Civilinė byla Nr. 2-121/2014

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00642-2013-5

          Procesinio sprendimo kategorija 110.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BALLSBRIDGE ADVISORY LTD atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovų prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-763-513/2014 (Nr. 2-1595-513/2013) pagal ieškovo BALLSBRIDGE ADVISORY LTD ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Kretingos grūdai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vyturys“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BALLSBRIDGE ADVISORY LTD kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams AB „Kretingos grūdai“ ir UAB „Vyturys“, kuriuo prašo priteisti iš solidariai iš atsakovų 3 391 362,32 eurų dydžio įsiskolinimą; 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 24 d. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovams AB „Kretingos grūdai“ ir UAB „Vyturys“, priklausantį neįkeistą ir kitaip neapsunkintą turtą (nekilnojamąjį ir  kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, turtines teises ir pinigines lėšas), esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 11 709 695,82 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau atsakovams leidžiant atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį, privalomuosius mokėjimus biudžetui; areštuoto turto savininkus paskyrė  areštuoto turto saugotojais ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turto valdyti ir naudotis juo.

Atsakovai AB „Kretingos grūdai“ ir UAB „Vyturys“ pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 5 483 128 Lt nuostolių, galinčių kilti AB „Kretingos grūdai“, bei 2 290 718 Lt nuostolių, galinčių kilti UAB „Vyturys“, atlyginimo užtikrinimą. Nurodė, kad areštavus pinigines lėšas ir suvaržius atsakovų galimybę disponuoti apyvartinėmis lėšomis, sutriktų atsiskaitymas su atsakovų tiekėjais ir kreditoriais, dėl to  galimai įvyktų keletas pasekmių: sustotų įmonių produkcijos gamyba, pašarų tiekimas kontroliuojamoms įmonėms, žūtų atsakovų bei jų kontroliuojamų įmonių biologinis turtas. AB „Kretingos grūdai“ galimus minimalius nuostolius sudaro 5 483 128 Lt (UAB „Kaušėnų paukštyno“ biologinis turtas, kurio balansinė vertė 816 112 Lt + EBITDA metams 4 667 016 Lt). UAB „Vyturys“ galimus minimalius nuostolius sudaro 2 290 718 Lt (EBITDA metams 433 596 Lt + biologinio turto balansinė vertė 1 857 122 Lt). Atsakovų teigimu, netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jų realus išieškojimas bus neįmanomas, nes ieškovas, tikėtina, registruotas Britų Mergelių salose, nėra jokių duomenų apie turimą turtą, nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Ieškovas kaip užsienio juridinis asmuo gali vengti atlyginti nuostolius. Be to, ieškovas iki šiol nėra sumokėjęs įsiteisėjusiu Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu priteistų sumų atsakovams. Pagal nepagrįstus ieškinio reikalavimus pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra itin apsunkinama atsakovų ūkinė veikla, keliami nuostoliai. Dėl tokių veiksmų gali būti sužlugdytos socialiai atsakingos bendrovės „Kretingos grūdai“ ir „Vyturys“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi prašymą tenkino. Įpareigojo ieškovą įmokėti 5 483 128 Lt nuostolių, galinčių kilti AB „Kretingos grūdai“, atlyginimo užtikrinimą ir 2 290 718 Lt nuostolių, galinčių kilti UAB „Vyturys“, atlyginimo užtikrinimą, į specialiąją sąskaitą bei pateikti teismui įrodymus apie sumokėjimą arba banko garantijas. Teismas sprendė, kad atsakovų prašyme nurodytos aplinkybės pagrįstos rašytiniais dokumentais - AB „Kretingos grūdai“ 2013 m. spalio 30 d. raštu, preliminariais balansais ir ataskaitomis; UAB „Kaušėnų paukštynas“ 2013 m. rugsėjo 30 d. ir 2013 m. lapkričio 5 d. pažymomis; UAB „Vyturys“ 2013 m. rugsėjo 30 d. ir 2013 m. lapkričio 5 d. pažymomis; 2013 m. lapkričio 6 d. AB „Kretingos grūdai“ pažyma; išrašu iš Nekilnojamoje turto registro bazės. Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gruodžio 24 d. sprendimas patvirtina, jog ieškovas turi atsakovams sumokėti po 4 050 Lt bylinėjimosi išlaidų, duomenų, patvirtinančių, jog nurodytos sumos atsakovams nesumokėtos, nepateikta. Tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas atsakovų prašymui netenkinti. Teismo sprendimu nagrinėjamu atveju galimų nuostolių atsiradimo galimybė dėl konkrečiai byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų įrodyta. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis teisiniu reguliavimu, įvertinęs atsakovų prašymo argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, atsakovų vykdomos ūkinės veiklos ir ginčo pobūdį, didelę ieškinio sumą, ieškovo prašymu teismo atsakovų atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį ir mastą. Atsakovai tikėtinai pagrindė jų nurodomų galimų nuostolių atsiradimo tikimybę, todėl teismas jų prašymą tenkino (CPK 146 str. 1 d.).  

