Civilinė byla Nr. e2-8066-911/2022

                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02030-2022-2

                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                             2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.20.1; 3.1.7.6;         

                                                                             3.2.6.1;

                                                                             (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,

sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Klaipėdos baseinas“ atstovei advokatei Astai Jakei,

atsakovės UAB „Elektromobiliai“ atstovui advokato padėjėjui Simui Lilui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Klaipėdos baseinas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektromobiliai“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė kreipėsi į teismą, kurio reikalavimus 2022 m. gruodžio 5 d. sumažino,  prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Elektromobiliai“ ieškovės naudai 4680,86 Eur skolą, 6 procentų dydžio palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. gegužės 4 d. sudarė paslaugų teikimo - bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė teisę atsakovei Klaipėdos baseino automobilių stovėjimo aikštelėje įrengti elektromobilių įkrovimo aikštelę (Sutarties 3.3.1. punktas). Ieškovė įsipareigojo užtikrinti (rezervuoti) atsakovei ne mažesnį kaip 90 kW bendros galios elektros energijos tiekimą, reikalingą įrangos veikimui (Sutarties 3.2.3. punktas), o atsakovė – atsiskaityti už suvartotą faktinę elektros energiją, tiksliai, pagal įvadinio kabelio elektros skaitiklio rodmenis už kWh kainą, lygią kainai, kurią gauna ieškovė iš energijos tiekėjo (Sutarties 4.2. punktas). Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. atsakovės nepriemoka už elektros energiją buvo 3 868,48 Eur ir 812,38 PVM, iš viso 4 680,86 Eur. Nurodo, kad 2021 m. rugsėjo mėnesį, ieškovei atlikus patikrinimą, buvo pastebėtas sisteminis neatitikimas, dėl kurio ieškovė nuo pat sutarties sudarymo momento atsakovei neteisingai skaičiavo galios dedamosios (vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kainą vienam kalendoriniam mėnesiui) mokestį už jo faktiškai suvartotą elektros energiją. Dėl klaidos buvo skaičiuojama galios dedamoji už 10 kW, vietoje Sutartyje nustatytos ir faktiškai atsakovei teikiamos (rezervuotos) 90 kW galios. Ieškovei aptikus šią klaidą, paaiškėjo, jog atsakovei buvo faktiškai suteikta paslaugų už gerokai didesnę sumą, todėl ieškovė perskaičiavo atsakovės mokėtinas sumas nuo Sutarties sudarymo ir išrašė atsakovei PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbiami) kompensacijai už suvartotą faktinę elektros energiją pagal Sutartį Nr. 20180504 bendrai 5 172,22 Eur (įskaitant PVM) sumai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė dar kartą atliko atsakovės mokėtinų sumų patikslinimą, kurio metu perskaičiavo atsakovės mokėtiną sumą bei nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. atsakovės nepriemoka už elektros energiją buvo 3 868,48 Eur ir 812,38 PVM, iš viso 4 680,86 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė atsakovei skaičiuodama galios mokestį, remiasi galiojančiais teisės aktais (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kasmetiniais nutarimais „Dėl akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo ir persiuntimo paslaugos kainų diferencijavimo metodikos derinimo“ (toliau – VERT nutarimas)) ir atitinkamai gaunamomis sąskaitomis pagal sudarytas sutartis su elektros energijos tiekėjais. Paaiškino, kad ieškovė sumoka jai elektros tiekėjų bendrai išrašytą sąskaitą, kurią sudaro galios dedamoji bei kitos elektros kainos sudedamosios dalys. Tuomet ieškovė perrašo sąskaitas tretiesiems asmenims (įskaitant) ir atsakovei pagal jų faktiškai sunaudotą elektros energijos kiekį, remiantis skaitiklių parodymais) ir jiems rezervuotą galią.

