Administracinė byla Nr. A-296-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03016-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.2; 12.15.7 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Aidenis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Aidenis“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Aidenis“ kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašė iš dalies panaikinti: 2020 m. rugpjūčio 14 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. S-146(7-122/2020) ,,Dėl UAB ,,Aidenis“ skundo“ (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2020 m. gegužės 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sprendimą Nr. 69-55 ,,Dėl UAB ,,Aidenis“ (į. k. 303231175) 2020-03-03 skundo“ (toliau – ir VMI Sprendimas) ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Panevėžio AVMI, Inspekcija) 2020 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. (42.59)FR0682-90 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Inspekcijos Sprendimas) ir įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą skundžiamoje dalyje.

2.       Pareiškėjo vertinimu, mokesčių administratorius ir Komisija išsamiai neišnagrinėjo ir neanalizavo skunde išdėstytų ir patikrinimo metu konstatuotų aplinkybių, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Inspekcija, nesurinkusi pakankamai įrodymų, nepagrįstai patvirtino Inspekcijos 2019 m. gruodžio 11 d. patikrinimo akto Nr. (42.59)FR0680-506 (toliau – ir Aktas) nurodymus. Bendrovės vertinimu, jos atžvilgiu buvo neteisingai pritaikytos materialinės mokesčių teisės aktų normos, mokestinio ginčo klausimai išspręsti formaliai.

3.       Bendrovė iš dalies nesutinka su Inspekcijos ir Komisijos Sprendimais, todėl skundžia tik dalis, su kuriomis nesutinka, t. y. pareiškėjas nesutinka dėl nepripažinimo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) atskaitos, susidariusios pagal PVM sąskaitas-faktūras UAB ,,Alsantis“ ir UAB ,,Vilkonda Group“; nesutinka su tuo faktu, kad Inspekcija nepripažino pagal PVM sąskaitas-faktūras ir sąnaudomis, t. y. padidino pelno mokestį.

4.       Dėl vykdytų ūkinių operacijų su UAB ,,Alsantis“ pareiškėjas pateikė argumentų, kurie, jo vertinimu, įrodo tai, kad prekes iš UAB ,,Alsantis“ įsigijo ir sumontavo savo klientams.

5.       Inspekcija konstatavo, kad Bendrovė iš UAB ,,Vilkonda group“ neįsigijo PVM sąskaitose faktūrose (2015 m. kovo 2 d. VIL Nr. 0000075, 2015 m. kovo 19 d. VIL Nr. 0000079, 2015 m. liepos 30 d. VIL Nr. 0000090 ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. VIL Nr. 0000095) nurodytų paslaugų; minėtose sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko, todėl Bendrovė išskirto 3 665 Eur PVM neturėjo teisės apskaityti; PVM sąskaitos faktūros laikomos neturinčiomis juridinės galios, todėl 17 452,44 Eur suma 2015 m. sąnaudose apskaityta nepagrįstai. Pareiškėjas skunde pateikė argumentus, kurie įrodo, kad įsigijo iš UAB ,,Vilkonda Group“ paslaugas. Akcentuoja, kad Inpekcijos Sprendimas priimtas a priori (savaime) nusprendus, kad Aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nenagrinėjant Bendrovės pastabų iš esmės.

6.       Bendrovės vertinimu, Inspekcija nepateikė pakankamai įrodymų, kad ginčo ūkinės operacijos neįvyko. Pareiškėjas teigė, kad teisė į PVM atskaitą gali būti paneigta tik įrodžius, jog Bendrovė buvo nesąžininga. Patikrinimo metu surinkta medžiaga nesuteikia Inspekcijai pagrindo teigti, kad Bendrovė padarė piktybinius mokesčių teisės pažeidimus. Pažymėjo, kad prekės, įgytos pagal PVM sąskaitas-faktūras, įtrauktos į apskaitą, parduotos, sukuriant mokesčio objektą, sumokėti mokesčiai. Todėl Bendrovė, sumokėjusi PVM už tiekėjo pateiktas prekes, turi teisę į PVM atskaitą ir tuo pačiu jai atsiranda pagrindas atitinkamai sumažinti mokesčių bazę. Mokesčių administratoriui nustačius Bendrovei prievolę sumokėti mokesčius, kuriuos privalo sumokėti į biudžetą prekių tiekėjas, tos pačios prekės buvo apmokestintos pirkėjo du kartus, – tai prieštarauja bendrajam PVM sistemos principui.

