Administracinė byla Nr. eAS-136-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04203-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Specprojektas” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Specprojektas” skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Iskada“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Specprojektas” (toliau –ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracijos) 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. A51-77829/17(17(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimas); 2) panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. A30-1771 (toliau – ir 2017 m. birželio 16 d. įsakymas) ir juo patvirtintą sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektą; 3) atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl 2017 m. birželio 16 d. įsakymo pateikti; 4) įpareigoti Savivaldybės administraciją pakeisti 2017 m. birželio 16 d. įsakymu patvirtintą sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektą, jame numatant, kad prie sklypo prijungiamas laisvas valstybinės žemės plotas po sklypo pertvarkymo bus išnuomotas pareiškėjui.

Pareiškėjas trečiąjį reikalavimą grindė tuo, kad Savivaldybės administracija pažeidė pareigą pareiškėją tinkamai informuoti apie galimybę išsinuomoti prie sklypo jungiamą valstybinės žemės plotą. Pareiškėjas manė, kad jam bus pranešta, kai bus sprendžiamas klausimas dėl galimybės siekti pirkti ar išsinuomoti prijungiamą laisvą žemės sklypą. Pareiškėjas paaiškino, jog jo teisių pažeidimas paaiškėjo, kai 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu buvo atsisakyta jį įtraukti į projektą ir suteikti galimybę nuomotis įsiterpusį plotą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma atnaujinti terminą, atsisakė priimti, kitą dalį pareiškėjo skundo priėmė.

Teismas nustatė, jog 2017 m. birželio 16 d. įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas sujungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą su besiribojančiu žemė sklypu, ir jo erdviniai duomenys, nurodyti Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS), bei sprendiniai. Prie įsakymo pridėtame sprendinių brėžinyje nurodyta, jog po pertvarkymo įsiterpusio sklypo naudotoju bus trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Iskada“.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija, toliau – ir Taisyklės), kurios reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką.

Teismas išaiškino, jog Savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. A51-94159/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog vadovaujantis Taisyklėmis pradedamas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, taip pat apie rengiamo projekto tikslą – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Taip pat pranešime buvo nurodytas rengimo pagrindas – Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. A30-3622 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, pabrėžiama, kad visi su projekto rengimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS, bei paaiškinama, jog pareiškėjas gali sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus prisijungęs prie ŽPDRIS. Teismas nustatė, jog šis pranešimas 2016 m. gruodžio 12 d. pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu paštu, jo buveinės adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; taip pat ŽPDRIS informacija apie parengtą projektą ir galimybę teikti siūlymus buvo pateikta 2017 m. kovo 22 d. ir 2017 m. balandžio 26 d. Priėmus 2017 m. birželio 16 d. įsakymą, jis viešai buvo paskelbtas Savivaldybės administracijos interneto svetainėje, todėl pareiškėjui buvo prieinama informacija apie visus esminius šio akto turinį sudarančius elementus (jį priėmusią instituciją, priėmimo datą ir jo turinį).

Teismas išaiškino, jog pareiškėjas buvo informuotas apie ginčijamo akto rengimo proceso pradžią, jam buvo pateikta visa informacija apie tai, kokiu būdu jis gali gauti tolesnę informaciją ir sekti projekto rengimo procesą. Pareiškėjas buvo informuotas ir turėjo visas galimybes sekti ginčijamo akto parengimo procesą ir su juo susipažinti ŽPDRIS. Be to, įsakymas buvo paskelbtas viešai, todėl pareiškėjui buvo prieinamas. Taip pat viso ginčijamo projekto rengimo metu pareiškėjas būdamas atsakingas ir rūpestingas turėjo visas galimybes domėtis tiek rengiamo projekto tikslais, tiek ir tuo, kiek projektas daro įtaką jo paties teisėms, bei gauti išsamesnę informaciją.

Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas turėjo visas galimybes sekti ginčijamo įsakymo priėmimo procesą ir įstatymo nustatytas terminais kreiptis į teismą su skundu, todėl pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių, o jo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkintas. Teismas pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti 2017 m. birželio 16 d. įsakymą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas UAB „Specprojektas” atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė atnaujinti pareiškėjui skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundo dalį, ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, jog neturėjo galimybės anksčiau paduoti skundo teismui dėl 2017 m. birželio 16 d. įsakymo panaikinimo, nes jo teisinė reikšmė pareiškėjo teisėms ir pareigoms tapo žinoma tik po 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo priėmimo.

