Civ. byla Nr.2-441-565/2015
Teisminio proceso Nr.2-55-3-01989-2014-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
21.4.1.1.; 24.2.; 35.6.1.; 106.1., 126.5., 126.8.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Burdulienė,
sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,
dalyvaujant ieškovo UAB “Aksa Holdingas” atstovui adv. pad. M. B.,
atsakovo BUAB “Energetinės statybos projektai” atstovei R. K.,
atsakovo UAB “Vespila” atstovui adv. pad. A. D.,
atsakovo UAB “Sprendimų medis” atstovams adv. G. G., E. A.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Aksa Holdingas” ieškinį atsakovams BUAB “Energetinės statybos projektai”, UAB “Vespila” ir UAB “Sprendimų medis” dėl sandorių ginčijimo,
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo BUAB “Energetinės statybos projektai” (toliau – taip pat ir atsakovas 1) 2010-08-05 kreditorių komiteto nutarimą 3 darbotvarkės klausimu, kuriuo pritarta atsakovo 1 ilgalaikio kilnojamojo turto pardavimui už ne mažesnę kaip 300 000 Lt kainą; 2) pripažinti negaliojančia tarp atsakovo 1 ir atsakovo UAB “Vespila” (toliau – taip pat ir atsakovas 2) 2010-09-22 sudarytą turto pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl ilgalaikio turto pardavimo; 3) pripažinti negaliojančia 2014-07-25 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo 2 ir atsakovo UAB “Sprendimų medis” (toliau – taip pat ir atsakovas 3); 4) pripažinti negaliojančia 2014-08-06 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo 2 ir atsakovo 3; 5) taikyti restituciją – pripažinti atsakovui 1 nuosavybės teisę į ilgalaikį turtą, nurodytą atsakovo 1 ir atsakovo 2 2010-09-22 turto pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr.1, ir priteisti iš atsakovo 1 atsakovo 2 naudai 300 000 Lt.
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-09-04 nutartimi įtraukė ieškovą į atsakovo 1 kreditorių sąrašą su 14 913 126,95 Lt kreditoriniu reikalavimu. Susipažinęs su atsakovo 1 dokumentais, ieškovas nustatė, kad 2010-08-05 atsakovo 1 kreditorių komiteto nutarimas 3 darbotvarkės klausimu ir ieškinyje nurodytos pirkimo-pardavimo sutartys pažeidžia atsakovo 1 kreditorių interesus.
Atsakovas 1 ir atsakovas 2 2010-09-22 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – taip pat ir sutartis 1), kuria atsakovas 1 pardavė atsakovui 2 ilgalaikį kilnojamąjį turtą už 300 000 Lt ir trumpalaikį turtą už 20 000 Lt. Atsakovas 2 2014-07-25 įrangos pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – taip pat ir sutartis 2) ir 2014-08-06 įrangos pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – taip pat ir sutartis 3) pardavė atsakovui 3 dalį sutartimi 1 įsigyto turto (8 hidraulines reguliuojamas formas ir betono gamybos liniją).
