Civilinė byla Nr. 2-9475-772/2014
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05108-2009-7
Procesinio sprendimo kategorija: 113.1; 117.1; 129.20.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gruodžio 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,
nedalyvaujant pareiškėjui (išieškotojui) UAB „Šiaulių banko lizingui“, suinteresuotiems asmenims: antstoliui Arturui Bložei, skolininkei S. A., skolininkės sutuoktiniui Ž. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) UAB „Šiaulių banko lizingas“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuotiems asmenims: antstoliui Arturui Bložei, skolininkei S. A., skolininkės sutuoktiniui Ž. A..
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas (išieškotojas) UAB „Šiaulių banko lizingas“ pateikė teismui prašymą, kuriame nurodo, kad 2014-09-23 UAB „Šiaulių banko lizingas“ gavo antstolio Arturo Bložės pasiūlymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo. Pareiškėjas (išieškotojas) UAB „Šiaulių banko lizingas“, nurodo, kad antstolio kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal 2009-08-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-7455-569/2009 dėl 3356,96 LTL skolos, išieškojimo iš skolininkės S. A. pareiškėjui (išieškotojui) UAB „Šiaulių banko lizingas“. Antstolio duomenimis skolininkė S. A. yra sudariusi santuoką su Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Antstoliui atliekant priverstinius skolos vykdymo veiksmus buvo nustatyta, jog skolininkė S. A. niekur nedirba, o skolininkės sutuoktinis Ž. A. dirba UAB „Neaustima" ir gauna darbo užmokestį. Antstolis Arturas Bložė įpareigojo UAB „Neaustima“ sustabdyti lėšų išieškojimą Ž. A. bei areštavo Ž. A. gunamas pajamas iš UAB „Neaustima". Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas (išieškotojas) UAB „Šiaulių banko lizingas“ prašo teismo nustatyti, kad skolininkei S. A. priklauso 50 procentų jos sutuoktinio Ž. A. darbo užmokesčio, kurį jis gauna dirbdamas UAB „Neaustima“, juridinio asmens kodas 144693112, Basanavičiaus g. 103C, Šiauliai.
Pareiškėjas (išieškotojas) UAB „Šiaulių banko lizingas“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymų negauta.
Suinteresuoti asmenys skolininkė S. A. ir skolininkės sutuoktinis Ž. A. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo pranešimu, nedalyvavimo priežastys nežinomos, atsiliepimų ar prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.
Suinteresuotas asmuo antstolis Arturas Bložė į teismo posėdį neatvyko, pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Prašymas nagrinėtinas šalims nedalyvaujant (CPK 593 str. 3 d.).
Prašymas tenkintinas.
Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas (išieškotojas) 2014-09-23 UAB „Šiaulių banko lizingas“ gavo antstolio Arturo Bložės pasiūlymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo. Vykdant išieškojimą buvo nustatyta, kad skolininkė S. A. niekur nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, pajamų negauna, todėl iš jos asmeninio turto skolų išieškoti nėra galimybės. Aplinkybę, kad skolininkė niekur nedirba patvirtina Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014-09-24 įsakymu Nr. V-572 patvirtinta Darbo ieškančio asmens S. A. atmintinė. Patikrinus skolininkės sutuoktinio Ž. A. turtinę padėtį, buvo nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis gauna pajamas, t. y. dirba UAB „Neaustima“ ir gauna pakankamas pajamas (19 b. l.).
Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). CK 3.117 str. numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais. Pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip.
Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-248/2009, 2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis c. b. Nr. 3K-P-186/2010). CPK 666 str. 1 d. nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
Jeigu iškyla reikalas areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.
Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).
Nustačius minėtas aplinkybes, atsižvelgus į pateiktus rašytinius įrodymus, teismas priima procesinį sprendimą iš pateiktų įrodymų ir daro išvadą, kad prezumpcija, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nepaneigta, todėl pareiškėjo prašymas dėl skolininkės S. A. turto, kuris yra jos bendra su jos sutuoktiniu – Ž. A., nuosavybė, dalies nustatymo, tenkintinas.
Atskirai pažymėtina, kad skolininkės sutuoktinui neįrodžius, kad jo atlyginimas yra asmeninė jo nuosavybė ir darbo užmokestis nėra jų bendras turtas, teismas sprendžia, kad pareiškėjo (išieškotojo) prašymas nustatyti, jog skolininkės S. A. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame su sutuoktiniu Ž. A. turte yra 50 procentų (arba 1/2 dalis) sutuoktinio darbo užmokesčio, gaunamo iš UAB „Neaustima“ yra pagrįstas (CPK 3 str. 1 d., 667 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 593 str., 667 str.,
n u t a r i a :
prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkės S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis, esanti skolininkės sutuoktinio Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamame darbo užmokestyje yra lygi 50 procentų (arba 1/2 dalis), su minėtu bendraturčiu.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Jonas Stubrys