Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-621-813/2012
Proceso Nr. 4-17-3-00561-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
48.5.; 52.3.

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
n u t a r I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 26 d.
Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, išnagrinėjęs J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, LR pilietės, neteistos, administracine tvarka nebaustos, nedirbančios, gyvenančios (duomenys neskelbtini)., administracinio teisės pažeidimo bylą, nedalyvaujant pažeidėjai,
n u s t a t ė :
J. G. savo kaip motinos valdžią panaudojo priešingai mažamečio sūnaus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), interesams, nes 2012-05-11 00.20 val. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , kartu su vaiko tėvu E. M., girtavo, triukšmavo, girti koliojo vienas kitą. Šiais savo veiksmais J. G. pažeidė 1996-03-14 LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234, 11 str. (vaiko teisė į saugias gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi) reikalavimus.
Traukiama administracinėn atsakomybėn J. G., į teismo posėdį, apie kurį jai pranešta tinkamai, neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, jos dalyvavimas nėra privalomas, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (ATPK 272 str. 2 d.).
Iš J. G. byloje esančio rašytinio paaiškinimo matyti, kad kalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo ji prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su sugyventiniu E. M. ir jo draugais savo namuose vartojo alkoholį. Buvo geriama tame pat kambaryje, kur miegojo mažametis sūnus M. M., o dukra buvo kitame kambaryje. Bevartojant alkoholį, ji susipyko su sugyventiniu, o to priežasties nepamena. Po to dėl triukšmo atvyko policija. Dėl savo elgesio gailisi, žada pasitaisyti (b.l. 4).
Ruklos seniūnijos pranešimu policijos įstaigai nustatyta, kad Ruklos seniūnas kreipėsi dėl to, kad J. G. šeima nėra įtašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, bet stebima dėl vaikų priežiūros, socialinių įgūdžių stokos. Seniūnijoje gaunami gyventojų nusiskundimai J. G. ir jos sugyventinio E. M. elgesiu. Šeimoje girtaujama, netinkamai prižiūrimi vaikai (b.l. 6).
I. G. rašytiniu paaiškinimu nustatyta, kad ji gyvena J. G. kaimynystėje ir 2012-05-10 vakarą jos bute buvo girtaujama, triukšmaujama, buvo atvykę policijos pareigūnai. Tą naktį J. G. vaikai nakvojo pas I. G. (b.l. 7).
Ruklos seniūnijos pakartotinio apsilankymo aktu nustatyta, kad 2012-05-14 buvo apsilankyta J. G. namuose dėl vaiko priežiūros. Apsilankymo metu J. G. pripažino, jog 2012-05-10 vakare namuose buvo girtaujama (b.l. 8).
ATPK 181 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvų valdžios <...> panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia tėvams įspėjimą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą ar jos panaudojimą priešingiems vaiko interesams taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011 m. vasario mėn. 11 d. nutartis byloje Nr. N-62-485-11, konsultacija Nr. 25-K „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, 2004 m.).
Įrodymų visuma duoda pagrindą išvadai, kad J. G., būdama neblaivi, vaiko akivaizdoje iš tiesų konfliktavo su sugyventiniu, dėl triukšmo buvo atvykę policijos pareigūnai, sutrikdyta kaimynų rimtis. Taigi teismas konstatuoja, kad J. G. savo motinos valdžią panaudojo priešingai mažamečio sūnaus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), interesams. Tai niekaip nesuderinama nei su vaiko teisėmis, nei su motinos pareigomis. Todėl J. G. veikoje yra jai inkriminuojamo pažeidimo, numatyto LR ATPK 181 str. 1 d., sudėtis. Ji kalta ir baustina.
Skiriant J. G. nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad ji pažeidimą padarė pirmą kartą, neteista, savo elgesį vertina kritiškai, žada pasitaisyti. Todėl jai skirtinas sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytas įspėjimas.
Vadovaujantis LR ATPK 287 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
J. G. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 1 d. ir paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Darius Kantaravičius