Civilinė byla Nr. e2A-1592-1070/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03636-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.4.5.1.1.; 1.4.2.4; 3.3.1.19.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Svetlanos Paninos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. (I.) C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. (I.) C. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai „Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas I. (I.) C. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo biudžetinėje įstaigoje (toliau – ir BĮ) „Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras“ (toliau – ir Teatras) choro artisto pareigose, nutraukti 2023 m. liepos 12 d. darbo sutartį teismo sprendimu, negrąžinti ieškovo į ankstesnį darbą, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį (toliau – ir VDU) už priverstinės pravaikštos laiką, 2400 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovas nurodė savo procesiniuose dokumentuose, kad 2023 m. liepos 12 d. tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis buvo priimtas į choro artisto pareigas iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Darbo sutartyje buvo numatytas bandomasis trijų mėnesių laikotarpis, per kurį ieškovas nesulaukė iš darbdavės pretenzijų. Nuo 2024 m. sausio ieškovas patyrė Teatro administracijos darbuotojų spaudimą, kad jis pateiktų prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnis). Ieškovui nepateikus tokio prašymo, darbdavė kryptingai bei sistemingai taikė jam psichologinio spaudimo priemones: žemino jį kaip darbuotoją, menkino jo orumą, teikė nepagrįstus tarnybinius pranešimus, reikalavimus pasiaiškinti, parengė neįgyvendinamą ieškovo veiklos gerinimo planą ir pan., turėdama tikslą palaužti jo valią ir priversti nutraukti darbo sutartį darbuotojo valia. Dėl šių veiksmų pablogėjo ieškovo psichoemocinė sveikata. 2024 m. sausio 27 d. dėl nesuprantamų priežasčių buvo suorganizuotas neformalus ieškovo dainavimo repertuaro testas, apie kurį jis buvo informuotas tik prieš vieną dieną. Dainavimo testo metu ieškovas turėjo atlikti kūrinio partijas lietuvių kalba, nors nei darbo sutartyje, nei pareiginiuose nuostatose nebuvo numatytas reikalavimas sklandžiai mokėti lietuvių kalbą, tačiau atsakovė kėlė reikalavimus ieškovui atlikti choro partijas tik raiškia lietuvių kalba. Po neformalaus dainavimo testo į ieškovą kreipėsi chorvedys V. K., kuris, pasikonsultavęs su komisija, pasiūlė ieškovui savo noru nutraukti darbo sutartį, motyvuodamas tuo, kad ieškovo rezultatai neatitiko komisijos lūkesčių. Ieškovas buvo įtikinėjamas, kad bet koks jo priešinimasis bus beprasmis, nes Teatras atleis jį bet kokiu atveju. Ieškovas buvo sutrikęs, todėl paprašė keleto dienų apgalvoti šiai situacijai. Atsakovei tęsiant psichologinio smurto prieš ieškovą veiksmus nuo 2024 m. vasario 1 d. buvo surašyti keturi tarnybiniai pranešimai, kuriuose ieškovas buvo kaltinamas darbo pareigų pažeidimu. 2024 m. vasario 21 d. darbdavė parengė ieškovo veiklos gerinimo planą, pagal kurį jis, nebūdamas lietuviu, turėjo per du mėnesius paruošti choro partijas einamuosiuose Teatro repertuaro spektakliuose lietuvių kalba. Tai patvirtina, kad ieškovas buvo engiamas ir diskriminuojamas, jam buvo keliamos neįmanomos užduotys, kurios sudarytų galimybes darbdavei atleisti ieškovą iš darbo. Ieškovas buvo verčiamas teikti pasiaiškinimus ne tik dėl to, kad jis neatvyko į darbovietę ligos metu, tačiau ir tais atvejais, kai jis atvyko į darbovietę nepaisydamas blogos savijautos, bijodamas prarasti darbą. Tai patvirtina, kad bet koks ieškovo veiksmas buvo vertinamas atsakovės kaip neteisėtas. 2024 m. vasario 2 d. jis patyrė tiesioginį darbdavės atstovės E. K. smurtą, dėl to negalėjo groti pianinu. 2024 m. kovo 6 d. atsakovės direktoriaus įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo, konstatavus, kad jis neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties visą darbo dieną 2024 m. vasario 1 d. ir 3 d. bei tokiu būdu padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Pasak ieškovo, 2024 m. vasario 1 d. jo neatvykimas į rytinę repeticiją nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis neatvyko į darbovietę visą dieną. Be to, tą dieną jis sirgo, tačiau neturėjo galimybės informuoti darbdavės, nes jam buvo pateikti neteisingi kontaktiniai duomenys. Darbdavio veikloje nebuvo praktikos, kad asmenys, neatvykę į repeticiją, būdavo atleidžiami iš darbo. Ieškovas nesutinka, kad jis neatvyko į darbovietę 2024 m. vasario 3 d. be pateisinamos priežasties, nes tą dieną jis lankėsi gydymo įstaigoje ir 2024 m. vasario 3-5 d. laikotarpiu jam buvo išduotas nedarbingumas.

3.       Atsakovė BĮ „Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras“ atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovo reikalavimus. Nurodė, kad 2024 m. vasario 1 d. vyko spektaklio „Smuikininkas ant stogo“ repeticija, tačiau ieškovas neatvyko į darbą visą darbo dieną, nepranešė savo tiesioginiam vadovui apie neatvykimo priežastis, taip pažeisdamas Teatro darbo tvarkos taisyklių (toliau – ir Darbo tvarkos taisyklės) 70 punktą. Ieškovas neatsiliepė į administratorės skambutį, taip pažeisdamas Darbo tvarkos taisyklių 63 punktą. Dėl tokio ieškovo elgesio buvo parengtas tarnybinis pranešimas ir reikalavimas pateikti pasiaiškinimą. Ieškovas nepriėmė prašymo dėl pasiaiškinimo ir pareikalavo išversti jį į anglų kalbą. Atsakovei išvertus reikalavimą dėl pasiaiškinimo į anglų kalbą, jį pavyko įteikti ieškovui tik 2024 m. vasario 27 d., nes nuo 2024 m. vasario 13 d. iki vasario 19 d. ieškovas buvo nedarbingas, o nuo 2024 m. vasario 20 d. iki vasario 25 d. – nemokamose atostogose. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV) informavo atsakovę, kad ieškovui už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 5 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas buvo panaikintas, todėl, atsakovės nuomone, jis neatvykdamas į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties 2024 m. vasario 1 d. padarė šiukštų darbo drausmės pažeidimą, o atsakovė tinkamai įvertino pažeidimo pobūdį ir aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 dalies 1 punktą. Ieškovo paaiškinimai apie psichologinį smurtą, kuris neva buvo taikomas jam atsakovės, nepagrįsti ir neįrodyti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 5 d. sprendimu atmetė ieškovo I. C. ieškinį.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai ieškovas atleistas iš darbo, pripažinus jį padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – neatvykus į darbą 2024 m. vasario 1 d. ir 3 d. be pateisinamos priežasties.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2023 m. liepos 12 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į choro artisto pareigas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. 2023 m. liepos 11 d. ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su Teatro vadovo 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu ,,Dėl Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“, Teatro choro tarnybos choro artisto pareigybės aprašymu (lietuvių ir anglų kalbomis), Teatro smurto ir priekabiavimo prevencijos politika, Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir elgesio taisyklėmis, patvirtintomis 2017 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos Kultūros ministro įsakymu.

7.       Teismas nustatė, kad 2024 m. sausio 27 d. buvo surašytas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choro artisto I. C. partijos atsiskaitymo protokolas, kuriame nurodyta, jog I. C. nepaisydamas savo darbo sutarties reikalavimų, neparuošė ,,Smuikininkas ant stogo“ choro antrojo tenoro partijos: dainavo ne atmintinai, o iš natų, netiksliai intonuodamas, painiodamasis partijose; paskirtas pakartotinio atsiskaitymo laikas – 2024 m. sausio 31 d. I. C. su partijos atsiskaitymo protokolu supažindintas ir atsisako pasirašyti. 2024 m. sausio 31 d. I. C. partijos atsiskaitymo protokole užfiksuota, kad jis pakartotinio atsiskaitymo metu neparuošė ,,Smuikininkas ant stogo“ choro antrojo tenoro partijos – dauguma partijos dainavo ne atmintinai, bet iš natų, netiksliai intonuodamas, painiodamasis partijose <...>. I. C. neprileistas atlikti choro partijos spektaklyje ,,Smuikininkas ant stogo“ 2024 m. vasario 3 d. Teismas nustatė iš ieškovo nedarbingumo pažymėjimų suvestinės, kad šiam išduoti nedarbingumai nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 4 d. dėl ligos (šis nedarbingumas yra anuliuotas); nuo 2024 m. vasario 3 d. iki vasario 4 d. – dėl nelaimingo atsitikimo buityje; nuo 2024 m. vasario 5 d. iki 2024 m. vasario 6 d. – dėl ligos ir nelaimingo atsitikimo buityje; nuo 2024 m. vasario 13 d. iki 2024 m. vasario 19 d. – dėl ligos. Byloje pateiktas prašymas ,,Leisti gydytis pasirinktoje pirminės ambulatorijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje“, iš kurio nustatyta, kad 2024 m. vasario 6 d. ieškovas kreipėsi dėl pirminės sveikatos priežiūros, prašydamas jį įrašyti į VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras aptarnaujančių asmenų sąrašą ir pasirinkti šeimos gydytoją.

