Civilinė byla Nr. e2A-3008-861/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22509-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.1.6.5.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių UAB „Tysart“ ir UAB „Domukas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-31 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių UAB „Tysart“ ir UAB „Domukas“ ieškinį atsakovams UAB „Tavela“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, MB „Vilniaus architektai“, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo bei neteisėtos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys UAB „Namų administravimo valdyba“, D. R., K. R., E. K., A. K., E. B., D. U., D. Š., S. U., T. S., I. S., M. T., L. I., M. I., D. C., išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės UAB „Tysart“ ir UAB „Domukas“ (toliau – ieškovės) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamos panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybe?s administracijos (duomenys neskelbtini) is?duota? statyba? leidz?ianti? dokumenta? (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)); panaikinti atsakovės UAB „Tavela“ (duomenys neskelbtini) suras?ytos deklaracijos apie statybos uz?baigima?/paskirties keitima? Nr. 1 galiojima?; panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybe?s administracijos (duomenys neskelbtini) paz?yma? Nr. (duomenys neskelbtini) apie naujai suformuotu? nekilnojamojo turto kadastro duomenu? objektu? (patalpu?) galimybe? naudoti pagal paskirti?; pripaz?inti atsakovės UAB „Tavela“ atliktus statybos darbus (duru? tipo angu? is?kirtima? laikanc?iosiose sienose ir vandentiekio bei nuoteku? s?alinimu? sistemu? pertvarkyma?) neteise?tais; i?pareigoti atsakovę UAB „Tavela“ per 1 me?nesi? nuo teismo sprendimo i?siteise?jimo dienos pas?alinti savavalis?kos statybos darbus – uz?taisyti naujai is?kirstas duru? tipo angas laikanc?iosiose sienose bei pertvarkyti vandentiekio ir nuoteku? s?alinimo tinklus, atstatant i? pade?ti?, buvusia? iki (duomenys neskelbtini) atlikto kadastriniu? matavimo duomenu? patikslinimo, o atsakovei UAB „Tavela“ neatlikus nurodytu? darbu? – skirti jai 200,00 Eur bauda? uz? kiekviena? uz?delsta? reikalavimo nei?vykdymo diena?, skaic?iuojant nuo termino, per kuri? ture?s bu?ti pas?alinti neteise?tos statybos padariniai, pasibaigimo; priteisti is? atsakovu? byline?jimosi is?laidas.

2.       Nurodo, jog ieškovė UAB „Tysart“ yra naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, įsikūrusio administraciniame pastate (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose, savininkė. Naktinis klubas šiose patalpose veikia nuo 2008 m. Ieškovei UAB „Domukas“ priklauso pastate esančios patalpos (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriose nuo 1993 m. veikia kavinė. Ieškovių teigimu iki ginčijamo statybos leidimo išdavimo visos pastate esančios patalpos buvo administracinės paskirties, jose buvo suformuotas 51 turtinis vienetas. 2018-11-14 pastato antrame aukšte esančias administracinės paskirties patalpas įsigijo atsakovas UAB „Tavela“, kuri gavusi statybos leidimą, pakeitė patalpų paskirtį iš administracinės į gyvenamąją bei įrengė 13 atskirų butų bei juos įregistravo Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) kaip naujus turtinius vienetus. Atsakovė UAB „Tavela“ patalpose atliko remonto darbus – laikančiose sienose iškirto angas durims, įrengė naujas pertvaras, pertvarkė inžinierines sistemas, įrengdamas sanitarinius mazgus kiekvienam butui, atliko kitus darbus. Darbai yra pabaigti, beveik visi butai parduoti privatiems asmenims. Ieškovės teigia, jog savo verslo planą UAB „Tavela“ įgyvendino, neatsižvelgdama į pastate veikusių trečiųjų asmenų interesus, nebuvo suderintas su pastato bendraturčių dauguma. Ieškovių vertinimu, parengtu paskirties keitimo projektu buvo keičiama visuomenei svarbaus statinio dalies paskirtis, atitinkamai tokiam paskirties keitimui buvo privalomas visuomenės informavimas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) pritarimas paskirties keitimo projektui buvo išduotas neteisėtai ir nepagrįstai, nes atsakovė UAB „Tavela“ nuslėpė duomenis apie pastate vykdomas veiklas, turinčias neigiamą poveikį gyvenamajai aplinkai. Nurodo, jog atsakovė UAB „Tavela“, teikdama savivaldybei paskirties keitimo projektą, turėjo atsižvelgti į visų (51) pastato bendraturčių nuomonę. UAB „Tavela“ paskirties keitimo projekte klaidingai nurodė, jog pastato dalyje yra 7 turto vienetai, kurią atsakovė traktuoja kaip korpusą. Mano, jog pakankamo skaičiaus savininkų pritarimo atsakovė neturi. Panaikinus neteisėtai išduotą statybos leidimą, naikintina ir Deklaracija, kaip neteisėtos statybos pasekmė. Pateikdama Deklaraciją, atsakovė UAB „Tavela“ faktiškai patvirtino, kad visi paskirties keitimo projekto sprendiniai yra įgyvendinti, tačiau atsakovė to daryti neturėjo teisės, nes paskirties keitimo projekto 16 skyriuje nurodytas įėjimo klausimas iki šiol nėra išspręstas. Teigia, jog kaip neteisėtos statybos pasekmė turi būti naikintina ir pažyma apie naujai suformuotus butus, kurios pagrindu neteisėtai patalpos buvo padalintos į 13 atskirų gyvenamųjų patalpų. Vertina, jog pažyma apie naujai suformuotus butus negalėjo būti išduota, nes 6 iš 13 atsakovo UAB „Tavela“ naujai suformuotų butų plotas yra mažesnis nei 14 kv. m. Nurodo, kad UAB „Tavela“ kapitalinio remonto darbai – penkių durų tipo angų nešančiose sienose iškirtimas – laikytini atliktais pažeidžiant kapitalinio remonto darbus. Inžinierinės sistemos yra laikomos bendrojo naudojimo objektais, todėl UAB „Tavela“ privalėjo gauti pastato bendraturčių sutikimus, tačiau tai nebuvo padaryta.

