Baudžiamoji byla Nr. 2K-443-303/2015

                                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01178-2012-5

                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                        1.2.20.16. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjos Audronės Kartanienės,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,

gynėjui advokatui Irenai Sabaitienei,

išteisintajam K. L.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Laimos Šatkienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 2 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžiu K. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 2 d. nutartimi pakeistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendis:

K. L. dėl kaltinimo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo K. L. ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

K. L. buvo kaltinamas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį tuo, kad, būdamas aprašyto ir patikėto turto saugotojas, 2012 m. balandžio 3 d. paaiškinimu Nr. 120156 pasižadėjęs saugoti aprašytą ir jam patikėtą saugoti turtą, jį paslėpė:

Pagal 2012 m. kovo 4 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos faktų fiksavimo pažymą Nr. 120156 ir 2012 m. balandžio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. 02-498 būdamas įpareigotas saugoti jam 2012 m. balandžio 3 d. patikėtą turtą – tris pilnas 1000 litrų talpos talpyklas ir penkias 200 litrų talpos metalines talpyklas su dyzelinu, kurio KN kodas 27101947, esantį Kauno r., (duomenys neskelbtini), jam priklausančiose patalpose, žinodamas, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi dyzelinas (naftos produktas) konfiskuotas, nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu laikas nenustatytas, paslėpė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 4000 l dyzelino, kurio KN kodas 27101947.

Pirmosios instancijos teismas K. L. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį išteisino, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė, pakeisdamas išteisinimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad dyzelinas K. L. buvo pavestas saugoti jo paties administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jis buvo kaltinamas teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171 straipsnio 1 dalyje ir 1712 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir, sprendžiant iš 2012 m. balandžio 3 d. faktų fiksavimo pažymoje Nr. 120156 ir 2012 m. balandžio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. 02-498 esančių įrašų, jam buvo išaiškinta administracinė atsakomybė už mokesčių inspekcijos pareigūnų nurodymų nevykdymą, taip pat administracinė atsakomybė pagal ATPK 211 straipsnį dėl tyčinio antspaudo (plombos) pažeidimo ar nuplėšimo, o ne baudžiamoji atsakomybė pagal BK 246 straipsnį. Dėl to K. L. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė L. Šatkienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, nes netinkamai interpretavo BK 246 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo bei pagrįstumo. Kasatorė remiasi kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-570/2011 ir 2K-131/2013 pateiktais išaiškinimais ir teigia, kad tiek 2012 m. balandžio 3 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos faktų fiksavimo pažyma Nr. 120156, tiek 2012 m. balandžio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. 02-498 patvirtina, kad K. L. pasirašytinai buvo įpareigotas saugoti turtą (tris pilnas 1000 l talpos talpyklas ir penkias 200 l talpos metalines talpyklas su dyzelinu) iki atskiro valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) darbuotojų nurodymo. Mokesčių administravimo įstatymo 143 straipsnis reglamentuoja, kad už šiame įstatyme numatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsakoma pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamas minėtas pažymas dokumentais, pagrindžiančiais išaiškinimą K. L. tik dėl administracinės atsakomybės už turto neišsaugojimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasatorė pažymi, kad ATPK 502 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už aplaidų valstybinio ar visuomeninio turto saugojimą. K. L. turtas saugoti buvo patikėtas minėtomis 2012 m. balandžio 3 d. ir 2012 m. balandžio 5 d. pažymomis, o šis turtas valstybiniu tapo tik 2012 m. gegužės 25 d. Kauno rajono apylinkės teismui priėmus nutartį jį konfiskuoti. Todėl, kasatorės manymu, K. L. ATPK 502 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė negali būti taikoma.

