Administracinė byla Nr. eA-2252-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02579-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.12; 22.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja O. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) direktoriaus 2024 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 4K-1176 „Dėl O. P. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigas; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjos vidutinį darbo užmokestį nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1.       Ji (pareiškėja) iki 2023 m. rugsėjo 25 d. dirbo Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniąja specialiste. Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja L. L. 2023 m. liepos 28 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Migracijos departamento direktorės pavaduotoją L. V. su prašymu organizuoti pareiškėjos veiklos neeilinį vertinimą siūlant tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai, nes O. P. negeba atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų: per 6 darbo mėnesius (duomenys neskelbtini) skyriuje neišmoko savarankiškai tinkamai atlikti net pačių nesudėtingiausių funkcijų, neturi gebėjimų rengti sprendimus – nesugeba analitiškai vertinti ir apibendrinti informacijos, sklandžiai dėstyti mintis raštu. Migracijos departamento direktorės pavaduotojos 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 4K-742 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo“ buvo priimtas sprendimas atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą. 2023 m. rugpjūčio 28 d. įvyko pareiškėjos ir jos tiesioginės vadovės Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos L. L. pokalbis, kurio metu buvo vertinama pareiškėjos tarnybinė veikla. Pokalbio metu pareiškėjos tiesioginė vadovė turėjo išankstinį nusistatymą, kad pareiškėjos tarnybinė veikla turi būti įvertinta nepatenkinamai ir pareiškėja atleista iš valstybės tarnybos, pokalbio metu tiesioginė vadovė visiškai nesistengė pareiškėjos išklausyti, įvertinti pareiškėjos argumentus. Tiesioginė vadovė absoliučiai visus vertinimo kriterijus vertino mažiausiais balais ir pareiškėjos veiklą įvertino nepatenkinamai bei pateikė pasiūlymą pareiškėją atleisti iš valstybės tarnybos. Pareiškėjos tarnybinė veikla buvo vertinama 2023 m. rugsėjo 14 d. Migracijos departamento Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje (protokolas Nr. 11A–1), kurio metu pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta „nepatenkinamai“ bei valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui pateiktas siūlymas valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų (Komisijos 2023 m. rugsėjo 14 d. išvada Nr. 19K-1196 (toliau – ir Išvada). Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojo 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 4K-935 „Dėl O. P. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymas) nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. pareiškėja buvo atleista iš Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigų.

2.2.       Tiek su Išvada, tiek su 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymu pareiškėja nesutiko, todėl kreipėsi į Regionų administracinį teismą dėl šio įsakymo panaikinimo, grąžinimo į valstybės tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Regionų administracinis teismas atmetė skundą kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1514-662/2024 pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymą, grąžino pareiškėją į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, o reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Migracijos departamento 2024 m. gegužės 2 d. Įsakymu pareiškėja vėl buvo atleista iš valstybės tarnybos. Šiame Įsakyme atleidimo pagrindu nurodomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 32 straipsnio 7 dalis, 35 straipsnio 1 dalies 11 punktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1514-662/2024.

2.3.       Pareiškėjos neeilinio vertinimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 61 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo sprendimą dėl vertinimo komisijos išvadoje pateikto siūlymo įgyvendinimo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos išvados gavimo dienos. Aprašo 64 punkte įtvirtinta, jog priėmus sprendimą įgyvendinti motyvuotame siūlyme ar siūlyme, ar vertinimo komisijos išvadoje pateiktą siūlymą, (išskyrus motyvuotame siūlyme, siūlyme ar vertinimo komisijos išvadoje pateiktą siūlymą suteikti iki 5 mokamų poilsio dienų arba atitinkamai sutrumpinti darbo laiką, bei siūlymą finansuoti kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus), šis siūlymas įgyvendinamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šioje pastraipoje nurodyto sprendimo priėmimo dienos. Neeilinis vertinimas Komisijoje įvyko 2023 m. rugsėjo 14 d., Migracijos departamento direktorė 2023 m. rugsėjo 15 d. rezoliucija priėmė sprendimą dėl siūlymo įgyvendinimo, taigi remiantis Aprašo 64 punktu atleidimas iš valstybės tarnybos turėjo būti įgyvendintas vėliausiai iki 2023 m. lapkričio 15 d. Skundžiamas Įsakymas buvo priimtas 2024 m. gegužės 2 d., praleidus naikinamąjį 2 mėnesių terminą, terminas buvo praleistas 169 dienomis. Nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų praleistą 2 mėnesių terminą. Vien šis faktas sudaro pagrindą naikinti Įsakymą, grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą.

2.4.       VTĮ (pareiškėjos vertinimo metu galiojusios redakcijos) 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla gali būti įvertinta labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu: 1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas; 2) valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje; 3) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ar savivaldybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, vadovus); 4) valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinamai. Kadangi tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai yra pasirenkamas vienas iš 4 sprendimų, pareiškėjos įsitikinimu, toks pasiūlymas turi būti motyvuotas, tačiau nei pokalbio metu su tiesiogine vadove nei Komisijos posėdžio metu šis klausimas nebuvo aptariamas. VTĮ 27 straipsnio 11 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas atliekamas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančio kolegialios institucijos vadovo sprendimu. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 17.8 papunktyje yra įtvirtinta nuostata, jog Migracijos departamento direktorius priima į pareigas ir atleidžia iš jų Migracijos departamento valstybės tarnautojus, darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina, skiria nuobaudas, pašalpas. Pagal Nuostatų 15 punktą, nesant Migracijos departamento direktoriaus, jo funkcijas atlieka direktoriaus pavaduotojas, tačiau tais atvejais, kai direktoriaus pavaduotojas laikinai eina direktoriaus pareigas, jis sprendimus priima kaip įstaigos vadovas.

2.5.       Dėl pareiškėjai nesuprantamų priežasčių pareiškėjos tiesioginė vadovė motyvuotą siūlymą atlikti neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą teikė ne Migracijos departamento direktoriui, o direktoriaus pavaduotojui, nors pagal VTĮ 27 straipsnio 11 dalį toks siūlymas privalo būti teikiamas įstaigos vadovui, t. y. Migracijos departamento direktoriui. Sprendimą atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą priėmė taip pat ne Migracijos departamento direktorė, o direktoriaus pavaduotoja, kuri tuo pačiu yra ir Komisijos pirmininkė. Kadangi ji priėmė sprendimą, jog yra pagrindas atlikti neeilinį vertinimą, o motyvuotame siūlyme taip pat buvo pateiktas išankstinis tiesioginės vadovės vertinimas, kad pareiškėjos tarnybinė veikla būtų vertinama nepatenkinamai atleidžiant pareiškėją iš pareigų, yra pagrindo abejoti, ar Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja galėjo būti nešališka vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą Komisijos posėdyje, todėl Komisijos pirmininkė privalėjo nusišalinti. Sprendimas atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą buvo priimtas Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 4K-742 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo“. Pagal Nuostatus Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja L. V. nėra asmuo, priimantis į pareigas ir atleidžiantis iš jų. Vien tas faktas, kad tarnybinės veiklos vertinimo komisijai Migracijos departamento direktorės 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 4K-870 buvo pavesti atlikti neeilinį vertinimą, nepaneigia fakto, jog pats neeilinis vertinimas buvo inicijuotas netinkamo subjekto. Komisija privalėjo nustatyti, kad pareiškėjos ir tiesioginės vadovės tarnybinės veiklos vertinimai dėl pareiškėjos labai skyrėsi.

