Civilinė byla Nr. e2-687-661/2022

Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01685-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.12.1; 3.2.6.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,

Sekretoriaujant Martai Ribinskienei,

dalyvaujant ieškovoELLORA 4522899 LTD atstovams Z. V. ir advokatui K. R.,

atsakovo UAB „Skomė“ atstovui J. M. ir advokatui V. B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ELLORA 4522899 LTD ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Skomė“ dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas ieškiniu (1 t., b. l. 1-8) ir patikslintu ieškiniu (3 t., b. l. 7-17) iš esmės įrodinėja aplinkybes, kad jam priklaususios UAB „Skomė“ akcijos buvo perleistos suklastotų sandorių pagrindu fiktyvioms ofšorinėms įmonėms. Ieškovas ELLORA 4522899 LTD kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1.                      pripažinti negaliojančiu 2011 m. balandžio 21 d. (reikalavimuose klaidingai nurodoma 31 d.) perleidimo sandorį, kuriuo (akcijų sertifikato Nr. 6 indosamento pagrindu) ieškovas ELLORA 4522899 LTD 187 500 vnt. atsakovės UAB „Skomė“ paprastųjų vardinių akcijų (toliau – ir PVA) perleido BISMARCK LIMITED;

1.2.                      pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 23 d. perleidimo sandorį (akcijų sertifikato Nr. 13 indosamento pagrindu), kuriuo BISMARCK LIMITED 187 500 vnt. UAB „Skomė“ paprastųjų vardinių akcijų perleido DIVINE CONSULT LTD;

1.3.                      įpareigoti atsakovę UAB „Skomė“ iš jos akcininkų registro išregistruoti akcininką – DIVINE CONSULT LTD ir 187 500 vnt. atsakovės UAB „Skomė“ paprastųjų vardinių akcijų įregistruoti ieškovo vardu.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2003 m. gegužės 20 d. įsigijo 187 500 vnt. atsakovės paprastųjų akcijų ir tapo teisėtu atsakovės akcininku. UAB „Skomė“ akcijos buvo visiškai apmokėtos ir įregistruotos ieškovo ELLORA 4522899 LTD vardu bendrovės akcininkų registre. Tačiau akcijos neteisėtai buvo užvaldytos neatlygintinių, suklastotų sandorių pagrindu ir galiausiai neteisėtai įregistruotos DIVINE CONSULT LTD vardu. Ieškovo direktorė G. P.-L. niekada nepasirašė jokių dokumentų, susijusių su UAB „Skomė“ akcijų perleidimu BISMARCK LIMITED, kurias šis vėliau perleido DIVINE CONSULT LTD (1 t., b. l. 1-8; 3 t., b. l. 7-17 ).

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka (2 t., b. l. 15-31), prašo jį palikti nenagrinėtą, jeigu ieškinys nepaliktinas nenagrinėtu, tuomet bylą nutraukti, o jeigu bylą nenutrauktina, tuomet atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog civilinė byla nėra teisminga Lietuvos teismui, todėl pareiškimas paliktinas nenagrinėtu, taip pat ieškinys paliktinas nenagrinėtu dėl netinkamo ieškovės atstovavimo. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:

3.1.                       Pažymi, jog ieškinys yra nepagrįstas, o taikytina teisė turėtų būti ne Lietuvos Respublikos, o Jungtinės Karalystės ir/ar N. Zelandijos ir/ar Belizo teisė, nes ginčo sandoriai buvo sudaryti ne pagal Lietuvos teisę.

3.2.                      Nurodo, jog 2009 m. gegužės 13 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo nuspręsta padidinti atsakovės įstatinį kapitalą nuo 350 000 Lt iki 1 000 000 Lt, išleidžiant 650 000 vienetus akcijų, bei atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti šias akcijas. Nurodo, jog tiek 2011 m. balandžio 21 d., tiek 2013 m. rugpjūčio 23 d. sudarant ginčo sandorius, kontrolinis UAB „Skomė“ akcijų paketas priklausė UAB „Baltic Arms“, o ne ieškovei, todėl vertina, jog norint perleisti ieškovės turėtą akcijų paketą nereikėjo atlikti papildomų veiksmų sudarant sandorius.

3.3.                      Teigia, jog UAB „Skomė“ atliko tik veiksmus, susijusius su akcininkų pasikeitimu vietoje buvusio akcininko įrašydama naują akcininką, pagal jai pateiktus dokumentus. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad UAB „Skomė“ buvo pateikti materialūs akcijų perleidimą patvirtinantys dokumentai ir/ar dokumentų kopijos – atsakovė atliko naujų akcininkų registraciją.

3.4.                      Pažymi, jog tai, kad 2011 m. balandžio 21 d. indosamentas buvo atliktas kitoje vertybinio popieriaus pusėje yra tinkamas tokio vertybinio popieriaus perleidimo įrodymas. Nurodo, jog ieškovė apie 2011 m. balandžio 21 d. akcijų perleidimą žinojo nuo pat jo sudarymo dienos ir turėjo atitinkamus dokumentus, susijusius su šiuo akcijų perleidimu, nes civilinėje byloje Nr. 2-866-567/2016, nagrinėtoje Vilniaus apygardos teisme, šie dokumentai buvo pateikti.

3.5.                      Nurodo, jog ieškovės pateiktas ekspertizės aktas yra nepagrįstas. Ekspertė, atlikusi šią ekspertizę yra suinteresuota ir susijusi su ieškovės atstovu advokatu G. V. giminystės ryšiais. Taip pat nurodo, jog ieškovės atstovo pateiktos aplinkybės, jog vienintelis ELLORA LTD antspaudas buvo Z. V. nuosavybėje, yra nepagrįstos, nes ieškovė neįrodė šios aplinkybės, jog antspaudų skaičius, jų naudojimo tvarka yra reglamentuojama ir pan.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

4.       Byloje nustatyta, kad ieškovas ELLORA 4522899 LTD (buvęs pavadinimas ELLORA LTD) įsteigtas (Anglijos ir Velso bendrovių registre įregistruotas) 2002 m. rugpjūčio 30 d., juridinio asmens direktore nurodyta G. P.-L., o akcininke S. P.-L. (1 t., b. l. 24, 33).

5.       Iš byloje pateikto 2011 m. balandžio 21 d. ieškovės ELLORA LTD direktorių sprendimo pagrindu (I t., b. l. 102-103) bei 2011 m. balandžio 21 d. UAB „Skomė“ akcijų perdavimo formos tarp ELLORA LTD ir BISMARCK (1 t., b. l. 98-101), perleistos ieškovės turėtos akcijos įmonei BISMARCK. 2012 m. kovo 23 d. akcininkų sąrašas liudija 187 500 vienetų UAB „Skomė“ akcijų priklausymą įmonei BISMARCK LIMITED (I t., b. l. 94). Akcijų sertifikato Nr. 06, kuris buvo išduotas 2008 m. lapkričio 17 d. kitoje pusėje atliktas indosamentas, kuris patvirtina šių paprastųjų vardinių akcijų perleidimą BISMARCK (1 t., b. l. 95-97).

6.       Atsakovei UAB „Skomė“ 2012 m. sausio 28 d. buvo pateiktas įmonės BISMARCK prašymas įtraukti bendrovę į UAB „Skomė“ akcininkų registrą (I2 t., b. l. 32-34).

7.       Identiška procedūra įmonė BISMARCK perleido savo turėtą akcijų paketą įmonei DIVINE – pateikus prašymą UAB „Skomė“ direktoriui J. M. 2014 m. sausio 3 d. prašymą įregistruoti DIVINE CONSULT LTD į UAB „Skomė“ akcininkų registrą (2 t., b. l. 75-76), su akcijų perleidimo forma (II t., b. l. 78-83), bei akcijų sertifikatu Nr. 13, išduotu 2013 m. rugpjūčio 5 d. (2 t., b. l. 84-85).

8.       Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto Nr. 25/10-1-18-18736 Dėl informacijos pateikimo (ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00042-13) duomenimis, įmonė BISMARCK LIMITED buvo išbraukta iš kompanijų registro/išregistruota 2014 m. liepos 18 d. (1 t., b. l. 207).

9.       2017 m. kovo 15 d. pagal advokato K. R. prašymą Lietuvos teismo ekspertizės centre buvo atlikta ekspertizė siekiant atlikti dokumentų tyrimą ir ekspertės J. V. surašytas ekspertizės aktas Nr. 11-254(17) (1 t., b. l. 148-159). Ekspertė priėjo prie išvados, jog parašas esantis dokumento „Akcijų sertifikatas Nr. 06“ (1 t., b. l. 153) kopijoje (antroje lapo pusėje, skiltyje „S. G. P.-L.“) kopijuotas ne nuo parašo, esančio pateiktame dokumento „POWER OF ATTORNEY“ (I t., b. l. 168-169) originale, o nuo kito parašo, o kitų dokumentų, tokių kaip „STOK TRANSFER FORM“ (I t., b. l. 161), akto Nr. 10/12-31/ (1 t., b. l. 163-165) skiltyje ELLORA LTD prie ieškovės direktorės pavardės, bei dokumento „ACKNOWLEDGEMENT“ prie ieškovės direktorės pavardės kopijose esantys parašai yra parašo esančio dokumente „POWER OF ATTORNEY“ (I t., b. l. 168) esančio ieškovės direktorės parašo kopijos. Taip pat ekspertė priėjo prie išvados, jog minėtuose dokumentuose esantys ELLORA LTD antspaudai nėra atspausti tuo pačiu antspaudu, kurio buvimą Z. V. nuosavybėje, jo gyvenamojoje vietoje konstatavo antstolis V. M. 2017 m. vasario 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-17-1213 (1 t., b. l. 141-146).

10.       Iš 2017 m. vasario 1 d. UAB „Skomė“ pakartotinio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo bendrojo balsavimo biuletenio (1 t., b. l. 203, 3 t., b. l. 77-100) matyti, jog įmonė DIVINE dalyvavo pakartotiniame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, bei balsavo sprendžiant atsakovės veiklos klausimais, o įmonės DIVINE atstovas buvo advokatas A. A., veikiantis 2015 m. spalio 6 d. pasirašyto įgaliojimo pagrindu (1 t., b. l. 204-205). Analogiškos aplinkybės fiksuotinos ir 2015 m. birželio 30 d. UAB „Skomė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo bendrajame balsavimo biuletenyje (3 t., b. l. 77-78), 2016 m. balandžio 28 d. UAB „Skomė“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų registravimo sąraše (III t., b. l. 81-82), 2016 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Skomė“ neeilinio pakartotinio visuotinio susirinkimo bendrajame balsavimo biuletenyje (3 t., b. l. 83-92), 2016 m. lapkričio 29 d. UAB „Skomė“ pakartotinio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo bendrajame balsavimo biuletenyje (III t., b. l. 91-92), 2017 m. balandžio 6 d. UAB „Skomė“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo bendrajame balsavimo biuletenyje (III t., b. l. 101-102).

11.       Tačiau pažymėtina, kad bylos duomenimis, DIVINE CONSULT LTD nuo 2014 m. gruodžio 6 d. yra likviduota (IV t., b. l. 85-86). Advokatas A. A. 2018 m. spalio 1 d. pranešimu informavo teismą, jog nėra įgaliotas atstovauti įmonę DIVINE teismuose (IV t., b. l. 109).

12.       Nustatyta, jog ieškovė į bylą pateikė 2018 m. vasario 9 d. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00139-12 (IV t., b. l. 183-189), be kita ko, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį dėl galimai netikrų ar suklastotų dokumentų pagrindu neteisėto ir neatlygintinio ieškovei priklausančių akcijų perleidimo BISMARCK ir vėliau DIVINE, ir pagal BK 246 straipsnio 2 dalį dėl akcijų perleidimo, galiojant prokuroro nutarimui skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Šiame nutarime nurodyti ikiteisminio tyrimo veiksmai, atliktini dėl ieškovei priklausiusių UAB „Skomė“ 187 500 vienetų akcijų perleidimo 2011 m. balandžio 21 d. įmonei BISMARCK bei šių akcijų perleidimo 2013 m. rugpjūčio 23 d. įmonei DIVINE aplinkybių, akcininkų užfiksavimo registruose. Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo pažymėta, kad apskųsto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą išvados apie išimtinai civilinį teisinių santykių pobūdį bei pareiškėjų galimybes ginti savo pažeistus interesus teisme yra nepagrįstos. Pažymima, kad teisių gynimas civiliniame procese, kuriame teikiami argumentai grindžiami suklastotais dokumentais, yra akivaizdžiai apsunkintas, civilinės atsakomybės ribos peržengtos.

13.       Vadovaudamasis nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo medžiaga, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi (6 t., b. l. 77-79) buvo sustabdęs šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00139-12, bei priimtas atitinkamas procesinis sprendimas ir nustatytos galimai šiai civilinei bylai reikšmingos aplinkybės. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą (6 t., b. l. 91-93), o vėliau ir kasacinį skundą (6 t., b. l. 139-143) bei nesutiko su tokiu Vilniaus apygardos teismo procesiniu sprendimu, o 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi (6 t., b. l. 177-183) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartis, ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį panaikino, bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

14.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. neskundžiama nutartimi J. M. gynėjo advokato G. D. skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą pakeisti baudžiamosios bylos nutraukimo pagrindą, nurodant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (8 t., b. l. 127).

15.       Vilniaus apygardos teismas iš nagrinėjęs šią civilinę bylą 2020 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą ieškovės ieškinį atmesti.

16.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nurodė, jog nepagrįsti atsakovės UAB „Skomė“ argumentai dėl teismingumo, t. y. jog byla neteisminga Lietuvos teismams, taip pat nepagrįstas atsakovės argumentas, jog nagrinėjamam ginčui pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti užsienio teisę – Jungtinės Karalystės, Belizo ar Naujosios Zelandijos.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nesirėmė ieškovo į bylą pateiktu Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. kovo 15 d. ekspertizės aktu, kuriame buvo įvertinas ginčo dokumentuose esančių rekvizitų (parašų ir antspaudų) tikrumas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00139-12 liudytojų apklausos protokoluose užfiksuotų asmenų, susijusių su minėtomis užsienio įmonėmis, parodymų, konstatavęs, jog šie asmenys nėra apklausti teismo posėdyje nagrinėjamoje byloje. Tuo pačiu pagrindu pirmosios instancijos teismas nevertino ir ieškovo vadovės S. G. P.-L. 2012 m. birželio 4 d. ir 2013 m. rugsėjo 26 d. rašytinių paaiškinimų (liudijimų).

18.       Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju 2017 m. kovo 15 d. ekspertinį tyrimą ieškovo iniciatyva atliko ir ekspertizės aktą surašė Lietuvos teismo ekspertizės centro vyriausioji ekspertė J. V.. Kadangi tyrimas atliktas ne teismo nutarties pagrindu, todėl aktas vertinamas kaip rašytinis įrodymas.