Atsakovo 1 ilgalaikis kilnojamasis turtas buvo parduotas už ypatingai žemą kainą, kas pažeidžia atsakovo 1 kreditorių interesus. 2009-04-03 perdavimo-priėmimo akte, atsakovo 1 bankroto administratoriui perimant atsakovo 1 turtą, atsakovo 1 ilgalaikio kilnojamojo turto likutinė vertė buvo nurodyta 3 555 503,82 Lt. 2010-03-25 atsakovo 1 kreditorių komitetas nutarė atsakovo 1 ilgalaikį kilnojamąjį turtą parduoti už ne mažesnę kaip 2 522 473 Lt kainą, 2010-05-28 kreditorių komitetas nutarė ilgalaikio kilnojamojo turto pardavimo kainą sumažinti iki 1 261 236,87 Lt, o 2010-08-05 kreditorių komitetas nutarė ilgalaikį kilnojamąjį turtą parduoti už ne mažesnę kaip 300 000 Lt kainą. Ieškovas teigia, kad atsakovo 1 bankroto byloje turi būti paisoma visų kreditorių interesų, o operatyvumo principas negali būti svarbesnis už galimybę patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų. Šiuo atveju 3 555 503,82 Lt vertės turtas buvo parduotas tik už 300 000 Lt, o atsakovas 1 negavo daugiau kaip 3 000 000 Lt pajamų. Mažai tikėtina, kad nuo 2009-04-03, kai atsakovo 1 ilgalaikis kilnojamasis turtas buvo perduotas bankroto administratoriui, galėjo nuvertėti daugiau kaip 10 kartų. Be to, pagal sutartį 2 ir sutartį 3 atsakovas 3 nupirko iš atsakovo 2 dalį atsakovo 1 ilgalaikio kilnojamojo turto (8 hidraulines reguliuojamas formas ir betono gamybos liniją) už 800 000 Lt, kas patvirtina, kad sutartimi 1 atsakovui 1 priklausantis ilgalaikis kilnojamasis turtas buvo parduotas už akivaizdžiai per mažą kainą.
Ieškovas teigia, kad sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis kaip neatitinkančios sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), prieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), taip pat actio Pauliana instituto pagrindu, kadangi šios sutartys pažeidė atsakovo 1 kreditorių interesus, o atsakovas 2 ir atsakovas 3, sudarydami sutartis, buvo nesąžiningi, nes šiems atsakovams buvo žinoma tikroji atsakovo 1 ilgalaikio kilnojamojo turto vertė, be to, buvę atsakovo 1 valdymo organų nariai ir akcininkai yra susiję su atsakovu 2.
Ieškovas nurodė, kad atsakovo 1 kreditoriaus teises visa apimtimi, taip pat ir teisę susipažinti su atsakovo 1 dokumentais, ieškovas įgijo 2014-09-16, t.y. įsiteisėjus 2014-09-04 nutarčiai įtraukti ieškovą į atsakovo 1 kreditorių sąrašą. Todėl ieškovas nėra praleidęs 14 d. termino ginčyti 2010-08-05 kreditoriaus komiteto nutarimą.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko.
Atsakovai nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovo 1 2010-08-05 kreditorių komiteto nutarimo 3 darbotvarkės klausimu, taip pat yra praleidęs ieškinio senaties terminą apskųsti šį nutarimą, ieškovas taip pat yra praleidęs ieškinio senateis terminą ginčyti sutartis actio Pauliana pagrindu. Ieškovas atsakovo 1 kreditoriumi tapo perėmęs kreditorinius reikalavimus iš atsakovo 1 kreditorių AB “Swedbank” ir UAB “Swedbank lizingas”, todėl ieškovo teisės yra ribojamos tomis teisėmis, kurias turėjo šie kreditoriais. Kreditoriai AB “Swedbank” ir UAB “Swedbank lizingas”, būdami atsakovo 1 kreditorių komiteto nariais, pritarė 2010-08-05 kreditorių komiteto sprendimui parduoti atsakovo 1 ilgalaikį turtą už ne mažesnę kaip 300 000 Lt kainą ir neskundė šio nutarimo.
Iki 2010-08-05 kreditorių komiteto nutarimo priėmimo nustatyta atsakovo 1 ilgalaikio kilnojamojo turto pardavimo kaina buvo neprotingai didelė, neatitinkanti rinkos sąlygų, tai patvirtina ta aplinkybė, kad neatsirado nei vienas pirkėjas, pageidaujantis įsigyti turtą už tokią kainą. Tarp bankroto proceso principų turi būti pusiausvyra – kreditorių reikalavimų patenkinimo principas negali būti taikomas absoliučiai, ignoruojant bankroto proceso operatyvumo principą. Visi ieškovo teiginiai, kad ilgalaikis kilnojamsis turtas buvo parduotas už per mažą kainą, nepagrįsti jokiais įrodymais. 2009-04-20 turto perdavimo-priėmimo akte nurodyta turto likutinė vertė negali būti vertinama kaip tuometinė turto rinkos vertė, nes likutinė vertė yra fiksuojama buhalterinės apskaitos tikslais ir neturi nieko bendro su rinkos verte.
