Civilinė byla Nr. e2S-1992-1097/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06497-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.5; 3.4.2.3.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties M. K. bankroto byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama fizinio asmens M. K. bankroto byla, iškelta teismo 2021 m. birželio 25 d nutartimi.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi UAB „Vilmstata“ įtraukta į bankrutuojančio asmens M. K. kreditorių sąrašą su 629 497,79 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi į bankrutuojančio asmens kreditorių sąrašą įtrauktas Luminor Bank AS su 262 065,66 Eur dydžio finansiniu reikalavimu (hipotekos kreditorius).
3. Kreditorė UAB „Vilmstata“ kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti pradinį kreditorių Luminor Bank AS su 262 065,66 Eur dydžio finansiniu reikalavimu jo teisių perėmėja UAB „Vilmstata“ bei padidinti UAB „Vilmstata“ bankroto byloje patvirtintą finansinį reikalavimą 2 450,25 Eur suma, patvirtinant bendrą (hipoteka neužtikrintą) 631 948,04 Eur finansinį reikalavimą.
4. Grįsdama prašymą nurodė, kad 2022 m. kovo 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Luminor Bank AS perleido UAB „Vilmstata“ savo reikalavimo teises į skolininką M. K., kylančias iš 2006 m. gruodžio 7 d. Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos pakeitimais ir papildymais, įskaitant, bet neapsiribojant, visas hipotekos kreditoriaus teises kartu su visomis reikalavimo įvykdymą užtikrinančiomis priemonėmis. 2022 m. kovo 17 d. hipotekos teisių perleidimo sutartimi Luminor Bank AS perleido UAB „Vilmstata“ hipotekos teises pagal hipotekos sandorį, sudarytą 2007 m. sausio 18 d. (sutartinės hipotekos lakšto identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pagal hipotekos sandorį, sudarytą 2015 m. rugsėjo 28 d. (sutartinės hipotekos lakšto identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „Vilmstata“ apie teisių perėmimą 2022 m. kovo 18 d. pranešimais informavo bankrutuojantį asmenį M. K. ir jo nemokumo administratorių UAB „Skolvalda“. Atsižvelgiant į tai, kreditorė prašė pakeisti pradinį kreditorių Luminor Bank AS jo teisių perėmėja UAB ,,Vilmstata“.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtino kreditorės UAB ,,Vilmstata“ 631 948,04 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą fizinio asmens M. K. bankroto byloje, o klausimo dėl kreditoriaus pakeitimo nagrinėjimą sustabdė iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-11276-1080/2022 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams UAB ,‚Vilmstata“ ir Luminor Bank AS dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir hipotekos teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis ab initio.
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-1443-275/2022, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties dalį dėl kreditorės UAB „Vilmstata“ 2022 m. kovo 29 d. prašymo nagrinėjimo sustabdymo ir klausimą išsprendė iš esmės – netenkino pareiškėjo M. K. prašymo sustabdyti kreditorės UAB „Vilmstata“ prašymo nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi prašymą tenkino – pradinį kreditorių Luminor Bank AS su 262 065,66 Eur dydžio finansiniu reikalavimu pakeitė jo teisių perėmėja naująja kreditore UAB „Vilmstata“.