19.       Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, akcijų sertifikate esantis indosamentas savaime nepatvirtina, jog tarp šalių buvos sudarytas sandoris dėl akcijų perleidimo (pardavimo). Tokiam sandoriui sudaryti šalys, visų pirma, turi suderinti valią, kurios išraiška gali būti žodinė, rašytinė ar kitokios formos sutartis, konkliudentiniai veiksmai ir pan. Byloje esant duomenų apie galimą akcijų perleidimo formos, kuri nagrinėjamu atveju prilygintina akcijų perleidimo rašytinei sutarčiai, taip pat indosamento klastojimo faktą – fotomontažo būdu įklijuotus ieškovo direktorės parašus, taip pat į bylą pateiktiems duomenis apie ieškovo pasyvumą po ginčijamų sandorių sudarymo – nedalyvavimą atsakovės UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimuose, laikiną veiklos nutraukimą, atsakovės akcijų kaip turto nedeklaravimą savo apskaitoje ir (ar) viešuosiuose registruose, bylą nagrinėjęs teismas turėjo pareigą prieštaravimus tarp šių faktinių aplinkybių (įrodymų) pašalinti. Tai turėjo būti padaryta teismui aiškinantis, ar ginčijamų sandorių šalys iš tikrųjų buvo išreiškusios valią dėl akcijų perleidimo. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių netyrė ir nevertino, t. y. byloje nebuvo vertinami ieškovo ELLORA 4522899 LTD ir BISMARCK LIMITED tikrieji ketinimai, tikslai (jų egzistavimas), teismas taip pat nesiaiškino ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių, šalių tarpusavio santykių (ryšių), kitų svarbių aplinkybių, kurios padėtų nustatyti, ar šalys buvo suderinusios valią dėl akcijų perleidimo, kaip pasireiškė jų valios išraiška ir pan.

20.       Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad BPK nustatyta tvarka ikiteisminiame tyrime apklaustų, su užsienio (ofšorinėmis) įmonėmis susijusių, G. V. T. ir M. C. M. parodymai pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 197 – 200 straipsniai). Pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad tokių įrodymų tinkamam ginčo išsprendimui nepakanka, turėjo būti sprendžiama dėl nurodytų asmenų apklausos teismo posėdyje poreikio.

21.       Bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje iš naujo buvo apklausti liudytojais: Bulgarijos pilietis M. C., M. D., L. G. ir J. M., kaip atsakovės UAB „Skomė“ atstovas.

Teisiniai argumentai

22.       Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. CPK 226 straipsnyje nustatyta šalių pareiga pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas sprendimą gali grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų teismas negali peržengti apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, išskyrus civilinio proceso normose nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

23.       Ieškinio juridiniu pagrindu nurodomi CK 4.93, 4.95, 4.96 str. str., t. y. daiktinės teisės normos. Reikalavimas dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje yra laikomas vindikaciniu ieškiniu, t. y. ieškiniu dėl priteisimo.

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-44/2009; bylos Nr. 3K-3-451-686/2015 ir kt.).

25.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,DGD“ v. BAB ,,Properta“, bylos Nr. 3K-3-452/2010, bylos Nr. 3K-3-451-686/2015).

26.       Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje labai aiškiai nurodytos vindikacinio ieškinio sąlygos ir jeigu jų ieškovas neįrodo, nėra pagrindo vindikacinio ieškinio tenkinimui, ieškovas savo teises turi ginti kitais būdais.

27.       Ieškovas taip pat prašo pripažinti negaliojančiais: (i) 2011-04-21 perleidimo sandorį <...>ir (ii) 2013-08-23 perleidimo sandorį <...>. Taigi ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais 187 500 vnt. PVA perleidimo sandorius, o tokiam reikalavimui taikomos prievolių teisės normos ir prievolinių teisių gynimo būdai, tokie kaip restitucija. Tačiau vindikacija ir restitucija yra savarankiški asmens teisių gynimo būdai. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas. Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkinamas prievolių teisės normomis (CK 6.145–6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-149/2011. Teismas įvertinęs ieškovo reikalavimus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad šiuo atveju byla turi būti nagrinėjama pagal vindikacijos taisykles.

28.       Įrodinėjimo pareiga šioje byloje skirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsniu – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016; 2017-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

29.       Teismų praktikoje taip pat pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

30.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

31.       Ieškovė, siekdama nuginčyti minėtus sandorius, įrodinėdama, kad akcijų valdymą prarado tokios valios neišreiškus, suklastojus akcijų perleidimo sandorius, be savo paaiškinimų, remiasi tokiais įrodymais: 2017 m. kovo 15 d. pagal advokato K. R. prašymą Lietuvos teismo ekspertizės centre atlikta ekspertize siekiant atlikti dokumentų tyrimą ir ekspertės J. V. surašytu ekspertizės aktu Nr. 11-254(17) (1 t., b. l. 148). Ieškovės direktorės G. P.-L. rašytiniais paaiškinimais (1 t., b. l. 70-78); Ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 metu atliktų apklausų duomenimis (3 t., b. l. 113-225).

32.       Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė UAB „Skomė“ neteisėtai akcininkų registre be ieškovo valios ir jam nežinant, vietoje akcininko – ieškovo, įregistravo kitą akcininką – BismarckLimited (toliau – ir Bismarck). Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog, visų pirma, nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovai kokiu nors būdu dalyvavo buvusiam atsakovo akcininkui Ellora Ltd. 2011 m. balandžio 21 d. perleidžiant turėtas 187 500 vnt. PVA kitam buvusiam akcininkui Bismarck, nes disponuoti uždarosios akcinės bendrovės akcijomis antrinėje akcijų rinkoje gali tik šių akcijų savininkas. Tai reiškia, kad atsakovė jokių veiksmų, betarpiškai susijusių su akcijų perleidimu, neatliko ir negalėjo atlikti, todėl ieškovo teiginiai apie neteisėtus atsakovo veiksmus 187 500 vnt. PVA perleidimo procese yra nepagrįsti.

33.       Ieškovas taip pat nepagrįstai nurodo, kad buvęs atsakovės akcininkas Ellora Ltd. 2011 m. balandžio 21 d. 187 500 vnt. PVA neperleido Bismarck, 187 500 vnt. PVA 2011 m. balandžio 21 d. ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. buvo perleistos suklastoto elektroninio susirašinėjimo, suklastotų dokumentų ir/ar kitų nusikalstamų veikų pagrindu, todėl ieškovo manymu, atsakovė neturėjo pagrindo atlikti pakeitimų akcininkų registravimo žurnale, išduoti akcijų sertifikatų ir kt.

34.       Teismo nuomone, tokie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti ir neįrodyti dėl žemiau nurodomų argumentų.

35.       Atsakovės akcijos yra materialios, akcininkams išduodami akcijų sertifikatai. Lietuvos Respublikos ABĮ 46 str. 1 d. nustatyta, kad materialios akcijos ar akcijų sertifikatai perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn perdavimu, padarius atitinkamą įrašą akcijoje ar akcijų sertifikate, tai yra indosamentą. Uždarųjų akcinių bendrovių savininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. 1041 „Dėl uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 14.11 p. nustatyta, kad materialios akcijos (akcijų sertifikato) perleidimo atveju – materialios akcijos (akcijų sertifikato), kurioje (kuriame) padarytas įrašas (indosamentas), liudijantis akcijos (akcijų sertifikato) savininko pasikeitimą, arba akcijos (akcijų sertifikato) perleidimo teismo sprendimu ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais akcijos (akcijų sertifikato) perleidimo atvejais – kito dokumento, patvirtinančio asmens nuosavybės teisę į materialią akciją (akcijų sertifikatą), pagrindu;. Taigi pagrindinis ir pakankamas materialiųjų akcijų perleidimo dokumentas yra akcijų sertifikatas su indosamentu, liudijančiu apie akcijų savininko pasikeitimą.

36.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai (2 t., b. l. 32-147, 5 t., b. l. 110-138, 5 t., 110-144) patvirtina, kad atsakovei kiekvieną kartą buvo pateikti materialūs akcijų perleidimą patvirtinantys dokumentai: su Bismarck 2012 m. sausio 28 d. (2 t. b. l. 107-108), 2012 m. gegužės 14 d. (2 t., b. l. 126-133) raštais atsakovei buvo pateiktas 2008 m. lapkričio 17 d. akcijų sertifikato Nr. 06 originalas su 2011 m. balandžio 21 d. indosamentu, kuriame buvo indosanto Ellora Ltd. įrašas apie akcijų perleidimą BismarkLimited ir BismarkLimited atstovo parašas bei antspaudo atspaudas; taip pat buvo pateikti: 2011 m. balandžio 21 d. Ellora Ltd. raštu direktorių sprendimai, 2011 m. balandžio 26 d. Ellora Ltd. patvirtinimas; 2011 m. balandžio 21 d. akcijų perdavimo forma, 2012 m. rugsėjo 18 d. patvirtinimas, Bismarck registravimo pažymėjimas, iš kurio matyti, kad Bismarck įsteigtas 2010 m. kovo 25 d. ir kt., patvirtinti Naujosios Zelandijos notaro R. H. M. ir su 2011 m. gruodžio 12 d. Apostille Nr. 04813.2, 2012 m. rugsėjo 20 d. Apostille Nr. 02708.2 (2 t., b. l. 107-147). Taigi atsakovei buvo pateikti materialūs dokumentai, o ne susirašinėjimas elektroniniu paštu, kaip nepagrįstai nurodoma ieškovo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose teismų posėdžiuose.

37.       2012 m. gegužės 14 d. Bismarck atstovės A. L. pareiškimo (2 t., b. l. 45-47, 139-145), 2012 m. rugsėjo 18 d. patvirtinto Naujosios Zelandijos notaro R. H. M., priede „B” nurodoma, kad buvęs atsakovės akcininkas Ellora Ltd. perdavė Bismarck dokumentų originalus: akcijų perdavimo formą (2011 m. balandžio 21 d.); Ellora Ltd. raštiškus direktorių sprendimus dėl įstatinio kapitalo sumažinimo ir dėl akcijų perleidimo (2011 m. balandžio 21 d.); akcijų sertifikatą Nr. 06 su indosamentu (2011 m. balandžio 21 d.); dokumentų gavimo patvirtinimą (2011 m. balandžio 26 d.) (2 t., b. l. 40, 41, 42-43). Duomenų, kad buvęs atsakovės akcininkas Ellora Ltd. neperdavė šių dokumentų originalų Bismarck, atsakovė neturi, tokių duomenų nepateikė ir ieškovas.

38.       Atsakovė kartu su 2012 m. kovo 27 d. raštu Nr. SK-S-12/03-27 buvusiam atsakovės akcininkui Bismarck išsiuntė 2008 m. lapkričio 17 d. akcijų sertifikato Nr. 06 originalą, taip pat atsakovės registracijos pažymėjimo, įstatų ir kt. kopijas (2 t., b. l. 32, 33, 60-61, 69; 5 t., b. l. 121). Kadangi akcijų sertifikatas yra akcijų savininko nuosavybė ir jis saugomas pas akcijų savininką. Todėl jokios įrodomosios reikšmės neturi ieškovo atstovų procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad 2013 m. gruodžio 17 d. poėmio protokolu pas atsakovę buvo išimtas ne akcijų sertifikato Nr. 6 originalas, o jo kopija, kadangi akcijų sertifikato Nr. 06 originalo pas atsakovę ir neturėjo būti. Kaip jau minėta, atsakovei buvo atsiųstas akcijų sertifikato Nr. 06 originalas su 2011 m. balandžio 21 d. indosamentu sertifikato antroje pusėje, kuris atlikus pakeitimą akcininkų registre buvo grąžintas tuometiniam atsakovės akcininkui Bismarck.

39.       Bismarck 2013 m. liepos 15 d. raštu informavo atsakovę (5 t., b. l. 143-144), kad pradėjo 187 500 vnt. PVA perleidimo procesą Divine ir paprašė atsiųsti akcijų sertifikatą, kad būtų galima padaryti indosamentą apie akcininko pasikeitimą. Atsakovė kartu su 2013 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. SK-S-13/8-7 (5 t., b. l. 127-129) buvusiam atsakovės akcininkui Bismarck išsiuntė 2013 m. rugpjūčio 5 d. akcijų sertifikatą Nr. 13.

40.       Analogiški dokumentai, kaip ir 2011 m. balandžio 21 d. akcijų perleidimo atveju atsakovei buvo pateikti ir po to, kai Bismarck 2013 m. rugpjūčio 23 d. perleido turėtas 187 500 vnt. PVA Divine. Atsakovei buvo pateikti materialūs akcijų perleidimą patvirtinantys dokumentai ir/ar dokumentų kopijos – Divine 2014 m. sausio 3 d. pareiškimas ir priedai – 2013 m. rugpjūčio 5 d. atsakovo akcijų sertifikato Nr. 13 originalas su indosamentu, kuriame buvo indosanto Bismarck įrašas apie akcijų perleidimą Divine ir Divine atstovo parašas bei antspaudo atspaudas; taip pat 2009 m. rugpjūčio 19 d. Divine registravimo pažymėjimas; 2013 m. rugpjūčio 23 d. akcijų perdavimo formos kopijos, patvirtintos Australijos notaro G. J. su 2013 m. rugpjūčio 23 d. Apostille Nr. B00055872 ir kt. Ieškovo atstovų teiginiai, kad W. G. J. paaiškinimuose ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00139-12 sakė, kad G. V. T. nepasirašinėjo indosamento akcijų sertifikate Nr. 13, įrodomosios reikšmės neturi, kadangi W. G. J. patvirtino tik dokumentų kopijas, o ne G. V. T. parašo tikrumą ar 187 500 vnt. PVA perleidimo sandorį (2 t., 32-87; 5 t., b. l. 110-144).

41.       Ginčo sandorį patvirtina ir ieškovo iniciatyva pateiktas įrodymas – Bulgarijos piliečio M. C. 2016 m. lapkričio 24 d. liudytojo apklauso protokolas, kuriame šis nurodė, kad: „T. išdavė dokumentą, kad jį išduotų jo paprašiau aš, kuriuo suteikė leidimą advokatui iš Lietuvos operuoti su ofšorine mūsų įmone akcijų klausimais“ (3 t., b. l. 142). Šios bylos nagrinėjimo metu, 2022 m. rugsėjo 5 d. posėdyje, nuotoliniu būdu apklaustas Bulgarijos pilietis M. C. iš esmės davė panašius paaiškinimus, kaip ir 2016 m. lapkričio 24 d. liudytojo apklauso protokole.