8.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2024 m. vasario 2 d. kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus administratorė E. K. pateikė tarnybinį pranešimą Teatro vadovei, iš kurio matyti, kad 2024 m. vasario 1 d. I. C. rytinio darbo metu nedalyvavo spektaklio ,,Smuikininkas ant stogo“ choreografinėje repeticijoje, nenurodęs priežasčių dėl savo nebuvimo darbe; repeticijai prasidėjus buvo bandyta susisiekti su I. C., tačiau nepavyko. 2024 m. vasario 9 d. vyriausiasis chormeisteris V. K. surašė tarnybinį pranešimą Teatro vadovo pavaduotojui, kuriame nurodė, kad 2024 m. vasario 2 d. apie 18 val. choro artistas I. C., turėdamas nedarbingumą, atvyko į Klaipėdos kultūros centrą ,,Žvejų rūmai“, kur vyko spektaklio ,,Smuikininkas ant stogo“ generalinė repeticija, joje pats nedalyvaudamas sutrikdė visų kūrybinių darbuotojų darbą <...> trukdė kitiems choristams, grubiai ir nederamai elgėsi su chormeisteriu ir choristais. 2024 m. vasario 9 d. vyriausiojo chormeisterio V. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. vasario 7 d. apie 18 val. I. C. atvyko į darbą dalyvauti spektaklyje ,,Orfėjas pragare“ visiškai nepasiruošęs darbui, t. y. neparuošęs jam paskirto vaidmens ir choro partijos, dėl to negalėjo dalyvauti 2024 m. vasario 7 d. spektaklyje ,,Orfėjas pragare“. 2024 m. vasario 9 d. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro reikalavimais paaiškinti raštu ieškovo buvo prašoma pasiaiškinti dėl aplinkybių, nurodytų V. K. tarnybiniuose pranešimuose. Tą pačia dieną ieškovas supažindintas su reikalavimais, tačiau atsisakė pasirašyti juose. 2024 m. vasario 21 d. tarnybiniame pranešime kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus administratorė E. K. nurodė, kad I. C. nedalyvavo spektaklyje ,,Smuikininkas ant stogo“ 2024 m. vasario 3 d., nenurodęs priežasčių dėl savo nebuvimo darbe. 2024 m. vasario 21 d. ieškovui buvo sudarytas Klaipėdos muzikinio teatro Veiklos gerinimo planas lietuvių ir anglų kalbomis. 2024 m. vasario 21 d. prašymu Teatras pareikalavo iš ieškovo raštu pasiaiškinti dėl šio nebuvo darbe ir nedalyvavimo repeticijoje 2024 m. vasario 1 d. Ieškovas buvo supažindintas su šiuo raštu ir jo vertimu į anglų kalbą 2024 m. vasario 27 d., tačiau atsisakė pasirašyti jame. 2024 m. vasario 28 d. reikalavimu paaiškinti raštu (su vertimu į anglų kalbą), ieškovo buvo prašoma pasiaiškinti dėl E. K. 2024 m. vasario 21 d. pranešime nurodytų aplinkybių, ieškovas supažindintas su šiuo reikalavimu 2024 m. vasario 28 d., tačiau atsisakė pasirašyti.

9.       Teismas nurodė, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta 2024 m. kovo 7 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu už pravaikštas visą darbo dieną be pateisinamos priežasties 2024 m. vasario 1, 3 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus apie tai, kad 2024 m. vasario 1 d. šis nedalyvavo rytinėje choreografijos repeticijoje, nes blogai jautėsi, o į 2024 m. vasario 1 d. vakarinę repeticiją neatvyko, nes tą dieną 11:24 val. iš kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus administratorės E. K. gavo žinutę, jog vakarinė repeticija nevyks, kad 2024 m. vasario 1 d. jis siekė informuoti teatro personalo valdymo skyriaus vedėją R. P. apie neatvykimą į darbą dėl ligos (į rytinę repeticiją), bet jam buvo nurodomi neteisingi telefono numeriai, konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog šalių 2023 m. liepos 13 d. pasirašytoje darbo sutartyje nurodyti visi atsakovės kontaktiniai duomenys, tarp jų ir kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini). Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius apie Teatro kontaktinių duomenų nežinojimą.

10.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. sausio 31 d. ieškovas programoje ,,Messenger“ kontaktavo žinutėmis ir susirašinėjo su savo kolegomis choro tarnybos chormeisteriu V. V., kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus administratore E. K.. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas turėjo ir šių asmenų kontaktinius duomenis ,,Messenger“ programoje, tačiau nepaisydamas to, 2024 m. vasario 1 d. pasijutęs prastai, neinformavo šių asmenų apie savo neatvykimą į darbą. Pasak teismo, aplinkybę, kad darbuotojai įprastai bendravo per programą ,,Messenger“, patvirtino ir liudytoja apklausta E. K.. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad jis neturėjo galimybės informuoti darbdavio atstovų apie negalėjimą atvykti į repeticiją.

11.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2024 m. vasario 1 d. ieškovui neatvykus į spektaklio ,,Smuikininkas ant stogo“ rytinę repeticiją, E. K. bandė susisiekti su juo telefonu, tačiau ieškovas neatsiliepė į jos skambutį bei neperskambino vėliau. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tai įrodo, kad ieškovas nebandė susisiekti su darbdave ir pranešti apie savo neatvykimą į darbą. Teismas vertino kritiškai ieškovo argumentus, kad jis dėjo visas pastangas susisiekti su administracija, nes teismo posėdžio metu ieškovas aiškino, jog siekė informuoti darbdavę, tačiau dėl jos kaltės neturėjo personalo skyriaus vedėjos telefono numerio, o nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje (toliau – ir DGK) – pripažino aplinkybę, kad 2024 m. vasario 1 d. jis neinformavo atsakovės dėl pablogėjusios sveikatos būklės, nebandė susisiekti su darbdave ir pranešti šiai apie savo neatvykimą į darbą. Todėl teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo pateikti mobiliojo ryšio operatoriaus duomenys apie jo skambučius atsakovės darbuotojams, nesant šių skambučių pokalbių turinio, nepagrindžia ieškovo tik teismo posėdžio metu išsakytos pozicijos, jog jis vis dėlto pranešė apie savo neatvykimą į darbą.

12.       Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, jog šis negalėjo kreiptis į gydymo įstaigą dėl savo ligos anksčiau, nei 2024 m. vasario 6 d., nes neturėjo nei asmens tapatybės kortelės (asmens kodo), nei savo šeimos gydytojo. Teismo vertinimu, byloje esantys medicinos įstaigų dokumentai patvirtina, kad ieškovas buvo lankęsis gydymo įstaigose iki vasario 1 d. Tai, pasak teismo, patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarka, kad ligos atveju jis gali kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą dėl medicininės pagalbos suteikimo bei nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, net neturėdamas asmens kodo.

13.       Teismas kritiškai vertino ieškovo argumentus, kad jis neatvyko į darbą dėl ligos vasario 1, 3 dienomis, kadangi paties ieškovo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, buvo nustatyta, jog 2024 m. vasario 2 d. ieškovas buvo atvykęs į darbovietę, tačiau nei vienam Teatro darbuotojui neužsiminė, nepranešė apie savo esamą / buvusią prastą savijautą / ligą, neminėjo aplinkybių apie savo neatvykimą į darbą vasario 1 d. pablogėjus jo sveikatos būklei ar ketinimą neatvykti į darbą kitą darbo dieną, t. y. vasario 3 d. Teismas nurodė, kad iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, jog 2024 m. vasario 2 d., 17.31 val. ieškovas siuntė V. V. pranešimą, klausdamas, ar jis šiandien galėtų dalyvauti repeticijoje Žvejų rūmuose. Iš į bylą pateikto 2024 m. vasario 1 d. ieškovo susirašinėjimo su E. K. matyti, kad pokalbio metu ieškovas neužsimena, jog jis jaučiasi prastai ir/ar jam yra sutrikusi sveikata, nepraneša, dėl kokių priežasčių jis nepasirodė darbe 2024 m. vasario 1 d. Teismas vertino, kad vien ieškovo paaiškinimai, nepagrįsti įrodymais, patvirtinančiais, kad 2024 m. vasario 1, 3 d. jis sirgo, nepatvirtina šio fakto.

14.       Pirmosios instancijos teismas nurodė nesutinkantis su ieškovo argumentais, kad nedarbingumo pažymėjimo 2024 m. vasario 1-5 d. panaikinimas nepaneigia ieškovo neatvykimo į darbą šiomis dienomis dėl ligos. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą VSDFV raštą, nustatė, kad gydytoja V. B., nustačiusi nedarbingumo pažymėjimo išdavimo klaidą, 2024 m. vasario 13 d. anuliavo (panaikino) ieškovui išduotą nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 4 d. 2024 m. kovo 19 d. Klaipėdos ligoninės gydytojas M. E. pateikė prašymą VSDFV Klaipėdos skyriui leisti išduoti ieškovui nedarbingumo pažymėjimą atgaline data už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 5 d., tačiau nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 4 d. ieškovui buvo teikiamos gydymo paslaugos. Todėl VSDFV priėmė sprendimą neleisti ieškovui išduoti nedarbingumo pažymėjimą atgaline data.

15.       Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad darbdavė teikė neteisėtus reikalavimus pasiaiškinti, turėdama tikslą palaužti ieškovo valią ir orumą bei priversti nutraukti darbo sutartį darbuotojo valia. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendė, kad ieškovui neatvykus į darbą be pateisinamų priežasčių 2024 m. vasario 1 d., atsakovė turėjo ir teisinį, ir faktinį pagrindą reikalauti iš ieškovo pasiaiškinti, darbuotojui pažeidus darbo pareigas, todėl visus ieškovo argumentus apie tai, kad reikalavimai pasiaiškinti laikytini kaip psichologinio spaudimo priemonė, atmesti kaip teisiškai nepagrįsti. 

16.       Pirmosios instancijos teismas vertino kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovė norėjo atleisti jį iš darbo, naudodama psichologinio spaudimo priemones, siųsdama pranešimus / žinutes, raginančias nutraukti darbo santykius savo noru. Teismas, įvertinęs ieškovo bei atsakovės darbuotojų M. R., E. K. ir V. V. susirašinėjimus, padarė išvadą, kad nors atsakovės darbuotojai ir domėjosi ieškovo pozicija dėl jo darbo pas atsakovę perspektyvų, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po 2024 m. sausio 31 d. įvykusios antros ieškovo perklausos jis pats, suprasdamas, jog nesugeba atlikti tinkamai savo darbinių pareigų, pareiškė ketinantis pateikti prašymą išeiti iš darbo savo noru, pranešdamas apie tai žodžiu darbdavės atstovams. Teismas nurodė, kad atsakovės darbuotojų ieškovui siųstos žinutės, klausiant, ar jis pateikė prašymą atleisti jį iš darbo, buvo surašytos kaip atsakas į ieškovo po 2024 m. sausio 31 d. perklausos išreikštą valią nutraukti darbo santykius, teikiant darbdavei prašymą išeiti iš darbo savo noru. Teismo nuomone, šią išvadą pagrindžia teismo posėdžio metu duoti liudytojos E. K. paaiškinimai, DGK duoti V. V. parodymai, ir šių asmenų žinučių turinys, iš kurio matyti, kad ieškovo buvo klausiama „tik pasakykite man, ar jau pasirašėte atsistatydinimą iš darbo?“. Tai, teismo teigimu, patvirtina apie praeityje įvykusį ieškovo ir atsakovės darbuotojų pokalbį šia tema.

