Civilinė byla Nr. e3K-3-270-1075/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02464-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.5.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Debitum fori“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Debitum fori“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Miesto šiluma“, D. Ž. ir R. N. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, apskundimo atskiruoju skundu galimybę, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 70 278 Eur skolos, 40 326,18 Eur palūkanų, 2,35 proc. dydžio mėnesines mokėjimo palūkanas nuo neišmokėtos skolos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško paskolos grąžinimo, 0,129 proc. dydžio padidintas palūkanas nuo negrąžintos skolos nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki visiško paskolos grąžinimo (už kiekvieną pradelstą dieną); priteisti iš atsakovės BUAB ,,Miesto šiluma“ 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų D. Ž. ir R. N. 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. galutiniu sprendimu priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 59 063,74 Eur skolos; iš atsakovės BUAB ,,Miesto šiluma“ 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. lapkričio 23 d.) iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei BUAB ,,Miesto šiluma“ (2018 m. balandžio 7 d.); iš atsakovų D. Ž. ir R. N. po 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. lapkričio 23 d.) iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei BUAB ,,Miesto šiluma“ (2018 m. balandžio 7 d.); iš atsakovų BUAB ,,Miesto šiluma“, D. Ž. ir R. N. lygiomis dalimis 800 Eur žyminio mokesčio; atmetė kitą ieškinio dalį. Galutiniu sprendimu atsakovams D. Ž. ir R. N. taip pat išdėstytas teismo sprendimo įvykdymas – nustatyta kiekvienam iš jų priteistą sumą mokėti lygiomis dalimis 8 mėnesius.

4.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomuosius dokumentus dėl 7382,96 Eur skolos išieškojimo iš atsakovų D. Ž. ir R. N.. Ieškovė nurodė, kad ji, nesutikdama su sprendimo dalimi dėl palūkanų, kompensuojamųjų palūkanų ir procesinių palūkanų nepriteisimo, šią sprendimo dalį apskundė apeliacinės instancijos teismui, savo ruožtu po neapskųstos minėto sprendimo dalies įsiteisėjimo praėjo daugiau nei mėnuo, o atsakovai net iš dalies nepadengė skolos, todėl, jos manymu, 7382,96 Eur skolos suma turi būti išieškota priverstine tvarka.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą.

6.       Teismas nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintu vykdomojo rašto išdavimo tvarkos reglamentavimu, vykdomojo rašto išdavimas, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, siejamas su teismo sprendimo įsiteisėjimu.

7.       Teismo vertinimu, nėra pagrindo patenkinti ieškovės prašymo, nes sprendimo dalis yra apskųsta apeliacinės instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) turės patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tik sprendimą peržiūrėjus apeliacinės instancijos teismui, sprendimas įsiteisės ir bus pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.

8.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2019 m. vasario 21 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės 2018 m. gruodžio 13 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo.

9.       Teismas, remdamasis CPK 612 straipsniu, nurodė, kad vykdymo procese teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais tik CPK konkrečiai nustatytais atvejais ir ši taisyklė skiriasi nuo CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyto ne vykdymo procese priimtų teismo nutarčių apskundimo atskiraisiais skundais reguliavimo, kuris vykdymo procese, esant specialiajai taisyklei, netaikytinas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-370-157/2015; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1710-196/2018).

10.       Teismas nurodė, kad CPK 646 straipsnyje, reglamentuojančiame vykdomojo rašto išdavimo tvarką, neįtvirtinta teisė apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, kuri nagrinėjamam atvejui nėra aktuali. Taigi, vadovaujantis CPK 612 straipsniu, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta ieškovei išduoti vykdomąjį raštą, negali būti apeliacijos objektas ir pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties priėmė nepagrįstai (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Kadangi apeliacinis procesas buvo pradėtas nesant tam teisinio pagrindo, teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, šį procesą nutraukė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir priimti naują procesinį sprendimą – išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. galutinio sprendimo dalies; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                       Remiantis CPK 586 straipsniu, vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Taigi nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė išduoti vykdomąjį dokumentą, vykdomasis procesas dar nėra prasidėjęs. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, apskundimo galimybės, nepagrįstai vadovavosi CPK 612 straipsniu. Ši teisės norma taikytina tik tokiais atvejais, kai jau yra išduotas vykdomasis dokumentas ir jis jau yra pateiktas ar teikiamas antstoliui vykdyti.