Sutartis 1 buvo sudaryta po bankroto bylos atsakovui 1 iškėlimo, sutartį atsakovo 1 vardu sudarė bankroto administratorius, kuris nėra susijęs su ieškovo nurodytais juridiniais ir fiziniais asmenimis. 2010-08-05 kreditorių komiteto nutarimo priėmimo metu kreditorių komitetą sudarė AB “Swedbank”, UAB “Swedbank lizingas”, VĮ Turto bankas, AB SEB bankas ir I. K., šie asmenys taip pat nėra susiję nei su vienu ieškovo nurodytu juridiniu ar fiziniu asmeniu.
Ieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-03-17 nutartimi atsakovui 1 iškėlė bankroto bylą, 2009-10-28 nutartimi atsakovas 1 pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto (duomenys iš LITEKO sistemos apie bylos Nr.B2-1819-565/2015 eigą). Vilniaus apygardos teismas 2014-09-04 nutartimi įtraukė ieškovą į atsakovo 1 trečios eilės kreditorių sąrašą su 14 913 126,95 Lt kreditoriniu reikalavimu, ieškovas atsakovo 1 kreditoriumi tapo 2014-08-07 reikalavimų perleidimo sutartimi perėmęs reikalavimo teises į atsakovą 1 iš buvusių atsakovo 1 kreditorių AB “Swedbank” ir UAB “Swedbank lizingas”.
2009-04-03 ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktu buvęs atsakovo 1 direktorius perdavė atsakovo 1 bankroto administratoriui akte išvardintą atsakovo 1 ilgalaikį kilnojamąjį turtą, kurio likutinė vertė nurodyta 3 555 503,82 Lt. 2009-11-20 atsakovo 1 kreditorių komitetas patvirtino atsakovo 1 ilgalaikio kilnojamojo turto 3 603 533,91 Lt pradinę pardavimo kainą, nusprendė šį turtą parduoti be varžytynių, įpareigojo administratorių apie turto pardavimą skelbti viešai.
2010-03-25 atsakovo 1 kreditorių komitetas nutarė ilgalaikio kilnojamojo turto pardavimo kainą sumažinti iki 2 522 473,74 Lt, administratoriaus ataskaitoje nurodyta, kad apie turto pardavimą administratorius skelbė 2010-01-13 ir 2010-02-11 dienraštyje “Lietuvos rytas” bei 2010-01-14 ir 2010-02-10 dienraštyje “Kauno diena”, tačiau turtas nebuvo parduotas.
2010-05-28 atsakovo 1 kreditorių komitetas nutarė ilgalaikio kilnojamojo turto pardavimo kainą sumažinti iki 1 261 236,87 Lt, administratoriaus ataskaitoje nurodyta, kad apie turto pardavimą administratorius skelbė 2010-04-02, 2010-04-17 ir 2010-04-20 dienščiuose “Lietuvos rytas” bei 2010-04-19 dienraštyje “Kauno diena”, tačiau turtas nebuvo parduotas.
2010-08-05 atsakovo 1 kreditorių komitetas nutarė ilgalaikio kilnojamojo turto pardavimo kainą sumąžinti iki 630 618,45 Lt, turto nepardavus iki 2010-09-01, pardavimo kainą sumažinti iki 300 000 Lt. Atsakovas 1 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad apie turto pardavimą administratorius skelbė 2010-08-19, 2010-08-21 ir 2010-09-03 dienraštyje “Lietuvos rytas” bei 2010-09-19 dienraštyje “Kauno diena”, tačiau iki 2010-09-01 turtas nebuvo parduotas.
2010-09-22 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas 1 pardavė atsakovui 2 ilgalaikį kilnojamąjį turtą už bendrą 300 000 Lt kainą.
2014-07-25 įrangos pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2014-08-06 įrangos pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas 2 pardavė atsakovui 3 dalį sutartimi 1 įsigyto atsakovo 1 ilgalaikio kilnijamojo tuto, t.y. 8 hidraulines reguliuojamas formas ir betono gamybos liniją, už bendrą 800 000 Lt kainą.
