Civilinė byla Nr. e2-3298-1146/2021

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01068-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.1.3; 3.4.1.4.

 (S)

MARIJAMPOLĖ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 25 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis,

sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei,

dalyvaujant ieškovei D. M.,  

atsakovams T. S. ir J. M.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kazlų Rūdoje atstovei, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovams T. S. ir J. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, pavardės vaikui suteikimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kazlų Rūdoje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti, kad J. M. nėra vaiko G. M. tėvas, o G. M., nėra J. M. sūnus; 2) nustatyti, kad T. S. yra vaiko G. M. tėvas, o G. M. yra T. S. sūnus; 3) suteikti G. M. tėvo T. S. pavardę „S.“.

2.       Ieškovė nurodo, kad ji ir atsakovas J. M. susituokė 2016 m. birželio 4 d. Skuodo rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo numeris 26). Nors santuoka ir nenutraukta, tačiau nuo 2019 metų pradžios gyvena su J. M. atskirai. Nurodo, jog nuo 2019 metų palaiko ryšį su T. S. ir gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu su T. S., gimė sūnus G. Anot ieškovės, tiek jai, tiek T. S., tiek J. M. nekyla abejonių, kad G. M. yra T. S. sūnus, tačiau pagal teismo nurodymus, kreipiasi į teismą ieškinio tvarka. Taip pat nurodo, kad T. S. savo sūnumi rūpinasi, jį išlaiko, tarp jo ir vaiko yra susiklostęs sūnaus ir tėvo emocinis ryšys. Vaiko tėvu gimimo liudijime įrašytas J. M. tik dėl to, kad nėra nutraukta ieškovės ir J. M. santuoka.

3.       Atsakovas T. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog

4.       Atsakovas J. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais visiškai sutinka ir prašo juos teismo tenkinti visa apimtimi. Nurodė, jog nuo 2019 metų pradžios su ieškove gyvena atskirai, sutaria puikiai, tačiau tik kaip draugai, o ne sutuoktiniai. Yra visiškai įsitikinęs, kad nėra G. M. tėvas.

5.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kazlų Rūdoje (toliau – Skyrius) 2020 m. birželio 18 d. pateikė byloje išvadą Nr. 12SD-3225 ir Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 12TSD-1130. Išvadoje nurodyta, kad Skyriaus specialistai lankėsi ieškovės ir atsakovo T. S. gyvenamojoje vietoje (šeima gyvena T. S. priklausančiame 3 kambarių bute). Ieškovė apsilankymo metu nurodė, kad ieškinį palaiko. Skyriaus specialistams susisiekus telefonu su atsakovais, T. S. nurodė, kad su ieškiniu yra susipažinęs ir su juo sutinka, J. M. nurodė, kad su ieškiniu yra susipažinęs, jis nėra biologinis G. M. tėvas. Skyriaus nuomone, J. M. tėvystės nuginčijimas ir T. S. tėvystės pripažinimas G. M. atžvilgiu atitinka geriausius mažamečio interesus.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

6.       Teismo posėdyje ieškovė D. M. ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais bei prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nuo 2017 metų lapkričio - gruodžio mėn. nepalaiko ryšių su J. M., išskyrus kas susiję su bendro vaiko auklėjimu ir bendravimu su juo. Po šio proceso inicijuos santuokos nutraukimo procesą. Nuo 2019 metų sausio mėn. pradėjo gyventi su atsakovu T. S.. Tuo metu, kai buvo pradėtas ir gimė G. M. gyveno su T. S. ir su juo vedė bendrą ūkį. Su kitais asmenimis imtymių santykių neturėjo. Gabrieliumi rūpinasi ir išlaiko, auklėja T. S.. J. M. nėra bendravęs su vaiku. Emocinis ir psichologinis ryšys tarp vaiko ir T. S. yra susiformavęs. DNR ekspertizė nereikalinga.

7.       Atsakovas J. M. teismo posėdyje ieškinį pripažino visiškai ir prašė jį tenkinti, kadangi yra įsitikinęs, jog jis nėra G. M. tėvas. Sutinka su ieškove, kad nuo 2017 metų jis su ieškove negyvena kartu. Jokių ryšių su ieškove, išskyrus bendravimą dėl turimo bendro vaiko. Niekada nekilo minčių, kad G. yra jo sūnus. DNR ekspertizė nereikalinga.

8.       Atsakovas T. S. teismo posėdyje ieškinį pripažino visiškai ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su ieškove pradėjo gyventi nuo 2019 metų pradžios. Ieškovė nuo 2019 metų su atsakovu bendravo tik klausimais susijusiais su mergaitės auklėjimu ir bendravimu. Vaiku rūpinasi ir išlaiko jis. Dirba Švedijoje, grįžta kas mėnesį, būna dvi savaites. Tarp vaiko ir jo yra susiformavęs tiek emocinis, tiek ir psichologinis ryšys. Vaiko pasiilgsta kol būna užsienyje. Vaikas tikrai yra jo, šiuo metu vaiko išvaizda visiškai atitinka atsakovo T. S. išvaizdą, kai jis buvo vaikas. DNR ekspertizė nereikalinga.

9.       Teismo posėdyje Skyriaus atstovė R. K. sutiko su ieškiniu, palaikė teismui pateiktoje išvadoje nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog J. M. tėvystės nuginčijimas ir T. S. tėvystės nustatymas atitinka geriausius vaiko interesus. Mano, jog DNR ekspertizė nėra tikslinga, šalys yra įsitikinusios nurodomomis aplinkybėmis.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

10.       Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Dėl tėvystės nuginčijimo

11.       Iš teismui pateiktų įrodymų seka, kad 2016 m. birželio 4 d. buvo sudaryta J. M. ir D. M. santuoka (įrašo numeris 26). (duomenys neskelbtini) šeimoje gimė G. M.. (duomenys neskelbtini) gimė G. M.. Ieškovės D. M. gyvenamoji vieta nuo 2021 m. balandžio 7 d. deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini).

