Civilinė byla Nr. e2-7772-1080/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03372-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rivona“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų G. M.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Rivona“ 4 937,79 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2017 m. gegužės 23 d. Jungtinėje Karalystėje dėl trečiojo asmens G. M., vairavusio transporto priemonę Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Trečiasis asmuo G. M. eismo įvykį sukėlė eidamas darbines pareigas atsakovės įmonėje. Be to, eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Nurodyta Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje, Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras (angl. Motor Insurers' Bureau), atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė reikalavimą 4 214,15 GBP sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, sumokėjęs Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą 4 214,15 GBP (4 937,79 Eur) sumą, raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą sumą, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės teigimu, šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras, tirdamas eismo įvykį ir priimdamas sprendimą išmokėti draudimo išmoką, būtų konstatavęs trečiojo asmens G. M. neteisėtus veiksmus, lėmusius eismo įvykį. Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktos Eismo įvykio deklaracijos matyti, kad nėra užpildyti 9–14 punktai, nors būtent iš šių įvykio aplinkybių ir nubraižytos įvykio schemos draudikas turi galimybę spręsti dėl atsakingo už žalą asmens. Eismo įvykio deklaracijoje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių jog dėl 2017 m. gegužės 23 d. eismo įvykio yra kaltas atsakovės darbuotojas G. M.. Be to, ieškovo pateiktame Informacijos apie susidūrimą blanke nurodyta, kad pildant šį blanką neprisiimama atsakomybė, o tik nurodomos eismo įvykio aplinkybės. Atsakovės vertinimu, pranešimas apie įvykio aplinkybes, kuriame nukentėjusysis vienašališkai aprašė eismo įvykio aplinkybes ir nubraižė eismo įvykio schemą, negali būti laikomas tinkamu, objektyviu dokumentu, patvirtinančiu atsakovės darbuotojo kaltę, nes tai tik kito eismo įvykio dalyvio nuomonė dėl eismo įvykio kaltininko. Ieškovo pateikti Jungtinės Karalystės teisės turinį pagrindžiantys įrodymai patys savaime taip pat nepatvirtina, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovės darbuotojo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio. Atsakovės nuomone, jeigu nukentėjusiojo automobilis iš tiesų būtų taip sugadintas, kaip yra užfiksuotas nuotraukose, tai sugadinimo žymės turėjo likti ir ant vilkiko, tačiau nebuvo nustatyta jokių transporto priemonės Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimų ar kitokių dalyvavimo eismo įvykyje žymių.

4.       Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų G. M. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.

5.       Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovės atsiliepimo argumentais. Ieškovas dubliką grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2017 m. gegužės 23 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti ieškovui. Nors atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Jungtinėje Karalystėje, procese, tačiau ji buvo pasyvi ir nerūpestinga bei žalos administravimo procese nedalyvavo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tik atvejais, kai atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese, pastarasis turi teisę teikti prieštaravimus regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020). Šiuo atveju buvo priešingai – atsakovė, žinodama apie vykstančius žalos administravimo procesus, nusprendė juose nedalyvauti ir neteikti savo poziciją pagrindžiančių įrodymų.

5.2.                      Pagal teismų praktiką, esant šalių ginčui dėl faktinį reikalavimo pagrindą sudarančių aplinkybių, biurui, siekiančiam įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, tenka pareiga pateikti, be kita ko, atitinkamos valstybės teisės aktų nuostatas (nesant eismo įvykio valstybės kompetentingos institucijos (pvz., teismo) sprendimo), pagal kurias teismas galėtų įvertinti, ar atsakovui kyla civilinė atsakomybė. Atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus.

5.3.                      Ieškovas pateikė visus atsakovės civilinės atsakomybės kilimą pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami Jungtinėje Karalystėje. Tuo tarpu atsakovė akivaizdžiai vengia jai tenkančios naštos ir apsiriboja vien tik nepagrįstų abejonių dėl ieškovo pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu.