8. Teismas nustatė, kad kreditorius Luminor Bank AS ir UAB „Vilmstata“ (naujoji kreditorė) 2022 m. kovo 16 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius Luminor Bank AS perleido UAB „Vilmstata“ savo reikalavimo teises į skolininką M. K., kylančias iš 2006 m. gruodžio 7 d. Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos pakeitimais ir papildymais, įskaitant, bet neapsiribojant, visas pradinio kreditoriaus kaip hipotekos kreditoriaus teises kartu su visomis reikalavimo įvykdymą užtikrinančiomis priemonėmis. 2022 m. kovo 17 d. Hipotekos teisių perleidimo sutartimi Luminor Bank AS perleido UAB „Vilmstata“ teises pagal 2007 m. sausio 18 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. hipotekos sandorius. Teismas konstatavo, kad Luminor Bank AS galiojančia sutartimi perleido UAB „Vilmstata“ įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtintą jo 262 065,66 Eur dydžio finansinį reikalavimą, šalių ginčo dėl reikalavimo dydžio nėra, o nei 2022 m. kovo 16 d. reikalavimo teisiu? perleidimo sutartis, nei 2022 m. kovo 17 d. hipotekos teisių perleidimo sutartis nėra pripažintos negaliojančiomis ab initio. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e2S-1443-275/2022, pateiktus išaiškinimus, teismas pradinį kreditorių Luminor Bank AS pakeitė jo teisių perėmėja naująja kreditore UAB „Vilmstata“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu bankrutuojantis asmuo M. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti UAB „Vilmstata“ prašymą pakeisti pradinį kreditorių Luminor Bank AS su 262 065,66 Eur dydžio finansiniu reikalavimu jo teisių perėmėja UAB ,,Vilmstata“. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2022 m. kovo 16 d. kreditoriaus reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir 2022 m. kovo 17 d. hipotekos teisių perleidimo sutartis, sudarytos pradinio kreditoriaus Luminor Bank AS ir UAB ,,Vilmstata“, teismo laikytos pakankamu pagrindu pakeisti pradinį kreditorių naująja kreditore, negalėjo būti sudarytos ir yra niekinės, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms. 2006 m. gruodžio 7 d. kreditavimo sutartis nėra pasibaigusi ar nutraukta, yra galiojanti, vykdytina, todėl iš šios sutarties kylančių teisių ir pareigų perleidimas imperatyviai draudžiamas subjektui, kuris nėra įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22 (1) straipsnio 1 ir 3 dalis). Dėl to reikalavimo teisės negalėjo būti perleistos UAB ,,Vilmstata“, kuri nėra įrašyta į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Nors dėl 2022 m. kovo 16 d. kreditoriaus reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir 2022 m. kovo 17 d. hipotekos teisių perleidimo sutarties, sudarytų pradinio kreditoriaus Luminor Bank AS ir UAB ,,Vilmstata“, teisėtumo vyksta ginčas civilinėje byloje Nr. e2-11276-1080/2022, kurioje keliamas reikalavimas pripažinti šias sutartis negaliojančiomis ab initio (liet. nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją, imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimas lemia negalimumą šias sutartis sudaryti, o pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog sutartys yra niekinės, turėjo pripažinti ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas), nepriklausomai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-11276-1080/2022. Sandoriai, kurių pagrindu UAB ,,Vilmstata“ yra pateikusi prašymą pakeisti pradinį kreditorių naujuoju, yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis), todėl teismo nutartis turi būti panaikinta, klausimas išspręstas iš esmės ir prašymas dėl kreditoriaus pakeitimo atmestas.
9.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1443-275/2022, kuria buvo atmestas prašymas stabdyti klausimo dėl kreditoriaus teisių perėmimo nagrinėjimą iki civilinės bylos Nr. e2-11276-1080/2022 išnagrinėjimo, nes pastarojoje nutartyje nurodyti motyvai yra nelogiški ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Byloje dėl teisių perleidimo sutarčių nuginčijimo nustatytos aplinkybės turės teisinę reikšmę sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus teisių perėmimo, tarp šių klausimų yra akivaizdus prejudicinis ryšys, todėl tokiu atveju egzistuoja privalomas bylos sustabdymo pagrindas (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012, 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010, 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017). Apeliacinės instancijos teismo padarytos akivaizdžios teisės taikymo klaidos ignoravimas reikštų teisės į teisminę gynybą pažeidimą, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principo paneigimą.
10. Atsiliepime kreditorė UAB „Vilmstata“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
10.1. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių neteisėtumo, nes 2022 m. kovo 16 d. ir 2022 m. kovo 17 d. teisių perleidimo sutartys atitinka visus CK 6.101–6.110 straipsniuose, reglamentuojančiuose reikalavimo teisės perleidimą, nustatytus reikalavimus, yra teisėtos bei galiojančios. Apelianto prievolės mokėjimo terminas pagal kredito sutartį suėjo 2021 m. rugsėjo 9 d., įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. UAB „Vilmstata“ perleistas Luminor Bank AS finansinis reikalavimas bankroto byloje yra patvirtintas įsiteisėjusia 2021 m. lapkričio 29 d. teismo nutartimi. Apeliantui iškėlus bankroto bylą ir teismo procesiniu sprendimu patvirtinus Luminor Bank AS finansinį reikalavimą, apeliantą ir Luminor Bank AS sieję kreditavimo teisiniai santykiai pasibaigė, o vietoj jų atsirado nemokumo proceso šalių – kreditoriaus ir skolininko, teisiniai santykiai, kurie reglamentuojami nemokumo procesui taikytinomis teisės normomis, t. y. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ). Dėl to Luminor Bank AS, kaip finansinės institucijos, teisinis statusas šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės. FABĮ 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad fizinio asmens bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba kitam asmeniui.