42.       Atsakovė kartu su 2014 m. balandžio 2 d. raštu Nr. SK-S-14/04-02 Divine atstovui advokatui A. A. perdavė akcijų sertifikatą Nr. 13, taip pat atsakovės registracijos pažymėjimo, įstatų, išrašų kopijas. Kadangi atsakovei buvo pateikti dokumentų originalai arba notaro patvirtinti ir su Apostille dokumentai, atsakovės atstovai pagrįstai neturėjo pagrindo abejoti šių dokumentų tikrumu ir patikimumu bei ne tik galėjo, bet ir privalėjo atlikti veiksmus, susijusius su akcininkų pasikeitimu (5 t., b. l. 130).

43.       Ieškovas įrodinėja ir kitą aplinkybę, jog 2011 m. balandžio 21 d. indosamentas yra ne ant pagrindinės akcijų sertifikato Nr. 6 pusės, dėl to yra suklastotas ir pan. Tokie teiginiai nepagrįsti.Indosame?tas (vok. Indossament it. Indosso - ant nugaros), perduodamasis įrašas dokumento (pavyzdžiui, vertybinio popieriaus, sertifikato, konosamento) antrojoje pusėje arba jo pratąsoje (alonžas), rodantis, kad vieno asmens (indosanto) teisės pagal šį dokumentą atitenka kitam asmeniui (indosatui). Indosamentą daro indosantas. Asmuo, kuriam perleidžiamos teisės pagal dokumentą, gali būti nurodomas (vardinis indosamentas) arba nenurodomas (blankinis indosamentas; teisės perduodamos dokumento pateikėjui) (Indosamentas – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)).

44.       Taigi, indosamentas turėjo būti daromas vertybinio popieriaus (šiuo atveju akcijų sertifikato), kitoje pusėje, kas ir buvo padaryta 2011 m. balandžio 21 d. ir 2013 m. rugpjūčio 23 d., atliekant indosamentus akcijų sertifikatų antroje pusėje. Priešingų įrodymų, t. y. kad pagal Jungtinės Karalystės, Naujosios Zelandijos ir/at Belizo teisę indosamentas turėtų būti daromas ne akcijų sertifikato antroje lapo pusėje (reverse), o averse ar dar kur nors kitur, ieškovas nepateikė. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad 2011 m. balandžio 21 d. ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. indosamentai buvo padaryti ne akcijų sertifikatų antroje pusėje, o ant atskirų lapų ar pan. Kopijuojant akcijų sertifikatus vienpusiu kopijavimo aparatu abi akcijų sertifikatų pusės galėjo būti kopijuojamos ant atskirų lapų, tačiau tai neturi įtakos faktinei aplinkybei, kad akcijų sertifikatai buvo iš vieno lapo, o indosamentai buvo daromi antroje akcijų sertifikatų pusėje.

45.       Teismas laiko pagrįstu ir įrodytu atsakovo argumentą, kad aplinkybę, jog buvęs atsakovės akcininkas Ellora Ltd. 2011 m. balandžio 21 d. perleido 187 500 vnt. PVA Bismarck, patvirtina ne tik nurodyti ir aptarti tiesioginiai įrodymai, bet ir ginčijamų sandorių šalių elgesys, kuris gali būti laikomas kaip netiesioginis įrodymas byloje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-552/2010).

46.       Taigi netiesioginiai įrodymai yra tokie duomenys, kurie tiesiogiai vienareikšmiškai nepatvirtina byloje įrodinėtinų aplinkybių (šiuo atveju – trečiųjų asmenų žinojimo ar turėjimo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia skolininko kreditorių interesus), tačiau jie gali patvirtinti kitokias, su įrodinėjimo dalyku betarpiškai susijusias, aplinkybes, kurių visetas gali leisti teismui daryti išvadas apie įrodinėtinų aplinkybių buvimą arba nebuvimą.

47.       Šioje byloje ieškovas įrodinėja, kad aplinkybę, jog ginčijami sandoriai yra neteisėti, patvirtina buvusio atsakovo UAB „Skome“ akcininko Elora Ltd. ir ieškovo direktorės St. G. P.-L. 2011 m. vasario 21 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. rugsėjo 26 d. pareiškimai (I t., b. l. 70-78). Tokie teiginiai nepagrįsti. 2011 m. vasario 21 d. pareiškimas (1 t., b. l. 130) surašytas prieš du mėnesius iki 2011 m. balandžio 21 d. akcijų perleidimo sutarties sudarymo, taigi jis neatitinka ratione temporis (laiko atžvilgiu) kriterijaus. Be to, šiame pareiškime teigiama, kad St. G. P.-L. nesinaudojo elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir kad nebendravo su J. M.. Šie buvusios vadovės teiginiai prieštarauja jau minėtoms bylos aplinkybėms, kadangi, pakeitimai akcininkų registre, vietoj buvusio atsakovo UAB „Skome“ akcininko Ellora Ltd. įrašant BismarckLimited, buvo padaryti ne susirašinėjimo elektroniniu paštu, o dokumentų ir/ar jų kopijų, patvirtintų notaro ir su Apostille, pagrindu.

48.       Be to, St. G. P.-L. 2012 m. birželio 4 d. (1 t., 70-71 b. 1., vertimas 1 t., 72-73 b. 1.) ir 2013 m. rugsėjo 26 d. (1 t., b. l. 75-78) pareiškimai prieštarauja ankstesniems jos pasirašytiems dokumentams, susijusiems su 2011 m. balandžio 21 d. 187 500 vnt. PVA perleidimo sutartimi – notaro patvirtintiems ir su Aposdlle dokumentams ir/ar jų kopijoms – akcijų sertifikatui Nr. 6 su 2011 m. balandžio 21 d. indosamentu, 2011 m. balandžio 21 d. akcijų perdavimo formai, 2011 m. balandžio 21 d. Ellora Ltd. raštu atlikti direktorių sprendimai ir kt. Tai, kad St. G. P.-L. parašus minėtuose pareiškimuose patvirtino notaras, nesuteikia šių pareiškimų turiniui didesnės įrodomosios galios, nei kitiems įrodymams, kuriuos patvirtino arba kurių kopijų atitikimą originalams taip pat patvirtino notarai.

49.       Vertinant St. G. P.-L. 2012 m. birželio 4 d. ir 2013 m. rugsėjo 26 d. pareiškimų patikimumą ir atitinkamai ieškinio pagrįstumą, atsižvelgtina ir į tai, kad nei buvęs atsakovo UAB „Skome“ akcininkas Ellora Ltd., nei ieškovas ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, kad jų pažeistos teisės, susijusios su 187 500 vnt. PVA perleidimu, būtų apgintos.

50.       Nors ieškovo atstovas Z. V. parašė keletą raštų, kuriuose nurodytos datos: 2012 m. birželio 25 d., 2013 m. lapkričio 27 d.; 2014 m. balandžio 7 d.; 2015 m. birželio 5 d.; 2017 m. vasario 22 d. ir kt.. tačiau atsakovas UAB „Skome“ iš pat pradžių Z. V. atsakė, kad įrašas apie atsakovo UAB „Skome“ akcininkų pasikeitimą 187 500 vnt. PVA akcininku vietoj buvusio atsakovo UAB „Skome“ akcininko Ellora Ltd. įrašant BismarckLimited buvo padarytas gavus akcijų sertifikatą su indosamentu apie akcijų perleidimą kitam akcininkui ir kitus dokumentus (2012 m. gegužės 24 d. raštas Nr. SK-S-12/5-24, 2012 m. liepos 18 d. raštas Nr. SK-S-12/07-18; 2014 m. sausio 20 d. raštas Nr. SK-S-14/1-20; 2014 m. balandžio 24 d. Nr. SK-S-14/4-24-3; 2015 m. birželio 25 d. raštas Nr. SK-S-15/6-25; 2017 m. kovo 27 d. raštas Nr. SK-S-17/03-27. Taigi atsakovo UAB „Skome“ pozicija nesikeitė, t. y. atsakymai buvo analogiški. Tai reiškia, kad ieškovui (ieškovo atstovui Z. V.) atsakovo UAB „Skome“ pozicija, kad 187 500 vnt. PVA perleista galiojančių akcijų perleidimo sandorių pagrindu, buvo žinoma jau daug metų, tačiau nei buvęs atsakovo UAB „Skome“ akcininkas Ellora Ltd., nei ieškovas nesiėmė jokių teisinių veiksmų, kad 2011 m. balandžio 21 d. 187 500 PVA perleidimo sandoris, o vėliau ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. 187 500 PVA perleidimo sandoris būtų pripažinti negaliojančiais ir kt.

51.       Iš LITEKO duomenų sistemos (CPK 179 str.) matyti, kad 2012 m. gegužės 16 d. ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui UAB „Skome“ ir nurodytiems fiziniams asmenims, kuris buvo priimtas 2013 m. birželio 13 d. (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-866-567/2016), tačiau nurodytoje byloje buvo prašoma priteisti žalos, atsiradusios 2009 m. gegužės 20 d. sudarius 650 000 vnt. atsakovo UAB „Skome“ paprastųjų vardinių akcijų pasirašymo sutartį tarp atsakovo UAB „Skome“ ir jo akcininko UAB „Baltic Arms“, atlyginimą pinigais. Nurodytoje civilinėje byloje 2011 m. balandžio 21 d. ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. akcijų perleidimo sandorių teisėtumo klausimas nebuvo keliamas. Kaip matyti byloje Nr. 2-866-567/2016 prie atsiliepimo į ieškinį buvo pridėtos dokumentų, susijusių su 2011 m. balandžio 21 d. 187 500 vnt. PVA perleidimu BismarckLimited kopijos (atsiliepimo priedų sąrašo Nr. 18 ir Nr. 19, Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-866-567/2016 7 t. 64-83 b. 1.), tame tarpe akcijų sertifikato Nr. 6 su 2011 m. balandžio 21 d. indosamentu, 2011 m. balandžio 21 d. akcijų perdavimo formos, 2011 m. balandžio 21 d. ElloraLtd. raštiško direktorių sprendimo ir kt. kopijos. Taigi ieškovas vėliausiai nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. pabaigos turėjo iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-866-567/2016 gautas dokumentų, susijusių su 2011 m. balandžio 21 d. akcijų perleidimu, kopijas, taip pat buvęs atsakovo akcininkas Ellora Ltd., o vėliau ieškovas, kaip teisių perėmėjas, apie 2011 m. balandžio 21 d. akcijų perleidimą žinojo apie ginčo sandorio sudarymą ir turėjo atitinkamus dokumentus.

52.       Aplinkybę, kad atsakovo UAB „Skome” buvęs akcininkas Ellora Ltd. 2011 m. balandžio 21 d. perleido 187 500 vnt. PVA BismarckLimited, patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2011 m. balandžio 26 d. Ellora Ltd. buvo išregistruota iš Anglijos ir Velso įmonių registro. Pažymėtina, kad veiksmus, susijusius su buvusio atsakovo UAB „Skome” akcininko Ellora Ltd. išregistravimu iš Įmonių registro turėjo atlikti pats Ellora Ltd. Toks buvusio atsakovo UAB „Skome“ akcininko Ellora Ltd. veiksmas akivaizdžiai paneigia ieškinyje dėstomus pareiškimus, jog buvęs atsakovo UAB „Skome“ akcininkas Ellora Ltd. nieko nežinojo apie 2011 m. balandžio 21 d. 187 500 vnt. PVA perleidimą BismarckLimited, nes, ieškovo manymu, šis perleidimas įvyko prieš jo valią. Tačiau rašytiniai įrodymai paneigia ieškovo teiginius – visi nuosekliai atlikti buvusio UAB „Skome“ akcininko Ellora Ltd. veiksmai - 2011 m. balandžio 21 d. direktorių sprendimas, 2011 m. balandžio 21 d. indosamentas, akcijų perleidimo formos pildymas ir galiausiai 2011 m. balandžio 26 d. Ellora Ltd. išregistravimas iš Įmonių registro patvirtina, kad buvęs atsakovo UAB „Skome“ akcininkas Ellora Ltd. tikrai perleido 187 500 vnt. PVA. Nors ieškovas įrodinėja, kad 2011 m. rugsėjo 28 d. Ellora Ltd. esą buvo atkurta kitu pavadinimu Ellora 4522899 Ltd., tačiau tai buvo padaryta praėjus palyginti ilgam laikotarpiui po akcijų perleidimo BismarckLimited.

53.       Kita aplinkybė, reikšminga tuo atveju, jeigu pripažįstamas faktas, kad 2011 m. rugsėjo 28 d. registruota Ellora 4522899 Ltd. yra iki 2011 m. balandžio 21 d. veikusios Ellora Ltd. teisių perėmėja, yra ta, kad akcijos yra turtas, turintis tam tikrą materialinę vertę. 187 500 vnt. PVA nominali vertė yra 54 375 Eur (187 500 vnt. x 0,29 Eur) (Jungtinės Karalystės svarais apie 50 000 GBP). Tačiau Anglijos ir Velso įmonių registro „CompaniesHouse“ dokumentuose ieškovo turtas buvo ir iki šiol nurodomas 1 GBP. Tačiau jeigu ieškovas būtų buvusio atsakovės akcininko Ellora Ltd. teisių perėmėjas, o buvęs atsakovės akcininkas Ellora Ltd. 2011 m. balandžio 21 d. nebūtų perleidęs 187 500 vnt. PVA Bismarck, tai ieškovo turtas būtų ne 1 GBP, o apie 50 001 GBP. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenis, tame tarpe ataskaitas apie įmonės turtą, Anglijos ir Velso įmonių registrui „CompaniesHouse“ teikia pati įmonė, t. y. niekas kitas nenurodė ir negalėjo nurodyti, kad ieškovo turtas yra 1 GBP.

54.       Jungtinės Karalystės apskaitos ir audito įmonė „MooreStephens“ 2019 m. birželio 19 d. pateikė išvadą, parengtą partnerio AndrewHenshaw, kurio parašas patvirtintas notaro M. P. C., patvirtintą Apostille Nr. APO-1527888. Ši išvada patvirtina, kad po to, kai 2011 m. balandžio 21 d. buvęs atsakovės akcininkas Ellora Ltd. perleido 187 500 vnt. PVA Bismarck, ieškovas (ar Ellora Ltd.) šių akcijų neturėjo ir neturi, kadangi ieškovo turtas buvo ir yra yra tik 1 GBP (7 t., b. l. 18-22).

55.       Reikšminga ir kita aplinkybė. Ieškovė iš Anglijos ir Velso įmonių registro „CompaniesHouse“ gavo 2011 m. sausio 11 d. pranešimą (5 t., b. l. 141-142), kuriuo registro tvarkytojas pranešė, kad jeigu nebus pateikti priešingi įrodymai (unless cause is shown to the contrary), praėjus 3 mėnesiams nuo aukščiau nurodytos datos įmonės pavadinimas ELLORA LTD bus išbrauktas iš registro ir įmonė bus likviduota.