6.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nesutiko su ieškovo dublike išdėstytais argumentais. Atsakovė tripliką grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Atsakovė neturėjo jokios informacijos, kad jai nuosavybes teise priklausanti transporto priemonė Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 23 d. Jungtinėje Karalystėje būtų dalyvavusi eismo įvykyje, todėl atsakovė negali būti kaltinama neįvykdžiusi pareigos per 3 darbo dienas nuo 2017 m. gegužės 23 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti ieškovui.

6.2.                      Ieškovo pateiktas atsakovės darbuotojo 2019 m. liepos 11 d. el. laiškas, kuriame nurodoma, kad „<...> neturime jokios informacijos, kad mūsų automobilis (duomenys neskelbtini) 2017-05-23 būtų dalyvavęs eismo įvykyje. Jeigu turite papildomos informacijos apie 2017-05-23 datos eismo įvykį, prašau suteikite“, paneigia ieškovo teiginį, kad atsakovė nebendradarbiavimo tiriant eismo įvykį ir jo aplinkybes. Taigi šiuo atveju žalos administravimo klausimas nepagrįstai buvo sprendžiamas nedalyvaujant atsakovei.

6.3.                      Vien tai, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, savaime nereiškia, kad tokios transporto priemonės valdytojas automatiškai tampa eismo įvykio, į kurį patenka, kaltininkas, taip pat nereiškia, kad ieškovas neturi surinkti įrodymų ir pagrįstai nustatyti, kad būtent neapdraustos transporto priemonės valdytojas yra eismo įvykio kaltininkas. Ieškovo pateikti Jungtinės Karalystės teisės turinį pagrindžiantys įrodymai patys savaime nepatvirtina, jog yra pagrindas konstatuoti atsakovės darbuotojo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras, tirdamas eismo įvykį ir priimdamas sprendimą išmokėti draudimo išmoką, būtų konstatavęs trečiojo asmens neteisėtus veiksmus, lėmusius eismo įvykį.

7.       Esant ieškovės prašymui bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovei nurodžius, jog sutinka su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai

8.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. gegužės 23 d. Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė VOLVO FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino transporto priemonę SAAB, valstybinis Nr. DY09FUA. Įvykio metu transporto priemonė Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė atsakovei, ją vairavo atsakovės darbuotojas G. M..  Įvykio metu transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl Jungtinės Karalystės draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiam asmeniui su eismo įvykiu susijusias išmokas bei apskaičiavo bendrą 4 214,15 GBP (3 664,48 GBP kompensacija turtinei žalai atlyginti ir 549,67 GBP administravimo mokestis) atgręžtinio reikalavimo sumą, kurios pareikalavo iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – ir Biuras). Biuras 2021 m. gruodžio 15 d. sumokėjo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui jo reikalautą 4 214,15 GBP (4 937,79 Eur) sumą ir kreipėsi į atsakovę su 2022 m. kovo 16 d. ir 2023 m. gruodžio 12 d. pretenzijomis dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

9.       Atsakovei atsisakius atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

10.       Ginčo eismo įvykis įvyko 2017 m. gegužės 23 d., todėl nagrinėjamai bylai aktuali ir taikytina Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d.

11.       Eismo įvykio metu galiojusio TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis).

12.       Taigi TPVCAPDĮ 4 straipsnyje įtvirtinta ne tik jame nurodytų asmenų pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bet ir šių asmenų pareiga nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonės.

13.       TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis).

14.       Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).

15.       Biuro reikalavimo teisei nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykis įvyko ne Lietuvoje, taikoma Lietuvos teisė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šios Biuro reikalavimo teisės pagrindas yra TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014).

16.       Pažymėtina, kad Biuro reikalavimo teisė į atsakingą už žalos padarymą asmenį (asmenį, atsakingą už eismo įvykį) ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais pagrindais. Šiuo atveju turi būti daromas skirtumas tarp civilinės atsakomybės už eismo įvykį ir civilinės atsakomybės už pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimą.

17.       Biuras reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui reiškia tuo pagrindu, kad asmuo yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį ir žalą, padarytą tokio eismo įvykio metu, o Biuras įstatymo pagrindu atlygino šio asmens padarytą žalą, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Tuo tarpu reikalavimas asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiškiamas už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad šiam asmeniui Biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, jog jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 41 punktas).

