Civilinė byla Nr.e2S-469-656/2015
Teisminio proceso Nr.2-68-3-44879-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos:122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andriaus Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) UAB „LIT-INVEST“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovo UAB „LIT-INVEST“ ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-12-12 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-141212-00216.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-141212-00216, kuriame nustatyta, kad inžinierinis statinys, adresu: Vilniaus m. sav., Vilnius, Ukmergės g. 130, žemės sklypo kadastrinis numeris – 0101/0031:119, pastatytas savavališkai. Statytojui (ieškovui – UAB „LIT-INVEST“) nurodyta nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.
Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų, t. y. savavališkos statybos aktas, kuriame tik nustatytos galimos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, administraciniuose teismuose negali būti ginčijamas, nes toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-988/204). Šiuo atveju teismui nėra pateiktas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje numatytas privalomasis nurodymas ieškovui UAB „LIT-INVEST“ savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius (jeigu toks aktas yra, ieškovas jo neginčija), kuris galėtų būti bylos nagrinėjimo dalyku, nes toks aktas sukuria ieškovui tam tikras teisines pasekmes. Teismas padarė išvadą, kad civilinė byla nenagrinėtina teisme civilinio (taip pat administracinio) proceso tvarka, todėl ją nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
UAB „LIT-INVEST“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį.
Atskirojo skundo argumentai:
1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota byloje Nr. AS556-988/2014. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs skundžiamo Naujo savavališkos statybos akto turinio, nepagrįstai konstatavo, kad juo nenustatomi valiniai įpareigojimai ir ginčas dėl tokio akto nenagrinėtinas teisme. Ginčijamame akte ieškovui nurodyta nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Atsižvelgiant į tai, kad VTPSI po 4 metų ir 2 teisminių procesų, pasibaigusių galutinėmis ir neskundžiamomis nutartimis, pakeitė poziciją ir 2010 m. pabaigoje atliktus darbus įvardino kaip „nauja statyba“ sukūrė naujas kliūtis, kad nebūtų sudaryta komisija Degalinės statybos užbaigimo akto išdavimui, tuo grubiai pažeidžiant Ieškovo teises bei teisėtus lūkesčius ir interesus, darant tiesioginę žalą, kadangi prarandamos pajamos iš nuomos negalint eksploatuoti Ieškovui priklausančio turto, ar juo disponuoti, ieškovas yra priverstas skirti lėšų akto įpareigojimų, t.y. užtikrinti žmonių saugą statybvietėje ir išvengti aplinkos taršos, įgyvendinimui ir dėl to patiria tiesioginius nuostolius. Akte suformuluoti privalomo pobūdžio nurodymai dėl statinio statybos sustabdymo, adresuoti konkrečiam subjektui. Administracinių teismų vertinimu, tokie reikalavimai vertintini kaip valiniai įpareigojimai pareiškėjui, todėl iš esmės nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimais nesiekiama išspręsti kilusio ginčo. Nepaisant to, kad ginčijamas aktas pavadintas savavališkos statybos aktu, juo iš esmės yra įgyvendinamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 ir 14 straipsniai, kurie numato, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio įstatymo jiems priskirtą kompetenciją, nustatę, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku. Todėl vien skundžiamo dokumento pavadinimas negali turėti įtakos dokumento turiniui, kitaip tariant, vien ta aplinkybė, kad skundžiamas savavališkos statybos aktas, kai juo taip pat nustatomas įpareigojimas sustabdyti statybos darbus, negali būti pagrindu kilusį ginčą vertinti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad savavališkos statybos aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Naujas savavališkos statybos aktas pažeidžia Ieškovo teises ir teisėtus interesus, sukelia jam neigiamas teisines pasekmes, kadangi užkerta kelią pateikti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui prašymą išduoti Degalinės statybos užbaigimo aktą, tuo pačiu eksploatuoti Degalinę teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti pajamas. Teismas, priimdamas Nutartį, visiškai neatsižvelgė į galiojantį teisinį reguliavimą ir nevertino Naujo savavališkos statybos akto sukeliamų teisinių pasekmių, nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų.
