Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-362-593/2019;
Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00089-2019-4;
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10;
21.11.11.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r T I s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 10 nutarties, priimtos O. N. administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. O. N. 2019 m. vasario 21 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje padarymą t. y. už tai, kad jis 2019 m. vasario 21 d. 15.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį „Audi A5 Sportback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (mobiliuoju telefonu), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20 punktą.
2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėja J. U. 2019 m. kovo 27 d. nutarimu O. N. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 75 eurų dydžio bauda. Nesutikdamas su šiuo nutarimu O. N. pateikė dėl jo skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.
3. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutartimi O. N. skundo netenkino ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2019 m. kovo 27 d. nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas konstatavo, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų dėl O. N. kaltės ir atsižvelgiant į tai sprendė, jog skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas.
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutartį ir prašo ją panaikinti.
4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymus ir padarė neapgrįstą išvadą, jog jie tariamo administracinio nusižengimo padarymą pamatė iš 4-6 metrų atstumo, kadangi teisminio nagrinėjimo metu liudytojas R. S. nurodė, kad minėtas atstumas buvo 5-6 metrai, o vėliau teigė, jog tuo momentu, kai pamatė rankoje telefoną laikantį asmenį, atstumas iki jo buvo 10-20 metrų, A. B. parodė, jog aptariamą teisės pažeidimą pastebėjo iš 10 metrų atstumo, o O. B. minėto atstumo įvardinti negalėjo.
4.2. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog O. N. vairuotame automobilyje yra sumontuotas multimedijos įrenginys, kuris tariamo pažeidimo padarymo buvo įjungtas ir švietė. Be to, nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodyta aplinkybe, jog aptariamo įvykio metu jis naudojosi elektroniniu cigarečių įrenginiu, kuris jo įkrovimo metu taip pat skleidžia šviesą. Taipogi pažymima, kad jokiame teisės akte nėra įtvirtintas draudimas vairuojant transporto priemones naudotis elektroninėmis cigaretėmis.
4.3. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas lygybės prieš įstatymą principas (kadangi policijos pareigūnų interesai buvo iškelti aukščiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesų), buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir nepašalintos nagrinėjamu atveju egzistuojančios abejonės ir prielaidos.
5. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas atsiliepimu į O. N. apeliacinį skundą prašo minėtą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad O. N. kaltė, dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo yra įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta. Be kita ko, atsiliepime į O. N. apeliacinį skundą atkreipiamas dėmesys į tai, jog apeliantas jau nebe pirmą kartą pažeidžia KET, o nuo 2018 m. kovo 27 d. yra probuojamas ir pažymima, kad minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra tik jo bandymas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės, o tuo pačiu ir probacijos sąlygų griežtinimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. N. apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju analizuojant ir vertinant skundo argumentaciją, apygardos teismas nustatė, jog O. N. apeliaciniame skunde ginčijama jo kaltė dėl jam inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo, bei nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymu vertinimu. Neišeinant iš skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios yra ginčijama.
8. Bendrosios įrodymų vertinimo administracinio nusižengimo byloje nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje, kurio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
9. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad paminėtų įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų nagrinėjant O. N. administracinio nusižengimo bylą buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aprašė visus teismo posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, pateikė jų teisinį vertinimą nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Be to, minėtoje nutartyje argumentuotai nurodyta, kuriais įrodymais teismas grindžia savo išvadas dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių egzistavimo O. N. veiksmuose, o kuriuos atmeta, kaip nepagrįstus ir jais nesivadovauja. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar nepašalino aptariamoje byloje egzistuojančių abejonių ir prielaidų.
10. Nors, kaip jau minėta, O. N. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apelianto kaltė įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek policijos pareigūnų, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog O. N. aptariamo įvykio metu vairuodamas automobilį iš tiesų naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ir tokiu būdu padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vadovavosi liudytojų R. S., A. B. ir O. B. parodymais, duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog minėti liudytojai yra policijos pareigūnai, tiesiogiai matę ir užfiksavę O. N. padarytą administracinį nusižengimą. Ir nors iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino nurodytuose liudytojų parodymuose egzistuojančių prieštaravimų ir remdamasis minėtais parodymais padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog visi trys policijos pareigūnai aptariamo administracinio nusižengimo padarymą matė iš 4-6 metrų atstumo, tačiau apygardos teismas susipažinęs su pirmosios instancijos teismo posėdžių, vykusių 2019 m. gegužės 24 ir 30 dienomis garso įrašais, šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
11. Pažymėtina, jog minėti garso įrašai patvirtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. S., A. B. ir O. B. apie nagrinėjamu atveju reikšmingas aptariamo įvykio aplinkybes davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus. Ir nors iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog apelianto manymu, minėtų liudytojų parodymų prieštaringumas pasireiškė skirtingo atstumo nuo jų tarnybinio automobilio iki O. N. vairuotos transporto priemonės įvardinimu, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, minėti prieštaravimai yra visiškai natūralūs ir iš esmės nereikšmingi. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apklausiami teisminio bylos nagrinėjimo metu į bylą nagrinėjančio teisėjo klausimą „koks atstumas buvo nuo jų tarnybinio automobilio priekinės linijos iki važiuojamosios kelio dalies“ A. B. ir O. B. nurodė, jog 4-5 metrai, o R. S. teigė, kad 5-6 metrai. Tuo tarpu atsakydamas į minėto teisėjo klausimą „koks atstumas (t. y. toliausias taškas) galėjo būti nuo jūsų tarnybinio automobilio iki O. N. vairuojamo automobilio tuo metu, kai jūs pamatėte jį naudojantis mobiliojo ryšio telefonu“ A. B. nurodė 10-ies metrų atstumą, o R. S. konkretaus atstumo įvardinti nesugebėjo, teigdamas, kad aptariamas atstumas galėjo būti nuo 10 iki 20 metrų. Liudytoja O. B. į nepateikė jokio atsakymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes visų pirma pažymėtina, jog apklausiami teisminio bylos nagrinėjimo metu, A. B. ir R. S. apibūdino du skirtingus atstumus (o ne kaip teigiama apeliaciniame skunde kalbėdami apie tą patį atstumą, juos nurodė skirtingai), todėl šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad minėtų liudytojų duoti parodymai yra nenuoseklūs ar prieštaringi. Be to, aptartų duomenų kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nors minėti liudytojai įvardino skirtingus atstumus iš kurių jie pamatė O. N. vykdomą administracinį nusižengimą, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo minėtus liudytojų parodymus vertinti kaip nenuoseklius ar prieštaringus, kadangi O. N. pro policijos pareigūnų tarnybinį automobilį pravažiavo, o tai reiškia, kad policijos pareigūnai jo daromą administracinį nusižengimą, galėjo pastebėti skirtingu metu, o tuo pačiu ir skirtingu atstumu.