2.6.       Pagal Aprašo 43 punktą į vertinimo komisiją pokalbiui kviesti valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą yra vertinimo komisijos teisė, bet tai nereiškia absoliučios vertinimo komisijos diskrecijos pasirenkant kviesti tiesioginį vadovą pokalbiu ar ne. Vertinimo komisija kiekvienu atveju privalo įvertinti tiesioginio vadovo dalyvavimo būtinumą, o nustačiusi, kad valstybės tarnautojo vertinimas yra grindžiamas objektyviems faktams prieštaraujančia subjektyvia tiesioginio vadovo nuomone, tarp vertinamo valstybės tarnautojo ir jo tiesioginio vadovo yra akivaizdžių nesutarimų, taip pat gavusi tokį vertinamo valstybės tarnautojo prašymą, privalo tiesioginį vadovą iškviesti į vertinimo komisijos posėdį pokalbiui. Sąžiningumo ir nešališkumo principai vertinimo komisiją įpareigoja pokalbio su vertinamo valstybės tarnautojo vadovu metu, be kita ko: sudaryti galimybę vertinamam valstybės tarnautojui užduoti su jo veiklos vertinimu tiesiogiai susijusius klausimus tiesioginiam vadovui; išsiaiškinti tiesioginio vadovo atlikto vertinimo motyvus; pašalinti tarp tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo pateiktų jo vertinimų atsiradusius prieštaravimus; ir kt. Vertinimo komisijos išvada dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo privalo būti motyvuota. Kadangi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris pridedamas prie vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje, motyvai išdėstomi žodžiu ir užfiksuojami minėtame garso įraše. Iš garso įrašo turi būti įmanoma nustatyti, ar vertinimo komisija tinkamai įgyvendino jai tenkančias pareigas, taip pat tai, kokiais motyvais grindžiama vertinimo komisijos išvada. Vertinimo komisijos posėdžio protokolo garso įraše užfiksuoti vertinimo komisijos išvados motyvai turi būti pakankami ir aiškūs, todėl Aprašo 45 punkte nustatyta pareiga vertinimo komisijos nariams „aptarti būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą“ negali būti įgyvendinama formaliai, o nesant garso įrašo negalima nustatyti apskritai, ar jis buvo. Su tiesiogine vadove buvo organizuojamas atskiras posėdis, į kurį pareiškėja nebuvo pakviesta, pareiškėja negalėjo tiesioginei vadovei užduoti klausimų, pateikti įrodymų, jeigu tiesioginė vadovė būtų sakiusi neteisingus faktus. Apraše nurodoma, kad Komisija turi teisę į vertinimo posėdį kviesti tiesioginį vadovą, bet apie vertinimo komisijos posėdžio laiką, kai buvo kviečiama tiesioginė vadovė, pareiškėja nebuvo informuota, todėl buvo diskriminuojama kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu. Komisijos posėdžio metu Komisijos nariai pareiškėjos klausinėjo apie jos santykius su tiesiogine vadove, taip pat su kuratore, tačiau visiškai neanalizavo paties tiesioginės vadovės sprendimo pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai. Viena iš Komisijos posėdžio dalių yra Komisijos narių būsimo vertinimo aptarimas. Iš pareiškėjai pateikto Komisijos posėdžio garso įrašo galima konstatuoti, jog Komisijos nariai šios pareigos neatliko, nes garso įrašas pasibaigia, kai pareiškėja atsijungia iš ZOOM programos. Pagal teismų praktiką, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje garso įrašas yra pagrindinis ir esminis įrodymas teismui, kad teismas galėtų įsitikinti, ar Komisija tinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas Apraše. Kadangi Komisijos posėdžio garso įrašas baigiamas pareiškėjai atsijungus iš ZOOM programos, šioje administracinėje byloje nėra įrodymų, jog Komisija laikėsi pareigos aptarti būsimą vertinimą, taip pat ar buvo aptariami galimi pasiūlymai, visiškai neaišku, kokiais motyvais buvo priimtas sprendimas sutikti su tiesioginės vadovės vertinimu pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai.

2.7.       Pagal Aprašo 51 punktą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną; skaitmeninis garso įrašas pridedamas prie vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje. Taigi, tarnybinės veiklos vertinimą Komisijoje galima skaidyti į du etapus: pokalbis su valstybės tarnautoju ir vertinimo aptarimas bei sprendimo priėmimas. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad būsimo vertinimo aptarimas bei sprendimo priėmimas taip pat turėjo būti užfiksuoti garso įraše, nes nesant jo, nėra įrodymų, ar vertinimo aptarimas tarp komisijos narių apskritai buvo, ar jo metu nebuvo pažeisti teisės aktai, ar priimant sprendimą komisijos nariai jį tinkamai motyvavo, ar motyvuotai buvo pasirinktas pasiūlymas atleisti pareiškėją iš valstybės tarnybos. Vertinimo komisija, gavusi valstybės tarnautojo prašymą įvertinti jo tarnybinę veiklą, privalo atlikti išsamų valstybės tarnautojo vertinimą. Tai reiškia, kad vertinimo komisija privalo, be kita ko: išsamiai įvertinti iki tol atlikto valstybės tarnautojo vertinimo dokumentų turinį, juose nurodytas aplinkybes, vykdant nustatytas užduotis pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vertinamo valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; išklausyti vertinamą tarnautoją, o jei būtina ir jo tiesioginį vadovą; jei būtina apklausti liudytojus ir įvertinti jų parodymus.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1.       2023 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 4K-49 pareiškėja buvo priimta į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigas nuo 2023 m. sausio 19 d. 2023 m. rugpjūčio 1 d. vertindama pareiškėjos 2023 m. nevykdomas veiklos užduotis ir kvalifikacinius trūkumus, (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja L. L. pateikė pasiūlymą Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojai L. V. atlikti neeilinį pareiškėjos vertinimą, kadangi pareiškėja negeba atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų: per 6 darbo (duomenys neskelbtini) skyriuje mėnesius neišmoko savarankiškai tinkamai atlikti net pačių nesudėtingiausių funkcijų, neturi gebėjimų rengti sprendimus – nesugeba analitiškai vertinti ir apibendrinti informacijos, sklandžiai dėstyti mintis raštu. Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 4K-742 buvo nuspręsta atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą. 2023 m. rugpjūčio 22 d. buvo parengtas pareiškėjos tiesioginės vadovės motyvuotas siūlymas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo metu. 2023 m. rugsėjo 4 d. pareiškėja pateikė Migracijos departamento direktorei prašymą atlikti jos veiklos tarnybinį vertinimą vertinimo komisijoje. Migracijos departamento direktorė 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 4K-870 pavedė Migracijos departamento valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijai 2023 m. rugsėjo 14 d. įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą. 2023 m. rugsėjo 14 d. Komisijoje buvo atliktas pareiškėjos neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai, Komisijos pateiktas siūlymas – atleisti pareiškėją iš pareigų. Migracijos departamento direktorė, susipažinusi su pateiktu siūlymu, jam pritarė ir prašė atleisti pareiškėją iš pareigų nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. Vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymu pareiškėja buvo atleista iš Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigų nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. Pareiškėja Įsakymą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2024 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą apskundė apeliacine tvarka, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu Regionų administracinio teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – panaikino Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymą. Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, Migracijos departamento direktorė priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo nusprendė atleisti pareiškėją iš Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigų nuo 2024 m. gegužės 2 d.

4.2.       Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atlikus pareiškėjos neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą, jos tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai, o Komisijos pateiktas siūlymas – atleisti pareiškėją iš pareigų. Migracijos departamento direktorė, susipažinusi su pateiktu siūlymu, jam pritarė ir prašė atleisti pareiškėją iš pareigų. Įgyvendinant šį Migracijos departamento direktorės sprendimą, buvo priimtas 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymas. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus minėtą įsakymą, pareiškėjos atleidimo iš pareigų procedūra grįžo į iki skundo padavimo buvusią padėtį, kadangi dėl bylos nagrinėjimo teisme Migracijos departamento direktorės sprendimas atleisti pareiškėją iš pareigų liko neįgyvendintas. Grąžinus padėtį į buvusią iki ginčo nagrinėjimo teisme, turėjo būti baigta pareiškėjos neeilinio vertinimo procedūra ir išspręstas pareiškėjos atleidimo iš pareigų klausimas. Migracijos departamento direktorės Įsakymas dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų buvo priimtas 2024 m. gegužės 2 d., t. y. nepraleidus 2 mėnesių termino po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikintas 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymas.