11.2.                       Aiškus nenurodymas CPK 646 straipsnio 1 dalyje, kad teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti skundžiamas atskiruoju skundu, vertintinas kaip įstatymo spraga. Dėl šios priežasties turi būti taikoma įstatymo analogija (CPK 3 straipsnio 7 dalis) ir vadovaujamasi CPK 646 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančia galimybę skųsti teismo nutartį, kuria atsisakoma išduoti vykdomąjį dokumentą dėl taikos sutarties vykdymo, ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes užkertamas kelias tolesnei bylos eigai. Priešingai aiškinant susidarytų tokia padėtis, kad, teismui priėmus šaliai palankų sprendimą, tačiau dėl kokių nors priežasčių atsisakius išduoti vykdomąjį raštą, realiai teismo sprendimas būtų neįgyvendinamas, o šalis neturėtų jokios galimybės jį įvykdyti.

11.3.                       Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas CPK 612 straipsnį, nukrypo nuo bendros teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismai laikosi praktikos ir pripažįsta, kad dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas, todėl jie ne tik priima per pirmosios instancijos teismus paduotus atskiruosius skundus, bet ir išnagrinėja šių skundų argumentus, priima dėl jų motyvuotas nutartis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1396-302/2017; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1131-236/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. E2S-1171-459/2018; kt.). 

11.4.                       Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl to, kad dalis galutinio teismo sprendimo yra apskųsta apeliaciniu skundu, netinkamai taikė ir aiškino CPK 279 straipsnio 1 dalį. Remiantis nurodyta teisės norma ir jos suformuota kasacinio teismo aiškinimo ir taikymo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2013), teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Priešingas aiškinimas darytų šią normą realiai netaikomą ir neįgyvendinamą bei sukurtų proceso šalims pagrindą vilkinti sprendimo vykdymą, apskundžiant tik itin mažą dalį sprendimo (pvz., taupant žyminį mokestį), tačiau išvengiant visos skolos išieškojimo.

11.5.                       Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą gali panaikinti dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, yra teisiškai nepagrįstas. Pagal sisteminį CPK 279 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 2 dalies ir 331 straipsnio 6 dalies aiškinimą, nors, apskundus apeliacine tvarka galutinį pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jo dalį, apeliacinis teismas, nepaisydamas apeliacinio skundo ribų, gali patikrinti, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jei šie pagrindai nenustatomi, laikoma, jog teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri nėra apskųsta apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja būtent pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, o ne tada, kai apeliacinės instancijos teismas priima sprendimą ar nutartį dėl apskųstos sprendimo dalies.

12.       Atsakovai atsiliepimų į ieškovės kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

13.       Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad kasacinis teismas patikrina teisės taikymo aspektu apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose.

14.       Pagal CPK 341 straipsnį kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka.

15.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018 35 punktą).

16.       Kasaciniu skundu ieškovė ginčija tiek apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria apeliacinis procesas nutrauktas, tiek pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą.

17.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad šiuo atveju apeliacija negalima, procesą nutraukė nevertinęs ir nepasisakęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat nevertinęs, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, ir remdamasi CPK 341 straipsniu, sprendžia, kad kasaciniam teismui nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su CPK 279 ir 320 straipsnių aiškinimu bei taikymu, taip pat dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė ieškovei išduoti vykdomąjį raštą. Todėl šiuo atveju kasacinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tik apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo patikrinimas. Kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas nėra kasacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu pirmosios instancijos teismo proceso teisės normų taikymu ir su pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu. Tai reiškia, kad kasacinis teismas pasisakys tik dėl to, ar apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 612 straipsnį ir ar juo remdamasis padarė teisiškai pagrįstą išvadą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, neskundžiamumo.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, apskundimo atskiruoju skundu galimybę, aiškinimo ir taikymo

18.       Vykdymo procesas yra savarankiška proceso stadija, reguliuojama CPK VI dalyje. CPK 612 straipsnis, be kita ko, reglamentuoja teismo nutarčių, priimtų vykdymo procese, apskundimo bendrąją taisyklę: tokios nutartys yra neskundžiamos, nebent CPK nustato kitaip. Ši taisyklė savo esme iš dalies atitinka ir bendrąją CPK 334 straipsnyje įtvirtintą taisyklę dėl teismo civiliniame procese priimtų nutarčių apskundimo. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK nustatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi tiek pagal specialiąją, tiek pagal bendrąją taisykles teismo nutartys gali būti apskųstos atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui specialiai CPK nustatytais atvejais. Kartu bendruoju atveju teismo nutartys gali būti skundžiamos apeliacinės instancijos teismui ir tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19.       Siekiant nustatyti, ar nutarčių dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą apskundimui taikytinas CPK 612 straipsnis ar 334 straipsnis, kaip minėta, įtvirtinantis bendrąją teismų civiliniame procese priimtų nutarčių apskundimo tvarką, būtina atsakyti į klausimą, nuo kokio momento prasideda vykdymo procesas.

20.       Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 587, 646 straipsnius, vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas įsiteisėjusių teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu. Remiantis CPK 650 ir 651 straipsniais, vykdomasis dokumentas (vykdomasis raštas) pateikiamas vykdyti antstoliui, kuris šį dokumentą priima vykdyti ir jo pagrindu užveda vykdomąją bylą tik patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.  

