Civilinė byla Nr. 2A-1065-357/2015
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02206-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.31.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-337-291/2015 pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovei D. P., tretiesiems asmenims: G. D., D. D., E. V. dėl nuostolių priteisimo, ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė N. D. ieškiniu, kurį vėliau tikslino, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovės D. P. 928,87 Eur patirtų nuostolių, susijusių su atsakovei priklausančios turto dalies šildymu bei administravimu.
Ieškovė nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamąjį turtą atsakovė paveldėjo 2012-08-06 gavusi paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Ieškovei 2015-01-08 buvo įteiktas atsakovės pranešimas, kuriuo buvo pasiūlyta pirkti ¼ atsakovei priklausančio buto dalį. Atsakydama į atsakovės siūlymą, ieškovė nurodė, jog nepageidauja pirkti buto dalies bei nurodė, jog atsakovė yra skolinga 818,23 Eur už būsto šildymą bei 110,64 Eur už būsto administravimą, iš viso 928,87 Eur. Kadangi atsakovė kaip bendraturtė atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendro turto išlaikymu ir priežiūra, prašo priteisti ¼ dalį ieškovės patirtų išlaidų, nes ji mokėjo ir už buto šildymą ir už būsto administravimą.
Atsakovė D. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nors jai ir priklauso ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ji tuo nekilnojamuoju turtu nesinaudojo, jame negyveno. Bute visą laiką gyveno ieškovė ir jos šeimos nariai: du sūnūs ir marti su vaiku, todėl jie ir turėtų mokėti visas su buto išlaikymu ir priežiūra patiriamas išlaidas. Kadangi atsakovė negalėjo naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, jai priklausančią buto dalį 2015-05-08 pirkimo- pardavimo sutartimi pardavė A. B.. Nors atsakovė nesutinka su tuo, jog ji turi atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius, tačiau pačių nuostolių dydžio neginčija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Priteisė iš atsakovės D. P. ieškovei N. D. 928,87 Eur patirtų nuostolių; priteisė iš atsakovės D. P. 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo, t.y. nuo 2015-03-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės D. P. 27,87 Eur žyminio mokesčio, 202,65 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 6,44 Eur pašto išlaidų valstybei.
Teismas sprendė, kad atsakovė paveldėjusi iš savo sutuoktinio V. P. pagal 2012-08-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, asmeninės nuosavybės teise įgijo ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir nuo tos dienos proporcingai savo daliai turi prisidėti prie šio turto išlaikymo. Ieškovė teismui pateikė sąskaitas, patvirtinančias apie tai, jog ji mokėjo visus mokesčius, tiek administravimo UAB „Šiaulių būstas“, tiek už šilumos tiekimą AB „Šiaulių energija“ nuo 2012-08-02 iki 2015-05-01. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimą atsakovei padengti jos patirtus nuostolius, susijusius su atsakovei priklausančio turto šildymu bei administravimu, teismas laikė įrodytu, pagrįstu, todėl jį tenkino.
Nežiūrint į tai, jog šiuo metu nekilnojamas turtas priklauso kitam asmeniui, ieškovė patyrė nuostolius tuo metu, kai nekilnojamojo turto savininkė buvo atsakovė, todėl iš atsakovės teismas priteisė išlaidas, kurias patyrė laikotarpiu nuo 2012-08-05 iki 2015-05-08.