2.       Atsakovė UAB „Elektromobiliai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal šalių sudarytos sutarties 3.2.3. p. atsakovė įgijo teisę reikalauti ne mažesnio kaip 90 kW bendros galios elektros energijos tiekimo, reikalingo Įrangos veikimui, tačiau sutartyje nėra įtvirtintos nuostatos, kad ieškovė privalo užtikrinti 90 kW galios elektros energijos tiekimą atsakovės įrangos veikimui. Nors iki 2021 m. spalio mėn. ieškovė atsakovei teikdavo PVM sąskaitas-faktūros, už atsakovės faktinę suvartotą elektros energiją, t. y. vidutiniškai apie 10 kWh, 2021 m. spalio mėn. atsakovė gavo ieškovės išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodytas elektros energijos sudedamosios dalies įvadinio automato kWh perskaičiavimas, kurio bendra suma buvo 5 172,22 Eur. Atsakovė gavusi šią sąskaitą susiekė su ieškovės vadove ir gavo paaiškinimą, kad buvo atliktas perskaičiavimas, kadangi dėl įsivėlusios klaidos, nebuvo skaičiuojami mokesčiai už elektros energijos rezervą – 90 kW. Atsakovė nesutinka su šiuo ieškovės nurodomu mokesčiu ir juo labiau perskaičiavimu. Pažymėjo, kad sutarties 4.2. punktu šalys susitarė, kad partneris (ieškovė) sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu teikia paslaugų teikėjui sąskaitą (sąskaitas): įrangos naudojimo mokestį 26,22 Eur, įskaitant PVM ir Kompensaciją už praėjusį mėnesį suvartotą faktinę elektros energiją, tiksliai, pagal įvadinio kabelio elektros skaitiklio rodmenis už kWh kainą, lygią kainai kurią gauna partneris (Ieškovas) iš energijos tiekėjo. Lingvistiškai aiškinant šią sutarties nuostatą, ieškovė ir atsakovė nesitarė dėl ieškovės pareigos mokėti už elektros energijos sudedamosios dalies įvadinio automato galią, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja mokesčio, dėl kurio šalys nesitarė, o papildomų susitarimų dėl galios mokesčio tarp šalių nebuvo. Teigia, kad sutartis nenumatė ieškovei pareigos užtikrinti 90 kW galios rezervą, kaip nurodo ieškovė byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad 90 kW galia buvo rezervuota.

3.       Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį ir procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes palaikė, prašė tenkinti ieškovės patikslintus reikalavimus. Papildomai teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimą, kad elektros energijos kaina atsakovei buvo perskaičiuota, remiantis VERT išaiškinimais, pagal nurodytą metodiką, kadangi nei atsakovė, nei ieškovė nėra priskiriama 1-os grupės elektros energijos vartotojams, atsakovė privalo mokėti ir sudedamąją el. energijos tiekimo dalį. VERT nutarimo 24 punktas numato, kad dedamoji dalis nustatyta ir keičiama gali būti tik 1 kartą į 12 mėn., vadovaujantis VERT nutarime numatyta metodika. Patvirtino, kad ieškovė, apskaičiuodama elektros energijos kainą atsakovei, dėl žmogiškos skaičiavimo klaidos, buvo nurodžiusi neteisingą el. energijos galią ir mokėtina suma atsakovei buvo paskaičiuota, nurodant ne faktiškai atsakovės reikmėms suteiktą 90 kW galią, bet 10 kW galią. Nurodė, kad mokėtina suma yra paskaičiuojama pagal VERT nurodytą skaičiavimo metodiką, tačiau įvedant duomenis į skaičiuoklę buvo neteisingai nurodyta atsakovei suteikta el. energijos galia (10 kW, o ne 90 kW), todėl buvo paskaičiuota netiksli suma, tačiau nustačius neatitikimus skaičiavimuose mokėtinos sumos buvo perskaičiuotos. ESO ieškovei atskiro paskaičiavimo būtent dėl atsakovės naudojamo objekto (pakrovimo aikštelės) sunaudotos elektros energijos kiekio neteikia, ieškovei yra pateikiama viena bendra sąskaita, kurią ji pati vėliau išskirsto visiems objektams pagal jų suvartojamą elektros energijos kiekį. Elektros įkrovimo stotelėmis, kurios buvo įrengtos šalių sudarytos sutarties pagrindu ieškovė ar kiti subjektai nesinaudoja. Jas prižiūri bei jų veiklą užtikrina atsakovė. Atsakovė įkrovimo stoteles įrengė pati, ji yra profesionalus su elektros energijos tiekimu susijusias paslaugas teikiantis juridinis asmuo, todėl mano, kad ji turėjo būti prisiėmusi visas su tuo susijusias pareigas, įskaitant ir tinkamą elektros energijos tiekimo atsakovei apskaičiavimą. Be to, atsakovei kaip juridiniam asmeniui, kurio veikla yra tiesiogiai susijusi su elektros energijos tiekimu yra taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo kriterijai. Atkreipė dėmesį į tai, kad šalių sudarytą sutartį parengė pati atsakovė. Pabrėžė, kad ieškovė tinkamai vykdė savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir užtikrino 90 kW elektros galios tiekimą atsakovei, kaip tai buvo numatyta sutartyje, Mano, kad kitu atveju atsakovė nebūtų galėjusi tinkamai naudoti automobilių pakrovimo stotelių, nes, jei joms būtų teikiama tik 10 kW galios elektros energija, už kurią ieškovė pradžioje paskaičiavo mokėtiną sumą, atsakovė nebūtų galėjusi tinkamai teikti savo paslaugų bei eksploatuoti elektromobilių pakrovimo stotelių. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės 4680,86 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimo išlaidas.