18.       Kaip matyti iš ieškinio, nagrinėjamoje byloje Biuras reikalavimą reiškia transporto priemonės savininkei UAB „Rivona“, kaip atsakingam asmeniui, neįvykdžiusiam TPVCAPDĮ nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad šiam asmeniui Biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, jog jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 41 punktas).

19.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ir Biuro nesieja sutartiniai santykiai, atsakovės atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, o kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras.

20.       Neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko (valdytojo) elgesiu (neveikimu). Kasacinio teismo išaiškinta, kad pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, todėl neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 45 punktas).

21.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruota Lietuvos Respublikoje ir kad minėtos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu (2017 m. gegužės 23 d.) nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, nėra. Byloje taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos nepranešė ieškovui apie neapdrausta transporto priemone padarytą žalą kitai transporto priemonei.

22.       Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga reglamentuojama CK 6.249 straipsnyje. Šiuo atveju žala yra Biuro patirtos išlaidos (nuostoliai). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje (ginčo įvykio metu Jungtinė Karalystė buvo Europos Sąjungos narė) ir į TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nustatytą reguliavimą, Biuro įrodinėjamą žalą sudaro Biuro eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pagrįstai išmokėta suma. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo 4 214,15 GBP (4 937,79 Eur) sumą, kurią sudaro 3 664,48 GBP kompensacija turtinei žalai atlyginti ir 549,67 GBP administravimo mokestis. Atsakovė byloje neginčija Biuro patirtų nuostolių dydžio.

23.       Tarp transporto priemonės savininko neveikimo ir Biuro patirtos žalos taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nustatant priežastinį ryšį, reikšminga ta aplinkybė, kad Biurui tenka pareiga išmokėti išmoką būtent dėl to, jog transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonės savininkas, besielgdamas kaip protingas ir apdairus asmuo, turi galimybę numatyti, kad tuo atveju, jei jis neįvykdys jam įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą turės atlyginti Biuras. Nagrinėjamu atveju Biuro pareiga išmokėti atitinkamą sumą eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam Jungtinė Karalystė nacionaliniam draudikų biurui kilo būtent dėl to, kad atsakovė, kaip transporto priemonės savininkė, neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdymu, ir Biuro patirtos žalos, kurią sudaro kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui sumokėta suma.

24.       Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Transporto priemonės savininkas, siekdamas nuneigti šią prezumpciją, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 51 punktas).

25.       Nagrinėjamu atveju atsakovė savo kaltės dėl transporto priemonės neapdraudimo privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nepaneigė. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia tuo, kad ieškovas byloje nepateikė pakankamai įrodymų trečiojo asmens G. M. kaltei dėl eismo įvykio pagrįsti. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovės argumentai, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų trečiojo asmens, kuris eismo įvykio metu vairavo neapdraustą transporto priemonę, kaltei dėl eismo įvykio įrodyti, nagrinėjamos bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, nes, kaip minėta pirmiau, pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio praktiką reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, Biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui.

26.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė (iš esmės ir neįrodinėjo) aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimo institutą. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

27.       Nors šiuo konkrečiu atveju atsakovė ieškinį atsakovei reiškia kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, ir šiuo aspektu yra konstatuotos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti bylą, taip pat pasisako ir dėl atsakovės argumentų, kad Biuras neįrodė, jog Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras, tirdamas eismo įvykį ir priimdamas sprendimą išmokėti draudimo išmoką, būtų konstatavęs trečiojo asmens G. M. neteisėtus veiksmus, lėmusius eismo įvykį.

28.       Nagrinėjamoje byloje atveju ieškovas reiškiamam regresiniam reikalavimui pagrįsti pateikė tiek rašytinius įrodymus (informacijos apie susidūrimą formą, pareiškimą apie įvykio aplinkybes, sąskaitas faktūras, nuostolių ataskaitą, fotonuotraukas, elektroninius susirašinėjimus ir kt.), tiek eismo įvykio vietos valstybės (Jungtinės Karalystės) teisės turinį patvirtinančius duomenis, įskaitant teisės taikymo ir aiškinimo praktiką. 