10.2. Teisių perleidimo sutartimis nėra pažeisti skolininko teisės ar įstatymų saugomi interesai (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 5 dalis). Tiek Luminor Bank AS, tiek UAB „Vilmstata“ turėjo teisę jas sudaryti be skolininko sutikimo, nes kreditoriaus asmuo skolininkui, ketinančiam sąžiningai vykdyti savo prievoles, neturi turėti jokios esminės reikšmės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 5 dalis). Teisių perleidimu apelianto teisės nebuvo niekaip pažeistos, nes jo prievolė išliko nepakitusi. Be to, perleista apelianto prievolė net nėra ginčijama.
10.3. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl privalomo klausimo nagrinėjimo sustabdymo pagrindo, nes įteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi konstatuota, kad vien tai, jog nagrinėjamu atveju reikalavimų perleidimo sutartys yra ginčijamos kitoje civilinėje byloje, nesudaro pagrindo sustabdyti procesinių teisių perėmimo klausimo sprendimą.
11. Atsiliepime Luminor Bank AS su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad visiškai palaiko UAB „Vilmstata“ išdėstytą poziciją.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas fizinio asmens bankroto byloje patvirtino finansinio reikalavimo turėtojo (kreditoriaus) pasikeitimą (FABĮ 23 straipsnio 4, 7 dalys). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta bei turėtų būti panaikinta, nes UAB ,,Vilmstata“ prašymas dėl kreditoriaus Luminor Bank AS pakeitimo jo teisių perėmėja UAB ,,Vilmstata“ turėjo būti atmestas atsižvelgiant į tai, jog šio prašymo pagrindu esančios kreditoriaus reikalavimų perleidimo sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
14. Vertinant šių apelianto argumentų galimą įtaką pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ar pagrįstumui, būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo kontekstą, susijusį su fizinio asmens bankroto proceso ypatumais. Byloje nustatyta, ir nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartimi apeliantui M. K. iškelta fizinio asmens bankroto byla. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi UAB „Vilmstata“ įtraukta į bankrutuojančio asmens kreditorių sąrašą su 629 497,79 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, o Luminor Bank AS – su 262 065,66 Eur finansiniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, susijusias su nurodytų kreditorių reikalavimų patvirtinimu, paliko nepakeistas. Taigi, kreditoriaus Luminor Bank AS finansinis reikalavimas fizinio asmens bankroto byloje yra patvirtintas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. Apeliantas šios aplinkybės neginčija.
15. Kreditorė UAB „Vilmstata“ pateikė teismui prašymą dėl bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimo, be kitko, prašydama pakeisti pradinį kreditorių Luminor Bank AS su 262 065,66 Eur dydžio finansiniu reikalavimu jo teisių perėmėja UAB „Vilmstata“. Grįsdama šį prašymą, kreditorė pateikė Luminor Bank AS ir UAB ,,Vilmstata“ sudarytas 2022 m. kovo 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius Luminor Bank AS perleido UAB „Vilmstata“ savo reikalavimo teises į skolininką M. K., kylančias iš 2006 m. gruodžio 7 d. Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos pakeitimais ir papildymais, įskaitant, bet neapsiribojant, visas pradinio kreditoriaus kaip hipotekos kreditoriaus teises kartu su visomis reikalavimo įvykdymą užtikrinančiomis priemonėmis, bei 2022 m. kovo 17 d. hipotekos teisių perleidimo sutartį, kuria Luminor Bank AS perleido UAB „Vilmstata“ teises pagal 2007 m. sausio 18 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. hipotekos sandorius. Taigi, teismui buvo pateiktas prašymas pakeisti kreditorių, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimis buvo perleistos reikalavimo teisės pagal sutartis, kurių pagrindu įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinti finansiniai kreditoriaus reikalavimai fizinio asmens bankroto byloje. Apeliantas šios aplinkybės neginčija.
16. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad fizinio asmens bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba kitam asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Perimant materialiąsias civilines subjektyvines teises perimamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, ir nustatęs, jog Luminor Bank AS galiojančia sutartimi perleido UAB „Vilmstata“ reikalavimo teises pagal sutartis, kurių pagrindu įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtintas Luminor Bank AS 262 065,66 Eur dydžio finansinis reikalavimas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti prašymą pradinį kreditorių Luminor Banks AS pakeisti jo teisių perėmėja naująja kreditore UAB ,,Vilmstata“.