4.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas. Nurodė, kad sutarties 3.4, 3.20, 4.2 punktais šalys susitarė, kad už suteiktą elektros energiją atsakovė moka pagal elektros skaitiklio duomenis, taigi, atsakovė, laikydamasi šalių susitarimo taip ir darydavo, todėl mano, kad papildomi ieškovės perskaičiavimai praėjus kuriam laikui yra nepagrįsti. Mano, kad atsakovė sutartimi nebuvo įsipareigojusi nuolat gauti būtent 90 kW elektros galią, jos veiklai vykdyti pakanka ir mažesnio galingumo, kuris vėliau jau prasidėjus šios bylos nagrinėjimui teisme atsakovės prašymu buvo sumažintas iki 24 kW. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės darbo praktikoje, įrengus analogiškas elektromobilių įkrovimo aikšteles kitose vietose, kiti administratoriai papildomai galios mokesčio neskaičiuoja, nes tuomet atsakovės veikla taptų finansiškai nuostolinga. Atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė atsakovei paprašius sumažinti teikiamos elektros energijos galią iš pradžių nurodė, jog tokių galimybių nėra, tačiau elektros energijos tiekimo galia buvo sumažinta. Papildomai nurodė, kad sutartyje buvo nurodyta optimali elektros tiekimo galia (90 kW), kad stotelės veiktų. Atsakovė neginčija ieškovės teisės išrašyti atsakovei sąskaitas, tačiau nesutinka su ieškovės vėliau atliktais tiektos elektros energijos perskaičiavimais, nurodant didesnes sumas skaičiuojant mokėtiną sumą už 90 kW elektros galią. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis šalių sutarties 3.2 punkte, kuriame yra numatytos partnerio (atsakovės) teisės, kurių viena: „reikalauti partnerio ne mažesnio kaip 90 kW bendros galios elektros energijos tiekimo, reikalingo įrangos veikimui“ nėra nurodoma, jog ieškovė privalo užtikrinti nurodytos bendros galios tiekimą. O sutarties 4.2 punktas, kuriame aptartas sąskaitų pateikimas, yra aiškiai nurodyta, jog yra mokama už faktiškai suvartotą elektros kiekį, o ne už jos galią. Todėl mano, kad ieškovė neturi teisės reikalauti atsakovės sumokėti papildomą sumą po perskaičiavimo.

          Teismas

k o n s t a t u o j a:

5.       Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė UAB „Klaipėdos baseinas“ ir atsakovė UAB „Elektromobiliai“ 2018 m. gegužės 4 d. sudarė bendradarbiavimo ir nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), kurios pagrindu ieškovė suteikė teisę atsakovei Klaipėdos baseino automobilių stovėjimo aikštelėje įrengti elektromobilių įkrovimo aikštelę (toliau – ir Sutartis) (Sutarties 3.1.1. punktas), prisijungiant savo elektros energijos tiekimo liniją prie ieškovės jėgos tinklų (Sutarties 3.3.3. punktas), taip užtikrinant galimybę elektromobilių vairuotojams naudotis atsakovės teikiamomis paslaugomis (elektroninės bylos 1 tomas (toliau – el. b., 1 t.), bylos lapai (toliau - b. l.) 11-23).

6.       Sutartimi atsakovė siekė sudaryti tinkamas sąlygas savo verslui, t. y. sudaryti sąlygas vairuotojams įkrauti bei parkuoti elektrines transporto priemones (elektromobilius) ieškovės valdomoje teritorijoje, už šias paslaugas vartotojams atsiskaitant tiesiogiai su atsakove (Sutarties 3.1.1, 4.1. - 4.5 punktai, el. b., 1 t., b. l. 11-23).