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas BALLSBRIDGE ADVISORY LTD (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsižvelgiant į tai, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – būtent atsakovų lėšų banko sąskaitose arešto – gali sutrikti atsakovų ūkinė komercinė veikla, apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, neareštuojant atsakovų piniginių lėšų. Apeliantas taip pat pateikė antstoliui, vykdančiam Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį, prašymą skubos tvarka panaikinti atsakovų lėšų, esančių ar įplauksiančių į atsakovams priklausančias banko sąskaitas, areštą.
2. Panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį, kuri buvo pagrindas atsakovų piniginių lėšų areštui, išnyks ir reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė. Skundžiamojoje nutartyje nenustatyta, kad nuostoliai atsakovams jau yra atsiradę. Todėl nėra ir grėsmės, kad atsakovų nuostolių atlyginimas ateityje priėmus ieškovui nepalankų sprendimą gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas.

Atsakovai AB „Kretingos grūdai“ ir UAB „Vyturys“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas neįrodinėja skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo, dėl to atskirasis skundas negali būti patenkintas, nes yra nemotyvuotas (CPK 338 str., 306 str.).
2. Pagrindas įpareigoti apeliantą užtikrinti atsakovų nuostolius neišnyko. Piniginių lėšų bankuose areštas yra tik viena iš prielaidų atsakovų nuostoliams kilti. Galimybę disponuoti apyvartinėmis lėšomis riboja ne tik piniginių lėšų bankuose areštas, bet ypatingai turtinių teisių, taip pat kito turto areštas. Turtinių teisių areštu yra varžomos atsakovų galimybės gauti pajamų iš veiklos, o tai lemia apyvartinių lėšų trūkumą. Negalėjimas disponuoti areštuotu tiek nekilnojamuoju, tiek kilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais taip pat suvaržo atsakovų galimybę generuoti apyvartines lėšas, gautinas iš turto pardavimo, ar gauti finansavimą iš banko atitinkamai tokį turtą įkeičiant. Be to, ne visas turtas yra įkeistas atsakovus finansuojantiems bankams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovų prašymas dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, būtina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovų prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir įpareigojo apeliantą įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 5 483 128 Lt nuostolių, galinčių kilti AB „Kretingos grūdai“, ir 2 290 718 Lt nuostolių, galinčių kilti UAB „Vyturys“, atlyginimo užtikrinimus arba pateikti banko garantijas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovų prašymo argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, atsakovų vykdomos ūkinės veiklos pobūdį, laikinųjų apsaugos priemonių turinį ir mastą, sprendė, kad atsakovai įrodė galimų nuostolių atsiradimo galimybę dėl jų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsakovai pirmosios instancijos teisme savo prašymą taikyti nuostolių užtikrinimą grindė iš esmės piniginių lėšų areštu,  t.y. kad areštavus pinigines lėšas ir suvaržius atsakovų galimybę disponuoti apyvartinėmis lėšomis, sutriktų atsiskaitymai su jų tiekėjais ir kreditoriais, būtų apribota atsakovų ūkinė – komercinė veikla ir būtent dėl to būtų patiriami nuostoliai (EBITDA, biologinio turto vertė). Prašyme atsakovai faktiškai nebuvo pateikę jokių argumentų dėl kokio konkretaus kito, išskyrus pinigines lėšas, turto arešto ir kokiu būdu atsakovai gali patirti konkrečius nuostolius, kurių atlyginimą prašo užtikrinti. Preliminarų galimų nuostolių dydį atsakovai apskaičiavo taip pat būtent dėl galimybės disponuoti apyvartinėmis lėšomis suvaržymo.