12. Aukščiau aptartų duomenų kontekste, kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad policijos pareigūnai O. N. vykdomą administracinį nusižengimą pamatė iš 4-6 metrų atstumo. Kaip jau minėta anksčiau, liudytojais apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad atstumas nuo jų tarnybinio automobilio priekinės linijos iki važiuojamosios kelio dalies buvo 4-6 metrai. Be to, vizualiai įvertinus aptariamo įvykio vietą (https://www.google.com/maps/place/Gedimino+g.+9,+Vilkavi%C5%A1kis+70143/@54.6508057,23.0376463,3a,75y,208.09h,77.72t/data=!3m6!1e1!3m4!1sS_LWbJwo4AL5IfDL-wg7IA!2e0!7i13312!8i6656!4m5!3m4!1s0x46e1339a9fa36701:0xd96921d13f13000!8m2!3d54.6507054!4d23.0374625) sprendžiama, kad minėtas atstumas yra visiškai realus, t. y. atsižvelgiant į įvykio vietos infrastruktūrą, bei įvertinus policijos pareigūnų siekį aiškiai matyti gatve važiuojančias transporto priemones, darytina išvada, kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis iš tiesų galėjo stovėti 4-6 metrų atstumu nuo važiuojamosios kelios dalies. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu minėtų pareigūnų klausiant iš kokio atstumo jie pamatė, jog O. N. naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, buvo siekiama išsiaiškinti būtent pirminį momentą (o tuo pačiu ir atstumą), kuomet policijos pareigūnai pastebėjo O. N. daromą teisės pažeidimą, taigi šiuo atveju minėti liudytojai nurodė „toliausią tašką“ kuriame ir pastebėjo, neteisėtus apelianto veiksmus. Tačiau ši aplinkybė, niekaip nepaneigia fakto, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pro policijos pareigūnus pravažiavo ir vienu momentu buvo priartėjęs 4-6 metrų atstumu, iš kurio minėti pareigūnai ir matė jo daromą administracinį nusižengimą.
13. Be kita ko, iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apelianto manymu nagrinėjamu atveju buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi tik policijos pareigūnų parodymais, o jo nurodytos aplinkybės (jog jo vairuojamame automobilyje šviesti galėjo elektorinis rūkymo įrenginys arba multimedija) buvo visiškai netirtos. Tačiau šiam apeliacinio skundo argumentui aukštesnės instancijos teismas nepritaria. Visų prima pažymėtina, kad minėta įvykių versija buvo iškelta jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dėl ko minėtas teismas sprendė jos realumo klausimą (t. y. liudytojų apklausų metu policijos pareigūnams buvo pateikta elektroninio rūkymo įrenginio nuotrauka ir klausiama ar jie negalėjo sumaišyti šio įrenginio su mobiliojo ryšio telefonu, ar ryškios šviesos automobilyje negalėjo skleisti multimedijos įrenginys ir kt.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog vien tik aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog O. N. keliamos įvykių versijos nepatvirtina jokie bylos duomenys, nesivadovavo jo parodymais, priimdamas skundžiamą nutartį, nesuteikia pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas netyrė visų šiuo atveju reikšmingų aplinkybių ar be jokio pagrįsto pagrindo suteikė prioritetą policijos pareigūnų parodymams ir tokiu būdu pažeidė lygiateisiškumo principą.
14. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde be kita ko keliamas ir O. N. administracinio nusižengimo byloje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų patikimumo klausimas, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog aptariamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių objektyviai abejoti minėtų liudytojų parodymais. Atkreipiamas dėmesys, jog nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei O. N. apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, jog pareigūnai būtų šališki, neobjektyvūs ar suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu aptarimų liudytojų parodymų patikimumu neleidžia abejoti ir kitos šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės, t. y. tai, jog pirmosios instancijos teisme apklausiami policijos pareigūnai A. B., R. S. ir O. B. parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o esminių prieštaravimų jų parodymuose, taip pat prieštaravimų tarp jų paaiškinimuose ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų aplinkybių nenustatyta. Be to, vertinant minėtų liudytojų parodymų patikimumą atsižvelgiama ir į tai, jog policijos pareigūnai O. N. įvykdytą administracinį nusižengimą pastebėjo iš santykinai nedidelio atstumo, kuris, vertinant tai, jog buvo žiemos laikas ir dienos metas (15 val. 00 min.) buvo akivaizdžiai matomas. Be to O. N. vairuojamas automobilis judėjo santykinai nedideliu greičiu (50 km/h), todėl egzistavo pakankamas laiko tarpas tam, kad būtų galima įsitikinti, jog apeliantas vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio telefonu.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis apygardos teismas neturi pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutartį nepakeistą ir O. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Daiva Jankauskienė