7.       Ieškovės pareigos pagal Sutartį buvo susijusios su vietos projekto vykdymui suteikimu ir energijos tiekimo užtikrinimu, tokiu būdu sudarant galimybę atsakovei Sutarties galiojimo metu savarankiškai vykdyti veiklą – teikti atlygintinas paslaugas vartotojams projekto įgyvendinimo vietoje (Sutarties 3.3 skyrius (3.3.1.-3.3.25 punktai), el. b., 1 t., b. l. 11-23).

8.       Šalys dėl elektros sąnaudų kompensavimo, nuomos mokesčio ir atsiskaitymo tvarkos susitarė Sutarties 4.1. - 4.5. punktuose, kuriuose susitarta, kad Paslaugų tiekėjas (atsakovė) išrašo sumontuotos įrangos: AC tipo Mode 3 standarto įkrovimo stotelės „Solid Charge“ Dual, kurio vertė 3 146 Eur, įskaitant PVM (toliau - AC įkrovimo stotelė) pardavimo sąskaitą, apmokėjimo terminą išdėstant per sutarties galiojimo laikotarpį lygiomis dalimis kas metus, t. y. po 10 (dešimt) procentų nuo sutartinės pardavimo vertės (3146 Eur, įskaitant PVM), metinė suma 314,60 Eur įskaitant PVM, vieno mėnesio suma 26,22 Eur įskaitant PVM. Įsipareigojimas kiekvieną mėnesį dengiamas tolygiai po 26,22 Eur, įskaitant PVM, dvišalių skolų sudengimu tarp Partnerio (ieškovės) ir Paslaugų tiekėjo (atsakovės). Partneris (ieškovė) Sutartyje nurodytu elektroninio pašto adreso pateikia Paslaugų teikėjui sąskaitą (sąskaitas): Įrangos naudojimo mokestį 26,22 Eur, įskaitant PVM ir Kompensaciją už praėjusį mėnesį suvartotą faktinę elektros energiją, tiksliai, pagal įvadinio kabelio elektros skaitiklio rodmenis už kWh kainą, lygią kainai kurią gauna Partneris (ieškovė) iš energijos tiekėjo. Paslaugų teikėjas (atsakovė) įsipareigoja apmokėti Partnerio (ieškovės) pateiktas sąskaitas už elektros energijos kompensaciją ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo sąskaitos gavimo dienos. Neapmokėjus sąskaitos iki minėtos dienos, skaičiuojami 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos sumos dydžio. Šalių sutarimu šalys neturi teisės informacijos apie mokėjimus ir/arba susitarimus bei kainas perduoti trečiosioms šalims.

9.       2021 m. spalio mėn. ieškovė perskaičiavo atsakovės mokėtinas sumas nuo Sutarties sudarymo ir išrašė atsakovei PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KB21-10248 kompensacijai už suvartotą faktinę elektros energiją pagal Sutartį Nr. 20180504 (elektros energijos sudedamosios dalies įvadinio automato kWh perskaičiavimas) apmokėti, iš viso 5172,22 Eur įskaitant PVM, taip pat pateikė koreguotų sąskaitų suvestinę (el. b. 1 t., b. l. 24-25).

10.       2021 m. spalio 13 d. atsakovės direktorė el. paštu kreipėsi į ieškovę, informuodama, kad su ieškovės pateiktais patikslintais paskaičiavimais nesutinka ir jų įsitraukti bei apmokėti sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbiami) negalės. Laiške taip pat nurodė, kad atsakovės manymu, prašoma sumokėti suma susidaro ne iš atsakovės faktiškai sunaudotos elektros energijos, bet iš pastato turimos elektros infrastruktūros bendrųjų kaštų (šiuo atveju - disponuojamos elektros galios). Atkreipė dėmesį, kad atsakovės vykdomas projektas yra idėjiniu pagrindu ir iš esmės finansuojamas tik atsakovės lėšomis. Prašo panaikinti sąskaitoje - faktūroje (duomenys neskelbiami) pateiktus perskaičiavimus perrašant/pataisant sąskaitą; apsvarstyti galimybę visiškai neskaičiuoti elektromobilių stotelių projektui galios mokesčio taip išsaugant vartotojams priimtiną įkrovimo kainą. Nurodė, kad galios mokestis kituose projektuose, kurie veikia bendradarbiaujant su kitais partneriais, yra netaikomas, taip pat prašoma sumažinti elektromobilių stotelėms tenkantį įvado galingumą iki faktiškai naudojamos galios, o neturint tokios galimybės netaikyti galios mokesčio skaičiavimo. Taip pat prašė paskaičiuoti preliminarų mėnesio mokesčio dydį 29 kW galiai (apimantį tik galios mokestį), kad turėtų galimybę įsivertinti einamojo mėn. išlaidas ieškovės aikštelėje ir atitinkamai perskaičiuoti paslaugos kainą, po galios apribojimo bei ateityje išrašomose sąskaitose faktūrose atskirai išskirti galios mokestį, atskiriant jį nuo faktinių išlaidų už elektros energiją (el. b., 1 t., b. l. 26).