17.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės nėra pagrindas išvadai, jog darbdavė siekė sugniuždyti ieškovo pasitikėjimą savimi ir palaužti jo valią, kad jis pateiktų prašymą atleisti jį iš darbo DK 55 straipsnio pagrindu. Pasak teismo, nurodytą išvadą patvirtina tai, kad atsakovė neskubėjo atleisti ieškovo iš darbo, bet, priešingai, norėjo gauti iš jo pasiaiškinimą, pakalbėti su juo; kad ieškovui, nepaisant jo padarytų darbo drausmės pažeidimų, ne kartą buvo sudaryta galimybė pasitaisyti, atsakovei sudarant jam veiklos gerinimo planą, išverstą į anglų kalbą.

18.       Be to, teismas nustatė, kad atsakovės darbuotojai V. K., V. V. ir M. R. buvo įspėti dėl darbo drausmės pažeidimų, susijusių su elgesiu su ieškovu, bei dėl to, kad neinformavo atsakovės vadovybės apie pastebėtus ieškovo darbo trūkumus, nepasiektus jo asmeninius rezultatus, neįvykdytas užduotis. Teismas vertino, kad pačios atsakovės darbuotojai buvo nubausti už tai, jog „dangstė“ ieškovą ir laiku nepranešė atsakovės vadovybei apie ieškovo nekompetenciją. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vadovų išsakyti priekaištai ieškovui dėl jo netinkamai atliekamų darbo funkcijų negali būti laikomi psichologinio spaudimo priemone.

19.       Teismas nustatė, kad ieškovas nepripažino darbo drausmės pažeidimo, nesijautė kaltas dėl pravaikštų ir dėl jų padarinių (dviejų dienų neatlikto darbo). Teismas sprendė, kad ieškovo elgesys rodo jo didelį nerūpestingumą, kelia nepasitikėjimą juo kaip darbuotoju, nes jis savanoriškai neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties net dvi darbo dienas, nepakluso darbovietėje nustatytai tvarkai ligos atveju kuo skubiau apie tai pranešti darbovietei (Taisyklių 70 punktas) ir darbo valandomis būti pasiekiamam mobiliuoju telefonu arba elektroniniu paštu; operatyviai atsakyti į skambučius (Taisyklių 63 punktas). Todėl teismas, atsižvelgdamas į pareigų pažeidimų sunkumą, padarinius, paties ieškovo požiūrį, padarė išvadą, kad ieškovo atleidimas iš darbo buvo proporcinga priemonė šio padarytam darbo pareigų pažeidimui.

20.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė, nutraukdama darbo sutartį su ieškovu pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pasielgė teisėtai ir pagrįstai, nebuvus pagrindo konstatuoti neteisėtus darbdavės veiksmus, atmetė ieškinį.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

21.       Ieškovas I. C. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimą, priimti naują sprendimą patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė skundžiamame sprendime, kad ieškovas atleistas iš darbo, nes nepranešė atsakovei apie neatvykimo į darbą priežastis. Teismas nepagrįstai konstatavo alternatyvius darbo sutarties nutraukimo su ieškovu pagrindus, kuriais atsakovė nesirėmė, atleisdama ieškovą iš darbo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo nagrinėjamo ginčo ribas, peržengė jas ir nukrypo nuo bylos esmės. Ieškovo atleidimo iš darbo priežastis nebuvo tai, jog jis neinformavo atsakovės apie neatvykimo į darbą priežastis. Teismo konstatuoti alternatyvūs tariami ieškovo darbo pareigų pažeidimai yra išvestiniai iš DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimo ir savarankiškai nesudaro pagrindo ieškovo tariamo darbo pareigų pažeidimo kvalifikuoti kaip šiurkštaus. Juolab kad teismas neturi teisės ex officio (savo iniciatyva) keisti darbuotojo atleidimo iš darbo pagrindų.

21.2.        Pirmosios instancijos teismas neištyrė tinkamai ir visapusiškai esminių bylos aplinkybių: nevertino, ar ieškovas turėjo pareigą atvykti į darbovietę 2024 m. vasario 1, 3 d., t. y. ar darbdavė informavo ieškovą apie jo darbo grafiką, tokiu būdu sudarydama jam galimybę vykdyti savo darbo funkcijas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neatvyko į darbovietę be pateisinamos priežasties 2024 m. vasario 1, 3 d. Teismas nesiaiškino, ar darbdavys aiškiai informavo darbuotoją, kad nepaisant to, jog 2024 m. sausio 31 d. protokolu jis buvo nušalintas nuo tiesioginių darbo funkcijų atlikimo 2024 m. vasario 3 d., ieškovas privalėjo dalyvauti spektaklyje. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nesudarė galimybės ieškovui vykdyti jo darbo funkcijas (DK 31 straipsnis). Todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas sprendė, jog ieškovas turėjo pareigą dalyvauti spektaklyje. Teismas nesiaiškino, ar ieškovo neatvykimas nebuvo nulemtas atsakovės kaltės, šiai tikslingai siekiant suklaidinti ieškovą. Pasak apelianto, jo darbo laikas sutartyje nenustatytas ir byloje nėra ginčo, jog Teatro darbo tvarkaraštis nebuvo rengiamas, o Teatro kūrybiniai darbuotojai atvykdavo į darbą Teatre gavę individualų pranešimą. Nuo 2024 m. sausio 31 d. ieškovas nebuvo kviečiamas į repeticijas, buvo kviestas tik dėl prašymo atleisti jį iš darbo pasirašymo. Ieškovas buvo nušalintas darbdavės nuo dalyvavimo spektaklyje ir repeticijose. Darbdavė aiškiai neinformavo ieškovo, kad jis turi atvykti į darbovietę 2024 m. vasario 3 d., nesitarė dėl kitų darbo funkcijų atlikimo. Atsakovė tikslingai klaidino ieškovą, nuo 2024 m. sausio 31 d. nušalindama jį nuo repeticijų ir spektaklio, o vėliau jo nedalyvavimą kvalifikuodama šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. 2024 m. vasario 1 d. ieškovas neatvyko į darbą tik pusę dienos, todėl tai negali būti laikoma šiurkščiu pažeidimu. Tą dieną jis neatvyko į darbą dėl blogos savijautos, nuo 2024 m. vasario 3 d. iki 2024 m. vasario 6 d. ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2024 m. vasario 3 d. ieškovas į darbą neatvyko be pateisinamos priežasties.

21.3.        Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, netyrė, ar ieškovo neatvykimas į repeticiją ir spektaklį sukėlė atsakovei kokias nors neigiamas pasekmes, ar darbuotojo atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas pažeidė darbo pareigas kaltais veiksmais dėl nerūpestingumo. Teismas neatsižvelgė į įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovui nebuvo leidžiama dalyvauti spektaklio repeticijose, kad jis buvo kviečiamas atvykti į teatrą tik tam, kad pateiktų prašymą atleisti jį iš darbo. Atsakovė nepaaiškino, kokias pasekmes sukėlė jai ieškovo nedalyvavimas 2024 m. vasario 1 d. rytinėje repeticijoje, į kurią ieškovas nebuvo kviečiamas. Ieškovo neatvykimas į darbą nesukėlė atsakovei pasekmių, nes byloje esančių duomenų visetas liudija, kad atsakovė buvo pasirengusi nutraukti darbo teisinius santykius su ieškovu neteisėtomis priemonėmis, todėl ieškovui tikslingai nebuvo sudaromos sąlygos vykdyti darbo funkcijas. 

21.4.       Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jam buvo daromas neigiamas psichologinis poveikis, prieštarauja atsakovės savo darbuotojų veiksmų vertinimui. Byloje nustatyta, kad atsakovė pati pripažino, jog jos darbuotojai V. K., V. V. ir M. R. padarė darbo drausmės pažeidimus, nes atliko neteisėtus veiksmus prieš ieškovą: naudojo smurtą ir grasinimus, siekdami priversti ieškovą išeiti iš darbo savo noru. Teismo vertinimas, kad ieškovas nepatyrė psichologinio smurto yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, atsižvelgiant į tai, kad dėl ieškovo buvo teikiami nepagrįsti tarnybiniai pranešimai, jis buvo viešai žeminamas darbdavės atstovų prieš kolegas, jam nebuvo sudaroma galimybė dalyvauti repeticijose, o už dalyvavimą jose buvo rašomi tarnybiniai pranešimai, buvo grasinama sugadinti reputaciją, sudarytas neįgyvendinamas veiklos gerinimo planas. Atsakovės darbuotojų nesąžiningi, piktavališki ir kryptingi veiksmai sukėlė ieškovui netikrumo, nepasitikėjimo jausmą, didelius neigiamus emocinius išgyvenimus, neteisingumo jausmą, diskreditavo ir sumenkino atsakovės kaip biudžetinės įstaigos autoritetą. Ieškovas patyrė dideles dvasines kančias, ilgalaikį nerimą bei stresą: jam pasireiškė streso sukelti galvos skausmai, sutriko miegas, pasireiškė virškinimo trakto sutrikimai. Ieškovas išgyveno nevisavertiškumo jausmą, prarado pasitikėjimą savimi, o patirtų neigiamų išgyvenimų pasekmės jaučiamos ir šią dieną. Todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes, turėjo priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą.

22.       Atsakovė BĮ „Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo skundą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 

22.1.        Tinkama ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas, neatvykdamas į darbą ir nevykdydamas jam priskirtų funkcijų pranešti apie tai, nurodant pateisinamas priežastis, padarė darbo pareigų pažeidimus. Todėl atsižvelgiant į pareigų pažeidimų sunkumą (šiurkštūs), į padarinius ir į paties ieškovo požiūrį, laikytina, kad darbdavio priimtas sprendimas yra adekvatus padarytiems pažeidimams.

