(S)

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 31 d.

Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis,

sekretoriaujant Reginai Tertelytei,

dalyvaujant pareiškėjai J. M., jos atstovui advokato padėjėjui Vytautui Adžgauskui, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui B. B., suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis nurodant valstybės įmonę „Turto bankas“, įmonės kodas 112021042, B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

n u s t a t ė :

pareiškėja paduotu pareiškimu prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini), mirė jos tėvas J. B., gyvenęs (duomenys neskelbtini). Nepraleisdamos įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti pareiškėja, kaip pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą ir jos motina bei J. B. sutuoktinė A. B., 2016 m. sausio 18 d., kreipėmės i Varėnos rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. A. B., nuo jai priklausančios palikimo dalies atsisakė.

Pareiškėja nurodo, jog po jos tėvo J. B. mirties liko jo motinai S. B. priklausantis turtas-pastatai: gyvenamasis namas su priestatu, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėti indeksais 1A1ž ir la1ž, ūkinis pastatas, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 2I1p, ūkinis pastatas, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 3I1m, ūkinis pastatas, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 4I1ž, ir šulinys (priedas Nr. 13), ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 9.1000 ha, (duomenys neskelbtini), 193/910 ploto dalis, bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 9.1000 ha, (duomenys neskelbtini), 193/910 ploto dalis (priedas Nr. 9,10).

Notarų biure pareiškėjai buvo išaiškinta, kad nors jos tėvas J. B. 2014 m. gegužės 21 d. kreipėsi i Varėnos 2-ąjį notarų biurą dėl S. B. paveldėjimo bylos, bet paveldėjimo teisės liudijimas jam neišduotas, todėl pareiškėjai reikia kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad jos tėvas J. B. po S. B. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti S. B. turtą.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad po (duomenys neskelbtini) staiga mirusios motinos mirties J. B. liko ir toliau gyventi jos namuose, kuriuose liko ir jo motinai priklausančių įvairių asmeninių daiktų, t. y. įvairūs stalo įrankiai, įvairūs lovų užtiesalai, staltiesės, įvairūs žemės ūkio padargai ir kiti daiktai, kurie buvo motinos naudojami ūkyje, taip pat karvė, trys kiaulės, įvairių naminių paukščių, žemės. Todėl gyvendamas toliau motinos namuose, jisai ir toliau prižiūrėjo motinos likusius galvijus, paukščius, dirbo žemę, likusius asmeninius daiktus, saugojo ir juos prižiūrėjo, todėl dalis įvairių stalo įrankių, staltiesių, lovos užtiesalų yra išsaugoti ir naudojami iki dabar. J. B. savo motinos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pragyveno dvidešimt metų, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) šiuose namuose po jo mirties ir toliau liko gyventi jo sutuoktinė A. B., taip pat ir pareiškėja šiuose namuose užaugo ir gyveno būdama ne tik moksleivė, bet ir sukūrusi savo šeimą kiekvieną savaitgalį sugrįžta į šiuos namus, taip pat ne tik dalį vasaros atostogų, bet ir įvairias šventes praleidžia šiuose namuose ir taip jau yra 35 metai.

Pareiškėja pažymi, kad J. B., po savo motinos mirties apsigyvenęs jai priklausančiuose namuose, rūpinosi ne tik gyvenamuoju namu, bet ir visais ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais. Tai yra per visus dvidešimt savo gyvenimo metų šiuose namuose, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, drausdavo ne tik gyvenamąjį namą, bet ir ūkinius pastatus nuo vairių nelaimingų įvykių, per šį laikotarpį buvo rekonstruoti ūkiniai pastatai, t. y. vienas ūkinis pastatas perstatytas iš naujo, pakeista visų ūkinių pastatų ir gyvenamojo namo, senos stogo dangos naujomis iš pagrindų buvo atnaujintas gyvenamasis namas, t. y. įrengtas vandentiekis, įrengta dušas, kriauklė, įvesta centralizuota šildymo sistema.

Suinteresuotas asmuo B. B. pateiktu atsiliepimu į pareiškimą sutiko su pareiškėjos pareiškimu ir prašymu nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktu atsiliepimu į pareiškimą neprieštarauja dėl pareiškėjos J. M. prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms ir prašo byla nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. E. J. patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad buvo mirusiųjų S. B. bei J. B. kaimynė. Patvirtino, kad po S. B. mirties, jos namuose liko gyventi jos sūnus J. B. su šeima, kurie ir prižiūrėjo tuos namus, atliko rekonstrukcinius bei statybos darbus sodyboje. Mirus J. B., namus prižiūri jo sutuoktinė A. B. su dukra pareiškėja J. M..

Teismo posėdyje liudytoja A. B. patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad pažinojo S. B., kuri buvo mirusio vyro J. B. motina. Mirus S. B., J. B. palikimą priėmė faktiniu valdymu, nes gyveno toje sodyboje, ją prižiūrėjo, dirbo žemę. Ji taip pat tenai gyveno ir tebegyvena iki šiol. Jos dukra pareiškėja J. M. jai padeda.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. G. patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad pažinojo S. B. sūnų mirusįjį J. B., taip pat jo sutuoktinę A. B.. Mano, kad S. B. palikimą buvo priėmęs J. B., nes jis viską tvarkė sodyboje. Jam jis padėdavo sodyboje dirbti, atveždavo statybinių medžiagų, malkų.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas AN Nr. 008576, išduotas 1995-09-11 Varėnos rajono Merkinės seniūnijos ( b. l. 13). Pagal 2015-12-28 mirties liudijimą AA Nr. 848077, J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Gimimo liudijime Nr. 989334 J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas P. B., o motina – S. B. (buvusi M.) (b. l. 68).

Šiais rašytiniais įrodymais pagrįstas pareiškėjos tėvo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), giminystės ryšys tarp jo ir jo motinos S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), bei mirusiojo teisė paveldėti pagal įstatymą.

Pagal 2014-05-21 notarės L. M. pateiktą informaciją, (duomenys neskelbtini) mirus S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimas nebuvo priimtas, paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti ir Centrinės hipotekos įstaigoje palikimo priėmimo faktas neįregistruotas (b. l. 16).

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po S. B. mirties atsirado palikėjos mirties momentu, kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).

Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 str.). Palikėja mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 str.1 d.). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 str. 1 d.). Kadangi testamentas nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjos mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado J. B. palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą, t. y. priėmus palikėjos turtą, tokį, kokį ji turėjo visa apimtimi. J. B. palikimą priėmė iš karto po palikėjos mirties pradėdamas naudotis jai priklausančia sodyba, buities daiktais ir kitu turtu, iki pat savo mirties gyvendamas palikėjai nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini).

J. B. priėmė palikėjo turtą visa apimtimi, koks buvo paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą. Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).  

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėjos tėvas J. B. po savo motinos S. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Faktinis mirusiojo palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK  259, 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. teismas

n u s p r e n d ž i a  :

nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po S. B., mirusios (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AN Nr. 008576), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui apie nustatytą palikimo priėmimo faktą po palikėjos S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), jos paskutinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), pranešti Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrui.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                                             Dalis Žilionis