11.       2021 m. spalio 28 d. ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą dėl skolos grąžinimo, kuriuo pareikalavo atsakovę padengti susidariusį įsiskolinimą. Taip pat nurodė, kad pripažįsta, jog dėl ieškovės klaidos atsakovei paskaičiuoti mokesčiai už suvartotą elektros energiją buvo skaičiuojami neteisingai, todėl suteikia galimybę atsakovei skolą padengti šalių sutarto dydžio ir periodiškumo dalimis (el. b. 1 t., b. l. 29-30).

12.       Atsakovė į ieškovės pretenziją atsakė 2021 m. gruodžio 28 d. el. laišku, kuriuo padengti susidariusį įsiskolinimą nesutiko (el. b., 1 t., b. l. 31-33).

13.       Į bylą taip pat yra pateiktas atsakovės vadovo 2021 m. lapkričio 5 d. el. laiškas ieškovės darbuotojui, kuriuo yra prašoma sumažinti elektros galią iki 24 kW, nes būtent tokią maksimalią elektros galią atsakovė naudoja savo veikloje bei skaičiuoti atsakovei mokėtiną sumą nuo faktiškai naudojamos elektros galios. Į minėtą el. laišką ieškovės darbuotojas atsakė, jog įmonė neturi galimybės paskaičiuoti suvartotos elektros energijos kainą nuo kiekvieną dieną sunaudotos faktinės elektros galios, tačiau ateityje elektros tiekimo kaina gali būti skaičiuojama nuo patikslintos reikalingos elektros energijos galios (atsakovės nurodymu 24 kW) (el. b., 1 t., b. l. 39-42).

14.       Ieškovė, pagrįsdama ieškiniu prašomą iš atsakovės priteisti skolos sumą, į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus dėl skolos paskaičiavimo. Nurodė, kad pagal Klaipėdos baseino statinio projektuotojų elektros tinklų projekto (duomenys neskelbiami) įvadinės skydinės skaičiuojamąją schemą, kuri yra užklijuota ant įvadinės skydinės, (į bylą yra pateikta foto kopija) elektromobiliams (elektromobilių krovimo stotelėms, kaip atskiram energiją ir galią naudojančiam objektui) yra numatyta atšaka, kurioje yra sumontuotas kirtiklis su 250A saugikliais. Schemoje numatyta atšaka pažymėta raudonai. Pasinaudojus skaičiuojamąja metodika (amperų į kilovatų skaičiuokle), gaunami duomenys, kad pagal parinktą šios atšakos kabelio apsaugos įrenginį, galima maksimali šios atšakos apkrova lygi 155,88 kW. Tokiu būdu ieškovė užtikrino, kad iki elektromobilių krovimo stotelių būtų tiekiama 90 kW galia, reikalinga įrangos veikimui, kaip tai buvo numatyta šalių sudarytos Sutarties 3.2.3. punkte (el. b., 2 t., b. l. 1-3, 4-5, 55-57).

15.       Iš į bylą pateiktų ieškovės sutarčių su elektros tiekėjais nustatyta, kad ieškovės statiniui (objektui) kartu su visais priklausiniais pagal statinio techninį projektą yra skirta 630 kW leistinoji naudoti galia (el. b., 2 t., b. l. 7-11). Už visą šią rezervuotą galią kiekvieną mėnesį ieškovei pagal sudarytas elektros energijos sutartis tiekėjai UAB „Ignitis“ ir AB „ESO“ išrašo sąskaitas (el. b., 2 t., b. l. 12-14), kurias sumoka ieškovė, o vėliau atitinkamai šią sumą skirsto atskiriems statinio objektams pagal sudarytas nuomos sutartis. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos elektros energijos tiekėjo AB „ESO“ sąskaitos, joje yra detalizuota mokėtina suma, išskiriant mokėtinos sumos dalis už atskiras dedamąsias bendros elektros kainos dalis (el. b., 2 t., b. l. 14).