22.2.        Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad byloje nėra ginčo, jog Teatro darbo tvarkaraštis nebuvo rengiamas, o Teatro kūrybiniai darbuotojai atvykdavo į darbą, gavę individualų pranešimą. Pasak atsakovės, darbo tvarkaraščiai yra rengiami pagal Darbo tvarkos taisyklių 39, 40 punktus, su kurių vertimu į anglų kalbą ieškovas buvo supažindintas.

22.3.        Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė ieškovo nurodytas aplinkybes dėl neatvykimo į darbą ir 2024 m. vasario 1 d., ir 2024 m. vasario 3 d. bei padarė pagrįstas išvadas dėl ginčo aplinkybių. Teismas teisingai laikė nepagrįstais ieškovo teiginius, kad jis neinformavo atsakovės apie neatvykimą į darbą dėl ligos 2024 m. vasario 1 d. (į rytinę repeticiją), nes jam buvo nurodomi neteisingi telefono numeriai. Ieškovas kreipėsi į gydymo įstaigą tik 2024 m. vasario 6 d. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 4 d. ieškovui buvo teikiamos gydymo paslaugos. Tai, kad 2024 m. vasario 3 d. apeliantui nebuvo leista atlikti choro partijos spektaklyje „Smuikininkas ant stogo“, nereiškia, kad jis buvo nušalintas nuo darbo, jis privalėjo būti darbe, ir dalyvauti spektaklyje dainuodamas užkulisiuose.

22.4.        Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir dėl ieškovui nepadaryto psichologinio ir fizinio smurto. Ieškovo minėti Teatro darbuotojai buvo įspėti dėl darbo drausmės pažeidimų, susijusių su elgesiu su ieškovu, be kita ko, ir dėl to, kad neinformavo atsakovės vadovybės apie pastebėtus ieškovo darbo trūkumus, nepasiektus jo asmeninius rezultatus, neįvykdytas užduotis. Atsakovės darbuotojai buvo nubausti už tai, kad „dangstė“ ieškovą ir laiku nepranešė atsakovės vadovybei apie ieškovo nekompetenciją. Atsakovės vadovų išsakyti priekaištai ieškovui dėl jo netinkamai atliekamų darbo funkcijų negali būti laikomi psichologinio spaudimo priemone. Ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės darbuotojos E. K. ieškovui sukelto fizinio skausmo buvo nutrauktas. Tai paneigia ieškovo dėstomas aplinkybes apie neva prieš jį naudojamą atsakovės darbuotojos fizinį smurtą. Ieškovas iš darbo buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

24.       Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimo atmesti ieškovo ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

25.       Byloje nustatyta, kad ginčo šalis siejo terminuota 2023 m. liepos 12 d. darbo sutartis (surašyta lietuvių ir anglų kalbomis), pagal kurią ieškovas I. C. priimtas dirbti Teatre choro artistu iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., nustatant darbo laiko normą – 40 val. per savaitę. 2023 m. liepos 11 d. ieškovas patvirtinto raštu, kad jis perskaitė Teatro darbo tvarkos taisykles bei Choro artisto pareigybės aprašymą. Bylos duomenimis, šie dokumentai surašyti lietuvių ir anglų kalbomis. 2023 m. liepos 11 d. ieškovas pasirašė ir dėl to, kad susipažino su Teatro Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika.

26.       Teatro darbo tvarko taisyklių 35 punkte numatyta, kad Teatre nustatomas toks darbo laiko režimas: 1. penkių arba šešių darbo dienų savaitė; 2. suminė darbo laiko apskaita; 3. lankstus darbo grafikas, priklausomai nuo pareigybės, atsižvelgiant į darbuotojo prašymą; 4. suskaidytos darbo dienos laiko režimas, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė, nustatomas kūrybinių padalinių darbuotojams ir kitiems darbuotojams pagal poreikį; 5. individualus darbo laiko režimas, priklausomai nuo pareigybės, atsižvelgiant į darbuotojo prašymą. Pagal Teatro darbo tvarkos taisyklių 38 punktą, atskirais atvejais, dėl kūrybinio būtinumo, Teatro vadovas įsakymu nustato kitą atvykimo į darbą laiką. Darbuotojai privalo dirbti darbo grafikuose nustatytu laiku (Darbo tvarkos taisyklių 38 punktas). Kūrybinių darbuotojų darbo grafikai, renginių ir repeticijų tvarkaraščiai tvirtinami, keičiami ir viešinami, vadovaujantis Teatro vadovo įsakymu patvirtinta Kūrybinių darbuotojų darbo laiko nustatymo ir viešinimo tvarka (Darbo tvarkos taisyklių 40 punktas).

27.       Pagal Darbo tvarkos taisyklių 41 punktą į kūrybinių darbuotojų darbo laiką įskaitoma: 1. repeticijų laikas, 2. dalyvavimo spektakliuose laikas 3. vaidmens paruošimui skiriamas individualus pasiruošimo laikas, kurį nustato spektaklio dirigentas, režisieriaus asistentas, vyr. choreografas. Darbo tvarkos taisyklių 42, 42.1 punktuose įtvirtinta, kad kūrybinių darbuotojų individualus darbas choro artistams – teksto ir muzikinės medžiagos studijavimas, savarankiškas naujų vaidmenų rengimas bei parengtų muzikinių partijų kartojimas, vokalinės technikos tobulinimas.

28.       Darbo tvarkos taisyklių 56 punkte įtvirtinta, kad darbuotojai, negalintys laiku atvykti arba visai negalintys atvykti į darbą, apie tai tą pačią dieną turi informuoti savo tiesioginį vadovą ir Personalo ir bendrųjų skyriaus darbuotoją bei nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Darbo tvarkos taisyklių 70 punkte nurodyta, kad ligos atveju kūrybinis darbuotojas privalo kuo skubiau, apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui arba Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus vadovui; jei nuo konkrečių nenumatytų aplinkybių atsiradimo iki renginio pradžios liko mažiau nei 12 val. apie tai pranešti būtina kaip tik įmanoma greičiau.

29.       Darbo tvarkos taisyklių 108 punkte įtvirtinta, kad darbuotojas, pagrįstai manantis, jog prie jo ar kito asmens yra priekabiaujama ir (arba) naudojamas smurtas, nedelsiant praneša Teatro atsakingam darbuotojui, pateikdamas laisvos formos raštą. Jame turi būti nurodyti išsamūs paaiškinimai apie patirto smurto ir (arba) priekabiavimo situaciją, smurto apraiškas ir aplinkybes, nurodyti galimi liudytojai, pridėti turimi įrodymai (pavyzdžiui, garso įrašai, susirašinėjimas ir pan.). Nurodytas pranešimas nagrinėjamas vadovaudamasis Teatro vadovo patvirtinta Teatro smurto ir priekabiavimo prevencijos politika.

30.       Teatro choro tarnybos choro artisto pareigybės aprašyme (toliau – ir Pareigybės aprašymas) nurodytos tokios choro artisto funkcijos, kaip: paskirtų vaidmenų, solinių partijų ruošimas; nuolatinis profesinio meistriškumo kėlimas; geros muzikinės ir sceninės formos palaikymas; atvykimas į repeticijas ir spektaklius kūrybiškai pasiruošusiam; partijų vaidmenų spektakliuose, koncertuose atlikimas; darbas vadovaujantis patvirtintu teatro darbo tvarkaraščiu ir kt. (Pareigybės aprašymo 6 punktas). Pagal Pareigybės aprašymo 9 punktą, choro artistas yra tiesiogiai pavaldus vyriausiajam chormeisteriui, atskaitingas Teatro vadovui ir Teatro vadovo pavaduotojui menui.

31.       Teatro Smurto ir priekabiavimo politikoje nustatyta, kad darbuotojas, pagristai manantis, kad prie jo ar kito asmens yra priekabiaujama ir (arba) naudojamas smurtas, nedelsiant apie tai praneša: užpildydamas ir pasirašydamas Aprašo I priede nurodytą pranešimo formą; pateikdamas laisvos formos pasirašytą pranešimą, kuriame būtų nurodyta: vardas, pavarde, kontaktiniai duomenys; žinoma jam informacija apie tai, kas, kada, kokiu būdu pažeidimą padarė, nurodyti išsamūs paaiškinimai apie patirto smurto ir (arba) priekabiavimo situaciją, smurto apraiškas ir aplinkybes, nurodyti galimi liudytojai, pridėti turimi įrodymai (Smurto ir priekabiavimo politikos 9 punktas). Politikos 10 punkte nurodyta, kad pranešimas gali būti pateiktas vidiniu kanalu: tiesiogiai atvykus į Teatrą pas atsakingą darbuotoją, atsiuntus pasirašytą pranešimą Teatro elektroninio pašto adresu smurtoprevencija@kvmt.lt; Teatro adresu K. Donelaičio g. 4, Klaipėda. Tokiu atveju pagal politikos nuostatas Teatras turi sudaryti Smurto atvejo nagrinėjimo komisiją pranešimui ištirti ir atlikti pranešimo tyrimą.

32.       Teatre taip pat galiojo Kūrybinių darbuotojų darbo laiko nustatymo ir viešinimo tvarka, kurioje, nustatyta, kad kūrybiniai darbuotojai dirba įprastomis dienomis nuo antradienio iki šeštadienio 9:45-13.15 val. ir 17:45-21:15 val., sekmadieniais – 9:45-14:45 val.; renginių dienomis nuo antradienio iki šeštadienio 9:45-12:45 ir 4 val. (vakare), sekmadieniais – 9:45-10:45 val. ir 4 val. vakare arba 5 val. ryte. Šios tvarkos 1.4 punkte nurodyta, kad Teatro kūrybiniai darbuotojai, nedalyvaujantys renginiuose, dirba pagal įprasto darbo dienos grafiką.

