Civilinė byla Nr. e2A-73-755/2023

                                Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01372-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.9; 3.3.1.18.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos ir Dalios Pranckienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VR Electric“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022-08-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VR Electric“ patikslintą ieškinį atsakovams T. S. ir R. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė solidariai iš atsakovų T. S. ir R. R. (toliau ir atsakovai) priteisti : 1) 8 535,80 Eur žalos atlyginimą; 2) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „VR Electric“, atstovaujama (duomenys neskelbtini), ir UAB „Elkera“ (toliau ir Bendrovė), atstovaujama tuometinio (duomenys neskelbtini), sudarė ilgalaikę pirkimo - pardavimo sutartį (toliau ir Sutartis), pagal kurią susitarė atitinkamai parduoti ir pirkti prekes bei paslaugas Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Už prekes UAB „Elkera“ turėjo atsiskaityti pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas - faktūras per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrašymo dienos, pinigus pervedant į Sutartyje nurodytą ieškovės sąskaitą.

3.       Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) pateikė UAB „Elkera“ prekių ir išrašė PVM sąskaitas -faktūras už 8 535,80 Eur. Bendrovė už prekes tesumokėjo 222,58 Eur. Likęs įsiskolinimas sudaro 8 313,22 Eur.

4.       Ieškovė (duomenys neskelbtini) išsiuntė prašymą Bendrovei grąžinti prekes, už kurias ji nėra atsiskaičiusi. Elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) iš naujojo Bendrovės (duomenys neskelbtini), pareigas pradėjusio eiti (duomenys neskelbtini), gavo atsakymą, kuriame nurodyta, jog prekių UAB „Elkera“ sandėlyje nei buhalteriškai, nei fiziškai nėra, o pati Bendrovė yra nemoki.

5.       Atsakovai, t.y. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini), kuomet buvo išrašytos 5 iš 6 sąskaitų – faktūrų už prekes, bei (duomenys neskelbtini), buvęs (duomenys neskelbtini), kurio vadovavimo metu suėjo sąskaitose – faktūrose nurodyti atsiskaitymo su ieškove terminai, pilnai neatsiskaitę už prekes, galimai jas sumontavo nežinomuose statybos objektuose ir iš to gavo finansinę naudą.

6.       Šių asmenų civilinę atsakomybę grindžia tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštos knygos nuostatomis, tiek Akcinių bendrovių įstatymu. Kadangi atsakovų veiksmai realizuojant produkciją, nepriklausančią UAB „Elkera“ nuosavybės teise, negali būti vertinami kaip atitinkantys bonus pater familias standartą, taikomą juridinio asmens vadovui (-ams), todėl jie laikytini asmeniškai atsakingais už ieškovei, tokiais savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

7.       Nurodė, kad UAB „Elkera“ kasdienėje veikloje, taip pat priimant įvairius sprendimus aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmai 2022-08-08 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 1 410 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui T. S., ir 1 800 Eur atsakovui R. R., 6,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

9.       Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs kasacinio teismo išaiškinimus dėl kreditoriaus galimybių reikšti tiesioginį ieškinį Bendrovės vadovams, deliktinės civilinės atsakomybės taikymui reikšmingą teisinį reguliavimą, ir įvertinęs, kad UAB „Elkera“ bankroto byloje nėra nustatyta aplinkybių dėl tyčinio bankroto, sprendė, kad reikalavimai atsakovams nepagrįsti.

10.       Teismas darė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai kiekvienas atskirai ar kartu bendrai priėmė prekes neketindami, ar nenorėdami už jas atsiskaityti. Pagal Sutarties nuostatas UAB „Elkera“ turėjo teisę atsiskaityti už prekes po kurio tai laiko, ieškovė patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) sąskaitą ši Bendrovė yra apmokėjo.

11.       Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl Bendrovės akcininkų ir vadovų kaitos aktualiu laikotarpiu yra sudėtinga identifikuoti už atitinkamas veiklos sritis atsakingus asmenis. Įmonės veikla buvo gana intensyvi, ji atliko darbus įvairiuose objektuose. Atsakovas (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad jam tapus (duomenys neskelbtini), ėmė aiškėti, kad įmonės finansinė padėtis sunki, sąskaitose nebuvo pinigų, kadangi su bendrove neatsiskaitė už jos darbus kituose objektuose.

12.       Teismas atsižvelgė ir į T. S. paaiškinimus, kad visais klausimais tarėsi su R. R., trūkstant finansų, pirmiausiai buvo atsiskaitoma su darbuotojais, po to mokami mokesčiai ir apmokamos senesnių kreditorių sąskaitos.

13.       Pagal atsakovo paaiškinimus, iš ieškovės gautos prekės sumontuotos Čiurlionio muziejuje ir paukščių fermoje. Visi dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui.

14.       Teismas atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) elektroninio laiško kopijos turinys rodo, kad L. K. paprašius, T. S. pateikė 12 tiekėjų sąrašą, su atidėtais mokėjimais bei susidariusiomis skolomis, tarp kurių ketvirtoje eilutėje yra ieškovė. Teismas, apibendrinęs UAB „Elkera“ bankroto bylos ir Bendrovės atžvilgiu inicijuotų teisminių procesų dėl atsiskaitymų nevykdymo duomenis, nenustatė pagrindo išvadai, kad atsakovų neteisėti veiksmai būtų buvę nukreipti tiesiogiai į ieškovę, t. y. neatsiskaitoma pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas būtent tik su ja. 