4.3.       Tuos pačius skundo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų pareiškėja teikė ir nagrinėjant bylą dėl 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymo panaikinimo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos argumentus, nebuvo konstatavęs, kad pareiškėjos neeilinio vertinimo procedūra buvo atlikta pažeidžiant nustatytas procedūras. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad neeilinis vertinimas buvo šališkas, surengtas turint išankstinę nuomonę apie pareiškėją ir siekiant ją atleisti iš darbo. Pareiškėja skunde nenurodo jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ji 2023 metais dirbo gerai, o Komisija neturėjo faktinio pagrindo jos veiklą įvertinti nepatenkinamai. Būtent pareiškėjos tiesioginei vadovei teisės aktais yra nustatyta pareiga vertinti pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o vienas iš valstybės tarnautojo neeilinio vertinimo pagrindų, nustatytų VTĮ 27 straipsnio 11 dalyje, yra būtent tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas, susijęs su valstybės tarnautojo kvalifikacija ir gebėjimais atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Taigi, pareiškėjos tiesioginė vadovė, nustačiusi, kad pareiškėja negeba atlikti jos pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą inicijuoti pareiškėjos neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą, o toks teisės aktų nustatyta tvarka atliktas veiksmas negali būti laikomas „nusistatymu“ prieš pareiškėją ir nepatvirtina jos skundo teiginių, kad jos tarnybinės veiklos vertinimas yra neteisėtas.

4.4.       Nei VTĮ, nei jį įgyvendinančiame Apraše nėra nustatyta pareigos nei vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginiam vadovui, nei vertinimą atliekančiai komisijai aptarinėti su vertinamu valstybės tarnautoju siūlymą dėl jo vertinimo rezultato. Pareiškėjos tiesioginės vadovės įvertinimas yra išsamiai aprašytas išvadoje, pateikti vadovės vertinimo motyvai atsižvelgiant į pareiškėjos gebėjimus, taip pat nurodytas siūlymas dėl jos atleidimo iš pareigų. Su šia išvada pareiškėja buvo supažindinta, pateikė savo nesutikimo motyvus, todėl pareiškėjos teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti jos tarnybinės veiklos vertinimą neteisėtu.

4.5.       Pareiškėja skunde nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad vertinimo komisija pareiškėjos vertinimą atliko neišsamiai ar netinkamai. Pareiškėja prieš Komisijos posėdį buvo atsiuntusi Komisijai papildomus komentarus ir paaiškinimus dėl savo darbo (duomenys neskelbtini) skyriuje, kuriuos Komisija išnagrinėjo ir nurodytas aplinkybes aiškinosi tiek su pareiškėjos tiesiogine vadove, vadovę pavaduojančia skyriaus patarėja ir pareiškėjai skirta mentore, tiek ir su pačia pareiškėja Komisijos posėdžio metu. Komisijai buvo pateikti susirašinėjimai su pareiškėja, pagrindžiantys informaciją apie jos darbą. Iš Komisijos posėdžio garso įrašo matyti, kad Komisija suteikė pareiškėjai galimybę pasisakyti tiek dėl jai nustatytų užduočių atlikimo, tiek dėl bendrų jos gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pareiškėjai buvo užduodami patikslinantys klausimai, suteikiamos galimybės pasisakyti dėl tiesioginės vadovės nustatytų pareiškėjos veiklos rezultatų.

4.6.       Vadovaujantis Nuostatų 17.2 papunkčiu Migracijos departamento direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3K-170 buvo patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymas, kurio 12 punkte yra nustatyta, kad viena iš direktoriaus pavaduotojo pareigybės specializacijų yra personalo valdymas. Todėl pareiškėjos tiesioginė vadovė pagrįstai prašymą dėl pareiškėjos neeilinio vertinimo pateikė Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojai, kuri pagrįstai nusprendė atlikti pareiškėjos neeilinį vertinimą. Migracijos departamento direktorė, vadovaudamasi VTĮ 27 straipsnio 13 dalimi, 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 4K-870 pavedė Komisijai įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą, o šio įsakymo priėmimas patvirtina, kad Migracijos departamento direktorė sutinka su sprendimu atlikti pareiškėjos neeilinį vertinimą, analogiškus argumentus pareiškėja kėlė ir administracinėje byloje Nr. eA-1514-662/2024, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažeidimų nenustatė.

4.7.       Aprašo 47 punkte yra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai vertinimo komisijos narys privalo nusišalinti. Pareiškėja nei vertinimo komisijos posėdžio metu, nei skunde nepateikė jokių objektyviai egzistuojančių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos nešališkumo, o vien deklaratyvūs teiginiai, kad ši Komisijos narė buvo tariamai iš anksto nusistačiusi prieš pareiškėją, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Komisijos posėdžio protokolas patvirtina, kad visi Komisijos nariai pareiškėjos veiklą įvertino „nepatenkinamai“, taip pat visi Komisijos nariai pateikė siūlymą pareiškėją „atleisti iš pareigų“, taigi, sprendimai dėl pareiškėjos vertinimo buvo priimti vienbalsiai, o Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojai nusišalinus, ši aplinkybė neturėtų įtakos bendram Komisijos sprendimui. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai buvo užduodami klausimai, susiję su jos tarnybinių funkcijų atlikimu, o klausimai apie jos santykius su tiesiogine vadove ir mentore buvo užduoti, siekiant nustatyti, kokia pagalba dėl skiriamų užduočių atlikimo pareiškėjai buvo teikiama. Pareiškėjos paaiškinimai nesudarė pagrindo Komisijai pareiškėjos veiklą vertinti kitaip nei jos veikla buvo įvertinta tiesioginės vadovės pateiktoje vertinimo išvadoje. Garso įrašai patvirtina, kad Komisija dėl pareiškėjos užduočių vertinimo turėjo nemažai klausimų tiek pareiškėjai, tiek ir jos tiesioginei vadovei, todėl Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojos tiesioginė vadovė, pagrįstumo patikrinimo funkciją.

4.8.       Nors pareiškėja nurodo, jog jai nebuvo pateikti aiškūs vertinimo rodikliai, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos tiesioginė vadovė dar 2023 m. kovo mėnesį pareiškėją ir kitas dvi naujai įdarbintas (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojas elektroniniu paštu informavo apie nustatomas metines užduotis ir vertinimo rodiklius. Tuo pačiu laišku (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja nurodė, kad, esant poreikiui, galima detaliau apsitarti dėl metinių užduočių, tačiau pareiškėja nei metinių užduočių nustatymo metu, nei vėliau nebuvo informavusi, jog jai nėra aiškūs nustatytų užduočių vertinimo rodikliai. Pareiškėja vertinimo išvadoje, nesutikdama su atliktu vertinimu, nenurodė, ko konkrečiai iš nustatyto vertinimo rodiklio ji nesupranta. Migracijos departamento vertinimu, rodiklis nustatytas aiškiai ir nedviprasmiškai, jis nėra siejamas su per dieną atliekamų užduočių kiekiu, bet su šių užduočių atlikimu teisės aktuose nustatytais terminais, taigi, pareiškėjai neturėjo kilti sunkumų suprasti, kad ji savo užduotis privalo atlikti laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Visi pareiškėjos tiesioginės vadovės vertinimo išvadoje nurodyti pareiškėjos darbo rezultatai yra užfiksuoti Migracijos departamento dokumentų valdymo sistemoje ir MIGRIS. Šių informacinių sistemų duomenys patvirtina, kad pareiškėja jai pavestas užduotis atlikdavo pažeisdama nustatytus terminus (sprendimai, kurie buvo vėluojami dėl per ilgo pasirašymo, tiesioginės vadovės į vertinimo išvadą nebuvo traukiami), nors, kaip matyti iš Komisijos posėdžio, šie terminai pareiškėjai yra žinomi.