7.       Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais viešojo administravimo subjekto veiklos principais, taip pat ir objektyvumo principu, reiškiančiu, jog viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą, ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus. Bendrovė vertino, kad Inspekcijos Sprendimas nėra objektyvus, nes nėra tinkamai išnagrinėtos visos aplinkybės, šio mokestinio ginčo klausimai buvo išspręsti formaliai. Patikrinimo metu nenustatyta, kad Bendrovė būtų nesumokėjusi mokesčių valstybei ar būtų gavusi nepagrįstą mokestinę naudą, todėl, nesant objektyvių įrodymų dėl Bendrovės sukčiavimo PVM mokėjimais, mokesčių administratoriaus argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti, o Bendrovės Lietuvos Respublikos pridėtinės vertinės mokesčio įstatyme numatytos teisės negali būti ribojamos. Bendrovė vertino, kad tai, jog įtraukiant į PVM atskaitą UAB ,,Alsantis“ ir UAB ,,Vilkonda group“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas, nebuvo sukčiaujama, įrodo, jog už įsigytas paslaugas Bendrovė realiai atsiskaitė. Nesant įstatyminio pagrindo, mokesčių administratorius nepagrįstai ir neteisėtai apribojo Bendrovės teisę pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras sumažinti jos deklaruotas ir į biudžetą sumokėtas PVM sumas.

8.       Bendrovė pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintus nesikišimo į privačius santykius bei sutarčių laisvės principus, aplinkybės, jog, Bendrovė ir UAB ,,Alsantis“ bei UAB ,,Vilkonda group“ bendradarbiavo ir sudarė sandorius, kurių pagrindu išrašė mokėjimo dokumentus ir atitinkamas PVM sumas įtraukė į PVM atskaitą, neįrodo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pažeidimo fakto ir savaime nepatvirtina Bendrovės nesąžiningumo, taip pat nepaneigia fakto, kad abi įmonės veikė kaip savarankiški subjektai.

9.       Dėl sąnaudų patirtų pagal UAB ,,Alsantis“ ir UAB ,,Vilkonda gruop“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros pripažinimo Bendrovė nurodė, kad ji patyrė išlaidas, o šios operacijos turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Ūkinė operacija įvyko apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis; Akte nurodytos aplinkybės nepaneigia Bendrovės patirtų ginčo sąnaudų fakto.

10.       Nurodė, kad 2020 m. gegužės 18 d. Panevėžio apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. e1-600-1095/2020 skyrė baudą už apskaitos pažeidimus. Tačiau Komisija į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio nuostatas neatsižvelgė naikindama paskirstas baudas, o jas tik sumažino.

11.       Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

12.       Vadovaujantis aktualiais bylai teisės aktais ir teismų praktika, atsakovas priėjo prie išvados, kad, esant realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms, mokesčių mokėtojo teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota.

13.       Aptaręs bylos faktines aplinkybes, atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo argumentai, jog prekes (plastikinius langus ir šarvuotas duris) iš UAB ,,Alsantis“ realiai įsigijo ir sumontavo savo klientams, – nepagrįsti. Taip pat atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo teiginiais, kad pareiškėjui iš UAB ,,Vilkonda group“ realiai buvo suteiktos statybų paslaugos.

14.       Pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas objektyviai ir per kuo trumpesnį laiką išspręsti ginčą, privalėjo laikytis Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje numatytų mokesčių mokėtojo pareigų ir pateikti visus papildomus dokumentus bei įrodymus, galinčius turėti įtakos pareiškėjo mokestinės prievolės dydžiui. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytame 2020 m. gegužės 18 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme ne pareiškėjas, o R. M. buvo kaltinamas, ir būtent R. M. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką. Taigi, Komisija neturėjo pagrindo panaikinti paskirtas baudas Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio pagrindu dėl kitam asmeniui paskiros baudos baudžiamojoje byloje.

15.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16.       Inspekcija citavo norminius teisės aktus ir teisminę praktiką, kuria remiantis teigė, jog esant realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms mokesčių mokėtojo teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota.