15.       Teismas sprendė, kad bankrutavusi Bendrovė neteko galimybės atsiskaityti su ieškove dėl bendro skolininkės mokumo sumažėjimo ir galiausiai nemokumo, kuris vienodai paveikė tiek ieškinį pareiškusią kreditorę (ieškovę), tiek kitus juridinio asmens kreditorius.

16.       Teismas nustatė, kad įmonės finansinė padėtis ėmė blogėti nuo 2018 m. liepos-rugpjūčio mėnesio, iki 2019 m. birželio mėnesio įmonė dirbo nuostoliai, tretieji asmenys neatsiskaitinėjo, kas privedė prie nemokumo būsenos.  T. S. nurodytas aplinkybes, kad atsiskaitant nebuvo pažeidžiamas kreditorių ar mokėjimo eiliškumas, pripažino pagrįstomis.

17.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovės, kaip trečios eilės kreditorės 9 061,41 Eur finansinis reikalavimas buvo pakartotinai patvirtintas 2020-01-09 teismo nutartimi Bendrovės nemokumo (bankroto) byloje. Reikalavimas yra tarp Bendrovės trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų.

18.       Kadangi atsakovai ir liudytojas L. K. patvirtino, kad UAB „Elkera“ darbus, kuriems buvo naudotos ieškovės patiektos prekės, atliko įvairiuose statybos objektuose, tai ieškovės argumentus dėl jų grąžinimo teismas atmetė. 

19.       Teismas atskirai vertino ir tai, kad Sutarties sąlygose neatsiskaitymas už prekes nebuvo įvardytas kaip pagrindas reikalauti tokias prekes sugrąžinti. Sutarties 6.3 punkte buvo nustatytas delspinigių sankcija už nesavalaikį atsiskaitymą, t.y. šalys pasirinko netesybas, kaip sankciją už Sutarties pažeidimą. Ieškovės reikalavimą ikiteisminėje stadijoje sudarė pagrindinė skola pagal PVM sąskaitas - faktūras ir delspinigiai, o ne prekių grąžinimas. Pastebėjo, jog pagal Sutarties reikalavimus prekių grąžinimui jos galėjo būti grąžinamos tik išimtiniais atvejais.

20.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo galimai pažeistoms teisėms ginti pasirinko reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir jį nukreipė į atsakovus, o ne reikalavo priteisti skolą iš bankrutuojančios UAB „Elkera“. Pagal Kauno apygardos teismo 2021-05-20 įsiteisėjusios nutarties civilinėje byloje Nr. e2-958-254/2021 duomenis, BUAB „Elkera“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš T. S. 11 086,79 Eur nuostolių (žalos) atlyginimą ir 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš L. K. - 33 018,69 Eur nuostolių (žalos) atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Toje byloje sudaryta taikos. Atsakovai įsipareigojo sumokėti lėšas bankrutuojančios UAB „Elkera“ nemokumo administratoriaus reikalavimams dėl žalos, kurias pagal įstatymo nuostatas bankroto administratorius turėjo pareigą naudoti UAB „Elkera“ bankroto procedūroms atlikti, o atitinkamai ir paskirstyti lėšas kreditorių reikalavimams tenkinti (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

21.       Teismas darė išvadą, kad patenkinus ieškinį (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, susiklostytų dvigubos atsakomybės situacija. Atsižvelgęs į teismui pateiktą (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) susirašinėjimą, teismas vertino, kad atsakovas dėjo pakankamas pastangas, kad įmonė tęstų veiklą.

22.       Teismas sutiko su atsakovo R. R. argumentu, jog visi ieškinyje nurodytų sąskaitų mokėjimo terminai suėjo Bendrovės (duomenys neskelbtini) jau nebeesant ir neturint galimybės valdyti Bendrovės finansus. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė kada tiksliai ir kokiais konkrečiais veiksmais ar pastarojo atsakovo sprendimais galėjo būti padaryta tiesioginė žala būtent ieškovei.

23.       Konstatavęs, kad byloje nenustatyta vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu teismas ieškinį atmetė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

24.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022-08-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovų solidariai ieškovės naudai 8 313,22 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

25.       Nurodo, kad netiesioginio ieškinio instituto taikyti neprašė, o kaip bankrutavusios (ir išregistruotos) UAB „Elkera“ kreditorė, kurios reikalavimas nebuvo patenkintas bankroto byloje, pateikė buvusiems jos vadovams tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tokią galimybę numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnio nuostatos ir kasacinio teismo praktika.

26.       Teismas nepasisakė nei dėl vienos iš būtinųjų sąlygų, apibrėžtų teismų praktikoje, reikalingų tokio ieškinio tenkinimui, bei reikalavimus atmetė kitais teisiniais pagrindais, kurių ieškovė nei reikalavo taikyti, nei įrodinėjo. Teismas išėjo iš ieškinio ribų ir analizavo ne deliktinės, o sutartinės atsakomybės sąlygas bei pasisakė dėl visiškai kitų teisinių žalos atlyginimo pagrindų.

27.       Nurodo, kad kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos yra sietina ne su įmonės nemokumo stadija, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala.

