Civilinė byla Nr. e2-544-545/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07864-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.5.7;

2.5.9; 2.6.11.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.8;

2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6;

3.1.7.11; 3.1.18.6.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui

dalyvaujant ieškovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ atstovui advokatui Povilui Juzikiui,

atsakovės S. G. R. atstovui advokatui Andriui Kaluinai,

atsakovui R. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ patikslintą ieškinį atsakovams R. R., S. G. R. dėl 2018-08-31 deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 bei 2018-10-05 d. dovanojimo sutarties notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, VĮ Registrų centro įrašų dalinio panaikinimo bei nuosavybės teisės pripažinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-.

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Tarptautinė statybos korporacija“, į. k. 110019391, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, su ieškiniu, prašydama:

-pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2018-08-31 d. Deklaraciją Nr.1 (dalyje dėl 49,20 m. tvoros, esančios ieškovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini) ) dalyje), Deklaraciją Nr. 2, Deklaraciją Nr. 3 ir Deklaraciją Nr. 4 bei atitinkamai panaikinti teisinę inžinerinių statinių: 1) tvoros - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 2) vartų - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 3) bromos - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 4) tvoros - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ,2018-09-28 registraciją V. R. vardu;

-pripažinti niekine ir negaliojančia 2018-10-05 d. tarp dovanotojų V. R. ir jo žmonos S. G. R. ir apdovanotojo atsakovo R. R. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) dėl Daikto l (dalyje dėl 49,20 m. tvoros, esančios ieškovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini) ) dalyje), Daikto 2, Daikto 3 bei Daikto 4, bei atitinkamai panaikinti teisinę inžinerinių statinių: 1) tvoros - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 2) vartų - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 3) bromos - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei 4) tvoros - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 2018-10-05 d. registraciją atsakovo R. R. vardu;

-pripažinti ieškovei UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ nuosavybės teisę į inžinerinius statinius:

1) Tvoros (Daikto l) dalį - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 49,20 m. ilgis iš 158,70 m., adresas (duomenys neskelbtini) , esančią ieškovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini) ) dalyje;

2) Vartus (Daiktą 2)- unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ,4,45 m. ilgis, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ;

3) Bromą (Daiktą 3) - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,57 m. ilgis, esančią adresu (duomenys neskelbtini) ;

4) Tvorą (Daiktą) - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 10,02 m. ilgis, esančią adresu (duomenys neskelbtini) ;

- priteisti iš  atsakovų ieškovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“  naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 586 Eur žyminio mokesčio (el.bylos t.1 b.l. 103), 2541 Eur (1573 Eur+968 Eur) advokato išlaidų (b.l.108).

Patikslintame ieškinyje bei ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-07-17 d. nutartimi civ.byloje Nr. 2-370-614/2009 patvirtino 2009-07-15 d. taikos sutartį (toliau - Taikos sutartis) sudarytą tarp A. R. a.k.  (duomenys neskelbtini)  ir V. R. a. k. (duomenys neskelbtini)  abu broliai šiuo metu mirė.  

Taikos sutartimi A. R. ir V. R. atsidalijo jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus ir patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) , ir nustatė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką.

Taikos sutarties pagrindu A. R. asmeninės nuosavybės teise atiteko:

1) pastatas- gyvenamasis namas (adresu (duomenys neskelbtini) ) (toliau - Pastatas);

 2) pastate - gyvenamajame name (adresu (duomenys neskelbtini) .

Taikos sutarties pagrindu V. R. nuosavybės teise atiteko:

1) pastate-gyvenamajame name (adresu (duomenys neskelbtini) ;

2) 821/1000 dalis neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) pastate-gyvenamajame name (adresu (duomenys neskelbtini) ); 3) pastatas-gyvenamasis namas (adresu (duomenys neskelbtini) ) ir 4) pastatas - ūkinis pastatas (adresu (duomenys neskelbtini) ).

Taikos sutarties pagrindu šalys taip pat nusistatė naudojimosi tvarką ir susitarė, kad A. R. naudosis 1829 kv. m. (1829/3657 dalys) žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) dalimi, o V. R. naudosis 1828 kv. m. (1828/3657 dalys) Žemės sklypo dalimi. Naudojimosi tvarka nustatyta pagal Taikos sutartyje patvirtintą UAB „Geoteka“ žemės sklypo planą M1:500 sklypo plotas 3657 m. ir jame nustatytus koordinačių taškus, sklypų ribos taškus.

2010-05-06 d. A. R. ir V. R. Vilniaus miesto savivaldybei pateikė prašymą pritarti statinio projektui 110710, aiškinamąjį raštą bei kitus prašymo priedus. Prašymu buvo prašoma pritarti objekto - tvoros statybai. Numatytas 179 m. ilgio tvoros, ne mažiau kaip 3,5 m. vartų bei 0,9 m. vartelių įrengimas Žemės sklype.

2011-05-11 d. užsakovams A. R. ir V. R. buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės rašytinis pritarimas projektui (duomenys neskelbtini) (toliau - Statybos leidimas).

2011-09-16 d. gavus Statybos leidimą, tarp A. R. ir V. R. (kaip įgaliotas asmuo pasirašė V. R. sūnus, atsakovas R. R.), buvo sudaryta sutartis dėl tvoros statybų A. R. ir V. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype (toliau - Sutartis dėl tvoros statybų).

Sutarties dėl tvoros statybų 1 p. numatė, jog A. R. ir V. R. sutarė bendrai statyti tvorą, juosiančią Žemės sklypą, pagal atitinkamomis valstybės institucijomis suderintą statytos projektą (architektė G. B.).

Sutarties dėl tvoros statybų 2 p. numatė, jog „šalys susitarė bendrai proporcingomis dalimis finansuoti visas su tvoros statyba susijusias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad bendras numatomas pastatyti tvoros ilgis yra 179 metrai, iš kurių 70 metrų eina A. R. naudojama sklypo dalimi, o 109 metrai eina V. R. naudojama sklypo dalimi, proporcingas finansavimas reiškia, kad A. R. apmoka 70/179 dalis visų su tvora susijusių išlaidų, o R. R. apmoka 109/179 dalis visų su tvoros statyba susijusių išlaidų“.

Sutarties dėl tvoros statybų sąlygos numatė, jog statomą tvorą sudaro tiek tvoros pamatų įrengimas ir atraminių tvoros stulpų išmūrijimas iš plytų (Sutarties 6 p.), tiek metalinių skydų gamyba ir įrengimas (Sutarties 7 p.).

2012-09-17 d. tarp A. R. ir V. R. buvo sudaryta sutartis dėl bendros veiklos A. R. ir V. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype (toliau - Sutartis dėl bendros veiklos).

Sutartyje dėl bendros veiklos šalys įtvirtino, jog A. R. paveda R. R. užsakyti ir įrengti, įvažiavimo į Žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, automatiškai valdomus vartus ir rakinamus vartelius pėstiesiems, bei apšvietimą prie įvažiavimo ir įėjimo į Žemės sklypą. Už šiuos darbus A. R. avansu sumoka R. R. 1448,10 Eur (5000,00 Lt).

A. R., tiek už vartų, tiek už tvoros statybos darbus jo sklypo dalyje yra pilnai atsiskaitęs - sumokėta 30 000 Lt. 2011-10-31 d. - 6000 Lt; 2012-01-09 d. sumokėta 8000 Lt; 2012-04-13 d. - 5000 Lt; 2012-07-11 d. - 6000 Lt; 2013-05-15 d. - 5000 Lt.

2013-12-23 d. A. R. UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ sudarė Žemės sklypo dalies ir Pastato pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurios pagrindu A. R. pardavė Bendrovei Pastatą ir 1829/3657 dalį Žemės sklypo (toliau - Pirkimo pardavimo sutartis).

2014-01-24 d.  tarp A. R. ir Bendrovės buvo pasirašytas Žemės sklypo dalies ir Pastato priėmimo - perdavimo aktas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), nuo kurio pasirašymo Pastatas ir Žemės sklypas nuosavybės teise perėjo ieškovei.

2014-10-16 d. Bendrovės užsakymu UAB „NT matavimai“ matininkai parengė Žemės sklypo su statiniais kadastro bylą 13/7183 (toliau – Pirminė kadastro byla), kurios duomenimis 2014-10-16 d.  Bendrovės Žemės sklypo dalyje nustatyti Bendrovei nuosavybės teise priklausantys statiniai: tvora T2 (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , aukštis 1,8 m., ilgis 53,59 m., pažymėjimas plane T2, baigtumas 100%) ir tvora T1 (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , aukštis 1,8 m., ilgis 7,65 m., pažymėjimas plane T1, baigtumas 100%).

Vykstant teisminiam ginčui su bendrasavininku, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-26 d. nutartimi civ. byloje Nr.2-47908-807/2014 R. R. prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė Bendrovei disponuoti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ), dalimi - parduoti, įkeisti, išnuomoti, jame statyti statinius ir pan.

Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2018-09-25 d., kuomet Vilniaus apygardos teismo 2018-09-25 d. sprendimu civ.byloje Nr.2A-1922-603/2018 R. R. ieškinys Bendrovei buvo atmestas kaip nepagrįstas,  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos.

Taigi, nuo 2014-11-26 iki 2018-09-25 d. ieškovei nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype jokia statyba nebuvo galima. Taigi,  ieškovės nuosavybės teisė inžinerinius statinius 2014-10-16 Pirminės kadastro bylos pagrindu nebuvo galima įregistruoti VĮ Registrų centre.

2018-10-10 d.  mirė V. R.. Jo teisių perėmėjais tapo sūnus R. R. ir V. R. žmona S. G. R.

2018-10-12 d. ieškovei vadovaujantis Pastato rekonstravimo projektiniais pasiūlymais, projektuotojas UAB „Architectura humana“, projekto vadovas architektas R. P. (NKPS at. Nr.(duomenys neskelbtini)) statytojas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ (toliau - Projektiniai pasiūlymai), atliekant numatytus tvoros griovimo darbus atsakovas Bendrovei pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, jog Bendrovės Žemės sklypo dalyje nuo 2018-09-28 d. yra įregistruota V. R. nuosavybės teisė į kitus inžinerinius statinius: 1) tvorą - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 2) vartus - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 3) bromą - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei 4) tvorą - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau kartu – Statiniai). Išraše taip pat buvo nurodyta, jog 2018-10-05 d. dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Statiniai buvo įregistruoti atsakovo R. R. vardu.

Atsižvelgiant į tai, 2018-10-16 d. Bendrovė VĮ Registrų centrui pateikė prašymą, kuriame buvo prašoma pateikti informaciją kokiu juridiniu pagrindu Statiniai nuo 2018-09-28 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti V. R., o nuo 2018-10-05 d. atsakovo R. R. asmenine nuosavybe. 

2018-10-18 d. VĮ Registrų centras pateikė atsakymą-raštą Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau - Raštas), su kuriuo kartu pateikė ir visus Statinių įregistravimą patvirtinančius pirminius dokumentus. Atsakyme nurodoma, kad pirminė teisinė registracija V. R. vardu (2018-09-28) atlikta pagal 2018- 08-31 d. Deklaracijas apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1,  Nr. 2, Nr. 3 Nr. 4 (toliau – Deklaracijos), matininkės N. S. 2017-12-29 d. kadastro bylą su priedais ir Statybos leidimą:

-        2018-08-31 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1 (toliau - Deklaracija Nr.1) buvo nurodyta, jog V. R. pastatė naują statinį ar jo dalį - tvorą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , ilgis 158,70 m.; (toliau – Daiktas l);

-        2018-08-31 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.2 (toliau - Deklaracija Nr. 2) buvo nurodyta, jog V. R. pastatė naują statinį ar jo dalį - vartus, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , ilgis 4,45 m.; (toliau – Daiktas 2);

-        2018-08-31 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.3 (toliau - Deklaracija Nr. 3) buvo nurodyta, jog V. R. pastatė naują statinį ar jo dalį - bromą (vartelius), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ilgis 2,57 m.; (toliau – Daiktas 3);

-        deklaracijoje apie statybos užbaigimą paskirties pakeitimą Nr.4 (toliau - Deklaracija Nr. 4) buvo nurodyta, jog V. R. pastatė naują statinį ar jo dalį - tvorą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , ilgis 10,02 m.; (toliau – Daiktas 4);

VĮ Registrų centras rašte nurodė, jog antrinė registracija 2018-10-05 d. atsakovo vardu buvo atlikta 2018-10-05 d. dovanotojų V. R. ir jo žmonos atsakovės S G. R. ir apdovanotojo R. R. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) pagrindu (toliau - Dovanojimo sutartis).