17.       Nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepaneigia konstatuotų aplinkybių dėl pareiškėjo deklaruoto, tačiau realiai neįvykusio sandorio su UAB „Alsantis“. Pažymėjo, kad pareiškėjo direktorius R. M. (kuris veikė tiek UAB „Alsantis“, tiek pareiškėjo vardu) pateikė UAB „Alsantis“ 100 proc. akcijų savininkės V. M. 2014 m. sausio 15 d. sprendimą dėl UAB „Alsantis“ akcijų pardavimo, darbuotojų atleidimo iki 2014 m. balandžio 17 d. bei įpareigojimo tai padaryti direktorių, įgaliojimo R. M. parduoti prekių likučius už 81 324,10 Lt pagal sąrašą, taip pat 2014 m. sausio 15 d. įgaliojimą R. M. parduoti ir išduoti prekes, transporto priemones UAB „Aidenis“ bei pasirašyti su tais sandoriais susijusius dokumentus, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-317-516/2017 yra pripažinta, kad R. M. 2014 m. vasario 14 d. (tuo pat metu, kaip ir parduodamas ginčo prekes (langus, šarvo duris) pareiškėjui), sudarydamas automobilių pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Alsantis“, jau nebuvo šios bendrovės darbuotoju (atleistas 2014 m. sausio 31 d.) ir neturėjo kitų įgaliojimų veikti UAB „Alsantis“ vardu. Taigi, pareiškėjo pateikti dokumentai nepagrindžia R. M. atliktų veiksmų teisėtumo ir realaus sandorio pobūdžio. Šių aplinkybių nepagrindžia ir pareiškėjo pateikti lenkų kalba surašyti Lenkijos įmonių dokumentai. Panevėžio AVMI nurodė, kad įvertinusi UAB „Alsantis“ Didžiosios knygos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. įrašus nustatė, kad 201 buhalterinėje sąskaitoje „Atsargos“ 2014 m. sausio 1 d. prekių likučio nebuvo, per 2014 m. Sausio-vasario mėn. UAB „Alsantis“ įsigijo atsargų 1 415,38 Lt, nurašyta už 1 415,38 Lt, todėl prekių likučio nebuvo.

18.       Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas pateikė keturias PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas UAB „Vilkonda group“, už juose nurodytus, statybos ir apdailos darbus, tačiau kitų nurodytus darbus pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Pareiškėjo direktorius taip pat negalėjo pateikti jokios konkrečios informacijos apie bendradarbiavimo su UAB „Vilkonda gruop“ aplinkybes, kontaktus. Teigė, kad Panevėžio AVMI įvertino R. M. paaiškinimus dėl 2015 m. UAB „Vilkonda group“ atliktų darbų realumo ir surinktais įrodymais paneigė R. M. pateiktą informaciją, kad pagal 2015 m. kovo mėn. išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „Vilkonda group“ atliko remonto darbus pareiškėjui priklausančiose patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, o pagal 2015 m. liepos-rugpjūčio mėn. išrašytas sąskaitas atliko langų montavimo darbus UAB „Aukštaitijos ranga“ ir UAB „Leneta“. Akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų remonto darbams reikalingų ir nurodomo subrangovo panaudotų medžiagų įsigijimą bei jų panaudojimą būtent ginčo remonto darbams atlikti. Taip pat pareiškėjas nepaneigė surinktos informacijos apie tai, kad pareiškėjo kontrahentas neatliko langų montavimo darbų pagal pareiškėjo ir UAB „Aukštaitijos ranga“ bei UAB „Leneta“ sudarytas sutartis.

19.       Nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu palygino pareiškėjo UAB „Leneta“ bei UAB „Aukštaitijos ranga“ perduotus darbų kiekius ir nustatė, kad UAB „Vilkonda group“ įformino, jog priklijavo 3 740 m garo ir hidro juostų, kai tuo tarpu pareiškėjas užsakovams pridavė 1 289,96 m kiekį, t. y. ženkliai mažesnį nei UAB „Vilkonda group“ pridavė pareiškėjui. Taip pat, Panevėžio AVMI surinko duomenis apie objektus, kuriuose pareiškėjas atliko darbus užsakovams UAB „Aukštaitijos ranga“ ir UAB „Leneta“ bei kreipėsi į ūkio subjektus, kuriems minėti darbai buvo atlikti, tačiau daugiabučius gyvenamuosius namus valdantys ir administruojantys subjektai mokesčių administratoriui nurodė, kad neturi duomenų, jog renovuojamų namų statybos procese dalyvavo ar renovacijos dokumentacijoje, įskaitant statybos žurnalus, buvo fiksuota UAB „Vilkonda group“. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų kontrahento UAB „Vilkonda gruop“ dalyvavimą nurodytuose darbuose. Nurodė, jog įvertinus visas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, taip pat atsiskaitymo už paslaugas aplinkybes (teigta, kad atsiskaityta grynaisiais pinigais, pagal 2015 m. išrašytus dokumentus, tačiau atsiskaitymas 2015 m. buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas, nes direktorius tik 2019 m. (prasidėjus patikrinimui) rado mokėjimo dokumentus, Panevėžio AVMI pagal minėtus dokumentus neleido atskaityti pirkimo 365,01 Eur PVM ir 17 452,44 Eur paslaugų įsigijimo vertės priskirti leidžiamiems atskaitymams.