28.       Nagrinėjamu atveju yra nustatytini visi būtinieji požymiai, kuriems esant yra galimybė pripažinti juridinio asmens valdymo organą (-us) atsakingais už kreditoriui padarytą individualią žalą.

29.       Atsakovai, žinodami, jog Bendrovė neturi nuosavybės teisės į prekes, jų neišsaugojo, galimai jas sumontavo nežinomuose statybos objektuose ir/arba pasisavino, iš to gavo finansinę naudą. Tokiais veiksmais žala buvo padaryta ne visiems kreditoriams, o individualiai tik apeliantei. Faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovų tikslais, nustatymas neturi teisinės reikšmės, todėl teismas nepagrįstai tai įvardina kaip vieną iš esminių ieškinio atmetimo pagrindų.

30.       Žala, padaryta tiesiogiai apeliantei, negali būti siejama su išvestine žala kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo. Atsakovų neteisėti veiksmai yra susiję su apeliantei nuosavybės teise priklausančio turto neišsaugojimu.

31.       Teismas ignoravo prie (duomenys neskelbtini) tripliko pridėtus elektroninius susirašinėjimus, iš kurių matyti, kad Bendrovėje buvo įprasta prekes iš tiekėjų priimti su atsiskaitymo atidėjimais. Atsakovai taip pat patvirtino, jog prekių nesandėliuodavo, o iš karto veždavo montuoti į statybos objektus. Todėl mano, kad pirmosios instancijos išvada, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovai, tiek kiekvienas atskirai, tiek kartu bendrai priėmė prekes neketindami ar nenorėdami už jas atsiskaityti, nepagrįsta. Bendrovė iš apeliantės priėmė prekes žinodama, jog pastarosios bus sunaudotos dar iki pilno atsiskaitymo, taip pažeidžiant ieškovės teisę į nuosavybės neliečiamumą.

32.       Bylos duomenys rodo, kad Bendrovė vėliausiai nuo 2018 m. rugpjūčio nebebuvo pajėgi atsiskaityti su savo darbuotojais; lėšomis, gautomis už atliktus darbus, galimai dengė senus įsiskolinimus, t. y. su tiekėjais sudarinėjo sutartis žinodama, jog neturi finansinių pajėgumų atsiskaityti už prekes.

33.       Vertinimu, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai davė pavedimus atlikti mokėjimus pažeidžiančius mokėjimo eiliškumą ar išimtinai kitiems kreditoriams, teismas ne tik išėjo už ieškinio ribų, bet siekė paneigti argumentus, kuriais ieškovė negrindė reikalavimų. Nesutinka, kad siekiant įrodyti neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, privalu įrodyti CK 6.9301 straipsnio pažeidimą.

34.       Teismo vertinimas, kad neapmokėtų ieškovei priklausančių prekių panaudojimas Bendrovės statybos objektuose, negali būti laikomas neteisėtu, yra nepagrįstas. Juolab, kad byloje nėra įrodymų kokiuose objektuose buvo sumontuotos prekės.

35.       Atsakovų civilinė atsakomybė yra kildinama iš delikto, o ne iš sutartinės atsakomybės pažeidus Sutartį, todėl nepaisant to, jog Sutartyje nebuvo numatyta apeliantės teisė reikalauti Bendrovės grąžinti prekes, už kurias nebuvo atsiskaityta, atsakovų neteisėti veiksmai yra laikomi baigtais nuo apeliantės absoliučios teisės į nuosavybę pažeidimo.

36.       Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2- 958-254/2021 sudarytos tarp Bendrovės ir T. S. taikos sutarties teisinės reikšmės nagrinėtai civilinei bylai, yra teisiškai ydinga. Nors teismas vadovavosi sudarytos taikos sutarties faktu, tačiau civilinės bylos Nr. e2-958-254/2021 prie šios civilinės bylos neprijungė ir nepasisakė, ar minėtoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimas gali būti laikomas tapačiu ieškovės reikalavimui.

37.       Tai, jog apeliantės finansinis reikalavimas Bendrovės bankroto byloje nebuvo patenkintas, nedavė pagrindo spręsti, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-958-254/2021 priimti procesiniai sprendimai galėtų turėti įtakos šios bylos sprendimo priėmimui, nes ieškovė nebuvo minėtos bylos šalimi, dėl šio klausimo kreditorių susirinkimas nebuvo šaukiamas.

38.       Pasisakydamas, kad ieškinio tenkinimu (duomenys neskelbtini) atžvilgiu būtų pažeistas dvigubos atsakomybės negalimumo principas, teismas ex officio privalėjo įvertinti faktinį ir teisinį nemokumo administratoriaus pateikto ieškinio pagrindą.

39.       Nemokumo administratorius, atstovaudamas Bendrovę, ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo grindė tuo, jog jie savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo ir tokiu būdu sukėlė Bendrovei žalą, kuri šiame ieškinyje yra apskaičiuojama kaip kreditorinių reikalavimų sumos ir įsiskolinimų (savo kreditoriams) (duomenys neskelbtini) dienai skirtumas. Tad nėra pagrindo spręsti apie ieškinių (duomenys neskelbtini) atžvilgiu tapatumą aptariamose bylose.