33.       2024 m. sausio 31 d. Teatro komisijos priimtu Choro artisto I. C. partijos atsiskaitymo protokolu nuspręsta 2024 m. vasario 3 d. neprileisti ieškovo atlikti choro partijos spektaklyje „Smuikininkas ant stogo“, kadangi jis neparuošė choro antrojo tenoro partijos – dainavo ne atmintinai, bet iš natų, netiksliai intonuodamas, painiodamasis partijose. Ieškovas buvo supažindintas su šiuo protokolu, tačiau atsisakė jame pasirašyti.

34.       2024 m. vasario 1 d. ieškovas I. C. nedalyvavo rytinio darbo metu „Smuikininkas ant stogo“ choreografinėje repeticijoje, neatsiliepė į Teatro Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus administratorės E. K. skambučius. 2024 m. vasario 1 d. 11:24 val. žinute E. K. informavo darbuotojus (tarp jų – ir ieškovą), kad choras vakare nereikalingas, kad visi dirba individualiai. Susirašinėjimo su E. K. programėlėje „Messenger“ ieškovas taip pat neinformavo jos apie savo neatvykimo į darbą priežastis 2024 m. vasario 1 d. Iš byloje esančio ieškovo ir V. V. susirašinėjimo programėlėje „Messenger“ 2024 m. sausio 31 d. ir vasario 1 d. matyti, kad V. V. prašė ieškovo ateiti į „ofisą“ 2024 m. vasario 1 d. Ieškovas neatvyko ryte į darbą, todėl po pietų V. V. parašė jam, jog jei ieškovas neatvyks šią dieną nutraukti sutarties, tuomet jie ją nutrauks, įrašydami į bylą atitinkamą pastabą. Ieškovas paprašė V. V. nurodyti R. (tikėtina, ieškovas turėjo omenyje Teatro Personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėją R. P.) ar biuro telefono numerius, gavęs šiuos numerius nurodė, kad jie neveikia, bet neinformavo V. V. apie savo blogą savijautą ar nedarbingumą.

35.       2024 m. vasario 2 d. ieškovas atėjo į Klaipėdos Kultūros centrą „Žvejų rūmai“ vykusią generalinę miuziklo „Smuikininkas ant stogo“ repeticiją vakare, tačiau nedalyvavo repeticijoje. 2024 m. vasario 3 d. ieškovas nedalyvavo spektaklyje „Smuikininkas ant stogo“, nenurodęs darbdavei / jos atstovams to priežasčių, neatsiliepė į E. K. skambučius, prasidėjus spektakliui.

36.       Iš byloje esančio 2024 m. vasario 3 d. gydytojo A. P. E025.Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2024 m. vasario 3 d. 15:38 val. ieškovas atvyko į Respublikinę Klaipėdos ligoninę dėl piršto sumušimo. Gydytojas nustatė, kad pirštas kiek patinęs, aiškių lūžimo linijų nepastebėta; rekomenduoti medikamentai ir fizinio krūvio ribojimas.

37.       2024 m. vasario 6 d. gydytoja V. B. parengė pranešimą ieškovo darbdavei apie tai, kad I. C. išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl ligos laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki vasario 5 d. 2024 m. vasario 6 d. elektroniniu laišku Teatro Personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjai R. P. ieškovas informavo ją, kad jaučiasi prastai, todėl lankėsi pas gydytoją, jam išduotas vienos dienos nedarbingumas. Prie šio laiško jis pridėjo ir duomenis apie tai, kad buvo nedarbingas ir 2024 m. vasario 1 d. R. P. atsakė jam, kad mato iš Visuomenės sveikatos sistemos, jog jis nedarbingas nuo vasario 1 d. iki vasario 6 d. 2024 m. balandžio 18 d. VSDFV rašto duomenimis, ieškovui gydytojos V. B. išduotas nedarbingumo pažymėjimas už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki vasario 5 d. buvo anuliuotas 2024 m. vasario 13 d. pranešimu, vietoje jo išduotas nedarbingumo pažymėjimas už 2024 m. vasario 5 d. VSDFV pranešė atsakovei apie ieškovo nedarbingumo pažymėjimo už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki vasario 5 d. panaikinimą 2024 m. vasario 19 d. raštu.

38.       2024 m. vasario 21 d. Teatras parengė ieškovui Veiklos gerinimo planą, kuriame numatyta, kad ieškovas I. C. du mėnesius dirbs su vokalo pedagogu, choro repeticijose bei savarankiškai, tobulindamas vokalinės technikos elementus, nurodytus šiame plane: 1.1. koreguos intonavimą; 1.2. tobulins garso formavimą ir dikciją, lietuvių kalbos tarimą. 1.3. laisvins garso ataką, maksimaliai mažindamas balso įtampą, įveržtumą, siekdamas laisvo balso skambėjimo; 1.4. lavins ansambliavimo įgūdžius. 1.5. paruoš choro partijas (mintinai) einamųjų teatro repertuaro spektaklių: „Orfėjas pragare“, „Undinė“, „Lokys“, „Smuikininkas ant stogo“, „Paryžiaus katedra“, „Velnio nuotaka“, „Kelionė į Tilžę“, „Klaipėda“, „Prūsai“, „Pulko duktė“, „Skrajojantis olandas“. Veiklos gerinimo plano 3 punktu ieškovas informuotas, kad nepasiekus veiklos gerinimo plano rezultatų, darbdavys turi teisę spręsti klausimą dėl tolesnio jo darbo choro artisto pareigose.

39.       2024 m. vasario 27 d. ir 28 d. perskaičius ieškovui Teatro vadovo pavaduotojos menui prašymus pasiaiškinti dėl to, kad jis nebuvo darbe 2024 m. vasario 1 d., dėl jo nebuvimo darbe 2024 m. vasario 3 d. ir nedalyvavimo spektaklyje „Smuikininkas ant stogo“, 2024 m. kovo 1 d. elektroniniu paštu Teatro vadovo pavaduotojai menui ir kitiems Teatro darbuotojams ieškovas parengė rašytinį pasiaiškinimą anglų kalba, kuris pateiktas byloje neišverstas į lietuvių kalbą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neteigė, kad ieškovas nurodė ieškinyje kitas neatvykimo į darbą 2024 m. vasario 1 ir 3 d. priežastis, nei į bylą pateiktame neišverstame į lietuvių kalbą 2024 m. kovo 1 d. rašytiniame paaiškinime. Todėl laikytina, kad atsakovei buvo žinomos ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jo nedarbingumo 2024 m. vasario 1 d. ir 3 d. iki ieškovo atleidimo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

40.       2024 m. kovo 6 d. įsakymu ieškovas buvo atleistas iš užimamų pareigų Teatre, nurodant, kad jis padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, neatvykdamas į darbą visą dieną 2024 m. vasario 1 d. ir vasario 3 d. 2024 m. kovo 26 d. VSDFV pažymos duomenimis, 2024 m. vasario 1 d. ir vasario 3 d. pažymėtos kaip ieškovo nedraudiminiai laikotarpiai, už šias dienas nebuvo paskaičiuota ligos ar kito pobūdžio išmokos. VSDFV 2024 m. balandžio 18 d. rašte ieškovui nurodė, kad nedarbingumo pažymėjimus Taisyklėse nenustatytais atvejais gali išduoti asmenis gydantys gydytojai, gavę Fondo valdybos teritorinių skyrių leidimus; asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, teikdamas prašymą išduoti nedarbingumo pažymėjimą už tam tikrą laikotarpį, turi nurodyti priežastis, dėl kurių nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas Taisyklėse nustatyta tvarka; nedarbingumo pažymėjimas netaisomas; pastebėjus neteisingus duomenis po nedarbingumo pažymėjimo pasirašymo, jis panaikinamas EPTS ir išduodamas naujas, perkeliant bei koreguojant reikiamus duomenis; elektroninis pažymėjimas gali būti panaikinamas EPTS tik iki ligos išmokos skyrimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad nedarbingumo pažymėjimai asmenims išduodami nuo jų kreipimosi į gydymo įstaigą dienos, kai nustatoma, kad asmenys yra laikinai nedarbingi, todėl ieškovui tik 2024 m. vasario 5 d. pasikreipus į gydymo įstaigą, nedarbingumo pažymėjimas už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 4 d. negalėjo būti išduotas. Ieškovas buvo informuotas, kad pateikus dokumentus, įrodančius, jog laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 4 d. jis kreipėtės į gydymo įstaigą ir (ar) jam buvo teikiamos gydymo paslaugos ir buvo pripažintas laikinai nedarbingu, Fondo valdybos Klaipėdos skyrius iš naujo spręstų nedarbingumo pažymėjimo laikotarpiui nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 4 d. išdavimo klausimą.

41.       Po ieškovo atleidimo iš Teatro 2024 m. balandžio 9 d. tarnybiniu pranešimu Teatro vadovo pavaduotoja menui informavo Teatro vadovę apie netinkamą vyriausiojo chormeisterio V. K., chormeisterio V. V., kūrybinės veiklos ir planavimo skyriaus vedėjos M. R. elgesį, susijusį su ieškovo darbo funkcijų vykdymu. Gavus šių darbuotojų rašytinius paaiškinimus, Teatro vadovė 2024 m. balandžio 25 d. įsakymu nurodė, kad V. K. pažeidė savo pareigybės aprašymo nuostatas, neužtikrindamas tinkamos tarnybos veiklos, darbo organizavimo ir veiklos efektyvumo, nes matydamas, jog choro artistas I. C. nuo priėmimo dienos neatlieka savo tiesioginių pareigų, ateina į darbą jam nepasiruošęs ir dėl to negali dalyvauti spektakliuose, neinformavo apie tai raštu Teatro vadovo pavaduotojo menui; kad siekdamas patikrinti I. C. kvalifikaciją, surengė jam perklausą, bet nesivadovavo Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo nuostatomis; nenurodė I. C. jo darbo trūkumų ir nepasiektų asmeninių rezultatų ir bendrai su darbuotoju nesudarė rezultatų gerinimo plano pagal DK 57 straipsnio 5 dalį bei neinformavo apie tai Teatro vadovo pavaduotojos menui; kad atlikdamas Choro tarnybos darbuotojų vertinimą choro artistą I. C. vertindavo ,,gerai“, neatsižvelgdamas į tai, kad I. C. dėl nepasiruošimo darbui nuo priėmimo į darbą dienos nei karto nedalyvavo teatro spektakliuose bei renginiuose ir neįvykdydavo jam suformuotų užduočių; kad pagrasindamas I. C. reputacijos pakenkimu ir galimybių praradimu ateityje, pakenkė teatro vardui ir reputacijai. Vyriausiasis chormeisteris buvo įspėtas dėl antro tokio paties pažeidimo pasekmių DK 58 straipsnio nustatyta tvarka.