56.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (5 t., b. l. 159-166), toks įrašas atitinka Anglijos Companies Act 2006 1012 (5 t., b. l. 163) punktą, kuriame nustatyta, kad: (1) Kai bendrovė yra likviduojama, visa nuosavybė ir bet kokios teisės, turimos arba suteiktos patikėjimo teise bendrovės labui, iškart prieš bendrovės likvidavimą (įskaitant išnuomotą nuosavybę, tačiau išskyrus nuosavybę, kurią bendrovė turi patikėjimo teise kito asmens labui) yra pripažįstama bonavacantia, ir: (a) atitinkamai priklauso valstybei arba Lankasterio hercogystei arba Kornvalio hercogui (atitinkamais atvejais); ir (b) yra suteikiamos ir valdomos tokiu pačiu būdu, kaip kitas bonavacantia turtas, atitenkantis valstybei, Lankasterio hercogystei arba Kornvalio hercogui. (2) Papunktis (1) turi galią galimo bendrovės grąžinimo į registrą atveju pagal 3 Skyrių (žiūrėti 1034 punktą).

57.       Tai reiškia, kad pagal Anglijoje galiojančius įstatymus (CompaniesAct 2006 1012 punktas) likvidavus įmonę negali likti šios įmonės turto, nes jeigu toks kitiems asmenims nepaskirstytas įmonės turtas ir lieka, tai tas turtas atitenka arba valstybei (to the Crown), arba Lankasterio hercogystei (to the Duchy of Lancaster), arba Kornvalio hercogui (to the Duke of Cornwall). Tai reiškia, kad buvusio atsakovės akcininko Ellora Ltd. turėtos 187 500 vnt. PVA arba (i) iki Ellora Ltd. likvidavimo 2011 m. balandžio 26 d. turėjo būti perleistos kitiems asmenims, šiuo atveju Bismarck, arba (ii) šios akcijos po Ellora Ltd. likvidavimo turėjo atitekti valstybei (Jungtinei Karalystei) arba Lankasterio hercogystei arba Kornvalio hercogui. Tačiau duomenų, kad 187 500 vnt. PVA būtų atitekę valstybei arba Lankasterio hercogystei arba Kornvalio hercogui, nėra. Tai reiškia, kad jokio turto, tame tarpe 187 500 vnt. PVA, likviduojant Ellora Ltd. 2011 m. balandžio 26 d. jau nebuvo.

58.       Šie rašytiniai įrodymai, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą (CPK 185 str.), kad buvęs atsakovės akcininkas Ellora Ltd. iš anksto rengėsi likviduoti įmonę bei perleisti visą įmonės turtą. Tai patvirtina visiškai logiška ir nuosekli įvykių eiga: 2011 m. sausio 11 d. įmonių registro tvarkytojas pranešė ieškovei, kad įmonė per tris mėnesius bus likviduota; 2011 m. balandžio 21 d. Ellora Ltd. perleidžia 187 500 vnt. PVA Bismarck; 2011 m. balandžio 26 d. Ellora Ltd. išregistruojama iš įmonių registro.

59.       Aplinkybę, kad buvęs atsakovės akcininkas Ellora Ltd. 2011 m. balandžio 21 d. perleido 187 500 vnt. PVA Bismarck, patvirtina ir tai, kad po 2011 m. balandžio 21 d. sandorio sudarymo nei buvęs atsakovės akcininkas Ellora Ltd., nei ieškovas nesielgė kaip atsakovės akcininkai bei nesiėmė veiksmų, kad jų tariamai pažeistos teisės, susijusios su 187 500 vnt. PVA perleidimu, būtų apgintos. Po 2011 m. balandžio 21 d. kasmet vykdavo atsakovo visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose keletą metų paprastai dalyvaudavo ir balsuodavo akcijų iš atsakovės buvusio akcininko Ellora Ltd. įgijėjai Bismarck ir / ar Divine, tačiau ieškovo atstovai į atsakovės visuotinius akcininkų susirinkimus neatvykdavo, akcininkų susirinkimų sprendimų neginčydavo, taip pat daug metų neskundė kitų po 2011 m. balandžio 21 d. priimtų atsakovės valdymo organų sprendimų.

60.       Ieškovas taip pat nurodo, kad (Ieškinio 27 p.,) (1 t., b.l. 3), kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015 konstatavo, kad: nėra pakankamai įrodymų, jog UAB „Skome“ akcininkas ELLORA 4522899 LTD yra savo akcijas perleidęs BISMARCK LIMITED, o tai, pasak ieškovo, reiškia, kad buvęs atsakovo UAB „Skome“ akcininkas Ellora Ltd. iš atsakovo akcininkų buvo išregistruotas suklastotų dokumentų pagrindu ir pan. Tokie teiginiai nepagrįsti. Kaip matyti Iš LITEKO duomenų sistemos (CPK 179 str.), Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo, šioje byloje nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su atsakovo UAB „Skome“ akcininkų pasikeitimu, buvusiam atsakovo UAB „Skome“ akcininkui Ellora Ltd. perleidžiant 187 500 vnt. PVA BismarckLimited. Šios aplinkybės nebuvo ginčo dalykas nurodytoje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas tik Z. V. ieškinys dėl 2009 m. gegužės 13 d. atsakovo UAB „Skome“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Savo turėtų atsakovo UAB „Skome“ akcijų perleidimo buvęs akcininkas Ellora Ltd. nurodytoje byloje neginčijo, t. y. šios aplinkybės nebuvo nurodytos nei kaip ieškinio dalykas, nei kaip ieškinio pagrindas, taip pat nebuvo plačiau nagrinėtas ginčo sandoris, susijęs „BismarckLimited“, todėl minėta byla neturi jokio prejudicinio ryšio su šia byla (CPK 182 str.)

61.       Ieškovas ieškinį grindžia ir tuo, kad atsakovo UAB „Skome" pateikti dokumentai, kurių pagrindu buvo perregistruotos šios akcijos yra suklastoti, nes ten esantys ieškovo antspaudai ir ieškovo direktorės S. G. P.-L. parašai buvo padirbti (ieškinio 13 p.). tačiau sistemiškai vertinant byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog tokie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti, nes ne atsakovas UAB „Skome“ kam nors teikė dokumentus, bet priešingai, dokumentai buvo teikiami atsakovui UAB „Skome“ ir šių dokumentų pagrindu atsakovas UAB „Skome“ atliko atitinkamus pakeitimus akcininkų sąraše ir šiuos sąrašus pateikė JAR tvarkytojui.

62.       Pažymėtina, kad ieškinys šioje civilinėje byloje pateiktas 2017 m. liepos 26 d. Tai reiškia, kad nuo 2011 m. balandžio 21 d. (ar nuo 2011 m. rugsėjo 28 d., kai atsirado ieškovas dabartiniu pavadinimu) ieškovas iki 2017 m. liepos 26 d. neveikė kaip atsakovės akcininkas, neginčijo visuotinių akcininkų susirinkimų ir valdybos sprendimų ir pan.

63.       Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad faktiškai ieškovas kaip šalis pradėjo ginčyti atsakovės visuotinių akcininkų susirinkimų ir kitų organų po 2011 m. balandžio 21 d. priimtus sprendimus dar vėliau, tik 2021 m. balandžio 26 d. (pradinio ieškinio pateikimo data), kai pareiškė ieškinį (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-892-918/2022) atsakovei: (i) dėl 2010 m. kovo 23 d. (pakartotinai) visuotinio akcininkų susirinkimo (toliau – ir VAS), 2014 m. balandžio 30 d. VAS, 2016 m. lapkričio 29 d. VAS, 2020 m. balandžio 15 d. VAS, 2021 m. balandžio 3 d. VAS, taip pat valdybos sprendimų sušaukti šiuos visuotinius akcininkų susirinkimus pripažinimo negaliojančiais ir kt. (ši byla minima 2022 m. spalio 3 d. prašymo 2.37 p.). Ankstesnių po 2011 m. balandžio 21 d. vykusių atsakovės VAS, valdybos sprendimų ieškovas neginčijo. Pavyzdžiui, atsakovės akcininkė R. V. ir buvęs atsakovės akcininkas Z. V. ginčijo atsakovės 2010 m. kovo 23 d., 2014 m. balandžio 30 d., 2015 m. birželio 30 d. VAS sprendimus ir kt. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1280-235/2016, ši byla minima 2022 m. spalio 3 d. prašymo 2.26 p.,2.32 p., taip pat 2.32 p.). Ieškovas ieškinio nurodytoje byloje nereiškė.

64.       Atsakovės akcininkė R. V. ir buvęs atsakovės akcininkas Z. V. ginčijo atsakovės 2016 m. rugpjūčio 1 d. VAS ir 2016 m. birželio 10 d. valdybos sprendimus (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-24-859/2021, ši byla minima 2022 m. spalio 3 d. prašymo 2.27 p.). Ieškovas ieškinio nurodytoje byloje nereiškė. Atsakovės akcininkė R. V. ir buvęs atsakovės akcininkas Z. V. ginčija atsakovės 2016 m. lapkričio 29 d., 2017 m. vasario 1 d. VAS sprendimus, atsakovės 2016 m. gruodžio 12 d., 2016 m. gruodžio 21 d., 2016 m. gruodžio 22 d. valdybos sprendimus ir kt. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-30-931/2022, ši byla minima 2022 m. spalio 3 d. prašymo 2.29 p.). Ieškovas ieškinio nurodytoje byloje nereiškė. Nors 2012 m. gegužės mėn. (priimtas 2013 m. birželio 13 d.) ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei ir keliems fiziniams asmenims (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-866-567/2016, šiuo metu Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-7-1120/2022, ši byla minima 2022 m. spalio 3 d. prašymo 2.25 p.), tačiau nurodytoje byloje buvo prašoma priteisti žalos atlyginimą, atsiradusį dėl 2009 m. gegužės 13 d. atsakovės 650 000 vnt. PVA akcijų emisijos, kurią pagal 2009 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį įsigijo atsakovės akcininkas UAB „Baltic Arms“. Nurodyta civilinė byla nėra susijusi su 2011 m. balandžio 21 d. ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. akcijų perleidimo sandoriais, kuriais buvo perleista 187 500 vnt. 2003 m. balandžio 25 d. emisijos PVA. Tuo tarpu nurodytoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-866-567/2016 2011 m. balandžio 21 d. ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. akcijų perleidimo sandorių galiojimo klausimas, kaip jau buvo minėta, nebuvo keliamas ir jokie teismų procesiniai sprendimai šiuo klausimu nebuvo priimti.

65.       Taigi, sutiktina su atsakovės argumentu, kad toks buvusio atsakovės akcininko Ellora Ltd. pasyvumas niekaip racionaliai nepaaiškinamas tuo atveju, jeigu Ellora Ltd. 2011 m. balandžio 21 d. nebūtų perleidęs 187 500 vnt. PVA. Ir priešingai – toks pasyvumas visiškai logiškas tuo atveju, kai akcijos iš tikrųjų buvo perleistos ir kai neliko jokio teisinio intereso dalyvauti atsakovės valdyme. Tai patvirtina, kad atsakovės buvęs akcininkas Ellora Ltd. tikrai 2011 m. balandžio 21 d. perleido turėtas 187 500 vnt. PVA Bismarck.

66.       Aplinkybę, kad buvęs atsakovės akcininkas Ellora Ltd. 2011 m. balandžio 21 d. perleido 187 500 vnt. PVA Bismarck, o Bismarck 2013 m. rugpjūčio 23 d. perleido 187 500 vnt. Divine, patvirtina ir kiti byloje pateikti netiesioginiai rašytiniai įrodymai. Atsakovas pateikė antstolio R. V. 2014 m. gegužės 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 128-14-771 (toliau – FAKP) (5 t., b. l. 20-103), iš kurio galima spręsti, kad Ellora Ltd., Bismarck, Divine, taip pat procesiniuose dokumentuose minimi Development Win Limited, S. G. P. L., Z. V., kiti asmenys yra tarpusavyje įvairiais ryšiais susiję asmenys, todėl tarp jų pagrįstai galėjo būti atlikti įvairūs veiksmai ir buvo sudaryti įvairūs sandoriai, tame tarpe ir šioje byloje ginčijami sandoriai. Pažymėtina, kad buvusio atsakovės akcininko Bismarck buveinė taip pat buvo Naujojoje Zelandijoje, o I. T. siųstuose Bismarck dokumentuose (pvz., 2012 m. sausio 28 d. rašte, 2011 m. balandžio 21 d. indosamente) (5 t., b. l. 32, 70-72) buvo nurodytas adresas: 1504 B, 363 QueenStreet, Auckland, NewZeland. BismarckLimited 2010 m. kovo 25 d. registravimo pažymėjime adresas, 1504/363 QueenStreet, Auckland 1010, nurodytas kaip įmonės direktoriaus I. T. adresas.

67.       Teismas sprendžia, kad yra labiau tikėtina (CPK 185 str.), jog viešoje interneto erdvėje minima G. P. L., ir buvusio atsakovės akcininko Ellora Ltd. bei buvusi ieškovo direktorė St. G. P. L. yra vienas ir tas pats asmuo. Sutampa ne tik vardas ir pavardė „G. P. L.“, bet ir gyvenamoji vieta: ieškovo pateiktuose dokumentuose St. G. P. L. gyvenamosios vietos ankstesnis adresas nurodytas: (duomenys neskelbtini), o viešojoje interneto erdvėje minimos St. G. P.-L. adresas taip pat nurodomas (duomenys neskelbtini). Sutampa ir gimimo data - (duomenys neskelbtini) (FAKP Nr. 128-14-771 priedas Nr. 4). Taigi, pagal viešoje interneto erdvėje skelbiamą informaciją galima spręsti apie tai, kad St. G. P. L. ir I. T. yra susiję asmenys, kadangi pagal viešai skelbiamą informaciją Ellora Ltd. ir ieškovo buvusi direktorė St. G. P. L. buvo/yra direktorė įmonių, kurias įsteigė G. T. ir/ar jo sūnūs I. T. ir M. T., o I. T. buvo buvusio atsakovo akcininko Bismarck direktoriumi. Be to, ieškovas iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-9-00139-12 pateikė 2015 m. birželio 12 d. tarnybinį pranešimą Nr. 04/10-1-18-5491 (1 t., b. l. 131-134), kuriame nurodyta, kad Divine direktorius ir akcininkas buvo G. T., kuris buvo Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės Tashev Business Management Ltd., kuri buvo kompanijos Development Win Limited sekretoriumi, direktorius, ir kad Development Win Limited direktoriumi buvo I. T., kuris buvo ir BL direktorius. Tai paaiškina ne tik tai, kodėl buvęs atsakovės akcininkas Ellora Ltd., atstovaujamas St. G. P. L., 2011 m. balandžio 21 d. perleido 187 500 vnt. PVA Bismarck, atstovaujamai I. T., bet ir tai, kodėl St. G. P. L. nurodė 2008 m. birželio 11 d. atsakovės VAS sprendimu sumažinto atsakovės įstatinio kapitalo dalį 562 500 Lt, priklaususią buvusiam atsakovės akcininkui Ellora Ltd., pervesti būtent Development Win Limited.