29.       Tuo tarpu atsakovė iš esmės apsiribojo tik abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pagrindą pagrindžiančių įrodymų kėlimu, nors kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas; 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020 41 punktas). Atsakovės vertinimu, pranešimas apie įvykio aplinkybes, kuriame nukentėjusysis vienašališkai aprašė eismo įvykio aplinkybes ir nubraižė eismo įvykio schemą, negali būti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovės darbuotojo kaltę, o ieškovo pateikti Jungtinės Karalystės teisės turinį pagrindžiantys įrodymai patys savaime taip pat savaime nepatvirtina, kad yra pagrindas konstatuoti trečiojo asmens civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio.

30.       Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento 2024 m. kovo 20 d. išvadoje „Dėl UAB „Rivona“ atsiliepimo“ Nr. V-1133-24-(5.9.) nurodyta, kad, Jungtinėje Karalystėje nėra imperatyvaus reikalavimo, kad asmens kaltę dėl įvykio patvirtintų teisėsaugos institucijos priimtas procesinis sprendimas. Įprasta praktika yra eismo įvykio dalyviams apsikeisti duomenimis ir kreiptis į draudimo bendroves. Net ir atvykusi policija įprastai nevykdo tyrimo nesant nusikalstamos veikos požymių, nepildo protokolo. Atsakomybė dėl eismo įvykio sprendžiama remiantis eismo įvykio dalyvių suteikta informacija apie aplinkybes, nepriklausomų liudininkų (jei tokių yra) parodymais.

31.       Pastebėtina, kad atsakovė šiuo atveju kelia abejones dėl eismo įvykio metu nukentėjusio asmens pateikto pranešimo apie įvykio aplinkybes patikimumo, teigdama, kad tai tėra kito eismo įvykio dalyvio nuomonė dėl eismo įvykio kaltininko, tačiau pati atsakovė nei ieškovui, nei Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui, nei bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė nei pranešimo apie eismo įvykį formos (nors tą atsakovė buvo prašoma padaryti Biuro 2019 m. liepos 10 d. raštu), nei savo versijos apie eismo įvykio priežastis ir kitas su juo susijusias aplinkybes, nei kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus duomenis.

32.       Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju 2017 m. gegužės 23 d. eismo įvykio metu padarytą žalą administravo ir ją atlygino Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras, kurio išimtinė kompetencija spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu, įtvirtinta teisės aktuose ir konstatuota Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijoje (ESTT 1990 m. liepos 12 d. sprendimas C-188/89, A. Foster ir kt. prieš British Gas plc.; 2017 m. spalio 10 d. sprendimas C-413/15, Elaine Farrell prieš A. W. ir kt.) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). Taigi, Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras buvo vienintelis kompetentingas subjektas aiškinti 2017 m. gegužės 23 d. eismo įvykio metu šalyje galiojančių teisės aktų nuostatas, kuris ir sprendė su šio eismo įvykio žalos administravimu susijusius klausimus bei buvo atsakingas, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, pareiškusiam reikalavimą, būtų atlyginta žala pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas.

33.       Atsakovė nesutikimą su ieškiniu taip pat grindžia tuo, kad ji nieko nežinojo apie 2017 m. gegužės 23 d. įvykusi eismo įvykį, kuriame dalyvavo atsakovės darbuotojas, be to, žalos administravimo klausimas buvo sprendžiamas atsakovei nedalyvaujant.

34.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras pareiškia regresinį reikalavimą dėl žalos išieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 46 punktas). Tik atvejais, kai atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese pastarasis turi teisę teikti prieštaravimus regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 46 punktas). Atsakingo už eismo įvykio kilimą asmens pasyvumo žalos administravimo procedūrų metu klausimas yra sprendžiamas nepriklausomai, ar jų metu buvo inicijuoti teisminiai procesai, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo 2018 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 46 punktas).

