Pranešėja Erika Misiūnienė                                          Civilinė byla Nr. 2S-820-524/2014

Teisėja Rasa Augustė                                          (Proceso Nr. 2-06-3-14443-2013-3)

                                          Procesinio sprendimo kategorija 128.11;

(S)

                                          129.1; 129.19.2.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininkės R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1076-769/2014 pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys R. V., S. D. (realizuojamo turto bendraturčiai), AB SEB bankas (išieškotojas),

nustatė:

skolininkas skundu prašė panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/01935 antstolės 2013-12-04 priimtą patvarkymą Nr. S-13034008 ir skirti papildomą ekspertizę turto, t. y. žemės sklypo, kurio plotas 0,1482 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo su garažu, bendro 166,83 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šios dienos rinkos vertei nustatyti. Nurodė, kad minėtą turtą antstolė įkainojo 400 000 Lt remdamasi turto vertintojos UAB „Ober Haus“ išvada. Turto vertinimo ataskaita nebuvo įteikta pareiškėjai, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar ši vertė atitinka realią turto kainą. Be to, įkeičiant turtą, jo vertė buvo žymiai didesnė. Atsižvelgus į tai, kad išvaržomo turto vertė yra esminis kriterijus, lemiantis vykdymo proceso teisėtumą, antstolė privalo skirti papildomą ekspertizę.

Antstolė B. T. 2013-12-16 patvarkymu Nr. S-13035612 pareiškėjos skundo netenkino, motyvuodama tuo, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių bei aktualių įrodymų, paneigiančių nustatytą nekilnojamojo turto kainą. Įkeičiamo turto kaina prieš 6 metus buvo didesnė, tačiau dabar ji visiškai neaktuali ir neatspindi šiuo metu esančios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje. Kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima abejoti dėl nustatytos turto vertės, pareiškėja nepateikė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-28 nutartimi skolininkės skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolė, siekdama išvengti bet kokių abejonių dėl turto vertinimo objektyvumo ir nešališkumo, 2013-11-11 priėmė patvarkymą Nr. S-13031599 „Dėl eksperto skyrimo“ ir areštuoto turto rinkos vertei nustatyti paskyrė ekspertinę įstaigą UAB „Ober Haus“. Šis patvarkymas pasirašytinai buvo įteiktas pareiškėjos sutuoktiniui R. V., kuris nurodė, kad perduos žmonai, t. y. pareiškėjai, todėl laikytina, kad patvarkymas pareiškėjai įteiktas tinkamai 2013-11-12. Pareiškėja patvarkyme nurodytu terminu, t. y. per tris darbo dienas nuo antstolio patvarkymo gavimo dienos, nušalinimų paskirtam turto vertintojui nepareiškė. Taigi, turto įvertinimo procese pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos. Antstolė įvertino turtą remdamasi 2013-11-28 nepriklausomos ekspertės UAB „Ober Haus“ ekspertizės aktu Nr. 816 EKZ_2013 RVI KLAI. Antstolės patvarkyme dėl turto vertės nustatymo buvo išaiškinta, kad skolininkai turi teisę per 3 darbo dienas pateikti prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo ir prieš pateikdami prieštaravimus turi sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą, kaip tai numatyta CPK 682 str. 3 d. Šis patvarkymas pareiškėjai buvo įteiktas tinkamai, t. y. 2013-12-04 pasirašytinai įteiktas pareiškėjos sutuoktiniui R. V., kuris nurodė, kad perduos žmonai. Pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų dienų terminą prieštaravimų nepateikė, nesumokėjo užstato papildomos ekspertizės išlaidoms atlyginti. Todėl antstolė net neturėjo įstatymų nustatytos pareigos spręsti dėl papildomos ekspertizės skyrimo. Teismas atmetė skolininkės argumentą, kad turtas privalėjo būti įvertintas pagal 2008-01-31 hipotekos lakšte nurodytą tuometinę turto kainą 805 000 Lt, kadangi akivaizdu, jog ekonominė krizė sumažino nekilnojamojo turto kainas.

Atskiruoju skundu skolininkė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Iš esmės atkartoja savo skundo dėl antstolės veiksmų argumentus. Papildomai nuodo, kad teismas analizavo skunde nenurodytas aplinkybes, o dėl skundo argumentų, kad ekspertas nevertino individualių turto požymių ir jų reikšmės turto kainai, teismas nepasisakė. Be to, teismas, priešingai, nei numato įstatymas, išieškotojo interesų apsaugai suteikia svarbesnę reikšmę nei skolininko. Tokia teismo pozicija pažeidžia įstatymo numatytą proceso šalių interesų pusiausvyros principą, netinkamas teisės aiškinimas ir taikymas lėmė neteisėtos nutarties priėmimą. Skundžiama nutartis grįsta vien formaliu ir deklaratyviu įstatymo nuostatų aiškinimu, neanalizuojant skundo esmės – galimai neobjektyvios rinkos vertės nustatymo ir to reikšmės vykdymo proceso teisėtumui bei proceso šalių interesų apsaugai.

