Civilinė byla Nr. 2-1619/2010
Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Donato Šerno, teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios
akcinės bendrovės ,,Faktumas“ atskirąjį skundą dėl
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarties, kuria civilinėje
byloje Nr. 2-885-425/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės
„Faktumas“ ieškinį atsakovui Biržų rajono savivaldybės administracijai,
tretieji asmenys UAB „Svertas“ ir VšĮ „Vilties žiedas“ dėl viešojo pirkimo
komisijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu, atmestas prašymas taikyti
laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
ieškovas UAB ,,Faktumas“ kreipėsi į teismą, prašydamas
pripažinti neteisėtu ir panaikinti Biržų rajono savivaldybės administracijos Viešųjų
pirkimų komisijos sprendimą dėl konkursinės eilės sudarymo, vykdant atviro
konkurso „Biržų rajono savivaldybės administracijos projektų, strateginių
dokumentų rengimo, administravimo ir konsultavimo paslaugos“ (pirkimo Nr.89608)
procedūras. Ieškovas taip pat prašė nepranešus Biržų rajono savivaldybės
administracijai, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti bet
kokias atviro konkurso „Biržų rajono savivaldybės administracijos projektų,
strateginių dokumentų rengimo, administravimo ir konsultavimo paslaugos“
procedūras, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu perkančiajai organizacijai
skelbti konkurso laimėtoją, sudaryti sutartį su konkurso laimėtoju, o jeigu
tokia sutartis būtų sudaryta – uždrausti ją vykdyti.
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 13 d.
nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų itin neigiamas
pasekmes Biržų rajono ekonominei – socialinei plėtrai, galimoms investicijoms,
darbo vietų sukūrimui, tinkamam administravimui ir konsultavimui. Teismas taip
pat nurodė, kad strateginių dokumentų rengimas ir administravimas sietinas su
projektais, finansuojamais pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos
Struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų
programas. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius
supaprastintą atvirą konkursą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriamos,
tačiau nepradedamos įsisavinti lėšos, gali būti nebeskiriamos Biržų regiono
projektams plėtoti.
Ieškovas UAB ,,Faktumas“ pateikė atskirąjį skundą,
kuriuo prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti,
klausimą išspręsti iš esmės ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones
tenkinti. Apeliantas nurodo, kad nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų,
tiekėjų teisėtų interesų teisminė gynyba iš esmės būtų apsunkinta arba
neįmanoma, ji nebetektų prasmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo
vykdymo požiūriu. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, kad
sustabdžius procedūras, gali būti nebeskiriamos Europos Sąjungos struktūrinių
fondų lėšos Biržų regiono projektams plėtoti. Nėra jokio pagrindo teigti, jog
egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti pirkimo
procedūras.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Biržų rajono
savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog
atsižvelgiant į konkurso rezultatus, 2010 m. liepos 23 d. su konkurso laimėtoju
buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr. BS-117.
Atskirasis skundas
netenkintinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis
pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties)
negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties
negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.,
338 str.).
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas
dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių,
jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
nebeįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145
straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte taip pat nustatyta, kad teismas gali imtis
tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti
ar pasidaryti neįmanomas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93
straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija
nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali
kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įskaitant pirkimo
procedūros sustabdymą ar perkančiosios organizacijos priimto sprendimo vykdymo
sustabdymą. Teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu.
Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų
neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (VPĮ 95 str. 5 d.).
Vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1
punktu, viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis
(preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Kadangi
pirkimo procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo
interesų gynimo priemonė, kuri taikytina kilus teisminiam ginčui dėl viešojo
pirkimo procedūrų, kurios dar nepasibaigusios, teisėtumo, todėl pasibaigus
viešojo pirkimo procedūroms, išnyksta teisinis pagrindas taikyti priemonę,
numatytą VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. pirkimo procedūrų
sustabdymą.
Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais
atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimą, kuriuo nustatyta perkančiajai
organizacijai pateiktų pasiūlymų preliminari eilė. Šio reikalavimo įvykdymo
užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo
vykdomo konkurso procedūrų sustabdymą, o jei sudaryta pirkimo sutartis – šios
sutarties vykdymo sustabdymą. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė.
Sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina
pažymėti atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą aplinkybę, kad
atsakovas su pirkimo laimėtoju 2010 m. liepos 23 d. pasirašė viešojo pirkimo
sutartį Nr. BS-117 (b. l. 15). Sudarius pirkimo sutartį, viešasis pirkimas
pasibaigė (VPĮ 7 str. 3 d. 1 p.), o pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms,
kaip minėta, išnyksta teisinis pagrindas taikyti ieškovo nurodytą laikinąją
apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą.
Atsakovui pasirašius minėtą pirkimo-pardavimo sutartį,
jos šalims atsirado sutartyje nustatyti įsipareigojimai (CK 6.154 str. 1 d.,
6.180 str. 1 d.). Todėl ieškovo reikalavimas ieškinio užtikrinimui uždrausti
ieškovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl konkurso objekto, o sudarius
tokią sutartį – uždrausti ją vykdyti, nesant pareikšto reikalavimo dėl šios
sutarties pripažinimo negaliojančia, negali būti tenkinamas, kadangi laikinoji
apsaugos priemonė, kaip ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo
garantas, turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir turi būti
susijusi su sprendimo vykdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio
20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-210/2006; 2008 m. balandžio 17 d. nutartis
civ. byloje Nr. 2-286/2008).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų
kolegija sprendžia, kad taikyti ieškovo nurodytas laikinąsias apsaugos
priemones nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama
nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Algirdas
Gailiūnas
Danutė
Gasiūnienė
Donatas
Šernas