12.       Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė teismui aplinkybes, jog tuomet, kai buvo pradėtas ir gimė ieškovės vaikas, ieškovė ir atsakovas J. M. negyveno kartu ir nebepalaikė su juo intymių santykių. Atsakovas J. M. patvirtino, jog su ieškove kartu negyvena nuo 2017 m. lapkričio - gruodžio mėn. Be to, atsakovas J. M. nepažįsta vaiko, juo nesirūpina, neprižiūri ir neišlaiko. Taigi, G. M. gimimo įraše tėvu įrašytas atsakovas J. M. buvo tik dėl to, kad G. M. gimė esant ieškovei ir atsakovui J. M. santuokoje. Todėl šioje byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad J. M. nėra G. M. tėvas, o vaiko gimimo įraše bei liudijime nurodyti duomenys apie vaiko tėvą neatitinka tikrovės.

13.       Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Kita vertus, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys. CK 3.148 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo pagrindus, pirmojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK reglamentuotos įrodymų priemonės. Vadinasi, DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis)) įrodymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas neturi skirti DNR ekspertizę spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologiniam ryšiui patvirtinti ar paneigti, jeigu vaiko tėvai, veikiantys kaip vaiko atstovai pagal įstatymą ir (ar) savo vardu (jeigu aptariamai ekspertizei atlikti reikalingi ir jų (vieno ir (ar) kito) kraujo mėginiai), išreiškia nesutikimą dėl tokios ekspertizės skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytas aplinkybes bei išdėstytą nuomonę, nebuvo tikslinga atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančią ar paneigiančią, kad atsakovas J. M. nėra nepilnamečio G. M. tėvas, kadangi, teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų, jog atsakovo J. M. tėvystė nepilnamečiam vaikui būtų nuginčyta. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės, atsakovų J. M. ir T. S. bei Skyriaus išdėstytas ir bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).

14.       Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, taip pat šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, o atsakovas J. M. neneigė, kad jis nėra vaiko G. M. tėvas, todėl ieškovės D. M. reikalavimas dėl jos vaiko G. M. tėvystės J. M. nuginčijimo tenkinamas (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl tėvystės nustatymo

15.       Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką, yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

17.       Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376 straipsnis, 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Remiantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad nors ieškovės ir atsakovo J. M. santuoka dar nėra nutraukta, tačiau šalys sutiko, jog ieškovė ir atsakovas J. M. nuo 2017 m. lapkričio - gruodžio mėn., kartu negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Ieškovės ir atsakovo T. S. teigimu, jie nuo 2019 m. pradžios pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį. Byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių minėtas ieškovės ir atsakovų nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovas T. S. nuo pat Sūnaus G. gimimo rūpinosi vaiku, teikė ir teikia jam išlaikymą, o tarp vaiko ir biologinio tėvo formuojasi emocinis bei psichologinis ryšys. Atsakovas J. M. nurodo neteikiantis vaikui išlaikymo, nebendrauja su juo. Iš Skyriaus pateiktos išvados taip pat matyti, jog ieškovė ir atsakovas T. S. su vaikais gyvena atsakovo T. S. gyvenamojoje vietoje (šeima gyvena T. S. priklausančiame 3 kambarių bute). Namuose vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikų ugdymui, laisvalaikiui ir poilsiui. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė ir atsakovai nuosekliai laikosi vieningos pozicijos, jog nepilnametis vaikas G. M. yra T. S. sūnus, todėl teismas ieškovės ir atsakovų T. S. ir J. M. nurodytas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).

18.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei šalių paaiškinimus teismo posėdyje, aplinkybę, jog atsakovas T. S. pripažįsta savo tėvystę nepilnamečiam vaikui, juo rūpinasi, teikia vaikui išlaikymą, taip pat į tai, jog atsakovas J. M. palaikė ieškinio reikalavimus, nurodė esantis tikras, kad nėra G. M. tėvas, vaiko interesą žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, atsakovas T. S. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko G. M. tėvu (CK 3.148 straipsnis).

19.       Šalims išaiškintina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

Dėl vaiko pavardės

20.       Ieškovė prašo suteikti G. M. tėvo T. S. pavardę „S.“. Atsakovas T. S. tokį reikalavimą palaikė.

21.       CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Nagrinėjamu atveju ieškovės sūnui G. M. suteikta atsakovo J. M. pavardė „M.“. Atsižvelgdamas į ieškovės prašymą ir atsakovo T. S. sutikimą su ieškovės prašymu, į tai, kad teismas tenkina ieškovės reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, teismas ieškovės prašymą dėl pavardės vaikui suteikimo tenkina, suteikdamas vaikui pavardę „S.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22.       Ieškovė sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, tačiau jų iš atsakovų priteisti neprašo. Prašo teismo išlaidas priteisti iš ieškovės.

23.       Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 12,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės D. M., nes jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.

Nustatyti, kad T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.

Pakeisti 2020 m. kovo 2 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 28 duomenis, nurodant, kad vaiko G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti vaiko G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę, suteikiant jam tėvo T. S. pavardę – „S.“. 

Priteisti iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,26 (dvylika eurų 26 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas    Aivaras Naujalis