2019-01-31 d. VĮ Registrų centras pateikė atsakymą dėl dokumento kopijos pateikimo, kuriuo informavo, jog 2018-08-31 prašymą Nr.(duomenys neskelbtini) susijusį su Statinių įregistravimu V. R. vardu (pirminė teisinė registracija) pateikė ne pats V. R., o atsakovas R. R. 2014-08-28  d. įgaliojimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),  pagrindu.

Ieškovės nuomone, Statiniai buvo įregistruoti dokumentų pagrindu, kuriuose buvo sąmoningai nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog V. R. yra visų Statinių statytojas (savininkas) bei V. R. tokiu būdu neteisėtai įgijus nuosavybės teisę į Statinius, juos vėliau neteisėtai Dovanojimo sutartimi perleido sūnui, t.y. atsakovui.

2018-09-25 d. teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, t. y. draudimą statyti statinius ieškovės Žemės sklypo dalyje, 2018-09-28 d. jau buvo įregistruota V. R. nuosavybės teisė į Statinius esančius būtent išimtinai tik ieškovės Žemės sklypo dalyje.

V. R. žinojo ir turėjo žinoti, jog jam kaip statytojui (savininkui) teisėtai priklausė tik Daikto l dalis, o būtent 109,50 m. iš 158,70 m. ilgio tvoros dalis, esanti jo žemės sklypo dalyje (duomenys neskelbtini), tačiau V. R. neteisėtai Deklaracijose nurodė, jog yra viso Daikto l bei Daikto 2, Daikto 3 ir Daikto 4 statytoju (savininku), taip pasisavindamas pastarajam nepriklausantį turtą.

Taigi, Deklaraciją Nr. 2, Deklaraciją Nr. 3, Deklaraciją Nr. 4 bei Deklaracijos Nr. 1 dalį (dėl 49,20 m. tvoros esančios Ieškovės Žemės sklype) bei Dovanojimo sutarties dalį dėl Daikto 2, Daikto 3, Daikto 4 ir Daikto l dalies (49,20 m. tvoros esančios ieškovės Žemės sklype), pripažinus niekine ir negaliojančia, VĮ Registrų centro įrašai, jog Statiniai priklauso tik V. R., o vėliau ir R. R., taip pat atitinkamai naikintini.

Ieškovė nurodė, kad ieškovės Žemės sklype esantys inžineriniai statiniai Daiktas 2, Daiktas 3, Daiktas 4 ir Daikto l (dalis) priklausė ieškovei, o būtent:

a) kitas inžinerinis statinys, Tvora - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 158,7 m. ilgis, adresas (duomenys neskelbtini) , (Daiktas l), o būtent 49,20 metru iš 158,70 metru dalies tvoros dalis esanti Bendrovės Žemės sklypo dalyje:

b) kitas inžinerinis statinys, Vartai - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 4,45 m. ilgis, adresas (duomenys neskelbtini) , (Daiktas 2);

c) kitas inžinerinis statinys, Broma - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,57 m. ilgis, adresas (duomenys neskelbtini) , (Daiktas 3);

d) kitas inžinerinis statinys, Tvora - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 10,02 m. ilgis, adresas (duomenys neskelbtini) , (Daiktas 4).

Statybos įstatymo 1 str. 2 d. yra nustatyta, kad statytojas (užsakovas), tai fizinis arba juridinis asmuo, kuris investuoja kapitalą į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas perduoda kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui).

CK 4.47 str. 1 d. 4 p. reglamentuota, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra pagaminant naują daiktą. Tai reiškia, kad asmuo, pagaminęs daiktą tampa jo savininku.

VĮ Registrų centro ieškovei pateiktuose Deklaracijose nurodyta, kad Statinių vienasmeniu statytoju yra V. R., todėl remiantis Deklaracijų turiniu, V. R. buvo įregistruota nuosavybės teisė į visus Statinius. Ieškovės teigimu, VĮ Registrų centrui pateiktos Deklaracijos buvo užpildytos neteisingai, t. y. jose buvo sąmoningai nurodyta melaginga informacija, jog vieninteliu Statinių statytoju yra tik V. R.. Ieškovė su tuo kategoriškai nesutinka. Tai, kad V. R. nebuvo vienintelis Statinių savininkas patvirtina žemiau dėstomi argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai.

Pažymi, jog ieškovė neginčija Deklaracijos Nr.1 dalies, kurioje Daikto l dalies, t. y. 109,50 m. iš 158,70 m. ilgio tvoros dalies, statytoju yra nurodytas V. R.. Atitinkamai, ieškovė neginčija, jog V. R. yra Daikto l dalies, t. y. 109,50 m. iš 158,70 m. ilgio tvoros dalies (esančios V. R. naudojamoje Žemės sklypo dalyje), pirminis savininkas.

Po 2009-07-17 d. teismo patvirtintos Taikos sutarties bei jos pagrindu nustatytos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos bei šiame Žemės sklype esančių statinių atidalijimo (tame tarpe Pastato), Žemės sklypo bendrasavininkai A. R. ir V. R. pradėjo Statinių statybos darbus.

Pirma, 2010-05-06 d. Vilniaus miesto savivaldybei buvo pateiktas Žemės sklypo bendrasavininkų A. R. bei V. R. prašymas pritarti statinio projektui 110710, kuris buvo užpildytas pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir adresuotas Vilniaus miesto savivaldybei bei aiškinamasis raštas bei kiti šio prašymo priedai.

2010-05-06 d. prašyme, kurį pasirašė tiek A. R., tiek V. R., yra aiškiai ir kategoriškai nurodyta pagrindinė informacija:

„subjekto pavadinimas - Tvora.

Statytojas V. R.. a.k. (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini)

R.

Projektuotojas G. B., (duomenys neskelbtini)  Nr. (duomenys neskelbtini);

Statinio projektas Supaprastintas techninis projektas (duomenys neskelbtini);

Statybos vieta unik. Nr.(duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) “.

Su 2010-05-06 d. prašymu pateiktame Aiškinamajame rašte yra nurodyta, jog statytojais yra - V. R. ir A. R.. Techniniai statinio rodikliai - tvora, 179 metrai (įskaičiuojant vartų ir vartelių ilgį).

Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, jog: „sklype yra kelio servitutas (teisė važiuoti transporto priemonėmis). Tuo tikslu projektuojami dveji vartai (abiejuose servitutinio kelio galuose), įsipareigojant suteikti teisę vartais naudotis servituto naudotojams. Vartų plotis - ne mažiau 3,5 m.; vartelių - 0,9 m. Tvoros pamatas neturi išlysti už sklypo ribų“.

Taigi, 2010-05-06 d. prašymas ir Aiškinamasis raštas, kuriame Statinių statytojais yra aiškiai nurodyti V. R. ir A. R., ir kurie yra pasirašyti minėtų asmenų parašais, neginčytinai patvirtina faktą, jog V. R. 2018-08-31 d. Deklaracijose pateikė melagingą informaciją, jog tik jis vienas yra Statinių statytojas.

Antra, 2011-05-11 d. Žemės sklypo bendrasavininkams bei užsakovams A. R. ir V. R., 2011-05-06 d. prašymo pagrindu, Vilniaus miesto savivaldybė išdavė Statybos leidimą.

Statybos leidime, iš esmės pagrindiniame Statinių (išskyrus Bromą) statybą leidžiančiame dokumente, yra aiškiai nurodyta:

„projekto stadija - techninis projektas; kompleksas - 10-29 TP; objektas - TVORA;

statinio kategorija - II grupės nesudėtingas statinys; statybos rūšis - nauja statyba; adresas - (duomenys neskelbtini);

Užsakovas - V. R. A. R.: projekto vadovas - G. B.“.

Pažymi, jog prie Statybos leidimo pridėtas projekto vadovo, G. B., parengtas Žemės sklype projektuojamos tvoros ir vartelių sklypo planas. Planas taip pat yra pasirašytas abiejų Žemės sklypo bendrasavininkų bei užsakovų - V. R. ir A. R.

Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės 2011-05-10 d. Statybos leidimas bei projektuojamos tvoros sklypo planas, patvirtina faktą, jog Statinių užsakovu (statytoju) buvo V. R. ir A. R.. Taigi, šis įrodymas taip pat neginčytinai patvirtina faktą, jog V. R. D. nurodė melagingus duomenis, jog yra vienintelis Statinių statytojas todėl Deklaracija Nr.1 (jos dalis dėl 49,20 m. tvoros dalies, esančios A. R. naudojamoje Žemės sklypo dalyje, priklausymo V. R.), Deklaracija Nr.2, Deklaracija Nr.3 ir Deklaracija Nr.4 yra nepagrįstos.

Trečia, 2011-09-16 A. R. ir atsakovas R. R. (veikiantis pagal V. R. įgaliojimą) sudarė Sutartį dėl tvoros statybų. Šios sutarties 1 p. nustatyta, kad šalys susitarė: „bendrai statyti tvorą, juosiančią Sklypą, pagal su atitinkamomis valstybės institucijomis suderintą statybos projektą (architektė G. B.)“.

Sutarties dėl tvoros statybų 2 p. aiškiai numatė, jog A. R. iš 179 m. tvoros priklauso 70 m. dalis jo sklypo dalyje: „šalys susitarė bendrai proporcingomis dalimis finansuoti visas su tvoros statyba susijusias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad bendras numatomas pastatyti tvoros ilgis yra 179 metrai, iš kuriu 70 metru eina A. R. naudojama sklypo dalimi, o 109 metrai eina V. R. naudojama sklypo dalimi, proporcingas finansavimas reiškia, kad A. R. apmoka 70/179 dalis visų su tvora susijusių išlaidų, o R. R. apmoka 109/179 dalis visų su tvoros statyta susijusių išlaidų“.

Taigi, Sutartis dėl tvoros statybų neginčytinai patvirtina faktą, jog A. R. ir V. R. kartu statė Statinius (Tvorą su vartais ir varteliais viso -179 m.), kurių 70 m. dalis priklausė būtent A. R., jo Žemės sklypo dalyje.

Ieškovo nuomone,  Sutartis dėl tvoros statybų, kurią pasirašė A. R. ir V. R., neginčytinai patvirtina faktą, jog 70 m. Statinių dalis (tvora, vartai ir varteliai) priklausė A. R., jo sklypo dalyje, o 109 m. Statinių dalis (tvora) priklausė V. R., jo sklypo dalyje, todėl V. R. nebuvo vienintelis Statinių savininkas ir Deklaracijose buvo nurodyti melagingi duomenys.

Ketvirta, 2012-09-17 d. tarp A. R. ir R. R. (kaip V. R. įgalioto asmens) buvo sudaryta Sutartis dėl bendros veiklos (ši sutartis ieškovės buvo nutraukta 2014-08-31 d., jos nutraukimas po ketverių metų trukusio bylinėjimosi su R. R., Vilniaus apygardos teismo 2018-09-25 d. sprendimu buvo pripažintas teisėtu civ.byloje Nr.2A-1922-603/2018).

Sutarties dėl bendros veiklos 1 p. nustatyta, kad A. R. išnuomoja R. R. savo Žemės sklypo naudojamą dalį dešimčiai metų, o vietoje nuomos mokesčio R. R. įsipareigoja rūpintis išnuomotos Žemės sklypo dalies tvarkymu ir priežiūra.

Sutarties dėl bendros veiklos 5 p. įtvirtina, jog A. R. paveda R. R. užsakyti ir įrengti įvažiavimo į Žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (A. R. Žemės sklypo dalis) automatiškai valdomus vartus ir rakinamus vartelius pėstiesiems, bei apšvietimą prie įvažiavimo ir įėjimo į Žemės sklypą. Už šiuos darbus A. R. avansu sumoka R. R. 5000 litų.

Sutartyje dėl Bendros veiklos buvo įvardinta, jog A. R. Žemės sklypo dalyje iš (duomenys neskelbtini) pusės įrengiami a) automatiškai valdomi vartai (Daiktas 2); b) rakinami varteliai pėstiesiems, kurie yra pastato bromoje (Daiktas 3).

Be to, ieškovės pateikiami  įrodymai patvirtina, jog A. R. yra pilnai atsiskaitęs, tiek pagal Sutartį dėl tvoros statybų, tiek pagal Sutartį dėl bendros veiklos: iš viso A. R. už statybos darbus jo Žemės sklypo naudojamoje dalyje (tvora ir vartai bei rakinami varteliai) sumokėjo 30 000 Lt sumą: 1)2011-10-31 -6000 Lt; 2) 2012-01-09-8000 Lt; 3) 2012-04-13-5000 Lt; 2012-07-11 - 6000 Lt; 4) 2013-05-15 - 5000 Lt.