20.       Pareiškėjas pateikė papildomai 2021 m. vasario 25 d. raštą, prašydamas prijungti papildomus dokumentus ir paaiškinimus. Atsakovas 2021 m. kovo 4 d. pateikė nuomonę, atsakydamas į pareiškėjo paaiškinimus, kurioje nurodė, jog pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. teismui pateikti dokumentai buvo įvertinti patikrinimo metu, todėl neturi įtakos kitokiam mokesčio bazės nustatymui.

II.

21.        Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Aidenis“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22.       Teismas nurodė, kad mokestinis ginčas šioje byloje vyksta dėl to, ar Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog ūkinės operacijos tarp pareiškėjo ir UAB „Alsantis“ bei UAB „Vilkonda group“, nors ir yra grindžiamos išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, tačiau faktiškai neįvyko.

23.       Iš į bylą pateiktų duomenų teismas nustatė, kad:

23.1.       Panevėžio AVMI atliko pareiškėjo pelno mokesčio (toliau – ir PM) apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 29 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 29 d. – 2015 m. gruodžio 31 d., PVM apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d,, valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – ir VSD įmokos) apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSD įmokos) apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., bei surašė Aktą.

23.2.       Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, pareiškėjui patikrinimo metu apskaičiuotos mokėtinos 30942,03 Eur PVM, 12294 Eur PM, 9858,17 Eur GPM, 1963,59 Eur VSD įmokų, 563,44 Eur PSD įmokų sumos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Akto rezultatais, pateikė pastabas, kuriose, be kita ko, išdėstė pasiūlymą pasirašyti susitarimą.

23.3.       Pastabų nagrinėjimo metu Inspekcija ir pareiškėjas 2020 m. vasario 7 d. pasirašė susitarimą Nr. (42.59)-6-317, kuriame susitarė dėl atskirų patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, t. y. 9534 Eur PVM apskaičiuoto taikant Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnį; apskaičiuoto 3032,12 Eur PVM dėl neįvykusių ūkinių operacijų susijusių su kuro įsigijimu; 2621 Eur GPM apskaičiuoto taikant MAĮ 69 straipsnį.

23.4.       Inspekcija, išnagrinėjusi Aktą, pateiktas pastabas bei atsižvelgdama į pasirašytą susitarimą, Sprendimu patvirtino Aktą, t. y. patvirtino apskaičiuotus 18375,52 Eur PVM, 12294 Eur PM, 7237,74 Eur GPM, 1963,59 Eur VSD įmokų, 563,44 Eur PSD įmokų, taip pat apskaičiavo 11009,95 Eur PVM delspinigių, 4752,72 Eur PM delspinigių, 2955,27 Eur GPM delspinigių, bei skyrė 7650 Eur PVM baudą, 4918 Eur PM baudą, 2995 Eur GPM baudą, 982 Eur VSD įmokų baudą, 282 Eur PSD įmokų baudą.

23.5.       Pareiškėjas, iš dalies nesutikdamas su Inspekcijos Sprendimu, pateikė skundą VMI, kuri Sprendimu patvirtino Inspekcijos Sprendimą.

23.6.       Pareiškėjas, iš dalies nesutikdamas su Sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri patvirtino VMI Sprendimą ir sumažino nurodytas sumokėti PVM, PM ir GPM baudas nuo 40 proc. iki 20 proc.