Atsiliepime išieškotoja AB SEB bankas prašo skolininkės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad bankas, kaip kreditorius, yra suinteresuotas, kad bankui įkeistas turtas  būtų parduotas už kuo didesnę kainą, nes tai sudarytų sąlygas iš įkeisto turto vertės gauti visą savo reikalavimo patenkinimą ar didesnę reikalavimo dalį. Tačiau lūkesčiai turi būti adekvatūs – turtas gali būti parduotas už rinkos kainą, kurią šiuo metu lemia padidėjusi pasiūla ir sumažėjusi paklausa. Turtą pardavinėjant gera valia, kaina paprastai būna didesnė, nei turtą pardavinėjant iš varžytinių, kadangi gera valia parduodantis savo turtą asmuo jį sutvarko, pasirūpina prekine išvaizda, o priverstine tvarka parduodamo turto savininkas  tam neskiria investicijų vien dėl to, kad  to neleidžia padaryti skolų našta. Pareiškėjos skola bankui didėja, nes skaičiuojamos palūkanos nuo visos nesumokėtos sumos. Bankas negali vadovautis prielaidomis, todėl neturi pagrindo abejoti  atliktu turto įvertinimu. Pareiškėja remiasi tik abejonėmis, tačiau tas abejones pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Papildomai ar pakartotinei ekspertizei skirti reikia papildomų išlaidų. Skolininkė nepareiškė, jog įsipareigoja sumokėti ekspertizės išlaidas, todėl šios būtų dengiamos iš realizuoto turto vertės, o tai sumažintų kreditoriaus reikalavimo patenkinimą. pareiškėja turi teisę pati surasti savo turto pirkėją.

Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl antstolės veiksmų teisėtumo. Apeliantės nesutikimas su nustatyta jos priverstinai realizuojamo turto rinkose verte iš esmės grindžiamas vien jos subjektyviu objektyviai niekaip nepagrįstu įsitikinimu, kad realizuojamo turto vertė yra 805 000 Lt, t. y. kokia buvo nustatyta šį turtą įkeičiant 2008 metais.

CPK 681 straipsnyje nustatytose Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų. CPK 681 str. 2 dalyje numatyta, kad netgi vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Todėl byloje nagrinėjamu atveju antstolei nebuvo protingo pagrindo turto vertę nustatyti pagal 2008 metų duomenis. Per praėjusį laikotarpį nekilnojamojo turto rinkoje įvyko esminių pokyčių – dėl pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykusios krizės nekilnojamojo turto vertė krito – tai visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010, 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011, kt.).

Apeliantės teiginiai dėl turto vertės deklaratyvūs – ji nei antstolei, nei pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams nepateikė jokių savo teiginius dėl didesnės turto rinkos vertės patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Be to, apeliantė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nereiškė nušalinimų turto vertintojui, nereiškė prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, nesumokėjo užstato papildomos ekspertizės išlaidoms atlyginti.

Taip pat deklaratyvūs yra ir apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų teisės aiškinimo ir taikymo pažeidimų – apeliantė nenurodo, kokias konkrečias procesines ar materialinės teisės normas teismas pažeidė, nors atskirajame apeliaciniame (atskirajame) skunde turi būti nurodytas ir teisinis jo pagrindas (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 338 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytinių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008, 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010, kt.). Taigi esant tokioms aplinkybėms, antstolis turėjo pakankamą pagrindą abejoti prieš daugiau kaip penkerius metus hipotekos lakšte nustatytos turto vertės atitiktimi dabartinei turto rinkos vertei ir pagrįstai paskyrė atlikti turto vertinimą profesionalui, kurio išvadai dėl aktualios turto rinkos vertės paneigti apeliantė pakankamai motyvų nepateikė (CPK 682 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad vykdymo proceso užvilkinimas pažeistų pačios apeliantės interesus, kadangi jos skola bankui auga dėl palūkanų, be to, ir išaugusios visos vykdymo išlaidos privalo būti išieškotos iš skolininko (CPK 610, 611 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 41, 42 p.). Be to, apeliantei esant įsitikinusiai realizuojamo nekilnojamojo turto verte ir likvidumu, ji turi teisę pati surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją už bet kokią didesnę nei antstolio nustatytą pardavimo iš varžytinių kainą (CPK 704 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-28 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                                          Erika Misiūnienė