21.       Sisteminė CPK 584, 586, 587, 646, 650, 651 straipsnių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad vykdymo procesas prasideda nuo to momento, kai išieškotojas teismo jam išduotą vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti antstoliui ir šis vykdomąjį dokumentą priima. Taigi, nors vykdomasis dokumentas yra viena iš esminių prielaidų vykdymo procesui prasidėti, vien tik jo išdavimas, kaip procesinis veiksmas, negali būti automatiškai prilyginamas vykdymo proceso pradžios momentui. 

22.       Pirmiau nurodytos išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ir CPK normų, reglamentuojančių vykdomuosius raštus ir jų išdavimo tvarką, struktūrinė padėtis – šios normos būtent yra nurodytos CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“. Vykdomojo dokumento išdavimo procedūros reguliavimo CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, grindžiamos greičiau patogumo ir aiškumo tikslais ir sąsaja su vykdymo procesu – tuo, kad, kaip minėta, vykdomasis dokumentas yra viena iš esminių prielaidų vykdymo procesui prasidėti. Pažymėtina, kad CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, yra nurodomi ne tik vykdomieji dokumentai, bet ir vykdytini dokumentai (CPK 584 straipsnis), kurie priimami CPK ir kitų atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka ir kurių priėmimo procesas nėra vykdymo proceso dalis.

23.       Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vykdomojo rašto išdavimo procedūra, nors ir glaudžiai susijusi su vykdymo procesu, nėra vykdymo proceso dalis. Todėl teismo nutarčių dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą apskundimui taikytinas ne CPK 612 straipsnis, bet CPK 334 straipsnio 1 dalis.

24.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija. Pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, jog tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018 36, 37 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25.       Taigi CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, kad pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

26.       Tam tikrais atvejais CPK tiesiogiai įtvirtina, kad kai kuriais klausimais teismo priimamos nutartys yra atskiraisiais skundais neskundžiamos (pvz., CPK 36 straipsnio 5 dalis, 46 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 4 dalis, 104 straipsnio 2 dalis, 139 straipsnio 2 dalis ir kt.). Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkamame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017 19 punktą; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-421/2018 19 punktą).

27.       CPK XLIV skyriuje, reglamentuojančiame vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, bendrai nėra nustatyta galimybė apskųsti teismo nutartį išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Tokia taisyklė nėra nustatyta ir kitose vykdymo bei kitose procesą reglamentuojančiose įstatymo nuostatose. Teisė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą nustatyta tik vienu atveju, kai asmuo kreipiasi į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, nėra nustatyta ir norma, tiesiogiai draudžianti teismo nutarčių dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo, vertinama, ar tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

28.       Nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Šioje nutartyje minėta, kad teisinis reguliavimas suponuoja, jog vykdomasis raštas yra viena esminių prielaidų (pagrindas) vykdymo procesui pradėti – be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, nesant vykdomojo dokumento, vykdymo procesas apskritai negali prasidėti ir įvykti. Todėl, teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą, asmuo neįgyja galimybės įgyvendinti savo teisės į priverstinį teismo sprendimo vykdymą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ginčo teisena, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, jau yra pasibaigusi ir sprendimas (ar jo dalis) yra (turėtų būti) įsiteisėjęs, tai asmuo, kurio prašymas išduoti vykdomąjį raštą nebuvo tenkintas, nebegali pateikti apeliacinio skundo; tai reiškia, kad, remiantis CPK 334 straipsnio 3 dalimi, nėra ir galimybės motyvų dėl nutarties teisėtumo įtraukti į apeliacinį skundą. Todėl darytina išvada, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. 

29.       Nors, teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą, suinteresuotam asmeniui nėra draudžiama pakartotinai kreiptis į teismą  su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo pasikeitus aplinkybėms ir (ar) išnykus aplinkybėms, dėl kurių vykdomasis raštas nebuvo išduotas, teisėjų kolegijos vertinimu, tai negali būti pagrindas aiškinti, kad teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą neužkirto galimybės tolesnei bylos eigai, juolab kad teismo nutartis atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti pagrįsta ir tokiomis aplinkybėmis, kurios niekada nepasikeis. Todėl suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su teismo nutartyje nurodytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, neturėtų galimybės apginti savo teisės arba ji būtų nepagrįstai apsunkinta.

30.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, daro išvadą, kad teismo nutartis atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti skundžiama CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą pagal UAB „Debitum fori“ 2018 m. gruodžio 13 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, apskundimo atskiruoju skundu galimybę. Todėl yra pagrindas apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 4,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. pažyma). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Danguolė Bublienė

        Andžej Maciejevski

        Dalia Vasarienė