23.7.       Pareiškėjas, iš dalies nesutikdamas su Komisijos Sprendimu, pateikė skundą teismui. Pareiškėjas nesutinka dėl nepripažinimo PVM ataskaitos, susidarusios pagal PVM sąskaitas-faktūras UAB „Alsantis“ ir UAB „Vilkonda group“, bei nesutinka su faktu, kad Panevėžio AVMI padidino pelno mokestį. Pareiškėjas nurodė, kad prekes (plastikinius langus ir šarvuotas duris) iš UAB „Alsantis“ realiai įsigijo ir sumontavo savo klientams. Taip pat pateikė grupę argumentų, susijusių su statybos paslaugų įsigijimu iš UAB „Vilkonda group“ ir nurodė, kad paslaugos realiai buvo suteiktos. Pareiškėjas skunde apeliavo ir į tai, kad patikrinimo metu nebuvo įrodytas ir / ar įrodinėjamas pareiškėjos nesąžiningumas, kuris yra vienintelis galintis turėti įtakos PVM atskaitos ribojimui.

24.       Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas iš UAB „Alsantis“ neįsigijo PVM sąskaitoje faktūroje ALS 475 nurodytų langų ir durų. 2014 m. vasario 10 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje ALS Nr. 475 nurodyta ūkinė operacija neįvyko; esant realiai neįvykusiai ūkinei operacijai mokesčio mokėtojo teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota, nes nėra PVM objekto, o mokesčių mokėtojo pateiktas apskaitos dokumentas, nors ir turintis teisės aktuose nustatytus formaliuosius rekvizitus, laikomas neturinčiu juridinės galios. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai buvo įvertinti mokestinio patikrinimo metu ir jie nepaneigė konstatuotų aplinkybių dėl pareiškėjo deklaruoto, tačiau tariamo ir realiai neįvykusio sandorio su UAB ,,Alsantis“ pobūdžio, prieštarauja kitai byloje surinktai informacijai, todėl teismas pareiškėjo pateiktus dokumentus įvertino kritiškai. 

25.       Teismo vertinimu, pareiškėjo bandoma pagrįsti situacija, kai įvertinus net vėliausius 2013 m. įsigijimus lapkričio ar gruodžio mėnesį, įsigijus iš tiekėjų konkretiems užsakovams montuoti skirtas prekes ir atgabenus jas į Lietuvą, jos sandėliuotos iki 2014 m. vasario mėnesio ir laikytos, kaip teigiama skunde ir nurodoma R. M. paaiškinime, abiejų įmonių veiklos vietoje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje iki tol, kol pareiškėjas perima UAB ,,Alsantis“ įsipareigojimus, o sumontuojamos dar vėliau, tai yra 2014 m. vasario-balandžio mėnesiais, neatitinka gyvenimiškos ir ekonominės logikos. Todėl, teismo vertinimu, Inspekcija pagrįstai pagal UAB ,,Alsantis“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą neleido atskaityti 14 114,1 Lt pirkimo PVM ir 67 210 Lt prekių įsigijimo vertės priskirti leidžiamiems atskaitymams.

26.       Dėl sandorių su UAB ,,Vilkonda group“ teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pritarė mokesčių administratoriaus išvadai, jog, esant realiai neįvykusiai ūkinei operacijai, mokesčio mokėtojo teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota, nes nėra PVM objekto, o mokesčių mokėtojo pateiktas apskaitos dokumentas, nors ir turintis teisės aktuose nustatytus formaliuosius rekvizitus, laikomas neturinčiu juridinės galios. Pareiškėjas UAB „Vilkonda group“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose VIL Nr. 0000075, VIL Nr. 0000079, VIL Nr. 0000090, VIL Nr. 0000095 išskirto 3665,01 Eur PVM (PVM deklaracijų atskaitoje apskaityta: 2015 m. kovo mėn. 1155,11 Eur ir 2015 m. rugpjūčio mėn. 2509,90 Eur pirkimo PVM) neturėjo teisės apskaityti PVM atskaitoje, nes PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotas PVM objektas neegzistavo.

27.       Dėl baudų ir delspinigių teismas visų pirma pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytame 2020 m. gegužės 18 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme ne pareiškėjas, o R. M. buvo kaltinamasis ir būtent R. M. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgęs į tai, teismas pritarė Komisijos išvadai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo panaikinti paskirtas baudas Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio pagrindu dėl kitam asmeniui paskirtos baudos baudžiamojoje byloje.