68.       Pažymėtina, kad buvusio atsakovės akcininko Ellora Ltd. direktore 2011 m. balandžio 21 d. buvo St. G. P. L., buvusio atsakovės akcininko Bismarck direktoriumi buvo I. T. (toliau – ir I. T.). Viešoje interneto erdvėje skelbiama informacija, kad asmuo, kuris identifikuojamas kaip Seišelių Respublikos pilietė St. G. P. L., yra susijęs su pinigų plovimu per „ofšorines“ Naujosios Zelandijos ir kitų šalių ar teritorijų įmones. Viešoje interneto erdvėje taip pat skelbiama informacija, kad St. G. P. L. ir I. T. bei I. T. tėvas G. T. (toliau – ir G. T.) yra susiję asmenys (5 t., b. l. 20 - 103).

69.       Ieškovo atstovai pateikė įrodymus iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-9-00139-12, tame tarpe Bulgarijos piliečio M. C. liudytojo parodymus, duotus 2016 m. lapkričio 24 d. ir 2016 m. lapkričio 25 d., taip pat rašytinius įrodymus. M. C. 2016 m. lapkričio 24 d. apklaustas liudytoju (3 t., b. l. 143 - 145), patvirtino, kad: „bendravo su asmeniu, kuris pagal M. C. pateiktą vizitinę kortelę buvo V. K.: Su Lietuva įmonė buvo naudojama, kiek prisimenu, perleisti kažkokioms akcijoms kaip užstatui ar skolai. Ta operacija buvo atlikta Lietuvoje, su advokatu iš Lietuvos, nedalyvaujant mano pusei, taip pat nedalyvaujant ir ponui T. Vienas rusas – partneris mus supažindino su asmeniu iš Lietuvos, kuris savo ruožtu mus supažindino su advokatu iš Lietuvos, kuris įvykdė akcijų perleidimą“. 2016 m. lapkričio 25 d. M. C. Bulgarijos tyrėjai pateikė advokato A. A. vizitinės kortelės kopiją ir V. K. vizitinę kortelę, kurių kopijos pateiktos ir šioje civilinėje byloje.

70.       Ieškovo pateikti įrodymai iš Rusijos ambasados (10 t., b. l. 2-5), kad Rusijos ambasados Vilniaus Konsuliniame skyriuje nerasta duomenų apie 2011 m. V. K. prašymą išduoti vizą ir ar V. K. buvo atvykęs į Rusijos Federaciją, nepatvirtina, kad M. C. negalėjo susitikti su V. K. Maskvoje. Visų pirma, Rusijos ambasados 2022 m. rugsėjo mėn. išduoti dokumentai savaime negali būti laikomi patikimais. Be to, kaip nurodyta Rusijos ambasados atsakyme, V. K. galėjo prašyti vizos kitoje Rusijos užsienio institucijoje. Pažymėtina ir tai, kad Z. V. prašė duomenų apie Rusijos visos išdavimą V. K. 2011 m., tuo tarpu V. K. anksčiau galėjo būti išduota ilgalaikė viza ar kt.

71.       Ieškovo atstovai pateikia ir kitą argumentą, kad 2011 m. balandžio 21 d. 187 500 vnt. PVA perleidimo sandoris yra suklastotas todėl, kad atsakovės akcijos yra materialios, o originalų 187 500 vnt. PVA 2004 m. sausio 20 d. redakcijos akcijų sertifikatą Nr. 2004/13 turi ieškovo atstovas Z. V., todėl tik jis turi nuosavybės teisę į šias akcijas. Tokie teiginiai neturi pagrindo. Ieškovo pateiktas 2004 m. sausio 20 d. redakcijos akcijų sertifikatas Nr. 2004/13 yra negaliojantis. Po atsakovės įstatinio kapitalo sumažinimo 2008 m. birželio 11 d. pasikeitė akcijos nominali vertė. Pagal Lietuvos Respublikos ABĮ 48 str. 2 d. pasikeitus materialioje akcijoje ar akcijų sertifikate nurodytiems rekvizitams (akcijos nominali vertė yra vienas iš tokių rekvizitų) uždaroji akcinė bendrovė privalo pakeisti akcininkų turimas materialias akcijas ar akcijų sertifikatus. Todėl atsakovės direktorius 2008 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 08/11-1P „Dėl UAB „Skomė“ išduodamų akcijų sertifikatų“, inter alia patvirtino naują atsakovės akcininkams išduodamo akcijų sertifikato formą (1 p.) ir kt., o visiems atsakovės akcininkams buvo išrašyti nauji akcijų sertifikatai, tame tarpe buvusiam atsakovės akcininkui Ellora Ltd. 2008 m. lapkričio 17 d. buvo išrašytas naujas 187 500 vnt. PVA sertifikatas Nr. 06. Kadangi ieškovas 2008 m. lapkričio 17 d. redakcijos akcijų sertifikato Nr. 06 neatsiėmė, šis akcijų sertifikatas buvusiam atsakovės akcininkui Ellora Ltd. kartu su 2011 m. vasario 28 d. raštu Nr. SK-S-11/02-28-2 ir aktu Nr. 10/12-31 dėl skolų suderinimo buvo išsiųstas per AB Lietuvos paštas 2011 m. kovo 2 d.

72.       Akcijų sertifikate Nr. 06 2011 m. balandžio 21 d. indosamentą atliko ir pasirašė buvusio akcininko Ellora Ltd. direktorė St. G. P. L.. Nors ieškovas senojo akcijų sertifikato (2004 m. sausio 20 d. redakcijos akcijų sertifikato Nr. 2004/13) atsakovei negrąžino, negaliojančio akcijų sertifikato turėjimas nepatvirtina, kad ieškovas yra 187 500 vnt. PVA savininkas. Situacija, kai akcininkas negrąžina seno akcijų sertifikato, reglamentuota ABĮ 48 str. 2 d., kur nustatyta, kad pakeistoji akcija ar akcijų sertifikatas galioja iki naujų akcijų ar akcijų sertifikatų išdavimo akcininkams, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos. Tai reiškia, kad ieškovui negrąžinus senojo akcijų sertifikato (2004 m. sausio 20 d. redakcijos akcijų sertifikato Nr. 2004/13), šis sertifikatas pagal įstatymą tapo negaliojančiu, todėl negaliojančio akcijų sertifikato turėjimas ieškovui negali sukelti jokių teisinių pasekmių.

73.       Ieškovo atstovai taip pat nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. 187 500 vnt. PVA perleidimo sandoris buvo suklastotas todėl, kad atsakovė Divine naujo akcijų sertifikato neišdavė, o grąžino akcijų sertifikatą Nr. 13, anksčiau išduotą Bismarck. Šie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti ir nesusiję su 2013 m. rugpjūčio 23 d. sandorio galiojimu. Pagal ABĮ 48 str. 2 d. pasikeitus materialioje akcijoje ar akcijų sertifikate nurodytiems rekvizitams uždaroji akcinė bendrovė privalo pakeisti akcininkų turimas materialias akcijas ar akcijų sertifikatus, išskyrus atvejį, kai duomenys apie savininką pasikeitė dėl materialios akcijos ar akcijų sertifikato perleidimo ir yra įrašyti indosamente. Taigi įstatymų leidėjas ABĮ 48 str. 2 d. skirtingai reglamentuoja emitento pareigą išduoti naują akcijų sertifikatą - pasikeitus materialioje akcijoje ar akcijų sertifikate nurodytiems rekvizitams uždaroji akcinė bendrovė privalo pakeisti akcijų sertifikatus, o kai duomenys apie savininką pasikeitė dėl materialios akcijos ar akcijų sertifikato perleidimo ir yra įrašyti indosamente, pakeisti akcijų sertifikato neprivaloma. Šiuo atveju duomenys apie 187 500 vnt. PVA savininko pasikeitimą buvo įrašyti indosamente kitoje akcijų sertifikato Nr. 13 pusėje, todėl naujas akcijų sertifikatas be atskiro pareikalavimo neprivalėjo būti išduotas.

Dėl kitų įrodymų vertinimo

Dėl ekspertizės akto vertinimo

74.       Ieškovas nurodo (ieškinio 31 p.), kad 2017 m. kovo 15 d. ekspertizės akte Nr. 11-254 (17) pateikta išvada (1 t., b. l. 148), kad 2011 m. balandžio 21 d. akcijų perleidimo formos kopijoje ir kitur esantys St. G. P.-L. yra identiški ir skaitmeninio montažo būdu perkelti nuo originalaus dokumento – 2009 m. birželio 8 d. Ellora Ltd. išduoto įgaliojimo Z. V..

75.       Pagal kasacinio teismo praktiką specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme; toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; kt.).

76.       Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartyje, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka yra konstatuota (nutarties 46-47 p.), kad šiuo atveju 2017 m. kovo 15 d. ekspertinį tyrimą ieškovo iniciatyva atliko ir ekspertizės aktą surašė Lietuvos teismo ekspertizės centro vyriausioji ekspertė J. V.. Kadangi tyrimas atliktas ne teismo nutarties pagrindu, todėl aktas vertinamas kaip rašytinis įrodymas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad tokio pobūdžio įrodymas – aktas, surašytas specialiąsias žinias turinčio asmens, be kita ko, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą, pirmosios instancijos teismo galėjo būti atmestas tik esant kitų tokio paties pobūdžio priešingų įrodymų ir (arba) nustačius šio dokumento turinio prieštaringumą (nepatikimumą) t. y. tyrimo išvadai neišplaukiant iš tyrimo eigos, tyrimui esant iš esmės nedarytam arba atliktam neišsamiai, ar dėl kitų panašių aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių dėl atlikto tyrimo eigos ir rezultatų, taikytų metodų, taip pat faktų, leidžiančių abejoti dėl asmens, surašiusio aktą, nešališkumo, kvalifikacijos, kt. (nutarties 48 p.). Teisėjų kolegija šioje nutartyje taip pat nurodė, kad 2017 m. kovo 15 d. ekspertizės aktas yra surašytas atlikus ne rašysenos, o dokumentų ekspertizę. Pačiame akte nurodyta, kad ekspertizė atlikta Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus vyriausiosios ekspertės J. V., turinčios aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dokumentų rekvizitų ir spausdintų tekstų ir spausdinimo priemonių eksperto kvalifikacijas. Ekspertizė atlikta vadovaujantis standartinio tyrimo procedūra „Kopijų ir montažų tyrimas“ LTEC-2-STPA-R-22 leidimas 3.0 ir „Antspaudų ir jų atspaudų tyrimas“ LTEC-2-STPA-R-145 leidimas 4.1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro metodinėse rekomendacijose dėl dokumentų ekspertinių tyrimų, priešingai nei metodinėse rekomendacijose dėl rašysenos ir parašų ekspertizės, nėra nustatyta, kad dokumentų (jų rekvizitų) ištyrimui yra būtini originalūs dokumentai ir juose esantys autentiški rankraštiniai įrašai. Priešingai, rekomendacijose dėl dokumentų ekspertinių tyrimų nurodyta, kad šiuo tyrimo būdu gali būti nustatomas parašo techninis klastojimas, kuris atliekamas elektrografiniu parašo nukopijavimu, nuskenavimu ir išspausdinimu spausdintuvu ar atspausdinant kliše ar kitais būdais. Tiriant kopijuotus dokumentus, Lietuvos teismo ekspertizės cento ekspertų galima klausti, ar tiriama kopija daryta nuo pateikto dokumento, ar kopija nėra pagaminta montuojant iš kelių skirtingų dokumentų fragmento, ar tirti pateiktos kopijos darytos tuo pačiu aparatu, kt. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados, kad ekspertizė, nesant ginčo dokumentų originalų, nebuvo galima, o 2017 m. kovo 15 d. ekspertizės aktas yra netinkamas įrodymas, nepagrįsta. Byloje nesant kitų tokio pobūdžio įrodymų ar kitų duomenų, kurie paneigtų specialiąsias žinias turinčio asmens išvadas, bylą nagrinėjęs teismas neturėjo pagrindo jomis nesivadovauti.

77.       Spręsdami dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios reikšmės teismai turi įvertinti ir jo atitiktį įstatyme įtvirtintiems turinio reikalavimams. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

78.       Visų pirma, į teismo ekspertizės centrą kreipėsi viena iš suinteresuotų bylos rezultatu šalių – ieškovo atstovas advokatas K. R., kuris pateikė prašymą atlikti dokumentų tyrimą. Taigi 2017 m. kovo 15 d. Ekspertizės aktas Nr. 11-254 buvo surašytas ieškovo atstovo užsakymu suteikus šiam atstovui komercinę paslaugą, todėl šis įrodymas yra vertintinas ne kaip ekspertizės aktas CPK 212 str. prasme, tačiau kaip paprastas rašytinis įrodymas CPK 197 str. 1 d. prasme.

79.       Antra, byloje kyla klausimas dėl pateikto tyrimui objekto tinkamumo. Akto Nr. 11-254(17) (1 t., b. l. 149) įrodomoji reikšmė kelia abejonių todėl, kad, kaip nurodyta akto Nr. 11-254(17) 2 psl.: „Apžiūrėjus vizualiai ir ištyrus mikroskopu ekspertizei pateiktas nespalvotas septynių dokumentų kopijas, įžanginėje ekspertizės akto dalyje pažymėtas Nr. 1 – 7,) nustatyta, kad tai yra ne pirmos eilės kopijos, o kopijų kopijos <...>“. Taigi akte Nr. 11-254(17) buvo tiriami ne dokumentų originalai, ir net ne dokumentų pirmos eilės kopijos. Be to, byloje nėra duomenų, kas ir kur šias kopijas padarė. Tokio įrodymo įrodomoji reikšmė pagrįstai kelia motyvuotų abejonių dėl jo patikimumo ir tikrumo.

