Administracinio nusižengimo byla

Nr. A15.-877-791/2019

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00335-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.4.8; 1.5.1; 1.5.7; 16.9.1; 16.9.2; 16.9.11; 21.9.10

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. rugsėjo 20 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,

sekretoriaujant Eglei Bubėnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. J., suinteresuotam asmeniui D. T.,

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kurio pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buveinė (duomenys neskelbtini)), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymo.

Teismas

n u s t a t ė :

L. J. pakartotinai vairavo transporto priemonę neblaivus, o būtent, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį, 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 23.02 val. Alytuje, Punsko gatvėje vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,10 promilės girtumas, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis važiavo 75 km/h greičiu, esant leistinam 50 km/h greičiui, tokiu būdu viršijo nustatytą greitį daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 km/h, be to, jo vairuojamas automobilis buvo be privalomosios techninės apžiūros. Tuo L. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 129, 226 punktų reikalavimus ir tokiais veiksmais jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 416 straipsnio 3 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje.

L. J. prisipažino padaręs nusižengimus, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis vairavo, priklauso jo draugei D. T.. 2019 m. rugsėjo 7 d. su D. buvo pas jos motiną, apsipyko ir jis D. automobiliu išvažiavo į namus. Vairavo automobilį, nors buvo išgėręs. Automobiliui techninė apžiūra buvo atlikta. Teisės vairuoti jis neįgijęs, anksčiau jau baustas už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, paskirtos baudos nesumokėjęs. Šiuo metu dirba ir gauna pajamas. Prašo nekonfiskuoti automobilio.

Suinteresuotas asmuo D. T. paaiškino, kad su draugu L. J. nuvažiavo pas motiną, kur L. išgėrė ir jie susipyko. Ji su dukra nuėjo miegoti, tuo metu L. be jos žinios pasiėmė jos automobilį ir išvažiavo. Ji nematė, kaip jis išvažiavo, tik ryte pastebėjo, kad nėra jos automobilio. Prašo nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio. Ji augina neįgalią dukrą ir kad galėtų ja tinkamai pasirūpinti, kiekvieną dieną vežioti į specialią mokyklą, jai reikalingas automobilis, tik dėl dukros ji automobilį įsigijo. Automobilio techninės apžiūros dokumentų neranda ir jų pateikti negali.  

Tai, kad L. J. padarė administracinius nusižengimus, patvirtina ir bylos duomenys: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos nusižengimų padarymo aplinkybės ir įrašytas L. J. pasiaiškinimas, kad su nusižengimais sutinka, gailisi, automobilį vairavo išgėręs alaus, policijos pareigūno D. G. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 23.02 val. Alytuje, Punsko gatvėje užfiksavo atvažiuojančio nuo Lazdijų pusės automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitį 75 km/h, kai leistinas maksimalus greitis 50 km/h; sustabdžius minėtą automobilį, buvo nustatyta, kad jį vairavo L. J.; vairuotojas neturėjo ir nepateikė pareigūnams reikalaujamų dokumentų; patikrinus duomenų bazę buvo nustatyta, kad L. J. teisės vairuoti neturi, jam 2016 m. gruodžio 20 d. paskirta administracinė nuobauda už vairavimą esant neblaiviam neįvykdyta, be to, automobiliui „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatlikta privalomoji techninė apžiūra; bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo akys buvo paraudę, kalba nerišli; alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0039 L. J. nustatytas 1,10 promilės girtumas; taip pat priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, iš kurio matyti, kad automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugojimo aikštelę Alytaus r., Alytaus sen., Užubalių k., Ūdrijos kel. 24. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad L. J. 2016 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį, kuris atitinka ANK 424 straipsnio 4 dalį, 1 200 Eur (4 000 Lt) bauda. Duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, taigi, paskirta nuobauda galiojanti (ANK 40 straipsnis). Tokiu būdu, byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visumą, patvirtina, kad L. J. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti, šiuos veiksmus padarė po to, kai jau buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį, kuris atitinka ANK 424 straipsnio 4 dalį, taigi, vairavo transporto priemonę neblaivus pakartotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 2AT-60-693/2018), vairuodamas jis viršijo leistiną greitį daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 km/h. Be to, jo vairuojamai transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Nors L. J. teisme nurodė, jog automobiliui „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra buvo atlikta, tačiau nei jis, nei automobilio savininkė D. T. automobilio techninės apžiūros dokumento nepateikė, tuo tarpu teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūno D. G. tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad L. J. veiksmuose yra ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 416 straipsnio 3 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų sudėtis. 