28.       Teismas pritarė atsakovo argumentui, jog pareiškėjas, siekdamas objektyviai ir per kuo trumpesnį laiką išspręsti ginčą, privalėjo laikytis ir Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje numatytų mokesčių mokėtojo pareigų ir pateikti visus papildomus dokumentus bei įrodymus, galinčius turėti įtakos pareiškėjo mokestinės prievolės dydžiui. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas be deklaratyvių teiginių nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo dėstomus skundo argumentus ir paneigtų Inspekcijos patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei tų aplinkybių rezultate padarytas išvadas.

29.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, jog mokesčių administratorius atliko išsamų mokestinį patikrinimą bei surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams pagrįsti, o pareiškėjas mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir mokėtinų sumų apskaičiavimo objektyviais įrodymais nepaneigė. Taigi, teismas teismas konstatavo, kad ginčijami Panevėžio AVMI, VMI ir Komisijos sprendimai priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.

III.

30.       Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjo skundą tenkinti, iš dalies panaikinant: Komisijos, VMI ir Inspekcijos Sprendimus, įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą skundžiamoje dalyje.

31.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia iš esmės analogiškus argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai akcentuoja, kad teismui buvo pateikta 30 sąskaitų-faktūrų, kuriose užfiksuota, kam sumontuoti langai ir durys, ir kad langai negali tikti į bet kokią angą. Inspekcija nedarė kryžminės patikros su gyventojais, kur sutartys sudarytos su UAB ,,Alsantis“, tik PVM sąskaitos-faktūros su UAB ,,Aidenis“, nes ši įmonė montavo ir klientams nekilo abejonių. Inspekcija ir Komisija vieningai teigia, kad nėra transportavimo dokumentų langams ir durims pervežti, tačiau pareiškėjas argumentuoja, kad langai niekur nebuvo vežami, o buvo sandėliuojami tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), Panevėžys.

32.       Teigia, kad UAB ,,Aidenis“ tikrai vykdė sutartus darbus su rangovais. Inspekcija atsiliepime į skundą teigia, kad Bendrovės sudarytose sutartyse su UAB ,,Vilkonda group“ nėra štampo, tačiau pareiškėjas remiasi CK 2.44 straipsnio 5 dalimi ir nurodo, kad dokumentas privalo būti patvirtintas juridinio asmens antspaudu tik tais atvejais, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose. Be to, atliekant Bendrovės patikrinimą, specialistės pirkto kuro laisvadieniais (šeštadieniais ir sekmadieniais) neįtraukė į sąnaudas.

33.       Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą pateikė iš esmės analogiškus argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

34.       Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas ar teisėtai ir pagrįstai mokesčių administratorius konstatavo, kad ūkinės operacijos tarp pareiškėjo ir kitų bendrovių neįvyko ir dėl to įmonė privalo sumokėti papildomus mokesčius. 

35.       Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36.       Apeliantas teigia, kad UAB ,,Aidenis“ atžvilgiu buvo neteisingai pritaikytos materialinės mokesčių teisės aktų normos, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad siekiant užtikrinti Europos Sąjungos vidaus rinkos funkcionavimą, apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu tvarka buvo harmonizuota Sąjungos teisė, įvedant bendrą PVM sistemą. Tokios harmonizacijos pagrindu tapo 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo. Vėliau Šeštąją direktyvą pakeitė ir šiuo metu galioja 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir Direktyva 2006/112/EB).

37.       Direktyvos 2006/112/EB nuostatas įgyvendina nacionaliniai teisės aktai, t. y. PVM įstatymas. Šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. PVM įstatymo 64 straipsnis, nustato, jog pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jei PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą-faktūrą arba kitą šiame įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali būti arba turi būti naudojamas prekių tiekimui (paslaugų teikimui) įforminti. Minėto straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimuose apskaitos dokumentuose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad turimas dokumentas atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Taigi įstatymas numato atvejus, kai net ir visus formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos-faktūros nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės atskaityti pirkimo PVM. MAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, t. y., sprendžiant dėl teisės į PVM atskaitą, lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais.

38.       Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra konstatavęs, kad nustačius, jog sandoriai (ūkinės operacijos) realiai neįvyko, teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-2314-2011, 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1620-2010 ir kt.).