80.       Trečia, atsakovės akcijos yra materialios, atsakovės akcininkams išduodami akcijų sertifikatai, o jų perleidimas įforminamas akcijas perleidžiančio asmens įrašu kitoje akcijų sertifikato pusėje – indosamentu. Tokį indosamentą akcijų sertifikate Nr. 06 2011 m. balandžio 21 d. apie 187 500 vnt. PVA perleidimą Bismarck padarė buvusio atsakovės akcininko Ellora Ltd. direktorė S. G. P. L.. Akcijų sertifikato Nr. 6 originalo liud. J. V. netyrė. Liud. J. V. tyrė dokumentą, tame tarpe ir akcijų sertifikato Nr. 6 kopijas ir akto Nr. 11-254(17) 1 p. pateikė išvadą, kad: parašas, esantis dokumento „Akcijų sertifikatas Nr. 06“ kopijoje (antroje lapo pusėje, skiltyje „S. G. P.-L.“) kopijuotas ne nuo parašo, esančio pateiktame dokumente „POWER OF ATTORNEY“ originale, o nuo kito parašo. Neturint tokio dokumento originalo nustatyti, ar ši parašo kopija yra padaryta nuo originaliai pasirašyto ar nuo techniškai padirbto parašo (parašas perpiešiamas nuo kito prieš šviesos šaltinį), negalima (IX t., b.l. 72). Taigi pačiame akte Nr. 11-254(17) 1 p. pripažįstama, kad negalima nustatyti, ar parašo, esančio akcijų sertifikato Nr. 06 kopijoje (antroje lapo pusėje, skiltyje „S. G. P.-L.“) kopija yra padaryta nuo originaliai pasirašyto ar nuo techniškai padirbto parašo, neturint tokio dokumento originalo, t. y. ir akte Nr. 11-254(17) pripažįstama, kad neturint dokumentų originalų negalima atsakyti į užduotus klausimus.

81.       Pažymėtina, kad ieškovo atstovai skirtingai aiškina įrodinėjamas faktines aplinkybes, susijusias su ekspertizei teikiamu dokumentu. Ieškovo atstovų teiginiai procesiniuose dokumentuose – apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimo, prieštarauja paties ieškovo pateiktiems įrodymams. Kaip matyti, pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovo atstovai nurodė, kad buvusio atsakovės akcininko Ellora Ltd. 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimo Z. V. originalas, kuris rengiant aktą Nr. 11-254(17) buvo naudojamas kaip lyginamasis pavyzdys, buvo pateiktas atsakovei su 2009 m. liepos 14 d. pranešimu ir kad šis atsakovės turėtas įgaliojimo originalas esą buvo panaudotas perkeliant parašus ir antspaudų atspaudus ant suklastotų dokumentų (adv. K. R. baigiamosios kalbos 9 p.; adv. K. B. baigiamosios kalbos 9 p. ir kt.). Tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovei buvo pateiktas ne buvusio atsakovės akcininko Ellora Ltd. 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimo Z. V. originalas, bet šio įgaliojimo kopija, kas expressis verbis nurodyta 2009 m. liepos 14 d. „Pranešimo“ priedų 1p.: „1. 2009-06-08 ELLORA LTD įgaliojimo, jo legalizavimo ir vertimo kopijos, 7 lapai“. Be to, ir akto Nr. 11-254(17) įžanginės dalies 8 p. nurodyta, kad iš ieškovo atstovo adv. K. R. gauta: 8. „POWER OF ATTORNEY“ (originalas).

82.       Taigi konstatuotina, kad jeigu 2017 m. vasario 6 d. ieškovo atstovas adv. K. R. pateikė buvusio atsakovės akcininko Ellora Ltd. 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimo Z. V. originalą Lietuvos teismo ekspertizės centrui, tai šis įgaliojimo originalas su 2009 m. liepos 14 d. pranešimu negalėjo būti anksčiau perduotas atsakovei. Tai neginčijamai patvirtina, kad buvusio atsakovės akcininko Ellora Ltd. 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimo Z. V. originalas buvo pas Ellora Ltd., Z. V. ir/ar adv. K. R., todėl nebuvo ir negalėjo būti pas atsakovę. Taigi, ieškovo atstovas nėra nuoseklus nurodydamas aplinkybes, kaip buvo pateiktas ekspertiniam tyrimui jo įgaliojimas, kas – Ellora Ltd. 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimo Z. V. originalas ar kopija – buvo perduoti atsakovei. Kaip jau nurodyta, anksčiau ieškovo atstovai teigė, kad su 2009 m. liepos 14 d. pranešimu atsakovei buvo perduotas Ellora Ltd. 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimo Z. V. originalas. Apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimo 3 psl. (14 – 15 eil. nuo apačios) nurodoma, kad atsakovei buvo perduota Ellora Ltd. 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimo Z. V. kopija. Tačiau apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimo 4 psl. (18 – 19 eil. nuo viršaus) nurodama, kad: „Šis Z. V. 2009-06-08 ELLORA LTD išduotas įgaliojimas buvo pateiktas atsakovui UAB „Skomė“ 2009-07-14 ieškovo pranešimu (Ieškinio priedas -32)“.

83.       Akto Nr. 11-254(17) išvadų 1 p. nurodoma, kad kopijų Nr. 2 – Nr. 7 montažas atliktas skaitmeniniu būdu – nuskenuotas dokumento „POWER OF ATTOPNEY“ originalas ar jo kopija. Taigi net jeigu dokumentai buvo montuojami, montažas galėjo būti atliktas panaudojant Ellora Ltd. atstovų turėtą 2009 m. birželio 8 d. Ellora Ltd. įgaliojimo Z. V. originalą ar jo kopijas. Tokia išvada darytina, kadangi akto Nr. 11-254(17) 1 p. pateikta išvada, kad 2011 m. balandžio 21 d. akcijų perleidimo formos kopijoje ir kitų dokumentų kopijose esantys parašai yra parašo, esančio dokumento „Power of Attorney“ 3-me lape kopijos, t. y. išvardinti dokumentai, nuo kurių darytos tirti pateiktos kopijos, yra pagaminti montažo būdu, panaudojant montažui dokumente „Power of Attorney“ esantį parašą „S. G. P.-L. vardu“. Akto Nr. 11-254(17) 1 p. toliau nurodyta, kad dokumentų montažas atliktas skaitmeniniu būdu – nuskenuotas dokumento „Power ofAttorney“ originalas ar jo kopija, iš skenuoto vaizdo kompiuterio funkcijų pagalba iškirptas tiriamasis parašas ir gautas parašo vaizdas perkeltas į reikiamo turinio dokumentus.

84.       Šiuo atveju teismas laiko pagrįstu atsakovo argumentą, nurodomą 2022 m. lapkričio 15 d. baigiamojoje kalboje, kad kopijose Nr. 2 – Nr. 7 esantys S. G. P. L. parašai galėjo būti nukopijuoti ir nuo 2009 m. birželio 8 d. Ellora Ltd. įgaliojimo Z. V. originalo, kurį ieškovo atstovas 2017 m. vasario 6 d. pateikė Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Tačiau jeigu St. G. P. L. parašai skaitmeninio montažo būdu buvo perkelti nuo originalaus dokumento – 2009 m. birželio 8 d. Ellora Ltd. įgaliojimo Z. V. originalo, kurį ieškovo atstovas adv. K. R. 2017 m. vasario 6 d. pateikė Lietuvos teismo ekspertizės centrui, o atsakovė šio įgaliojimo originalo, neturėjo ir negalėjo turėti, tai jokie kiti asmenys į šį procesą objektyviai negalėjo įsiterpti.

85.       Aktas Nr. 11-254 (17) nepatvirtina ieškinio pagrįstumo ir dėl kitų priežasčių. Taip pat ekspertė J. V. priėjo prie išvados, jog minėtuose dokumentuose esantys ELLORA LTD antspaudai nėra atspausti tuo pačiu antspaudu, kurio buvimą Z. V. nuosavybėje, jo gyvenamojoje vietoje konstatavo antstolis V. M. 2017 m. vasario 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-17-1213 (I t., b. l. 141-143).

86.       Atkreiptinas dėmesys, jog minėtame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės pagrindžia tik aplinkybę, jog tam tikras ELLORA LTD antspaudas 2017 m. buvo Z. V. nuosavybėje, tačiau tai nepagrindžia aplinkybės, jog šis antspaudas buvo Z. V. nuosavybėje ir ginčo sandorių sudarymo metu (2011-2013 m.), bei aplinkybės, jog šis antspaudas yra vienintelis, oficialus ieškovės ELLORA LTD įmonės antspaudas. Taigi, antspaudo suklastojimo aplinkybė yra įrodinėjama tik tikimybe, jog toks veiksmas galėjo būti atliktas, tačiau objektyvių duomenų, pagrindžiančių šią aplinkybę byloje nėra, todėl teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodo šios aplinkybės, kad ELLORA LTD antspaudas buvo vienintelis ir visą laikotarpį nuo ginčo sandorių sudarymo iki faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymo buvo Z. V. nuosavybėje.

87.       Be kita ko, pažymėtina, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais vadovaujantis įrodytų Jungtinėje Karalystėje galiojančią antspaudų naudojimo tvarką, nenurodo teisės aktų, kuriais vadovaujantis yra reglamentuojama ieškovės antspaudo naudojimo tvarka, jų skaičius įmonėje ir kiti klausimai. Tai, kad antstolis V. M. užfiksavo ieškovės atstovo žinioje esantį ieškovės antspaudą neįrodo aplinkybės, jog apskritai ieškovė turėjo vienintelį antspaudą ir juo tvirtino pasirašomus dokumentus.

88.       Ieškovo procesiniuose dokumentuose ir atstovų paaiškinimuose nurodoma, kad Z. V. turi vienintelį originalų antspaudą „Ellora Ltd. * Corporate Seal“, todėl tikri yra tik tokie dokumentai, kuriuose antspaudo „Ellora Ltd. * Corporate Seal“ atspaudą uždėjo Z. V.. Tačiau tokios išvados akte Nr. 11-254(17) nėra. Akto Nr. 11-254(17) 3 p. pateikta išvada, kad: „Atspaudai, kurių kopijos yra dokumentų „Akcijų sertifikatas Nr. 06“; „STOK TRANSFER FORM“; „Aktas Nr. 10/12-31/“, kurio tekstas prasideda „That capital balance in amount of 562,5000 LTL...“; kurio tekstas prasideda „That all resolutions ...“; kurio tekstas prasideda „...transfer untothe...“; „ACKNOWLEDGEMENT“ kopijose, nėra atspausti antspaudu „ELLORA LTD * Corporate Seal“, kurio atspaudų pavyzdžiai yra „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 13-17-1213 priede Nr. 2“ ir kuris buvo pateiktas lyginamajam tyrimui“. Tai reiškia, kad antspaudo „Ellora Ltd. * Corporate Seal“ atspaudai ant nurodytų dokumentų galimai buvo padaryti ne tuo antspaudu, kurį tyrėjui perdavė ieškovo atstovai, tačiau tai nereiškia, kad nurodyti antspaudai ir/ar antspaudų atspaudai buvo suklastoti, nukopijuoti ir pan. Todėl darytina labiau tikėtina išvada, kad Ellora Ltd. galėjo turėti ir daugiau nei vieną antspaudą, juo labiau, kad ieškovas nepateikė jokių Ellora Ltd. steigimo dokumentų, kuriuose būtų reglamentuojamas antspaudų skaičius, naudojimo tvarka ir pan.

89.       Pažymėtina, kad 2011 m. balandžio 26 d. buvęs atsakovės akcininkas Ellora Ltd. buvo išregistruotas iš įmonių registro ir nustojo egzistuoti. Nors ieškovas nurodo, kad Ellora Ltd. buvo atkurtas 2011 m. rugsėjo 28 d., tačiau jeigu ir buvo atkurtas, tai kitu pavadinimu Ellora 4522899 Ltd., todėl negalėjo naudoti antspaudo su įmonės pavadinimu Ellora Ltd. Tuo tarpu, kaip matyti iš antstolio V. M. 2017 m. vasario 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (1 t., 148-150 b. l.), antspaudas „Ellora Ltd. * Corporate Seal“ buvo rastas pas Z. V.. Tai reiškia, kad susidarė situacija, kad 2017 m. vasario 2 d. Z. V. savo nuožiūra disponavo neegzistuojančios įmonės Ellora Ltd. antspaudu „Ellora Ltd. * Corporate Seal“.

90.       Apibendrinant ekspertizės aktą, pažymėtina, kad tai, kokio antspaudo atspaudu pažymėti nurodyti dokumentai, bylos išsprendimui neturi jokios reikšmės, kadangi tarp jų nėra su 187 500 vnt. PVA perleidimo sutartimis susijusių dokumentų, t. y. jų nėra nei akcijų sertifikato Nr. 06 antroje pusėje, nei akcijų sertifikato Nr. 13 antroje pusėje. Ekspertizės aktas Nr. 11-254(17) nepatvirtina atsakovės UAB „Skomė“ ir atsakovės direktoriaus J. M. ar kitų su atsakove susijusių asmenų neteisėtų veiksmų. Bismarck ir Divine atsakovui pateikė dokumentų originalus ir notaro patvirtintas dokumentų kopijas. Net jeigu akto Nr. 11-254(17) išvadų 1 p. nurodytos kopijos Nr. 2 – Nr. 7 buvo atliktos montažo būdu, kaip nurodoma akte Nr. 11-254(17), tai, kaip nurodoma, montažas buvo atliktas skaitmeniniu būdu – nuskenuotas dokumento „Power of attorney“ originalas ar jo kopija, iš skenuoto vaizdo kompiuterio funkcijų pagalba iškirptas tiriamasis parašas ir gautas parašo vaizdas perkeltas į reikiamo turinio dokumentus, tačiau tokiai aplinkybei nustatyti reikalingos tiek specialios žinios, tiek speciali technika.

Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-9-00139-12 ir ikiteisminiame tyrime duotų paaiškinimų įrodomosios reikšmės

91.       Ieškovas patikslintame ieškinyje (3 t., b. l. 8) nurodė, kad vyksta ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-9-00139-12 dėl jo turto užvaldymo ir dokumentų klastojimo. Pateikti byloje duomenys patvirtina aplinkybę, kad UAB „Skomė“ vadovui J. M. buvo pareikštas įtarimas (7 t., b. l. 211). Minėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00139-12 buvo nutrauktas dar 2020 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu (8 t., b. l. 86-88), minėtas nutarimas buvo apskųstas, 2020 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. S. nutarimu visi skundai buvo atmesti, o 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimas paliktas nepakeistas (8 t., b. l. 88). Šis procesinis sprendimas taip pat buvo apskųstas, 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė J. M. gynėjo advokato G. D. skundą dėl 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. neskundžiama nutartimi J. M. gynėjo advokato G. D. skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą pakeisti baudžiamosios bylos nutraukimo pagrindą, nurodant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (8 t., b. l. 127).

