Administracinė byla Nr.A2.1.-2456-755/2012
Teisminio proceso Nr.4-08-3-02037-2012-2 (S)
Procesinio sprendimo kategorija: 26.,27.,39.3
Panevėžio miesto apylinkės teismas NUTARIMAS administracinio teisės pažeidimo byloje
2012 m. spalio 4 d. Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Eigirdas Činka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Einorienei, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos- Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui J. Z., asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, A. F.,
išnagrinėjęs A. F., a.k(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini).,dirbančio (duomenys neskelbtini)direktoriumi, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,
nustatė:
A. F. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad , būdamas (duomenys neskelbtini)direktoriumi, laikotarpiu nuo 2011-09-14 iki 2012-04-13 bendrovės biuro patalpose bendrovės darbininkams D,B. ir G. B. išmokėjo 2106,57 Lt darbo užmokesčio, neapskaityto įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose , neišskaičiuojant gyventojų pajamų mokesčio ir nemokant mokesčių VSDF valdybai.
Nurodoma,jog tokiais savo veiksmais A. F. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str., Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str.3 d. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41 “4“ str.3 d.
A. F. dėl administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog jis dirba (duomenys neskelbtini)direktoriumi . D. B. ir V. B. dirbo bendrovėje miško kirtėju ir pagalbiniu darbininku. Jie dirbo po 4 valandas, jiems už darbą mokėjo po 400 Lt bei darbo lauko sąlygomis priedą. Taigi, darbo užmokesčio dydis priklausė tik nuo dirbto laiko. Kitokių priedų jie negaudavo. Neoficialaus atlygio jiems kaip ir kitiems bendrovės darbuotojams nemokėjo. D. B. ir V. B. apie neva tai jiems mokėtą neoficialų darbo užmokestį gali aiškinti tik todėl, kad jam kerštauja už atleidimą iš darbo. Abu jie nevengė girtauti, todėl jam teko imtis priemonių juos atleisti. Išsiskyrė ne geruoju.
Panevėžio apskrities VMI atstovė J. Z. nurodė, kad gavus signalų apie neoficialaus atlyginimo mokėjimą (duomenys neskelbtini), buvo atliktas patikrinimas.Iš šešių kviestų į VMI asmenų du jų -D. B. ir V. B. parašė paaiškinimus, jog jiems buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, jie dirbo 8 val.darbo dieną, nors raštu susitarta tik dėl 4 val. darbo dienos trukmės.
Liudytojas D. B. teisme paaiškino, kad dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini)iki balandžio mėn pjovėju, darbas buvo Panevėžio raj. Išėjo iš bendrovės savo noru, atsiskaitė. Mėnesio pabaigoje gaudavo atlyginimą priklausomai nuo išdirbio( nuo kubų). Už kubą buvo skaičiuojami 5 Lt, pagalbiniai darbininkai gaudavo mažiau. Patys matuodavo kiek išpjovė. Kubus priduodavo meistrams, gal ir F. Atlyginimus mokėjo direktorius, mokėdavo atskaičius mokesčius. Pasirašydavo. Skyrėsi atlyginimas mėnesiais, bet nedaug, skirdavosi tik dėl kubų. Darbas prasidėdavo nuo 6-7 val, dirbdavo iki 11-12 val. Jam motina paskambino, kad kviečia mokesčių inspekcija, atėjo, buvo pagiriotas, kažką rašė, jam padiktavo.Neteisybė parašyta, kad 1000 Lt gaudavo.
Liudytoja D. P. paaiškino dirbanti VMI operatyvios kontrolės skyriuje vyr. specialiste. Ji rinko administracinės bylos medžiagą. Buvo iškviesti 6 asmenys, bet atvyko 2. Atvykę asmenys parašė raštu paaiškinimus. Buvo užduodami klausimai, o jie atsakinėjo. Bagdonas ir Balčiulis aiškino, kad nuveždavo į darbą, kad penktadieniais išmokėdavo pagrindinį ir papildomą atlyginimus.
Liud. V. B. teisme nurodė, jog dirbo (duomenys neskelbtini)pagalbiniu darbininku puse etato. Gaudavo 430 Lt atlyginimą ir 170 Lt priedą.Mokėjo pagal išpjautos medienos kiekį , vienas kubas 3 ar 4 Lt. Dėl to vieną mėnesį jam mokėdavo daugiau ar mažiau nei kitą.Dėl neoficialaus darbo užmokesčio nesitarė ir jam jo nemokėjo.
Liud.Kr.Juškaitė, Ž. D., S. M. paaiškino,kad dirba (duomenys neskelbtini)bendrovėje.Jiems nėra žinoma,kad kam nors būtų buvęs mokėtas neoficialus darbo užmokestis. Jiems jis nemokamas. Darbo užmokestį dirbantiems miške sudarė pagrindinis atlyginimas ir priedas už darbo sąlygas.Jo dydis nepriklauso nuo išpjautų kubų kiekio.Pasak S. M. ir Ž. D., jie girdėjo D. B. ir V. B. kalbant,jog atkeršys A. F., kad šis juos atleido iš darbo.
Administracinė byla nutraukiama.
Pateiktais dokumentais, paaiškinimais nustatyta, jog D. B. ir V. B. dirbo (duomenys neskelbtini)atitinkamai medžių pjovėju ir miško ruošos darbų pagalbiniu darbininku.Darbo sutartys su jais nutrauktos 2012-04-13 ir 2012-02-27 pačių prašymu.Abiejų darbo sutartyse numatyta, jog darbo trukmė 4 val.per dieną, esant 5 darbo dienų savaitei.Už darbą mokamas 400 Lt dydžio darbo užmokestis ir 50 proc.dydžio priedas papildomoms išlaidoms kompensuoti.Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose fiksuota,jog šie liudytojai dirbo po 4 val.per darbo dieną, darbo užmokesčio mokėjimų žiniaraščiuose fiksuotas 400 Lt dydžio darbo užmokesčio ir 50 proc.dydžio priedo , priklausomai nuo dirbto laiko, papildomoms išlaidoms kompensuoti mokėjimas.