3. Dėl neteisėtai VTPSI surašyto Naujo savavališkos statybos akto pažeisti Ieškovo teisėti interesai ir lūkesčiai. Naujas savavališkos statybos aktas buvo surašytas neatvykus ir neapžiūrėjus akte nurodyto žemės sklypo. Minėta aplinkybė vienareikšmiškai pagrindžia, kad VTPSI veiksmai neatitinka LR viešo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų bei pažeidžia Ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ieškiniu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-12-12 savavališkos statybos aktą Nr.SSA-00-141212-00216, kuriame nurodyta nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareikštas ieškinys neteismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama analogiškos bylos teismingumo klausimą, yra konstatavusi, kad tokio pobūdžio byla nagrinėtina administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta byloje I.K. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos). Aptartu atveju savavališkos statybos akte, kaip ir nagrinėjamu atveju, taip pat buvo nurodyta nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Kolegija konstatavo, kad viešo administravimo subjekto įpareigojimai yra statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos administracinio pobūdžio patvarkymai, kurių tikslas neleisti toliau vykdyti statybą ir užkirsti kelią papildomų neigiamų statybos padarinių atsiradimui. Kolegija sprendė, kad ginčijamame savavališkos statybos akte nėra nustatyta reikalavimų ar įpareigojimų statytojui, kurie būtų tiesiogiai susiję su civilinėmis teisėmis ar pareigomis ir kuriais būtų siekiama taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones. Todėl pripažino, kad aktas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, kurių vykdymas laikytinas viešojo administravimo veikla.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad savavališkos statybos aktas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, sukelia jam neigiamas teisines pasekmes, kadangi užkerta kelią pateikti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui prašymą išduoti Degalinės statybos užbaigimo aktą, tuo pačiu eksploatuoti Degalinę teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti pajamas, dėl akte nustatytų įpareigojimų priverstas patirti nuostolių. Tačiau kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas ieškiniu nereiškia civilinio pobūdžio reikalavimų. Ieškovo ginčijamame akte nėra nustatyta reikalavimų ar įpareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat nėra įpareigojimų, tiesiogiai susijusių su ieškovo civilinėmis teisėmis ar pareigomis. Atskirojo skundo argumentai nors ir patvirtina, kad priimtas administracinis aktas galimai turės įtakos ieškovo civilinėms teisėms ir pareigoms, tačiau šiuo atveju dominuojantis yra administracinis ginčas. Specialioji teisėjų kolegija formuoja praktiką, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis byloje vyrauja (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str. 1 d., CPK 36 str. 2 d.). Todėl nagrinėjamu atveju administracinių santykių dominavimas lemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui.
Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškinį teismas buvo priėmęs, tačiau padaręs išvadą, kad ieškinys bendrosios kompetencijos teismui neteismingas, civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme. Taigi teismas sprendė, kad keliamas ginčas negali būti ne tik bendrosios kompetencijos teismo, bet ir administracinio teismo nagrinėjimo objektu. Su šia išvada nesutiktina.
Pirmosios instancijos teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr.AS-556-988/2014. Minėtoje nutartyje administracinis teismas pažymėjo, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų, t. y. savavališkos statybos aktas, kuriame tik nustatytos galimos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, administraciniuose teismuose negali būti ginčijamas, nes toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Tačiau administracinis teismas kartu pažymėjo, kad savavališkos statybos aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, jei juo sukurtos tam tikros teisinės pasekmės pareiškėjui arba tokiame akte įtvirtinti tam tikri įpareigojimai.
Nagrinėjamu atveju nors savavališkos statybos akte ir nėra įtvirtinta tiesioginių įpareigojimų ieškovui, tačiau iš ieškovo nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad priimtas administracinis aktas sukuria pareiškėjui teisines pasekmes - užkerta kelią pateikti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui prašymą išduoti degalinės statybos užbaigimo aktą, tuo pačiu eksploatuoti degalinę. Todėl iš ieškinio aplinkybių negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad šis ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ginčą esant neteismingu bendrosios kompetencijos teismui, tačiau nepagrįstai bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną ir administracine tvarka. Esant minėtoms aplinkybėms, civilinė byla perduotina kitam teismui pagal rūšinį teismingumą (CPK 34 str. 2 d. 4 p., 36 str. 1 d.).
Dėl to skundžiama nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimą perduodant spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Andrius Ignotas