Kasatorė skunde remiasi BPK 1 straipsniu, kuriame nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Šio straipsnio nuostatos įgyvendinamos kompleksiškai taikant Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų normas. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 punkte nustatyta, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytomis taisyklėmis. Teismas privalo įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai, po to įrodymų visumą, t. y. įvertinti įrodymus jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu, o teismo išvada privalo būti pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pasak kasatorės, teismas, vertindamas įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, nes nepagrįstai 2012 m. balandžio 3 d. faktų fiksavimo pažymą Nr. 120156 ir 2012 m. balandžio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. 02-498 vertino kaip dokumentus, kuriais K. L. buvo išaiškinta administracinė atsakomybė už patikėto turto neišsaugojimą. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas nepaisė įrodymų vertinimo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis), todėl padarė klaidingą išvadą, neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių, taip padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, sukliudžiusį išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nutartį.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Laimos Šatkienės kasacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 246 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Taigi objektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu. Šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318/204). Pažymėtina ir tai, kad aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir (ar) Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, t. y. tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318/2014). Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas prokuroro nutarimu. Tokiu atveju asmeniui, kuriam prokuroro nuožiūra perduodamas saugoti turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, turi būti išaiškinta atsakomybė pagal BK 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą. Dėl to iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas. Be to, asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, turi teisę prokuroro nutarimą apskųsti įstatyme nustatyta tvarka (BPK 151 straipsnio 4, 5 dalys). Iš esmės analogiški reikalavimai keliami ir areštuojant turtą civilinio proceso tvarka: surašomas turto arešto aktas, sudaromas šio turto aprašas, išaiškinama antstolio, areštavusio turtą, veiksmų apskundimo tvarka, o turto saugotojui išaiškinamos su turto saugojimu susijusios jo pareigos, atsakomybė, numatyta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 619, 683 straipsniuose ir kt., apie tai nurodant turto arešto akte (CPK 675, 677, 678 ir kt. straipsniai). Taigi, pagal CPK 619 straipsnio 1 dalį už perduoto saugoti (administruoti) turto išeikvojimą, perleidimą ar paslėpimą, taip pat nusikalstamą šio turto sunaikinimą ar sužalojimą, jeigu tai padaro saugotojas (administratorius), baudžiama įstatymų nustatyta tvarka, o pagal to paties straipsnio 2 dalį už perduoto saugoti (administruoti) turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą saugotojas atlygina žalą įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) 101 straipsnio 6 dalį mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taip pat taikomos Civilinio proceso kodekso XL VIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareigūnas turi visas teises ir pareigas dėl mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų, kaip ir šio kodekso nustatyta tvarka turtą areštuojantis antstolis. Todėl pritartina apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad mokesčių administratorius taip pat turi pareigą aprašyto, areštuoto ir patikėto turto saugotojui išaiškinti gresiančią atsakomybę pagal BK 246 straipsnį. Komentuojamo nusikaltimo subjektas turi suvokti savo pareigas ir teises jam patikėto turto atžvilgiu ir žinoti, kad už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį, nes dėl to yra įspėtas, kitaip tariant turi būti nustatytas BK 246 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltininko tiesioginė tyčia (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-96/2015).

Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausia reikėtų pažymėti tai, kad turto areštas procesine prasme suprantamas kaip kelių procesinių veiksmų visuma: turto aprašymas, arešto akto paskelbimas skolininkui (jeigu nėra galimybės paskelbti, turto arešto įregistravimas turto arešto aktų registre) ir turto saugotojo paskyrimas. Tai reiškia, kad skolininko turto aprašymas BPK 246 straipsnio prasme yra neatskiriamas nuo šio turto arešto (CPK 675, 677 straipsniai, BPK 151 straipsnio 4 dalis). 

Analizuojant mokesčių administratoriaus teises, nustatytas MAĮ 33 straipsnyje, mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Vienas iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų yra turto areštas (MAĮ 95 straipsnio 2 punktas), kurį mokesčių administratorius (jo pareigūnas) gali taikyti tik MAĮ nustatytais atvejais – siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (pvz., mokesčių mokėtojas įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų), taip pat nustačius mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Tačiau šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris privalomai registruojamas atitinkamo turto registre (pvz., žemės sklypai, statiniai, transporto priemonės ir kt.) (MAĮ 101 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad VMI pareigūnai sprendimą areštuoti turtą įformina turto arešto aktu ir jo aprašu, kurių formos (FR0506, FR0507) patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11, atkreipiant dėmesį į tai, kad šiose formose taip pat numatyta šio veiksmo apskundimo tvarka ir išaiškintos atsakomybės rūšys (baudžiamoji ir civilinė) už perduoto saugoti turto išeikvojimą, perleidimą, paslėpimą, taip pat nusikalstamą šio turto sunaikinimą ar sužalojimą.