16.       Ieškovė į bylą pateikė paskaičiavimus už atsakovės suvartotą elektros energiją (išlaidų kompensavimo aktus) iš ieškovės buhalterinės sistemos, perskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., taikant elektros energijos 90 kW galią, kuriais grindžia patikslintą iš atsakovės prašomą priteisti 4680,86 Eur dydžio sumą (el. b., 2 t., b. l. 59-93).

                                                 Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą

17.       Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad tarp šalių sudarytos Paslaugų teikimo-bendradarbiavimo sutarties Nr. 20180504 pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4, 6.716 straipsniai), kurių pagrindu atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už jos veiklai tiektą elektros energiją pagal ieškovės pateiktas sąskaitas, tačiau tarp šalių kyla ginčas dėl atsakovės mokėtinų išlaidų už tiektos elektros energijos panaudojimą perskaičiavimo.

18.       Ieškovė savo reikalavimą grindžia šalių sudarytos paslaugų teikimo – bendradarbiavimo sutarties nuostatomis dėl elektros sąnaudų kompensavimo (Sutarties 4.1 -4.5 punktai). Ieškovė teigia, kad ji, vadovaudamasi šalių sudaryta sutartimi, turėjo teisę paskaičiuoti atsakovei mokėtiną sumą už tiektą elektros energiją pagal šalių sutartyje nurodytą atsakovei vystyti veiklai reikalingą elektros energijos galią. Šalių sutartimi ieškovė įsipareigojo užtikrinti (rezervuoti) atsakovei ne mažesnį kaip 90 kW bendros galios elektros energijos tiekimą, reikalingą atsakovės įrangos veikimui (Sutarties 3.2.3. punktas), o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove pagal jai pateiktas sąskaitas. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu, teigia, kad šalių sudaryta sutartimi ieškovė nebuvo įpareigota nuolat tiekti atsakovei nurodytos galios (90 kW) elektros energiją, o tik turėjo teisę, bet ne pareigą tiekti atsakovei nurodytos 90 kW galios elektros energiją. Be to, sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti už elektrą ne pagal suteiktos elektros energijos galią, bet už suvartotą elektros energijos kiekį.

19.       Iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad tarp šalių kilęs ginčas yra dėl elektros tiekimo kainos apskaičiavimo metodo. Šiuo atveju abi bylos šalys savo reikalavimus bei atsikirtimus grindžia iš esmės tomis pačiomis sutarties nuostatomis, tačiau jas skirtingai aiškina. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą sutarties sąlygos turi būti aiškintinos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-313/2019).

20.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą.

21.       CK 6.156 str.1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.). Vienok, šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 str.1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų, o teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sąlygos nustatomos, išspręsti sandorio negaliojimo klausimą (CK 1.78 str. 5 d.). Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 str.1 d.).

22.       Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2008).

23.       Kaip jau minėta, šalys nesutaria dėl to, kaip ieškovė turėjo apskaičiuoti atsakovei mokėtiną sumą už pateiktą elektros energiją. Ieškovės teigimu, ji gauna sąskaitą už elektros energiją už visą statinį (objektą) ir ją apmoka pati (į bylą yra pateiktos pavyzdinės UAB „Ignitis“ ir AB „ESO“ sąskaitos (el. b., 2 t., b. l. 12-14), o vėliau nurodytą sumą paskirsto kitiems ieškovės objekte veiklą vykdantiems subjektams. Paskirstydama nurodytą bendrą mokėtiną sumą kitiems elektros energijos vartojimo subjektams, ieškovė vadovaujasi Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainas (jų sudedamąsias dalis) ir jų taikymo tvarką nustatančiais VERT kasmetiniais nutarimais „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo ir persiuntimo paslaugos kainų diferencijavimo metodikos derinimo“, kurie yra keičiami kiekvienais metais, todėl ginčo atveju elektros energijos kainos sudedamųjų dalių įkainiai, kuriais remdamasi ieškovė, apskaičiuodama atsakovei mokėtinas sumas, taip pat kito priklausomai nuo laikotarpio.

