Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-290/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00702-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.10.11, 2.4.6.6.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T AR T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, 

dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui,

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, R. L. gynėjui advokatui Egidijui Blažiui,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – R. L. gynėjo advokato Egidijaus Blažio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria R. L., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       R. L. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pripažinta padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, būdama nepakaltinama, kadangi ji, 2017 m. gruodžio 20 d. apie 20.00 val., būdama automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, subraižė nukentėjusiajam M. P. priklausančio automobilio ,,Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės galines dureles, toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2017 m. gruodžio 21 d. apie 18.00 val. būdama automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, subraižė nukentėjusiajam M. P. priklausančio automobilio ,,Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekines ir galines dureles, ir tokiu būdu sugadino nukentėjusiajam M. P. priklausantį 450 eurų vertės turtą ir tuo padarė jam 450 eurų dydžio turtinę žalą.

2.       Apeliaciniu skundu asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, R. L. gynėjas advokatas E. Blažys prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį, pripažįstant, kad R. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.1.                      Skunde teigiama, kad teismas savo išvadas grindė vadovaudamasis tik prieštaringais nukentėjusiojo parodymais ir faktu, kad R. L. nusikaltimo padarymo metu sirgo lėtinėmis psichinėmis ligomis, o tai sudarė pagrindą manyti, jog ji galėjo nusikalsti. Viso proceso metu nukentėjusiojo M. P. parodymai buvo prieštaringi ir nesudarantys pagrindo jais neabejoti. Teismas visiškai netyrė dėl kokių priežasčių nukentėjusysis, žinodamas apie jo turto sugadinimo faktus, nesiėmė jokių priemonių apie tai laiku pranešti ikiteisminio tyrimo institucijoms, nesiaiškino šių sugadinimų priežasties, nekėlė R. L. galimo keršto dėl išsiskyrimo versijos, su ja nesusitiko, neaptarė susiklosčiusios situacijos ir pan. Tokias išvadas nukentėjusysis pats padarė tik 2017 gruodžio 23 d. pamatęs kaltinamąją „besitrinančią“ apie jo automobilį, t. y. praėjus kelioms dienoms nuo įvykio, be to pats automobilio subraižymo fakto nematė, to nepatvirtino jokie liudytojai, automobilis stovėjo nesaugomoje aikštelėje tarp namų, nebuvo gerai matomas iš darbo vietos per langą, jis jo nuolat nestebėjo. Nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nenurodė, kad būtų matęs R. L. prie automobilio būtent tomis dienomis kai pastebėjo subraižymus, todėl bet koks jos „trynimasis“ toje vietoje po kelių dienų - tėra nukentėjusiojo pamąstymai ir niekuo nepagrįstas manymas apie šios galimai padarytus nusikalstamus veiksmus.

2.2.                      Skunde nurodoma, jog byloje nukentėjusysis yra nurodęs, kad jo manymą apie R. L. padarytą nusikaltimą suformavo pati kaltinamoji, nes sulaikymo metu ji prisipažino tai padariusi ir žadėjo vėliau atlyginti žalą. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamoji būtų išsakiusi tokį prisipažinimą. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu ji neigė įvykdžiusi bet kokią neteisėtą veiklą prieš nukentėjusįjį, o apklausta teisme liudytoja S. L. taip pat patvirtino, kad anūkės sulaikymo vietoje tokio jos prisipažinimo niekada negirdėjusi. Automobilio subraižymo aplinkybių byloje nepatvirtino ir teisme liudytojais apklausti policijos darbuotojai. Jie tik konstatavo faktą, kad būdami iškviesti į įvykio vietą matė apibraižytas dureles, tačiau negali pasakyti kada ir kas tai padarė. Nors nukentėjusysis teigė, jog tai kaltinamosios veiksmų pasekmė, tačiau jie iš šios neadekvačių paaiškinimų nenustatė aiškių ir neginčijamų nusikaltimo padarymo aplinkybių.

2.3.                      Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti jokie kriminalistiniai (pirštų antspaudų, mikrodalelių, biologiniai, trasologiniai) tyrimai, kurie būtų padėję patvirtinti/paneigti nustatinėjamas aplinkybes, tačiau įvykio vietos apžiūros metu buvo apsiribota tik foto nuotraukų su automobilio apgadinimais padarymu. Nei tyrimo metu, nei teisme nesiekta išsiaiškinti kokiu įrankiu buvo padaryti subraižymai, koks šių sugadinimų padarymo mechanizmas, ar jie būdingi tyčiniam veikimui, ar negalėjo atsirasti veikiant ir kontaktuojant su kitomis transporto priemonėmis, gyvūnais, augmenija. Pagaliau nėra nenustatyta kada jie objektyviai atsirado, ar tikrai 2017 m. gruodžio 20 d., o ne dar anksčiau. Nesant tokiems duomenims iš viso negalima teigti, kad buvo padarytas nusikaltimas, nes tai galėtų būti ir kitokio teisės pažeidimo (administracinio, civilinio delikto ir pan.) požymiai.