Bylos duomenimis, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) pareigūnai 2012 m. balandžio 3 d. atliko K. L. vykdomos veiklos operatyvų patikrinimą. Šio patikrinimo metu buvo nustatyti teisės aktų (Nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 113, 2 punktas; Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių, patvirtintų VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117, 8 punktas) pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK)  171 straipsnio 1 dalį ir 1712 straipsnio 1 dalį, dėl kurių VMI pareigūnai turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Operatyvaus patikrinimo metu, kaip nustatyta Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklėse (toliau – taisyklės), patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128, su vėlesniais pakeitimais, Kauno AVMI pareigūnų atlikti veiksmai, nustatyti faktai bei rezultatai buvo įforminti 2012 m. balandžio 3 d. Faktų fiksavimo (FR1402 forma) ir 2012 m. balandžio 5 d. Operatyvaus patikrinimo pažymose Nr. 02-498 (FR1050 forma). Pagal Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71 (toliau – taisyklės), numatytą tvarką, Faktų fiksavimo pažyma (FR1402 forma) pildoma siekiant nedelsiant fiksuoti faktus, įrodymus, aplinkybes, paaiškėjusias operatyvaus patikrinimo metu, iki patikrinimo pažymos surašymo, kai įtariama, kad mokesčių mokėtojas vykdo tam tikrą neteisėtą veiką ir ateityje galėtų nuslėpti, pakeisti ar kitaip daryti įtaką operatyvaus patikrinimo metu paaiškėjusioms reikšmingoms faktinėms aplinkybėms (Taisyklių 22 punktas). Operatyvaus patikrinimo pažymoje taip pat fiksuojami visi atlikti veiksmai, faktiniai tikrinimai, tikrinti objektai, atlikti kontroliniai pirkimai, gauti duomenys ir (ar) kita surinkta informacija, susijusi su mokesčių mokėtojo veikla. ?...? Taip pat nurodomi operatyvaus patikrinimo metu nustatyti pažeidimai (Taisyklių 12.10, 12.12 – 12.13 punktai). Taigi, iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nei Faktų fiksavimo pažyma, nei Operatyvaus patikrinimo pažyma savo turiniu, reikšme ir pasekmėmis negali būti tapatinami su turto aprašu, kaip vienu iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, nurodytų MAĮ 95 straipsnyje. Tokios mokesčių administravimo procedūros, kaip turto areštas (turto aprašas), reglamentuojamos MAĮ 101 straipsnyje, Kauno AVMI pareigūnai šioje situacijoje, viena vertus, negalėjo taikyti (šiuo atveju pagal ATPK 269 straipsnį, VMI pareigūnai galėjo paimti teisės pažeidimo tiesioginį objektą (pvz., dyzelinį kurą) ir iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugoti jų pačių nustatytoje vietoje), kita vertus, tokia procedūra ir nebuvo taikyta. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad mokesčių teisėje, kuri priskiriama viešajai teisei, galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia mokesčių administratorių įpareigoja veikti tik jiems suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Todėl plečiamas viešojo administravimo subjekto kompetencijos ribų aiškinimas negalimas.

Taigi, įvertinusi pirmiau išdėstytas MAĮ nuostatas dėl mokesčių administratoriaus teisių taikant turto areštą, (jo aprašą), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje turto aprašas BK 246 straipsnio prasme kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas K. L. turtui nebuvo taikytas. Tai reiškia, kad išteisintojo veikoje nėra ne tik, kaip kad konstatuota skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, BK 246 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios (K. L. suvokimo, kad jis neteisėtai paslėpęs jam patikėtą saugoti turtą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį, nes dėl to yra įspėtas), bet ir K. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnyje, dalyko – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad K. L. nepadarė veikos, turinčios BK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Laimos Šatkienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                     Armanas Abramavičius

                                                                                                                 Aurelijus Gutauskas

                                                                                                                 Audronė Kartanienė