24.       Vadovaujantis nurodytais VERT nutarimais Elektros energijos kainą sudaro jos sudedamosios dalys, kurių viena iš dalių ESO teikiamos paslaugos. VERT nutarimas numato, kad vartotojai yra skirstomi į tris vartotojų grupes: a) pirmosios grupės (buitiniai) vartotojai – fiziniai asmenys, kuriems elektros energijos persiuntimo paslauga teikiama asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (individualiems gyvenamiesiems namams, šių namų valdoje esantiems statiniams, daugiabučio ir (ar) bendrabučio tipo gyvenamųjų namų butams, vasarnamiams, sodų sklypams, garažams asmeniniams automobiliams laikyti ir kitiems gyvenamosios ar poilsio paskirties objektams, jeigu jie nėra naudojami verslo, veiklos ar profesijos poreikiams tenkinti); b) antrosios grupės vartotojai – vartotojai (išskyrus pirmosios grupės (buitinius) vartotojus), kurių objekto leistinoji naudoti galia yra 30 kW ir mažiau; c) trečiosios grupės vartotojai – vartotojai (išskyrus pirmosios grupės (buitinius) vartotojus), kurių objekto leistinoji naudoti galia yra didesnė nei 30 kW. Tiek ieškovė, tiek atsakovė nėra pirmosios grupės vartotoja. VERT nutarimas numato, kad tiek antrosios, tiek trečiosios grupės vartotojai moka galios dedamąją dalį (VERT nutarimo 14, 15 ir 18, 19 punktai). VERT nutarimas taip pat numato, kad antrosios ir trečiosios grupių vartotojai, mokėdami už elektros energijos persiuntimo paslaugą, taip pat privalo sumokėti patikimumo kategorijos dedamosios kainą, kuri priklauso nuo objektui suteiktos patikimumo kategorijos (pirma ar antra) ir įtampos (žemosios ar vidutinės) dydžio elektros tinklų nuosavybės riboje. Elektros energijos galios ir patikimumo dedamosios įkainius nustato VERT. Taigi, ieškovė atsakovei skaičiuodama galios mokestį, rėmėsi galiojančiais teisės aktais (VERT nutarimu) ir atitinkamai gaunamomis sąskaitomis pagal sudarytas sutartis su elektros energijos tiekėjais.

25.       Iš ieškovės į bylą pateiktų UAB „Ignitis“ ir AB „ESO“ sąskaitų (el. b., 2 t., b. l. 12-14)) matyti, kad ieškovė sumoka ne tik galios dedamąją už 630 kW, (sąskaitoje nurodytu atveju - 1197 Eur), bet ir kitas kainos sudedamąsias dalis. Atitinkamai, vadovaudamasi tuo pačiu principu ieškovė išrašo sąskaitas tretiesiems asmenims (elektros energijos vartojimo subjektams, veikiantiems ieškovės objekte), įskaitant ir atsakovę, remiantis skaitiklių parodymais pagal jų faktiškai sunaudotą elektros energijos kiekį ir jiems rezervuotą galią.

26.       Vadovaudamasi nurodyta metodika, ieškovė atsakovei teikdavo išlaidų kompensavimo aktus, kuriuose buvo detalizuojamos elektros energijos išlaidos, išskiriant kainos sudėtines dalis, skaitiklių parodymus. Vadovaujantis išlaidų kompensavimo aktais, ieškovė apskaičiuodavo atsakovės mokėtiną sumą ir išrašydavo sąskaitą. Nuo Sutarties sudarymo iki 2021 m. rugsėjo ieškovė išlaidų kompensavimo aktuose per klaidą ieškovė nurodydavo tik 9kW įvadinio automato galią (minimali galia), vietoje faktiškai atsakovei rezervuotos 90kW, todėl ieškovė atsakovei kurį laiką klaidingai apskaičiuodavo elektros energijos kainą ir išrašydavo klaidingas sąskaitas (el. b. 2 t., 15). Pastebėjus neatitikimus, mokėtinos sumos buvo perskaičiuotos taikant 90 kW galią pagal tą pačią skaičiavimo metodiką (el. b., 2 t., b. l. 40).

27.       Ieškovė į bylą pateikė atsakovei pateiktų išlaidų kompensavimo aktus, kuriuose buvo klaidingai nurodyta galios dedamoji (9kW) (el. b., 2 t., b. l. 15). Papildomai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovė niekada nekėlė klausimo dėl kainos sudedamųjų dalių (galios dedamosios, patikimumo kategorijos ir kitų), kurios visuomet buvo išskirtos aktuose.