42.       2024 m. balandžio 25 d. įsakymuose Teatras nurodė, kad Choro tarnybos chormeisteris V. V. bei Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus vedėja M. R. siuntė choro artistui I. C. neetiško ir nekorektiško pobūdžio trumpąsias žinutes telefonu, kuriomis darė psichologinį spaudimą choro artistui I. C., ir tuo pakenkė Teatro vardui bei reputacijai. V. V. ir M. R. buvo įspėti dėl antro tokio pažeidimo padarymo pasekmių DK 58 straipsnyje nustatyta tvarka.

43.       2024 m. balandžio 30 d. gydytojas A. P. parengė pranešimą ieškovo darbdavei apie tai, kad I. C. išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl nelaimingo atsitikimo buityje laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 3 d. iki vasario 5 d.

44.       Teisėjų kolegija, nustačiusi pirmiau nurodytas aplinkybes, bei įvertinusi apeliacinio skundo motyvus, visų pirma pasisako dėl to, ar byloje pakako įrodymų, leidžiančių pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad: 1) 2024 m. vasario 1 d. ir 2024 m. vasario 3 d. ieškovas nebuvo darbe visą dieną; 2) jeigu tokių įrodymų pakanka – kad priežastys, dėl kurių ieškovas neatvyko į darbą nurodytomis dienomis, buvo nesvarbios.

Dėl ieškovo I. C. (ne)atvykimo į darbą 2024 m. vasario 1 d. visą darbo dieną

45.       Ieškovas I. C. bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jis nebuvo atvykęs į rytinę ir vakarinę repeticiją 2024 m. vasario 1 d., tačiau, jo nuomone, bet kokiu atveju jis negalėjo būti atleistas dėl neatvykimo į darbą visą dieną. Ieškovo teigimu, vakarinė repeticija buvo atšaukta, o darbdavė neskyrė jam kitų užduočių.

46.       Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – neatvykimo į darbą – bylose lemia darbdavio pareigą įrodyti, kad pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo buvo, o darbuotojas įrodinėja svarbias priežastis, dėl kurių jis neatvyko į darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

47.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018 36 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-943/2024).

48.       Darbo vieta – tai vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą. Darbo vietos, darbo funkcijų atlikimo vietos sąvokos siauresnės ir siejamos su adresu, kuriuo darbuotojas, vykdydamas darbovietės nurodymus, konkrečiu laikotarpiu vykdo darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021).

49.       Atsižvelgiant į būtinybę vertinti dėl kintančios ekonominės ir socialinės situacijos vykstančią darbo santykių dinamiką, formuojama nuostata, kad darbuotojo nebuvimas darbo vietoje nebūtinai lemia jo veiksmų kvalifikavimą kaip pravaikštos, jeigu, įvertinus darbo funkcijų pobūdį, ypatumus, faktiškai susiklosčiusią darbo tvarką ir sąlygas, yra nustatoma, kad darbuotojas, nors būdamas kitoje vietoje, tinkamai vykdė savo darbo pareigas ir nepadarė žalos darbdavio interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2011; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

50.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nenustatė visų nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nenustatė to, ar ieškovui nebūnant darbo vietoje visą dieną, jis galėjo vykdyti ir vykdė savo darbo funkcijas kitoje vietoje, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus (šios nutarties 48, 49 punktai).

51.       Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas tam, kad ginčas būtų perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-469/2023). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje pakanka duomenų pirmiau nurodytoms reikšmingos aplinkybėms nustatyti ir įvertinti. Todėl nustačius pirmiau minėtą pirmosios instancijos teismo procesinį pažeidimą, jis yra ištaisomas apeliacinės instancijos teisme.

52.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais atsakovės dokumentais, reguliuojančiais kūrybinių darbuotojų (tarp jų – choro artistų) darbo laiką bei funkcijas (šios nutarties 26-28, 30, 32 punktai), mano, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog Darbo sutartyje nebuvo nustatytas jo darbo laikas, kad kūrybiniai darbuotojai atvykdavo į darbą Teatre tik gavę individualų pranešimą, kad atsakovė nebuvo nurodžiusi jam atlikti kitų užduočių/funkcijų. Byloje esantys įrodymai (ieškovo rašytiniai patvirtinimai apie tai, kad jis perskaitė Darbo tvarkos taisykles, Pareigybės aprašymą, E. K. žinutė dėl individualaus darbo vietoje vakarinės repeticijos) patvirtina, kad jam buvo (turėjo būti) žinoma, jog jo darbą sudaro ne tik repeticijos ir spektakliai, kad į jo darbo funkcijas įėjo ir individualus darbas (teksto ir muzikinės medžiagos studijavimas, savarankiškas naujų vaidmenų rengimas bei parengtų muzikinių partijų kartojimas, vokalinės technikos tobulinimas), kad vietoje repeticijos jis turėjo dirbti individualiai. Individualaus darbo užduotys (žr. šios nutarties 27 punktą) turėjo būti įgyvendinamos ne tik repeticijose, bet ir atliekant individualų darbą Teatre ar kitoje vietoje, suderinus tai su darbdave (Darbo tvarkos taisyklių 30 punktas). Juolab kad ieškovas buvo nušalintas nuo dalyvavimo spektaklyje „Smuikininkas ant stogo“ būtent dėl neatlikto individualaus darbo: jis neišmoko tinkamai atlikti savo partiją šiame spektaklyje. 

53.       Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas neįrodė, kad jis buvo suklaidintas atsakovės darbuotojų. Jis turėjo suprasti, kad nušalinimas nuo spektaklio nereiškia nušalinimo nuo viso darbo (repeticijų, teksto ir muzikinės medžiagos studijavimo, savarankiško vaidmenų rengimo, parengtų muzikinių partijų kartojimo, vokalinės technikos tobulinimo (žr. šios nutarties 27 punktą). Ieškovas, turėdamas žinoti iš Darbo tvarkos taisyklių, kad dirba pagal grafikus ir tvarkaraščius, jų nesant galėjo iškelti klausimą dėl to. Byloje esant informacijai apie tai, kad Teatre galiojo Kūrybinių darbuotojų darbo laiko nustatymo ir viešinimo tvarka (šios nutarties 32 punktas), liudytojai E. K. patvirtinus teismo posėdžio metu, kad buvo rengiami tvarkaraščiai, nesant duomenų apie tai, kad ieškovas kada nors kėlė klausimą dėl jo darbo laiko / grafikų neaiškumo, teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovui buvo (turėjo būti) žinomas darbuotojo darbo grafikas, nurodytas šios nutarties 32 punkte.

54.       Teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju svarbu tai, jog ieškovas nenurodė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu, jog tuo metu, kai jis buvo nušalintas nuo dalyvavimo spektaklyje, jis atliko kitas savo funkcijas, nurodytas Darbo tvarkos taisyklėse ir Pareigybės aprašyme (pvz., teksto ir muzikinės medžiagos studijavimas, savarankiškas naujų vaidmenų rengimas, parengtų muzikinių partijų kartojimas, vokalinės technikos tobulinimas). Ieškovo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad būdamas nušalintas nuo dalyvavimo spektaklyje „Smuikininkas ant stogo“, jis apskirtai nevykdė jam priskirtų darbo funkcijų nei Teatre, nei kažkurioje kitoje vietoje. Todėl akivaizdu, kad ieškovas nedirbo (neatliko savo darbo funkcijų) visą darbo dieną ir 2024 m. vasario 1 d., ir vasario 3 d.

55.       Teisėjų kolegija kritiškai vertina ieškovo poziciją, kad atsakovės darbuotojai suklaidino jį dėl darbo pareigų vykdymo, nurodę, jog nušalina jį nuo dalyvavimo spektaklyje „Smuikininkas ant stogo“, taip, kad jis suprato, jog apskritai yra nušalintas nuo darbo. Ta aplinkybė, kad 2024 m. vasario 2 d. ieškovas atvyko  į repeticiją „Žvejų rūmuose“, Teatro darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis dirbo ir 2024 m. vasario 4 d., sudaro pagrindą išvadai, jog jis suprato, kad turi vykdyti savo darbo funkcijas bendrose repeticijose. Ieškovo neigiamas įvertinimas 2024 m. sausio perklausų metu sudarė jam pagrindą dirbti ir individualiai (mokytis teksto, partijų; CPK 185 straipsnio 1 dalis).

56.       Nors 2024 m. vasario 1 d. vakarinė repeticija ir buvo atšaukta, Kūrybinės grupės vadovė nurodė žinutėje visiems (tarp jų – ir ieškovui), kad jie turi dirbti individualiai. Kaip minėta pirmiau, bylos nagrinėjimo metu ieškovas nebuvo nurodęs, jog  jis, neatvykęs į rytinę repeticiją 2024 m. vasario 1 d., visą tą dieną dirbo individualiai kitoje vietoje. Todėl nors neatvykimas į darbo vietą nevisada turi būti vertinamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, atsižvelgiant į kitas aplinkybes (šios nutarties 49 punktas), šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, jog 2024 m. vasario 1 d. ieškovas neatvyko į darbą ir neatliko savo darbo funkcijų visą darbo dieną. Dėl to ieškovas, tvirtindamas, kad jis nedirbo 2024 m. vasario 1 d. dėl svarbių priežasčių, turėjo pateikti į bylą šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (šios nutarties 46 punktas).