Bylą nagrinėjančiam teismui yra pateiktas 2012-10-26 pakvitavimas, kuriame aiškiai nurodyta: „aš R. R., gavau nuo A. R. 2000 (dviejų tūkstančių litų mokėjimą pagal 2012 m. rugsėjo 17 d. sutarties 5 punktą, už įvažiavimo i sklypą iš (duomenys neskelbtini) automatiškai valdomus vartus ir rakinamus vartelius“.

Taigi, Sutartis dėl tvoros statybų ir Sutartis dėl bendros veiklos patvirtinta, kad: 1) 179 m. tvora buvo pastatyta A. R. ir V. R. iniciatyva ir lėšomis, proporcingai kiekvieno naudojamai Žemės sklypo daliai (Daikto l dalis ir Daiktas 4); 2) vartai bei rakinami varteliai (Daiktas 2 ir Daiktas 3) A. R. Žemės sklypo naudojamoje dalyje buvo pastatyti A. R. pavedimu (R. R.) bei išimtinai jo lėšomis.

Ieškovės nuomone, Sutartis dėl tvoros statybų ir Sutartis dėl bendros veiklos, kurią pasirašė A. R. ir V. R., taip pat A. R. mokėjimai pagal sutartis už tvoros ir vartų statybos darbus jo naudojamoje Žemės sklypo dalyje, patvirtina faktą, jog Statiniai nepriklausė ir negalėjo priklausyti tik vienam V. R., todėl nuosavybė į juos 2018-08-31 d. Deklaracijų pagrindu tik vieno V. R. vardu buvo įregistruota neteisėtai.

Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu bei įstatyminiu reglamentavimu (CK 4.47 str. 1 d. 4 p. ir Statybos įstatymo 1 str. 2 d.) teigiama, kad: 1) tvoros dalies, esančios A. R. naudojamoje Žemės sklypo dalyje, statytoju bei savininku buvo A. R.; 2) tvoros dalies, esančios V. R. naudojamoje Žemės sklypo dalyje, statytoju bei savininku buvo V. R.; 3) automatinių vartų, bei rakinamų vertelių kurie yra rengti A. R. naudojamoje Žemės sklypo dalyje, statytoju bei savininku buvo A. R.. Akivaizdu, jog V. R. D. nurodė melagingus duomenis, jog yra vienintelis Statinių savininkas, todėl Deklaracija Nr.1 (jos dalis dėl 49,20 m. tvoros dalies, esančios A. R. naudojamoje Žemės sklypo dalyje, priklausymo V. R.), Deklaracija Nr.2, Deklaracija Nr.3 ir Deklaracija Nr.4 yra niekinės ir nepagrįstos (CPK 178 str., 185 str.).

CK 6.305 str. 1 d. nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (preke) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

Daiktų sampratą reglamentuoja CK 4.12, 4.13 str. Pagal CK 4.12 str. pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Pagal CK 4.13 str. antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 str. 1 d.). Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 str. 2 d.).

CK. 4.19 str. nustato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 4.19 str. priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. CK 4.14 str. 1 d. nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.

2013-12-23 d. A. R. ir ieškovė sudarė Žemės sklypo dalies ir Pastato Pirkimo - pardavimo sutartį. 2014-01-24 tarp A. R. ir Bendrovės buvo pasirašytas Žemės sklypo dalies ir Pastato priėmimo - perdavimo aktas. 2013-12-23 d. Pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog ieškovei pereina ir 2009-07-17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civ.byloje Nr.2-370-614/2009 nustatyta Žemės sklypu naudojimosi tvarka.

Bendrovės teigimu, Pirkimo pardavimo sutarties pagrindu A. R. ne tik perleido Bendrovei nuosavybės teise Pastatą bei 1829/3657 dalį Žemės sklypo, tačiau taip pat ir visus Pastato bei Žemės sklypo dalies priklausinius bei kitus antraeilius daiktus, tame tarpe: 1) tvoros dalį, esančią parduodamoje Žemės sklypo dalyje; 2) vartus, įrengtus parduodamame Žemės sklype; bei 3) bromą, kuri iš esmės yra Pastato sudedamoji dalis.

Teigiama, jog nėra ir negali būti ginčo, jog Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, Žemės sklypo dalis ir Pastatas nuosavybės teise perėjo Bendrovei. Tvora, esanti Bendrovės Žemės sklypo dalyje, yra įrenginys, ribojantis Žemės sklypo dalį bei joje esantį Pastatą, taip pat užtikrinantis šių objektų apsaugą (Daikto l dalis ir Daiktas 4). Vartai (Daiktas 2), bei rakinami varteliai (Daiktas 3) įrengti Bendrovės žemės sklypo dalyje, yra įrenginys, užtikrinantis galimybę patekti į Žemės sklypo dalį bei Pastatą.

Akivaizdu, jog išvardinti inžineriniai statiniai yra skirti tarnauti Žemės sklypui ir Pastatui, yra tiesiogiai susiję su jais ūkine paskirtimi, bei turi tikslą tenkinti pagrindinių daiktų poreikius. Statiniai yra visiškai susieti su Žemės sklypu bei Pastatu, savarankiškai egzistuodami jie neatliktų funkcijų pagal savo paskirtį ir pagrindinio daikto savininko poreikius. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad: 1) Daiktas l, jo dalis (49,20 m.), esanti A. R. naudojamoje Žemės sklypo dalyje; 2) Daiktas 2, vartai; 3) Daiktas 3, bromą (varteliai), 4) Daiktas 4, tvora, neginčytinai yra Žemės sklypo ir Pastato priklausiniai.

Nagrinėjamu atveju A. R. ir Bendrovės sudarytoje Pirkimo pardavimo sutartyje nebuvo padaryta jokios išlygos, jog tam tikri Žemės sklypo dalies ir/arba Pastato priklausiniai lieka nuosavybės teise A. R..

Ieškovės nuomone, Pirkimo pardavimo sutarties pagrindu A. R. ne tik perleido Bendrovei nuosavybės teise Pastatą bei 1829/3657 dalį Žemės sklypo, tačiau taip pat ir visus tuo metu pastatytus Pastato bei Žemės sklypo dalies priklausinius bei kitus antraeilius daiktus, tame tarpe: 1) Daiktą l, 49,20 m. tvoros dalį, esančią parduodamoje Žemės sklypo dalyje; 2) Daiktą 2 automatinius vartus, įrengtus parduodamame Žemės sklype; 3) Daiktą 3 bromą (rakinami varteliai), įrengtus parduodame Pastate bei 4) Daiktą 4, tvorą, esančią parduodamoje Žemės sklypo dalyje.

Statybos įstatymo 28 str. 4 d. yra nustatyta, kad statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Taigi, Statybos įstatyme yra tiesiogiai įtvirtinta, jog deklaracija apie statybos užbaigimą turi būti pasirašyta statytojo arba jo teisių perėmėjo.

Ieškovės nuomone, ieškovas pagrindė, kad  Statinių statytojais buvo du asmenys: V. R. bei A. R., o Bendrovė yra teisėta A. R. statytojo teisių perėmėja bei Statinių dalies savininkė. Atitinkamai 2018 metais VĮ Registrų centras pateiktas ginčo Deklaracijas apie Statinių statybos užbaigimą turėjo pasirašyti V. R. bei Bendrovė.

Nepaisant šios aplinkybės, V. R. VĮ Registrų centrui pateiktose Deklaracijose grafoje „duomenys apie statytoją“, nurodė save vienintelių Statinių statytoju, todėl šių Deklaracijų pagrindu nuosavybės teisė į Statinius buvo įregistruota vieno V. R. vardu.

Be to, V. R. VĮ Registrų centui pateiktuose Deklaracijose patvirtino, kad jam žinoma įstatymų nustatyta atsakomybė už joje pateiktų duomenų ir prie prašymo pridėtų dokumentų atitiktį tikrovei: „Įstatymų nustatyta atsakomybė už šioje deklaracijoje pateiktų duomenų ir prie prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pridėtų dokumentų atitiktį tikrovei žinoma. Įsipareigoju nuolat saugoti mano turimus ir prie prašymo pridėtus statybos dokumentus, o perleidus statinius kitam asmeniui - perduoti dokumentus nuolat saugoti šiam asmeniui.“

Taigi, V. R. parašu patvirtindamas 2018-08-31 d. Deklaracijas, prisiėmė atsakomybę dėl Deklaracijose pateiktų duomenų ir su pateiktu prašymu pridėtų dokumentų atitikimo tikrovei.

V. R. žinojo ir turėjo žinoti, jog jam, kaip statytojui (savininkui), teisėtai priklausė tik Daikto l dalis, o būtent 109,50 m. iš 158,70 m. ilgio tvoros dalis, esanti jo naudojamoje Žemės sklypo dalyje. Dėl šios priežasties teigiama, jog V. R., sąmoningai visose Deklaracijose save nurodydamas kaip vienintelį Statinių statytoją, neteisėtai užvaldė nuosavybės teisę ir į Bendrovei (kaip A. R. teisių perėmėjai) priklausančius Statinius (Daikto l dalį, Daiktą 2, Daiktą 3 ir Daiktą 4). V. D. sąmoningai buvo nurodytas 99 proc. Statinių baigtumas.

Lietuvos teismų praktikoje konstatuota, jog Deklaracija apie statybos užbaigimą laikytina vienašaliu sandoriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-11 d. nutartis adm.byloje  Nr. A502-1208/2014, LAT 2018-02-28 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-26-701/2018).

CK 1.80 str. 1 d. įtvirtina, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Statybos įstatymo, galiojusio Deklaracijų surašymo metu, 28 str. 4 d. (Statybos užbaigimas) buvo reglamentuojama, kad statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Statybos įstatymo 2 str. 99 p. numato, jog statytojas (užsakovas) - Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai).

Atsižvelgus į Statybos įstatymo 28 str. 4 d. teisės normų lingvistinį įsakmų suformulavimą, spręstina, jog įstatymo norma, numatanti, kad nesudėtingų statinių statyba, rekonstrukcija užbaigiama statytojui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, laikytina imperatyvia.

Nagrinėjamu atveju, Deklaracijose (Deklaracijoje Nr.1 dalyje, Deklaracijoje Nr .2, Deklaracijoje Nr.3 ir Deklaracijoje Nr.4) buvo nurodyti melagingi duomenys, jog Statinių statytoju yra tik V. R., ko pasėkoje jis neteisėtai tapo vieninteliu Statinių savininku. Pateikiami įrodymai neginčytai patvirtina, jog Statinių statytoju buvo ne tik V. R., todėl aukščiau nurodytos Deklaracijos pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis (Statybos įstatymo 24 str. 4 d., CK 1.80 str.).

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 88 p., Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, prieš įregistruodamas statinį Nekilnojamojo turto registre, patikrina, ar deklaracija nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikinta ir ar deklaracijos duomenys sutampa su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis, tačiau iš esmės deklaracijos teisėtumo netikrina.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. įtvirtina principinę nuostatą, pagal kurią visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, ieškovė reiškia reikalavimą dėl Statinių teisinės registracijos V. R. vardu panaikinimo, kuris turėtų būti sprendžiamas kaip išvestinis reikalavimas, kylantis iš reikalavimo dėl Deklaracijų apie statybos užbaigimą pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis.

Tai reiškia, kad Deklaracijas (Deklaracijos Nr.1 dalį, Deklaraciją Nr.2, Deklaraciją Nr.3 ir Deklaraciją Nr.4) apie Statinių statybos užbaigimą, kurių pagrindu V. R. buvo įregistruota nuosavybės teisė į Statinius, šią bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus niekinėmis ir negaliojančiomis, VĮ Registrų centro atitinkama Statinių registracija V. R. vardu yra naikintina.

Bylą nagrinėjančiam teismui nepripažinus šio ieškinio 2.2. skyriuje ieškovės įrodinėtos aplinkybės, jog Statinių dalis, kaip Žemės sklypo dalies bei Pastato priklausiniai, 2013-12-23 d. Pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, parėjo nuosavybės teise Bendrovei. Ši aplinkybė neturėtų būti vertinama kaip kliūtis tenkinti ieškovės reikalavimą dėl Deklaracijų (jų dalies) pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis bei Statinių registracijos V. R. vardu dalinio panaikinimo.

