., kad jis laikotarpiu nuo 2010-05-21 iki 2013-12-01 būdamas UAB „L. r.“ direktorius ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už šios bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą bei buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 2014-01-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo aktą perėmęs UAB „L. r.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014-04-02, paslėpė, būtent: tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, numatančias, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“; pažeisdamas 1995-12-05 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja red.2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 str. l d. nuostatas, numatančias, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką“; pažeisdamas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 ir 10.19 punktų nuostatas, numatančias, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi 10 metų“, paslėpė UAB „L. r.“: - laikotarpio nuo 2010-05-21 iki 2013-12-31 dokumentus, patvirtinančius 660987 Lt prekių (paslaugų) pardavimą (iš jų: prekių (paslaugų) vertė 546838 Lt, PVM -114149 Lt); - laikotarpio nuo 2010-05-21 iki 2013-12-31 119834 Lt pirkimo PVM pagrindžiančius dokumentus bei dokumentus, kuriuose įformintas prekių paslaugų įsigijimas iš viso 690472 Lt (iš jų: prekių vertė 570638 Lt, PVM 119834 Lt); - ne mažiau kaip 143049,75 Lt (175148,56 Lt – 32098,81 Lt) kasos išlaidas patvirtinančius dokumentus ir apskaitos registrus (kasos knygas ir kasos apskaitos registrus); - laikotarpio nuo 2010-05-21 iki 2014-02-10 apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus; - laikotarpio nuo 2010-05-21 iki 2013-12-31 didžiosios knygos sąskaitos registrą, ilgalaikio turto, atsargų, pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų, piniginių lėšų, mokesčių darbo užmokesčio, skolų apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus; dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „L. r.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-2013 metus.

Kaltinamasis Š. A. teisme kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo neigė argumentuodamas tuo, kad nuvyko į buhalterinę įmonę ir jam atidavė dokumentus, pasirašė sutartį, dokumentus nuvežė į UAB „L. r.“ įmonę. Dokumentai buvo segtuvuose. Dokumentų turinio nebuvo. Kai atėjo į ofisą, rado tuščią. Patikrinęs nerado dokumentų ir pinigų. Įsilaužimo požymių nebuvo. Viskas atsirado pas akcininkę. Raktus turėjo A. G., S. S., patalpų savininkai ir darbuotojai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Š. A. 2014-02-06 pareiškimu kreipėsi į policiją dėl dokumentų, pinigų ir kitų daiktų vagystės. 2014-02-17 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad A. G. parodė, kad įmonės turtas nėra pavogtas. Finansiniai dokumentai, antspaudai ir kompiuterinė technika yra jos žinioje. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014-03-05 nutarimu buvo panaikintas 2014-02-17 tyrėjo nutarimas ir pavesta atlikti tam tikrus veiksmus. 2014-03-14 vėl buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 str., kuriame nurodyta, kad Šiaulių apskrities VPK atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 str. 2 d. – dėl turto pasisavinimo. Tyrimo metu bus patikrintos visos bendrovėje „L. r.“ vykdytos finansinės-ūkinės operacijos, turint tikslą nustatyti turto pasisavinimo-vagystės faktus.

Byloje liudytoja apklausta A. G. parodė, kad UAB „L. r.“ buhalterinę apskaitą tvarkė kita įmonė, į kurią jai nuvykus buvo pasakyta, kad dokumentai yra pas Š. A.. Nuvyko su S. S. į įmonę ir stalčiuose rado daug kitų įmonių dokumentų. Dokumentai buvo tie, kurių trūko. Tada paskambino į policiją ir policijai nuvežė dokumentus. Liudytojas S. S. patvirtino tą patį, kad nuvykus pas buhalterę, ji pasakė, kad dokumentai pas Š. A., bei tai, kad UAB „L. r.“ dokumentų beveik nebuvo. Liudytoja D. B. teisme parodė, kad UAB „L. r.“ buvo išsiųstas el. laiškas, kad turi pristatyti dokumentus, tačiau tai nebuvo padaryta. Visus dokumentus atidavė Š. A.. Dokumentai buvo pateikti ne visi. Liudytoja T. S. teisme parodė, kad pradėjus dirbti trūko dokumentų, nebuvo pinigų. Nuvykus pas buhalterę D. B., ji paaiškino, kad Š. A. nepateikęs daug dokumentų. Liudytojas D. V. teisme parodė, kad dokumentai buvo, bet nežino ar buvo buhalteriniai dokumentai. Dokumentai būdavo kartu su Š. A., seifo nebuvo. Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuolat nesutardavo su Š. A. dėl to, kad jis nuo jo slėpdavo bendrovės veiklos dokumentus, ataskaitas, nepateikdavo banko sąskaitos išrašo susipažinti.