3.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje R. L. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

4.       Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, R. L. gynėjo advokato Egidijaus Blažio apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5.       Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl R. L. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrodytumo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). 

6.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, gavus duomenų, kad 2017 m. gruodžio 22 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, M. P. pažįstama R. L. aštriu daiktu subraižiusi jam priklausančio automobilio dureles, sugadino jas ir tuo padarė 200 Eur turtinę žalą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. P. nurodė, kad 2018-12-22 apie 18.00 val. jis pažvelgęs per langą pamatė, kad prie jo automobilio yra R. L., kuri vaikšto aplink automobilį, kad apėjusi automobilį atsitūpė už jo. Nuėjęs prie automobilio, nuo kurio R. L. buvo jau pasišalinusi, pastebėjo, kad jo automobilis yra subraižytas, t. y. subraižytos kairės ir dešinės pusės priekinės durelės, vairuotojo pusės galinės durelės. Tos pusės, kurioje tupėjo R. L. abejos durelės buvo subraižytos. 2018-12-23 apie 12.00 val. per langą pamatė, jog prie jo automobilio ir vėl stovi R. L., skubiai nubėgo prie automobilio ir sulaikė R. L., naujų subraižymų ant automobilio nepastebėjo. Pati R. L. pasakė, kad automobilį subraižė ne šiandien, o vakar, sakė, kad padarytą žalą atlygins. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis M. P. parodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. vakare jis pamatė raktu subraižytas savo automobilio keleivio pusės dureles, o kitą dieną vakare rado subraižytas vairuotojo pusės dureles. Mano, kad dureles galėjo subraižyti R. L., kadangi iki įvykio jis artimai draugavo su R. L., kartu gyveno, tačiau pastebėjęs jos neadekvatų elgesį, nutarė santykius nutraukti. Kuomet nutraukė santykius, ji jam pradėjo grasinti, kad nestatytų toje vietoje automobilio, pradėjo kerštauti už išsiskyrimą. Kur stovi jo automobilis nukentėjusioji gerai žinojo. Be to, jis matė, kaip ji „trynėsi“ aplink jo automobilį. 2017 m. gruodžio 23 d. jis ją sulaikė ir kol laukė atvykstant policijos pareigūnų, ji prisipažino, jog sugadino jo automobilį, žadėjo atlyginti žalą.

7.       Liudytojas J. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad darbo metu gavo iškvietimą, jog moteris sugadino automobilį. Atvykus į įvykio vietą, jį pasitiko vyriškis, kuris buvo sulaikęs merginą, apibraižiusią jo automobilį. Mergina elgėsi neadekvačiai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2017 m. gruodžio 23 d. iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas sulaikė merginą, kuri raktu apibraižė jo automobilį. Nuvykus minėtu adresu, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie automobilio ,,Mitsubishi“, stovėjo vyriškis su mergina. Bendraudamas su nukentėjusiuoju, suprato, kad jis ir mergina, kuri subraižė jo automobilį, yra pažįstami. M. P. minėjo, kad su mergina, subraižiusia jo automobilį, t. y. R. L., jis bendravo, bet supratęs, kad ji psichiškai nesveika bendravimą nutraukė. Jis pats matė, jog M. P. priklausantis automobilis yra subraižytas, matė subraižytas priekines ir vairuotojo pusės galines dureles. Merginos paklausus ar ji subraižė minėtą automobilį, į klausimą atsakė neadekvačiai, tiksliai neatsimena ką ji sakė, bet iš jos kalbos nieko nebuvo galima suprasti, ji elgėsi neadekvačiai (b. l. 34-35). Liudytojas D. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad patruliuojant gavo pranešimą apie tai, jog yra sulaikyta moteris, kuri apibraižė automobilį. Atvažiavęs su kolega į įvykio vietą rado nukentėjusįjį ir įtariamąją. Ji atrodė kaip išgėrusi, nerišliai kalbėjo, juokėsi. Nukentėjusysis nurodė, jog matė kaip ši moteris subraižė jo automobilį ir ją sulaikė (b. l. 123).