Ieškovės nuomone, V. R. D. (Deklaracijoje Nr.1 dalyje, Deklaracijoje Nr.2, Deklaracijoje Nr.3 ir Deklaracijoje Nr.4) sąmoningai nurodė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog jis yra vienintelis Statinių statytojas, ko pasėkoje jis neteisėtai tapo vieninteliu Statinių savininku, todėl aukščiau nurodytos Deklaracijos pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis. (CK 1.80 str., CK 1.5., CPK 178 str., 185 str.).

CK 6.465 str. 1 d. įtvirtinta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtų ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

2018-10-05 d. Dovanojimo sutarties pagrindu, dovanotojai V. R. ir jo žmona S. G. R., padovanojo atsakovui Statinius, t.y. atsakovui Dovanojimo sutartimi buvo perduota nuosavybės teisė į visus Statinius.

Bylos duomenimis, V. R. nebuvo vienintelis Statinių savininkas, o Dovanojimo sutarties sudarymo dieną, dalis Statinių: 1) Daikto l dalis (49,20 m.) tvoros dalis, esanti Bendrovės Žemės sklypo dalyje; 2) Daiktas 2 vartai, įrengti Bendrovės Žemės sklypo dalyje; 3) Daiktas 3 bromą (rakinami varteliai), įrengti Pastate; bei 4) Daiktas 4 - tvora, esantis Bendrovės Žemės sklypo dalyje, nuosavybės teise priklausė Bendrovei (CPK 178 str. 185 str.).

Teisėje galioja principai, jog niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi bei iš neteisės negali kilti teisė.

CK 6.465 str. 1 d. yra imperatyviai nustatyta, kad dovanotojas turi teisę padovanoti kitam asmeniui tik tai, kas jam priklauso nuosavybės teise.

Remiantis nurodytu, Dovanojimo sutartis (dėl Daikto l dalies, Daikto 2, Daikto 3 ir Daikto 4) laikytina prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms bei pripažintina niekine ir negaliojančia pagal CK 1.80 str. Dovanojimo sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia, naikintina šios sutarties pagrindu atlikta Statinių teisinė registracija atsakovo vardu.

Atsakovas R. R., a. k. (duomenys neskelbtini)  pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo:

- pripažinti UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ netinkamu ieškovu byloje;

- pripažinti R. R. netinkamu atsakovu byloje;

- ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą;

- priteisti bylinėjimosi išlaidas-910 Eur advokatės išlaidų (b.l. 41-44, 52-54).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l. 41-44) bei teisminio nagrinėjimo metu (b.l. 112-121, 128-131) nurodė, kad ieškovė  (toliau– UAB „TSK“) savo tariamas teises į Statinius kildina iš 2013-12-23 d. pirkimo – pardavimo sutarties su A. R. ir klaidingai teigia, kad šios sutarties pagrindu neva įsigijo Statinius (ar jų dalis) ir/ar perėmė kokias nors pardavėjo A. R. teises, susijusias su Statiniais.

Ieškovė nepagrįstai teigia, kad įsigydamas 1829/3657 dalis Žemės sklypo iš A. R. įgijo nuosavybės teises į Statinius, kaip žemės sklypo priklausinius. Atsakovo nuomone,  Statiniai nėra žemės sklypo priklausiniai, o savarankiški nekilnojamojo turto vienetai – I ir II grupės nesudėtingi statiniai. Be to, iš 2013-12-23 d. Sutarties turinio aiškiai matyti, kad Statinių, jų dalių ar kitų teisių į juos šia sutartimi ieškovas neįgijo.

CK 6.395 str. 1 d. pagrindu nuosavybė į žemės sklypo priklausinius pereina pirkėjui tik tuo atveju, jeigu sutartyje nėra aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Tuo tarpu Sutartyje (iš kurios savo tariamas teises kildina ieškovė) Žemės sklypo dalies priklausinių klausimas yra aiškiai ir detaliai aptartas.

Pirma, Sutarties 2.1 p. yra aiškiai įvardinamas sutarties dalykas. Sutartimi yra parduodamas pastatas (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Žemės sklype (Daiktas 1) ir 1829/3657 dalys Žemės sklypo (Daiktas 2). Jokie kiti parduodami objektai nėra įvardinami, kaip sutarties dalykas.

Antra, Sutarties 2.4 p. aiškiai išvardinami visi parduodamo Daikto 2 (Žemės sklypo dalies) priklausiniai nuosavybės teisės į kuriuos pereis Pirkėjui, t.y. jame esantys vandenys, medžių ir krūmų želdiniai, medynai, daugiamečiai sodiniai, privačios nuosavybės teise žemės savininkui priklausantys melioracijos įrenginiai. Pateikiamas aiškus baigtinis sąrašas žemės sklypo priklausinių, kurie sutartimi pereina pirkėjui. Jame nėra jokių užuominų apie Statinius ar jų dalis.

Trečia, Sutarties 2.5. p. konstatuojama, kad Daiktai yra parduodami kartu su Daikte 2 (t.y. žemės sklypo dalyje) esančiu kilnojamu metaliniu garažu bei jame esančiais daiktais, kurio kaina yra įskaičiuota į Daiktų kainą. Tai, kad didelės vertės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje yra aptartas mažaverčio kilnojamojo metalinio garažo ir net jame esančių daiktų klausimas, reiškia, kad Sutarties šalys labai atsakingai, kruopščiai ir detaliai ruošė Sutartį, kurioje buvo numatytos ir aptartos visos smulkmenos.

Ketvirta, sutarties 8.6. p. konstatuojama, kad Daikte 2 (t.y. parduodamoje žemės sklypo dalyje) nėra jokių kitų Pardavėjui priklausančių pastatų, statinių, įrenginių ar kitų nekilnojamųjų daiktų (išskyrus Daiktą 1 (t.y. parduodamą pastatą) ir Pardavėjui priklausantį kilnojamą metalinį garažą, kurie šia sutartimi yra perleidžiami pirkėjui).

Penkta, A. R. nėra perdavęs jokių tariamų savo teisių, susijusių su Statiniais ieškovei. Sutartyje yra aiškiai įvardinama, kokie A. R. susitarimai, teisės ir pareigos, susijusios su parduodamu nekilnojamuoju turtu pereina pirkėjui. Sutarties 2.6 p. numatyta, kad Pirkėjui pereina Žemės sklypo naudojimosi tvarka, nustatyta tarp bendrasavininkių ir 2009-07-17 d. patvirtinta Vilniaus m. 3 apylinkės teismo. Sutarties 8.3 p. numatyta, kad Daiktas 2 (Žemės sklypo dalis) 2012-09-17 d. nuomos sutartimi yra išnuomotas R. R. ir pirkėjui pereina visos teisės ir pareigos pagal šią sutartį. Sutarties 8.4 p. numatyta, kad pirkėjas įstos į civ.bylos Nr. 2-11238-779/2013 nagrinėjimą vietoje pardavėjo. Sutartyje yra įvardintas baigtinis sąrašas teisių ir pareigų, susijusių su parduodamu nekilnojamuoju turtu, kurios pereina pirkėjui UAB „TSK“. Jokios kitos A. R. teisės ir/ar pareigos šia sutartimi nebuvo perduotos ieškovei.

Jeigu pardavėjas A. R. būtų turėjęs kokias nors teises į Statinius, kurias galėjo perleisti ieškovui, tai būtų aptarta detaliai ir kruopščiai notaro parengtoje ir patvirtintoje sutartyje. Iš to yra akivaizdu, kad ieškovas neturėjo ir neturi jokių teisių į Statinius ar jų atskiras dalis.

Visas ieškinys iš esmės yra grindžiamas tariamai pažeistomis A. R. teisėmis. Taikyti sutartinę civilinę atsakomybę viena kitos atžvilgiu turi teisę reikalauti tik sutarties šalys (CK 6.245 str. 3 d.). Atitinkamai ir reikalavimo teisė dėl pažeistų interesų gynimo teisme, netinkamo sutarties vykdymo atveju, priklauso tik sutarties šalims (CK 6.213 str., CPK 5 str.). Ieškovė UAB „TSK“ neturi jokių su Statiniais susijusių teisių ir nėra įgaliotas atstovauti A. R..

Ieškovas taip pat nėra 2018-10-05 d. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) šalis, todėl jis neturi jokių reikalavimo teisių šios sutarties pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neturi jokių nuosavybės ar kitų teisių į Statinius (ar jų dalis) ir jis nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis, todėl jam nepriklauso reikalavimo teisė, t.y. UAB „TSK“ yra netinkamas ieškovas byloje.

Ieškinyje keliami trys reikalavimai: (1) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2018-08-31 d. V. R. VĮ Registrų centras pateiktas deklaracijas ir panaikinti 2018-09-28 d. teisinę Statinių registraciją viešajame registre V. R. vardu; (2) pripažinti niekine ir negaliojančia 2018-10-05 d. dovanojimo sutartį, kuria V. R. padovanojo Statinius savo sūnui R. R.; (3) pripažinti UAB „TSK“ nuosavybės teises į Statinius (jų dalis).

Akivaizdu, kad dėl (1) reikalavimo (pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2018-08-31 d. V. R. VĮ Registrų centras pateiktas deklaracijas ir panaikinti 2018-09-28 d. teisinę Statinių registraciją viešajame registre V. R. vardu) atsakovu šioje byloje R. R. negali būti. Atsakovais dėl šio ieškinio reikalavimo teoriškai galėtų būti V. R. ir/arba VĮ Registrų centras.

Savo reikalavimą dėl 2018-10-05 dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ieškovė grindžia CK 6.465 str. 1 d. nuostata, kad dovanotojas turi teisę padovanoti kitam asmeniui tik tai, kas jam priklauso nuosavybės teise. Tai reiškia, kad ieškovė kvestionuoja V. R. nuosavybės teisę ir atitinkamai jo teisę disponuoti - padovanoti Statinius, todėl dėl šio reikalavimo tinkamu atsakovu teoriškai galėtų būti tik V. R.

Dėl tariamų nuosavybės teisių į Statinius (jų dalis) įregistravimo ir paviešinimo viešajame registre ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centras ir gavo motyvuotą neigiamą atsakymą, nes neturėjo jokių nuosavybės teisių į Statinius.

Atsakovo nuomone, ieškovė pateikia teismui klaidinančią informaciją, neva nuosavybės teisės į Statinius nebuvo įregistruotos dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Pirma. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos 2014-11-26 d., o kadastro byla parengta 2014-10-16 d. ir dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateikta VĮ Registrų centras. UAB „TSK“ prašymas buvo motyvuotai atmestas, nes ieškovė neturėjo jokių nuosavybės teisių į šiuos Statinius. Ieškovas turėjo teisę ginčyti tokį VĮ Registrų centras sprendimą, bet savo teisėmis nepasinaudojo.

Antra. Ieškinyje klaidingai teigiama, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos tiktai 2018-09-25 d. Atsakovo nuomone, laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2017-07-20 d. įsiteisėjusiu sprendimu civ.byloje Nr.2A-100-232/2017, todėl ieškovė turėjo pakankamai laiko savo tarimų nuosavybės teisių į Statinius įregistravimui VĮ Registrų centras.

Atsakovo nuomone, kad dėl (3) reikalavimo pripažinti UAB „TSK“ nuosavybės teises į Statinius (jų dalis) R. R. negali būti atsakovu, o atsakovu galėtų būti nebent VĮ Registrų centras.

Atsakovė S. G. R., a. k. (duomenys neskelbtini)  pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo:

- pripažinti UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ netinkamu ieškovu byloje;

- pripažinti Stanislavą G. R. netinkama atsakove byloje;

- ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą;

- priteisti bylinėjimosi išlaidas-1331 Eur advokato išlaidų (b.l. 37-40, 109-110).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį (b.l. 37-40) bei jos atstovas teisminio nagrinėjimo metu (b.l. 123-127)  nurodė, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (LAT 2009-05-05 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-161/2009).

Ieškinys yra pareikštas dėl keturių R. R. nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų, esančių žemės sklype (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) ) adresu (duomenys neskelbtini)  (toliau -Žemės sklypas): tvoros (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) ), vartų (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), bromos (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tvoros (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) ) (toliau tekste Statiniai). Nuosavybės teises į Statinius R. R. įgijo iš V. R. 2018-10-05 d. dovanojimo sutarties pagrindu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ).

Ieškovas UAB „TSK“ savo tariamas teises į Statinius kildina iš 2013-12-23 d. pirkimo- pardavimo sutarties su A. R. (Sutartis) ir klaidingai teigia, kad šios sutarties pagrindu neva įsigijo Statinius (ar jų dalis) ir/ar perėmė kokias nors pardavėjo A. R. teises, susijusias su Statiniais.