4.9.       Nors pareiškėja nurodė, kad jai nėra aišku, kodėl nebuvo vertinama jos veikla nuo 2023 m. kovo mėnesio, visgi, kaip ir nurodė pareiškėjos tiesioginė vadovė, pareiškėjos veiklos vertinimo laikotarpis buvo pasirinktas atsižvelgiant į pareiškėjos jau įgytą patirtį, vykdant jai nustatytas funkcijas. Pareiškėja buvo įdarbinta Migracijos departamente 2023 m. sausio mėnesį, prisijungimą prie MIGRIS pareiškėja gavo tik 2023 m. kovo mėnesį, taigi, laikotarpis, kai pareiškėja dar tik pradėjo dirbti su MIGRIS ir tik mokėsi atlikti jai pavestas užduotis nebuvo vertinamas, kadangi tuo laikotarpiu pareiškėja, neturėdama patirties, galėjo daryti klaidas ir negebėti tinkamai organizuoti savo darbo. Tačiau, praėjus tam tikram laikotarpiui ir pareiškėjai jau atlikus ne vieną analogišką užduotį, pareiškėjos tiesioginė vadovė pagrįstai tikėjosi tinkamo užduočių atlikimo ir pareiškėjos užduotis vertino, atsižvelgdama į pareiškėjos įgytą patirtį. Pati pareiškėja Komisijos posėdžio metu pripažino, kad rengiant sprendimų projektus pagal muitinės teikimus, esant paprastam atvejui, galima spėti parengti projektą ir per 40 minučių, be to, pareiškėja pripažino, kad jos darbo krūvis nebuvo labai didelis. Analogiškus paaiškinimus nurodė ir pareiškėjos tiesioginė vadovė pokalbyje su Komisija, tačiau jokių įtikinamų paaiškinimų, kodėl, esant mažam darbo krūviui, pareiškėja vis tiek vėluodavo atlikti užduotis, pareiškėja nei savo tiesioginei vadovei, nei Komisijai nepateikė. Taigi, pareiškėjai buvo žinomi teisės aktuose nustatyti užduočių atlikimo terminai, pareiškėjos darbo krūvis nebuvo didelis, o jai skiriamų užduočių atlikimas nereikalavo didelių laiko sąnaudų, visgi, pareiškėja neatliko jai paskirtos pirmos metinės užduoties, kadangi, vertinant jos darbo efektyvumą, buvo nustatyta, kad net ir įgijusi pakankamai patirties, pareiškėja beveik pusę įvertintų sprendimų parengė pažeisdama nustatytus terminus be jokių pateisinamų priežasčių. Todėl pirma pareiškėjai skirta metinė užduotis pagrįstai buvo įvertinta kaip neįvykdyta.

4.10.       Nors pareiškėja vertino, kad vienintelės jos daromos klaidos buvo kablelių ir taškelių netinkamas naudojimas, tačiau, kaip matyti ir iš pareiškėjos Komisijai pateikto susirašinėjimo ir iš kitų MIGRIS užfiksuotų duomenų, pareiškėja darė turinio, stiliaus, logines klaidas, o, sprendžiant klausimus dėl draudimo atvykti, tokios klaidos turi esminę reikšmę, kadangi neteisingai nurodžius asmens duomenis, sistemoje nebus paskelbtas draudimas atvykti užsieniečiui. Pareiškėja tokias savo darytas esmines klaidas nevertino kaip reikšmingas, teigdama, kad visos jos klaidos buvo neesminės, nors iš Išvados akivaizdu, kad vertinamos buvo būtent turinio klaidos, pareiškėjos padarytos tvarkomuose asmens duomenyse. Priešingai nei pareiškėja teigia, Komisijos pokalbio metu, atmetant jos rengtus sprendimų projektus, MIGRIS buvo nurodomos tokios atmetimo priežastys ir komentarai, kas turi būti pataisyta sprendimo projekte.

4.11.       Aptartos aplinkybės patvirtina Išvadoje nurodytą informaciją, kad pareiškėja neįvykdė jai skirtos trečios metinės užduoties, jokių paaiškinimų, pateisinančių daromas esmines turinio klaidas, pareiškėja nei tiesioginei vadovei, nei Komisijai, nei teismui nepateikė. Pareiškėja ne tik nepateikė paaiškinimų dėl savo daromų esminių klaidų, bet ir nepripažino, kad tokios klaidos apskritai buvo daromos, nors šias aplinkybes patvirtina MIGRIS užfiksuoti duomenys. Migracijos departamento vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nėra linkusi prisiimti atsakomybę už savo atliekamo darbo kokybę, negeba analizuoti gaunamos informacijos ir suprasti savo atliekamų funkcijų svarbos, o tai sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėja negeba atlikti pareigybės aprašyme jai nustatytų funkcijų. Pareiškėja ne tik neatliko 2 iš 3 jai paskirtų metinių užduočių, bet ir jos gebėjimai bei kvalifikacija neatitiko pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. Pareiškėjos tiesioginė vadovė nustatė, kad pareiškėjai trūksta žinių, gebėjimų ir įgūdžių tinkamai atlikti net pačias nesudėtingiausias 2 funkcijas. Pareiškėjai trūksta gebėjimų rengti net nesudėtingus sprendimus, pranešimus užsieniečiams apie priimtus sprendimus – ji nesugeba sisteminti, analitiškai vertinti ir apibendrinti informacijos, sklandžiai dėstyti mintis raštu, trūksta atidumo ir kruopštumo. Atlikdama savo funkcijas nesidomi atliekamas procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis – pageidauja iš skyriaus vedėjos ir kolegų gauti aiškias instrukcijas dėl kiekvieno jos atliekamo žingsnio, t. y. pageidauja dirbti tik techninio pobūdžio darbą. Visos nurodytos aplinkybės buvo vertintos Komisijos posėdžio metu, pareiškėjos buvo prašoma pasisakyti apie jai skirtų užduočių atlikimą, jos daromas klaidas, veiklos savarankiškumą, visgi, jokių įtikinamų paaiškinimų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti pareiškėjos tiesioginės vadovės atliktą vertinimą, pareiškėja nepateikė. Pareiškėja pokalbio metu bandė sumenkinti savo daromų klaidų svarbą, teigdama, kad jos daromos klaidos buvo neesminės, o tiesioginės vadovės reikalavimai pataisyti klaidas buvo pertekliniai, pareiškėja taip pat teigė, jog ji visas savo užduotis atliko laiku, nors visa pareiškėjos tiesioginės vadovės vertinimo išvadoje pateikta informacija yra užfiksuota MIGRIS. Migracijos departamento vertinimu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai trūksta gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taigi, Komisija pagrįstai pareiškėjos veiklą įvertino „nepatenkinamai“ ir Migracijos departamento direktorei siūlė pareiškėją atleisti iš pareigų.

II.

5.       Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjos O. P. skundą patenkino – panaikino Įsakymą, grąžino pareiškėją į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigas; priteisė pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. spalio mėnesio iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iš šios sumos išskaičiavus pareiškėjai išmokėtą piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (jeigu tokia buvo išmokėta).

6.       Teismas nustatė, kad Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojo 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo“ nuspręsta atlikti Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus valstybės tarnautojos vyresniosios specialistės O. P. neeilinį vertinimą. 2023 m. rugsėjo 4 d. pareiškėja pateikė Migracijos departamento direktorei prašymą atlikti jos veiklos tarnybinį vertinimą Komisijoje. 2023 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamento direktorė įsakymu Nr. 4K-870 pavedė Migracijos departamento valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijai 2023 m. rugsėjo 14 d. įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą. 2023 m. rugsėjo 14 d. Komisijoje buvo atliktas pareiškėjos neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta „nepatenkinamai“, Komisijos pateiktas siūlymas – atleisti pareiškėją iš pareigų. Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos L. V. 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymu, vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 48 straipsnio 5 dalimi, pareiškėja 2023 m. rugsėjo 25 d. buvo atleista iš Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų. Migracijos departamento direktorės E. G. Įsakymu, vadovaujantis VTĮ 32 straipsnio 7 dalimi ir 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu bei atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1514-662/2024, pareiškėja 2024 m. gegužės 2 d. atleista iš Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų.

7.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos tarnybinis vertinimas buvo atliekamas 2023 m. rugsėjo 14 d. Pagal tuo metu galiojusios VTĮ redakcijos 27 straipsnio 11 dalį, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu.