Pagal ATPK 284 str. nagrinėjant bylą privaloma išsiaiškinti ar pažeidimas buvo padarytas, ar šis asmuo( tinkamas subjektas) dėl to kaltas, ar kitas kt.asmuo. Taigi, pažeidimo padarymo faktas turi būti įrodytas pagal bendras įrodinėjimo taisykles, paisant įrodymų pakankamumo, abejonių vertinimo patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir kt. Teismo nuomone, šioje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų A. F. kaltei ,mokėjus neapskaitytas lėšas, įrodyti.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimus.
A. F. kaltė padarius inkriminuojamą veiką iš esmės įrodinėja D. B. ir V. B. rašytiniais paaiškinimais, gautais administracinės bylos rinkimo metu, ir iš jų paaiškinimus ėmusios pareigūnės liudytojos D. P. parodymais. D. B. ir V. B. juose nurodė, jog A. F. mokėjo neoficialų darbo užmokestį ,kurio dydis priklausė nuo išdirbio, mėnesio gale. Buvo sutarta,jog dirbs 8 val., o dokumentus surašė dėl pusės darbo laiko ( b.l.8,10). Šių abiejų asmenų paaiškinimai iš esmės vienodi.Teisme abu liudytojai pakeitė savo paaiškinimus ir nurodė, jog su A. F. dėl neoficialaus darbo užmokesčio nesitarė ir jo negaudavo, bet teigė,jog atlyginimas vis tik priklausė nuo išdirbio( kubų), dirbo pusę dienos.
Kaip aukščiau minėta, jokie įrodymai neturi teismui išankstinės vertės.Taigi, ir šių asmenų paaiškinimai medžiagą rinkusiam pareigūnui ir teismui yra įrodymais. Vienok, vien tokių įrodymų pagrįsti asmens kaltę teismo nuomone šioje konkrečioje byloje nepakanka. Šių asmenų rašytiniai paaiškinimai, kuriuos jie apklausiant teisme paneigė, yra ydingi ta prasme, jog juos priimant, kaip matyti iš paaiškinimų turinio liudytojai nebuvo įspėti dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 187“2“ str. už melagingų paaiškinimų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Dėl šios atsakomybės teisme jie buvo įspėti ir, kaip minėta, paneigė paaiškinimus.
Į reikalingumą liudytojus įspėti apie administracinę atsakomybę orientuoja ATPK 276 str., numatantis tokią atsakomybę už neatvykimą duoti parodymus ar vengiantis juos duoti.
Teismų praktikoje Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas aiškina ,jog ATPK 1872 str. numatyta administracinė atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų ar ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje. ABTĮ 59 str. 2 d. nustato, jog už žinomai melagingų liudytojo parodymų, eksperto ar revizoriaus melagingos išvados, specialisto melagingo paaiškinimo ar išvados davimą, žinomai neteisingą vertėjo vertimą asmenys atsako Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Apie tai liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas pasirašytinai įspėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ar teismo.Taigi, įgaliota institucija (pareigūnas), apylinkės teismo teisėjas, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylas, apygardos administracinio teismo teisėjas bei Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdami skundus administracinio teisės pažeidimo byloje, apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą liudytoją (vertėją, specialistą) turi įspėti pagal administracinę atsakomybę už minėtas veikas numatantį ATPK 187“2“ str. (2002-04-05 konsultacija).
Liud. D. P. parodymai apie paaiškinimų paėmimo aplinkybes mažai reikšmingi.Nėra abejonių, jog ji priėmė paaiškinimus, bet ji pati faktinių aplinkybių nežino. Jokių kitokių įrodymų apie neapskaitytų lėšų mokėjimą nesurinkta.Tokiu būdu, liudytojams D. B. ir V. B. iš esmės paneigus savo rašytinius paaiškinimus ir tą padarius esant jiems įspėtam apie atsakomybę už melagingą liudijimą,nesant kitokių jų raštiškus paaiškinimus patvirtinančių įrodymų, teismo nuomone pakankamų įrodymų baustinos veikos padarymo faktui konstatuoti nesurinkta, o esamos abejonės aiškintinos patraukto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
D. B. ir V. B. teigiant,jog mokėtas užmokestis priklausė nuo išdirbio, t.y. pagamintos medienos, o darbo sutartyse nesant jokių nuorodų į tokią skaičiavimo tvarką,darbo užmokesčio mokėjimo dokumentuose irgi nesant jokių nuorodų į taip mokėtą atlyginimą, galima daryti prielaidą ,jog faktiškai mokamas atlygis priklausė ne tiek nuo darbo trukmės kiek nuo atlikto darbo kiekio. Vienok,tai tėra prielaida, kurios kiti įrodymai nepatvirtino.Pripažinti asmenį kaltu remiantis prielaidomis, kaip aukščiau minėta, negalima.
VMI atstovo pateikta pažyma apie 1777,5 Lt dydžio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje šiuo konkrečiu atveju neįrodo A. F. kaltės dėl inkriminuotos veikos, nes pateikia tik abstrakčią informaciją.Ji leidžia kilti prielaidoms, bet ji negali atstoti įrodymų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 2 p. , teismas
n u t a r i a :
administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41“4“ str.3 d., padarymo A. F. nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, pateikiant skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio miesto apylinkės teismą.
Teisėjas parašas Eigirdas Činka