Ieškovas nepagrįstai teigia, kad įsigydamas 1829/3657 dalis Žemės sklypo iš A. R. įgijo nuosavybės teises į Statinius, kaip žemės sklypo priklausinius. Pirmiausia, reikia atkreipti dėmesį, kad Statiniai nėra žemės sklypo priklausiniai, o savarankiški nekilnojamojo turto vienetai - I ir II grupės nesudėtingi statiniai. Be to, iš 2013-12-23 d. Sutarties turinio aiškiai matyti, kad Statinių, jų dalių ar kitų teisių į juos šia sutartimi ieškovas neįgijo.

CK 6.395 str. 1 d. pagrindu nuosavybė į žemės sklypo priklausinius pereina pirkėjui tik tuo atveju, jeigu sutartyje nėra aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Tuo tarpu Sutartyje Žemės sklypo dalies priklausinių klausimas yra aiškiai ir detaliai aptartas.

Sutarties 2.1 p. yra aiškiai įvardinamas sutarties dalykas. Sutartimi yra parduodamas pastatas (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Žemės sklype (Daiktas 1) ir 1829/3657 dalys Žemės sklypo (Daiktas 2). Jokie kiti parduodami objektai nėra įvardinami, kaip sutarties dalykas.

Antra, Sutarties 2.4 p. aiškiai išvardinami visi parduodamo Daikto 2 (Žemės sklypo dalies) priklausiniai nuosavybės teisės į kuriuos pereis Pirkėjui, t.y. jame esantys vandenys, medžių ir krūmų želdiniai, medynai, daugiamečiai sodiniai, privačios nuosavybės teise žemės savininkui priklausantys melioracijos įrenginiai. Pateikiamas aiškus baigtinis sąrašas žemės sklypo priklausinių, kurie sutartimi pereina pirkėjui. Jame nėra jokių užuominų apie Statinius ar jų dalis.

Trečia, Sutarties 2.5. p. konstatuojama, kad Daiktai yra parduodami kartu su Daikte 2 (t.y. žemės sklypo dalyje) esančiu kilnojamu metaliniu garažu bei jame esančiais daiktais, kurio kaina yra įskaičiuota į Daiktų kainą. Tai, kad didelės vertės nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartyje yra aptartas mažaverčio kilnojamojo metalinio garažo ir net jame esančių daiktų klausimas, reiškia, kad Sutarties šalys labai atsakingai, kruopščiai ir detaliai ruošė Sutartį, kurioje buvo numatytos ir aptartos visos smulkmenos.

Ketvirta, sutarties 8.6. p. konstatuojama, kad Daikte 2 (t.y. parduodamoje žemės sklypo dalyje) nėra jokių kitų Pardavėjui priklausančiu pastatu, statiniu. įrenginių ar kitu nekilnojamųjų daiktų (išskyrus Daiktui (t.y. parduodamą pastatą) ir Pardavėjui priklausantį kilnojamą metalinį garažą, kurie šia sutartimi yra perleidžiami pirkėjui).

Penkta, A. R. nėra perdavęs jokių tariamų savo teisių, susijusių su Statiniais, ieškovui. Sutartyje yra įvardinama, kokie A. R. susitarimai, teisės ir pareigos, susijusios su parduodamu nekilnojamuoju turtu pereina pirkėjui. Sutarties 2.6 p. numatyta, kad Pirkėjui pereina Žemės sklypo naudojimosi tvarka, nustatyta tarp bendrasavininkių ir 2009-07-17 d. patvirtinta Vilniaus m. 3 apylinkės teismo. Sutarties 8.3 p.  numatyta, kad Daiktas 2 (Žemės sklypo dalis) 2012-09-17 d. nuomos sutartimi yra išnuomotas R. R. ir pirkėjui pereina visos teisės ir pareigos pagal šią sutartį. Sutarties 8.4 p. numatyta, kad pirkėjas įstos į civ. bylos Nr. 2-11238-779/2013 nagrinėjimą vietoje pardavėjo. Sutartyje yra įvardintas baigtinis sąrašas teisių ir pareigų, susijusių su parduodamu nekilnojamuoju turtu, kurios pereina pirkėjui UAB „Tarptautinė statybos korporacija“. Jokios kitos A. R. teisės ir/ar pareigos šia sutartimi nebuvo perduotos ieškovui.

Jeigu pardavėjas A. R. būtų turėjęs kokias nors teises į Statinius, kurias galėjo perleisti ieškovui, tai būtų aptarta detaliai ir kruopščiai notaro parengtoje ir patvirtintoje sutartyje, todėl ieškovas neturėjo ir neturi jokių teisiu į Statinius ar į jų atskiras dalis.

Visas ieškinys iš esmės yra grindžiamas tariamai pažeistomis A. R. teisėmis. Taikyti sutartinę civilinę atsakomybę viena kitos atžvilgiu turi teisę reikalauti tik sutarties šalys (CK 6.245 str. 3 d.). Atitinkamai ir reikalavimo teisė dėl pažeistų interesų gynimo teisme, netinkamo sutarties vykdymo atveju, priklauso tik sutarties šalims (CK 6.213 str., CPK 5 str.). Ieškovas UAB „TSK“ neturi jokių su Statiniais susijusių teisių ir nėra įgaliotas atstovauti A. R.

Ieškovas taip pat nėra 2018-10-05 dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) šalis, todėl jis neturi jokių reikalavimo teisių šios sutarties pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neturi jokių nuosavybės ar kitų teisių j Statinius (ar jų dalis) ir jis nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis, todėl jam nepriklauso reikalavimo teisė, t.y. UAB „TSK“ yra netinkamas ieškovas byloje.

Ieškinyje keliami trys reikalavimai: (1) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2018-08-31 d. V. R. VĮ Registrų centras pateiktas deklaracijas ir panaikinti 2018-09-28 d. teisinę Statinių registraciją viešajame registre V. R. vardu; (2) pripažinti niekine ir negaliojančia 2018-10- 05 d. dovanojimo sutartį, kuria V. R. padovanojo Statinius savo sūnui R. R.; (3) pripažinti UAB „TSK“ nuosavybės teises į Statinius (jų dalis).

Akivaizdu, kad dėl (1) reikalavimo (pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2018-08-31 d. V. R. VĮ Registrų centras pateiktas deklaracijas ir panaikinti 2018-09-28 teisinę Statinių registraciją viešajame registre V. R. vardu) atsakovu šioje byloje aš niekaip negali būti. Atsakovais dėl šio ieškinio reikalavimo teoriškai galėtų būti V. R. ir/arba VĮ Registrų centras.

Savo reikalavimą dėl 2018-10-05 d. dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia Ieškovas grindžia CK 6.465 str. 1 d. nuostata, kad dovanotojas turi teisę padovanoti kitam asmeniui tik tai, kas jam priklauso nuosavybės teise. Tai reiškia, kad ieškovas kvestionuoja V. R. nuosavybės teisę ir atitinkamai jo teisę disponuoti - padovanoti Statinius, todėl dėl šio reikalavimo tinkamu atsakovu teoriškai galėtų būti tik V. R..

Dėl tariamų nuosavybės teisių į Statinius (jų dalis) įregistravimo ir paviešinimo viešajame registre ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centras ir gavo motyvuotą neigiamą atsakymą, nes neturėjo jokių nuosavybės teisių į Statinius. Atkreipia dėmesį, kad dėl šių aplinkybių, susijusių su tariamų UAB „TSK“ nuosavybės teisių j Statinius (jų dalis) įregistravimu, ieškovas pateikia klaidinančią informaciją, neva nuosavybės teisės į Statinius nebuvo įregistruotos dėl Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Pirma. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos 2014-11-26 d., o kadastro byla parengta 2014-10-16 d. ir dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateikta VĮ Registrų centras. UAB „TSK“ prašymas buvo motyvuotai atmestas, nes ieškovas neturėjo jokių nuosavybės teisių į šiuos Statinius. Ieškovas turėjo teisę ginčyti tokį VĮ Registrų centras sprendimą, bet savo teisėmis nepasinaudojo.

Antra. Ieškinyje klaidingai teigiama, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos tiktai 2018-09-25 d. Laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2017-07-20 d. įsiteisėjusiu sprendimu civ.byloje Nr. 2A-100-232/2017, todėl ieškovas turėjo pakankamai laiko savo tarimų nuosavybės teisių į Statinius įregistravimui VĮ Registrų centras.

Iš pasakyto aukščiau akivaizdu, kad dėl (3) reikalavimo pripažinti UAB „TSK“ nuosavybės teises į Statinius (jų dalis) atsakovė negali būti atsakove, atsakovu galėtų būti nebent VĮ Registrų centras.

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Iš bylos medžiagos matyti, kad  Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-07-17 d. nutartimi civ.byloje Nr. 2-370-614/2009 buvo patvirtinta 2009-07-15 d. taikos sutartis, sudarytą tarp A. R. ir V. R., pagal kurią jie atsidalijo jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus ir patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) , ir nustatė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką ( el.bylos  t. 1 b.l. 12-19).

Taikos sutarties pagrindu A. R. asmeninės nuosavybės teise atiteko: pastatas- gyvenamasis namas (adresu (duomenys neskelbtini) ) bei pastate- gyvenamajame name (adresu (duomenys neskelbtini) .

Taikos sutarties pagrindu V. R. nuosavybės teise atiteko: pastate-gyvenamajame name (adresu T(duomenys neskelbtini)  bei 821/1000 dalis neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) pastate-gyvenamajame name (adresu (duomenys neskelbtini) ); pastatas-gyvenamasis namas (adresu (duomenys neskelbtini) ), pastatas - ūkinis pastatas (adresu (duomenys neskelbtini) ).

Be to, taikos sutarties dalyviai nustatė ir žemės sklypo naudojimosi tvarką, o teismas tokią tvarką ir patvirtino, o būtent, kad : A. R. naudosis 1829 kv. m. (1829/3657 dalys) žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) dalimi, o V. R. naudosis 1828 kv. m. (1828/3657 dalys) Žemės sklypo dalimi pagal UAB „Geoteka“ žemės sklypo planą M1:500 sklypo plotas 3657 m. ir jame nustatytus koordinačių taškus, sklypų ribos taškus. 

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-07-17 d. nutartis civ.byloje Nr. 2-370-614/2009 yra įsiteisėjusi ir bylos šalių buvo vykdoma.

Iš ieškovo pateiktų ieškinio priedų matyti, kad 2010-05-06 d. A. ir V. R. pateikė Vilniaus miesto savivaldybei prašymą pritarti statinio projektui 110710, aiškinamąjį raštą bei kitus priedus, siekiant gauti pritarimą objekto - tvoros statybai, numatant 179 m. tvoros ilgį, ne mažiau kaip 3,5 m. vartų bei 0,9 m. vartelių įrengimą ginčo Žemės sklype (el.bylos t. 1 b.l. 105-127). Prašymas buvo patenkintas ir 2011-05-11 d. A. ir V. R. buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės rašytinis pritarimas projektui N110710 (el.bylos t. 1 b.l. 108).

Be to, 2011-09-16 d. A. R. ir R. R. (veikiantis pagal V. R. įgaliojimą) sudarė sutartį dėl tvoros statybos darbų A. R. ir V. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype ((duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią susitarė bendrai statyti tvorą, juosiančią žemės sklypą, pagal atitinkamomis valstybės institucijomis suderintą statytos projektą (architektė G. B.), o būtent, susitarė bendrai proporcingomis dalimis finansuoti visas su tvoros statyba susijusias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad bendras numatomas pastatyti tvoros ilgis yra 179 metrai, iš kurių 70 metrų eina A. R. naudojama sklypo dalimi, o 109 metrai eina V. R. naudojama sklypo dalimi, proporcingas finansavimas reiškia, kad A. R. apmoka 70/179 dalis visų su tvora susijusių išlaidų, o R. R. apmoka 109/179 dalis visų su tvoros statyta susijusių išlaidų (Sutarties 1-2 p.p.). Sutarties šalys sutarė, kad statomą tvorą sudaro tiek tvoros pamatų įrengimas ir atraminių tvoros stulpų išmūrijimas iš plytų, tiek metalinių skydų gamyba ir įrengimas (Sutarties 6-7 p.p.) (el.bylos t. 1 b.l. 139-140).