28.       Siekiant išsiaiškinti, ar ieškovė tinkamai perskaičiavo atsakovės mokėtiną už pateiktą elektros energiją sumą, teismas, remiasi lingvistiniu šalių sudarytos sutarties nuostatų aiškinimu. Sutarties 3.2.3. punktu, ieškovė įsipareigojo užtikrinti (rezervuoti) atsakovei ne mažesnį kaip 90 kW bendros galios elektros energijos tiekimą, reikalingą atsakovės įrangos veikimui, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove pagal jai pateiktas sąskaitas. Atsakovė su tokiu ieškovės įsipareigojimu nesutinka, teikdama, kad sutartimi ieškovei buvo numatytas ne įpareigojimas, o teisė tiekti 90 kW galios elektros energiją atsakovei, kad ji tinkamai galėtų vykdyti savo veiklą.

29.       Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).

30.       Nagrinėjamu atveju, teismas pažymi, kad lingvistiniu požiūriu šiuo atveju yra pagrindas sutikti su ieškovės nurodytu šalių sudarytos sutarties 3.2.3. punkto, kuriuo ieškovė įsipareigojo užtikrinti (rezervuoti) atsakovei ne mažesnį kaip 90 kW bendros galios elektros energijos tiekimą, reikalingą atsakovės įrangos veikimui, aiškinimu, konstatuojant, kad ieškovė tinkamai suprato bei vykdė šalių sutarties nuostatas, užtikrindama sutartyje nurodytos ne mažesnio nei 90 kW galios elektros tiekimą atsakovei. Atitinkamai, tokiu atveju atsakovė taip pat turi pareigą tinkamai atsiskaityti su ieškove už pateiktą elektros energiją. Teismas daro išvadą, kad Sutarties 3.2.3 punkte numatyta atsakovės teisė reikalauti iš ieškovės ne mažesnio kaip 90kW bendros galios elektros energijos tiekimo, suponuoja tai, kad ieškovė privalo užtikrinti atsakovei ne mažesnę kaip 90kW elektros energijos, kuri reikalinga įrangos veikimui, tiekimą. Pažymėtina, kad atsakovė, nors ir nesutinka su ieškovės skolos už tiektą elektros energiją paskaičiavimu, tačiau bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių konkrečių paaiškinimų dėl netinkamo elektros energijos kainos paskaičiavimo metodo taikymo bei nepagrindė kuo remiantis, jos manymu, ieškovė sutartimi nebuvo įpareigota teikti būtent sutartyje nurodyto 90 kW galingumo elektros energiją. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu net kelis kartus tikslino prašomą priteisti sumą, tačiau atsakovė savo paskaičiavimų, paneigiančių ieškovės nurodytas sumas ar aplinkybes dėl netinkamo skolos skaičiavimo, į bylą neteikė. Taigi darytina išvada, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti priešingas išvadas dėl šalių tikrosios valios aptariant atsakovės naudojamos elektros galią, sudarant paslaugų teikimo sutartį, ar netinkamo mokėtinos sumos paskaičiavimo (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Teismui nepateikti įrodymai, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės skola už elektros energiją yra sumokėta.

31.       Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis).

32.       Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių atstovų paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas – ieškovei iš atsakovės priteisiama 4 680,86 Eur dydžio skola (CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai).

33.       Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

34.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, todėl atsakovei praleidus terminą piniginei prievolei įvykdyti, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 680,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-04-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo nagrinėjamu atveju patikslintas ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl yra pagrindas priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

28.       Nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 116,38 Eur žyminis mokestį ir patyrė 4159,37 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 135-147; 158-162). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino prašomą iš atsakovės priteisti sumą, ją sumažinant, ieškovei iš atsakovės yra priteisiamas 105 Eur žyminis mokestis, kuris turi būti mokamas už patenkintą ieškovės reikalavimą bei 4159,37 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, iš viso – 4264,37 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

29.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo didesnį žyminį mokestį, ieškovei grąžintina 11,38 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Teismas byloje patyrė 5,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, tenkinus ieškinį į valstybės biudžetą priteisiamos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektromobiliai“, juridinio asmens kodas 302667682, 4 680,86 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt eurų 86 centų) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 680,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4264,37 (keturių  tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 37 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos baseinas“, juridinio asmens kodas 340738249.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos baseinas“, juridinio asmens kodas 340738249, 11,38 Eur (vienuolikos eurų 38 centų) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. kovo 24 d. mokėjimo užduoties Nr. ZK45646, permoką.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektromobiliai“, juridinio asmens kodas 302667682, 5,20 Eur (penkis eurus 20 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                        Kristina Serdiukienė