3.       Atsakovė UAB „Tavela“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo, kad administracinės paskirties patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo verslo tikslu. Šios patalpos buvo didelio ploto, nepatogaus išplanavimo, daugiabučių gyvenamųjų namų rajone, buvo komerciškai nepatrauklios. Atsakovės užsakymu MB „Vilniaus architektai“ parengė šių patalpų paskirties keitimo į gyvenamąją, paprastojo remonto projektą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) išdavė statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu patalpų keitimą užbaigė. Atsakovė suformavo 13 atskirų vienetų (butų), parengė patalpų schemą ir pateikė ją savivaldybei, kuri išdavė pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų patalpų galimybę naudoti pagal paskirtį. Suformuotas atskiras patalpas UAB „Tavela“ pardavė ir šiuo metu jokių jai nuosavybės teise priklausančių patalpų neturi. Akcentavo, jog privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Ieškovės nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kokios jų teisės buvo pažeistos. Be to, atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, kuri jos teigimu skaičiuotina nuo statybos leidimo paskelbimo „Infostatyba“ duomenų bazėje. Pasisakydama dėl ieškovių reiškiamo išvestinio reikalavimo panaikinti butų teisinę registraciją, atsakovė UAB „Tavela“ nurodo, jog šio reikalavimo teismas negali patenkinti, kol nėra nuginčyti sandoriai, kurių pagrindu yra įregistruotos trečiųjų asmenų daiktinės teisės. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė negalės įvykdyti ieškovių reikalavimo atlikti statybos darbus atstatant patalpų būklę į padėtį, buvusią iki (duomenys neskelbtini) atlikto kadastrinių matavimo duomenų patikslinimo, nes patalpos UAB „Tavela“ nepriklauso.

4.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo, kad visuomenės informavimas apie projektinius pasiūlymus nebuvo būtinas, todėl jokių neteisėtų veiksmų savivaldybės administracija neatliko. Nurodo, kad pats statytojas numatytais atvejais kreipiasi į administraciją su prašymu informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus ir pats nusprendžia, kokią statybą vykdyti. Teigia, jog ieškovė savo teisinę poziciją grindžia ne parengto projekto ydingumu, o informavimo pareigos nevykdymu. Atsakingu asmeniu už šios pareigos įvykdymą laikytinas statytojas, o ne administracija. Administracijos vertinimu, ji atliko visas jai priskirtas funkcijas ir pareigas, kurias turėjo atlikti išduodant ginčijamą statybos leidimą. Šiuo atveju pateiktame projekte statytojas ir projektuotojas nurodė, kad projekte nagrinėjami ne viso pastato, o pastato dalies – laiptinės, atskirtos ugniasiene ir izoliuotos nuo likusio namo patalpų, bendrasavininkių sutikimai. Viso šioje pastato dalyje esami 7 turtiniai vienetai, 3 iš jų sutikimai gauti, o 1 priklauso statytojui, t. y. gauta 57 procentai patalpų savininkų sutikimų. Ginčijamo leidimo išdavimo metu administracijai nebuvo žinoma, kad aptariamoje pastato dalyje yra aštuntas turtinis vienetas, UAB „Domukas“ priklausančios patalpos, nes statytojas ir projektuotojas tokių duomenų nepateikė.

5.       Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo, kad statinio projekto atitiktį LR Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams jis tikrina, vadovaudamasis Statybos techninio reglamento (toliau – Reglamentas) nustatyta tvarka. Nurodė, jog informaciją, reikalingą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, į IS „Infostatyba“ pateikia statytojas (užsakovas) arba projektuotojas. Tai reiškia, kad tiek statytojas, tiek ir projektuotojas, yra atsakingi už galutinio statinio projekto teisėtumą ir teisingumą. NVSC vertina tik tą informaciją, kuri pateikiama į IS „Infostatyba“. Jei šioje byloje būtų pripažinta, kad tiek statytojas UAB „Tavela“, tiek ir statinio projektuotojas MB „Vilniaus architektai“ pateikė neteisingus duomenis, kurių pagrindu NVSC pritarė projektui, kaip atitinkančiam visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams, tai NVSC veiksmai nagrinėjamu atveju negalėtų būti konstatuojami, kaip neteisėti, nes visa atsakomybė turėtų tekti  subjektams, pateikusiems neteisingą informaciją.

6.       Atsakovė MB „Vilniaus architektai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo, kad visuomenės informavimo procedūra apie rengiamą patalpų paskirties keitimo projektą, neturėjo būti atliekama, nes paties statinio paskirtis nesikeičia. Nurodo, jog UAB „Tavela“ gavo pastato dalies (kurioje yra patalpos) patalpų savininkų daugumos sutikimus, kurie kartu su projektu buvo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Atkreipė dėmesį, kad rengtame projekte nurodė, jog yra nagrinėjami ne viso pastato, o pastato dalies – laiptinės, atskirtos ugniasienėmis, ir izoliuotos nuo likusio namo patalpų, bendrasavininkų sutikimai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateikta patalpų nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla bei VĮ „Registrų centras” išduotas butų (patalpų) sąrašas, iš kurio matyti, kad pastate viso yra 51 patalpa, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kilus klausimų ar abejonių tikrinant projektą, ji turėjo teisę pareikalauti papildomų statytojo UAB „Tavela” paaiškinimų, nes būtent ji priima galutinį sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės gina ne savo, o gyvenamųjų patalpų savininkų interesus, kurie šioje byloje yra įtraukti trečiaisiais asmenimis atsakovų pusėje, ir kurie atsiliepime teismui aiškiai nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį.

7.       Tretieji asmenys, atstovaujami advokato P. J., pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo, jog visi butų savininkai butus įsigijo iš UAB „Tavela“ arba kitų jau buvusių savininkų. Pažymi, kad jie buvo sąžiningi, informacijos apie galimus statybą leidžiančių dokumentų ir (ar) atliktų darbų neteisėtumą informacijos neturėjo. Pažymi, kad restitucijos taikymas negali būti taikomas. Ieškovės butų įgijimo sutarčių neginčija, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.96 straipsnis gina sąžiningo įgijėjo teises ir draudžia taikyti restituciją asmeniui, kuris turtą įgijo sąžiningai. Nurodo, kad statybos darbai buvo vykdomi tame pačiame pastate, kuriame yra ir ieškovėms priklausančios patalpos, dėl ko ieškovės turėjo ir galėjo matyti vykstančius statybos darbus, todėl turėjo anksčiau kreiptis į teismą, nepraleidžiant vieno mėnesio termino. Teigia, jog sprendimui dėl pastate esančių administracinių patalpų paskirties keitimo į gyvenamąją priimti, pakako ir daugumos savininkų balsų (sutikimų). Be to, nesutinka su ieškovių argumentu, kad privalėjo būti gauta pastato bendraturčių daugumos sutikimai. Aplinkybės, kad nagrinėjama pastato dalis yra su atskiru įėjimu, atskiromis bendrojo naudojimo patalpomis (laiptine), atskiromis konstrukcijomis, niekaip funkciškai nesisieja su likusia pastato dalimi, yra pakankamos, kad konstatuoti, jog ši dalis yra atskira, kad dėl jos valdymo ir naudojimo gali būti priimti sprendimai tik šioje dalyje esančių savininkų balsų dauguma. Ieškovės neįrodinėjo, kaip konkrečiai administracinių patalpų pertvarkymas į butus pažeidžia ieškovių teises ir teisėtus interesus, ar kaip apriboja jų teisę naudotis joms priklausančiomis patalpomis pastate.

8.       Kiti tretieji asmenys atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

9.       Išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė į bylą 2020-06-11 specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog statybos darbams atlikti taikytinas CK 4.75 straipsnis, t. y. reikalingas visų statinio bendraturčių sutikimas; keičiant statinio patalpos paskirtį, atliekant patalpų kapitalinį ar paprastąjį remontus privaloma informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą; atliekant bendrųjų inžinierinių sistemų remonto darbus reikia gauti bendrasavininkų daugumos sutikimus.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-08-31 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

7.1.       Teismas nustatė, kad ieškovės neturi teisės ginti viešąjį interesą, todėl joms privalu įrodyti, kuo pasireiškia jų teisių pažeidimas, atsakovei UAB „Tavela“ įgyvendinus atsakingų valstybės institucijų išduotą leidimą pakeisti administracinių patalpų paskirtį į gyvenamąją, arba, kaip ieškinyje jų nurodomi viešosios teisės pažeidimai – visuomenės informavimo procedūros nesilaikymas, bendraturčių sutikimo nedavimas, projektinės dokumentacijos trūkumai – turėjo įtakos jų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams;

7.2.       Teismas konstatavo, kad ieškovės nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, jog atsakovei UAB „Tavela“ priklausiusių administracinių patalpų, esančių antrame pastato aukšte bei turinčių atskirą įėjimą iš kiemo pusės, keitimas į gyvenamąsias, esminiai pažeidė ieškovių teises ar pablogino verslo sąlygas. Teismas pažymėjo, kad pastate atsiradus gyvenamosioms patalpoms, ieškovėms galioja tie patys triukšmo ribiniai dydžiai, reglamentuoti Lietuvos higienos norma HN 33:2011. Tai reiškia, kad ir nesant pastate gyvenamosios paskirties patalpų, vykdydami savo veiklą ieškovės negali viršyti šio norminio akto nustatytų triukšmo ribinių dydžių (80 dBA);

7.3.       Projektuotojo pateiktame patalpų paskirties keitimo projekte buvo atskleista visa reikalinga informacija apie pastate vykdomą komercinę veiklą, teikiamas viešojo maitinimo paslaugas, naktinio klubo veiklą. Teismo vertinimu, būtent dėl to NVSC ir nurodė projekto sprendinių trūkumus;

7.4.       Teismas pažymėjo, kad statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo (toliau – STR) 5.2 punktas numato, jog keičiant pastato (patalpų) paskirtį, apsaugos nuo triukšmo kokybė turi atitikti ne žemesnes atitinkamų rodiklių vertes, taikomas atitinkamos paskirties pastatų (patalpų) C garso klasei;

7.5.       Žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriame ir vykdo veiklą ieškovės, yra kitos gyvenamosios patalpos ((duomenys neskelbtini) kurių gyventojai taip pat galėtų skųstis naktinio klubo veikla, jo skleidžiamu triukšmu, jei jis viršytų nustatytas higienos normas;

7.6.       Ieškovių nurodyta aplinkybė, jog jie rizikuoja sulaukti antro aukšto gyventojų pretenzijų, remiasi prielaidomis ir nesudaro pagrindo vertinti kaip ieškovių veiklos sąlygų pablogėjimą ir jų teisių pažeidimą;

7.7.       Ieškovės neįrodė viešosios teisės pažeidimų įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams. Neįrodžius ieškovėms šios sąlygos, taip pat neturint teisės ginti viešąjį interesą, ieškovės laikytini neturinčiais teisės ginčyti statybą leidžiantį dokumentą; 

7.8.       Teismas konstatavo, kad tokiu atveju negali būti patenkintini ir kiti ieškovių pareikšti išvestiniai reikalavimai dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr.1, panaikinimo, pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo kadastro duomenų objektų galimybę naudoti pagal paskirtį, butų teisinės registracijos panaikinimo bei reikalavimai įpareigoti atsakovę UAB „Tavela“ pašalinti savavališkos statybos padarinius;

7.9.       Dėl senaties termino teismas nurodė, kad įstatymo nustatytas terminas ieškiniui dėl administracinio akto, šiuo atveju statybą leidžiančio dokumento nuginčijimo, buvo praleistas, o objektyvių priežasčių, trukdžiusių laiku kreiptis į teismą, ieškovės nepateikė, todėl atnaujinti praleistą terminą teisinio pagrindo nėra ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Ieškovės pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

9.1.       Teismas ieškinį nagrinėjo tik vienu aspektu – buvo vertinama tik ginčijamos statybos įtaka ieškovių, kaip verslininkų, teisėms ir teisėtiems interesams. Tačiau, net ir šis klausimas buvo analizuojamas labai siaurai ir fragmentiškai, neatsižvelgus į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nevertinus byloje esančių įrodymų;

9.2.       Reikalavimą naikinti statybą leidžiantį dokumentą ieškovės grindė ne tik jų verslo sąlygų pabloginimu, bet bendraturčių teisių pažeidimu. Atsakovės UAB „Tavela“ neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji nesurinko pakankamo kiekio bendraturčių sutikimų;

9.3.       Pirmosios instancijos teismas UAB „Tavela“ veiksmų teisėtumo gaunant bendraturčių sutikimus apskritai nevertino ir dėl ieškovių teisių pažeidimo šiuo požiūriu nepasisakė. Šiuo aspektu skundžiamas sprendimas yra be motyvų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas;

9.4.       Ieškovių teisę ginčyti statybą leidžiantį dokumentą ir teisę reikalauti šalinti neteisėtos statybos padarinius pirmosios instancijos teismas vertino tik pagal Statybos įstatymo nuostatas, tačiau neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjamo ginčo atveju taikytinas ir CK 4.103 straipsnis. Šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismas pažeidė savo pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas;

9.5.       Pirmosios instancijos teismas taip pat formaliai pritaikė nuostatas, susijusias su senaties / kreipimosi į teismas termino taikymu. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog daliai ieškovių reiškiamų reikalavimų 1 mėnesio kreipimosi į teismą terminas nebuvo taikomas.

13.       Atsakovė UAB „Tavela“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

9.1.       Nurodė, kad ieškovių atstovai teismo posėdžio metu nesugebėjo nurodyti (nepateikė atsakymų į jiems užduotus klausimus) kaip jų byloje įrodinėjami tariami teisės aktų pažeidimai susiję su jų teisėmis ir interesais, išskyrus ieškovių nurodytą aplinkybę, kad dėl gyvenamosios paskirties patalpų atsiradimo administracinės paskirties pastate neva keičiasi jų veiklai taikomos triukšmo normos;

9.2.       Ieškovės turėjo šioje byloje pareikšti visus reikalavimus, kad ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės šioje byloje, t. y. reikšti reikalavimus dėl ginčo patalpos vietoje suformuotų patalpų pardavimo tretiesiems asmenims panaikinimo, ką ieškovėms ne kartą nurodė tiek atsakovai, tiek tretieji asmenys, tiek bylą nagrinėjantis teismas. Tik esant byloje pareikštiems paminėtiems reikalavimams ši byla galėtų būti išnagrinėta iš esmės, kasaciniam teismui atitinkamai pasisakant tiek dėl jo suformuotos praktikos, kurią ieškovės kvestionuoja, tiek dėl teismo galimybių naikinti atsakovo ir trečiųjų asmenų sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis;

9.3.       Ieškovėms byloje nepareiškus minėtų reikalavimų, nebuvo galimybių tenkinti byloje pareikštų reikalavimų, nes tik užbaigtus statybos darbus numačiusių statybos leidimų naikinimas jokio rezultato neduos, kadangi tie leidimai jau sukėlė teisines pasekmes ir sprendžiant jų panaikinimo klausimą teismas netgi pagal įstatymą privalo išspręsti tuos padarinius, o nagrinėjamu atveju vienas iš padarinių yra naujų nekilnojamųjų daiktų suformavimas ir daiktinių teisių į juos atsiradimas. Teismas savo iniciatyva (ex officio) negali panaikinti atsakovo ir trečiųjų asmenų sudarytų pirkimo – pardavimo sandorių, o ieškovėms nereiškiant reikalavimų dėl tokių sandorių panaikinimo, teismas atitinkamai negalėjo tenkinti ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę UAB „Tavela“ atlikti statybos darbus jam nepriklausančiose patalpose bei panaikinti tretiesiems asmenims nuosavybės teises priklausančius nekilnojamuosius daiktus;

9.4.       Apeliacinio skundo argumentas, kad ginčijamos statybos įtaka ieškovių, kaip verslininkių, teisėms ir teisėtiems interesams buvo analizuojamas labai siaurai ir fragmentiškai, neatsižvelgus į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nevertinus byloje esančių įrodymų, yra deklaratyvus - jokių įrodymų apie tariamą savo teisių pažeidimą ieškovės teismui nepateikė;

9.5.       Tiek Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje, tiek Civilinio kodekso 4.103 straipsnyje yra nustatytas tapatus teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės sutinka, kad teismas savo sprendimą motyvavo Statybos įstatymo normomis, identiško teisinio reguliavimo nustatyto CK nepaminėjimas teismo sprendime nieko nekeičia;

9.6.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad „Infostatyba“ duomenų bazėje paskelbta viešai prieinama informacija buvo visiškai pakankama pasinaudoti teise į teisminę gynybą;

9.7.       Senaties termino pažeidimas ir jo taikymas nagrinėjamu atveju nebuvo tik formalus dalykas, atitiko senaties ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje nustatyto termino skundui dėl administracinio akto paduoti institutų tikslus.

14.       Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

9.8.       Nurodė, kad yra vertinama tik ta informacija, kuri pateikta IS „Infostatyba“, o nustačius, kad pateikti neteisingi duomenys, atsakomybė turėtų tekti subjektams, pateikusiems neteisingą informaciją; 

9.9.       MB „Vilniaus architektai“ parengto ir IS „Infostatyba“ pateikto „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų paskirties keitimo į gyvenamąją, paprastojo remonto projekto“ (toliau – Projektas) sprendinių atitikimą visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams NVSC pagal savo kompetenciją tikrino du kartus: pirmąjį kartą – 2019-03-01 pateikė neigiamą išvadą, nurodydamas trūkumus, antrąjį kartą – 2019-04-03 projekto sprendiniams pritarė;

9.10.       Pažymėjo, kad projekte buvo pateikta informacija apie tai, jog projektuojamose gyvenamosiose patalpose bus užtikrinama C akustinė garso klasė. Projekto rengėjui nėra nustatytos prievolės pateikti akustine? garso klase? įrodančius dokumentus projekto rengimo metu. Projektas buvo įgyvendinamas tik atliekant paprastojo remonto darbus, todėl statybos užbaigimo procedūra atliekama užpildant statybos užbaigimo deklaraciją;

9.11.       Visa reikalinga informacija apie visuomenės sveikatai įtaką darančių veiksnių poveikį (triukšmo, oro taršos, kvapo ir kt.) projekte buvo pateikta, todėl NVSC projektui pritarė;

9.12.       Ieškovės nėra viešąjį interesą ginantys subjektai, turinčios teise? kreiptis į teismą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių, todėl pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, – privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo ir (ar) savavališkos statybos padarinių šalinimo, privalu įrodyti, kuo pasireiškia jų teisių pažeidimas;

9.13.       Teismas pagrįstai konstatavo, jog yra praleistas senaties terminas.

15.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

9.1.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškovių teisę ginčyti statybą leidžiantį dokumentą. Nurodo, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą tuo atveju, kai egzistuoja jo teisės ar teisėto intereso pažeidimai;

9.2.       Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovėms privalu įrodyti, kuo pasireiškia jų teisių pažeidimas;

9.3.       Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises, todėl pagrįstai pasisakė dėl ieškinio senaties.

16.       Atsakovė MB „Vilniaus architektai“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

9.1.       Nurodė, kad privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams bei reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą;

9.2.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės neturi teisės ginti viešąjį interesą, todėl joms privalu įrodyti, kuo pasireiškia jų teisių pažeidimas, atsakovei UAB „Tavela“ įgyvendinus atsakingų valstybės institucijų išduotą leidimą pakeisti administracinių patalpų paskirtį į gyvenamąją;

9.3.       Ieškovės nei teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu negalėjo pagrįsti, kaip konkrečiai yra pažeidžiamos ieškovių teisės atsakovei UAB „Tavela“ pakeitus jam nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų paskirtį į gyvenamąją bei atidalinus šias patalpas į atskirus turtinius vienetus, t. y. butus;

9.4.       Nors ieškovės bylos nagrinėjimo metu ir įrodinėjo, kad, neva, nebuvo laikomasi visuomenės informavimo procedūros ir nebuvo gauti visų pastato bendraturčių sutikimai, tačiau ieškovės negalėjo konkrečiai nurodyti, kokiu būdu dėl šių aplinkybių pasireiškia ieškovių teisių pažeidimas;

9.5.       Akcentavo, kad negyvenamosios paskirties pastatuose net 40 proc. patalpų gali būti gyvenamosios paskirties, tai reiškia, kad ieškovių lūkesčiai dėl to, kad pastate esančių patalpų paskirtis išliks negyvenama, yra nepagrįsti;

9.6.       Ieškovės privalo laikytis jų veiklai taikomų teisės aktų reikalavimų, tame tarpe ir nustatytų triukšmo ribinių dydžių, nepaisant to, ar yra pastate gyvenamosios paskirties patalpų, ar ne;

9.7.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įstatymo nustatytas terminas ieškiniui pateikti buvo praleistas, objektyvių priežasčių, trukdžiusių laiku kreiptis į teismą, ieškovės nepateikė, todėl atnaujinti praleistą terminą teisinio pagrindo nėra.

17.       Tretieji asmenys D. R., K. R., E. K., A. K., E. B., D. U., T. S. ir I. S. pateikė atsiliepimą į ieškovių apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; trečiąjį asmenį L. G. pakeisti jos procesinių teisių perėmėju E. B.. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

9.1.       Teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju ieškovės turėjo įrodyti, kad ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas pažeidė jų teises ir teisėtus interesus, nes vien pareikštų reikalavimų pagrindu nurodyti viešosios teisės pažeidimai savaime nesudarė pagrindo konstatuoti ieškovių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo;

9.2.       Ieškovių nurodytas jų tariamas teisių pažeidimas dėl veiklos sąlygų pabloginimo dėl neva pasikeitusio leistino triukšmo lygio byloje liko neįrodytas;

9.3.       Ieškovės, prašydamos jų neva pažeistų teisių apgynimo, pareikštais reikalavimais siekė paneigti kitų – trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus;

9.4.       Tretieji asmenys butų pirkimo-pardavimo sutartis sudarė jau po visų jų pertvarkymo darbų atlikimo. Tretieji asmenys yra laikomi sąžiningais butų įgijėjais ir jų nuosavybės teisės į butus, kaip atskirus nuosavybės teisės objektus, negali būti apribotos ar paneigtos;

9.5.       Nagrinėjamu atveju butų teisinės registracijos panaikinimas negalimas, nes nenuginčytas daiktinių teisių į butus teisėtumas;

9.6.       Ieškovių teiginiai, kad nebuvo pagrindo skaičiuoti tik pastato dalies, o ne viso pastato bendraturčių daugumos sutikimu, yra nepagrįsti;

9.7.       Kadangi ieškinys dėl administracinių aktų panaikinimo buvo pareikštas tik 2019-07-29, laikytina, kad ieškovės praleido vieno mėnesio terminą administracinio akto teisėtumui ginčyti ir teismas pagrįstai nenustatė pagrindo jį atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

19.       Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovių UAB „Tysart“ ir UAB „Domukas“ ieškinys atsakovams UAB „Tavela“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, MB „Vilniaus architektai“, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo bei neteisėtos statybos padarinių šalinimo.

Dėl papildomų paaiškinimų (ne)prijungimo

20.       Vilniaus apygardos teisme 2021-12-13 gauti apeliančių rašytiniai paaiškinimai. Apeliantės nurodo, kad rašytiniais paaiškinimais išsamiau paaiškina savo poziciją, kurią grindė apeliaciniame skunde, taip pat pateikia savo samprotavimus tam tikrais klausimais, apie kuriuos kalbama šalių atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Apeliantės nurodo, kad pirmos instancijos teismas, nors to neįvardijo, tačiau konstatuojant, jog ieškovėms triukšmo ribiniai dydžiai išliko tie patys (80 dBA), rėmėsi higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 5 punktu, kur nurodyta, jog 80 dBA triukšmo norma (maksimali 85 dBA) taikoma salėse, esančiose maitinimo ir kultūros paskirties pastatuose. Ieškovės nesutinka su teismo išvada, jog vykdydamos savo veiklą negali (ir iki butų atsiradimo negalėjo) viršyti HN 33:2011 1 lentelės 5 punkte nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Pažymėjo, kad nei UAB „Tavela“, nei kiti atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad įrengtuose butuose buvo realiai užtikrinta C garso klasė. Teigia, jog informacija apie ieškovių vykdomas veiklas, susijusias su triukšmu projekte neatsispindėjo ir NVSC tikrinant projektą nebuvo vertinama. Nurodo, kad atsakovei UAB „Tavela“ kreipiantis dėl statybos leidimo išdavimo pastate buvo registruota 51 patalpa, todėl atsakovei reikėjo gauti ne mažiau kaip 26 patalpų savininkų sutikimus, arba jei vadovautis Inspekcijos byloje pateikta išvada - visų pastato savininkų sutikimus. Statybos leidimas atsakovei UAB „Tavela“ buvo išduotas surinkus tik 4 (keturis) sutikimus, kurių vienas yra paties atsakovės UAB „Tavela“, vienas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Nesutinka, kad atskira laiptinė ar atskiras įėjimas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tam tikros patalpos yra atskiroje pastato dalyje, kurioje gali būti organizuojamas balsavimas nedalyvaujant kitos dalies pastate esančių patalpų savininkams. Vertina, kad neteisėtai suformuotais nekilnojamojo turto objektais atsakovė UAB „Tavela“ negalėjo disponuoti, t. y. negalėjo jų perleisti tretiesiems asmenims.

21.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Vilniaus apygardos teisme 2021-12-13 gauti apeliančių rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundą, t. y. teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis). Pažymėtina, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio, ieškovės šiais paaiškinimais, atsikirsdamos į atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo argumentus ir juos papildyti naujais motyvais. Atsižvelgiant į tai, ieškovių rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl ieškovių apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

22.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovių ieškinį, nurodė, kad ieškovės, visų pirma, nenurodė, kokią teisę ir interesą jos siekia apginti, todėl joms privalu įrodyti, kuo pasireiškia jų teisių pažeidimas, atsakovei UAB „Tavela“ įgyvendinus atsakingų valstybės institucijų išduotą leidimą pakeisti administracinių patalpų paskirtį į gyvenamąją, arba, kaip ieškinyje jų nurodomi viešosios teisės pažeidimai – visuomenės informavimo procedūros nesilaikymas, bendraturčių sutikimo nedavimas, projektinės dokumentacijos trūkumai – turėjo įtakos jų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, jog atsakovei UAB „Tavela“ priklausiusių administracinių patalpų, esančių antrame pastato aukšte bei turinčių atskirą įėjimą iš kiemo pusės, keitimas į gyvenamąsias, esminiai pažeidė ieškovių teises ar pablogino verslo sąlygas. Teismas nusprendė, kad ieškovės neįrodė viešosios teisės pažeidimų įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams.

23.       Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą dėl ieškovių suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino ir neįvertino ieškovių išsakytų argumentų dėl ieškovių interesų pažeidimo. Nurodė, kad atsakovei UAB „Tavela“ pakeitus virš ieškovių esančių patalpų paskirtį, ieškovių veiklos sąlygos buvo pablogintos, ieškovėms nuo šiol tenka mažinti jų veikloje skleidžiamus triukšmo šaltinius tam, kad virš jų įkurtose gyvenamosiose patalpose nebūtų viršijami įstatymu nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai. Kitu atveju ieškovės rizikuoja sulaukti gyventojų skundų, dėl kurių ieškovėms grėstų teisinės sankcijos, tokios kaip administracinė nuobauda arba alkoholio licencijos ribojimas ar naujos alkoholio licencijos neišdavimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia apeliančių pozicija.

24.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

25.       Į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą. Šie asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jų teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistą teisę, yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), universali ir absoliuti teisė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu, t. y. pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį, įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne jų teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne jų pačių pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje. Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Tačiau tai nereiškia, kad privatus asmuo niekaip negali reaguoti į viešojo intereso pažeidimus. Jei asmeniui tampa prieinama informacija, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tarp jų – ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos, o nagrinėjamu atveju – pateiktų teismui prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą. Taigi, privatus asmuo gali būti informacijos šaltinis apie atliktus viešojo intereso pažeidimus. Jei viešojo intereso pažeidimas kartu reiškia ir to asmens teisių pažeidimą, toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (pvz., kreipdamasis į teismą su prašymu apginti pažeistą jo teisę). Tačiau asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

26.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-8-916/2015).

27.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendė, kad ieškovės byloje nenurodė ir neįrodė, kokią teisę ir interesą jos siekia apginti, kokiu būdu yra pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

28.       Nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodė, kad dėl patalpų paskirties keitimo jos patiria nepatogumų, kad jų veikla dėl pastate atsiradusių gyvenamosios paskirties patalpų tampa apsunkinta ir tai susiję su skirtingais triukšmo reikalavimais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai paaiškino, kad ieškovėms atskirai jokie triukšmo reikalavimai nėra nustatomi ir atitinkamai dėl pastate atsiradusių gyvenamosios paskirties patalpų nėra keičiami. Akcentuotina, kad galioja triukšmo ribiniai dydžiai, reglamentuoti Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministro 2011-06-13 įsakymu Nr. V-604. Higienos norma nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. Atsižvelgiant į visuomenės sveikatos centro atstovų argumentus, konstatuotina, kad triukšmo ribiniai dydžiai dėl to, kad administraciniame pastate atsiranda gyvenamosios patalpos, nesikeičia. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tame pačiame žemės sklype, kuriame yra pastatas, jau ir anksčiau buvo kitos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), kurių gyventojai taip pat galėtų skųstis naktinio klubo veikla, jo skleidžiamu triukšmu, jei jis viršytų nustatytas higienos normas. Todėl ieškovių nurodytas jų tariamas teisių pažeidimas dėl veiklos sąlygų pabloginimo dėl pasikeitusio leistino triukšmo lygio nepagrįstas įrodymais.

29.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės neturi teisės ginti viešąjį interesą, todėl joms privalu įrodyti, kuo pasireiškia jų teisių pažeidimas, atsakovei UAB „Tavela“ įgyvendinus atsakingų valstybės institucijų išduotą leidimą pakeisti administracinių patalpų paskirtį į gyvenamąją, arba, kaip ieškinyje jų nurodomi viešosios teisės pažeidimai – visuomenės informavimo procedūros nesilaikymas, bendraturčių sutikimo nedavimas, projektinės dokumentacijos trūkumai – turėjo įtakos jų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

30.       Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, vertinant ieškovių teisinio suinteresuotumo buvimą, buvo analizuojamos ieškovių nurodomos aplinkybės dėl triukšmo lygio. Nagrinėjamu atveju ieškovės nenurodė ir neįrodė, kuo pasireiškia jų teisių pažeidimas, atsakovui UAB „Tavela“ įgyvendinus atsakingų valstybės institucijų išduotą leidimą pakeisti administracinių patalpų paskirtį į gyvenamąją.

31.       Apeliantės teigia, kad ginčijamos statybos įtaka ieškovių, kaip verslininkių, teisėms ir teisėtiems interesams buvo analizuojamas labai siaurai ir fragmentiškai, neatsižvelgus į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nevertinus byloje esančių įrodymų. Teismas su tokias ieškovių argumentais nesutinka.

32.       Ieškovės nurodė, kad atitinkamos normos buvo pažeistos, nurodė, kad dėl patalpų paskirties pakeitimo ieškovėms blogėja verslo sąlygos, t. y., jog paskirties pakeitimas įtakos pasikeitusius jų veiklos triukšmo lygius. Tačiau konkrečių įrodymų neteikė, todėl ieškovių argumentai laikytini nepagrįsti įrodymais. Ieškovėms neįrodinėjant tariamai pažeistų savo teisių, teismas atitinkamai ir negalėjo vertinti nurodytų teiginių.

33.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovių argumentus dėl atskiro įėjimo neįrengimo, ar dalies patalpų, neatitinkančių minimalaus naudingo ploto vienam žmogui, suformavimo, vertina kaip teisiškai nereikšmingomis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada neturi pagrindo nesutikti. Pažymėtina, kad ieškovės niekaip minėtų argumentų nesusiejo su savo teisėmis ir teisėtais interesais (jų pažeidimu).

34.       Apeliantės teigia, kad jų teisę ginčyti statybą leidžiantį dokumentą ir teisę reikalauti šalinti neteisėtos statybos padarinius pirmosios instancijos teismas vertino tik pagal Statybos įstatymo nuostatas, tačiau neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjamo ginčo atveju taikytinas ir CK 4.103 straipsnis. Šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismas pažeidė savo pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

35.       CK 4.103 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, jog jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai; asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą; teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis reglamentuoja statybos leidimų ginčijimo ir statybos padarinių šalinimo klausimus. Tiek CK 4.103 straipsnis, tiek Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis apibrėžia reikalavimo teisės apimtį – asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami turi teisę kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir pritaikė faktinei situacijai aktualias teisės normas, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

36.       Apeliantės teigia, kad reikalavimą naikinti statybą leidžiantį dokumentą grindė bendraturčių teisių pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas nevertino UAB „Tavela“ veiksmų teisėtumo gaunant bendraturčių sutikimus ir dėl ieškovių teisių pažeidimo šiuo požiūriu nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

37.       CK 4.85 straipsnyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. CK 4.85 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams. Ši teisės norma leidžia klausimus dėl atskiros pastato dalies spręsti būtent tos pastato dalies naudotojams – bendraturčiams, kuriems nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios šioje atskiroje pastato dalyje. Nagrinėjamu atveju administracinių patalpų paskirties keitimui pakako bendraturčių daugumos (50 proc.+1) sutikimų.

38.       Nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai (bendrosios patalpos, konstrukcijos, inž. įranga ir t.t.) bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. MB „Vilniaus architektai“ parengtame administracinių patalpų paskirties keitimo į gyvenamąją, paprastojo remonto projekte buvo nurodyta, kad juo yra nagrinėjamas ne visas pastatas, o tik jo atskira dalis. Minėta pastato dalis turi atskirą įėjimą, naudojasi atskira laiptine, nuo likusios pastato dalies yra atskirta ugniasiene, nėra įrengto jokio praėjimo tarp šių atskirų pastato dalių. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentų, kad nebuvo pagrindo skaičiuoti tik pastato dalies, o ne viso pastato bendraturčių daugumos sutikimus, nepagrindė. 

39.       Ieškovės taip pat nurodė, kad net ir laikant, jog atsakovui UAB „Tavela“ užteko gauti tik pastato dalies daugumos bendraturčių sutikimus, vis tiek reikiamas kiekis sutikimų nebuvo gautas, nes ir ieškovė UAB „Domukas“ turėjo pakliūti į bendrasavininkų, patenkančių į pastato korpusą, sąrašą, nes jai priklausančios patalpos yra po ta pastato dalimi, kuri traktuojama kaip korpusas.

40.       Pažymėtina, kad atskira pastato dalis laikoma ta, kurioje yra atskiras patekimas ir atskiros bendrojo naudojimo patalpos, šioje dalyje yra (buvo) 7 atskiri turtiniai vienetai. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad į UAB „Domukas“ patalpas yra patenkama ne iš bendros laiptinės, o iš gatvės pusės esančiu tiesioginiu įėjimu. Patekimas į pusrūsyje esančias kavinės patalpas yra įrengtas iš gatvės, o į likusias atskiroje pastato dalyje esančias patalpas yra patenkama per bendrą laiptinę ir dėl to šios patalpos yra funkciškai susietos. Ieškovių argumentai, jog atskirai pastato daliai turėjo būti priskirta ir pusrūsyje esanti UAB „Domukas“ patalpa yra nepagrįsti.

41.       Akcentuotina, kad ieškovės net neįrodinėjo kaip konkrečiai administracinių patalpų pertvarkymas į butus pažeidžia ieškovių teises ir teisėtus interesus, ar kaip apriboja jų teisę naudotis joms priklausančiomis patalpomis pastate. Ieškovių argumentai, kad pastate, kuriame jau buvo virš penkiasdešimt atskirų patalpų, atsiranda papildomoms patalpos, padalijus vieną didelę patalpą, ir dalis tų patalpų ieškovių teigimu yra per mažos, todėl pažeidžia ieškovių teises ir interesus, vertintini kaip nepagrįsti. Ieškovės duomenų, jog būtų draudžiama pastate esančias patalpas dalinti į mažesnes patalpas, neteikė.

42.       Ieškovės, ginčydamos statybos leidimą ir kitus juridinius faktus, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl ginčijamo statybą leidžiančio dokumento ir kitų juridinių faktų buvo pažeistos jų teisės ir interesai, t. y. kad ginčo patalpos paskirties keitimas ir dalijimas lemia ieškovių nuostolių atsiradimą, iš esmės pablogina veiklos sąlygas, ar daro kitokį neigiamą poveikį, suvaržo ieškovių teises. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovių argumentai dėl bendraturčių sutikimų laikytinos teisiškai nereikšmingomis, nes niekaip neliečia ieškovų teisių ar jų teisėtų interesų. 

43.       Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai pritaikė nuostatas, susijusias su senaties / kreipimosi į teismas termino taikymu. Neatsižvelgė į tai, jog daliai ieškovių reiškiamų reikalavimų 1 mėnesio kreipimosi į teismą terminas nebuvo taikomas. Taigi, teismo išvada dėl senaties termino buvo priimta netinkamai pritaikius materialinės teisės normas.

44.       Ieškovės nurodo, kad apie statybos leidimą jos sužinojo 2019-05-30, tačiau tuomet joms tapo aiškus tik paties leidimo išdavimo faktas. Jų teisių pažeidimo turinys paaiškėjo tik 2019-06-30 gavus atsakymą iš NVSC ir Savivaldybės.

45.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad „Infostatyba“ duomenų bazėje paskelbta viešai prieinama informacija yra pakankama, siekiant pasinaudoti teise į teisminę gynybą, nes joje yra nurodyti esminiai skundžiamo teisės akto turinį sudarantys elementai, t. y. aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, taip pat suprantamos kylančios pasekmės – atitinkama statyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-206-556/2017). Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas (asmens nuomone, papildomas vėlesnis sužinojimas apie pažeistas teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-206-556/2017; 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-699-09).

46.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliančių argumentais, kad 2019-05-30 joms tapo aiškus tik paties leidimo išdavimo faktas. Į bylą pateiktas NVSC atsakymas į ieškovių 2019-05-30 skundą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuris patvirtina, jog teikiant 2019-05-30 skundą, joms buvo žinoma apie ginčijamą Statybos leidimą ir jų teisių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovėms apie skundžiamą Statybos leidimą vėliausiai tapo žinoma 2019-05-30, bet į teismą jos kreipėsi praleidę įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą.

47.       Kaip teisingai nurodo tretieji asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovės apie išduotą statybos leidimą galėjo ir turėjo žinoti dar anksčiau nei buvo pradėti rengti skundai valstybės institucijoms dėl jo išdavimo. Nustatyta, kad statybos darbai buvo vykdomi tame pačiame pastate, kuriame yra ir ieškovėms priklausančios ir naudojamos patalpos, todėl vertintina, kad ieškovės galėjo matyti vykstančius statybos darbus. Ieškovės turėjo galimybę išsiaiškinti, kokių statybą leidžiančių dokumentų pagrindu yra vykdomi darbai, nes „Infostatyba“ informacinė sistema ir jos duomenys yra vieši. Duomenų, paneigiančių šias išvadas ieškovės į bylą nepateikė.

48.       Pirmosios instancijos teismas analizavo byloje esančius dokumentus ir siekė nustatyti, kada ieškovės realiai sužinojo šioje byloje jų įrodinėjamas aplinkybes ir teismui nurodytą savo teisių pažeidimą. Vertintina, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apie visas ieškinyje nurodytas aplinkybes ieškovės jau žinojo vėliau kreipdamosi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir NVSC. Akcentuotina, kad aplinkybė, jog prieš kreipiantis į teismą, ieškovės kreipėsi į NVSC su skundu, nepaneigia ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyto skundo padavimo termino.

49.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės praleido nustatytą vieno mėnesio terminą administracinio akto teisėtumui ginčyti ir teismas pagrįstai nenustatė pagrindo jį atnaujinti.

50.       Ieškovių argumentai, kad ginčijo ne tik statybą leidžiantį dokumentą, bet ir pačius statybos darbus, taip pat Deklaraciją, kurių ginčijimui 1 mėnesio terminas netaikomas, todėl reikalavimą dėl jos panaikinimo pareiškė nepraleidę 1 mėnesio termino, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovių reikalavimas buvo dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, o visi kiti reikalavimai pareikšti kaip išvestiniai, kurie galėtų būti tenkinami tik patenkinus reikalavimą dėl Statybos leidimo panaikinimo. Teismui netenkinus reikalavimo dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, nebuvo pagrindo naikinti vėlesnių jo pagrindu priimtų administracinių aktų ir sandorių.

51.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl daro išvadą, jog ieškovių apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-31 sprendimą nėra teisinio pagrindo.

52.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl trečiojo asmens pakeitimo

53.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys prašo trečiąjį asmenį L. G. pakeisti jos procesinių teisių perėmėju E. B..

54.       Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 48 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių parėmimas. Teisių parėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

55.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini), savininkė L. G., kuri šioje byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, šį butą (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė E. B., sprendžia, jog yra CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas pradinio trečiojo asmens L. G. pakeitimui naujuoju trečiuoju asmeniu E. B..

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

56.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus apeliacinio skundo, ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

57.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija).

58.       Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantėms išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59.       Tretieji asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis, iš ieškovių, pateikė 1 815,00 Eur atstovavimo išlaidų pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti 1 815,00 Eur atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovių apeliacinį skundą priteistina tretiesiems asmenims lygiomis dalimis iš ieškovių (CPK 93 straipsnis).

60.       Atsakovė MB „Vilniaus architektai“ prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis, iš ieškovių, pateikė 726,00 Eur atstovavimo išlaidų pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti 726,00 Eur atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovių apeliacinį skundą priteistina atsakovei MB „Vilniaus architektai“ lygiomis dalimis iš ieškovių (CPK 93 straipsnis).

61.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Ieškovių apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-31 sprendimą palikti nepakeistą.

Pakeisti trečiąjį asmenį L. G., gim. 1974-09-21, jos procesinių teisių perėmėju E. B., gim. 1989-02-09.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių UAB „Tysart“, į. k. 300651366, ir UAB „Domukas“, į. k. 125280963, tretiesiems asmenims T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. po 181,50 Eur), D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. po 181,50 Eur), E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. po 181,50 Eur), D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. po 181,50 Eur), E. B., gim. 1989-02-09, 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. po 181,50 Eur).

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių UAB „Tysart“, į. k. 300651366, ir UAB „Domukas“, į. k. 125280963, atsakovei MB „Vilniaus architektai“, į. k. 302915284, 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. po 363,00 Eur).

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai         Donata Kravčenkienė  

Margarita Stambrauskaitė

Rūta Veniulytė-Jankūnienė