Iš atsakovės teismas priteisė ir 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo, t.y. nuo 2015-03-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė D. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, nes netinkamai kvalifikavęs ginčo santykį nepagrįstai taikė CK 4.76 straipsnį. Teismas nevertinto ir atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, kad tarp šalių dėl apeliantei priklausančios buto dalies, buvo susiklostę panaudos santykiai. Apeliantės teigimu, po sutuoktinio V. P. mirties sutiko paveldėtą dalį perleisti be termino neatlygintinai naudotis ieškovei bei jos šeimos nariams, nes ir anksčiau jie ginčo butu realiai naudojosi bei jį išlaikė. Todėl apeliantė įsitikinusi, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) teisiniai santykiai, reglamentuoti CK 6.629 straipsnio 1 dalyje. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ilgą laiką neprašė atlyginti jos neva patirtų nuostolių, daug metų ginčo bute gyvenusi su šeimos nariais ji tinkamai rūpinosi butu: mokėjo mokesčius bei atliko remonto darbus iš savo bei šeimos narių lėšų, ieškovė pareikalavo sumokėti nuostolius tik po to, kai apeliantė nutarė parduoti savo dalį. Svarbu tai, kad ieškovė į nuostolius neįtraukė sumokėtų mokesčių už sunaudotą vandenį, dujas, elektrą. Taip pat nurodė, kad neturi pretenzijų dėl buto remontui išleistų lėšų. Pažymi, kad reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo kėlė ne komunalines paslaugas suteikusios įmonės, bet butu besinaudojanti pati ieškovė.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. D. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Kadangi atsakovė buto dalies bendrasavininke buvo trejus metus, todėl panaudos sutartis turėjo būti sudaryta raštu. Jokios panaudos sutarties nepasirašė, apie jokias sąlygas nesitarta, netgi žodžiu, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes neatitinka tikrovės. Nebuvo prašoma iš atsakoves priteisti sumų, kurių atsiradimą sąlygojo ieškovės šeimos narių sunaudota elektros energija, vanduo ir pan. Pažymi, kad iš savo asmeninių lėšų ieškovė atliko būsto remontą, kas sąlygojo padidėjusią turto vertę, tačiau šių išlaidų iš atsakovės priteisti taip pat neprašo. Būtent bendrijos mokesčius, už būsto šildymą, proporcingai savo turėtai daliai, turi apmokėti atsakovė, tačiau visus trejus metus jų nemokėjo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovės ir atsakovės, kvalifikavimo.
Byloje nustatyta, kad apeliantei nuo 2012-08-06 iki 2015-05-08, asmeninės nuosavybės teise priklausė ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, tenkino ieškovės – minėto buto bendrasavininkės ieškinį ir priteisė iš apeliantės 928,87 Eur patirtų nuostolių. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo santykį, tvirtinant, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) teisiniai santykiai. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, siekiant teisingai kvalifikuoti sandorio subjektų veiksmus, privalu atsižvelgti į jų valią, ketinimus ir siekiamus tikslus, nuo kurių priklauso, kokie materialiniai įstatymai bus taikomi sandoriui. Visų pirma esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, neapsiribojama tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, jos visos vertinamos kompleksiškai, nes tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą – teisinį tikslą.
Visų pirma, apeliantė tvirtindama neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, privalėjo tai įrodyti – CPK 178 straipsnis. Antra, atsakovė nei pareiškime dėl pranešimo apie pirmenybės teisę, nei 2015-02-19 pranešime ieškovei, apie egzistuojančius buto dalies panaudos santykius net neužsimena. Trečia, tiek 2015-02-19 pranešime, tiek pateikdama atsiliepimą į pareikštą ieškovės ieškinį, apeliantė sutinka sumokėti 100 Eur už jai priklausiančios ¼ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų šildymą ir būsto administravimą. Ketvirta, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos sutarties sudarymo, vykdymo ir atsakomybės už jos sąlygų pažeidimą nustato CK normos, tiesiogiai reglamentuojančios panaudos teisinius santykius (CK6.629–6.643 straipsniai), atskiros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios normos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) ir bendrosios sutarčių teisės normos. Įstatymai nenustato panaudos sutarčiai konkrečios formos, jei ji sudaryta ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui (CK 6.478 straipsnis), todėl atsižvelgiant į apeliantei nuosavybės teise buto dalies priklausymo laikotarpį, tarp šalių privalėjo būti sudaryta rašytinė, o ne žodinė panaudos sutartis. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl panaudos teisinių santykių tarp šalių susiklostymo.
Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bendrasavininkio pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę proporcingai jam priklausančiai daliai yra numatyta įstatymų (CK 4.76 str.,4.82 str. 3 d., 4.83 str. 2, 3 d.), o aplinkybė, kad tuo turtu savininkas nesinaudoja, neatleidžia apeliantės nuo įstatymų numatytos turto išlaikymo pareigos.
Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad mokesčiai už elektrą bei šaltą ir karštą vandenį priklauso nuo faktinio naudojimosi tomis paslaugomis ir yra apmokamos priklausomai nuo suvartojimo kiekio, o mokesčiai už šildymą ir kitas komunalines paslaugas yra mokami nepriklausomai nuo to, ar patalpomis bendraturtis naudojasi ar nesinaudoja. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei iš atsakovės turi būti priteisti nuostoliai, susidarę atsakovei nevykdant privalomų mokėjimu už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios buto dalies išlaikymą.
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, tačiau nesant duomenų apie patirtų išlaidų dydį, jos nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Rasa Bartašienė