2012-09-17 d. A. R. ir R. R. (veikiantis pagal V. R. įgaliojimą) sudarė sutartį dėl bendros veiklos A. R. ir V. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype ((duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią susitarė, kad A. R. išnuomoja R. R. dešimčiai metų savo sklypo dalį, vietoje nuomos mokesčio R. R. įsipareigojo rūpintis išnuomoto sklypo dalies tvarkymu bei priežiūra, o A. R. įsipareigojo padengti suderintų darbų išlaidas ir panaudotas medžiagas, susijusias su jo sklypo dalies sutvarkymu (Sutarties 1-4 p.p.), be to, A. R. paveda R. R. užsakyti ir įrengti įvažiavimo į Žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, automatiškai valdomus vartus ir rakinamus vartelius pėstiesiems, bei apšvietimą prie įvažiavimo ir įėjimo į Žemės sklypą. Už šiuos darbus A. R. avansu sumoka R. R. 1448,10 Eur (5000,00 Lt) (Sutarties 5 p.) (el.bylos t. 1 b.l. 136-137).

Kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų, A. R. tiek už vartų, tiek už tvoros statybos darbus jo sklypo dalyje yra atsiskaitęs - sumokėta 30 000 Lt. 2011-10-31 d. - 6000 Lt; 2012-01-09 d. sumokėta 8000 Lt; 2012-04-13 d. - 5000 Lt; 2012-07-11 d. - 6000 Lt; 2013-05-15 d. - 5000 Lt (el. bylos t. 1 b.l. 128-135, dok-182430).

2013-12-23 d. A. R. UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ sudarė Žemės sklypo dalies ir Pastato pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), pagal kurią  A. R. pardavė ieškovei Pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)  bei  ir 1829/3657 dalių Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)   (el.bylos t. 1 b.l. 20-35), o pagal  2014-01-24 d. sutarties šalių  pasirašytą Žemės sklypo dalies ir Pastato priėmimo - perdavimo aktą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), pirktas Pastatas ir Žemės sklypas nuosavybės teise perėjo ieškovei (el.bylos t. 1 b.l. 36-44).

2013-02-12 d. A. R. kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-02 d. sprendimu civ.byloje Nr. 2-11238-779/2013 ieškinys buvo atmestas. A. R. sprendimą apskundė, o 2013-12-23 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė savo žemės sklypo dalį atsakovei UAB „Tarptautinė statybos korporacija“, kuri įstojo į civilinės bylos Nr. 2-11238-779/2013 nagrinėjimą vietoje A. R. Vilniaus apygardos teismo 2014-01-23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-02 d. sprendimas civ.byloje Nr. 2-11238-779/2013 paliktas nepakeistas.

Kaip nustatyta byloje, 2014-10-16 d. ieškovės užsakymu UAB „NT matavimai“ parengė Žemės sklypo su statiniais kadastro bylą 13/7183, kurioje Bendrovės Žemės sklypo dalyje nustatyti nuosavybės teise priklausantys statiniai: tvora T2 (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , aukštis 1,8 m., ilgis 53,59 m., pažymėjimas plane T2, baigtumas 100%) ir tvora T1 (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , aukštis 1,8 m., ilgis 7,65 m., pažymėjimas plane T1, baigtumas 100%), tačiau VĮ Registrų centre įregistruoti negalėjo, nes tarp žemės sklypo bendrasavininkų prasidėjo teisminiai ginčai.

Ieškovas R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ 2014-06-19 d. pranešimą Nr. 3-1-241 „Dėl 2012-09-17 sutarties nutraukimo“ ir 2014-09-11 d. pranešimą Nr. 3-1-293 „Dėl 2012-09-17 sutarties nutraukimo“, neteisėtais ir įpareigoti ieškovę vykdyti 2012-09-17 d. sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-26 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2-47908-807/2014  R. R. prašymu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant ieškovei disponuoti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ), dalimi - parduoti, įkeisti, išnuomoti, jame statyti statinius ir pan. Bylos duomenimis, taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2018-09-25 d. sprendimu civ.byloje Nr.2A-1922-603/2018, o R. R. ieškinys UAB „Tarptautinė statybos korporacija“  buvo atmestas (el.bylos t. 2 b.l.16-17, 108-120). 

Taigi, nuo 2014-11-26 iki 2018-09-25 d. galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms ieškovė negalėjo įregistruoti VĮ Registrų centre nuosavybės teisės į inžinerinius statinius pagal 2014-10-16 d. UAB „NT matavimai“ Žemės sklypo su statiniais kadastro bylą 13/7183.

Bylos duomenimis, 2018-10-10 d. mirus V. R., jo teisių perėmėjais tapo atsakovai sūnus R. R. ir V. R. žmona S. G. R. (R. R. motina).

2018-10-12 d. ieškovei (statytojai) atliekant numatytus tvoros griovimo darbus, remiantis Pastato rekonstravimo projektiniais pasiūlymais, projektuotojas UAB „Architectura humana“, projekto vadovas architektas R. P. (NKPS at. Nr.(duomenys neskelbtini)), atsakovas R. R. pateikė ieškovei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, jog ieškovės Žemės sklypo dalyje nuo 2018-09-28 d. yra įregistruota V. R. nuosavybės teisė į kitus inžinerinius statinius:

1) tvora - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;

2) vartai - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;

3) bromą - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

 4) tvora - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurie pagal 2018-10-05 d. dovanojimo sutartį, (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ) buvo įregistruoti atsakovo R. R. vardu (el.bylos t. 2 b.l. 18-79). 

Iš antstolio D. B. faktinių aplinkybių konstatavimo 2018-10-24 d. protokolo Nr. 35-18-23 matyti, kad 2018-10-12 d. 7.57 min. jis konstatavo, jog atvykus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) , R. R. parodė Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų banko išrašą apie ginčo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) . Sklypo teritorijoje grupė žmonių ardė ir griovė prie namo esančią tvorą, jos dalyje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. R. R. žodžiais, tai 158,70 m ilgio tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kuri yra jo nuosavybė. Darbininkai nereagavo į R. R. prašymą nutraukti veiksmus ir pasiaiškinti. Buvo kviečiama policija (dok-177275). Byloje surinkta ir kitų įrodymų (antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, nuotraukų pagal R. R. prašymus ir pan.), iš kurių matyti, kad ieškovė ir anksčiau vykdė statybos darbus, susijusius su tvora.

VĮ Registro centras duomenimis (2018-10-18 d. atsakymas-raštas Nr. (duomenys neskelbtini), pirminė teisinė registracija V. R. vardu (2018-09-28) atlikta pagal 2018-08-31 d. Deklaracijas apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 Nr. 4 matininkės N. S. 2017-12-29 d. kadastro bylą su priedais ir Statybos leidimą:

-        2018-08-31 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1 (Deklaracija Nr.1) buvo nurodyta, jog V. R. pastatė naują statinį ar jo dalį - tvorą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , ilgis 158,70 m.;

-        2018-08-31 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.2 (Deklaracija Nr. 2) buvo nurodyta, jog V. R. pastatė naują statinį ar jo dalį - vartus, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , ilgis 4,45 m.;

-        2018-08-31 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.3 (Deklaracija Nr. 3) buvo nurodyta, jog V. R. pastatė naują statinį ar jo dalį - bromą (vartelius), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ilgis 2,57 m.;

-        deklaracijoje apie statybos užbaigimą paskirties pakeitimą Nr.4 (Deklaracija Nr. 4) buvo nurodyta, jog V. R. pastatė naują statinį ar jo dalį - tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ilgis 10,02 m..

2018-08-31 d. prašymą Nr.(duomenys neskelbtini), susijusį su Statinių įregistravimu V. R. vardu (pirminė teisinė registracija), pateikė ne pats V. R., o atsakovas R. R. 2014-08-28 d. įgaliojimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.

Be to, antrinė registracija 2018-10-05 d. atsakovo R. R. vardu buvo atlikta 2018-10-05 d. dovanotojų V. R. ir jo žmonos atsakovės S. G. R. ir apdovanotojo R. R. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) pagrindu.

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2018-09-25 d. sprendimu civ.byloje Nr.2A-1922-603/2018 panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, t.y. uždraudžiant ieškovei disponuoti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ), dalimi - parduoti, įkeisti, išnuomoti, jame statyti statinius ir pan., po trijų dienų- 2018-09-28 d. buvo įregistruota V. R. nuosavybės teisė į Statinius, esančius būtent ieškovės Žemės sklypo dalyje.

Kilus tarp šalių ginčui dėl tvoros teisinės registracijos R. R. vardu UAB „TSK“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018-12-06 d. spendimą Nr. csprl-326; panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018-10-05 d. sprendimą (įrašą) įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), vartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), bromą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), R. R. vardu.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-06-11 d. sprendimu civ.byloje Nr. eI-1815-484/2019 pareiškėjo UAB „TSK“ skundas atmestas.

Teismas sprendime konstatavo, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas.

Skundas buvo grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisė į ginčo statinius nepagrįstai įregistruota tik vieno savininko – R. R. vardu, o, pareiškėjo nuomone, ginčo statiniai priklausė ne tik buvusiam savininkui V. R., bet ir A. R., kuris savo nuosavybės teises į ginčo statinius yra perleidęs pareiškėjai. Pareiškėja kvestionavo 2018 m. rugpjūčio 31 d. Deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, kurių pagrindu nekilnojamieji daiktai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, teisėtumą.

Byloje buvo nustatyta, kad nustatyta, kad pirminė teisinė registracija į ginčo statinius atlikta 2019-09-28 d. pagal 2018-08-31 d. Deklaracijas apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4., kuri atitinka teisės aktų reikalavimus, jose užpildyti teisės aktų reikalaujami duomenys, už kuriuos atsako statytojas V. R., todėl jos laikytinos tinkamu dokumentu statinio registravimui.

Ginčijamu Registrų centro Vilniaus 2018-10-05 d. sprendimu (įrašu) įregistruotos R. R. daiktinės teisės į ginčo statinius -2018-10-05 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pagal 2018-10-05 d. sudarytą ir notaro patvirtintą sutartį V. R. ir S. G. R. padovanojo R. R. kitus inžinerinius statinius: tvorą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), vartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir bromą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodyta dovanojimo sutartis laikytina tinkamu Įstatymo 22 straipsnyje nurodytu daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo pagrindu.

Taigi, byloje tarp šalių  kilo ginčas dėl nuosavybės teisės  į ginčo Statinius, ieškovės teigimu, V. R. (su atsakove G.S. R.) priklausė nuosavybės teisė tik į 109,50 m. iš 158,70 m. ilgio tvoros dalį, esančią jo žemės sklypo dalyje adresu (duomenys neskelbtini) (Daikto 1 dalis) , tačiau V. R. neteisėtai Deklaracijose nurodė, jog yra viso Daikto l bei Daikto 2, Daikto 3 ir Daikto 4 statytoju (savininku), Deklaracijas pateikė VĮ Registrų centrui registruoti (jo įgaliotinis sūnus atsakovas R. R.), tokiais veiksmais neteisėtai pasisavino ir įregistravo savo vardu ieškovei priklausantį turtą, kuris jam mirus perėjo atsakovų R. R. bei G. S. R. nuosavybėn, o vėliau S.G. R. atitinkama dalis neteisėtai buvo Dovanojimo sutartimi padovanota atsakovui R. R.  

Teisinis įvertinimas

Teismas, svarstydamas patikslinto ieškinio reikalavimus, atsižvelgia į tai, kad ginčo objektas yra sekantis turtas, įregistruotas VĮ Registro centras, viso 4 nekilnojamojo turto vienetai:

-kitas inžinerinis statinys, Tvora - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 158,7 m. ilgis, adresas (duomenys neskelbtini) , (Daiktas l), o būtent 49,20 m. iš 158,70 m. dalies tvoros dalis esanti UAB „TSK“ Žemės sklypo dalyje:

-kitas inžinerinis statinys, Vartai - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 4,45 m. ilgis, adresas (duomenys neskelbtini) , (Daiktas 2);

-kitas inžinerinis statinys, Broma - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,57 m. ilgis, adresas (duomenys neskelbtini) , (Daiktas 3);

-kitas inžinerinis statinys, Tvora - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 10,02 m. ilgis, adresas (duomenys neskelbtini) , (Daiktas 4) (el.bylos t. 2 b.l. 121-124).

VĮ Registro centras duomenimis, šiuo metu nurodyti inžinieriniai statiniai priklauso nuosavybės teise atsakovui R. R.. Pagrindas-2018-10-03 Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) , įrašas galioja nuo 2018-10-05 (el.bylos t. 2 b.l. 122). Ginčo inžinieriniai statiniai įregistruoti ieškovės UAB „TSK“ priklausančiame 0,3657 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(el.bylos t. 2 b.l. 15, 125).

Teismas nesutinka su atsakovų teiginiais, kad ginčo Statiniai pastatyti vien V. R. lėšomis, be to, jis yra vienintelis ginčo statinių statytojas.