8.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra įrodymų, jog būtent R. L. apgadino M. P. priklausantį turtą. Atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą, apygardos teismas pažymi, kad, nors ir nukentėjusysis ar kiti liudytojai nematė, jog būtent R. L. subraižė nukentėjusiajam priklausantį automobilį, tačiau byloje esanti įrodymų visuma, kuri susidėlioja į nuoseklią, vientisą įrodymų grandinę, patvirtina, kad būtent ji apgadino M. P. automobilį. R. L. dvi dienas vaikščiojo aplink nukentėjusiajam priklausantį automobilį, tupėjo šalia jo, nukentėjusiojo sulaikyta, neneigė, kad būtent ji apgadino automobilį, o nutraukus santykius, ji nukentėjusiajam pradėjo grasinti, kad nestatytų toje vietoje automobilio, kerštauti už išsiskyrimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog būtent R. L. turėjo motyvą kerštauti nukentėjusiajam ir galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką nukentėjusiojo atžvilgiu, atsižvelgiant į jos psichikos ligą, į tai, kad ji ir nukentėjusysis iki įvykio turėjo artimus santykius, ji žinojo kaip atrodo nukentėjusiojo automobilis ir kur jis jį laiko, ji gyvena netoli, kur nukentėjęs laikydavo automobilį, nukentėjusysis matė ją sukinėjantis šalia savo automobilio ir dvi dienas iš eilės rado analogišku būdu subraižytą automobilį.

9.       Nors iš apeliacinio skundo matyti, jog R. L. neigia padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tačiau 2018 m. balandžio 12 d. – gegužės 21 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog tiriamoji ignoruoja klausimus apie jai baudžiamojoje byloje inkriminuojamą veiką, teigia, jog tai ji yra tapusi M. P. veiksmų auka. Vis mini faktą, kad ,,7-oje klasėje jis mano geriausią draugę sumušė“, teigia, jog ,,22 dieną jis mane užpuolė prie laiptinės, buvo įsikišęs už striukės kirvį“, ,,jis mane išprievartavo“. Vėliau aiškina, kad ,,sugadino striukę, rankinuką, kai tampė – pasitempiau kaklą, kepurę, batus sugadino“. Tiriamoji demonstruoja į polietileno maišelį sudėtas veidrodėlio duženas, teigdama, jog jis sudaužytas konflikto su M. P. metu. Ekspertizės akte R. L. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas Paranoidinė šizofrenija, diagnozuotas 2013 m. rugsėjo 25 d., iki tol (nuo 2008 metų) tiriamajai buvo diagnozuojamas Šizotipinis sutrikimas, kurio eiga ir atsiradimas panašūs į asmenybes sutrikimus. Tiriamajai nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki ekspertinio tyrimo ir ekspertinio tyrimo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas: Paranoidinė šizofrenija. R. L. nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2017 m. gruodžio 22 d., konstatuota paranoidinė šizofrenija. Dėl esamų psichikos sutrikimų-mąstymo, emocijų, valios ir asmenybės sferoje, R. L. negalėjo suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio, negalėjo valdyti savo veiksmų. R. L. šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas: Paranoidinė šizofrenija. Dėl esamų psichikos sutrikimų-mąstymo, emocijų, valios ir asmenybės sferoje, ji negali suprasti veiksmų esmės ir juos valdyti, negali duoti objektyvių paaiškinimų, negali stoti prieš teismą. R. L. yra pavojinga visuomenei, jai reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones: ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (b. l. 68-72).

10.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ne kas nors kitas, o būtent R. L. savo veiksmais padarė nukentėjusiajam turtinę žalą, sugadindama jo turtą. Nukentėjusysis detaliai viso proceso metu išdėstė įvykio aplinkybes, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadų nepaneigia.

11.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas netyrė dėl kokių priežasčių nukentėjusysis nesiėmė jokių priemonių laiku pranešti apie jo turto sugadinimo faktus, nesiaiškino šių sugadinimų priežasties, nekėlė R. L. galimo keršto dėl išsiskyrimo versijos, su ja nesusitiko. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi juos paneigia paties nukentėjusiojo M. P. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad pamatęs, jog jo automobilis apibraižytas jis iškart nesikreipė į policiją, nes tiesiog nenorėjo rūpesčių, manė, kad toks R. L. elgesys vienkartinis, tą pačią dieną dar buvo nuėjęs iki jos namų, bet juose jos nerado. 2018-12-21 jis laiką leido su savo pažįstama R. L., pabuvus kartu, savo automobiliu jis ją parvežė į jos namus ir pasakė, kad nebenori su ja bendrauti dėl jos neadekvataus elgesio. Iš šių nukentėjusiojo M. P. parodymų matyti, kad nukentėjusysis paaiškino, kodėl jis iškart nesikreipė į teisėsaugos institucijas, kad bandė aiškintis su R. L.. Be to, nukentėjusysis nurodė, jog mano, kad jam automobilį subraižė būtent R. L., kadangi ji ,,trynėsi“ aplink jo automobilį, tupėjo prie jo ir galėjo jam atkeršyti dėl jų bendravimo nutraukimo.

12.       Apygardos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas, pripažindamas, kad R. L., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios priemonės, gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, R. L. gynėjo advokato Egidijaus Blažio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai:                            Algirdas Jaliniauskas

                                                                               Jurgis Kiškis

                  Rimas Švirinas