57.       Ieškovas, įrodinėjo svarbią neatvykimo į darbą 2024 m. vasario 1 d. priežastį – nedarbingumą – 2024 m. vasario 13 d. pareiškimu anuliuotu gydytojos V. B. 2024 m. vasario 6 d. pranešimu darbdavei, 2024 m. kovo 27 d. gydytojos L. V. medicinine pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovas neatvyko į darbą 2024 m. vasario 1-5 d. dėl ligos A09.9 (gastroenteritas ir kolitas, nepatikslintos kilmės), 2024 m.  vasario 6 d. gydytojos D. S. įrašu apie tai, kad 2024 m. vasario 6 d. ieškovas kreipėsi į ją dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo atgaline tvarka, kad jis skundėsi bendru silpnumu, pykinimu, viduriavimu, kad ieškovas nurodė, jog negalėjo kreiptis į gydymo įstaigą 2024 m. vasario 1 d. dėl bendro silpnumo, kad kreipėsi į gydytojus 2024 m. vasario 5 d., buvo atlikti kraujo tyrimai be žymesnių patologinių pakitimų. 2024 m. vasario 6 d. gydytojos D. S. pažymoje taip pat nurodyta, kad ieškovas laikinai nedarbingas. Ieškovas taip pat pateikė į bylą ir gydytojo J. S. 2024 m. vasario 5 d. medicinos dokumento išrašą, kuriame iš esmės pakartota tai, kad ieškovui diagnozuotas gastroenteritas ir kolitas nepatikslintos kilmės, anamnezėje nurodyti tie patys ieškovo paaiškinimai apie paūmėjimą nuo 2024 m. vasario 1 d. Išraše nurodyta, kad ieškovas neturi asmens kodo, nepateikė oficialaus dokumento dėl darbo vietos, todėl gydytojas negali išduoti jam nedarbingumo pažymėjimo, rekomendavo kreiptis į šeimos gydytoją.

58.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys nepatvirtina ieškovo nurodomos aplinkybės, kad 2024 m. vasario 1 d. jis negalėjo atvykti į darbą (dirbti) dėl blogos sveikatos būklės. Tokia išvada daroma, įvertinus tai, kad ieškovas, neatvykęs į darbą 2024 m. vasario 1 d., neinformavo apie blogą savijautą nei vieno Teatro darbuotojo, nors nurodytą dieną susirašinėjo su V. V., gaudamas informaciją „Messenger“ iš E. K., galėjo pranešti jai apie tai ir minėta programėle. Nors ieškovas teigia, kad negalėjo susisiekti su Personalo vadove R. P. V. V. nurodytais telefonais, teisėjų kolegijos nuomone, jis galėjo pranešti Personalo vadovei apie savo blogą savijautą elektroniniu paštu, kaip padarė tai 2024 m. vasario 6 d. Aplinkybę, kad ieškovo savijauta nebuvo tokia bloga 2024 m. vasario 1 d., kad jis negalėjo atvykti į repeticiją bei dirbti individualiai, patvirtina ir tai, jog 2024 m. vasario 2 d. jis nuėjo į repeticiją „Žvejų rūmuose“, neinformuodamas ten dirbusių asmenų apie savo blogą savijautą. Ieškovo pateikti medicinos darbuotojų dokumentai, surašyti 2024 m. vasario, kovo mėn., nepatvirtina jo blogos savijautos ir nedarbingumo 2024 m. vasario 1 d., nes jis kreipėsi į minėtus medikus 2024 m. vasario 5, 6 d., ir jie padarė išvadas apie blogą ieškovo savijautą 2024 m. vasario 1 d. tik iš jo paaiškinimų, bet neapžiūrėję jo 2024 m. vasario 1 d. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių ieškovo į bylą pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyti duomenys negali būti vertinami kaip objektyvūs (CPK 185 straipsnio 1 dalis). 

59.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų ir jų pagrindų nustatytų faktinių aplinkybių visumą dėl ieškovo nedarbo visą 2024 m. vasario 1 d., prieina išvadą, kad ieškovas neįrodė savo teigiamos aplinkybės, jog neatvyko į darbą (nedirbo) visą 2024 m. vasario 1 d. dėl svarbios priežasties – blogos savijautos ir nedarbingumo.

Dėl ieškovo I. C. (ne)atvykimo į darbą 2024 m. vasario 3 d.

60.       Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog 2024 m. vasario 3 d. ieškovas neatvyko į darbą be svarbos priežasties, nebūdamas nedarbingas. Ieškovas grindė šį argumentą byloje pateiktais medicininiais dokumentais, tarp jų – 2024 m. vasario 3 d. gydytojo A. P. ambulatorinio apsilankymo aprašymu ir šio gydytojo 2024 m. balandžio 30 d. pranešimu darbdaviui dėl ieškovo nedarbingumo 2024 m. vasario 3-5 d. (žr. šios nutarties 36, 43 punktus).

61.       Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas). Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-781/2025).

62.       Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė iš ieškovo nedarbingumo pažymėjimų, be kita ko, jog nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 4 d. jam buvo išduotas nedarbingumas dėl ligos, kuris buvo anuliuotas, o nuo 2024 m. vasario 3 d. iki 2024 m. vasario 4 d. – nedarbingumas dėl nelaimingo atsitikimo buityje. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad vien ieškovo paaiškinimai, nepagrįsti įrodymais, nepatvirtina to, jog jis buvo nedarbingas ir 2024 m. vasario 3 d. Teismas nepasisakė dėl, teisėjų kolegijos nuomone patikimame įrodyme – 2024 m. vasario 3 d. gydytojo A. P. ambulatorinio apsilankymo aprašyme, nurodytos informacijos ir šio gydytojo 2024 m. balandžio 30 d. pranešime darbdavei fiksuotų duomenų apie ieškovo nedarbingumą 2024 m. vasario 3-5 d., neįvertino šiame dokumente užfiksuotų duomenų. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad 2024 m. kovo 6 d. (įsakymo dėl atsakovo atleidimo priėmimo dieną) VSDFV negalėjo būti fiksuotas vėlesnis 2024 m. balandžio 30 d. gydytojo A. P. pranešimas apie ieškovo nedarbingumą 2024 m. vasario 3 d. Esant tokiems prieštaravimams tarp byloje pateiktų įrodymų, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepašalino jų.

63.       Teisėjų kolegijos nuomone, 2024 m. vasario 3 d. gydytojo A. P. parengtame ambulatorinio apsilankymo išraše nurodyti duomenys patvirtina, kad šią dieną ieškovas buvo apsilankęs Klaipėdos ligoninėje, skųsdamasis dėl piršto sumušimo. Gydytojas A. P. apžiūrėjo ieškovo plaštaką ir diagnozavo piršto sumušimą, tačiau neišdavė ieškovui nedarbingumo pažymėjimo ieškovo apsilankymo dieną, o išdavė šį pažymėjimą vėliau, tikėtina dėl to, kad ieškovui kreipusis į DGK dėl neteisėto atleidimo, jis (ieškovas) pradėjo rinkti įrodymus apie savo nedarbingumą 2024 m. vasario 1, 3 d. (šios nutarties 40 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, gydytojo A. P. išrašytų dokumentų, jų pagrindu padarytų žymų VSDFV registre, pakanka išvadai, kad 2024 m. vasario 3 d. ieškovas buvo nedarbingas dėl piršto traumos, įvykusios 2024 m. vasario 2 d. Todėl negalima išvada, kad 2024 m. vasario 3 d. jis neatvyko į darbą, nesant svarbios priežasties. Juolab jis negalėjo būti nubaustas ir už tai, kad nedalyvavo spektaklyje 2024 m. vasario 3 d., nes buvo nušalintas nuo šios funkcijos atlikimo 2023 m. sausio 31 d. protokolu. Ieškovas nebuvo informuotas apie tai, kad nepriklausomai nuo nušalinimo nuo dalyvavimo spektaklyje, jis visgi turi jame dalyvauti, dainuodamas užkulisiuose.

64.       Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad ieškovas neatvyko į darbą (nedirbo visą dieną) be svarbios priežasties 2024 m. vasario 1 d., toliau vertina tai, ar ši aplinkybė buvo pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovė teisėtai atleido ieškovą pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Dėl ieškovo I. C. atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (ne)pagrįstumo

65.       Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad nebuvo pagrindo laikyti jo atleidimą teisėtu, nes atsakovei neatsirado neigiamų pasekmių dėl ieškovo neatvykimo į darbą. Pasak ieškovo, byloje esantys įrodymai (M. R., V. V. elektroninės žinutės, Veiklos gerinimo planas) patvirtina, kad atsakovė buvo pasiruošusi nutraukti su ieškovu darbo santykius dar iki 2024 m. vasario 1 d.

66.       Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės yra šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas ir neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

67.       Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis).

68.       Kasacinio teismo praktikoje (kuri aktuali ir taikant 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK nuostatas) pažymėta, kad parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iš esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 punktą; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

69.       Darbo teisinių santykių šalys net ir esant galimai darbo pareigų pažeidimo situacijai yra saistomos bendrųjų teisės principų. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (2 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis).

70.       Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog atsižvelgia į ieškovo padaryto darbo pareigų pažeidimo pasekmes priimdamas sprendimą, neįvardijo konkrečių neigiamų pasekmių, sukeltų ieškovo neatvykimo į darbą 2024 m. vasario 1 d. Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė ir neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų (neatvykimo į darbą be svarbios priežasties) sukeltos žalos ar kitų neigiamų padarinių. Teisėjų kolegijos nuomone, tai savaime negali būti laikoma pagrindu pripažinti neteisinga pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovo atleidimo teisėtumo.

71.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes (tarp jų – ieškovo poziciją šioje byloje), laiko pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas apie tai, kad ieškovas nepripažino darbo drausmės pažeidimo 2024 m. vasario 1 d., nesijautė kaltas dėl pravaikštos 2024 m. vasario 1 d., nepakluso darbovietėje nustatytai tvarkai ligos atveju (2024 m. vasario 3 d.) kuo skubiau apie tai pranešti darbovietei, būti pasiekiamam mobiliuoju telefonu, operatyviai atsakyti į skambučius. Tai, kad atsakovė atleido ieškovą ir dėl jo neatvykimo į darbą 2024 m. vasario 3 d., iš dalies atsakingas ir pats ieškovas, neinformavęs tą dieną atsakovės darbuotojų apie savo nedarbingumą, nepasirūpinęs tinkamu nedarbingumo 2024 m. vasario 3 d. įforminimu iki atsakovės 2024 m. kovo 6 d. įsakymo priėmimo. Ieškovui pateikus nepagrįstus duomenis apie jo nedarbingumą 2024 m. vasario 1 d., 2024 m. kovo 6 d. VSDFV nesant patikimų duomenų apie tai, kad 2024 m. vasario 3 d. ieškovas buvo nedarbingas, atsakovė turėjo pagrindą nepasitikėti juo. Nepasitikėjimą nulėmė ir tai, kad ieškovas, neatvykdamas į repeticijas po nušalinimo nuo dalyvavimo spektaklyje (bet ne nuo repeticijų ar individualaus darbo), t. y. 2024 m. vasario 1 ir 3 d. d.., informavo atsakovės Personalo skyriaus vadovę apie neatvykimo priežastis tik penktą dieną nuo neatvykimo 2024 m. vasario 1 d. ir trečią dieną nuo neatvykimo 2024 m. vasario 3 d. Pasibaigus nedarbingumo ir nemokamų atostogų laikotarpiui jis vengė raštu patvirtinti darbdavės vadovės pavaduotojos menui (asmens, kuriam jis yra atskaitingas) pranešimų dėl pasiaiškinimo (surašytų jam suprantama anglų kalba) gavimą, davė rašytinius paaiškinimus tik po to, kai pranešimai jam buvo išsiųsti elektroniniu paštu.

