(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos  A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. J., D. J., Valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja A. J. kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio B. J. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė visą atsiradusį jo palikimą, faktiškai pradedama jį valdyti.  

2.       Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis B. J.. Po sutuoktinio mirties pareiškėja į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, manydama, kad nekilnojamas turtas, įgytas jos vardu ir registruotas viešame registre, priklauso išimtinai jai, o dėl asmeninių sutuoktinio daiktų, kurie pareiškėjai atiteko po jo mirties – kreiptis į notarą nereikia. Vis dėlto tvarkant dokumentus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, tapo žinoma, kad pareiškėja, nors palikimą ir priėmė faktiškai jį valdydama, tačiau negali įgyvendinti savo teisių ir pareigų, nes nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tai, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama patvirtina tai, kad nuo tos dienos, kuomet mirė jos sutuoktinis, ir iki šiol, pareiškėja viena rūpinasi turtu kaip savu, moka komunalinius ir kitus mokesčius, taip pat turtu naudojasi ir jį prižiūri. Po sutuoktinio mirties pareiškėjai pasiliko ir jam priklausę asmeniniai daiktai – vestuvinis žiedas ir laikrodis, kuriuos sutuoktinis nešiojo iki pat savo mirties. Pareiškėjai taip pat atiteko ir bute sutuoktinio mirties momentu buvę visi baldai, įrangą, nuotraukos ir kt. Be to tarp pareiškėjos ir jos vaikų – suinteresuotų asmenų D. J. ir D. J., kurie taip pat nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nėra jokio ginčo dėl to, kad pareiškėja priėmė palikimą ir po jų tėvo B. J. mirties jai atiteko visi jam priklausę asmeniniai daiktai ir turtas.

3.       Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo B. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį B. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja A. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

4.       Suinteresuotas asmuo D. J. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, kad su pareiškimu sutinka. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) A. J. po (duomenys neskelbtini) B. J., mirusio (duomenys neskelbtini), atiteko visi jam priklausę daiktai. Akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) A. J. vienintelė rūpinosi visais mokesčiais, butu ir sodu, todėl pareiškime nurodytoms aplinkybėms pritaria. Teigia, kad pati į notarus nesikreipė, pareiškimo dėl palikimo priėmimo neteikė, pretenzijų neturi ir ateityje jų nereikš.

5.       Kiti byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

6.       Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

7.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjo B. J. (duomenys neskelbtini) (žr. sutuoktuvių liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. spalio 6 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos ir B. J. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (žr. sutuoktuvių liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)), santuokoje susilaukė dviejų vaikų – D. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini) (žr. 2023 m. spalio 6 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad pareiškėja su sutuoktiniu B. J. santuokos metu įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis B. J. mirė (duomenys neskelbtini) (žr. 2022 m. rugpjūčio 16 d. medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėjas B. J. mirė būdamas santuokoje su pareiškėja. Iš Vilniaus miesto 26 – ojo notarų biuro 2023 m. spalio 13 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad po B. J. mirties nėra pradėta paveldėjimo byla, dėl palikimo priėmimo į notarę niekas nesikreipė. Testamentų registro duomenys taip pat patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjo B. J. testamentų ar palikimo priėmimo faktų (žr. Testamentų registro išrašą).     

8.       Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja po sutuoktinio B. J. mirties (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tačiau pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio B. J. mirties likusį visą turtą. Pareiškėja po sutuoktinio mirties ir toliau išlaikė jų santuokoje įgytą turtą, jį prižiūrėjo, valdė, mokėjo visus su turtu susijusius komunalinius ir kitus mokesčius. Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2023 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Mano būstas“ pažyma apie mokėtinus mokesčius, susijusius su butu, adresu (duomenys neskelbtini); 2023 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus šilumos tinklų pažyma apie atsiskaitymus tenkančius butui, adresu (duomenys neskelbtini); 2023 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Vilniaus vandenys“ pažyma apie mokėtinus mokesčius už butą adresu, (duomenys neskelbtini); 2023 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) pažyma apie sumokėtus infrastruktūrinius mokesčius už sodo sklypą. Pareiškėja tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po jo po sutuoktinio mirties gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų regsitro pažymos matyti, kad pareiškėja gyvenamąją vietą bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravusi nuo 1974 m. vsaraio 12 d. Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėja nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio B. J. mirties likusį turtą.     

9.       Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK  5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10.       Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

11.       Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.  

12.       Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, kad mirus sutuoktiniui B. J. ji rūpinosi visu likusiu turtu, įgytu su sutuoktiniu santuokos metu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos pirmiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėja po sutuoktinio B. J. mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet visu turtu (butu, sodo namu, žemės sklypu ir kt.), t. y. mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu ir pan., leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio B. J. mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po palikėjo B. J. likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.   

13.       Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusio sutuoktinio B. J. turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja po B. J. mirties faktinio valdymo būdu priėmė B. J. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).     

14.       Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip įstatiminei įpėdinei po sutuoktinio B. J. mirties.   

15.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

tenkinti pareiškėjos A. J. pareiškimą. 

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio B. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. 

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jį Valstybės įmonei Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                    Rima Lipeikienė