40.       Nesutinka, kad visi ieškinyje nurodytų sąskaitų mokėjimo terminai suėjo atsakovui (duomenys neskelbtini) jau nesant ir neturint galimybės valdyti bendrovės finansus. (duomenys neskelbtini) sutartis buvo sudaryta vadovaujant (duomenys neskelbtini). Pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), t.y. kiek daugiau nei vieno mėnesio laikotarpiu dalis prekių puvo paimta bei priimta (duomenys neskelbtini) (iki (duomenys neskelbtini)), o kita dalis – (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini)).

41.       (duomenys neskelbtini) paaiškinimai atskleidė, jog sprendimus kartu priimdavo (duomenys neskelbtini). Konstatuotinas žalos nedalomumas bei atsakovų veiksmų bendrumas objektyviąja prasme, todėl dėl žalos ieškovei jie turi atsakyti solidariai.

42.       Atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

43.       Nurodo, kad ieškovė nepagrindė aplinkybės, kad jau prekių įsigijimo metu atsakovai buvo suplanavę su ja neatsiskaityti. Tai paneigia faktas, kad su ieškove už prekes buvo iš dalies atsiskaityta.

44.       Teismas, vertindamas ieškovo ir Bendrovės santykius, o kartu ir atsakovų veiksmus, privalėjo vadovautis Sutarties nuostatomis. Sutinka su teismo atliktu Sutarties nuostatų vertinimu ginčo santykiuose. Pirminis ieškovės reikalavimas buvo pateiktas dėl skolos ir delspinigių apmokėjimo, kas rodo Sutarties sudarymo tikslą.

45.       Bendrovei elektros prekės buvo būtinos darbams/užsakymams vykdyti. Reikalavimą grąžinti prekes ieškovė pareiškė tik praėjus daugiau nei pusei metų. Sutartis nenumatė prekių, kuomet už jas laiku neatsiskaitoma, grąžinimo. Apeliantė pati Sutartyje nustatydama tam tikras sąlygas, turėjo suprasti, kad parduodamos prekės pirkėjo nebus sandėliuojamos ir bus naudojamos, labai tikėtinai, ir prieš atsiskaitant už jas.

46.       Bendrovė ir jos vadovai veikė teisėtai ir nesiekė ieškovės prekių pasisavinti ar panaudoti ne Bendrovės veiklai. Ieškovė turėjo įrodyti prekių panaudojimą asmeninėms Bendrovės akcininkų ir vadovų reikmėms, kitus neteisėtus veiksmus, nukreiptus tiesiogiai į ieškovę.

47.       Visi ieškinyje nurodytų sąskaitų mokėjimo terminai suėjo atsakovui jau nesant (duomenys neskelbtini). Ieškovė neįrodė, kada tiksliai ir kokiais konkrečiais veiksmais ar atsakovo (duomenys neskelbtini) sprendimais galėjo būti jai padaryta tiesioginė žala.

48.       Atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

49.       Nurodo, kad UAB „Elkera“ susidūrė su finansiniais sunkumais, galimai buvo nemoki, mokumo neatstatė, turimo turto būtų neužtekę padengti visų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo.

50.       Elektros prekės yra eksploatacinės, tiek jų pardavimas, tiek pirkimas yra verslo rizika. Apeliantė nepagrindė atsakovo veiksmų nesąžiningumo.

51.       Nusipirktų elektros prekių panaudojimas įvairiuose darbų atlikimo objektuose vertintinas kaip protingas ir situacijai adekvatus sprendimas, užtikrinęs Bendrovės funkcionavimą ir pajamų gavimą. Bendrovė atsiskaitė už prekes pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą bei iš dalies padengė (duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ką pagrindžia (duomenys neskelbtini) elektroninis pranešimas. (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške buvo nurodyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas (duomenys neskelbtini), suma 1 277,52 Eur, kuri laikoma taip pat apmokėta, nes priešingų įrodymų ieškovė nepateikė.

52.       Suėjus PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminams, Bendrovė nebuvo pajėgi atsiskaityti su ieškove, nes su UAB „Elkera“ neatsiskaitė užsakovai/rangovai, o nupirktų elektros prekių nebuvo galima grąžinti, nes jų fiziškai įmonėje nebuvo.

53.       Ieškovės finansinis reikalavimas patvirtintas bankroto byloje. (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo nuo (duomenys neskelbtini). Vertinant, kad pasak ieškovės atsakovų neteisėti veiksmai yra prekių neišsaugojimas, svarbu tai, kad šis atsakovas negalėjo daryti įtakos iki (duomenys neskelbtini) nupirktų prekių išsaugojimui.

54.       Prašymas (duomenys neskelbtini) grąžinti prekes surašytas (duomenys neskelbtini), kai tikėtis grąžinimo, jau nebuvo galima. Pagal Sutartį prekių grąžinimui yra numatyti reikalavimai.

55.       Ieškovės Bendrovei pateiktas (duomenys neskelbtini) priminimas dėl atsiskaitymo parodo, kad reikalavimą sudarė pagrindinė skolos pagal PVM sąskaitas - faktūras ir delspinigių sumokėjimas, o ne prekių grąžinimas.