Teisminio nagrinėjimo metu šalių atstovai, atsakovas R. R. parodė, kad ginčo tvora buvo pastatyta 2013 metais. CK 4.47 str. 1 d. 4 p. numato, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra pagaminant naują daiktą.

Kaip matyti iš atsakovo R. R. 2013-06-13 el.laiško A. R. brokeriui R. S., statybos darbai vyko bendrai, A. R. juos finansuojant. Taip, R. R. pretenzijose A. (R.) nurodė, kad išlaidos sudaro tame skaičiuje, už tvoros statybos darbus, pagal sutartį 1/3 dalis visų išlaidų sudaro 56436 Lt, o sumokėta (duomenys neskelbtini) 00 Lt (1 p.); už vartus ir vartelius su automatika bei kiemo apšvietimą pagal sutartį ½ dalis sudaro-5000 Lt, o sumokėta 2000 Lt (2 p.), t.y. vien už ginčo darbus A. R. sumokėjo 34000 Lt ((duomenys neskelbtini) 00 Lt +5000 Lt) (el.bylos t. 2 b.l. 169, 171-172, dok-132882) ir buvo siunčiamas priedai- tvoros darbai (A. dalis) (el.bylos t. 2 b.l. 175), A. dalies tvoros išlaidų suvestinė (el.bylos t. 2 b.l. 169). 

Nurodyti įrodymai patvirtina, kad ginčo inžinieriniai statiniai buvo statomi A. ir V. R. bendrai: V. R. įgaliotiniui sūnui R. R. realiai įgyvendinat statybos darbus, o A. R. juos finansuojant (dėl savo darbų (tvoros ir kt.) dalies).

Atsakovės S.G. R. atstovas pateikė teismui architektės G. B. rašytinį liudijimą teismo procese bei informacijos pateikimą, kuriame ji nurodė, kad buvo tvoros adresu (duomenys nneskelbtini), techninio projekto (komplektas-29-TP) vadovė. Projekto užsakovas buvo V. R., o jo atstovas pagal įgaliojimą, su kuriuo ji derino projekto detales -R. R. G. B. nuomone, kadangi  žemės sklypas, kuriame buvo projektuojama tvora, bendrosios dainės nuosavybės teise priklausė dviem savininkams V. R. ir A. R., buvo būtinas kito žemės sklypo bendrasavininko nurodymas projekte ir jo pritarimas. Ji A. R. pavardę įrašė projekto brėžiniuose ir tituliniame projekto lape po užsakovo V. R. pavarde. A. R. pritarimą projektui pasirašė tituliniame projekto lape. Buvo parengti du techninio projekto originalai. Po raštinio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimo vienas originalas buvo atiduotas užsakovui V. R., o kitas pasiliko Vilniaus miesto savivaldybėje. Po projekto oficialaus suderinimo statytojo teisę įgijo užsakovas V. R. (dok-183422).

Architektės G. B. rašytiniai paaiškinimai, iš esmės, patvirtina byloje nustatytas aplinkybes dėl tvoros techninio projekto faktinio įgyvendinimo V. R. (užsakovo) bei jo įgalioto asmens R. R. Tačiau architektės nuomonė dėl vieno statytojo (V. R.) ir A. R. parašo reikšmės (pasirašė kaip žemės sklypo bendrasavininkas) teismo vertintina kritiškai, nes prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, į kuriuos neatsižvelgta.

Teismo vertinimu, neatsižvelgta į tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-07-17 d. nutartimi civ.byloje Nr. 2-370-614/2009 buvo patvirtinta 2009-07-15 d. A. R. bei A. R. taikos sutartis, pagal kurią jie atsidalijo jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus ir patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) , ir nustatė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką ( el.bylos  t. 1 b.l. 12-19).

Be to, 2010-05-06 d. A. ir V. R. pateikė Vilniaus miesto savivaldybei prašymą pritarti statinio projektui 110710, siekiant gauti pritarimą objekto - tvoros statybai, numatant 179 m. tvoros ilgį, ne mažiau kaip 3,5 m. vartų bei 0,9 m. vartelių įrengimą ginčo Žemės sklype (el.bylos t. 1 b.l.. 105-127). Prašymas buvo patenkintas ir 2011-05-11 d. A. ir V. R. buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės rašytinis pritarimas projektui N110710 (el.bylos t. 1 b.l. 108).

Nesudėtingų statinių užbaigimo procedūra yra reglamentuota LR statybos įstatymo 28 str. 1 d. ir LR aplinkos ministro 2016-12-12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintame techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statyba leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Statybos įstatymo 28 str. 4 d. numato, kad statinių paprastasis remontas, nesudėtingų statinių kapitalinis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingų statinių statyba (naujojo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas), nekeičiant statinio kategorijos, užbaigimą statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Remiantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo, galiojusio rašytinio pritarimo išdavimo metu, nuostatomis, statant nesudėtingą statinį kultūros paveldo vietovėje privaloma parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą projektui, kuris laikomas statybą leidžiančiu dokumentu (b.l. 50-51).

Teismas nesutinka su atsakovo R. R. teiginiais, kad ginčo tvoros statytojas buvo vienas V. R., nes pagal Statybos įstatymo 27 str. 32 p. statybą leidžiantis dokumentas išduodamas vieno asmens vardu (b.l. 117, 129).

1996-03-19 d. Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 str. 32 p. redakcija įsigaliojo 2017-01-01 d. -2017-06-30 ir nagrinėjamam ginčui nėra taikoma.

Rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo projektui metu (2010-05-06 - 2020-05-11 d. ) galiojo Statybos įstatymo 23 str. Statybos leidimas. redakcija (2009-12-05- 2010-09-30), kurioje nebuvo numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas tik vieno asmens vardu. Taigi, galėjo būti keli statytojai.

Šios Statybos įstatymo 23 str. 5 d. 1-2 p. buvo numatyta, kad statybos leidimą išduoda: pastatui atnaujinti (modernizuoti) šio Įstatymo 231 str. nustatyta statybos leidimo išdavimo supaprastinta tvarka-savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas savivaldybės vyriausiasis architektas arba kitas savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas; kitam bet kuriam statiniui- savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas).

Kad gautų statybos leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) turi pateikti, tame skaičiuje, be kitų dokumentų, nustatytos formos prašymą (Statybos įstatymo 2 str. 6 d. 1 p.), o statybos leidimą savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) išduoda ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų dokumentų, nurodytų Statybos įstatymo 23 str. 6 ar 7 dalyje, gavimo dienos ( SĮ 23 str. 12 d.)

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, A. ir V. R. prašymas pritarti statinio projektui 110710 pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei -2010-05-06 d., 2011-05-11 d. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė Statybos leidimą (rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą projektui).

2010-05-06 d. prašyme nurodyti du statytojai- A. ir V. R., kurie prašymą ir pasirašė, be to, ir Aiškinamajame rašte Statinių statytojais yra nurodyti A. ir V. R., todėl tiek atsakovų, tiek architektės G. B. teiginys, kad buvo vienas ginčo statinių statytojas- V. R., yra nepagrįstas.

Be to, 2010-05-06 d. prašyme nurodyta, kad Techniniai statinio rodikliai - tvora, 179 metrai (įskaičiuojant vartų ir vartelių ilgį), o aiškinamajame rašte nurodoma, jog: „sklype yra kelio servitutas (teisė važiuoti transporto priemonėmis). Tuo tikslu projektuojami dveji vartai (abiejuose servitutinio kelio galuose), įsipareigojant suteikti teisę vartais naudotis servituto naudotojams. Vartų plotis - ne mažiau 3,5 m.; vartelių - 0,9 m. Tvoros pamatas neturi išlysti už sklypo ribų“.

2011-05-11 d. Žemės sklypo bendrasavininkams bei užsakovams A. R. ir V. R., 2011-05-06 d. prašymo pagrindu, Vilniaus miesto savivaldybė išdavė Statybos leidimą.

Statybos leidime, iš esmės pagrindiniame Statinių (išskyrus Bromą) statybą leidžiančiame dokumente, yra nurodyta, kad projekto stadija - techninis projektas; kompleksas - 10-29 TP; objektas - Tvora; statinio kategorija - II grupės nesudėtingas statinys; statybos rūšis - nauja statyba; adresas - (duomenys neskelbtini); užsakovas - V. R., A. R.; projekto vadovas - G. B..

Kaip jau minėta, teismo nustatytą išvadą dėl tvoros statybos darbų bendromis A. ir V. R. lėšomis patvirtina ir 2011-09-16 d. sutartis, kurią pasirašė A. R. ir R. R. (V. R. įgaliotinis), pagal kurią susitarė bendrai statyti tvorą, juosiančią žemės sklypą, pagal atitinkamomis valstybės institucijomis suderintą statytos projektą (architektė G. B.), bendrai proporcingomis dalimis finansuoti visas su tvoros statyba susijusias išlaidas (el.bylos t. 1 b.l. 139-140); 2012-09-17 d. sutartis dėl bendros veiklos jų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (el.bylos t. 1 b.l. 136-137); A. R. mokėjimai už statybos darbus: vartus, tvorą jo sklypo dalyje (el. bylos t. 1 b.l. 128-135, dok-182430).

Pagal CK 6.200 str. 1 d. šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.

Taigi, esant šalių sutartiniams santykiams CK 6.38 str. 1 d. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad išdėstyti sprendime įrodymai suponuoja teismo išvadą, kad V. R. 2018-08-31 d. Deklaracijose pateikė neteisingą informaciją, jog tik jis vienas yra ginčo statinių statytojas. CK 6.465 str. 1 d. numato, kad dovanotojas turi teisę padovanoti kitam asmeniui tik tai, kas jam priklauso nuosavybės teise.

Taigi, Deklaraciją Nr. 2, Deklaraciją Nr. 3, Deklaraciją Nr. 4 bei Deklaracijos Nr. 1 dalį (dėl 49,20 m. tvoros esančios ieškovės Žemės sklype) bei Dovanojimo sutarties dalį dėl Daikto 2, Daikto 3, Daikto 4 ir Daikto l dalies (49,20 m. (158,70 m-109,50 m) tvoros, esančios ieškovės žemės sklype) teismas pripažįsta negaliojančiomis o VĮ Registrų centro įrašai, jog ginčo statiniai priklauso tik V. R., o vėliau dovanojimo sutartimi perlesti ir atsakovui R. R., naikintini.

Ieškovė neginčija Deklaracijos Nr.1 dalies, t. y. dėl 109,50 m. iš 158,70 m. ilgio tvoros dalies, kurioje statytoju yra nurodytas V. R. 

Iš esmės visas faktines bylos aplinkybes patvirtino ir apklausta 2020-11-26 d. teisme liudytoja Č. V. (vb.l. 122), kuri patvirtino, kad atstovaujant UAB „TSK“ ji detaliai aptarė su turto pardavėju A. R. visas sutarties sąlygas, tame skaičiuje ir ginčo Statinių pardavimą. Registruojant pirkimo-pardavimo sutartį notarine tvarka ginčo statiniai nebuvo į šią sutartį įtraukti, nes VĮ Registrų centre nebuvo įregistruoti, be to, ginčo Statiniai yra pagrindinio turto priklausiniai ir notarė šalims išaiškino, kad visas turtas, esantis A. R. žemės sklype jam ir priklauso pagal įstatymą. Tokiu būdu, pirkimo-pardavimo sutarties šalims nekilo jokių abejonių, kad ginčo Statiniai sutvarkius dokumentus bus galima įregistruoti vėliau VĮ Registrų centre. Be to, šiuo metu UAB „TSK“ ginčo Statinių neregistruos VĮ Registrų centre, nes iškilo poreikis juos nugriauti.

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties aiškinimo

Atsakovai tiek atsiliepimuose į patikslintą ieškinį, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovė UAB „TSK“ pagal 2013-12-23 d. pirkimo – pardavimo sutartį su A. R. nupirko Žemės sklypo 1829/3657 dalį ir Pastatą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), perduotus ieškovei pagal 2014-01-24 d. priėmimo - perdavimo aktą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), tačiau ginčo Statinių nepirko.

Tokią išvadą atsakovai padarė, atsižvelgiant į 2013-12-23 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 p., 2.4 p., 2.5. p., 2.6 p., 8.2. p., 8.3. p., 8.4 p., 8.6 p., kuriuose nebuvo numatyti ginčo Statiniai.

Atsakovų nuomone, pagal CK 6.395 str. 1 d. nuosavybė į žemės sklypo priklausinius pereina pirkėjui tik tuo atveju, jeigu sutartyje nėra aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas, tačiau nagrinėjamu atveju 2013-12-23 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Žemės sklypo dalies priklausinių klausimas yra aiškiai ir detaliai aptartas, ginčo statiniai nebuvo parduoti ieškovei, parduodamo turto sąrašas pirkimo-pardavimo sutartyje yra baigtinis.