17. Šios išvados nepaneigia apelianto teiginiai, kad 2022 m. kovo 16 d. kreditoriaus reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir 2022 m. kovo 17 d. hipotekos teisių perleidimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, negalėjo būti sudarytos, yra niekinės, o teismas, apelianto teigimu, turėjo tai nustatyti ex officio ir atmesti prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo šių sutarčių pagrindu. Minėta, kad perleistas kreditoriaus Luminor Bank AS finansinis reikalavimas bankroto byloje yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Pagal pirmiau aptartas FABĮ nuostatas kreditorius turi teisę perleisti kreditoriaus reikalavimus kitam kreditoriui arba kitam asmeniui. Šalių ginčo dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo ar dydžio nėra, o 2022 m. kovo 16 d. reikalavimo teisiu? perleidimo sutartis ir 2022 m. kovo 17 d. hipotekos teisių perleidimo sutartis nėra pripažintos negaliojančiomis. Reikalavimo sutarčių teisėtumas yra ginčijamas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-11276-1080/2022, kurioje keliamas reikalavimas pripažinti šias sutartis negaliojančiomis ab initio (liet. nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją. Taigi, apelianto keliami klausimai dėl reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo yra kitos civilinės bylos nagrinėjimo objektas, o tol, kol nurodytos sutartys nėra nuginčytos teisės aktų nustatyta tvarka, fizinio asmens bankroto byloje tai nesudaro kliūties spręsti dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto kreditoriaus reikalavimo perleidimo ir kreditoriaus pakeitimo tuo pagrindu. Pabrėžtina, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal FABĮ 23 straipsnio 7 dalį, su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Taigi, tuo atveju, jei reikalavimo perleidimo sutartys būtų nuginčytos kitoje byloje, tai sudarytų pagrindą kelti klausimą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tikslinimo fizinio asmens bankroto byloje.
18. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pats Luminor Bank AS finansinis reikalavimas ar jo dydis būtų ginčijami, šis reikalavimas yra patvirtintas ir įtrauktas į bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Apeliantas, ginčydamas kreditoriaus pakeitimą bankroto byloje, iš esmės nepagrindžia savo teisių bei teisėtų interesų pažeidimo tokiu procesiniu sprendimu bankroto procese. Kaip pagrįstai nurodė UAB ,,Vilmstata“ atsiliepime į atskirąjį skundą, patikslinus kreditorių sąrašą fizinio asmens bankroto byloje, neginčijama apelianto prievolė išliko nepakitusi. Dėl to, kaip minėta, apelianto keliamas klausimas dėl kreditorių sąrašo, nekeičiantis jų reikalavimų apimties, iš esmės nėra tokio pobūdžio klausimas, kuris, nuginčijus sandorius, negalėtų būti sprendžiamas FABĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, prireikus ir esant pagrindui, naudojantis kreditorių sąrašo patikslinimo institutu.
19. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad didelė dalis argumentų, kuriais apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, dėstomi iš esmės nesutinkant su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1443-275/2022, kuria buvo atmestas prašymas stabdyti klausimo dėl kreditoriaus teisių perėmimo nagrinėjimą iki civilinės bylos Nr. e2-11276-1080/2022 išnagrinėjimo. Apelianto teigimu, egzistuoja privalomas bylos sustabdymo pagrindas, o pirmosios instancijos teismas neturėjo atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus. Kaip teisingai nurodė pats apeliantas, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartis yra neskundžiama (CPK 339 straipsnis), todėl klausimas dėl prašymo pakeisti kreditorių ir civilinės bylos Nr. e2-11276-1080/2022 ryšio bei pagrindo stabdyti kreditoriaus pakeitimo klausimo nagrinėjimą iki nurodytos bylos išnagrinėjimo (ne)buvimo yra išspręstas minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus.
20. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo teiginiai pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Kreditorė UAB „Vilmstata“ prašo priteisti iš apelianto apeliacinės instancijos teisme už advokato pagalbą patirtas bylinėjimosi išlaidas – 900 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir 225 Eur už susijusius teisinius veiksmus, viso – 1 125 Eur, plius PVM, t. y. 1 361,25 Eur (DOK-27062). Grįsdama patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, pateikia advokato suteiktų paslaugų ataskaitą, mokėjimus patvirtinančius dokumentus.
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl maksimalaus užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.15, 8.16, 8.20 punktus, atsivželgiant į taikytiną Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (1 729,9 Eur), už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą atlygintinas maksimalus patirtų išlaidų dydis – 691,96 Eur, už kitas paslaugas – 259,49 Eur, iš viso – 951,45 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą, UAB ,,Vilmstata“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instencijos teisme atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių neviršijantį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 951,45 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Vilmstata“ (juridinio asmens kodas 300044576) iš pareiškėjo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 951,45 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Latvelė