Pareiškėjas pažymi, kad 2017 m. birželio 16 d. įsakymas buvo skirtas patvirtinti projektą, pagal kurį įsiterpęs plotas turėjo būti prijungtas prie sklypo. 2017 m. birželio 16 d. įsakymas nebuvo adresuotas pareiškėjui ir pareiškėjas jame nebuvo minimas. Minėtas įsakymas buvo tik tarpinis veiksmas, todėl šio įsakymo pareiškėjas neturėjo pagrindo savarankiškai ginčyti, o skundą dėl jo pateikė tik, kai Savivaldybės administracija priėmė 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą. Pareiškėjas paaiškina, jog 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimas buvo priimtas po to, kai pareiškėjas pats 2017 m. spalio 26 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas atlikti reikiamus veiksmus, kad įsiterpęs plotas būtų ne tik prijungtas prie sklypo, bet ir galėtų būti išnuomotas pareiškėjui.

Pareiškėjas pažymi, jog sprendžiant skundo priėmimo klausimą svarbiausia yra tai, kad Savivaldybės administracijos pozicija, aiškinant 2017 m. birželio 16 d. įsakymo teisinę reikšmę pareiškėjo teisėms ir pareigoms, pirmą kartą buvo išdėstyta 2017 m. lapkričio 14 d. sprendime ir niekada pareiškėjui nebuvo nurodyta anksčiau. Tokį Savivaldybės administracijos aiškinimą patvirtinančių nuostatų nebuvo nei pačiame 2017 m. birželio 16 d. įsakyme, nei ŽPDRIS skelbtoje jo rengimo medžiagoje, nei kituose dokumentuose. Taigi aplinkybė, kad pareiškėjas negalės išsinuomoti prie sklypo prijungiamo įsiterpusio ploto, paaiškėjo tik po 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo priėmimo.

Pareiškėjas teigia, jog Savivaldybės administracija privalėjo pareiškėją informuoti ne tik apie paties projekto rengimo pradžią, bet ir tiesiogiai raštu pranešti, kada pareiškėjas jau gali teikti prašymą dėl įsiterpusio ploto įsigijimo ar nuomos, vadovaujantis Taisyklių 56 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 521 redakcija, toliau – ir Nutarimas) 2.15 punktu, kuriame nustatyta, kad apie galimybę pirkti arba nuomoti įsiterpusi plotą Savivaldybės administracija, kaip planavimo organizatorius, privalo pranešti raštu kiekvienam su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančio žemės sklypo savininkui ir (ar) nuomininkui deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais. Tačiau jokia informacija apie noro pirkti ar nuomotis įsiterpusį plotą pareiškimo tvarką ir terminus pareiškėjui nebuvo pateikta. Pareiškėjas pabrėžia, jog teisės aktai numato specialią, papildomą minėtos žemės naudojimu suinteresuotų asmenų informavimo apie rengiamą ir tvirtinamą sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvarką, kuri papildo bendruosius teisės aktų viešo skelbimo reikalavimus, todėl vien tik 2017 m. birželio 16 d. įsakymo paskelbimas viešai bendra tvarka negali lemti pareiškėjo pareigos žinoti visą nurodytą informaciją, susijusią su įsiterpusio ploto nuoma, įskaitant ir tai, kad po 2017 m. birželio 16 d. įsakymo priėmimo pareiškėjas nebeturės galimybės pretenduoti į minėtos žemės naudojimą. Taigi, jei visi šie reikalavimai nėra įvykdyti, negali būti laikoma, jog suinteresuotas asmuo apie administracinio akto jam sukeliamas teises ir pareigas informuotas tinkamai.

Pareiškėjas pažymi, jog pati Savivaldybės administracija nurodė, kad ji pareiškėją informavo tik apie pradedamą projekto rengimą, tačiau jokių rašytinių pranešimų pareiškėjo buveinės adresu neteikė. Taip pat ŽPDRIS buvo talpinami duomenys, susiję išimtinai tik su įsiterpusio ploto prijungimu prie sklypo, tačiau niekur nebuvo skelbiama informacija dėl įsiterpusio ploto pardavimo ar nuomos sąlygų. Todėl pareiškėjas buvo pagrįstai įsitikinęs, kad pirmiausia įsiterpęs plotas bus prijungtas prie sklypo, o tik po to bus sprendžiamas jau prijungto įsiterpusio ploto pardavimo ar nuomos klausimai.