56.       Atsakovas (duomenys neskelbtini) dėjo maksimalias pastangas, kad įmonė tęstų veiklą. Susirašinėjimuose tarp jo ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) matyti, kad pastarasis duodavo nurodymus dėl prekių pirkimo, naujų tiekėjų paieškų, atsiskaitymų su kreditoriais, kreipimosi dėl skolų išieškojimo, objektų paieškos, dalyvavimo viešuose konkursuose, net derino kuriuose objektuose ir kiek įmonės darbuotojų dirbs ir t.t.

57.       Priešingai nei teigia apeliantė, susirašinėjimuose neįžvelgtini tyčiniai veiksmai ar nesąžiningumas jos atžvilgiu.

58.       Nesutinka su ieškove, kad teismas, nagrinėdamas bylą, išėjo už jos nagrinėjimo ribų. Kadangi ieškovės procesinė pozicija buvo suprantama kaip Bendrovės neatsiskaitymas išskirtinai su ja, todėl buvo vertinti visi įrodymai ir paaiškinimai, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti tokius teiginius. Atsakovai buvo nurodę, kad su tiekėjais buvo atsiskaitinėjama dalimis, kai būdavo gaunami apmokėjimai iš užsakovų už atliktus darbus.

59.       Atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktiką bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, bet tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus, ar didelio neatsargumo.

60.       Pats veiksmas, kai prekės už kurias nebuvo atsiskaityta, buvo panaudotos statybos objektuose negali būti laikomas neteisėtu. Atsakovas atlygino žalą bankrutuojančiai įmonei, kurios kreditorinį reikalavimą sudarė ir ieškovės reikalavimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

61.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas.

62.       Ieškovė prašė prijungti prie bylos naują įrodymą - BUAB „Elkera“ nemokumo administratoriaus pareikštą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-958-254/2021, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi duomenimis, kurie gali būti nustatyti tik susipažinus su šiuo dokumentu.

63.       (duomenys neskelbtini) dėl naujo įrodymo prijungimo, atsiliepime pozicijos nėra pareiškęs. (duomenys neskelbtini) prieštaravo tokio dokumento prijungimui, pažymėjęs, kad dar (duomenys neskelbtini) prašymu „Dėl papildomų įrodymų pateikimo“ pateikė pirmosios instancijos teismui (duomenys neskelbtini) taikos sutarties kopiją tarp bankroto administratoriaus „Tigesta“ ir (duomenys neskelbtini) minėtoje byloje, teismo nutartį ir paaiškinimus dėl pateiktų rašytinių įrodymų. Apeliantė neprieštaravo dėl minėtų rašytinių įrodymų prijungimo ir nepageidavo civilinės bylos Nr. e2-958-254/2021 medžiagos prijungimo ar susipažinimo nei su civilinės bylos medžiaga, nei su administratoriaus pareikštu ieškiniu.

64.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrindė dėl kokių priežasčių šio dokumento ji negalėjo pateikti savalaikiai, t.y. pirmosios instancijos teismui. Argumentacija, susijusi su tuo kaip apeliantė, būdama UAB „Elkera“ kreditorė, įgyvendino/ ar neįgyvendino savo procesines teises šios Bendrovės nemokumo procese, nesuponuoja tokio prašymo pagrįstumo. Kita vertus, iš (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismui (duomenys neskelbtini) pateikto prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo, taikos sutarties ir (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-958-254/2021, yra aišku kokiais pagrindais ir koks buvo siekiamas procesinis tikslas BUAB „Elkera” nemokumo administratoriaus UAB „Tigesta“ (duomenys neskelbtini) pateiktu ieškiniu atsakovų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Pagal šį ieškinį yra priimti procesiniai sprendimai civilinėje byloje Nr. e2-958-254/2021, t.y. priimtos nutartys patvirtinti taikos sutartis. Pats ieškinys pareikštas dėl atsakovų – (duomenys neskelbtini), kaip Bendrovės (duomenys neskelbtini) aplaidaus elgesio, įstatymais nustatytų pareigų nevykdymo ir neveikimo laiku nesikreipiant į teismą dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, dėl ko (duomenys neskelbtini) ir jos kreditoriai patyrė nuostolių (žalos). Tad apeliantės pateikiamo dokumento būtinybė, beje teismui turint galimybę pačiam naudoti duomenis iš viešų registrų, tarp jų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nėra pagrįsta, todėl teisėjų kolegija atsisako jį priimti.  

Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė (pardavėja) ir UAB „Elkera“ (pirkėja) (duomenys neskelbtini) sudarė ilgalaikę prekių pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sutartis). Sutarties 4.2 punktas numatė, kad pirkėjas atsiskaito su pardavėju už patiektas prekes pagal pardavėjo išrašytas PVM sąskaitas – faktūras per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos. Pagal 4.3 punktą pirkėjui suteikiamas 2 500 Eur maksimalus prekinis kredito limitas. Taip pat numatyta, kad sutarties galiojimo metu bendra nupirktų ir neapmokėtų prekių suma negali viršyti šio limito. Nuosavybės teisė į prekes pirkėjui pagal Sutarties 5.1 punktą pereina po visiško atsiskaitymo pardavėjui už jas. Sutarties pagrindu ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) pateikė UAB „Elkera“ prekes ir išrašė PVM sąskaitas faktūras 8 535,80 Eur sumai. (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 796,85 Eur; (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 813,50 Eur; (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita- faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 089,00 Eur; (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 35,21 Eur; (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita- faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 3 786,62 Eur; (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 14,62 Eur. (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dalinai apmokėta. (duomenys neskelbtini) pareigas nuo (duomenys neskelbtini) ėjo (duomenys neskelbtini), kuris ir atstovaudamas Bendrovę pasirašė aptariamą Sutartį su ieškove. Nuo (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo - (duomenys neskelbtini).

Iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad 2019-06-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1603-254/2019, UAB „Elkera“ iškelta bankroto byla. Bendrovės administratore paskirta UAB „Tigesta“. To paties teismo 2020-01-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-583-254/2020 UAB „Elkera“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei pakartotinai patvirtintas jos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, įskaitant ir UAB „VR Electris“, kaip trečios eilės kreditorės, finansinį reikalavimą 9 061,41 Eur (8 313,22 Eur skola ir 748,19 Eur netesybos) sumai. Kauno apygardos teismo 2021-10-05 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. B2-279-254/2021, nurodoma, kad, vykdant bankroto procedūras, buvo gauta 21 758,52 Eur, bet jų neužteko administravimo išlaidoms padengti, liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Nesant lėšų ar turto, iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, nuspręsta pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Elkera“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

65.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas Bendrovės kreditorės tiesioginis ieškinys Bendrovės vadovams dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, ir, kad tokie veiksmai buvo nukreipti į ieškovę jai padarant žalą, dėl ko atitinkamai nenustatė sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti visumos. Priešingai nei nurodo apeliantė, ši išvada yra pagrįsta detalia šalių procesinės pozicijos dėl ieškinio reikalavimų, pateiktų į bylą įrodymų, ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos analize bei motyvuotu įvertinimu pagal procesinės teisės reikalavimus.

Kaip teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas, deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ginčo, kad pagal 2018-07-03 ilgalaikę prekių pirkimo – pardavimo sutartį UAB „Elkera“ pilnai neatsiskaitė su ieškove nėra. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad UAB „Elkera“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Šiuo atveju reikšminga tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2017-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).

Kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (LAT 2021-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-7-30-969/2021).

Civilinės bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą – ieškovo arba atsakovo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje) nurodytas reikalavimų pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas, 143 straipsnio 3 dalis), tad atsižvelgiant į ieškovės procesinę poziciją suformuluotą jos procesiniuose dokumentuose ir faktines bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra aktualus pirmasis atvejis.

Kai atsakovui (-ams) bendrovės vadovui (-ams) pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (LAT 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-114-378/2017). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei, numatytos CK 2.87 straipsnio 7 dalyje, pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (LAT 2018-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018).

Aptartų kasacinio teismo išaiškinimų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, akivaizdu, kad apeliantė turėjo teisę pareikšti tiesioginį ieškinį atsakovams, ko nekviestionavo ir pirmosios instancijos teismas. Tokie pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumai, kaip ,kad motyvuojamoje dalyje nurodyta, ginčo klausimui neaktuali kasacinio teismo praktika, susijusi su netiesioginio ieškinio instituto klausimu (CK 6.68 straipsnis), nepagrindžia apeliantės argumentų, kad teismas spręsdamas šalių ginčą neįsigilino nei į apeliantės reikalavimų pobūdį, nei į teisinę argumentaciją, grįstą aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tiesioginio ieškinio tenkinimui būtinųjų sąlygų, apibrėžtų teismų praktikoje, o ieškinio reikalavimus iš esmės atmetė teisiniais pagrindais, kurių ieškovė neprašė taikyti ir jų neįrodinėjo.

Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas teisinį ginčo situacijos vertinimą, priešingai nei vertina apeliantė, turėjo procesinę pareigą atsižvelgti tiek į ieškovę su Bendrove siejusius sutartinius teisinius santykius, tiek į susiklosčiusią bendradarbiavimo tarp jų praktiką, tiek į apeliaciniame skunde (13 punktas) minimas deliktinei atsakomybei taikyti reikšmingas sąlygas, ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tam tikri atsakovų veiksmai būtų buvę nukreipti tiesiogiai į ją, t.y., kad buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais, o su ieškove – ne, ar, kad atsakovas/ai būtų priėmę sprendimą nedaryti apmokėjimo būtent ieškovei.

Apeliantės pozicija, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė neišsaugojus apeliantei nuosavybės teise priklausančio turto, kaip tik ir suponavo teismui sutartinių įsipareigojimų vertinimo būtinybę.

Nors Sutarties 5.1 punktas ir numatė, kad nuosavybės teisė į prekes pirkėjui pereina po visiško atsiskaitymo pardavėjui už jas, tačiau ginčo atveju aktualu ir tai, kad Sutarties netinkamo vykdymo atveju, jos šalys susitarė dėl delspinigių mokėjimo (6.2 ir 6.3 punktai). Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties 9.5 punktas numatė, kad, pasibaigus Sutarčiai, nepriklausomai nuo jos pasibaigimo pagrindų pirkėjas privalėjo nedelsiant visiškai atsiskaityti su pardavėju už patiektas prekes, neatsižvelgiant į jų realizavimą, ir paslaugas. Prekės gali būti grąžinamos pardavėjui tik pastarajam sutinkant.