Ieškovas teigia, kad 2010-08-05 atsakovo 1 kreditorių komiteto nutarimas 3 darbotvarkės klausimu ir sutartis 1 dalyje dėl ilgalaikio kilnojamojo turto pardavimo prieštarauja atsakovo 1 kreditorių interesams, nes ilgalaikis turtas buvo parduotas už per mažą kainą. Šis ieškovo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad neįkeisto kilnojamojo įmonės turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.
2009-11-20 atsakovo 1 kreditorių komitetas patvirtino atsakovo 1 ilgalaikio kilnojamojo turto, nurodyto administratoriaus ataskaitoje, 3 603 533,91 Lt pradinę pardavimo kainą, nusprendė šį turtą parduoti be varžytynių ir įpareigojo administratorių apie turto pardavimą skelbti viešai. Iš administratoriaus ataskaitoje esančių duomenų apie atsakovo 1 ilgalaikį kilnojamąjį turtą ir iš 2009-04-03 ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo akte esančių duomenų matyti, kad 2009-11-20 kreditiorių komitetas nutarė parduoti atsakovo 1 ilgalaikį kilnojamąjį turtą už kainą, iš esmės atitinkančią 2009-11-20 ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo akte nurodyto turto likutinę vertę. Nepavykus parduoti ilgalaikio kilnojamojo turto už šią kainą, turto pardavimo kaina buvo mažinana: 2010-03-25 kreditorių komitetas nutarė pardavimo kainą sumažinti iki 2 522 473,74 Lt, 2010-05-28 kreditorių komitetas nutarė pardavimo kainą sumažinti iki 1 261 236,87 Lt, 2010-08-05 kreditorių komitetas nutarė turto pardavimo kainą sumąžinti iki 630 618,45 Lt, o, turto nepardavus iki 2010-09-01, pardavimo kainą sumažinti iki 300 000 Lt. Atsakovo 1 administratorius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad po kiekvieno kreditorių komiteto nutarimo apie turto pardavimą po kelis kartus buvo skelbiama dienaraščiuose “Lietuvos rytas” ir “Kauno diena”, taip pat administratoriaus interneto svetainėje www.adminbiuras.lt. Prieštaravimų dėl šių administratoriaus teiginių nebuvo.
Taigi, atsakovo 1 ilgalaikio kilnojamojo turto pardavimo procesas vyko nuo 2009-11-20 iki 2010-09-22, t.y. beveik metus, apie turto pardavimą aktyviai buvo skelbiama respublikiniuose dienraščiuose ir interneto svetainėje, turto pardavimo kaina buvo mažinama palaipsniui, t.y. turtą buvo realiai stengiamasi parduoti už kuo didesnę kainą, tačiau iki 2010-09-22 neatsirado pirkėjas, suinteresuotas įsigyti atsakovo 1 ilgalaikį kilnojamąjį turtą už didesnę nei 300 000 Lt kainą.
Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad ilgalaikio kilnojamojo turto pardavimą už žymiai mažesnę kainą nei šio turto vertė patvirtina ta aplinkybė, kad 2009-04-03 ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo akte turto likvidacinė vertė nurodyta 3 555 503,82 Lt. Parduodamo turto kainą lemia ne tik atitinkamu būdu nustatyta šio turto vertė, bet ir turto pardavimo aplinkybės, turto paklausa. ĮBĮ nustato operatyvų bankroto procedūrų vykdymą. ĮBĮ 33 str. 4 d. nustatyta, kad įmonės turtas turi būti parduotas per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos. Atsakovas 1 buvo pripažintas bankrutavusiu Vilniaus apygardos teismo 2009-10-07 nutartimi, ši nutartis įsiteisėjo 2009-10-14 (duomenys iš Liteko sistemos apie civilinės bylos Nr.B2-1819-565/2015 procesą). Esant įstatymu nustatytam bankrutavusios įmonės turto pardavimo terminui, nėra galimybės neapibrėžtam laikui atidėti turto pardavimą ir laukti, kol atsiras pirkėjas, kuris sutiks įsigyti turtą už pradinę vertę, ar kol turto vertė pakils. Todėl bankroto procese, nepardavus turto už pradinę jo vertę, turto pardavimo kaina mažinama, o dėl konkrečios turto pardavimo kainos sprendžia kreditorių susirinkimas. Pažymėtina, kad didžiausią vertę turintys atsakovo 1 ilgalaikio kilnojamojo turto vienetai (nauja betono gamybos linija, presai su formomis, nauja gelžbetonio gamybos linija) yra įrenginiai, naudojami specifinę veiklą (betono, gelžbetonio gaminių gamybą) vykdančių įmonių. Todėl ši aplinkybė galėjo lemti parduodamo turto paklausą, o tuo pačiu ir kainą, atsižvelgiant ir į 2008 – 2010 ekonominės krizės sukeltas pasekmes.
Nepagrįstas ir ieškovo teiginys, kad ilgalaikio kilnojamojo turto pardavimą už žymiai mažesnę kainą nei šio turto vertė patvirtina tai, kad sutartimis 2 ir 3 dalį šio turto atsakovas 2 pardavė atsakovui 3 už 800 000 Lt. Sutartys 2 ir 3 buvo sudarytos 2014-07-25 ir 2014-08-06, t.y. po beveik ketverių metų nuo sutarties 1 sudarymo, todėl didesnę pardavimo kainą galėjo lemti pasikeitusi ekonominė situacija ir turto paklausa. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad sutartys 2 ir 3 yra sudarytos tik dėl akių, nesiekiant sukelti teisinių pasekmių, o siekiant išvengti turto išreikalavimo iš tariamai sąžiningo atsakovo 3. Jei teigti, kad sutartys 2 ir 3 buvo sudarytos tik dėl akių, tai sutartyse nurodyta kaina negalima vadovautis kaip tikra kaina. Tačiau byloje nėra įrodymų apie sutarčių 2 ir 3 sudarymą tik dėl akių. Sutartyse nustatytas 182 dienų atsiskaitymo terminas nuo įrengimų perdavimo dienos yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str. 1 d.), šis terminas nėra toks akivaizdžiai neprotingas, kad leistų vertinti sutartis kaip sudarytas dėl akių. Atsakovo 3 atstovas patvirtino, kad su atsakovu 2 pagal sutartis 2 ir 3 nėra atsiskaityta, tačiau sutarčių 4.2.p nustatyta, jog kaina sumokama po įrengimų perdavimo. Iš šalių atstovų paaiškinimų ir 2014-09-10, 2014-09-22 bei 2014-09-25 AB “Aksa” ir atsakovo 3 susirašinėjimo matyti, kad sutartimis 2 ir 3 įsigyti įrengimai atsakovui 3 nėra perduoti, nes atsakovas 3 negali patekti prie įrengimų, kurie yra ieškovo motininei bendrovei AB “Aksa” nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovo 3 2014-12-09 pateiktą ieškinį AB “Aksa” dėl sutartimis 2 ir 3 įsigyto turto išreikalavimo iš AB “Aksa” neteisėto valdymo. Tai rodo, kad atsakovas 3 aktyviai gina savo nuosavybės teises į sutartimis 2 ir 3 įsigytą turtą.
Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovas 2, įsigydamas iš atsakovo 1 ilgalaikį kilnojamąjį turtą 2010-09-22 sutarties pagrindu buvo nesąžiningas, nes atsakovo 1 buvę vadovai ir akcininkai įsteigė atsakovą 2 ir, pasinaudodami atsakovo 1 bankrotu, už ypatingai mažą kainą perėmė vertingą atsakovo 1 turtą. Kaip jau minėta, atsakovo 1 ilgalaikio kilnojamojo turto pardavimo aplinkybės patvirtina, kad buvo dedamos realios pastangos šį turtą parduoti už kuo didesnę kainą. Atsakovo 1 kreditorių komiteto nariai, priėmę sprendimus dėl ilgalaiko kilnojamojo turto pardavimo tvarkos, yra AB “Swedbank”, UAB “Swedbank lizingas”, AB SEB bankas, Utenos apskrities VMI (vėliau - VĮ Turto bankas), darbuotojų atstovas I. K., įrodymų apie šių asmenų sąsajas su buvusiais atsakovo 1 vadovais ar akcininkais, taip pat su atsakovo 2 vadovais ar akcininkais ieškovas nepateikė. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti atsakovui 1 bankroto bylą, atsakovo 1 valdymo organai neteko savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p.), o atsakovo 1 vardu veikia, sandorius sudaro, visų kreditorių interesus gina, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus bankroto administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 9, 14 p.). Ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo 1 bankroto administratoriaus sąsajas su buvusiais atsakovo 1 vadovais ar akcininkais, taip pat su atsakovo 2 vadovais ar akcininkais, taip pat nepateikė įrodymų, kad buvo asmuo, realiai ketinęs įsigyti atsakovo 1 ilgalaikį kilnojamąjį turtą šio turto pardavimo metu už didesnę nei 300 000 Lt kainą, tačiau šiam asmeniu nebuvo sudarytos sąlygos turtą įsigyti.
Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovo 3 įsigyta įranga yra betarpiškai funkciškai susijusi su betono gamykla, esančia Karklinės 3, Karklų k., Visagino sav., kurias nuosavybės teise valdo ieškovo motininė bendrovė AB “Aksa”. Ieškovas teigia, kad ginčo sutarys turi būti pripažintos negaliojančiomis kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms, nes šiomis sutartimis parduotas kilnojamasis turtas yra neatsiejamai susijęs su nekilnojamuoju turtu ir negalėjo būti parduotas atskirai nuo nekilnojamojo turto. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką, niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), t.y. nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma. Šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad sutartyse 2 ir 3 nurodytas turtas yra neatsiejamai funkciškai susijęs su nekilnojamuoju turtu, esančiu Karklinės 3, Karklų km., Visagino sav., ir negalėjo būti parduotas atskirai nuo šio turto. Be to, reikalavimą dėl sutarčių negaliojimo šiuo pagrindu turėtų reikšti ne ieškovas, o nekilnojamojo turto, su kuriuo įranga yra neatsiejamai funkciškai susijusi, savininkas, t.y. AB “Aksa”.
Sprendžiant, ar 2010-08-05 atsakovo 1 kreditorių komiteto nutarimas 3 darbotvarkės klausimu ir sutartis 1 dalyje dėl ilgalaikio kilnojamojo turto pardavimo prieštarauja atsakovo 1 kreditorių interesams, pažymėtina, kad atsakovui 1 bankroto byla iškelta 2009-03-17 nutartimi, 2009-10-28 nutartimi atsakovas 1 pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, taigi, atsakovo 1 bankroto procesas tęsiasi žymiai ilgiau nei ĮBĮ nustatyti terminai. Pripažinus ginčo sutartis negaliojančiomis ir grąžinus turtą atsakovo 1 nuosavybėn, bankroto procesas dar labiau užsitęstų, kas didintų administravimo išlaidas. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kad atsakovo 1 nuosavybėn grąžintas ilgalaikis kilnojamasis turtas realiai galėtų būti parduotas už didesnę kainą, nei buvo parduotas sutartimi 1. Be to, ieškovo paaiškinimai dėl ginčo sutartimis parduoto turto, o ypač sutartimis 2 ir 3 parduoto turto vertės ir panaudojimo galimybių yra prieštaringi. Dublike ieškovas teigia, kad sutartyse 2 ir 3 nurodytos įrangos demontavimas gali kainuoti iki 400 000 Lt, o demontuotą įrangą bus sudėtinga parduoti rinkoje. Taigi, ginčo turtą grąžinus atsakovo 1 nuosavybėn, didžiausios vertės šio turto pakartotinis pardavimas būtų apsunkintas, nes turto demontavimas pareikalautų didelių lėšų, kas mažintų turto pardavimo kainą, o demontuotą turtą būtų sunku parduoti. Sekant tokia ieškovo logika, šį turtą galėtų įsigyti nebent AB “Aksa” ar perimti šį turtą kaip nekilnojamojo turto priklausinį, ko galimai ir siekiama šiuo ieškiniu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog 2010-08-05 atsakovo 1 kreditorių komiteto nutarimas 3 darbotvarkės klausimu ir sutartis 1 dalyje dėl ilgalaikio kilnojamojo turto pardavimo prieštarauja atsakovų 1 kreditorių interesams, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2010-08-05 atsakovo 1 kreditorių komiteto nutarimo 3 darbotvarkės klausimu, taip pat nėra vienos iš būtinųjų sąlygų (kreditoriaus teisių pažeidimo) pripažinti sutartį 1 dalyje dėl ilgalaikio kilnojamojo turto pardavimo negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana). Dėl nurodytų aplinkybių, taip pat neįrodžius, kad sutartis 1 buvo sudaryta tarp susijusių asmenų, 2010-08-05 atsakovo 1 kreditorių komiteto nutarimas 3 darbotvarkės klausimu ir sutartis 1 dalyje dėl ilgalaikio kilnojamojo turto pardavimo nelaikytinos neatitinkančiomis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai morale (CK 1.81 str.).
ĮBĮ 24 str. 5 d. nustatyta, kad kreditorių susirinkimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. CK 6.66 str. 3 d. nustatyta, kad CK 6.66 str. Pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jei įstatymai nenustato ko kita (CK 1.128 str.). Ieškovas atsakovo 1 kreditoriumi tapo Vilniaus apygardos teismo 2014-09-04 nutartimi įtraukus ieškovą į atsakovo 1 kreditorių sąrašą su 14 913 126,95 Lt reikalavimu, tačiau reikalavimo teisę į atsakovą 1 ieškovas perėmė iš buvusių atsakovo 1 kreditorių AB “Swedbank” ir UAB “Swedbank lizingas” 2014-08-07 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.ST-14-7965. Atsakovo 1 kreditoriai AB “Swedbank” ir UAB “Swedbank lizingas” yra atsakovo 1 kreditorių komiteto nariai, dalyvavę ir 2010-08-05 atsakovo 1 kreditorių komiteto susirinkime, todėl šiems kreditoriams apie 2010-08-05 kreditorių komiteto nutarimą 3 darbotvarkės klausimu tapo žinima nuo šio nutarimo priėmimo, o apie sutartį 1 turėjo būti žinoma netrukus po šios sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminus kreiptis į teismą su reikalavimu pripažinti negaliojančiu 2010-08-05 atsakovo 1 kreditorių komiteto nutarimą 3 darbotvarkės klausimu ir sutartį 1 dalyje dėl ilgalaikio kilnojamojo turto pardavimo CK 6.66 str. pagrindu. Todėl ieškinys atmestinas ir CK 1.131 str. 1 d. pagrindu, nes atsakovai prašė taikyti nurodytus ieškinio senaties terminus (CK 1.126 str. 2 d.).
Atsakovas 3 pateikė įrodymus, kad už advokato paslaugas sumokėjo 1 873,89 Eur. Šios išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2., 8.3., 8.18 p. nustatytus maksimalius dydžius, todėl mažintinos iki 1 600 Eur. Šios Išlaidos priteistinos atsakovo 3 naudai iš ieškovo (CPK 98 str.).
Ieškiniui įsiteisėjus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovų UAB “Vespila” ir UAB “Sprendimų medis” atsžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2014-09-22 nutartimi (CPK 150 str. 2 d.).
Vadovaudamasi CPK 259 str., 270 str.,
nusprendė:
ieškovo UAB “Aksa holdingas” ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB “Aksa holdingas” atsakovo UAB “Sprendimų medis” naudai1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ieškiniui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovų UAB “Vespila” ir UAB “Sprendimų medis” atsžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2014-09-22 nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Burdulienė