Pareiškėjas daro išvadą, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas skundą teismui dėl 2017 m. birželio 16 d. įsakymo panaikinimo turėjo teikti iš karto po jo priėmimo ir kad nurodytos aplinkybės nėra pagrindas atnaujinti skundo pateikimo terminą. Mano, jog apskundimo termino atnaujinimas yra proporcinga priemonė, užtikrinanti teisę į teisminę gynybą, nes nagrinėjamu atveju galimą skundo padavimo termino praleidimą lėmė Savivaldybės administracijos neįvykdyta pareiga tinkamai informuoti pareiškėją apie rengto projekto teisines pasekmes bei tvarką, kuria pareiškėjas galėjo pretenduoti į įsiterpusio ploto naudojimą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Iskada“ pateiktame atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis dalies, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl 2017 m. birželio 16 d. įsakymo paduoti ir šią pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, įstatymų nustatytų procesinių terminų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad procesiniai terminai žymi ribą tiek asmenims, tiek valstybės institucijoms, nuo kada teisminė kontrolė tampa nebegalima. Reikia pažymėti, kad teisės nuostatų, reguliuojančių procesinius terminus, taikymas teisės į veiksmingą teisminę apsaugą nepažeidžia. Priešingai, procesinių terminų laikymasis užtikrina lygiateisiškumo bei teisinio saugumo reikalavimus, vykdant teisingumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS56-395/2010). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir sąžiningas. Šie reikalavimai reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017).

Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas skundą dėl 2017 m. birželio 16 d. įsakymo panaikinimo padavė praleidęs terminą kreiptis į teismą.

Pareiškėjas UAB „Specprojektas” skunde, be kita ko, prašė atnaujinti terminą skundui dėl 2017 m. birželio 16 d. įsakymo pateikti, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad terminas skundui dėl Savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 16 d. įsakymo pateikti yra praleistas be svarbių priežasčių ir šią dalį skundo atsisakė priimti.

Nustatyta, jog apie ginčijamo projekto rengimo pradžią pareiškėjas buvo informuotas Savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. A51-94159/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuris pareiškėjui išsiųstas registruotu laišku jo buveinės adresu. Minėtame rašte nurodyta, jog pradedamas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, rengiamo projekto tikslas, rengimo pagrindas ir išaiškinta pareiškėjui, jog visi su projekto rengimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS, jog pareiškėjas gali sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus prisijungęs prie ŽPDRIS. 2017 m. birželio 16 d. įsakymas buvo viešai paskelbtas Savivaldybės administracijos interneto svetainėje.

Minėtos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui buvo prieinama informacija apie visus esminius ginčijamo įsakymo turinį sudarančius elementus (jį priėmusią instituciją, priėmimo datą ir jo turinį). Pareiškėjas galėjo sekti ginčijamo akto parengimo procesą ir su juo susipažinti ŽPDRIS. Pareiškėjas atskirajajme skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą ir pareiškėjo nurodytas priežastis vertinti kaip svarbias praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti.

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytame Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinta, jog jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorius praneša raštu su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje arba tik Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresai neįrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ar Juridinių asmenų registrą, ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki detaliojo plano ar žemės valdos projekto, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, rengimo pradžios. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas buvo informuotas apie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pradžią ir po to vykusį procesą, tai, kokius veiksmus projekto rengimo organizatorius turėjo atlikti iki projekto rengimo pradžios ir ar juos atliko, sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nėra aktualu, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėjas negalėjo laiku kreiptis į teismą, nes Savivalsybė turėjo raštu pranešti, kada pareiškėjas jau gali teikti prašymą dėl įsiterpusio ploto įsigijimo ar nuomos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl 2017 m. birželio 16 d. įsakymo paduoti be svarbių priežasčių, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Specprojektas” atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kurioje netenkintas prašymas atnaujinti terminą skundui dėl 2017 m. birželio 16 d. įsakymo paduoti ir šią pareiškėjo skundo dalį atsisakyta priimti, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.