92.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis vertintina kaip oficialus (prima facie) rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 2 d.), kadangi joje yra ne tik duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 str. 1 d.), bet tai yra valstybės valdžios – teismo oficialus dokumentas, priimtas kompetencijos ribose (CPK 197 str. 2 d.), o ikiteisminiame tyrime nutartis yra galutinė ir neskundžiama (BPK 442 str. 2 d.). Šios Nutarties 19 p., pasisakydamas dėl įtarimų J. M., jog jis įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad: „<...> jokių duomenų rodančių J. M. tyčinę kaltę nėra. Apklausus J. M. bei kitus liudytojus, taip pat pateikus paklausimus užsienio valstybėms dėl duomenų apie tariamą „Ellora Ltd.“ direktorę S. G. P. L. ir įmonę „Development Win Limited“, taip pat „BismarckLimited“ ir „DivineConsult Ltd.“, jokių duomenų, kurie sietų J. M. su nurodytomis įmonėmis, ar nurodyta direktore, bei kitais atskiras įmones valdančiais asmenimis, nenustatyta. Vieninteliu elementu siejančiu J. M. su nurodytomis veikomis yra tik vertinimas, jog jis turėjo turtinį interesą daryti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Visgi, tiek BK 182 straipsnio 2 dalyje, tiek ir BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padaromos veikiant tyčine kaltės forma, nagrinėjamu atveju nėra surinkta duomenų, jog būtent J. M. atliko dokumentų klastojimo veiksmus ir jo iniciatyva buvo naudojami suklastoti dokumentai, taip pat nenustatyti ir kiti asmenys, kurie J. M. pavedimu galėjo atlikti klastojimo veiksmus, be kita ko, nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog J. M. žinojo, jog minėti dokumentai yra suklastoti ir sąmoningai jais pasinaudojo siekdamas įgyti svetimą turtą. <...> nagrinėjamu atveju nenustačius, jog, J. M. pats ar per kitus asmenis klastojo dokumentus ar žinojo ir sąmoningai suvokė, jog savo veiksmus atlieka suklastotų dokumentų pagrindu, negalima nustatyto jo veiksmuose esant ir BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

93.       Taigi ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00139-12 nutrauktas ir šios bylos kontekste reikšminga, kad ikiteisminis tyrimas atsakovės UAB „Skomė“ direktoriaus J. M. atžvilgiu nutrauktas BPK 212 str. 1 p. pagrindu - nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo medžiaga iš esmės neįrodo jokių atsakovės UAB „Skomė“ ar jos atstovų neteisėtų veiksmų sudarant ginčo sandorius.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų reikšmės.

94.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus praktikoje yra išaiškinta, jog byloje galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo (nukentėjusiojo) parodymus, net jeigu gynyba jokioje proceso stadijoje negalėjo jo apklausti, laikantis tam tikrų reikalavimų. Pirma, liudytojo (nukentėjusiojo) nedalyvavimo teismo procese priežastis turi būti svarbi; tam, kad tokia priežastimi būtų pripažinta, jog nėra galimybės jį surasti, valstybės institucijos, siekdamos suteikti kaltinamajam galimybę apklausti kaltinimo liudytoją (nukentėjusįjį) arba galimybę, kad jis būtų apklaustas, privalo imtis pozityvių priemonių aktyviai ieškoti šio asmens (2014 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Lučić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5699/11; Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Rastoder prieš Slovėniją, par. 57–58). Tuo atveju, kai liudytojas (nukentėjusysis) gynybos nebuvo apklaustas jokioje ankstesnėje proceso stadijoje, jo parodymų panaudojimas vietoj parodymų, duodamų tiesiogiai nagrinėjant bylą teisme, turi būti paskutinė priemonė (2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Horncastle ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4184/10; 2018 m. sausio 30 d. sprendimas byloje Boyets prieš Ukrainą, peticijos Nr. 20963/08).

95.       Vertinant rašytinių parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, reikšmę civilinėje byloje, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą prejudicinę galią civilinėje byloje turi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės. Šios įstatymo nuostatos turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais dokumentais, prejudicinės galios neturi. Šie dokumentai, taip pat ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų gauti civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai bei parodymai civilinėje byloje laikomi rašytiniais įrodymais, kurie yra tiriami ir vertinami pagal CPK nustatytas taisykles kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais bei visų civilinėje byloje nustatytų aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-482-330/2015).

96.       Tai, kad ginčo sandoriai, negalioja, ieškovė įrodinėja liudytojų apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00139-12. Ieškovė nurodo, jog įmonės DIVINE teisių perėmėjais po šios likvidavimo yra G. V. T. bei M. C. M.. 2016 m. rugsėjo 28 d. Bulgarijos Respublikos Prokuratūros Nacionalinės tyrimų tarnybos surašytame G. V. T.. liudytojo apklausos protokole (III t., b. l. 113-120) užfiksuota, jog G. V. T.. įregistravo ir valdė įmonę DIVINE. Jis paliudijo, kad jam nėra žinomos įmonės pavadinimais UAB „Skomė“, ELLORA LTD, BISMARCK LIMITED, taip pat paliudijo, kad įmonės BISMARCK ir įmonės DIVINE sudarytus dokumentus, susijusius su akcijų perleidimo sandoriu mato pirmą kartą, advokato A. A. kaip asmens nežino ir įgaliojimo jam veikti DIVINE vardu neišdavė, taip pat jokių minėtų dokumentų nepasirašė. G. V. T.. nurodė, kad įmonę DIVINE pardavė M. C. M. 2010 m. vasario 12 d. (III t., b. l. 130).

97.       2016 m. lapkričio 24 d. Bulgarijos Respublikos Prokuratūros Nacionalinės tyrimų tarnybos surašytame M. C. M. liudytojo apklausos protokole (III t., b. l. 138-156) užfiksuota, jog įmonę DIVINE jis naudojo kartu su G. V. T.. verslo reikalais Rusijoje. Liudytojas nurodė, kad G. V. T.. nebuvo jam perleidęs visos įmonės, tik 1 akciją arba 1 procentą nuo kapitalo (tiksliai negalėjo įvardinti). Nurodė, jog įmonę DIVINE jis naudojo užsienio prekybos operacijoms, pažymėjo, jog ji taip pat buvo naudojama su Lietuva „perleisti kažkokioms akcijoms kaip užstatui ar kaip skolai. Ta operacija buvo atlikta Lietuvoje, su advokatu iš Lietuvos, nedalyvaujant mano pusei, o taip pat nedalyvaujant ir ponui T.“. Kitoje apklausoje M. C. M. nurodė, jog minėtas advokatas iš Lietuvos yra A. A., o asmuo veikęs kaip tarpininkas tarp jų – V. K..

98.       Liudytojas M. C. M. davė iš esmės panašius paaiškinimus ir nuotolinio teismo posėdžio metu 2022 m. rugsėjo 5 d.

99.       Taigi, vertintina, jog nors minėti duomenys atspindėti rašytine forma, visgi ta aplinkybė nepakeičia pradinio šių duomenų turinio, jog duomenys patvirtinti liudytojo paaiškinimais yra prieštaringi. Taigi, nurodytų liudytojų rašytiniai paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, negali objektyviai pagrįsti reiškiamų reikalavimų pagrįstumo.

Dėl St. G. P. L. rašytinių paaiškinimų

100.       Ieškovas įrodinėja, kad ginčijamai sandoriai yra neteisėti ir tai patvirtina buvusio atsakovės akcininko Elora Ltd. direktorės St. G. P. L. 2011 m. vasario 21 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. rugsėjo 26 d. rašytiniai paaiškinimai.

101.       Liudytojų paaiškinimai yra viena iš įrodymų civilinėje byloje rūšių. Liudytojai, nagrinėjant bylą, paprastai apklausiami, siekiant išsiaiškinti liudytojui žinomas kokias nors aplinkybes, turinčias ryšį su byla (CPK 189 str. 1 d.). Liudytojai yra apklausiami teismo posėdyje, prisiekę įstatymų nustatyta tvarka (CPK 192 str.). Tik išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (CPK 192 str. 8 d.). Tokiu atveju prieš duodamas parodymus liudytojas pasirašo CPK 192 straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina (CPK 192 str. 8 d.).

102.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą remtis raštu pateiktais liudytojos parodymais. Tiek 2012 m. birželio 4 d. pareiškime (I t., b. l. 70-74), tiek 2013 m. rugsėjo 26 d. pareiškime (I t., b. l. 76-78) nurodytos aplinkybės apie tai, kad ieškovės direktorė nesinaudojo pareiškime nurodytais elektroninio pašto adresais ar neturėjo ryšių su atsakovės direktoriumi J. M., bei nepasirašė jokių sandorių, susijusių su atsakovės UAB „Skomė“ akcijų perleidimu patys savaime nėra vertintini kaip patikimi įrodymai siekiant nuginčyti ginčo sandorius.

103.       Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo remtis šiais St. G. P. L. rašytiniais paaiškinimais, kadangi jie neatitinka liudytojų parodymams keliamų reikalavimų, nurodytų CPK 189 – 196 str. St. G. P. L. 2011 m. vasario 21 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. rugsėjo 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose nėra jos pasirašyto CPK 192 str. 4 d. nustatyto priesaikos teksto, šiuose pareiškimuose St. G. P. L. nebuvo pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Aplinkybė, kad notaras nustatė St. G. P. L. asmenybę ir patvirtino jos parašus 2011 m. vasario 21 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. rugsėjo 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose, neatitinka reikalavimų priesaikos tekstui ir įspėjimui dėl baudžiamosios atsakomybės.

104.       Kadangi ieškovas neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą remtis raštu pateiktais St. G. P. L. parodymais, kadangi St. G. P. L. rašytiniai paaiškinimai neatitinka ir procesiniais įstatymais nustatytos formos, taikomos liudytojo raštu teikiamiems parodymams, o St. G. P. L. nebuvo apklausta teisme, nėra pagrindo remtis St. G. P. L. 2011 m. vasario 21 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. rugsėjo 26 d. ir kt. rašytiniais paaiškinimais.

105.       Pažymėtina, kad St. G. P. L. rašytiniai paaiškinimai nepatvirtina ieškinio pagrįstumo. St. G. P. L. pirmieji rašytiniai paaiškinimai buvo surašyti 2011 m. vasario 21 d. (1 t., b. l. 130), t. y. prieš du mėnesius iki 2011 m. balandžio 21 d. akcijų perleidimo sutarties sudarymo, taigi jie neatitinka laiko kriterijaus. Be to, šiuose paaiškinimuose teigiama, kad St. G. P. L. nesinaudojo elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir kad nebendravo su J. M.. Tačiau, kaip jau pasisakyta aukščiau, pakeitimai atsakovės akcininkų registre, vietoj buvusio atsakovo akcininko Ellora Ltd. įrašant Bismarck, buvo padaryti ne susirašinėjimo elektroniniu paštu, o dokumentų ir/ar jų kopijų, patvirtintų notaro ir su Apostille, pagrindu. Be to, 2011 m. balandžio 21 d. Ellora Ltd. perleidžiant 187 500 vnt. PVA Bismarck, atsakovo direktorius J. M. šiame perleidime nedalyvavo ir neturėjo dalyvauti, taigi ir bendrauti su St. G. P. L. jam nereikėjo. St. G. P. L. 2012 m. birželio 4 d. (1 t., 71-72 b. l., vertimas 1 t., 73-74 b. l.) ir 2013 m. rugsėjo 26 d. (1 t., 76 b. l., vertimas 1 t., 77 b. l.) rašytiniai paaiškinimai prieštarauja ankstesniems jos pasirašytiems dokumentams, susijusiems su 2011 m. balandžio 21 d. 187 500 vnt. PVA perleidimo sutartimi - notaro patvirtintiems ir su Apostille dokumentams ir/ar jų kopijoms – akcijų sertifikatui Nr. 6 su 2011 m. balandžio 21 d. indosamentu, 2011 m. balandžio 21 d. akcijų perdavimo formai, 2011 m. balandžio 21 d. Ellora Ltd. raštiškam direktorių sprendimui ir kt. Taigi teismas, St. G. P. L. rašytinius paaiškinimus dėl nurodytų priežasčių vertina kritiškai, kaip šališkus ir nepatikimus.

Dėl advokato A. A. apklausos

106.       Ieškovas prašė apklausti liudytoju advokatą A. A., nurodė, kad liudytojas M. C. M. 2022 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos teismo posėdyje paliudijo, kad advokatas A. A., kurio vizitinę kortelę M. C. M. pateikė liudytojo apklausoje ikiteisminiame tyrime Nr.10-9-00139-12, suruošė, sudarė šios civilinės bylos ginčo sutartis tarp „BismarckLimted“ ir „Divine Consult Ltd“.

107.       Teismas siuntė liudytojui pranešimus apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tačiau jis neatvyko. Teismas 2022 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu nutarė nebeapklausti advokato A. A.. Teismas vadovaujasi CPK 159 str. 1 d. nuostata, kad teismo posėdžio pirmininkas imasi priemonių šalims sutaikyti, rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla.

108.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N. ir kt., bylos Nr.3K-3-328/2006). Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos ( CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes.

109.       Pagal CPK 180 str. teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į CPK 190 str., kur nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti <...> tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Ieškovo prašyme neatskleidžiama, kokias bylai reikšmingas aplinkybes gali patvirtinti asmenys, kuriuos prašoma šaukti liudytojais. Šioje byloje nagrinėjamas ieškovo ieškinys dėl 2011 m. balandžio 21 d. ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. 187 500 vnt. atsakovo PVA perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

110.       Nagrinėjamu atveju A. A. ginčijamame akcijų perleidime nedalyvavo nei kaip sutarčių šalių atstovas, nei kokia kita forma. Kaip matyti iš ieškovo pateikto A. A. 2017 m. rugsėjo 18 d. rašto FNTT liudytojo apklausos protokolo A. A. nurodė (9 t., b. l. 182-188), kad nebuvo ginčo sandorio vieno iš dalyvių atstovu. A. A. taip pat nurodė, kad 2014 m., kada tiksliai neprisimena, į jį kažkas kreipėsi atstovavimo „Divine Consult Ltd“, kas konkrečiai ir dėl kokių aplinkybių jis nepamena. Apie kompaniją „Divine Consult Ltd“ ir jos vadovus nieko nežino. A. A. taip pat nurodė, kad 2014 m. kovo 6 d. iš kompanijos Divine Consult Ltd gavo raštą anglų kalba. Jo buvo prašoma atlikti konkrečius veiksmus – patikrinti ar kompanija Divine Consult Ltd yra tinkamai užregistruota, kaip UAB „Skomė“ akcininkė. Iš esmės tai patvirtino rašytiniais įrodymais (9 t., b. l. 193). A. A. šias aplinkybes patvirtino pranešdamas teismui, bylą nagrinėjant pirmąją instancija 2018 m. spalio 2 d. (4 t., b. l. 109). Taigi, A. A. nėra susijęs su ginčo šalimis ir ginčijamais sandoriais, todėl nėra tikslinga jį apklausti liudytoju. Tai reiškia, kad šio asmens parodymai neatitiktų CPK 180 d. įtvirtinto įrodymų liečiamumo kriterijaus, todėl nėra pagrindo šį asmenį šaukti liudytoju.