Administracinio nusižengimo protokole L. J. veiksmai dėl transporto priemonės vairavimo, neturint teisės ją vairuoti, kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymi, kad ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta administracinė nuobauda už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojas, taip pat ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims (bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų). Tokiu būdu teismas sprendžia, kad L. J. veiksmai dėl vairavimo transporto priemonės neturint tam teisės papildomai pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį nekvalifikuotini, nes ANK 427 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę, kai neturintis teisės vairuoti asmuo pakartotinai vairuoja automobilį būdamas neblaivus (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Skiriant nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad nusižengimai tyčiniai. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad L. J. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. L. J. baustas administracinėmis nuobaudomis. Įvertinus visas bylos aplinkybes, skirtinos sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurios subendrintinos pagal ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatytas taisykles, t. y. parenkant nuobaudą už sunkesnįjį administracinį nusižengimą, šiuo atveju ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos ribose. Be to, įvertinus padarytų nusižengimų pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, tikslu įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį, vadovaujantis ANK 427 straipsnio 2 dalies nuostatomis, L. J. skirtina privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymima, kad aplinkybė, jog asmuo oficialiai nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, nėra kliūtis taikyti ANK 28 straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-443-593/2017).

ANK 427 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti ir administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas ANK 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo byloje gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Pagal suformuotą teismų praktiką, kai už administracinį nusižengimą numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė, ji netaikoma ir yra galimas ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnio nuostatų taikymas, tik kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą nusižengimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-4/2012, Nr. 2AT-30/2013). Tam būtina išsiaiškinti, ar šis daiktas (automobilis) buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant paties savininko teisių, t. y. ar su savininko žinia ir sutikimu. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas nusižengimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.

 Nagrinėjamu atveju L. J. vairavo kitam asmeniui – D. T. priklausantį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), todėl turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, o būtent pagal bylos duomenis šiuo atveju būtina nustatyti, ar asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, perleisdamas šį turtą pažeidėjui, žinojo, kad jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teisme D. T. paaiškino, kad L. J. jai priklausantį automobilį vairavo be jos žinios ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų priešingai, t. y., kad D. T. žinojo, jog jos transporto priemonė bus naudojama kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonė, ji leido vairuoti jos automobilį neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti L. J.. D. T. augina neįgalią dukrą ir kad galėtų tinkamai ja pasirūpinti, jai būtina turėti transporto priemonę, kas leidžia manyti, kad D. T. nebūtų rizikavusi savo transporto priemonę patikėti neblaiviam vairuotojui. Taigi, daroma išvada, kad sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui, nenustatytos – byloje nėra duomenų, kad D. T., kuriai priklauso automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, kadangi automobilį L. J. pasiėmė be jos leidimo ir žinios. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo skyrimas yra negalimas (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. eAN2-513-238/2018, Nr. AN2-212-290/2019). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 

n u t a r i a :

L. J. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, 416 straipsnio 3 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

– pagal Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 35 Eur dydžio baudą;

– pagal Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalį skirti administracinę nuobaudą – 50 Eur dydžio baudą;

– pagal Administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį, taikant šio straipsnio 2 dalį, skirti administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams. 

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir L. J. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

 Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja                       Vilma Dapkevičienė

Papildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant identifikacinį nusižengimo kodą – ROIK 19105437206, įmokos kodą – 1001.

Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.