Pagal Š. A. pateiktą kaltinimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010-05-21 iki 2013-12-01 būdamas UAB „L. r.“ direktorius ir būdamas atsakingas už šios bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą bei buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, perėmęs UAB „L. r.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, juos paslėpė, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „L. r.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-2013 metus. Š. A. teigė, kad finansiniai dokumentai buvo pavogti. Atkreiptinas dėmesys, kad iš liudytojų parodymų matyti, kad dokumentai buvo pas Š. A., tačiau pastarajam krepusis į policiją, minėtų dokumentų vieta buvo nustatyta pas A. G.. Teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų dėl Š. A. dokumentų paslėpimo, kadangi byloje nepaneigta kaltinamojo versija, kad dokumentai galėjo būti pavogti arba juos galėjo paimti kiti, raktus nuo įmonės turėję asmenys. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad už UAB „L. r.“ apskaitos organizavimą kaltinime nurodytu laikotarpiu atsakė būtent direktorius Š. A., tačiau byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie leistų teismui daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad kaltinime nurodytus dokumentus Š. A. sąmoningai paslėpė, kadangi kaip matyti iš 2014-02-07 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, bei liudytojos A. G. parodymų, dokumentai galimai buvo pas A. G.. Esant prieštaringiems duomenims apie kaltinime nurodytų dokumentų nuslėpimą ir nesant galimybės jų pašalinti, taip pat byloje nesant įrodymų, galinčių patvirtinti Š. A. dokumentų paslėpimą, šiam tokį faktą neigiant, nėra pagrindo daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad Š. A., būdamas UAB „L. r.“ direktoriumi, nors ir disponavo kaltinime nurodytais finansiniais dokumentais, tyčia juos paslėpė, todėl negali būti laikomas šio nusikaltimo vykdytoju. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pakankamai įodymų, kad Š. A. darė veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, todėl jis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2014-01-24 dieną kaip nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo akte, jau buvo įsiteisėjusi 2013-11-18 Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl apribojimo Š. A. eiti juridinio asmens vadovo pareigas, todėl jis jau kaip vadovas nebegalėjo disponuoti UAB „L. r.“ buhalteriniais apskaitos dokumentais.

Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Skiriant bausmę kaltinamajam Š. A. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadiją, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo Š. A. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą teisme, nenustatyta.