111.       Dėl advokato A. A. apklausos papildomai pažymėtina, jog jį ir pripažinus Divine atstovu, apklausti liudytoju nebūtų galimybės, nes pagal CPK 189 str. 2 d. 1 p. negali būti apklausiami kaip liudytojai atstovai civilinėje, administracinėje ar administracinio nusižengimo byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo būdami atstovu ar gynėju, o tai neatitiktų leistinumo kriterijaus.

Dėl Ieškovo prašymų

112.       Ieškovo atstovas 2022 m. gegužės 23 d. (9 t., b. l. 67, 70) prašė prijungi 2021 m. balandžio 3 d. atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir 2019 m. liepos 18 d. LTEC išvadą Nr. 11-1186(19). Prašymas netenkinamas. CPK 180 str. nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šioje byloje nagrinėjamas ieškovo ieškinys dėl 2011 m. balandžio 21 d. ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. 187 500 vnt. atsakovo PVA perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovo atstovas prašyme nurodo 2021 m. balandžio 3 d. atsakovo VAS sprendimą padidinti atsakovo įstatinį kapitalą. Tačiau prie prašymo pridėtas 2020 m. balandžio 15 d. atsakovo VAS protokolas dėl R. R., J. M. ir M. M. išrinkimo atsakovo valdybos nariais. Šis VAS sprendimas neturi jokio ryšio su pareikštais ieškinio reikalavimais dėl 2011 m. balandžio 21 d. ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. 187 500 vnt. atsakovo PVA perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, t. y. neatitinka CPK 180 str. nuostatų. Be to, ieškovo ieškinys dėl atsakovo 2020 m. balandžio 15 d. VAS sprendimų pripažinimo negaliojančiais nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-892-820/2022.

113.       Dėl 2019 m. liepos 18 d. LTEC išvados Nr. 11-1186(19) prijungimo prie bylos tenkinamas ir vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas CPK 197 str. 1 d. prasme. Kaip jau minėta šiame sprendime Ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00139-12 buvo nutrauktas.

114.       Visų pirma, šioje specialisto išvados 1.1. punkte konstatuota, kad parašai, esantys dviejų 2008-11-07 UAB „Skome“ akcijų sertifikato Nr. 06 egzempliorių (pirmo egzemplioriaus - vieno lapo egzemplioriaus antroje pusėje ir antro egzemplioriaus - dviejų lapų egzemplioriaus antrame lape skiltyje „G. P. L.“ kopijuoti ne nuo parašo, esančio 2009-06-08 kompanijos „Ellora LTD“ Z. V. išduoto įgaliojimo „POWER OF ATTORNEY” kopijos ar nuo šio įgaliojimo originalo, kuris buvo aprašytas 2017-03-15 ekspertizės akte Nr. 1 1-254(17) „POWER OF ATTORNEY“, o nuo kito parašo. Neturint tokio dokumento originalo nustatyti, ar ši parašo kopija yra padaryta nuo originaliai pasirašyto ar nuo techniškai padirbto parašo (parašas perpiešiamas nuo kito prieš šviesos šaltinį), negalima.

115.       Taigi ši specialisto išvada, tam tikra prasme, patvirtina ir teismo nurodytą argumentą dėl pateiktų tyrimui objektų tinkamumo, vertinant ekspertizės aktą.

116.       Antra, ši specialisto išvada neįrodo neteisėtų atsakovės UAB „Skomė“ veiksmų, t. y., jog UAB „Skomė“ ar jos atstovai galimai suklastojo antspaudų atspaudus, ar parašus ir pan.

117.       Ieškovo atstovas 2022 m. spalio 11 d. pateikė prašymą (10 t., b. l. 106) dėl Bulgarijos piliečio M. C. M. parodymų priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui. Teismas šį prašymą atmeta, kaip nepagrįstą. CPK 299 str. Nustato, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Nagrinėjamu atveju teismas sugretinęs M. C. M. duotus paaiškinimus 2022 m. rugsėjo 5 d. teisme su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, sprendžia, kad M .C. M. paaiškinimai iš esmės nesiskiria. Taip pat reikėtų įvertinti ir tai, kad dėl aplinkybių, dėk kurių buvo apklaustas šis liudytojas praėjo ilgas laiko tarpas – daugiau nei 10 metų, todėl kai kurių aplinkybių liudytojas galėjo neprisiminti.

Dėl ieškovo grąžintų dokumentų.

118.       Ieškovas pateikė prašymus 2022 m. spalio 28 d., 2022 m. lapkričio 7 d., 2022 m. lapkričio 10 d. (10 t., b. l. 144, 156, 170). Teismas, įsitikinęs dokumentų tikrumu ir padaręs grąžinamų dokumentų kopijas, iš 1 ir 3 bylos tomų, 2022 m. lapkričio 8 d. grąžino ieškovui ieškinio ir patikslinto ieškinio priedų originalius dokumentus (10 t. b. l. 160). Tačiau ieškovas, motyvuodamas tuo, kad jam grąžinti ne tie dokumentai, pateikė prašymą grąžinti ieškinio ir patikslinto ieškinio priedus ir juos pridėti prie bylos. Esant tokiai situacijai, teismas prideda prie bylos ieškovo grąžintus procesinius dokumentus.

Dėl bylos baigties

119.       Apibendrinant byloje esančius įrodymus spręstina, jog ieškovas neįrodė vindikacinio ieškinio sąlygų. Pažymėtina, kad jeigu jų ieškovas neįrodo, nėra pagrindo vindikacinio ieškinio tenkinimui, ieškovas savo teises turi ginti kitais būdais. Teismo nuomone, šiuo atveju nėra šių sąlygų: dėl daikto valdymo teisės be savo valios praradimo ir dėl bylos šalių prievolinių santykių. Ieškovas neįrodė, kad ginčo akcijas atsakovė UAB „Skomė“ neteisėtai užvaldė neatlygintinių, suklastotų sandorių pagrindu ir galiausiai neteisėtai įregistravo DIVINE CONSULT LTD vardu, ar, kad šalis siejo prievoliniai teisniai santykiai, kylantys iš Akcinių bendrovių įstatymo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – susirašinėjimo medžiaga ir šalių elgesys patvirtina priešingas aplinkybes nei įrodnėja ieškovas, t. y. būtent šalių valią sudaryti ginčo sandorius. Ieškovo nurodomų asmenų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra nepatikimi ir prieštaraujantys rašytiniams įrodymams, t. y. prieš ir po ginčo sutarčių, šių asmenų elgesiui bei susirašinėjimo medžiagai, dokumentams ir/ar jų kopijoms, patvirtintoms notaro ir su Apostille, pagrindu. Dėl išvardintų priežasčių ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

120.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovės ieškinio, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės atsakovės naudai.

121.       Atsakovė UAB „Skomė“ iš viso prašo priteisti 21 360,84 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą (10 t., b. l. 167). Teismas įvertinęs bylos apimtį, jos sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, spendžia, kad visos atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, todėl prašymas tenkinamas visiškai.

122.       Pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė turėjo 7381 Eur (1815 Eur + 1391,50 Eur + 968 Eur + 786,50 Eur + 2420 Eur) išlaidų advokato pagalbai už procesinių dokumentų rengimą ir pasirengimą atstovauti bei atstovavimą teisme apmokėti.

123.       Antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė turėjo 9135,50 Eur (3327,50 Eur + 4840 Eur + 968 Eur) išlaidų advokato pagalbai už procesinių dokumentų rengimą ir pasirengimą atstovauti ir atstovavimą teisme bei derybų ir mediacijos procese apmokėti.

124.       Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos advokatų tarybos 2015 m. kovo 16 d. rašto Nr. 141 ir LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, toliau – ir Rekomendacijos) už atsiliepimo į ieškinį parengimą rekomenduojama maksimaliai priteisti 2,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – ir VMBDU), Rekomendacijų 8.2 p.), kas 2017 m. I ketv. (kadangi atsiliepimas į ieškinį rengtas 2017 m. III ketv.) sudarė 2044 Eur (817,60 Eur x 2,5).

125.       Atsakovės atstovas taip pat parengė daug kitų procesinių dokumentų, už kurių parengimą rekomenduojama maksimaliai priteisti 0,4 VMBDU (Rekomendacijų 8.16 p.), kas 2017 m. II ketv. sudarė 335,48 Eur (838,70 Eur x 0,4), 2017 m. III ketv. - 340,32 Eur (850,80 Eur x 0,4), 2017 m. IV ketv. - 353,92 Eur (884,80 Eur x 0,4), 2018 m. I ketv. - 358,08 Eur (895,20 Eur x 0,4), 2018 m. II ketv. - 370,68 Eur (926,70 Eur x 0,4), 2018 m. III ketv. - 374,28 Eur (935,70 Eur x 0,4), 2018 m. IV ketv. - 388,12 Eur (970,30 Eur x 0,4); 2019 m. I ketv. - 505,08 Eur (1262,70 Eur x 0,4); 2019 m. II ketv. - 515,60 Eur (1289 Eur x 0,4); 2019 m. III ketv. - 527,04 Eur (1317,60 Eur x 0,4); 2019 m. IV ketv. - 543,44 Eur (1358,60 Eur x 0,4); 2020 m. I ketv. – 552,40 Eur (1381 Eur x 0,4); 2020 m. II ketv. – 559,40 Eur (1398,50 Eur x 0,4); 2020 m. III ketv. – 581,92 Eur (1454,80 Eur x 0,4); 2020 m. IV ketv. – 609,68 Eur (1524,20 Eur x 0,4); 2021 m. I ketv. – 606,96 Eur (1517,40 Eur x 0,4); 2021 m. II ketv. – 626,56 Eur (1566,40 Eur x 0,4); 2021 m. III ketv. – 639,24 Eur (1598,10 Eur x 0,4); 2021 m. IV ketv. – 671,60 Eur (1679 Eur x 0,4); 2022 m. I ketv. – 691,96 Eur (1729,900 Eur x 0,4); 2022 m. II ketv. – 712,20 Eur (1780,50 Eur x 0,4).

126.       Atsakovės atstovas taip pat rengėsi atstovauti ir atstovavo teismo posėdžiuose, mediacijos procese, o už atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam teismo posėdžiui valandą pagal Rekomendacijų 8.19 p. rekomenduojama priteisti 0,1 VMBDU, kas 2018 m. II ketvirtį sudarė 92,67 Eur (926,70 Eur x 0,1), 2018 m. III ketvirtį - 93,57 Eur (935,70 Eur x 0,1), 2018 m. IV ketv. - 97,03 Eur (970,30 Eur x 0,1), 2019 m. I ketv. - 126,27 Eur (1262,70 Eur x 0,1), 2019 m. II ketv. - 128,90 Eur (1289 Eur x 0,1); 2019 m. III ketv. - 131,76 Eur (1317,60 Eur x 0,1); 2019 m. IV ketv. – 135,86 Eur (1358,60 Eur x 0,1); 2020 m. I ketv. – 138,10 Eur (1381 Eur x 0,1); 2020 m. II ketv. – 139,85 Eur (1398,50 Eur x 0,1); 2020 m. III ketv. – 145,48 Eur (1454,80 Eur x 0,1); 2020 m. IV ketv. – 152,42 Eur (1524,20 Eur x 0,1); 2021 m. I ketv. – 151,74 Eur (1517,40 Eur x 0,1); 2021 m. II ketv. – 156,64 Eur (1566,40 Eur x 0,1); 2021 m. III ketv. – 159,81 Eur (1598,10 Eur x 0,1); 2021 m. IV ketv. – 167,90 Eur (1679 Eur x 0,1); 2022 m. I ketv. – 172,99 Eur (1729,900 Eur x 0,1); 2022 m. II ketv. – 178,05 Eur (1780,50 Eur x 0,1).

127.       Atsakovei taip pat priteistina 363 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties apmokėti. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį dėl užstato nustatymo ir atsakovės prašymą atmetė, tai nėra pagrindas nepriteisti šių bylinėjimosi išlaidų, kadangi pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės. Tai nurodė ir apeliacinės instancijos teismas – bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išsprendžiamas užbaigiant bylos nagrinėjimą sprendimu ar nutartimi priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato.

128.       Atsakovei iš ieškovo priteistina 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą apmokėti. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegija 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020 ieškovo kasacinį skundą tenkino, tai nėra pagrindas nepriteisti šių bylinėjimosi išlaidų, kadangi pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės. Tai nurodyta ir kasacinio teismo nutarties 31 p.: „šių, kaip ir kitų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išspręstinas iš naujo išnagrinėjus bylą“. Prašoma priteisti 1210 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.14 p. rekomenduojamo dydžio, kuris 2019 m. II ketvirtį (kadangi atsiliepimas į kasacinį skundą parengtas 2019 m. IV ketvirtį) sudarė 2191,30 Eur (1289 Eur x 1,7) ir, atsižvelgiant į parengto procesinio dokumento apimtį, į keliamų problemų sudėtingumą ir kt., vertintina kaip pagrįsta ir protinga.

129.       Atsakovei iš ieškovo priteistina 3267 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) apeliacinės instancijos teisme (1815 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą + 1452 Eur už papildomų procesinių dokumentų rengimą – atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo surašymą ir kt.). Prašoma priteisti 1815 Eur suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.10 p. rekomenduojamo dydžio, kuris 2020 m. I ketvirtį (kadangi atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2020 m. III ketvirtį) sudarė 2347,70 Eur (1381 Eur x 1,7). Atsižvelgiant į atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat į kitų procesinių dokumentų apimtį, į keliamų problemų sudėtingumą ir kt., prašoma priteisti 1452 Eur suma taip pat vertintina kaip pagrįsta ir protinga.

130.       Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus).

131.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-280-219/2018).

132.       Šiuo atveju situacija yra analogiška – galutinį teismo procesinį sprendimą priėmus atsakovės naudai, jam turi būti priteistos visos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nepriklausomai nuo tarpinių procesinių dokumentų – prašymų/skundų/atskirųjų skundų išnagrinėjimo rezultatų, kadangi jeigu ieškovas nebūtų pareiškęs nepagrįsto ieškinio, atsakovė tokių išlaidų iš viso nebūtų patyrusi. Viso atsakovei iš ieškovo priteistina 20 388,50 Eur (7381 Eur + 8167,50 Eur + 363 Eur + 1210 Eur + 3267 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

133.       Atsakovei dar priteistina 4,34 Eur bylos dokumentų kopijavimo išlaidų, kurios laikytinos kitomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis CPK 88 str. 1 d. 10 p. prasme. Taigi iš viso atsakovei iš ieškovo priteistina 21 360,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo ELLORA 4522899 LTD ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Ellora 4522899 Ltd. (Anglijos ir Velso įmonių registro Nr. 4522899, adresas Corner Chambers.         590A Kingsbury Road, Birmingham B24 9ND, Jungtinė Karalystė) atsakovui UAB „Skomė“ (į. k. 122574319, Konstitucijos pr. 12, 09308 Vilnius) 21 360,84 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinis skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                        Alvydas Barkauskas