72.       Teisėjų kolegija mano, kad tokį ieškovo elgesį iš dalies galėjo nulemti ir tam tikrų atsakovės darbuotojų (chormeisterio V. V., M. R.) netinkamas elgesys skatinant ieškovą išeiti iš darbo savo noru. Visgi, šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovas buvo tiesiogiai pavaldus vyriausiajam chormeisteriui V. K., o atskaitingas – Teatro vadovei bei Teatro vadovo pavaduotojai menui (žr. šios nutarties 30 punktą). Teatre galiojo Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika, su kuria ieškovas buvo supažindintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. K., V. V. ir M. R. veiksmai skatinant ieškovą nutraukti darbo santykius savo noru, negali būti vertinami kaip darbdavės veiksmai. Šiuo atveju reikšminga tai, kad jie neturi įgalinimų priimti sprendimus, susijusius su darbuotojo priėmimu / atleidimu į / iš darbo, nubaudimo. Nors ieškovas buvo tiesiogiai pavaldus V. K., manydamas, kad šis smurtauja prieš jį psichologiškai, priekabiauja nesant tam pagrindo, jis (ieškovas) galėjo kreiptis į Teatro atsakingą asmenį, dirbantį Smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje, nežinodamas tokio asmens – į Teatro vadovę ar Teatro vadovo pavaduotoją menui, kaip asmenis, kuriems jis tiesiogiai atskaitingas. 

73.       Tai, kad 2024 m. vasario 21 d. ieškovui buvo paruoštas Veiklos gerinimo planas, taip pat negali būti vertinama kaip skatinantys išeiti savo noru veiksmai, smurtas ar priekabiavimas po 2024 m. sausio 31 d. vykusios perklausos, kurios metu buvo nustatyta, kad jis neišmoko jam skirtos partijos, atlieka ją blogai intonuodamas, painiodamasis. Ieškovas iš esmės pripažino, kad jam sudėtinga išmokti tekstą lietuvių kalba, neginčijo 2024 m. sausio 31 d. protokolo išvadų dėl netinkamo intonavimo, painiojimosi. Laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 27 d. ieškovas nedirbo (dėl pravaikštos, nedarbingumo, nemokamų atostogų, išskyrus 2024 m. vasario 2 d. ir 2024 m. vasario 5 d. darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis). Todėl akivaizdu, kad darbdavė negalėjo tikėtis, jog tokiomis aplinkybėmis po 2024 m. sausio 31 d. perklausos ieškovo profesiniai gebėjimai pagerės savaime. Dėl to darbdavė pagrįstai sudarė ieškovui Veiklos gerinimo planą. Nors ieškovas tvirtina, kad šis planas yra jam neįgyvendinamas dėl nurodytų išmokti kūrinių skaičiaus (11) ir trukmės (2 mėn.), teisėjų kolegija kritiškai vertina šiuos ieškovo paaiškinimus. Ieškovui teoriškai duota po mėnesį 5-6 kūrinių partijoms išmokti. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad reikalingi išmokti lietuvių kalba tekstai yra ilgi ir sudėtingi, kad jo atliktinos partijos yra sudėtingos dainavimo prasme ir pan. (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Veiklos gerinimo plane nenumatyta atlikti veiksmus, nesusijusius su pareigybės aprašyme nurodytomis funkcijomis. Liudytoja apklausta teismo posėdyje Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus administratorė E. K. parodė, kad viena Teatro darbuotojų (italė) išmoko vieną iš savo partijų („Pulko dukra“) per vieną savaitę, kad vyro-tenoro funkcijos nebuvo sudėtingesnės, nei kitų darbuotojų.

74.       Teisėjų kolegijos nuomone, asmenų, kuriems ieškovas yra pavaldus ir atskaitingas, reikalavimas pasiaiškinti dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su jo darbo pareigų vykdymu, taip pat negali būti vertinamas kaip psichologinis smurtas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tarp Teatro administracijos vadovybės (Teatro vadovės, Teatro vadovo pavaduotojos menui) ir ieškovo buvo konfliktinių situacijų, leidžiančių daryti išvadą, kad Teatro vadovybė atliko kryptingus veiksmus siekdama priversti ieškovą nutraukti darbo santykius. Įprastas vadovo / jo pavaduotojo reikalavimas atlikti užduotis laiku bei kokybiškai; darbuotojo patikrinimas, ar jis laikosi darbo sutartimi pavestų pareigų; reikalavimas pateikti paaiškinimą dėl galimo darbo pareigų nevykdymo / netinkamo vykdymo, nėra psichologinis smurtas darbe. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė psichologiškai nesmurtavo prieš ieškovą.

75.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytų aplinkybių visumą (šios nutarties 71-74 punktai), daro išvadą, kad 2024 m. kovo 6 d. galėjo susiformuoti pagrįstas atsakovės nepasitikėjimas ieškovu dėl šio elgesio 2024 m. vasario mėn. Šiuo laikotarpiu ieškovas, neatvykdamas į darbą iš esmės tinkamai nebendradarbiavo su atsakove, nesiekė bendros gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi. Savo ruožtu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė neskubėjo atleisti ieškovą dėl jo neatvykimo į darbą 2024 m. vasario 1, 3 d., laukė jo pasiaiškinimo. Atsakovė, gavusi iš ieškovo neteisingus VSDFV nepatvirtintus duomenis apie jo nedarbingumą 2024 m. vasario 1 d., neturėdama objektyvių duomenų apie jo nedarbingumą 2024 m. vasario 3 d., ieškovui 2-4 dienas delsiant pranešti apie neatvykimo į darbą priežastis, atsisakant pasirašyti dėl darbdavės vadovės pavaduotojos menui (asmens, kuriam ieškovas yra atskaitingas ir su kuriuo jis nekonfliktavo) dokumentų gavimo, turėjo pagrindą abejoti tolimesniu tinkamu ieškovo Darbo tvarkos taisyklių ir kitų vidinių norminių aktų  laikymusi (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl nors ir nebuvo nustatyta sunkių ieškovo neatvykimo į darbą pasekmių 2024 m. vasario 1 d., įvertinus atsakovo elgesį po šio pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai atleido ieškovą pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, praradusi pasitikėjimą juo (DK 58 straipsnio 5 dalis, šios nutarties 68 punktas).

76.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas pripažino teisėtu ieškovo atleidimą kitu teisiniu pagrindu, nei nurodė atsakovė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas tyrė atsakovės Darbo tvarkos taisyklių nuostatas ir pasisakė dėl jų laikymosi ieškovo neatvykimo į darbą kontekste, negali būti vertinama ginčo ribų peržengimu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškovo Darbo tvarkos taisyklių nevykdymo kaip aplinkybės, reikšmingos sprendžiant pažeidimo sunkumo, nuobaudos (atleidimo iš darbo) proporcingumo pažeidimui klausimus. Pirmosios instancijos teismas pripažino teisėtu ieškovo atleidimą pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, bet ne kitu teisiniu pagrindu, kaip nurodoma apeliaciniame skunde.

77.       Pasisakant dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, reikšminga tai, kad bylos nagrinėjimo metu jis siejo šią žalą su neteisėtu atleidimu, bet ne su atsakovės galbūt nepakankamais veiksmais, užtikrinant saugią darbo aplinką be psichologinio smurto darbo aplinkoje. Todėl tai, kad ieškovas dėl atsakovės konstatuotų netinkamų / neteisėtų V. K., M. R. ir V. V. veiksmų galėjo patirti dvasinius išgyvenimus, savaime negali būti pagrindu priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, išeinant už ieškinio ribų ir vertinant atsakovės veiksmus, (ne)užtikrinant saugios aplinkos be smurto kūrimą, pakankamumą ir tinkamumą. Kaip minėta, nei V. K., nei M. R., nei V. V. neturėjo administracinių įgaliojimų priimti / atleisti darbuotojus į  / iš darbo. Todėl jų veiksmai negali būti prilyginami darbdavės veiksmams.

78.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog ieškovas neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties 2024 m. vasario 3 d., tačiau priėmė iš esmės teisingą sprendimą, konstatuodamas, kad ieškovo neatvykimas į darbą 2024 m. vasario 1 d. nebuvo pateisintas svarbia priežastimi. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl ieškovo elgesio, nepranešant darbdavei apie neatvykimo į darbą priežastis Darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, kritiškai nevertinant savo pažeidimo dėl neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties 2024 m. vasario 1 d., bei vengiant priimti atsakovės dokumentus, kuriais prašoma pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti dėl pagrįsto atsakovės nepasitikėjimo ieškovu. Ieškovas nenurodė atsakovės vadovaujančių administracijos darbuotojų (Teatro vadovės, Teatro vadovės pavaduotojų) neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovo neturtine žala. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, atmesdamas ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis, 328 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

79.       Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, t. y. priėmus procesinį sprendimą atsakovės naudai, jai iš ieškovo priteisiama 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovo bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, šiam pralaimėjus apeliaciniame procese.  

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo I. (I.) C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei biudžetinei įstaigai „Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras“, juridinio asmens kodas 190755028, 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjai                               Visvaldas Kazakiūnas

                               Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

                               Svetlana Panina