Kaltinamasis Š. A. padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veikos tyčinės, baigtos. Š. A. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (5 t., 95-98 b. l.), Psichikos ir priklausomybės ligų registruose neįrašytas (5 t., 82, 84 b. l.), dirbantis (5 t., 85-86 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytą, bei į tai, kad kaltinamasis jau buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat į tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo dar du kartus šiuo metu jau yra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kas rodo, kad šioje byloje padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o kaltinamojo tendencingai daromi nusikaltimai, į tai, kad išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, t.y., nebuvo pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas bausmes – laisvės atėmimą. Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nuostatomis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2015-01-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir su 2015-10-19 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 15 MGL (564,9 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam Š. A. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (5 t., 109-112 b. l.).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 24 d. redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Š. A. kaltinamas trijų nesunkių tyčinių nusikalstamų veikų padarymu. Pagal formuojamą teismų praktiką BK 75 straipsnio nuostatos nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau buvo atidėtas bausmės vykdymas arba jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas išimtiniais atvejais (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-91/2014, Nr. 2K-536/2014). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Š. A. iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 2 kartus: Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirta bauda (bauda sumokėta); Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu - paskirtos septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas (bausmė atlikta). Nurodytos aplinkybės neigiamai apibūdina Š. A., tačiau tai tik dalis aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog Š. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas nėra toks didelis, tai yra padarytos nesmurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba, todėl turi realią galimybę užsidirbti ir atlyginti padarytą turtinį nuostolį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs ir turi mažametį vaiką. Teismo vertinimu, pirmiau nurodytos kaltinamojo asmenybę, jo šeiminę padėtį bei įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors Š. A. anksčiau jau buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau šiuo atveju vis tik yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog Š. A. šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymą ir paskiriant jam įstatyme numatytus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones. Be to, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų Š. A. turimus teigiamus socialinius ryšius - netektų darbo, negalėtų auginti savo mažamečio vaiko, taip pat negalėtų padėti savo šeimai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: UAB „L. r.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Šiaulių apskrities VPK KP ENTV, paliktini saugoti byloje; A. G. pateiktas UAB „L. r.“ stacionarus kompiuteris, grąžintinas UAB „L. r.“; A. G. pateikti su UAB „L. r.“ veikla susiję dokumentai, 1 dėžė, grąžinti UAB „L. r.“. Dokumentai perduoti su byla: 2 kompaktiniai diskai dėl kompiuterių apžiūros; 1 kompaktinis diskas, su jame esančiais Š. A. banko sąskaitos Šiaulių banke išrašais, 1 kompaktinis diskas, su jame esančiais Š. A. banko sąskaitos Swedbank banke išrašais, 1 kompaktinis diskas, su jame esančiais Š. A. banko sąskaitos DNB banke išrašais, paliktini saugoti byloje; UAB „L. r.“ spaudas, grąžintinas UAB „L. r.“; UAB „L. r.“ registravimo pažymėjimas, 1 lapas, įstatai, 2 lapai, PVM mokėtojo registracijos pažymėjimas, 1 lapas, grąžintini UAB „L. r.“; Š. A. rengta darbo užmokesčio pažyma, 1 lapas,               (duomenys neskelbtini) paso kopija, 3 lapai,               VšĮ dalių pirkimo-pardavimo sutartis, 3 lapai, UAB „L. r.“ steigimo sutartis, 2 egz., 4 lapai, UAB „L. r.“ steigiamojo susirinkimo 2010-05-21 protokolas Nr. 1, 3 egz., 3 lapai, Akcininkų sąrašas, 1 lapas, Akcijų pirkimo pardavimo sutarties pirmas lapas, 1 lapas,               PVM sąskaita-faktūra ORCS Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas, Kasos pajamų orderis OVPS Nr. 5591, 1 lapas,               Juridinio asmens banko sąskaitos sutartis, 1 lapas, Kaupiamosios sąskaitos sutartis, 1 lapas, Elektroninių paslaugų teikimo sutartis, 2 lapai, paliktini saugoti byloje. Kompiuterį, grąžintą savininkui G. M., paliktinas neribotai jo nuosavybei (3 t., 176-181 b. l.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a

Š. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Š. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Š. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 301 straipsnio 1 dalyje ir paskirti - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir Š. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2015-01-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015-10-19 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Į atliktą bausmę įskaityti bausmes, atliktas pagal 2015-01-28 Šiaulių apylinkės teismo ir 2015-10-19 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu paskirtos subendrintos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 7 punktu, Š. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš Š. A. 5365,22 €, bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą - 15 MGL (564,9 Eur), įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Š. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Š. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad Š. A. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: Dokumentus perduotus su byla: 2 kompaktinius diskus dėl kompiuterių apžiūros; 1 kompaktinį diską, su jame esančiais Š. A. banko sąskaitos Šiaulių banke išrašais, 1 kompaktinį diską, su jame esančiais Š. A. banko sąskaitos Swedbank banke išrašais, 1 kompaktinį diską, su jame esančiais Š. A. banko sąskaitos DNB banke išrašais, palikti saugoti byloje; UAB „L. r.“ spaudą, grąžinti UAB „L. r.“; UAB „L. r.“ registravimo pažymėjimą, 1 lapą, įstatus, 2 lapus, PVM mokėtojo registracijos pažymėjimą, 1 lapą, grąžinti UAB „L. r.“; Š. A. rengtą darbo užmokesčio pažymą, 1 lapą, (duomenys neskelbtini)paso kopiją, 3 lapus,               VšĮ dalių pirkimo-pardavimo sutartį, 3 lapus, UAB „L. r.“ steigimo sutartį, 2 egz., 4 lapus, UAB „L. r.“ steigiamojo susirinkimo 2010-05-21 protokolą Nr. 1, 3 egz., 3 lapus, Akcininkų sąrašą, 1 lapą, Akcijų pirkimo pardavimo sutarties pirmą lapą, 1 lapą, PVM sąskaitą-faktūrą ORCS Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapą, Kasos pajamų orderį OVPS Nr. 5591, 1 lapą, Juridinio asmens banko sąskaitos sutartį, 1 lapą, Kaupiamosios sąskaitos sutartį, 1 lapą, Elektroninių paslaugų teikimo sutartį, 2 lapus, palikti saugoti byloje. Kompiuterį, grąžintą savininkui G. M., palikti neribotai jo nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                               Mantas Liesis