8.       Teismas nustatė, kad pareiškėjos tiesioginė vadovė dėl to, jog būtų atliktas neeilinis pareiškėjos vertinimas, kreipėsi ne į Migracijos departamento direktorę, o į Migracijos departamento direktorės pavaduotoją L. V.. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog neeilinį pareiškėjos vertinimą inicijavo (nusprendė jį atlikti) būtent Migracijos departamento direktorės pavaduotoja, nors ji nėra valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Nors iš 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymo matyti, kad Migracijos departamento direktorė pavedė Komisijai atlikti pareiškėjos neeilinį vertinimą, tai niekaip nepaneigia ir nepašalina faktinės aplinkybės, kad neeilinį vertinimą inicijavo būtent Migracijos departamento pavaduotoja. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad dėl neeilinio vertinimo inicijavimo buvo kreiptasi būtent į Migracijos departamento direktorės pavaduotoją, nes Migracijos departamento direktorė buvo suformavusi pavedimą Migracijos departamento direktorės pavaduotojai vykdyti su personalo klausimais susijusius pavedimus; taip pat paaiškino, jog toks pavedimas buvo suformuluotas ne įsakymu, o elektroniniu laišku. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Migracijos departamento direktorė laišku, kuris pavadintas „pavedimas pasirašyti įsakymus“ Migracijos departamento direktorės pavaduotojai nurodė: „pavedu jums pasirašyti šiuos MD įsakymus: priimti ir atleisti iš pareigų MD darbuotojus; dėl atostogų; dėl komandiruočių; dėl MD darbuotojų darbo laiko; dėl darbuotojų nuotolinio darbo“. Teismas vertino, kad tokia pavedimo forma viešojo administravimo subjekto veikloje nėra tinkama, bendrosios taisyklės reikalauja, jog tokie svarbūs pavedimai kaip darbuotojų priėmimas į darbą, atleidimas ir pan., turi būti įforminti direktoriaus įsakymu, be to, šiame elektroniniame laiške nėra jokio pavedimo, nors ir, teismo vertinimu, netinkama forma, direktoriaus pavaduotojai spręsti dėl darbuotojų neeilinio vertinimo inicijavimo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad tai yra akivaizdus procedūrinis pažeidimas.

9.       Teismas akcentavo, kad kitas svarbus aspektas, susijęs su neeilinio pareiškėjos vertinimo atlikimu, yra tai, jog Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja inicijavo pareiškėjos neeilinį vertinimą bei Migracijos departamento direktorės 2023 m. liepos 31 d. įsakymo pagrindu buvo paskirta Komisijos pirmininke, kas akivaizdžiai kelia abejonių dėl jos šališkumo. Teismo vertinimu, atliekant tokias procedūras kaip neeilinis darbuotojo vertinimas, kuris gali lemti, kaip ir buvo šiuo atveju, valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, turi būti imamasi visų įmanomų priemonių, kad nekiltų galimos abejonės dėl vertinimo komisijos pirmininko ir narių šališkumo.

10.       Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad pareiškėja nebuvo informuota apie Komisijos posėdžio laiką, kai buvo kviečiama pareiškėjos tiesioginė vadovė, teismas pažymėjo, jog iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė išklausyti, ką apie pareiškėjos vertinamą veiklą pasisakė jos tiesioginė vadovė, nebuvo sudaryta galimybė jai užduoti klausimus. Teismo vertinimu, neeilinio vertinimo metu, siekiant objektyvaus, išsamaus ir nešališko aplinkybių įvertinimo, pareiškėjai turėjo būti sudaryta galimybė būti informuotai apie Komisijos pokalbį su pareiškėjos tiesiogine vadove.

11.       Dėl garso įrašo darymo ir tinkamo posėdžio protokolavimo teismas pažymėjo, kad į bylą yra pateikta protokolo ištrauka, iš kurios matyti, kaip balsavo Komisijos nariai, tačiau kokie motyvai nulėmė būtent tokį Komisijos narių sprendimą, duomenų byloje nėra, todėl nėra aišku, kokiais motyvais buvo priimtas sprendimas sutikti su tiesioginės vadovės vertinimu pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė negalėjo atsakyti į klausimą, kokiais motyvais buvo priimtas sprendimas vertinti pareiškėjo veiklą „nepatenkinamai“. Į teismo posėdžio metu užduotą klausimą ar buvo atliekamas pareiškėjos vertinimo aptarimas, atsakovo atstovė atsakė, kad buvo, nes Komisija atlieka visus etapus, tačiau nekonkretizavo, jog nagrinėjamu atveju tai neginčijamai buvo padaryta, be to, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kaip ir kokiais argumentais buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjos vertinimo „nepatenkinamai“. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad neeilinio vertinimo metu garso įrašas buvo daromas ne iki galo, nėra jo dalies kaip Komisijos nariai vertino pareiškėją, kaip pasisakė ir kodėl, įvertinus „nepatenkinamai“, buvo siūloma ją atleisti.

12.       Teismas akcentavo, kad Viešojo valdymo agentūros parengtose rekomendacijose dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo (toliau – ir Rekomendacijos) (teismas vertino Rekomendacijas, kurios atnaujintos 2023 m. kovo 21 d., pareiškėjos veikla Komisijos posėdyje vertinta 2023 m. rugsėjo 14 d., kitos viešai prieinamos rekomendacijos yra 2024 m. rugsėjo 20 d.) nėra jokių išlygų, kad garso įrašas daromas tik klausantis valstybės tarnautojo, tiesioginio vadovo ar kitų asmenų pasisakymų ir nedaromas, kai vertinimo komisijos nariai išsako savo argumentus, vertinimus ir priima sprendimus. Nors, teismo vertinimu, savo darbe vertinimo komisija privalo vadovautis VTĮ ir Aprašo nuostatomis bei gali proceso aiškumui remtis Rekomendacijomis, tačiau nagrinėjamu atveju Rekomendacijose nėra jokių išimčių, kad garso įrašas gali būti nedaromas siekiant fiksuoti vertinimo rezultatų aptarimą ir galutinio sprendimo priėmimą. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad byloje atsakovui nepateikus protokolo, garso įrašo, nėra įrodymų, jog Komisijoje įvyko vertinimo aptarimas.

13.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja antrą kartą iš pareigų buvo atleista 2024 m. gegužės 2 d. Pareiškėja Įsakymu buvo atleista ne Migracijos departamento direktorės pavaduotojos, o Migracijos departamento direktorės sprendimu, neatliekant jokių papildomų veiksmų. Todėl nėra aišku, kodėl pareiškėja iš darbo buvo atleista nedelsiant, neatlikus nei pakartotinio vertinimo, nei kitų veiksmų.

14.       Iš teismui pateiktos medžiagos bei atsakovo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad pareiškėjai darbo užmokestis buvo išmokėtas imtinai iki 2024 m. rugsėjo mėnesio. Iš į bylą pateiktos 2025 m. kovo 7 d. pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą vidutinį darbo užmokestį (toliau – ir VDU) bei kitas išmokas matyti, kad pateikti duomenys apie darbo užmokestį nuo 2023 m. rugsėjo iki 2024 m. rugsėjo. Už 2024 m. rugsėjo mėnesį (18 d. d.) paskaičiuota 415,31 Eur suma (skiltis „Iš viso apskaičiuota išmokėti suma už 1 skiltyje nurodytus mėnesius, Eur“), išmokėjimo data 2025 m. sausio 20 d. Visų sumų, apskaičiuotų nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio išmokėjimo data 2025 m. sausio 20 d. Taip pat nurodyta, kad 2025 m. vasario 24 d. išmokėta 1 429,01 Eur suma, 2025 m. kovo 7 d. 1,69 Eur suma. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjai gali būti priteista išmokėti VDU nuo 2024 m. spalio mėnesio.

15.       Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjos neeilinio vertinimo metu buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, kurie sudaro prielaidas abejoti neeilinio vertinimo objektyvumu, todėl teismas pareiškėjos skundą tenkino, Įsakymą panaikino ir pareiškėją grąžino į eitas pareigas, priteisiant iš atsakovo pareiškėjos vidutinį darbo užmokestį.

III.

16.       Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti, o jeigu teismas nuspręstų panaikinti Įsakymą – negrąžinti pareiškėjos į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus valstybės tarnautojos pareigas.

17.       Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1.       Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atlikto pareiškėjos vertinimo neobjektyvumo. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja tuos pačius skundo argumentus teikė ir nagrinėjant bylą dėl 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymo panaikinimo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos argumentus, nebuvo konstatavęs, jog pareiškėjos neeilinio vertinimo procedūra buvo atlikta pažeidžiant nustatytas procedūras ir buvo vykdoma šališkai. Nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimas turi prejudicinę reikšmę, taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį sprendimą nagrinėjamoje byloje. 

