Civilinė byla Nr. 3K-3-417/2006

                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1

                                                                                                           (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. birželio 21 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Broniaus Pupkovo (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovams D. R., A. N., O. N. dėl dalies buto pirkimo-pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia ir teisių perkėlimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovas K. L. teismo prašė pripažinti negaliojančia 2003 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, perkelti jam minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje esančias pirkėjo teises ir pareigas bei įpareigoti ieškovą išmokėti atsakovui D. R. 8000 Lt, t. y. pinigų sumą, kuri buvo sumokėta parduodant buto dalį.

              Ieškovas nurodė, kad 1999 m. spalio 20 d. teismo sprendimu buvo nutraukta jo ir buvusios sutuoktinės V. L. santuoka bei padalytas santuokoje įgytas turtas - ginčo butas – abiem po 1/2 dalį. Ieškovas nuosavybės teise valdo kambarį Nr. 4, o kambarį Nr. 5 nuosavybės teise valdė atsakovai A. ir O. N., kurie 2003 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jį pardavė atsakovui D. R. Koridorius, vonia ir virtuvė yra bendrojo naudojimo patalpos. Ieškovo teigimu, jam, kaip buto bendraturčiui, turėjo būti pasiūlyta pasinaudoti pirmenybės teise perkant ginčo buto dalį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų

              Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

              Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė buvo padalyta atidalijimo būdu. Po santuokos nutraukimo jie netapo bendraturčiais, todėl CK 4.79 straipsnio 1 dalies reikalavimai, sprendžiant šalių ginčą, netaikytini. Be to, teismas, atsakovo prašymu taikė ieškinio senatį, nurodydamas, kad ieškovas kreipėsi į teismą, praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą ir neprašė jo atnaujinti.

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 29 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino.

              Kolegija nustatė, kad teismas 1999 m. spalio 20 d. sprendimu padalijo ginčo butą į du atskirus kambarius, o kitas patalpas paliko šalims naudotis bendrai, todėl negalima teigti, kad įvyko atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.80 straipsnio nustatyta tvarka ir būdu. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovas, kaip bendraturtis, turėjo pirmenybės teisę pirkti parduodamą buto dalį ta kaina, kuria ji buvo parduota ir tomis pačiomis sąlygomis, tačiau jam apie ketinimą parduoti nekilnojamąjį turtą, įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pranešta (CK 4.79 straipsnio 1, 2 dalys).

              Kolegija sprendė, kad teismas, atmesdamas ieškinį, nenustatė ieškovo pažeistos teisės, todėl neturėjo pagrindo svarstyti ieškinio senaties klausimo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu atsakovas D. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 29 d. sprendimą. Kasacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:

              1. Kolegija nepagrįstai nurodė, kad ieškovas ir atsakovas yra bendraturčiai. Ši kolegijos išvada prieštarauja materialinėms teisės normoms ir padaryta pažeidžiant CPK 185 straipsnį bei prieštaringomis faktinėmis aplinkybėmis. Byloje pateikti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai: ieškovas K. L. įregistruotas savininku kambario Nr. 4, esančio (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, o kasatorius yra įregistruotas savininku kambario Nr. 5, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtuose išrašuose nenurodyta, kad turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o tiek ieškovui, tiek kasatoriui yra įregistruotos atskiros daiktinės teisės į atskirus objektus. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnį ieškovas ir kasatorius nėra bendraturčiai.

              2. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl bendrosios dalinės nuosavybės padaryta nepritaikius Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Kasatoriui asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos yra suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

              3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, nepagrįstai atnaujino ieškovui ieškinio senaties terminą, nes toks prašymas nebuvo pateiktas. Teismas savo iniciatyva negalėjo spręsti be ieškovo prašymo ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo.

              Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas K. L. prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka. Kadangi ieškovas yra atsakovo turto atžvilgiu bendraturtis, tai 2003 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties šalys turėjo ieškovui pasiūlyti pirkti dalį buto jų nurodyta kaina.

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

              CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad kasacinis teismas peržiūri teismų priimtus sprendimus ir nutartis, jeigu yra nustatytas materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinis teismas peržiūri įsiteisėjusius teismo sprendimus tik teisės taikymo aspektu. Fakto klausimų šis teismas nenagrinėja, tačiau yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų bylos aplinkybių.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepagrįstai ginčo teisinio santykio šalims taikė bendraturčių statusą. Kasatoriaus nuomone, jis nėra bendraturtis ieškovo K. L. turto atžvilgiu, nes jam nuosavybės teise priklauso kambarys, esantis bendrame bute. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai yra teisės klausimas, dėl kurio kasacinis teismas privalo pasisakyti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. spalio 20 d. sprendimu nutraukdamas K. L. ir V. L. santuoką, padalijo santuokos metu įgytą turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas V. L. priteisė kambarį Nr. 5, o atsakovui – Nr. 4, tačiau koridorių, vonią ir virtuvę priteisė šalims bendrai naudotis. V. L. jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį kambarį pardavė kitam asmeniui, po to šį turtą dar kartą perpardavus, jį įgijo atsakovas D. R.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad asmenys, valdantys bendrai kokias nors patalpas ar jų dalis, yra bendratučiai. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kad kiekvienas iš jų valdo dar ir tam tikras atskiras patalpas nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju, skirtingai nei teigia kasatorius, visiškai neturi reikšmės aplinkybė, kad šalys nuosavybės teise valdo atskirus buto kambarius, nes nustatant jų, kaip bendraturčių, statusą, svarbu yra nustatyti, ar yra patalpų, kurias jie valdo kartu. Kadangi šalys bendrai valdo buto bendrojo naudojimo patalpas, todėl be jokios abejonės jie yra bendraturčiai.

Byloje nustatyta, kad šiuo metu kambario Nr. 5 savininkas yra D. R., kuris pagal 2003 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį jį įgijo iš buvusių savininkų - atsakovų A. ir O. N. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kambarys buvo parduotas pažeidžiant įstatymo nustatytus reikalavimus, nes nebuvo pasiūlytas pirkti bendraturčiui K. L. (CK 4.79 straipsnis).

              CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendratučiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Tuomet, jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 straipsnio 3 dalis).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra suformavęs CK 4.79 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką nagrinėjant civilines bylas. Teisėjų kolegija 2005 m. kovo 9 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005 konstatavo, kad CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai bendraturtis parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Šia įstatymine teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį. Kolegija sprendė, kad dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įgijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis. 

              Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovas, kaip bendraturtis, turėjo pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir tomis pačiomis sąlygomis, tačiau jam apie ketinimą parduoti nekilnojamąjį turtą įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pranešta. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teisės normas.

              Visi kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 sprendimą palikti nepakeistą.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Pranas Žeimys

                                                                                                                Virgilijus Grabinskas

                                                                                                                                            Bronius Pupkovas