Teismas nesutinka su atsakovų teiginiais, kad jei pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo numatyta parduoti ginčo Statinių, reiškia, jie pirkėjui UAB „TSK“ ir nebepriklauso.

CK 6.189 str. 1 d. numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 str. 1 d.). Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.256 str. 1 d. yra numatyta pareiga kiekvienam asmeniui tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Nagrinėjamu atveju pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu (2013-12-23) ginčo statiniai buvo pastatyti, tačiau nebuvo neįregistruoti nekilnojamojo turto registre (VĮ Registrų centras). Ginčo statiniai (dalyje dėl 49,20 m. tvoros, esančios ieškovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) , dalyje, tvora - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; vartai - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; bromą - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvora - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) yra pagrindinių daiktų (Žemės sklypo 1829/3657 dalies ir Pastato) priklausiniai (CK 4.12 -4.13 str.). Ginčo dėl šių faktinių bylos aplinkybių nėra.

CK 4.19 str. nustato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Taigi, priklausiniais laikomi daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu reiškiasi per bendrą ūkinę paskirtį. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui. (LAT 2011-11-18 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-452/2011).

CK 4.14 str. 1 d. nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas ir tai yra CK 4.47 str. 12 p. nustatytas pagrindas nuosavybės teisei įgyti, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai pirkimo- pardavimo, dovanojimo sutartyse nepadaryta išlygos, kad priklausinys neparduodamas ar nedovanojamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Be to, pagal šios normos prasmę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas taip pat tuo atveju, kai priklausinio neįregistruota Nekilnojamojo turto registre (LAT 2003-11-05 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-1051/2003; 2005-11-21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-595/2005; 2008-06-08 d. nutartis civ.byloje Nr. 3 K-3-315/2008).

Be to, kaip jau minėta teismo sprendime išdėstytais argumentais, bylos duomenimis, ginčo Statiniai buvo pagaminti/sukurti bendromis Žemės sklypo bendrasavininkų A. ir V. R. susitarimais, pastangomis ir piniginėmis lėšomis, todėl ieškovei nupirkus A. R. priklausantį turtą, ieškovė įstatymo pagrindu (CK 4.14 str.) įgijo nuosavybės teises ne tik į visus nurodytus pirkimo-pardavimo sutartimi įgytus pagrindinius daiktus, tačiau ir į jų priklausinius - ginčo Statinius, nors jie pirkimo-pardavimo sutartyje ir nebuvo aptarti. Pažymėtina ir tai, kad visi ginčo Statiniai pastatyti ieškovo žemės sklypo dalyje.

Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir teisinės registracijos panaikinimo

Dovanojimo sutarties samprata pateikta CK

Dovanojimo sutartis realinė, nes laikoma sudaryta nuo to momento, kai dovanojamas turtas perduodamas apdovanotojam.

Be to, CK 6.465 str. 1 d. imperatyviai numato, kad dovanotojas turi teisę padovanoti kitam asmeniui tik tai, kas jam priklauso nuosavybės teise.

CK 6.473 str. 1-2 d.d. numato, kad dovanotojas pagal sutartį privalo perduoti dovanojamą turtą be sutartyje nenumatytų teisės į jį suvaržymų, kurie trukdytų apdovanotajam naudotis ar disponuoti turtu arba jį valdyti, be to, dovanotojas gali perduoti tik tas su dovanojamu turtu susijusias teises, kurias jis turi.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. R. nebuvo ginčo Statinių vienintelis statytojas, ginčo Statiniai 2013-12-23 d. pirkimo -pardavimo sutarties pagrindu kaip A. R. pagrindinių daiktų priklausiniai perėjo nuosavybėn ieškovui, todėl atsakovė S. G. R. 2018-10-05 d. jų negalėjo padovanoti atsakovui R. R. Ginčo dovanojimo sutartis laikytina sudaryta prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pripažintina niekine ir negaliojančia CK 1.80 str. pagrindu, o jos teisine registracija R. R. vardu naikintina.

CK 1.80 str. 1 d. įtvirtina, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandoris šiuo pagrindu yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (LAT 2008-09-30 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-432/2008).

Panaikinus iš dalies 2018-10-05 d. dovanojimo sutartį, panaikinama ir jų teisinė registracija atsakovo R. R. vardu, ginčo Statiniai pripažintini ieškovės UAB „TSK“ nuosavybe.

Dėl netinkamų šalių

Teismas nesutinka su atsakovų  teiginiais, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas yra netinkamas,  be to, dėl Deklaracijų pripažinimo negaliojančiomis ir teisinės registracijos panaikinimo V. R. vardu atsakovu gali būti VĮ Registrų centras arba V. R., t.y. atsakovai yra netinkami (b.l. 37-44, 115). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-06 d. protokoline nutartimi ieškovo atstovo prašymas įtraukti į bylą III asmeniu VĮ Registrų centrą buvo atmestas, nes patikslinto ieškinio reikalavimai nesusiję su VĮ Registro centro materialinėmis teisėmis ir pareigomis (b.l. 55).

Taip pat ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-06-11 d. sprendimu civ.byloje Nr. eI-1815-484/2019, kuriuo UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ skundas atmestas, buvo konstatuota, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti  institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Šis teismo sprendimas neturi įtakos nagrinėjamos bylos sprendimo priėmimui, nes jame pasisakyta dėl VĮ Registrų centras teisių ir pareigų registruojant nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto registre, t.y. nurodytos bylos teisinis ir faktinis pagrindas yra kitoks nei nagrinėjamoje byloje. Tai reiškia, kad UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ skundo atmetimas neužkerta ieškovei teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisių ginimo (nagrinėjamu ieškiniu).

Ieškovės netinkamumą byloje atsakovai grindžia ir tuo, kad ieškovė nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis, nes jai nepriklauso reikalavimo teisę į ginčo statinius, UAB „TSK“ A. R. neįgaliota atstovauti, be to, ieškovė nėra 2018-10-05 d. dovanojimo sutarties šalis, kuri gali reikšti reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (CK 6.245 str. 1 d., 6.213 str., 5 str.). Teismas nesutinka su šias atsakovų teiginiais.

Sprendime išdėstytais įrodymais buvo konstatuota, kad ginčo statinių statytojais buvo du asmenys-A. R. bei V. R., A. R. pardavė jam priklausančius ginčo statinius (tame skaičiuje ir ginčo Statinius) ieškovui UAB „Tarptautinė statybos korporacija“, kuri aptarto sprendime teisinio reglamentavimo pagrindu turi teisę ginti savo pažeistas teises, reiškiant ieškinį dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą panaikinimo.

Ieškovei ginčijant dovanojimo sutartį, teismas atsižvelgia į tai, kad iš esmės pats dovanojimas yra sandoris, todėl galioja visi sandorių negaliojimo pagrindai. Negaliojantys sandoriai tai niekiniai ir nuginčijami sandoriai. Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris, kaip yra nagrinėjamu atveju. Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti ne tik sandorio šalis, tačiau ir  kitas suinteresuotas asmuo, kurio teisės pažeistos.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė teigia, kad jos teisės yra pažeistos, dovanotas turtas buvo atsakovų pasisavintas ir padovanotas atsakovui R. R. be jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovė yra tinkamas subjektas, pareiškiantis ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80 str. 1 d., 6.465 str. 1 d. pagrindu.

Taigi, nėra jokio pagrindo spręsti, kad šalys yra netinkamos, todėl atsakovų prašymas palikti patikslintą ieškinį nenagrinėtą atmestinas.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT  2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007). 

CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 1.5 str. 1 d. įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, taigi, ieškovas privalo elgtis laikydamiesi nurodytų principų.

Dėl išdėstytų sprendime motyvų ir aplinkybių patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.   

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas yra fakto klausimai, kurių konstatavimas neatsiejamas nuo procesinių teisės normų, apibrėžiančių įrodymų vertinimo ir kitas taisykles, taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (LAT 2009-11-24 d.  nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010-12-07 d.  nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011-04-12 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-177/2011). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims– kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 str.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Ieškovė patyrė 586 Eur žyminio mokesčio (el.bylos t.1 b.l. 103), 2541 Eur (1573 Eur+968 Eur) advokato išlaidų (b.l.108)

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, teismas tenkina ieškovės reikalavimą priteisti 586 Eur žyminio mokesčio iš atsakovų lygiomis dalimis (po 293 Eur iš kiekvieno atsakovo)(CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p.).

Patikslintą ieškinį patenkintus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 2541 Eur (po 1270,50 Eur iš kiekvieno atsakovo) advokato išlaidų ieškovės naudai (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1-2 d., 98 str.)

CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės advokatų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr, 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams bei atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad byla yra sudėtinga, susideda iš penkių elektroninės bylos tomų, trukmę, byla nagrinėjama nuo 2019-03-14 d. iki šiol, byloje buvo daug posėdžių, procesinių dokumentų bei ieškinio reikalavimų, skirta mediacija, priteisia iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės advokatų išlaidas- 2541 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Atmetus ieškinį atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,82 Eur.

CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-(duomenys neskelbtini)  „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų lygiomis dalimis (t.y. po 4,41 Eur iš kiekvieno) nepriteistinos.

Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, Vilniaus apylinkės teismo 2019-04-04 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (b.l.24-26) (CPK 150 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,-

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo UAB „Tarptautinė statybos korporacija“, į. k. 110019391, patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2018-08-31 d. Deklaraciją Nr.1 (dalyje dėl 49,20 m. tvoros, esančios UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ į. k. 110019391, žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini) , dalyje), Deklaraciją Nr. 2, Deklaraciją Nr. 3 ir Deklaraciją Nr. 4 bei panaikinti valstybės įmonės Registrų centras teisinę inžinerinių statinių: 1) tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 2) vartų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 3) bromos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 4) tvoros, kurios unikalus  Nr. (duomenys neskelbtini) , 2018-09-28  d. registraciją V. R. a.k (duomenys neskelbtini)  vardu. 

Pripažinti niekine ir negaliojančia 2018-10-05 d. tarp dovanotojų V. R. a.k. (duomenys neskelbtini)  ir jo sutuoktinės S. G. R. a.k. (duomenys neskelbtini)  ir apdovanotojo R. R. a.k. (duomenys neskelbtini)  sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) dėl Daikto l (dalyje dėl 49,20 m. tvoros, esančios ieškovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini) ) dalyje), Daikto 2, Daikto 3 bei Daikto 4,  bei atitinkamai panaikinti teisinę inžinerinių statinių: 1) tvoros - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  (dalyje dėl 49,20 m. tvoros, esančios UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ į. k. 110019391, žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini) , dalyje); 2) vartų - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 3) bromos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei 4) tvoros, kurios  unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 2018-10-05 d. registraciją atsakovo R. R. a.k. (duomenys neskelbtini)  vardu;

Pripažinti ieškovei UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ į. k. 110019391, nuosavybės teisę į inžinerinius statinius:

1) Tvoros dalį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 49,20 m. ilgis iš 158,70 m., adresas (duomenys neskelbtini) , esančią UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini) ) dalyje;

2) Vartus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 4,45 m. ilgis, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ;

3) Bromą, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,57 m. ilgis, esančią adresu (duomenys neskelbtini) ;

4) Tvorą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 10,02 m. ilgis, esančią adresu (duomenys neskelbtini) .  

Priteisti iš atsakovų S. G. R. a.k. (duomenys neskelbtini)  R. R. a.k. (duomenys neskelbtini)  lygiomis dalimis 586 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur) (po 293 Eur iš kiekvieno atsakovo) žyminio mokesčio, 2541 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną Eur) (po 1270,50 Eur iš kiekvieno atsakovo) advokatų išlaidų ieškovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ į. k. 110019391, naudai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2019-04-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- uždrausti atsakovui R. R., a. k. (duomenys neskelbtini)  perleisti, perduoti tretiesiems asmenims ar kitu būdu suvaržyti teises į: 1. Tvoros dalį – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  (49,20 m. ilgis iš 158,70 m.) adresas (duomenys neskelbtini) , esančią žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini) ) dalyje; 2. Vartus – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  (4,45 m. ilgis) esančią adresu (duomenys neskelbtini) ; 3. bromą (arką) – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(2,57 m. ilgis) esančią adresu (duomenys neskelbtini) ; 4. Tvorą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  (10,02 m. ilgis) esančią adresu (duomenys neskelbtini) .

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Rima Bražinskienė