17.2.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad abejonės dėl Komisijos pirmininkės tariamo šališkumo nebuvo niekaip pašalintos, tačiau teismas iš esmės šių aplinkybių nevertino ir savo išvados nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėja nei Komisijos posėdžio metu, nei savo skunde nepateikė jokių objektyviai egzistuojančių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos nešališkumo, o vien deklaratyvūs teiginiai, kad ši Komisijos narė buvo tariamai iš anksto nusistačiusi prieš pareiškėją, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kuri nesudaro pagrindo pripažinti Komisijos atliktą vertinimą neteisėtu ar nepagrįstu. Pagal Aprašo 46 punktą vertinimo komisijos pirmininko balsas turi lemiamą reikšmę tik tuo atveju, jeigu vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsai pasiskirsto po lygiai. Iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad visi Komisijos nariai pareiškėjos veiklą įvertino „nepatenkinamai“, taip pat visi Komisijos nariai pateikė siūlymą pareiškėją „atleisti iš pareigų“, taigi, sprendimai dėl pareiškėjos vertinimo buvo priimti vienbalsiai, o Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojai nusišalinus, ši aplinkybė neturėtų įtakos bendram Komisijos sprendimui. Teismas šių aplinkybių nevertino, deklaratyviai nurodęs, kad abejonės dėl direktoriaus pavaduotojos šališkumo nebuvo pašalintos, nors nebuvo pateikta nei vienos realios aplinkybės, galinčios bent kiek liudyti šališkumo buvimą.

17.3.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neeilinio vertinimo metu pareiškėjai turėjo būti sudaryta galimybė būti informuotai apie Komisijos pokalbį su pareiškėjos tiesiogine vadove, tačiau nepateikė nei vienos teisės aktų nuostatos, kurioje būtų numatyta pareiga vertinimo komisijai informuoti vertinamą asmenį apie tokias aplinkybes. Migracijos departamento vertinimu, aplinkybė, kad Komisija nepranešė pareiškėjai apie vykusius pokalbius su jos tiesiogine vadove, patarėja ir mentore, nesant teisės aktuose įtvirtintos prievolės tokius pranešimus teikti, savaime negali būti vertinama kaip rodanti Komisijos šališkumą ar neobjektyvumą. Be to, pati pareiškėja tik deklaratyviai nurodė, kad jai nebuvo pranešta apie Komisijos pokalbius, bet nepaaiškino, kokius klausimus ji norėjo užduoti savo tiesioginei vadovei ar kitiems apklaustiems asmenims ir nepateikė jokių paaiškinimų skunde, nors visi pokalbių garso įrašai teismui buvo pateikti.

17.4.       Pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė, kad abejonės dėl vertinimo nešališkumo nebuvo pašalintos, visiškai nevertino Komisijos veiksmų visumos siekiant išsamiai įvertinti pareiškėjos veiklą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija posėdžio pradžioje suteikė galimybę pareiškėjai nurodyti visas, jos nuomone, reikšmingas aplinkybes dėl jos darbo Migracijos departamente dėl pareiškėjos tiesioginės vadovės vertinimo išvadoje nurodytų aplinkybių. Pareiškėja šia galimybe pasinaudojo ir teikė Komisijai savo paaiškinimus apie jos atliekamus darbus. Pareiškėjai pateikus bendrus paaiškinimus apie savo darbą, Komisija paprašė pareiškėjos papasakoti apie jai skirtas metines užduotis ir jų vykdymą. Šiuo aspektu atsakovas pažymi, kad vienos iš 3 pareiškėjai nustatytų užduočių ji neatliko dėl to, kad jai ši užduotis nebuvo paskirta vykdyti tarnybos metu, todėl pareiškėjos veikla dėl šios nepaskirtos užduoties neįvykdymo Komisijos nebuvo vertinama, kas buvo pažymėta tiek Komisijos posėdžio metu, tiek ir Komisijos posėdžio protokole. Toliau, pareiškėjai pateikus paaiškinimus dėl jai nustatytų metinių užduočių atlikimo, atsižvelgiant į tai, kad vertinimo metu yra vertinamas ne tik nustatytų metinių užduočių atlikimas, bet ir valstybės tarnautojo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (veiksmingumas; rezultatyvumas, tinkamumas; turimų žinių, gebėjimų ir įgūdžių panaudojimas atliekant funkcijas ir siekiant rezultatų), valstybės tarnautojo kvalifikacija (turimos profesinės žinios, pažintiniai bei praktiniai gebėjimai; veiklos kokybė; asmeninė motyvacija; veiklos atlikimo savarankiškumas), pareiškėjai buvo užduodami klausimai, susiję su jos gebėjimais ir kvalifikacija – buvo prašyta papasakoti, kaip ji pati vertina savo gebėjimus ir kvalifikaciją, savarankiškumą, atliekant užduotis, prašyta pakomentuoti vertinimo išvadoje nurodytas pareiškėjos daromas klaidas, paaiškinti, ar pareiškėjai yra žinomi teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjos užduočių atlikimą, reikalavimai, t. y. pareiškėjai buvo užduodami klausimai, atsižvelgiant į vertinimo išvadoje nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos iki Komisijos posėdžio pateiktus rašytinius paaiškinimus.

17.5.       Pareiškėja prieš Komisijos posėdį buvo atsiuntusi Komisijai papildomus komentarus ir paaiškinimus dėl savo darbo (duomenys neskelbtini) skyriuje, kuriuos Komisija išnagrinėjo ir nurodytas aplinkybes aiškinosi tiek su pareiškėjos tiesiogine vadove, vadovę pavaduojančia skyriaus patarėja ir pareiškėjai skirta mentore, tiek ir su pačia pareiškėja Komisijos posėdžio metu. 2023 m. rugsėjo 13 d. Komisija, siekdama išsiaiškinti visas su pareiškėjos veikla Migracijos departamente susijusias aplinkybes, įvertinti pareiškėjos tiesioginės vadovės vertinimo išvadoje aprašytus pareiškėjos gebėjimus, t. y. įvertinti vertinimo išvados pagrįstumą, buvo susitikusi su pareiškėjos tiesiogine vadove (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja L. L., (duomenys neskelbtini) skyriaus patarėja J. P. ir pareiškėjai skirta mentore (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiąja specialiste S. Š.-N.. Komisijai taip pat buvo pateikti susirašinėjimai su pareiškėja, pagrindžiantys informaciją apie pareiškėjos darbą. Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad Komisija suteikė pareiškėjai galimybę pasisakyti tiek dėl jai nustatytų užduočių atlikimo, tiek dėl bendrų jos gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pareiškėjai buvo užduodami patikslinantys klausimai, suteikiamos galimybės pasisakyti dėl tiesioginės vadovės nustatytų pareiškėjos veiklos rezultatų. Taigi, Komisija surinko išsamią informaciją, kurios pagrindu atliko visapusišką ir objektyvų pareiškėjos vertinimą bei įvertino tiek pareiškėjos, tiek jos tiesioginės vadovės nurodytas aplinkybes, kurias pagrindžia Komisijos surinkta medžiaga. Komisijos posėdyje pareiškėja buvo informuota, kad, jeigu ji nori, jog Komisija išklausytų kokį nors kitą pareiškėjos kolegą (ne vadovę, patarėją ar mentorę) dėl pareiškėjos darbo Migracijos departamente, ji turi nurodyti Komisijai tą asmenį (ar asmenis), kad Komisija galėtų pabendrauti su šiuo asmeniu (ar asmenimis) ir papildomai įvertinti šio asmens (ar asmenų) nuomonę apie pareiškėjos darbą Migracijos departamente. Pareiškėja Komisijai nurodė, kad ji galėtų pateikti tokių Migracijos departamento darbuotojų kontaktus, tačiau iš pradžių ji nori gauti šių asmenų leidimą juos nurodyti Komisijai, o Komisija informavo pareiškėją, jog lauks informacijos apie asmenis, kurie gali pasisakyti apie pareiškėjos veiklą Migracijos departamente, iki tos pačios dienos 14 val., tačiau pareiškėja jokios informacijos Komisijai nepateikė. Taigi Komisija išsamiai išnagrinėjo tiek pareiškėjos tiesioginės vadovės, ją pavaduojančios skyriaus patarėjos ir pareiškėjai paskirtos mentorės, tiek ir pačios pareiškėjos paaiškinimus dėl pareiškėjos tarnybinio veiklos vertinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes ignoravo ir visiškai nevertino visų Komisijos vertinimo metu atliktų veiksmų, dėl ko padarė objektyviomis aplinkybės nepagrįstą išvadą dėl tariamo vertinimo neobjektyvumo.