39.       Apeliantas nurodo, kad mokesčių administratorius turėjo tirti įmonės sąžiningumą. Pažymėtina, kad ūkio subjekto nesąžiningumas įrodinėtinas tik tada, kai konstatuojamas realus ūkinės operacijos buvimas, tuo tarpu, esant išvadai apie neįvykusias ūkines operacijas, paneigiama pareiga įrodinėti asmens, siekiančio realizuoti teisę į PVM atskaitą, nesąžiningumą (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-556-34/2010; 2011 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-223/2011; 2011 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-222/2011). Apelianto cituojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika šios nutarties 37-38 punktuose paminėtų taisyklių nepaneigia. Mokesčių administratorius ir teismas pagrįstai nurodė, kad esant realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms mokesčių mokėtojo teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota.

40.       Pirmosios instancijos teismas, detaliai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas iš UAB „Alsantis“ neįsigijo PVM sąskaitoje faktūroje ALS Nr. 475 nurodytų langų ir durų; 2014 m. vasario 10 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje ALS Nr. 475 nurodyta ūkinė operacija neįvyko. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjas UAB „Vilkonda group“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose VIL Nr. 0000075, VIL Nr. 0000079, VIL Nr. 0000090, VIL Nr. 0000095 išskirto 3665,01 Eur PVM neturėjo teisės apskaityti PVM atskaitoje, nes PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotas PVM objektas neegzistavo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas su šiomis teismo išvadomis nesutinka ir iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra klastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

41.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

42.       Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėjas teikia argumentų grupę dėl sandorių su UAB „Alsantis“ ir nurodo, kad prekes (plastikinius langus ir šarvuotas duris) iš UAB „Alsantis“ realiai įsigijo ir sumontavo savo klientams. Su šiais pareiškėjo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

43.       Teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai vertintini sistemiškai. Byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje ALS Nr. 475, kaip prekes pardavęs, nurodytas vadybininkas R. M. Byloje įrodyta, kad R. M. tuo metu UAB „Alsantis“ nedirbo. PVM sąskaitoje faktūroje ALS Nr. 475, kaip prekes priėmęs asmuo nenurodytas, yra tik parašas. Buhalterinėje apskaitoje apskaityta, kad už įsigytus langus ir duris pareiškėjas su UAB „Alsantis“ atsiskaitė grynais pinigais. Už langus ir duris iš pareiškėjo pusės atsiskaitė R. M., gautus pinigus, kaip UAB „Alsantis“ atstovas R. M. įnešė į UAB „Alsantis“ kasą, bet tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pagal apskaitos dokumentus atsiskaitymui panaudota M. G. (formalusis direktorius) vardu įnešta paskola, bet 2019 m. rugsėjo 19 d. paaiškinime R. M. nurodė, kad M. G. pinigų pareiškėjui neskolino. UAB „Alsantis“ 2014 m. vasario mėn. pirminėje PVM deklaracijoje, pateiktoje 2014 m. kovo 25 d., PVM apmokestinamų tiekimų, taip pat ir 2014 m. vasario 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje ALS Nr. 475 įforminto tiekimo, nedeklaravo. Be to BUAB „Alsantis“ Didžiosios knygos įrašai patvirtina, kad UAB „Alsantis“ atsargų (langų ir durų), kurių įsigijimą 2014 m. vasario 10 d. apskaitė iš jos pareiškėjas už 67210 Lt ir 14114,10 Lt PVM, iš viso už 83324,10 Lt, neturėjo.

44.       Paminėti ir kiti mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas iš UAB „Alsantis“ neįsigijo PVM sąskaitoje faktūroje ALS 475 nurodytų langų ir durų. 2014 m. vasario 10 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje ALS Nr. 475 nurodyta ūkinė operacija neįvyko. Apelianto pateikti įrodymai yra grindžiami subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, esant šios nutarties 43 punkte nurodytiems faktams, nėra pakankami įrodyti, kad ūkinės operacijos įvyko. Apelianto teiginiai prieštarauja objektyviems apskaitos dokumentams ir teismo atmetami. Esant realiai neįvykusiai ūkinei operacijai mokesčio mokėtojo teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota, nes nėra PVM objekto, o mokesčių mokėtojo pateiktas apskaitos dokumentas, nors ir turintis teisės aktuose nustatytus formaliuosius rekvizitus, laikomas neturinčiu juridinės galios.