Tokia formuluotė sustiprina vertinimą, kad ilgalaike prekių pirkimo – pardavimo sutartimi prisiimti įsipareigojimai nenumatė konkrečios pirkėjo pareigos išsaugoti prekes ar jų nepanaudoti savo veikloje iki pilno atsiskaitymo už jas. Ji leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad apeliantės interesas pagal Sutartį buvo lėšų už prekes gavimas. Kita vertus, spręsti, kad prekės ieškovei, jei tokia galimybė ir realiai būtų buvusi (prekių nepanaudojus objektuose) nebuvo grąžintos dėl atsakovų ar kurio nors iš jų neteisėtų veiksmų pagrindo nėra, nes tokių įrodymų į bylą nepateikta. 

Apeliantės hipotetinio pobūdžio vertinimai dėl prekių panaudojimo asmeniniais tikslais ar iš jų galimai atsakovų gautos asmeninės naudos, laikytini deklaratyviais. Tokio vertinimo nekeičia ir apeliantės akcentuojamas (duomenys neskelbtini) prie tripliko pridėtas elektroninis susirašinėjimas. Iš jo galima spręsti apie įmonėje vykusius , esant sudėtingai finansinei padėčiai, vidinius procesus siekiant spręsti veiklos, įskaitant ir jai būtinų medžiagų gavimo, atsiskaitymo už jas, problemas, tačiau šie duomenys nepagrindžia apeliantės ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Bendrovės vykdytos veiklos pobūdis, elektros prekių, kaip eksploatacinių, specifika, Sutartyje jos šalių aptarti atsiskaitymo už prekes terminai, neleidžia spręsti, kad gautų prekių pagal Sutartį nesandėliavimas iki atsiskaitymo už jas, prekių priėmimas su atsiskaitymo atidėjimais už jas, rodo Bendrovei vadovavusių asmenų netinkamą pareigų vykdymą ar jų nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu. 

Apeliantės teiginiai dėl atsakovų ketinimų ar tikslų ieškovės atžvilgiu nereikšmingumo, deliktinės atsakomybės galimo taikymo kontekste yra nepagrįsti. Priešingai nei vertina apeliantė, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovai kiekvienas atskirai ar kartu bendrai priėmė prekes neketindami ar nenorėdami už jas atsiskaityti, nuspręsti dėl jų veiksmų neteisėtumo, t.y. vieną iš deliktinės atsakomybės sąlygų, nebuvo pagrindo.

Nors pagal bylos duomenis Bendrovė nuo 2018 m rugpjūčio mėnesio susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau pati ieškovė neneigia, kad su ja pagal Sutartį, sudarytą (duomenys neskelbtini), dalinai buvo atsiskaityta. Pastebima, jog apeliantė nutyli, kad esant Sutartyje numatytam kredito limitui (2 500 Eur), prekių pateikta už gerokai didesnę sumą, tokiu būdu prisiimant ir atitinkamą riziką.

Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad Bendrovės bankrotas būtų pripažintas tyčiniu. Spręsti, kad Bendrovės vadovais buvę asmenys, tiek sudarydami Sutartį, tiek prekių pagal ją tiekimo laikotarpiu, objektyviai negalėjo tikėtis pagerinti įmonės padėtį, iš bylos duomenų negalima. Susiklosčiusi situacija, kad galiausiai padengti įsiskolinimams Bendrovė nebeturėjo finansinių pajėgumų ir (duomenys neskelbtini) jai iškelta bankroto byla, savaime nepagrindžia vadovavusių Bendrovei asmenų veiksmų, nukreiptų į vieną iš kreditorių – ieškovę, neteisėtumą.

Priešingai nei nurodo apeliantė, ginčijamą sprendimą priėmęs teismas, atsakovui (duomenys neskelbtini). UAB „Elkera“ nemokumo administratoriaus anksčiau inicijuotame teisminiame procese reiškiamų reikalavimų dėl žalos bankrutuojančiai įmonei atlyginimo, pasisakęs dėl dvigubos atsakomybės situacijos, nelaikė tapačiais ieškovės reikalavimams šioje byloje. Pastebima, jog tokiu atveju teismas, tikėtina, būtų taikęs kitas procesines pasekmes (CPK 293 straipsnis), o ne ieškinio reikalavimų, kaip nepagrįstų ir neįrodytų, atmetimą.

Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad ieškinio tenkinimu (duomenys neskelbtini) atžvilgiu būtų pažeistas dvigubos atsakomybės negalimumo principas, yra vienas iš apeliantės ieškinio atmetimo pagrindų, kuris argumentuotai pagrįstas Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-958-254/2021 duomenis, kiek šie reikšmingi (duomenys neskelbtini) taikos susitarimo su UAB „Elkera“ nemokumo administratoriaus kontekstui. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratoriaus ieškinio reikalavimą be (duomenys neskelbtini) reiškiamą ir (duomenys neskelbtini) sudarė ir ieškovės kreditorinio reikalavimo suma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškinio tenkinimo atveju dvigubos atsakomybės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikymą. Apeliantės argumentai dėl tokio vertinimo ydingumo ar nepakankamumo, apeliacinės instancijos teismo nuomone yra nepagrįsti.

Atsakovas (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo nuo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pirmosios PVM sąskaitos – faktūros (Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią Bendrovei buvo patiektos prekės už kurias neatsiskaityta, apmokėjimo terminas suėjo (duomenys neskelbtini), o kitų sąskaitų atitinkamai vėlesniais laikotarpiais. Tad sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog visi ieškinyje nurodytų sąskaitų mokėjimo terminai suėjo Bendrovės (duomenys neskelbtini) jau nesant ir neturint galimybės valdyti bendrovės finansų.

Tai, kad Sutarties sudarymo ar, kad dalies sąskaitų išrašymo metu (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) tokio vertinimo nekeičia, nes prekes įsigijusi Bendrovė pagal Sutarties 4.2 punktą turėjo su ieškove atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos. Duomenų, kurie leistų spręsti, kad (duomenys neskelbtini), kaip Bendrovės (duomenys neskelbtini), pasirašydamas Sutartį ar priimdamas vienokius ar kitokius sprendimus Bendrovėje, ieškovės atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, byloje nėra. Tad nėra pagrindo ir reikalavimų šio atsakovo atžvilgiu tenkinimui.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai pasisako, kad Sutarties šalių pareiga vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus yra kvestionuojama, tačiau atsakovams, kaip Bendrovei konkrečiu laikotarpiu vadovavusiems asmenims, bet nebuvusiems savarankiškomis sutarties šalimis, deliktinės atsakomybės taikymui sąlygos nenustatytos. 

Bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius, nėra pripažįstami pagrindu kreditoriaus tiesioginiam ieškiniui. Dėl šio nėra pagrindo dėl neatsiskaitymo su ieškove taikyti atsakovams (ar vienam iš jų), kaip buvusiems Bendrovės vadovams, atsakomybę ir juos įpareigoti atlyginti ieškovei (kreditorei) žalą dėl nepatenkinto finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje, neįrodžius, kad žala šiai kreditorei (kaip ir kitiems kreditoriams) atsirado ne dėl bendrovės ūkinės komercinės rizikos nulemto nemokumo, o dėl asmenų, konkrečiu laikotarpiu vadovavusių Bendrovei, nesąžiningų, neteisėtų veiksmų, išskirtinai nukreiptų prieš ieškovę. 

Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimų kontekste pasisakė ir dėl CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų tvarkos ir eiliškumo pažeidimo. Nors šis institutas patenka į verslo sprendimų priėmimą ir yra įmonės valdymą (tinkamą ar netinkamą) sudarantys veiksmai, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką jei sprendimai dėl atsiskaitymų su vienais ar kitais kreditoriais įmonei vykdant komercinę veiklą būtų priskiriami sprendimams, konkrečiai nukreiptiems į kreditorių, su kuriuo buvo pasirinkta atitinkamu įmonės veiklos momentu neatsiskaityti ar su juo atsiskaityti vėliau, nesant kitokių nustatytų faktinių aplinkybių, tiesioginės įmonės vadovo atsakomybės taikymo sąlygos būtų pernelyg išplėstos. <...> Šio straipsnio reikalavimų pažeidimas gali būti pagrindas kreditoriui reikšti reikalavimus neteisėtą atsiskaitymą atlikusiai įmonei, tačiau tai nėra pagrindas interpretuoti, kad šio straipsnio reikalavimų pažeidimas pats savaime yra pagrindas pripažinti, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, tiesiogiai nukreiptus į konkretų kreditorių (LAT 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020).

Ieškovei tiesioginio ieškinio reikalavimų negrindžiant šios normos pažeidimu, ginčijamame sprendime atliktas CK 6.9301 straipsnyje nustatytos privalomos mokėjimų eiliškumo tvarkos vertinimas yra perteklinis. Atsižvelgiant į tai sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės įrodinėjimo pareigos netinkamo vykdymo ir šiuo aspektu, nėra pagrįsta. Nepaisant pasakyto, šis procesinis trūkumas, neturi esminės svarbos vertinant kaip nuspręsta dėl inicijuoto teisme ginčo esmės ir nėra pagrindas nuspręsti dėl iš esmės teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo naikinimo dėl formalių pagrindų (CPK 328 straipsnis).

Dėl kitų skundo argumentų nepasisakytina, nes jie nedaro esminės teisinės svarbos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms pripažįstama, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 620 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) jo atliktas apmokėjimas už tokias paslaugas pagal advokatės pateiktą sąskaitą. Atsakovas (duomenys neskelbtini) už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias apmokėjo (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). 

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimo laikotarpiu buvusį statistikos departamento skelbiamą už praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje ((duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo surašymo metu - 1 729,9 Eur; (duomenys neskelbtini) – 1 780,5 Eur), bei Rekomendacijų 8.11 (1,3 koeficiento) ir 8.19 punktuose (0,1 koeficiento už vieną konsultavimo valandą) nurodytus maksimalaus užmokesčio, už atitinkamas advokato teikiamas teisines paslaugas, dydžius, atsakovų patirtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos ne tik neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų išlaidų dydžių, bet yra ženkliai mažesnės.

Įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, teikiančiųjų atstovavimo paslaugas darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, nevertintinos kaip per didelės, jų mažinimui pagrindas nenustatytas, todėl iš ieškovės priteisia atsakovui (duomenys neskelbtini) 650 Eur ir atsakovui (duomenys neskelbtini) 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022-08-08 sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „VR Electric“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 620 Eur (šešis šimtus dvidešimt eurų) ir (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                         Eigirdas Činka

                                        Vygintas Mažuika

                                        Dalia Pranckienė