17.6.       Migracijos departamentas ne tik vertino Rekomendacijas, bet ir konsultavosi su Viešojo valdymo agentūra telefonu dėl būtinybės daryti garso įrašą vertinimo komisijos aptarimo metu. Konsultacijos metu Viešojo valdymo agentūra informavo, kad tokio įrašo darymas aptarimo metu nėra privalomas. Teismui net ir suabejojus dėl Komisijos aptarimo buvimo, jis privalėjo veikti aktyviai ir imtis visų priemonių kilusioms abejonėms pašalinti, tačiau to neatliko.

17.7.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė grąžinti pareiškėją į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigas, tačiau dėl organizacinių pakeitimų Migracijos departamente šiuo metu (duomenys neskelbtini) skyriuje nėra laisvų vyresniojo specialisto, kurio darbo vieta būtų (duomenys neskelbtini) mieste, pareigų (nuo 2025 m. birželio 17 d. skyriuje yra laisvas vienas vyriausiojo specialisto etatas, kurio darbo vieta yra Vilniaus mieste). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos grąžinimas į valstybės tarnautojos pareigas neatitinka Migracijos departamento organizacinių pokyčių, todėl vadovaujantis Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalimi, atsakovas prašo, pripažinus pareiškėjos atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti pareiškėjos į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus valstybės tarnautojos pareigas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento direktoriaus 2024 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4K-1176 „Dėl O. P. atleidimo iš pareigų“, teisėtumo ir pagrįstumo bei su juo susijusių reikalavimų grąžinti pareiškėją į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigas, priteisti pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

19.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjos neeilinio vertinimo metu buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, kurie sudaro prielaidas abejoti neeilinio vertinimo objektyvumu, pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino atsakovo Įsakymą, pareiškėją grąžino į eitas pareigas bei priteisė iš atsakovo pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį.

20.       Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, todėl prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti, o jeigu teismas nuspręstų panaikinti Įsakymą, negrąžinti pareiškėjos į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus valstybės tarnautojos pareigas.

21.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

22.       Administracinėje byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas, ir nėra nustatyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies nuostatose. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėja administracinę bylą ir patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

23.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1514-662/2024 panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos O. P. skundą tenkino iš dalies; panaikino Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos L. V. 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 4K-935 „Dėl O. P. atleidimo iš pareigų“; grąžino pareiškėją į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigas; o pareiškėjos reikalavimą priteisti iš atsakovo Migracijos departamento vidutinį darbo užmokestį nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį įsakymą panaikino ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, priėjęs prie išvados, kad įsakymą priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, t. y. įsakymą priėmė ne Migracijos departamento direktorė, o Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja, neturėdama tam įgaliojimų.

24.       Migracijos departamento direktorė, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 7 dalimi ir 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1514-662/2024, skundžiamu Įsakymu pareiškėją 2024 m. gegužės 2 d. atleido iš Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų bei nustatė, kad pareiškėjai turi būti išmokėta piniginė kompensacija už 7,22 darbo dienos nepanaudotų kasmetinių atostogų.

25.       Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu Valstybės tarnybos įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.) 35 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai po valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ir savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus).

26.       Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo argumentų kontekste, pažymi, kad byloje nustatyta, jog Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojo 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo“ nuspręsta atlikti Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus valstybės tarnautojos vyresniosios specialistės O. P. neeilinį vertinimą. Vadovaujantis tuo metu galiojusios VTĮ redakcijos 27 straipsnio 11 dalimi, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu. Šiuo atveju įsakymą dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo priėmė ne Migracijos departamento direktorius – valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas. Tai būtų teisinis pagrindas vertinti, kaip neteisėtai atliktą neeilinį pareiškėjos veiklos įvertinimą dėl veiksmų, kuriais toks vertinimas inicijuotas pareigūno, veikiančio peržengiant jam suteiktos kompetencijos ribas, jeigu ne tolimesnių procedūrinių veiksmų seka, kai 2023 m. rugsėjo 4 d. pareiškėja pateikė Migracijos departamento direktorei prašymą atlikti jos veiklos tarnybinį vertinimą Komisijoje ir  Migracijos departamento direktorė 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 4K-870 pavedė Migracijos departamento valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijai 2023 m. rugsėjo 14 d. įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą, kas ir buvo atlikta – Komisijoje 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo atliktas pareiškėjos neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta „nepatenkinamai“, Komisijos pateiktas siūlymas – atleisti pareiškėją iš pareigų. Šioje susiklosčiusioje teisinėje situacijoje vertintina, kad pareiškėjai teisinius padarinius sukėlė būtent valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimas, todėl konstatuotina, kad ginčui aktualios VTĮ redakcijos 27 straipsnio 11 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nebuvo pažeistas. Nors Migracijos departamento pavaduotojas ir pateikė pirminį siūlymą atlikti neeilinį vertinimą, tačiau po pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 4 d. prašymo galutinį ir teisiškai reikšmingą sprendimą tęsti vertinimo procedūrą priėmė į pareigas priimantis asmuo – būtent jis yra tas subjektas, kuris pagal VTĮ turi kompetenciją spręsti dėl neeilinio vertinimo atlikimo. Tokiu būdu vertinimo procedūra buvo patvirtinta kompetentingo subjekto, o tai leidžia konstatuoti, kad į pareigas priimantis asmuo įvertino neeilinio vertinimo atlikimo klausimą ir sprendė dėl procedūros tęsimo, todėl ginčo atveju procedūra galėtų būti vertinama kaip iš esmės atitinkanti VTĮ nustatytus reikalavimus.

27.       Pasisakant dėl Komisijos sudėties, kai jos pirmininke buvo paskirta Migracijos departamento direktorės pavaduotoja, priėmusi 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo“, pažymėtina, kad Komisijos nario nusišalinimo pagrindai nurodyti Aprašo 47 punkte, kuriame nustatyta: „Jeigu paaiškėja, kad vertinimo komisijos narys yra valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginis vadovas, sutuoktinis, sugyventinis ar partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo, vertinimo komisijos narys turi nusišalinti. Vertinimo komisijos narys taip pat turi nusišalinti, kai vertinama jo tarnybinė veikla ir kai vertinama valstybės tarnautojo, kuriam vertinimo komisijos narys yra tiesiogiai pavaldus, tarnybinė veikla“. Teisėtumo vidaus administravime principas suponuoja, kad iš anksto žinant, jog konkrečiam pretendentui į Komisijos sudėtį taikytini minėti nusišalinimo pagrindai, tai a priori (iš anksto) turėtų lemti kompetentingo pareigūno sprendimą į Komisijos sudėtį tokio asmens neskirti.

28.       Šiuo atveju byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti esant kuriam nors iš Aprašo 47 punkte nurodytų pagrindų, dėl kurių Komisijos pirmininkė – Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja, turėjo nusišalinti. Pareiškėjos argumentai, kad Komisijos pirmininkė – Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja, turėjo išankstinį neigiamą požiūrį dėl pareiškėjos vertinimo, nepagrįsti jokiais kitais įrodymais, todėl pripažintini subjektyvia nuomone, neįrodytais bei atmestinais teiginiais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

29.       Dėl šio teismo Sprendimo 10 punkte nurodytų pirmosios instancijos teismo motyvų ir 17.3 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų:

29.1.       Pasisakant dėl šių argumentų cituotinos šios Aprašo nuostatos: „49. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinimo komisija posėdyje: 49.1. nagrinėja valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal Motyvuotą siūlymą ar Siūlymą; 49.2. priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo; 49.3. priima sprendimą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikiamo siūlymo; 49.4. surašo Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą (Aprašo 5 priedas) (toliau – vertinimo komisijos išvada). 50. Vertinimo komisija, nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat vertina tarnybinės veiklos gerinimo plano vykdymo rezultatus, jeigu toks planas buvo sudarytas. 51. Valstybės tarnautojas, nagrinėjant jo tarnybinę veiklą, kviečiamas į vertinimo komisiją pokalbiui, išskyrus Aprašo 52 punkto antrojoje pastraipoje nustatytą atvejį. <...> Vertinimo komisija turi teisę į vertinimo komisiją kviesti pokalbiui valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą, tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, prašymu – liudytojus. 52. Jeigu valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų ar kitų svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje ir nėra galimybės pokalbiui vykti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, vertinimo komisijos posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Valstybės tarnautojo rašytiniu prašymu jo tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijos posėdyje jam nedalyvaujant, išskyrus atvejį, kai valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas yra įvertinęs nepatenkinamai“.

29.2.       Nurodyto teisinio reguliavimo vertinimas leidžia padaryti šias išvadas:

29.2.1.                      Vertinimo komisijos posėdis skirstomas į keturis procedūrinius etapus (Aprašo 49.1–49.4 p.);

29.2.2.                      Valstybės tarnautojas, nagrinėjant jo tarnybinę veiklą (Aprašo 49.1 p.), kviečiamas į vertinimo komisiją pokalbiui.

29.2.3.                      Vertinimo komisija turi teisę kviesti pokalbiui valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą;

29.2.4.                      Tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, prašymu vertinimo komisija turi teisę kviesti liudytojus;

29.2.5.                      Teisinis reguliavimas tiesiogiai neįtvirtina nuostatos, kad vertinimo komisijos vertinamas valstybės tarnautojas turi būti informuotas apie tiesioginio vadovo kvietimą į vertinimo komisijos posėdį pokalbiui ir turi teisę dalyvauti vertinimo komisijos pokalbiui pakviestam valstybės tarnautojo tiesioginiam vadovui teikiant paaiškinimus bei užduoti klausimus.

29.2.6.                      Toks teisinis reguliavimas ir teisėjų kolegijos jo pagrindu padarytos išvados suponuoja, kad procedūriniu aspektu vertinimo komisijos veikla nėra pagrįsta kvazirungimusi, kaip tai yra ginčus nagrinėjančiose komisijose, kur procedūrų šalims užtikrinama teisė dalyvauti ginčo nagrinėjime (viso proceso metu), duoti paaiškinimus, užduoti klausimus kitiems procedūros dalyviams ir t. t. Vertinimo komisijos procedūros tikslas – objektyvus faktų, teikiamų vertinimo komisijai Apraše nustatytais būdais, įvertinimas.

29.2.7.                      Tačiau tai, kad Apraše eksplicitiškai nenurodyta, jog valstybės tarnautojas turi būti informuotas ir turi teisę dalyvauti vertinimo komisijos pokalbiui pakviestam valstybės tarnautojo tiesioginiam vadovui teikiant paaiškinimus bei užduoti klausimus, apskritai nepaneigia šių vertinamo valstybės tarnautojo teisių. Toks teisės aiškinimas pateikiamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020, 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-117-575/2025). Tuo pačiu pažymėtina, kad vien faktas, jog vertinamam valstybės tarnautojui nebuvo pranešta apie tiesioginio vadovo kvietimą teikti paaiškinimus vertinimo komisijos posėdyje ir dėl to valstybės tarnautojas negalėjo dalyvauti jam tai darant bei užduoti klausimus tiesioginiam vadovui, savaime nėra pagrindas pripažinti, kad vertinimo komisijos sprendimas yra neteisėtas. Tokia išvada darytina tik teismui konstatavus, kad dėl nurodyto pažeidimo nebuvo ištirtos bei įvertintos visos esminę reikšmę vertinimo komisijos sprendimui turėjusios aplinkybės.

29.3.       Nurodytų išvadų kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad tai, jog pareiškėja nebuvo informuota apie Komisijos posėdžio laiką, kai buvo kviečiama pareiškėjos tiesioginė vadovė, ir dėl to negalėjo dalyvauti jai teikiant paaiškinimus Komisijai bei užduoti tiesioginei vadovei klausimus, yra pareiškėjos teisių pažeidimas, tačiau visuma veiksmų, kurie buvo atliekami Komisijai aiškinantis ir nustatant visas Komisijos sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes (žr. šio teismo Sprendimo 17.4 ir 17.5 punktus, kuriuose išdėstyta atsakovo tiksliai nurodytų teisinę reikšmę turinčių veiksmų seka) leidžia pripažinti, kad toks pareiškėjos teisių pažeidimas neturėjo įtakos Komisijos sprendimo pagrįstumui, nes buvo surinkti visi reikšmingi duomenys, kurių pagrindu Komisijos sprendimu įvertinta pareiškėjos veikla.

30.       Dėl šio teismo Sprendimo 11, 12, 13 punktuose nurodytų pirmosios instancijos teismo motyvų ir 17.6 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų:

30.1.       Aprašo 59 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną ir saugomas įstaigoje.

30.2.       Šis teisinis reguliavimas eksplicitiškai įtvirtina, kad skaitmeninis garso įrašas turi būti daromas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti, t. y. pirmajame vertinimo komisijos posėdžio procedūriniame etape (Aprašo 49.1 p.). Tuo pačiu pažymėtina, kad teisiniame reguliavime eksplicitiškai neįtvirtinta, jog vertinimo komisijai priimant sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo (antrasis vertinimo komisijos posėdžio procedūrinis etapas (Aprašo 49.2 p.), inter alia tariantis dėl priimamo sprendimo argumentų (motyvų), daromas įrašas. Teismų praktikoje, aiškinant aktualią teisę, pripažįstama, kad ir šiame procedūros etape garso įrašas turi būti daromas: iš garso įrašo turi būti įmanoma nustatyti, ar vertinimo komisija tinkamai įgyvendino jai tenkančias pareigas, taip pat tai, kokiais motyvais grindžiama vertinimo komisijos išvada (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020, 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-117-575/2025).

30.3.       Nurodyto teisės aiškinimo kontekste vertinant pareiškėjos argumentus (skundo pagrindus), kuriais ji grindžia savo reikalavimus, akivaizdu, jog pareiškėja siekia, kad Komisijos sprendimas būtų pripažintas neteisėtu vien dėl procedūros pažeidimo fakto, neįrodinėjant jo nepagrįstumo iš esmės. Teisėjų kolegija, plėtodama aktualios teisės aiškinimo bei taikymo praktiką, pažymi, kad ne pats įrašo, kuriame fiksuotas Komisijos pasitarimas dėl sprendimo motyvų, nebuvimo faktas daro Komisijos sprendimą nepagrįstu. Įrodymų visetas lemia, ar pripažintina, kad Komisijos surinktų ir tirtų įrodymų prieštaringumas suponuoja būtinybę garso įrašo pagrindu nustatyti, kas, vis tik, lėmė tokį, o ne kitokį Komisijos sprendimą. Todėl tik ginčijant Komisijos sprendimo pagrįstumą tarnybinės veiklos tyrimo aplinkybių apimtimi ir nustačius, kad tirtų bei vertintų aplinkybių prieštaringumas įvairiais aspektais neleidžia konstatuoti buvus objektyviam pagrindui Komisijai priimti būtent tokį sprendimą, būtų teisinis pagrindas pripažinti, jog dėl Komisijos pasitarimo dėl motyvų garso įrašo nebuvimo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Šiuo atveju, kaip minėta, pareiškėja savo reikalavimus grindžia pačiu procedūros pažeidimo faktu, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai nėra pakankamas pagrindas jos skundą patenkinti. 

30.4.       Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos argumentą dėl tariamai nepagrįsto pakartotinio vertinimo neatlikimo, pažymi, kad ankstesnėje byloje teismas konstatavo tik vieną procedūrinį pažeidimą – sprendimą dėl neeilinio vertinimo priėmusio subjekto kompetencijos trūkumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad minėtu procesiniu sprendimu teismas nekvestionavo tarnybinio vertinimo komisijos išvados teisėtumo ar pagrįstumo. Atitinkamai teismo nurodymų apimtis buvo aiškiai apibrėžta ir susijusi būtent su sprendimą priėmusio subjekto kompetencijos aspektu. Šis trūkumas buvo pašalintas. Dėl to darytina išvada, kad prievolės kartoti visą neeilinio tarnybinio vertinimo procedūrą iš naujo nebuvo.

31.       Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos O. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Migracijos departamento direktoriaus 2024 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4K-1176 „Dėl O. P. atleidimo iš pareigų“ panaikinimo, pareiškėjos grąžinimo į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo pareiškėjai iš atsakovo atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                Gintaras Kryževičius 

                                                                                Dainius Raižys

                                                                                Egidijus Šileikis