Šiuo metu iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi, t.y. po skundžiama nutartimi  nagrinėto klausimo išsprendimo pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, atsakovams priklausančius vertybinius popierius ir turtines teises, esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 11 709 695,82 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Taigi, atskirojo skundo nagrinėjimo metu atsakovams priklausančioms piniginėms lėšoms laikinosios apsaugos priemonės nebetaikomos, o iš apeliacinės instancijos teismui apelianto pateiktų papildomų įrodymų – antstolio aštuonių 2013 m. gruodžio 2 d.  patvarkymų – matyti, kad antstolis panaikino ankstesnius patvarkymus, kuriais buvo sustabdytas lėšų išmokėjimas atsakovams. Todėl spręstina, kad tos aplinkybės, kurios faktiškai buvo atsakovų prašymo pagrindu, t.y. susijusios su galimybės gauti ir naudoti lėšas suvaržymais, yra išnykusios, dėl ko jau negalėtų būti pagrindu galimų nuostolių  atsiradimui.

Atsižvelgiant į pasikeitusias bylos aplinkybėms, spręstina, ar atsakovų prašyme nurodomi nuostoliai yra susiję būtent su šiuo metu jų atžvilgiu galiojančiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Akivaizdu, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai paprastai patiria suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti tam tikra tikimybė nuostoliams atsirasti. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad piniginių lėšų areštas yra tik viena iš prielaidų jų nuostoliams kilti, nes galimybę disponuoti apyvartinėmis lėšomis riboja ne tik piniginių lėšų bankuose areštas, bet ir turtinių teisių bei turto areštas. Tačiau minėta, kad prašymas buvo grindžiamas iš esmės lėšų arešto pasekmėje galimais nuostoliais. Atsakovai ir atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstė tik abstraktaus pobūdžio teiginius dėl turtinių teisių bei kito turto arešto galimai patirtinų nuostolių, tačiau šiuo aspektu konkrečių įrodymų dėl galimų nuostolių bei jų dydžio ar bent įtikinamų argumentų nepateikia. Proceso šalis, kuri dėl jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolius, reikalaudama, kad kita proceso šalis užtikrintų šių nuostolių atlyginimą, bet kuriuo atveju turi įrodyti pakankamai pagrįstai tikėtiną jų atsiradimo galimybę bei preliminarų dydį (CPK 12 str., 178 str.), nes vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, savaime dar nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą remiantis vien bendro pobūdžio teiginiais. Taigi, pirmosios instancijos teismui pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, t.y. nesant nagrinėjamoje byloje nustatytiems atsakovų piniginių lėšų suvaržymams, o atsakovams nepateikus argumentų bei neįrodžius, kad dėl šiuo metu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių jiems ateityje gali atsirasti nuostolių, spręstina, kad atsakovų galimų nuostolių atsiradimo galimybė dėl konkrečiai šiuo metu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neįrodyta (CPK 12 str., 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovų prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetimas per se nereiškia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesukelia ir negali sukelti atsakovams nuostolių atsiradimo. Tai reiškia, kad atsakovai, turėdami įrodinėjimo pareigą, nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą dėl galimų nuostolių, susijusių su šiuo metu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atsiradimo (CPK 12 str., 178 str.). Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio atsakovams pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu bei įrodymais pagrįstu prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ar prašyti pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, pobūdį, leisti tam tikrų veiksmų atlikimą ir pan. (CPK 146 str. 1 d., 148 str.).

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, skundžiama nutartis naikintina ir atsakovų prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vyturys“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.

Teisėjas                                                                                                               Alvydas Poškus