45.       Apeliantas taip pat pateikia grupę argumentų susijusių su statybos paslaugų įsigijimu iš UAB „Vilkonda group“ ir nurodo, kad paslaugos realiai buvo suteiktos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, vertina, kad šie apelianto teiginiai neįrodyti. Sutartys su UAB „Vilkonda group“ bei atliktų darbų aktai nepateikti. Pareiškėjo direktorius R. M., kas atstovavo UAB „Vilkonda group“ tariantis dėl darbų atlikimo, negalėjo nurodyti, kaip buvo surasta UAB „Vilkonda group“, nieko konkretaus negalėjo atsakyti. Nuo UAB „Vilkonda group“ įsteigimo iki 2016 m. sausio mėn. pagal darbo sutartį dirbo vienintelis darbuotojas, kuris 2016 m. sausio 2 d. mirė. Akivaizdu, kad AB „Vilkonda group“ galėtų atlikti minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytus darbus, ji turėjo turėti tiek žmogiškuosius, tiek materialinius resursus. Bet byloje įrodyta, kad UAB „Vilkonda group“ darbuotojų, be direktoriaus, nebuvo. Be pačių PVM sąskaitų faktūrų ir apmokėjimo dokumentų jokie kiti dokumentai (pvz., statybinių medžiagų perdavimo aktai), pagrindžiantys UAB „Vilkonda group“ atliktus darbus, nepateikti. Nors pareiškėjo direktorius R. M. 2019 m. rugsėjo 19 d. paaiškinime nurodė, kad dalis medžiagų buvo palikta iš UAB „Panevėžio medicinos reikmenys“ nupirktose patalpose, tačiau šį teiginį paneigė UAB „Panevėžio medicinos reikmenys“ direktorė. Pareiškėjo buhalteriniuose dokumentuose statybinių medžiagų likučio 2015 m. sausio 1 d. nebuvo. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 1 d. pareiškėjas nebuvo įsigijęs nei gipso plokščių, nei aliuminio konstrukcijų, nei akmens masės plytelių. Mokesčių administratorius teigia, kad pagal pateiktus dokumentus paminėtu laikotarpiu pareiškėjas įsigijo keletą pozicijų atsargų, kurios teoriškai galėjo būti panaudotos remontui, tačiau arba jų kiekiai neatitinka UAB „Vilkonda group“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų kiekių, arba negalima nustatyti, kur įsigytos atsargos buvo panaudotos, nes nėra atsargų nurašymo aktų. Teiginiai apie statybinių medžiagų panaudojimą remontui nepagrįsti jokiais įrodymais.

46.       Atsižvelgiant į išdėstytą sutiktina su VMI išvada, jog pareiškėjas iš UAB „Vilkonda group“ neįsigijo ginčo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų. Šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko.

47.       Esant neįvykusioms ūkinėms operacijoms apelianto teiginiai, kad išlaidos turi būti pripažintos apskaičiuojant pelno mokestį neturi juridinio pagrindo ir teismo yra atmetami.

48.       Vadovaujantis MAĮ 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Aiškindamas šių teisės normų turinį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jomis įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Tuo tarpu mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Mokesčių mokėtojas, norėdamas paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotą konkretų mokestį, privalo pateikti pagrįstus argumentus ir juos pagrindžiančius naujus įrodymus, sąlygojančius nustatyto mokesčio dydžio neteisingumą (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1527/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1147/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-912/2011; 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1601/2012; 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-442/2015 ir kt.).

49.       Atsakovo VMI administraciniai aktai dėl nesumoktų mokesčių yra tinkamai motyvuoti ir pagrįsti įrodymais. Taigi, mokesčių administratorius pareigas, numatytas MAĮ 67 straipsnyje, įvykdė. Kaip nurodyta šios nutarties 48 punkte mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo aktu, privalėjo pateikti įrodymus, kad mokestį deklaravo, apskaičiavo ir sumokėjo. Tai byloje nėra padaryta. Mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą, nepakanka apsiriboti vien tik paaiškinimų ir kontrargumentų teikimu, negrindžiant įtikinamais konkrečiais įrodymais.

50.       Pareiškėjas skunde nurodo, kad Komisija neatsižvelgė į 2020 m. gegužės 18 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, nepanaikino paskirtų baudų ir taip pažeidė MAĮ 132 straipsnio nuostatas. Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodytame 2020 m. gegužės 18 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme ne UAB ,,Aidenis“, o R. M. buvo kaltinamasis ir būtent R. M. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką (I t., b. l. 125-130). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo panaikinti paskirtas baudas MAĮ 132 straipsnio pagrindu dėl kitam asmeniui paskirtos baudos baudžiamojoje byloje.

51.        Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Aidenis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan