Administracinė byla Nr. A-357-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00454-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 13.3

 (S)

 

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pareiškėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrochemijos paslaugų centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrochemijos paslaugų centras“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – ir Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrochemijos paslaugų centras“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1.1.                      panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. S-9(7-10/2019) „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas)

1.2.                      panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir MD) 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 1A-426 „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“ (toliau – ir MD sprendimas);

1.3.                      panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2018 m. liepos 26 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM320036M (toliau – ir Ataskaita);

1.4.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1.                      Mokestinis ginčas kilo dėl 2017 m. liepos–rugsėjo mėn. laikotarpiu pareiškėjo importuotų prekių – trąšų mišinio NPK 30:4:4 (toliau – ir ginčo prekė) – klasifikavimo.

2.2.                      Pareiškėjas ginčo prekę įsigijo iš Rusijos įmonės PAO „Dorogobuž“ 2017 m. liepos 5 d. sutarties Nr. 11-1-17288 (sąskaita Nr. 11-2473) ir 2017 m. liepos 28 d. sutarties
Nr. 11-1-17304 (sąskaitos Nr. 11-2564 ir Nr. 11-2595) pagrindu. Šalys sutartyse susitarė, kad parduodamo trąšų mišinio NPK 30:4:4 (ginčo prekė) kokybė (tiksli cheminė sudėtis, fizinės ir techninės savybės) bus patvirtinta PAO „Dorogobuž“ išrašomuose kokybės sertifikatuose, tačiau parduodamų trąšų parametrai turi atitikti šias normas: azoto (N) kiekis – ne daugiau kaip 30 proc.; fosforo pentoksidas (P2O5) – ne mažiau kaip 4 proc.; kalio oksidas (K2O) – ne mažiau kaip 4 proc.; drėgmė – ne daugiau kaip 0,7 proc. Įsigyta ir importuota ginčo prekė pagal prekių pardavėjo dokumentus, muitinės deklaracijose buvo klasifikuotos TARIC kodais 31 05 20 90 00 31 05 20 10 90.

2.3.                      Kauno TM pareigūnai 2018 m. kovo 28 d. paėmė ginčo prekės (importuoto iš tiekėjo PAO „Dorogobuž“ pagal išrašytą sąskaitą Nr. 11-2473) mėginį, kurį perdavė Kauno TM laboratorijai. Ši, ištyrusi paimtą ginčo prekės mėginį, nustatė, jog ginčo prekės sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis neva sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (atlikus skaičiavimus – 83 proc.), todėl ginčo prekė muitinės deklaracijose turėjo būti klasifikuota TARIC kodu 3105 20 10 50 (kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės) ir joms taikomas 42,83 Eur/1 000 kg galutinis antidempingo muitas ir papildomas TARIC kodas A999.

2.4.                      Kauno TM surašė Ataskaitą, kurioje nurodė, kad, remiantis Kauno TM laboratorijos pateiktais ginčo prekės mėginio tyrimo rezultatais, nutarta pakeisti pareiškėjo importuotos ginčo prekės TARIC kodus į 3015 20 10 50, o mokesčių mokėtojui (pareiškėjui) apskaičiuoti mokesčio nepriemoką 210 721 Eur antidempingo muitą ir 44 250 Eur importo pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), taip pat apskaičiuoti 3 873 Eur muito delspinigių, 4 440 Eur PVM delspinigių ir paskirti 20 proc. dydžio baudą, kas sudaro 50 992 Eur.

2.5.                      Siekiant išsklaidyti abejones dėl galbūt netinkamo importuotos ginčo prekės klasifikavimo, pareiškėjas kreipėsi į nepriklausomą trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimų laboratoriją UAB „Inspectorate Klaipėda“, kurios paprašė ištirti ginčo prekės sudėtį. UAB „Inspectorate Klaipėda“ (tyrimo protokolai Nr. 180608-13, Nr. 180608-14, Nr. 180608-15) nustatė, kad ginčo prekės mėginiuose esantis amonio nitratas neviršija 80 proc. ribos ir sudaro ne daugiau kaip
74,4 – 74,9 proc. Tai reiškia, kad pareiškėjas, priešingai nei teigia Kauno TM, importuodamas ginčo prekę, nurodė teisingą prekių TARIC kodą ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Todėl, ginčydamas Ataskaitą, pareiškėjas kreipėsi į MD su skundu, prašydamas panaikinti Ataskaitą ir kartu pridėdamas nepriklausomos ginčo prekės laboratorijos tyrimo protokolus. Tačiau MD sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas, o Ataskaita patvirtinta.

2.6.                      Nors MD patvirtino Ataskaitą, tačiau MD sprendime pateikti nauji sprendimo pagrindai ir motyvai, sprendimas grindžiamas nauju teisės aktu – 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį (toliau – ir Reglamentas 945/2005), lyginant su tais, kurie buvo nurodyti Ataskaitoje.

2.7.                      Nuo teisingo amonio nitrato kiekio ginčo prekėje apskaičiavimo priklauso tai, kokiu TARIC kodu turėjo būti klasifikuotos pareiškėjo importuota ginčo prekė, ir ar ginčo prekei turėjo būti taikomas antidempingo muitas.

2.8.                      2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas (toliau – ir Reglamentas 999/2014) nurodyta, kad produktas, kurio TARIC kodas 3105 20 10 50, aprašomas taip: „kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5, ir (arba) kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro ne mažiau kaip 6 proc., bet mažiau kaip 9 proc. masės“. Šiam produktui nustatomas galutinis antidempingo muitas – 42,83 Eur/1 000 kg. Lygiai taip pat šis produktas yra aprašomas ir Reglamento 945/2005 1 straipsnyje pateiktoje lentelėje. Taigi, teisės aktuose, sprendžiant klausimą dėl prekei taikytino TARIC kodo ir su tuo susijusio galutinio antidempingo muito, yra nurodomas kietosiose trąšose esantis amonio nitrato (o ne azoto) kiekis.

2.9.                      Tam, kad produkte esantis amonio nitratas būtų apmokestinamas antidempingo muitu, jo masė kietosiose trąšose turi būti didesnė nei 80 proc. Tai reiškia, kad produkte esantis azoto kiekis teisiniam kvalifikavimui dėl prekės apmokestinimo reikšmės neturi.

2.10.                      MD pateikė poziciją, jog, sprendžiant klausimą dėl ginčo prekės kvalifikavimo, nereikia atlikinėti jokių ginčo prekės tyrimų amonio nitrato kiekiui nustatyti, o pakanka vadovautis Reglamente 945/2005 nurodyta prezumpcija, t. y. jei NPK trąšų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis visada didesnis kaip 80 proc. Tai reiškia, kad pagal MD, užtenka žinoti tik produkte esančio azoto kiekį, pagal kurį amonio nitrato kiekį galima preziumuoti.

2.11.                      Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2020 m. spalio 15 d. sprendime byloje akcinė bendrovė „Linas Agro“ prieš MD C-117/19 (toliau – ir ESTT sprendimas) išaiškino, kad, atliekant produkto tarifinį klasifikavimą, kas yra tiesiogiai susiję su galimu antidempingo muito taikymu, svarbiausia nustatyti faktinį amonio nitrato kiekį trąšose.
Reglamente 945/2005 įtvirtinta prezumpcija gali būti nuginčijama ir ji negali būti taikoma, jei yra įrodymų, kad nepaisant to, jog azoto kiekis trąšose viršija 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis aptariamose trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės.

2.12.                      UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokole yra nurodyta, kad tiriama ginčo prekė (tai tos pačios trąšos, kurių mėginį paėmė ir Kauno TM atstovai) yra dviejų trąšų mišinys: amonio salietros ir NPK 16:16:16. Amonio salietros kiekis mišinyje sudaro 74,4 proc., o
NPK 16:16:16 granulių kiekis – 25,6 proc., kuriame amonio nitrato nėra. Tai reiškia, jog ginčo prekėje esantis amonio nitratas yra tik mišinyje, esančiame amonio salietros granulėse, kurių mišinyje yra tik 74,4 proc., t. y. amonio nitratas gali sudaryti ne daugiau kaip 74,4 proc. bendros masės.

2.13.                      Įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjo importuotoje ginčo prekėje esantis amonio nitratas neviršija aktualios 80 proc. masės ribos, todėl neturi būti klasifikuojamas Kauno TM nurodytu TARIC kodu ir šioms prekėms nėra taikytinas antidempingo muitas.

2.14.                      Kompetentingas asmuo, Kauno technologijos universiteto prof. dr. K. B., išanalizavęs ginčo prekės gamybos būdą, nurodė, jog ginčo prekėje esančio amonio nitrato kiekis negali būti preziumuojamas pagal MD nurodomą prezumpciją, o turi būti nustatomas tik laboratorinių tyrimų būdu. Atlikęs papildomus skaičiavimus, profesorius apibendrino, jog apskaičiuota amonio salietroje amonio nitrato vertė atitinka amonio nitrato kiekį ginčo prekės masės sudėtyje ir yra lygi 72,01 proc., t. y. neviršija 80 proc. bendros masės.

2.15.                      Prezumpcija, kuria vadovavosi MD, net jeigu ji ir nurodyta Europos Sąjungos teisės akte, nėra laikytina neginčijamu įrodymu, kuriuo galima pagrįsti mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) kaltę padarius teisei priešingą veiką ir kuriuo remiantis mokesčių mokėtojui galima taikyti neigiamo poveikio priemones.

2.16.                      Kauno TM pareigūnai ginčo prekės mėginius paėmė vos iš 4 didmaišių, nors pareiškėjas importavo 9 840 vnt. didmaišių. Imant mėginius nebuvo naudojami jokie specialūs įrankiai, kuriais būtų užtikrintas ginčo prekės mėginių paėmimas iš viso didmaišio gylio. Ginčo prekės mėginys buvo suformuotas naudojant vien elementarų kastuvėlį bei kibirą. Tokie mėginiai negali būti objektyvūs. Tuo tarpu UAB „Inspectorate Klaipėda“ ėminius paėmė iš dvidešimties maišų ir ėminiams naudojo specialų įrankį, kuris užtikrina, jog mėginys būtų paimtas iš viso didmaišio gylio, o ne tik iš paviršiaus.

2.17.                      Kauno TM laboratorija, atlikdama mėginių tyrimus, naudojo nepatikimus metodus, tyrimas atliktas neakredituotoje laboratorijoje.

2.18.                      Kauno TM pareigūnai, imdami ginčo prekės mėginius, juos paėmė tik iš pagal vieną sąskaitą įsigytų maišų, nors turėjo visas galimybes patikrinti ir ginčo prekes, įsigytą ir pagal kitas dvi sąskaitas, mėginius. Tai pašalina bet kokią galimybę Kauno TM naudotis ekstrapoliacijos teise, kadangi tiek ESTT, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinę, jog ekstrapoliacija galima tik egzistuojant būtinajai sąlygai – „prekės šiuo metu negali būti patikrintos“. Todėl nepagrįstas Kauno TM sprendimas ekstrapoliuoti ginčo prekės, įsigytos pagal 2017 m. liepos 5 d. sutartį Nr. 11-1-17288, tyrimus ginčo prekei, įsigytai pagal 2017 m. liepos 28 d. sutartį
Nr. 11-1-17304.

2.19.                      Priimti sprendimai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, nes grindžiami prielaidomis ir spėjimais.

3.       Atsakovas MD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4.       MD atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė:

4.1.                      Teisinius ginčo santykius reglamentuoja 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (toliau – ir Reglamentas 2016/1821), Reglamentas 999/2014.

4.2.                      Nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį ar maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato – didesnis kaip 80 proc. masės.

4.3.                      Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytą ginčo prekėje esantį fosforo ir kalio kiekį, padaryta išvada, kad pareiškėjo importuojamos ginčo prekė turėjo būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu, nes fosforo ir kalio kiekis sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc.

4.4.                      Nevertinant UAB „Inspectorate Klaipėda“ imtų ginčo prekės mėginių atitikimo ginčo prekei, t. y. jų tapatumo, šios laboratorijos tyrimo išvados taip pat patvirtina, kad azotas sudaro daugiau kaip 28 proc. masės, nitratinio ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1, fosforas ir kalis sudaro apytiksliai po 4 proc. masės. Pagal šios laboratorijos nustatytus parametrus ginčo prekė turėtų būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu.

4.5.                      Priimant MD sprendimą vadovautasi ESTT sprendimu, kuriame išaiškinta, kad, jeigu amonio nitrato trąšų sudėtyje esantis azoto kiekis didesnis kaip 28 proc. masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc., ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip.

4.6.                      Esant patikimiems įrodymams dėl trąšų sudėties ir nesant patikimo metodo amonio nitrato kiekiui tiesiogiai nustatyti, skundžiamoje Ataskaitoje pagrįstai vadovautasi Reglamente 945/2005 įtvirtinta prezumpcija, kad nurodytomis sąlygomis amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. ir kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme.

4.7.                      Pagal nustatytus sutartinius žymėjimus pareiškėjo importuota ginčo prekė reiškia: NPK – azotas, fosforas, kalis; 30:4:4 – maistinių medžiagų kiekis. Pagal muitinio įforminimo metu pateiktą prekių kokybės sertifikatą nustatyta, kad importuota ginčo prekė atitinka technines sąlygas ir trąšose esantis azotas sudaro 30 proc. masės, fosforas – 4 proc., kalis – 4 proc.. Taigi, ginčo prekėje azotas sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės. Tai nustačius pagrįstai konstatuota, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. masės.

4.8.                      Nėra oficialiai patvirtinto tyrimo metodo nustatyti amonio nitrato kiekį, todėl, naudojant skirtingus laboratorinius tyrimo ir (ar) skaičiavimo metodus, gali būti gaunami skirtingi amonio nitrato kiekiai. Ši priežastis ir buvo pagrindas priimti Reglamento 945/2005, o šiame teisės akte įtvirtinta prezumpcija turi būti taikoma ir šiame mokestiniame ginče.

4.9.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo importuota ginčo prekė, nors ir įsigyta pagal skirtingas sutartis, yra to paties gamintojo pagamintos trąšos, pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras, trąšų pavadinimas ir jų aprašymas tiek pareiškėjo apskaitoje, tiek ir muitinio įforminimo metu gamintojo išduotose sąskaitose yra identiški.

4.10.                      Esant pakankamam teisiniam ir faktiniam pagrindui ginčo prekes klasifikuoti TARIC kodu 3105 20 10 50, aplinkybės dėl dalies prekių tyrimo rezultatų ekstrapoliavimo kitų prekių atžvilgiu teisiškai nereikšminga.

4.11.                      Komisija teisingai nurodė, kad, nustatant ginčo prekės TARIC kodą ir priskiriant šią prekę galutinio antidempingo muito objektui, pakankamas teisinis pagrindas yra
Reglamento 999/2014 nuostatos bei Reglamente 945/2005 įtvirtinta prezumpcija, o faktinis pagrindas – prekių gamintojo PAO „Dorogobuž“ kokybės sertifikatuose, paaiškinimuose nurodyti duomenys apie maistinių medžiagų kiekį prekių sudėtyje.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       Kauno TM atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė:

6.1.                      MD pozicija, kad, esant patikimiems įrodymams dėl ginčo prekės sudėties, kur azoto kiekis didesnis kaip 28 proc. masės, fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, ir nesant patikimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti, vadovaujamasi Reglamente 945/2005 įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas ginčo prekės klasifikavimo prasme, teisinga ir pagrįsta.

6.2.                      Tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas jų klasifikavimo prasme, nes nėra patikimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti.

6.3.                      Pareiškėjo argumentai dėl neteisėto vienoje pareiškėjo deklaracijoje nurodytos prekės patikrinimo rezultatų pritaikymo (ekstrapoliavimo) vėlesnėse pareiškėjo deklaracijose nurodytai prekei, nepagrįsti, nes ginčo prekė pagaminta to paties gamintojo, pagal vienodas technines sąlygas ir patvirtintas receptūras, o jų pavadinimas, išvaizda, sudėtis, kokybė ir reputacija rinkoje yra tokia pati, kaip ir prekės, įsigytos pagal 2017 m. liepos 5 d. sutartį Nr. 11-1-17288, kurios mėginys patikrinimo metu ir buvo paimtas.

 

II.

 

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmetė kaip nepagrįstą.

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė:

8.1.                      Pareiškėjas ir pardavėjas Rusijos bendrovės „Dorogobuž“ sudarė 2017 m. liepos 5 d. sutartį Nr. 11-1-17288 (išrašyta sąskaita Nr. 11-2473) ir 2017 m. liepos 28 d. sutartį (išrašytos sąskaitos Nr. 11-2564 ir Nr. 11-2595), kurių pagrindu pirkėjas (pareiškėjas) iš pardavėjo įsigijo sutartą kiekį trąšų mišinio NPK 30:4:4 (ginčo prekė).

8.2.                      Ginčo prekė (trąšų mišinys) muitinės deklaracijose buvo klasifikuotas TARIC kodais 3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90.

8.3.                      Kauno TM surašė Ataskaitą, kurioje nurodė, kad, ištyrus ginčo prekės mėginį, nustatyta, kad tiriamų trąšų NPK 30:4:4 sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (atlikus tyrimus ir skaičiavimus 83 proc.), o fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro ne mažiau kaip 8 proc. masės. Kauno TM, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) 57 straipsniu, Reglamentu 2016/1821, bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), TARIC duomenimis, konstatavo, kad mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis, o azotas jose sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje; kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 5 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės, klasifikuojamas TARIC kodu 3105 20 10 50. Kauno TM, vadovaudamasi Reglamento 999/2014, padarė išvadą, kad ginčo prekei nustatytinas TARIC kodas 3105 20 10 50, 42,83 Eur/1 000 kg galutinis antidempingo muitas ir papildomas TARIC kodas A999. Kauno TM apskaičiavo mokestinę nepriemoką, t. y. 210 721 Eur antidempingo muitas, 44 250 Eur importo PVM, apskaičiavo 3 873 Eur delspinigių už antidempingo muitą, 4 440 Eur delspinigių už importo PVM, skyrė 20 proc. baudą už neteisėtą mokėtino mokesčio sumažinimą, t. y. 50 992 Eur.

8.4.                      Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita, kreipėsi su skundu į MD.

8.5.                      MD sprendimu patvirtinta Ataskaita. MD sprendime vadovavosi
Reglamento 945/2005 20–23 punktuose įtvirtinta prezumpcija, kad, jei NPK trąšų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis produkte yra visada didesnis kaip 80 proc. masės. Dėl to, žinant trąšose esantį azoto kiekį, tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas atliekant laboratorinius tyrimus nėra būtinas, nes jis yra preziumuojamas. Iš muitinio įforminimo metu pateiktų dokumentų ir ginčo prekės aprašymo muitinės deklaracijose, MD nustatė, kad pareiškėjas visais atvejais importavo trąšas NPK 30:4:4 (ginčo prekė), kas reiškia, jog trąšose esantis azotas sudaro 30 proc. masės, fosforas – 4 proc., kalis – 4 proc. Esant trąšų gamintojo pateiktiems neginčijamiems įrodymams, kad ginčo prekėje azoto kiekis sudaro 30 proc. masės, t. y. jis yra didesnis kaip 28 proc., o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės, MD padarė išvadą, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. masės. Todėl MD konstatavo, kad pareiškėjo importuotos trąšos NPK 30:4:4 (ginčo prekė) atitinka Reglamente 945/2005 aprašytą produktą ir, atsižvelgus į jose esantį maistinių medžiagų kiekį (nitratinio azoto daugiau kaip 80 proc. masės, bendras fosforo ir kalio kiekis 8 proc. masės), jos klasifikuotinos TARIC 3105 20 10 50 kodu (kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės) ir taikomas 42,83 Eur/1 000 kg galutinis antidempingo muitas. MD dėl pareiškėjo prašymo sumažinti paskirtą baudos dydį nurodė, kad nėra pagrindo pareiškėjui skirti minimalią baudą, todėl sutiko su Kauno TM paskirta 20 proc. dydžio bauda, kuri yra mažesnė nei galimos pareiškėjui skirti baudos vidurkis. MD nenagrinėjo pareiškėjo prašymo atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos.

8.6.                      Pareiškėjas su 2019 m. sausio 14 d. skundu kreipėsi į Komisiją.

8.7.                      Komisijos sprendimu buvo patvirtintas MD sprendimas. Komisijos sprendime nurodyta, kad MD, priimdamas sprendimą, pagrįstai vadovavosi produktų kokybės sertifikatais ir
Reglamento 945/2005 preambulėje nustatyta prezumpcija.

9.       Nustatęs, kad pareiškėjas, 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. importuodamas ginčo prekę, jai suteikė TARIC kodus 3105 20 10 90 ir 3105 20 90 00, tuo tarpu, Kauno TM (kaip patvirtino ir MD, ir Komisija) teigimu, ginčo prekė turėjo būti klasifikuota kitu TARIC kodu
3105 20 10 50, teismas padarė išvadą, kad ginčas kilęs dėl ginčo prekės (trąšų mišinio NPK 30:4:4) klasifikavimo.

10.       Vadovaudamasis Sąjungos muitinės kodekso 56 ir 57 straipsniais,
Reglamentu 2016/1821, Reglamentu 999/2014, Reglamento 945/2005 konstatuojamosios dalies
21–23 dalimis, ESTT sprendimu, teismas padarė išvadą, kad, jei trąšų (ginčo prekė) sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc., amonio nitrato kiekis produkte visada yra didesnis kaip 80 proc. Taigi, Reglamento 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse įtvirtinta prezumpcija, kuomet, žinant azoto kiekį produkto sudėtyje, papildomų laboratorinių tyrimų nustatant amonio nitrato kiekį produkte nereikia, nes jis yra preziumuojamas.

11.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kurios patvirtina, kad pareiškėjo importuotose trąšose (ginčo prekė) azoto kiekis sudaro daugiau nei 28 proc. masės, o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės, kontekste, konstatavo, kad pareiškėjo importuotos trąšos (ginčo prekė) atitinka
Reglamente 945/2005 aprašytą produktą, kuris turi būti klasifikuojamas TARIC 3105 20 10 50 kodu.

12.       Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus apie UAB „Inspectorate Klaipėda“ atliktus ginčo prekės laboratorinius tyrimus, kurie atlikti, siekiant nustatyti ginčo prekės cheminę sudėtį, pabrėžė, kad neturi pagrindo teigti, jog pagal pareiškėjo užsakymą UAB „Inspectorate Klaipėda“ imti ginčo prekės mėginiai yra tapatūs ginčo prekei. Tai pripažinęs, teismas konstatavo, kad tyrimo rezultatais neginčijamai negali būti vadovaujamasi. Netgi darant išvadą, kad pareiškėjo užsakymu imti mėginiai yra tapatūs, teismas pažymėjo, kad tyrimo protokolai
K 180608-13 (29,88 proc.), K 180608-14 (29,98 proc.), K 180608-15 (29,83 proc.) vis tiek patvirtina, kad ginčo prekė turėtų būti klasifikuojama TARIC kodu 3102 20 10 50, nes iš jų matyti, kad azotas (nitratinis ir amoniakinis) sudaro daugiau nei 28 proc. produkto cheminės sudėties masės, nitratinio ir amoniakinio azoto santykis yra apytiksliai 1:1, fosforas ir kalis sudaro apytiksliai po 4 proc. masės. Vadinasi, pareiškėjo pateikti UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolai iš esmės nepaneigė padarytos išvados, jog azoto kiekis produkte sudaro daugiau nei 28 proc. (tyrimo protokoluose nurodyta - 29,88; 29,98; 29,83 proc.) produkto cheminės sudėties masės, o fosforas ir kalis sudaro daugiau kaip 6 proc., bet ne daugiau kaip 9 proc. produkto masės.

13.       Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad muitinės laboratorijos atlikti tyrimai nėra objektyvūs ir tikslūs; netinkamai buvo paimti ginčo prekės mėginiai, todėl jie nereprezentatyvūs, teismas nurodė, kad Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokolas
Nr. 18MLT0874 patvirtina, jog amoniakinis azotas sudaro 14,9 proc., nitratinis azotas 15,1 proc., kalio oksido ir fosforo pentoksido ne mažiau 8 proc. ir tokie laboratorijos duomenys beveik atitinka gamintojo sertifikatuose nurodytus duomenis. Taip pat teismas pažymėjo, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, siekiant taikyti antidempingo muitą, gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc., ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti. MD, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo muitinės laboratorijos atliktu tyrimu (tyrimo protokolu), nes taikė Reglamento 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse įtvirtinta prezumpcija. Todėl teismui nekilo abejonių, kad, nustačius pagrindą prezumpcijos taikymui, vertinami pareiškėjo skundo argumentai neturi reikšmės.

14.       Įvertinęs Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius antidempingo muitą ir nustatęs, kad ginčo dėl pačių priskaičiuotų mokesčių dydžio ir su jais susijusių mokėjimų iš esmės nėra, teismas padarė išvadą, kad muitinė tinkamai klasifikavo pareiškėjo įsigytas trąšas (ginčo prekę) pagal TARIC kodą 3105 20 10 50 ir pagrįstai pritaikė 42,83 Eur/1 000 kg galutinį antidempingo muitą, importo mokestį bei kitus su tuo susijusius mokėjimus.

15.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, kad trąšos, įsigytos pagal skirtingas sutartis, galimai nėra tapačios, tad muitinės sprendimas muitinės laboratorijos tyrimo rezultatus taikyti visoms trąšoms yra neteisingas, remdamasis prekių tapatumo įrodinėjimo taisyklėmis, nustatytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2016 m. gegužės 5 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-181-438/2016) ir ESTT praktikoje (2014 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Nr. C-571/12), juos atmetė, nustatęs, kad: byloje esantys įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas įsigijo tą patį produktą (trąšas) pagal pasirašytas dvi sutartis (2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 28 d.), iš to paties pardavėjo (Rusijos bendrove „Dorogobuž“). Pardavėjas įsipareigojo perduoti pareiškėjui sausas sumaišytas trąšas NPK 30:4:4, kurių kokybė nurodyta sutarčių 5.1 punkte, jų kokybiniai rodikliai gali skirtis tik šalių susitarimu, tačiau tokių susitarimų tarp šalių nebuvo sudaryta; kiti bylos duomenys patvirtino, kad trąšos buvo tapačios: jos pagamintos to paties gamintojo, pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras (Techninės sąlygos
2189-104-00203815-2006); trąšų pavadinimas bei jų aprašymas tiek pareiškėjo buhalterinėje apskaitoje, tiek ir muitinio įforminimo metu pateiktose gamintojo išduotuose sąskaitose
Nr. 11-2473 (2017-07-24), Nr. 11-2564 (2017-08-23) bei Nr. 11-2595 (2017-09-04) identiški. Teismas pažymėjo, kad MD, vertindamas prekių tapatumą, tinkamai įvertino visas svarbias aplinkybes bei laikėsi prekių tapatumo nustatymo taisyklių ir sąlygų, t. y. visiškai pagrįstai daliai patikrintų prekių rezultatus taikė (ekstrapoliavo) visoms pareiškėjos importuotoms trąšoms (ginčo prekė), kurios nebuvo ir nebegalėjo būti patikrintos. Teismas taip pat sutiko su MD pozicija, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės dėl dalies trąšų tyrimo rezultatų taikymo (ekstrapoliavimo) kitų trąšų atžvilgiu nereikšmingos.

16.       Įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, kad MD sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, nes jis grindžiamas skirtingais faktiniais duomenimis bei teisiniais pagrindais nei Ataskaita, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas šiuos argumentus atmetė, nustatęs, kad MD sprendime yra aiškiai išdėstyti faktai bei argumentai, kurie yra pagrįsti objektyviais duomenimis, pateiktais įrodymais, išdėstytos aplinkybės susietos su teisės aktų normomis, teismų praktikos išaiškinimais. Teismo vertinimu, MD sprendimas atitiko VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcijos, galiojusios MD sprendimo priėmimo metu) reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginys, jog teisės aktuose suformuotos prezumpcijos taikymas negali būti vertinamas, kaip rėmimasis prielaidomis ir spėjimais. Akcentavo, kad centriniam mokesčių administratoriui (MD) nedraudžiama kitaip vertinti vietos mokesčių administratoriaus (Kauno TM) nustatytus faktus, kitaip interpretuoti taikytinas teisės normas.

17.       Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad pareiškėjui pritaikyta prezumpcija negali būti neginčijamu įrodymu, įrodančiu mokesčio mokėtojo (pareiškėjo) kaltę, padarius teisei priešingą veiką, ir kuriuo remiantis mokesčių mokėtojui (pareiškėjui) galima taikyti neigiamo poveikio priemones, teismas pripažino, kad prezumpcija apskritai nėra nenuginčijama, t. y. ji gali būti nuginčijama, tai pripažinta ir ESTT sprendime. Tačiau teismas nesutiko, kad pareiškėjas šioje byloje pritaikytą prezumpciją yra paneigęs, t. y. pateikęs įrodymus, kad, nepaisant to, jog azoto kiekis viršija 28 proc. masės (kas neginčijamai nustatyta), amonio nitrato kiekis trąšose (ginčo prekė) iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės. Teismas pažymėjo, kad nacionaliniu lygiu nėra oficialiai patvirtinto (aprobuoto) jokio patikimo tyrimo metodo tiesiogiai nustatyti amonio nitrato kiekio trąšose ir tai nebuvo ginčijama. Todėl teismas pripažino, kad, naudojant skirtingus laboratorinius tyrimo ir (ar) skaičiavimo metodus, gali būti gaunami skirtingi amonio nitrato kiekiai. Tai matyti ir iš pareiškėjo į bylą pateiktos ir jo užsakymu parengtos dr. prof. K. B. ataskaitos. Tuo remdamasis, teismas padarė išvadą, kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas yra probleminis ir tai sprendžia Reglamente 945/2005 įtvirtinta prezumpcija. Todėl teismas sutiko su MD pozicija, kad, esant patikimiems įrodymams dėl ginčo prekės sudėties, kur azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, taip pat nesant patikimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti, turi būti vadovaujamasi aptarta prezumpcija.

18.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimų rezultatus, dr. prof. K. B. ataskaitą, padarė išvadą, kad šie įrodymai nepaneigia prezumpcijos dėl amonio nitrato kiekio trąšose (ginčo prekė). Teismo vertinimu, šiuos duomenis ir jų įrodomąją reikšmę išsamiai išanalizavo Komisija sprendime, su jos argumentais teismas sutiko. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai yra prieštaringi. UAB „Inspectorate Klaipėda“ padaryta išvada dėl amonio nitrato nebuvimo vienos iš trąšų sudėtinių dalių – trąšų NPK 16:16:16, prieštarauja gamintojo PAO „Dorogobuž“ pateiktai informacijai ir pareiškėjo teiktiems dokumentams, nurodantiems trąšų sudėtį (2018 m. balandžio 9 d. rašte Nr. 11-869 pats gamintojas, aprašydamas trąšų gamybos technologinį procesą, nurodo, kad amonio nitrato NPK 16:16:16 trąšose yra 16,5 proc. bei apskaičiuoja vidutinį gryno amonio nitrato kiekį (kg vienai produkcijos tonai bei proc.) galutiniame šiame ginče aptariamame produkte – sudėtinėse trąšose NPK 30:4:4). Laboratorija taikė tyrimo metodą (rentgeno difrakcinės spinduliuotės būdą), kuris neatitinka teisiškai reglamentuotiems trąšų analizės metodams. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo vertinti šį pareiškėjo pateiktą įrodymą kaip patikimą, siekiant paneigti prezumpciją.

19.       Vertindamas dr. prof. K. B. ataskaitą, teismas padarė išvadą, kad ji negali būti traktuojama kaip neginčytinas faktas, nustatęs, kad laikui bėgant (produkcijai vėstant sandėlyje ir vėliau ten ją laikant dėl druskų sistemoje esančių komponentų didelio reaktingumo bei konversijos procesų) galimai keičiasi NPK 16:16:16 markės trąšų mineralinė sudėtis, o vertinamojoje ataskaitoje amonio nitrato kiekis trąšose NPK 16:16:16 apskaičiuotas remiantis prieš tai atliktais gamintojo skaičiavimais, lydimais nuorodos, kad šie skaičiavimai gali būti ir netikslūs, nes po pagaminimo trąšų sudėtis kinta. Dėl ko parengta ataskaita negali būti vertinama kaip įrodymas, pagrindžiantis faktinį amonio nitrato kiekio, mažesnio kaip 80 proc., susidarymą trąšose. Teismas pažymėjo, kad iš aptariamos ataskaitos matyti, kad tiesioginio tyrimo metodo amonio nitrato kiekiui trąšų sudėtyje nustatyti nėra. Joje teigiama, kad amonio nitratas NPK 16:16:16 markės trąšose susidaro ir pateikiamas jo teorinis apskaičiavimas (amonio nitrato kiekis šios markės trąšose priklauso nuo pasirinktos skaičiavimo metodikos). Ataskaitoje pateikta informacija, kad pagal byloje esančius duomenis galima atlikti skirtingus skaičiavimus, kurie gali duoti skirtingus rezultatus; pagal vienus skaičiavimus pareiškėjos importuotose trąšose (jų mėginiuose) amonio nitrato kiekis gali sudaryti daugiau kaip 80 proc., pagal kitus – mažiau nei 80 proc. Vadinasi, ataskaitoje padaryta išvada, kaip ir gamintojo 2018 m. balandžio 9 d. rašte pateikta informacija, prieštarauja pareiškėjo pateiktiems UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimų protokolams, kuriuose padaryta išvada, kad amonio nitratas neįeina į NPK 16:16:16 sudėtį.

20.       Nustatęs, kad pareiškėjas skunde nurodė ir daugiau argumentų dėl ko jo skundas turėtų būti patenkintas, teismas padarė išvadą, kad dėl likusių argumentų pasisakyti nereikia, nes jie yra neesminiai, besikartojantys, smulkmeniški, nedarantys įtakos teismo padarytoms išvadoms.

21.       Tad teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, padarė išvadą, kad ginčijamas MD sprendimas, kuriuo patvirtinta Ataskaita, Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtintas MD sprendimas, yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pagrindo nėra, dėl ko pareiškėjo skundą atmetė.

22.       Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

III.

 

23.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, panaikinti Ataskaitą, MD sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24.       Pareiškėjas pateikė prašymą skirti ginčo prekės – trąšų NPK 30:4:4 – mėginių, kuriuos turi MD ir pareiškėjas ekspertizę, siekiant nustatyti faktinį jose esančio amonio nitrato kiekį, ekspertui užduodant klausimą: „Koks amonio nitrato kiekis (procentais) yra pateiktuose tirti trąšų
NPK 30:4:4 mėginiuose?“ ir ekspertizę pavedant atlikti Lenkijos Lukasiewicz tyrimų tinklo Keramikos ir statybinių medžiagų institutui (Siec B. L. Instytut Ceramiki i M. B., Oddzial M. O. w Gliwicach, 44-100 Gliwice, Toszecka g. 99, Lenkijos Respublika), kuri yra akredituotas tirti mineralines medžiagas, o taip pat atlikti chemijos produktų, įskaitant trąšų, tyrimus, naudojant rentgeno difrakcijos metodą.

25.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tas pačias aplinkybes ir argumentus, kuriuos dėstė pirmosios instancijos teismui. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas nurodo:

25.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ESTT sprendimą ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Reglamento 945/2005 nuostatas dėl prezumpcijos taikymo. ESTT sprendime pateiktas išaiškinimas atitinka pareiškėjo poziciją, pagal kurią šiame ginče, atliekant ginčo prekės tarifinį klasifikavimą, svarbiausia nustatyti faktinį amonio nitrato kiekį trąšose, nes, kaip nurodė ir ESTT, produktas apmokestinamas tik tuo atveju, jeigu jis priskiriamas prie antidempingo reglamente numatytos KN subpozicijos ir kartu pasižymi visomis atitinkamo produkto savybėmis. Išvadą, kad maišymo būdu gautose sudėtinėse trąšose esantis amonio nitrato kiekis nebūtinai visais atvejais sudaro daugiau nei 80 proc. masės ir gali būti tiek didesnis, tiek mažesnis, patvirtina Reglamento 945/2005 24, 28 ir 35 punktai. Norint nustatyti, kiek ginčo prekėje (trąšose) yra amonio nitrato, būtina atlikti laboratorinius tyrimus. Tokią išvadą patvirtino ir byloje pateikta
dr. prof. K. B. ataskaita. Tai paneigia ne tik pirmosios instancijos teismo, bet ir MD poziciją, kad, jeigu azoto kiekis trąšose viršija 28 proc., tai ir amonio nitrato kiekis tokiose trąšose visuomet viršys 80 proc. ribą. Dėl ko apskritai paneigta pareiškėjo galimybė įrodyti faktinį amonio nitrato kiekį importuotose trąšose (ginčo prekės). Be to, pirmosios instancijos teismas, nepaneigdamas Komisijos pozicijos, kad pareiškėjo pateiktų UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimų įrodymais laikyti negalima, nes atliekant šiuos tyrimus nebuvo naudojamas tyrimo metodas, įvardytas 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (toliau – ir Reglamentas 2003/2003) IV dalyje, nors jame nėra nurodytas nei vienas metodas, pagal kurį turi būti nustatomas amonio nitrato kiekis trąšose, sukūrė situaciją, kai Reglamente 945/2005 nustatytą prezumpciją paneigti tampa realiai neįmanoma, kas pažeidžia pareiškėjo teisę į realią gynybą. ESTT sprendime nurodyta, kad aptariama prezumpcija yra nuginčijama.

25.2.                      Pirmosios instancijos teismo išvados, kad MD sprendimas nepagrįstas prielaidomis, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepagrįstos. Galimybė mokesčių administratoriui savo sprendimą grįsti prezumpcija (prielaida) nėra suderinama su Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ), VAĮ reikalavimais ir nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Nagrinėjamu atveju MD pareiškėjo muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumo prezumpciją paneigė ne surinktais objektyviais duomenimis (faktais), bet taikydamas kitą prezumpciją. Rėmimasis prezumpcija, kuri apibrėžiama kaip teisinė prielaida
(A. D., Č. J., A. L. ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. Antras tomas, II ir III dalys – Vilnius: Justicia, 2005, p. 17), kuri įtvirtinta teisės normoje ir kurios pagalba suteikiama galimybė, nenustačius fakto, o tik esant tam tikai tikimybei, kad toks faktas gali egzistuoti, tam tikrą prielaidą vertinti kaip teisinį faktą, sukuriantį asmenims teises ir pareigas, apskritai nėra galimas, nes tai prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje ir MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytai pareigai sprendimus grįsti objektyviais duomenimis (faktais). Pažymėtina, kad net ir civilinėje teisėje prezumpcijos yra nustatomos kaip išimtys iš bendrųjų nuostatų, siekiant supaprastinti ir taip pagreitinti sandorių sudarymo, ginčų, kylančių tarp civilinio teisinio santykio šalių, nagrinėjimo tvarką. Kadangi šiuo atveju ginčas kilęs iš administracinių (mokestinių) teisinių santykių, kyla pagrįstų abejonių, ar MD priimami sprendimai, gali būti grindžiama tik teisine prielaida. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės mokesčių administratoriui priimamus sprendimus grįsti prielaidomis (prezumpcijomis). Todėl aptartas rėmimasis prezumpcija taip pat prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 punktui, bendrajam viešosios teisės principui „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Be to, ESTT ne kartą yra pasisakęs, kad pareiga surinkti įrodymus, patvirtinančius, kad yra pagrindas priimti sprendimą, tenka mokesčių administratoriui ir įrodinėjimo pareiga negali būti perkeliama mokesčių mokėtojui. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi, turi išaiškinti, ar mokesčių administratorius gali MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir bendrąją asmens sąžiningumo (nekaltumo) prezumpciją paneigti vien remdamasis kita prezumpcija, o ne surinktais objektyviais duomenimis (faktais).

25.3.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad MD sprendimas pagrįstais objektyviais duomenimis, neatitinka tikrovės. MD sprendime nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų ir nėra pateikta jokių surinktų įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų esminį šio ginčo faktą, kad ginčo prekei turi būti taikomas antidempingo muitas, nes trąšose amonio nitrato riba viršija 80 proc. Pareiškėjas, remdamasis dr. prof. K. B. ataskaita nuo mokestinio ginčo pradžios kritikavo Kauno TM atliktus laboratoriniu tyrimus, kurių pagrindu Kauno TM priėmė Ataskaitą. Pareiškėjas nurodė pagrįstus argumentus dėl grubių klaidų, kurios ir nulėmė klaidingus muitinės laboratorinių tyrimų rezultatus. Paties MD atstovas teismo posėdyje pripažino, kad muitinės laboratoriniais tyrimų rezultatais vadovautis negalima, nes jie nepatikimi. Kad MD nesivadovavo šiais tyrimų rezultatais pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Tai leidžia daryti išvadą, kad MD sprendimo argumentas, jog trąšose esančio amonio nitrato riba viršija 80 proc., grindžiamas prielaida, o ne surinktais objektyviais duomenimis.

25.4.                      Pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino pareiškėjo į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad importuotų trąšų mišinyje amonio nitrato yra mažiau nei 80 proc., dėl ko nenustatė bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškai bei objektyviai jų neišnagrinėjo. Pareiškėjo užsakymu atliktas UAB „Inspectorate Klaipėda“ laboratorinis tyrimas atitinka visus tokiam tyrimui keliamus reikalavimus, yra objektyvus. Kauno TM laboratoriniam tyrimui trąšų mėginys buvo paimtas iš didmaišių paviršiaus, o tai neatitinka Reglamento 2003/2002 29 straipsnio 2 dalies. Pareiškėjo į bylą pateikti minėti laboratorinių tyrimų rezultatai patvirtina, kad trąšų mišiniuose amonio nitrato yra atitinkamai 74,4 proc. ir 74,7 proc. ir tai paneigė MD sprendime pritaikytą prezumpciją.
Prof. dr. K. B., išanalizavęs pareiškėjo užsakytus laboratorinius tyrimus, konstatavo, kad jie paneigė Kauno TM išvadą. Be to, prof. dr. K. B. dar labiau sumažino amonio nitrato kiekį trąšų mišinyje, t. y. nuo 74,7 proc. iki 72,01 proc. Šių duomenų pirmosios instancijos teismas nevertino, rėmėsi tik vienu faktu apie trąšose esantį azoto kiekį, nors turėjo vertinti duomenis, tiesiogiai susijusius su amonio nitrato kiekio ginčo trąšų mišinyje nustatymu. Teismo išvada, kad šiais duomenimis negalima remtis, nes pareiškėjo užsakyti laboratoriniai tyrimai atlikti remiantis tyrimo metodu, kuris neatitinka teisiškai reglamentuojantiems trąšų tyrimo metodams. Tačiau
Reglamente 2003/2003 apskritai nėra nurodyti amonio nitrato kiekio trąšose tyrimo metodai. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių aptariamą teismo išvadą. Prof. dr. K. B. patvirtino, kad pareiškėjo užsakymu laboratorinio tyrimo metu panaudotas metodas – rentgeno difrakcinė spinduliuotė – yra tinkamas ir tikslus tyrimo metodas. Teismo išvada dėl to, kad amonio nitrato nustatymas yra probleminis yra neteisingas pareiškėjo į bylą pateiktos prof. dr. K. B. ataskaitos vertinimas, nes joje nėra teigiama, jog naudojant skirtingus laboratorinius tyrimo metodus gaunami skirtingi amonio nitrato kiekio rezultatai, joje buvo kritikuojamas Kauno TM laboratorijos taikytas amonio nitrato kiekio nustatymo būdas. Taip pat teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo užsakytas laboratorinis tyrimas ištyrė tapačią ginčo prekę. Tai, kad trąšų mėginiai buvo paimti nesant muitinės pareigūnų, buvo nulemta pašios Kauno TM, kuri atsisakė dalyvauti mėginio paėmimo procedūroje, kurią užprotokolavo antstolis, surašydamas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 123-18-94, kuris paneigia bet kokias abejones dėl tirtų trąšų tapatumo. Nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjo užsakyto laboratorinio tyrimo rezultatai prieštarauja ginčo prekės gamintojo nurodytai informacijai apie trąšų sudėtį. Priešingai, ginčo prekės pardavėjo nurodyta informacija patvirtina pareiškėjo užsakyto laboratorinio tyrimo išvadą. Ir nors pardavėjo nurodyta informacija apie trąšų mišinyje esančių NPK 16:16:16 granulių sudėtį yra kiek kitokia, nei minėtame tyrime, tačiau kilusio ginčui aktuali faktinė aplinkybė buvo nustatinėjama ne pardavėjo, pateikusio informaciją apie ginčo prekės sudėtį, bet pareiškėjo užsakyto laboratorinis tyrimo metu, kurio rezultatais ir turi būti vadovaujamasi. Pardavėjo informacija gali būti vertinama tik kaip rekomendacinė, dėl jų netikslumo ir nekonkretumo. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad prof. dr. K. B. ataskaita nėra įrodymas. Be to, pirmosios instancijos teismas, kartu su MD pripažino Kauno TM laboratorijos atlikto tyrimo nepatikimumą ir jo pagrindų gautų išvadų nepagrįstumą. Tai reiškia, kad duomenų, patvirtinančių MD sprendimo teiginį, jos ginčo trąšų mišinyje esantis amonio nitratas sudaro daugiau nei 80 proc., nėra.

26.       Atsakovas MD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27.       MD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą NŽT atsiliepime nurodo tas pačias aplinkybes ir argumentus, kuriuos dėstė pirmosios instancijos teismui. Atsakydamas į pareiškėjo apeliacinį skundą NŽT nurodo:

27.1.                      Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl prezumpcijos taikymo yra teisingos, jų pareiškėjas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė.

27.2.                      Nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis nepakinta. Kadangi azoto kiekio riba neperžengė 28 proc. masės ribos.

27.3.                      Vadovaudamasis ESTT sprendimu, MD laikosi pozicijos, kad, siekiant teisingai klasifikuoti ginčo prekes, turi būti nustatytas ginčo prekės sudėtyje esantis azoto kiekis, nitratinio azoto ir amoniakinio azoto kieko santykis ir fosforo ir (ar) kalio kiekis. Remiantis tuo, kad ginčo prekė atitinka technines sąlygas (30 proc. azotas, 4 proc. fosforas, 4 proc. kalis, o nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1), buvo padaryta teisinga išvada, kad amonio nitrato kiekis didesnis kaip 80 proc. masės. Šiuo atveju muitinei buvo pateikti pakankami įrodymai, kuriais remiantis buvo padaryta aptarta išvada. Pareiškėjo pateikti įrodymai nepatikimi, nes pareiškėjas neįrodė, kad jo užsakyto laboratorinio tyrimo metu buvo tirti tapačios prekės mėginiai.

28.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, palaikydamas MD poziciją, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Kauno TM nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl prezumpcijos taikymo, kuri atitinka ir ESTT sprendime pateiktu išaiškinimą. Taip pat teisingas pirmosios instancijos teismo atliktas byloje pateiktų įrodymų tyrimas ir vertinimas.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

29.       Byloje nagrinėjamas mokestinis ginčas kilo dėl Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 26 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 8KM320036M, kuria pareiškėjui už iš Rusijos bendrovės PAO „Dorogobuž“ (toliau – ir Gamintojas) įsigytą ir 2017 m. į Sąjungos muitų teritoriją importuotą trąšų mišinį NPK 30:4:4, papildomai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti 210 721 Eur antidempingo muito, 3 873 Eur šio muito delspinigių, 44 250 Eur importo PVM ir 4 440 Eur šio mokesčio delspinigių, taip pat skirta 50 992 Eur (20 proc. dydžio) bauda už neteisėtą mokėtino mokesčio sumažinimą.

30.       Mokestinį ginčą nagrinėję Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1A-426 „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“, Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. S-9(7-10/2019) „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“ ir pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo skundus atmetė ir vietos mokesčių administratoriaus sprendimu apskaičiuotas minėtas sumas paliko nepakeistas.

 

V.

 

31.        Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

 

Dėl reikšmingų (faktinių) aplinkybių ir ginčo esmės

 

32.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjo į Sąjungos muitų teritoriją 2017 m. liepos–rugsėjo mėn. įvežtos ginčo prekės importo deklaracijose buvo klasifikuotos Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) kodais 3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90.

33.       Atlikusi šių prekių mėginių tyrimą, Muitinės laboratorijai nustatė, kad jose esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo ir kalio kiekis – ne mažiau kaip 8 proc. masės. Atsižvelgdama į tai Kauno TM sprendė, kad ginčo prekės turėjo būti klasifikuotos TARIC kodu 3105 20 10 50 bei, vadovaudamasi Reglamentu 999/2014, taikė galutinį antidempingo muitą (42,83 Eur/1 000 kg).

34.       Pareiškėjo užsakymu trąšų tyrimą atlikusi nepriklausoma trąšų tyrimų laboratorija UAB „Inspectorate Klaipėda“ nustatė, jog trąšų mišinio NPK 30:4:4 mėginiuose esantis amonio nitratas neviršija 80 proc. ribos ir sudaro ne daugiau, kaip 74,4–74,9 proc. 

35.       Skundą dėl Ataskaitos nagrinėjęs Muitinės departamentas, be kita ko, vadovaudamasis Reglamento 945/2005 20–23 konstatuojamosiomis dalimis, nurodė, kad jei NPK 30:4:4 trąšų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis produkte yra visada didesnis kaip 80 proc. masės. Todėl atsakovas, be kita ko, vertino, kad žinant trąšose esantį azoto kiekį, tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas atliekant laboratorinius tyrimus nėra būtinas.

36.       Komisija ir pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė Muitinės departamento vertinimui dėl minėtų Reglamento 945/2005 nuostatų taikymo, t. y., kad žinant azoto kiekį produkto sudėtyje, papildomų laboratorinių tyrimų nustatant amonio nitrato kiekį produkte nereikia; taip pat iš esmės konstatavo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigia šios prezumpcijos.

37.       Iš ginčijamų sprendimų ir proceso šalių argumentų matyti, kad ginčas iš esmės kilo dėl to, ar ginčo prekių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (ginčo dėl kitų ginčo prekių (trąšų) klasifikavimą lemiančių požymių nėra).

 

Dėl aktualaus teisinio reguliavimo

 

38.       Reglamento 999/2014 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „importuojamoms Rusijos kilmės kietosioms trąšoms, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių KN kodai šiuo metu yra <...> ex 3105 20 10 <...>, nustatomas galutinis antidempingo muitas“.

39.       Pagal to paties straipsnio 2 dalies c punktą fiksuotas muito dydis (Eur už toną), taikomas visų kitų bendrovių, išskyrus nurodytas 1 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, gaminamoms prekėms (papildomas TARIC kodas A999), yra 42,83 Eur už toną kietosioms trąšoms, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5, ir (arba) kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro ne mažiau kaip 6 proc., bet mažiau kaip 9 proc. masės (KN kodas 3105 10 00, TARIC kodas 50).

40.       Aiškinant Reglamentą 999/2014, be kita ko, yra svarbus Reglamentas 945/2005 (Teisingumo Teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Linas agro, C-117/19, EU:C:2020:833 (toliau – ir Sprendimas Linas agro), 27 p.). Iš tiesų, kaip matyti iš Reglamento 999/2014 1 konstatuojamosios dalies, produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, apibrėžtis išplaukia, be kita ko, iš šiuo klausimu Reglamente 945/2005 pateiktų patikslinimų.

41.       Reglamento 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse, kuriomis rėmėsi atsakovas ir kitos mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos, be kita ko, įtvirtina, kad „<…> aptariamo produkto sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 % masės (paprastai jis svyruoja nuo 33 % iki 34 %). <…> Kadangi aptariamo produkto sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 % masės, [amonio nitrato] kiekis produkte yra visada didesnis kaip 80 % masės (paprastai svyruoja nuo 94 % iki 97 %) <…>. Azoto kiekis yra visada didesnis kaip 28 % masės, atitinkamai [amonio nitrato] kiekis, kaip minėta, yra visada didesnis kaip 80 % masės. <…> Nepaisant į šiuos produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio [azoto amonio nitrato] cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei [amonio nitrato] kiekis, šio proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 %, o [amonio nitrato] – didesnis kaip 80 % masės.

42.       Taigi, be kita ko, Reglamentas 999/2014 grindžiamas prielaida, kad, jei aptariamo produkto, kaip jis suprantamas pagal šį reglamentą, sudėtyje esantis azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, galima preziumuoti, kad amonio nitrato kiekis yra didesnis kaip 80 proc. masės (šiuo klausimu žr., Sprendimo Linas agro 37 ir 42 p.). Todėl, kaip konstatavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas Sprendimo Linas agro 49 punkte, Reglamento 999/2014 1 straipsnis, siejamas su Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiomis dalimis, aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato trąšų sudėtyje esantis azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc., ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip.

43.       Tačiau taip pat būtina pažymėti, kad ši Sąjungos teisėje nustatyta prezumpcija gali būti nuginčijama (ESTT sprendimo 43–46 p.). Šiuo aspektu dėl įrodinėjimo tvarkos siekiant paneigti aptariamą prezumpciją, pavyzdžiui, dėl laboratorinių tyrimų, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas Sprendimo Linas agro 48 punkte iš esmės pažymėjo, kad būtent nacionalinis teismas, remdamasis nacionalinėmis proceso teisės normomis, turi įvertinti, ar muitinės skolininko pateikti įrodymai gali paneigti Reglamento 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse įtvirtintą prezumpciją, ir prireikus nustatyti, ar reikia atlikti laboratorinius tyrimus faktiniam pagrindinėje byloje nagrinėjamų trąšų sudėtyje esančio amonio nitrato kiekiui nustatyti.

 

Dėl kai kurių proceso šalių argumentų

 

44.       Vertindama apeliaciniame skunde ir kitų proceso šalių atsiliepimuose į šį skundą pateiktus argumentus, teisėjų kolegija, pirma, pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai, įskaitant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija), neriboja mokesčių administratoriaus  galimybės remtis tokia teisės aktuose įtvirtinta prezumpcija, kaip nurodyta Reglamento 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse. Pareiškėjas nepagrįstai tapatina prielaidas su norminiame akte kompetentingo teisėkūros subjekto įtvirtinta (teisine) prezumpcija dėl atitinkamų teisinių santykių turinio.

45.       Viešojo administravimo subjekto galimybės (teisės) remtis aptariama prezumpcija savaime nepaneigia ESTT sprendimo Linas agro 45 punkte akcentuojamos aplinkybės, kad „<...> lemiamas kriterijus atliekant tarifinį klasifikavimą ir apmokestinant antidempingo muitu yra faktinis amonio nitrato kiekis importuotose trąšose, o ne remiantis azoto kiekiu preziumuojamas amonio nitrato kiekis.“ Iš tiesų pacituotu aspektu ESTT akcentavo būtent mokesčio mokėtojo (ESTT sprendimo Linas agro 48 p.) galimybę paneigti minėtą prezumpciją, o ne mokesčių administratoriaus pareigą kiekvienu atveju patikrinti faktinį amonio nitrato kiekį aptariamose trąšose (priešingas vertinimas būtų nelogiškas ir savaime prieštarautų ESTT sprendimo Linas agro rezoliucijoje pateiktam išaiškinimui, kuris atskleidžia būtent mokesčių administratoriaus pareigų turinį).

46.       Antra, kaip teisingai pažymi pareiškėjas bei iš esmės konstatavo ESTT sprendimo Linas agro 43, 47 ir 48 punktuose, šios Nutarties 42 punkte (Reglamento 945/2005
20–23 konstatuojamosiose dalyse) nurodyta teisinė prezumpcija gali būti paneigta (ar patvirtinta) atitinkamais įrodymais. Iš tikrųjų, aptariamo ESTT sprendimo kontekste ir byloje nesant jokių kitų objektyvių duomenų (įrodymų), teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo abejoti Kauno technologijų universiteto Cheminės technologijos fakulteto prof. dr. K. B. parengtoje Unikalios metodikos kūrimo ir taikymo amonio nitrato kiekio apskaičiavimui NPK trąšose ataskaitoje (toliau – ir KTU ataskaita) pateikta nuomone, kad iš esmės tokiose trąšose, kokios yra nagrinėjamos šioje byloje, esantis azoto kiekis savaime (nenuginčijamai) neapsprendžia jose (trąšose) esančio amonio nitrato kiekio. Kitaip tariant, vien tai, kad azoto kiekis atitinkamose trąšose viršija 28 proc., dar nereiškia, kad, ypač trąšų mišinių atveju (Reglamento 945/2005 24 konstatuojamoji dalis), amonio nitrato kiekis negali būti lygus ar mažesnis nei 80 proc. masės.

47.       Trečia, svarbu pažymėti, kad (kaip, be kita ko, matyti iš ESTT sprendimo Linas agro 48 p.) aptariama prezumpcija gali būti paneigiama ne tik laboratoriniais tyrimais, bet ir kitais objektyviais duomenimis (įrodymais), kaip antai gamintojo pateikta informacija apie prekių sudėtį. Priešingas vertinimas būtų akivaizdžiai nelogiškas ir lemtų nepagrįstą naštą importuotojams, nes implikuotų pareigą kiekvieną kartą teikiant deklaracijas dėl aptariamų trąšų, atlikti ir (gebėti) pateikti atitinkamas laboratorinių tyrimų išvadas, patvirtinančias, kad amonio nitrato kiekis jose yra mažesnis nei 80 proc.

48.       Be to, atsakant į atsakovo teiginius dėl patikimo amonio nitrato kiekio nustatymo metodo nebuvimo, paminėtina, jog tai, kad Reglamento 999/2014 taikymo tikslais trąšose esantis amonio nitrato kiekis gali būti nustatomas atliktų laboratorinių tyrimų pagrindu, iš esmės jau yra pripažinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2885-968/2021, t. y. byloje, kurioje nagrinėtas iš esmės toks pats mokestinis ginčas, kaip ir šioje byloje. Taip pat, nesant byloje tai paneigiančių įrodymų, nėra jokio pagrindo abejonei, kad faktinis amonio nitrato kiekis gali būti nustatomas įvairiais metodais ir tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai (pvz., atsižvelgiant į kitas trąšose esančias medžiagas).

49.       Kalbant apie laboratorinius tyrimus, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (toliau – ir Reglamentas Nr. 2003/2003) IV priede nurodyti metodai, kaip matyti iš šio reglamento 29 straipsnio 1–3 dalių, taikomi patikrinti, ar trąšos, paženklintos „EB trąšos“, atitinka Reglamentą Nr. 2003/2003, t. y. šie metodai nustatyti būtent šio reglamento taikymo tikslais ir savaime negali būti vertinami, kaip ribojantys tyrimo metodus, naudojamus tikslu nustatyti prekės savybes ir požymius, reikalingus tinkamai ją klasifikuoti pagal Kombinuotąją nomenklatūrą.

 

Dėl amonio nitrato kiekio ginčo prekėse

 

50.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje esantys įrodymai, įskaitant Gamintojo išduotus dokumentus, objektyviai pagrindžia atsakovo ir mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų vertinimą, kad ginčo prekėse esantis azotas (N) sudarė daugiau kaip 28 proc. Šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pats pareiškėjas, be kita ko, pateikdamas UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolus, kuriuose nurodyta, kad azotas (nitratinis ir amoniakinis) sudaro 29,83–29,98 proc., t. y. daugiau nei 28 proc. produkto cheminės sudėties masės (tokie duomenys beveik sutampa ir su Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokole Nr. 18MLT0874 nurodytais). Be to, pareiškėjas, iš esmės apsiribodamas argumentais dėl amonio nitrato kiekio, nenurodo jokių aplinkybių, kurie leistų abejoti atsakovo vertinimu dėl to, kad ginčo prekės kitais nei minėto nitrato kiekis požymiais atitinka produktus, minimus Reglamento 945/2005 23 konstatuojamojoje dalyje (laikytinos šioje dalyje minimais produktais).

51.       Tačiau pastebėtina ir tai, kad atsakovas, taikydamas aptariamą prezumpciją, selektyviai rėmėsi tik duomenimis apie azoto kiekį, nors toje pačioje Gamintojo pateiktoje informacijoje, įskaitant Gamintojo 2018 m. balandžio 9 d. raštą Nr. 11-869 (toliau – ir Gamintojo raštas), be kita ko, nurodytas ir amonio nitrato kiekis, t. y., kad ginčo prekėse esantis amonio nitrato kiekis neviršija 80 proc. (sudaro apie 77,5 proc.) masės. Galima manyti, kad atsakovas Gamintojo informaciją apie amonio nitrato kiekį ginčo prekėse iš esmės neigė vadovaudamasis minėta prezumpcija apie azoto ir amonio nitrato kiekio ryšį, šiuo tikslu azoto kiekį nustatydamas pagal tuos pačius Gamintojo pateiktus dokumentus (pastebėtina, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas net rėmėsi šia informacija apie amonio nitrato kiekį kvestionuodamos UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo rezultatus).

52.       Šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į šios Nutarties 47 punktą, taip pat į tai, kad, kaip konstatuota ESTT sprendimo Linas agro 45 punkte, ginčo antidempingo muitas siejamas su faktiniu, o ne preziumuojamu amonio nitrato kiekiu, nagrinėjamu atveju spręstina, jog vien azoto kiekis ginčo prekėse nesudaro pakankamo pagrindo šias prekes Reglamento 999/2014 taikymo tikslais klasifikuoti atsakovo nurodytu TARIC kodu.

53.       Kita vertus, Kauno TM, priimdama ginčijamą Ataskaitą, be kita ko, vadovavosi Muitinės laboratorijos atlikto tyrimo išvadomis (šios Nutarties 33 p.). Tačiau pirmosios instancijos teismas, iš esmės savo sprendimą grįsdamas šios Nutarties 42 punkte
(Reglamento 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse) nurodyta prezumpcija, nei šios išvados, nei proceso šalių argumentų, susijusių su Muitinės laboratorijos atliktu tyrimu, nevertino (laikė juos nereikšmingais).

54.       Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, be Gamintojo informacijos ir minėtos KTU ataskaitos, pateikė nepriklausomos laboratorijos UAB „Inspectorate Klaipėda“ atlikto trąšų tyrimo protokolus, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad: (1) tirtuose trąšų mėginiuose esantis amonio nitratas neviršija 80 proc. ribos ir sudaro ne daugiau kaip 74,4–74,9 proc. masės; (2) trąšų mišinyje esančios NPK 16:16:16 (toliau – NPK 16:16:16) granulės sudaro 25,1–25,6 proc. viso trąšų mišinio ir šiose granulėse nėra amonio nitrato. Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus vertino iš esmės tik tiek, kiek jie yra laikytini tinkamais bei pakankamais minėtai prezumpcijai dėl azoto ir amonio nitrato kiekių ryšio, paneigti ir visiškai nevertino UAB „Inspectorate Klaipėda“ ir Muitinės laboratorijos atliktų tyrimų išvadų tarpusavio santykio. Be to, vertindamas UAB „Inspectorate Klaipėda“ atliktą tyrimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas: (1) vertindamas, kad nėra pagrindo teigti, jog pagal pareiškėjo užsakymą UAB „Inspectorate Klaipėda“ imti prekės mėginiai buvo tapatūs ginčo prekėms, nevertino byloje reikšmingų aplinkybių, įskaitant to, kad pareiškėjas kvietė muitinės atstovus dalyvauti imant mėginius, mėginiai buvo paimti dalyvaujant antstoliui, yra žinomi trąšų partijų, iš kurių buvo paimti mėginiai, numeriai ir kt.; (2) klaidingai interpretuodamas teisinį reglamentavimą (šios Nutarties 49 p.), galimai netinkamai vertino nepriklausomos laboratorijos taikytus tyrimo metodus; (3) formaliai konstatuodamas galimą neatitikimą su Gamintojo pateikta informacija apie NPK 16:16:16 sudėtį, ignoravo pareiškėjo argumentus ir nevertino, dėl kokių priežasčių faktiškai paimtų mėginių tyrimo rezultatai neatitiko Gamintojo (nors tiek pagal Gamintojo pateiktą informaciją, tiek pagal UAB „Inspectorate Klaipėda“ atliktą tyrimą ginčo prekėse esantis amonio nitrato kiekis neviršijo 80 proc. masės). 

55.       Primintina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-74-502/2022 16 p. ir jame nurodytą praktiką).

56.       Todėl konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumai, kurių šalinimas, be kita ko, gali būti susijęs su poreikiu surinkti papildomus įrodymus (ABTĮ 57 str. 2 d., 60 ir 61 str.), sudaro pagrindą skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.).

57.       Tokia šios apeliacine tvarka nagrinėtos bylos procesinė baigtis lemia, jog pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turės išnagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktą 2022 m. sausio 14 d. prašymą skirti ekspertizę administracinėje byloje.

58.       Atskirai pastebėtina, kad, nagrinėdamas faktinėmis aplinkybėmis panašų mokestinį ginčą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2885-968/2021 priimdamas galutinį sprendimą dėl trąšose NPK 30:4:4 esančio amonio nitrato kiekio (kaip aiškiai matyti iš šios (2021 m. lapkričio 10 d.) nutarties 35–40 p.), taip pat rėmėsi ne Reglamento 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta prezumpcija, bet faktiniu ginčo produkto kiekiu, nurodytu Muitinės laboratorijos išvadoje.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrochemijos paslaugų centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

 

        Gintaras Kryževičius

 

 

        Dainius Raižys