35.       Bylos duomenimis, Biuras apie 2017 m. gegužės 23 d. įvykusį eismo įvykį Jungtinės Karalystės draudikų biuro buvo informuotas 2019 m. birželio 27 d. laišku, kuriuo buvo paprašyta pateikti informaciją, reikalingą žalos administravimui. Netrukus po to, Biuras 2019 m. liepos 10 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas nurodyti priežastis, dėl kurių atsakovė neįvykdė TPSVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti ieškovui apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą. Biuras rašte taip pat paprašė atsakovės užpildyti pranešimo apie eismo įvykį formą ir kuo skubiau ją pateikti Biurui. Minėtu raštu atsakovė buvo informuota, kad 2017 m. gegužės 23 d. eismo įvykio metu padarytą žalą administruoja Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras. Raštu atsakovei taip pat buvo išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu ji mano, jog nėra atsakinga už eismo įvykį ir jo metu padarytą žalą, ji turi nedelsiant apie tai informuoti Jungtinės Karalystės nacionalinį draudikų biurą ir aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese.

36.       Atsakydama į nurodytą raštą, atsakovė 2019 m. liepos 11 d. elektroniniame laiške nurodė Biurui, kad neturi jokios informacijos, kad jos transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būtų dalyvavusi 2017 m. gegužės 23 d. eismo įvykyje, bei paprašė suteikti papildomos informacijos, jei Biuras tokios turi.

37.       Nepaisant to, kad Biuras 2019 m. liepos 10 d. raštu nurodė atsakovei dėl eismo įvykio nedelsiant susisiekti su Jungtinės Karalystės nacionaliniu draudikų biuru, pateikė jo kontaktinius duomenis, paragino aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į Jungtinės Karalystės nacionalinį draudikų biurą, prašiusi suteikti papildomą informaciją apie eismo įvykį, teikusi savo paaiškinimus ir įrodymus, kuriais būtų ginčijusi atsakovės darbuotojo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi, šiuo atveju atsakovei buvo sudarytos sąlygos dalyvauti Jungtinėje Karalystėje vykusiame žalos administravimo procese, tačiau atsakovė šia galimybe nesinaudojo, liko pasyvi, tokiu savo abejingu elgesiu ir neveikimu prisiimdama riziką, kad, kilus ginčui teisme, suvaržys galimybes įrodyti savo poziciją.

38.       Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė yra profesionalus verslo subjektas, veikiantis vežimų srityje, vykdęs veiklą Jungtinės Karalystės rinkoje, todėl šiuo atveju atsakovė, leidusi savo darbuotojui vykdyti vežimo veiklą Jungtinėje Karalystėje neapdraustu vilkiku, turėjo būti rūpestinga ir apdairi, t. y. išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir įsitraukti į Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro vykdytą žalos administravimo procesą, apie kurį atsakovė buvo informuota ieškovo 2019 m. liepos 10 d. raštu. Dėl nurodytų priežasčių faktas, kad atsakovė nedalyvavo žalos administravimo procedūrose, vertintinas kaip pačios atsakovės pasirinktas elgesio modelis, o ne kaip objektyvių aplinkybių nulemtas jos teisių suvaržymas.

39.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas pateikė pakankamai duomenų pareikštam regresiniam reikalavimui pagrįsti, o atsakovė savo procesinės pareigos šiuos duomenis nuginčyti ar bent jau įrodyti aplinkybes, kurios leistų pagrįstai abejoti minėtų duomenų patikimumu, neįvykdė.

40.       Išdėstytų motyvų pagrindu ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo tenkintinas, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovės 4 937,79 Eur nuostolių atlyginimą.

41.       Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 937,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

42.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 331,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 111 Eur žyminis mokestis ir 220,87 Eur dokumentų vertimo išlaidos.

43.       Remiantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 20,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a : 

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ (juridinio asmens kodas 110512039) 4 937,79 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt septynis eurus ir 79 ct) nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 937,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 331,87 Eur (tris šimtus trisdešimt vieną eurą ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ (juridinio asmens kodas 110512039) 20,12 Eur (dvidešimt eurų ir 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Dovilė Baradinskienė