Civilinė byla Nr. e2-10109-1157/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05704-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.9.2.3; 3.2.6.1; 3.4.1.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,

sekretoriaujant Raimondai Mikalajūnaitei,

dalyvaujant ieškovei E. Š., ieškovės atstovui advokatui Igoriui Manzurovui,

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Valerijai Prichodko,

tretiesiems asmenims B. Š., J. B.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Artamonovai.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo, tretieji asmenys – B. Š., J. B. (J. B.), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.  

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė E. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydama panaikinti: 2022 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 30-1025/21 „Dėl laikinosios globos N. B. nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1), 2022 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 30-1024/21 „Dėl laikinosios globos N. B. nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2) bei priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė paaiškino, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi leido paimti nepilnamečius vaikus N. B. ir N. B. iš jų tėvų B. Š. bei J. B.. Nutartis įsiteisėjusi ir galiojanti. 2021 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. 30-1024/21 ir Nr. 30-1025/21 vaikams buvo nustatyta laikinoji globa ir globėja buvo paskirta E. Š., vaikų močiutė. 

3.       2022 m. vasario 10 d. elektroniniu paštu gauti skundžiami Įsakymai Nr. 1 ir Nr. 2. Ieškovės nuomone, šie Įsakymai yra neteisėti, todėl naikintini. Ieškovė nurodo, jog šiuo metu yra galiojanti ir nepanaikinta ar pakeista 2021 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria vaikai yra paimti iš tėvų ir ji yra galiojanti, todėl jos nepanaikinus ar kitaip nepakeitus teismo keliu (o ne administracijos direktoriaus įsakymu), naikinti negalima, nes tai visiškas įstatymų ignoravimas. 

4.       Taip pat ieškovė nurodo, jog 2013 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vaiko N. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina B. Š.. Nepanaikinus ar nepakeitus šios nutarties, negalima direktoriaus įsakymu keisti vaiko gyvenamosios vietos, nes ji nustatyta teismo keliu ir gali būti keičiama tik teismo, o ne direktoriaus įsakymu.

5.       Ieškovės teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra pradėta civilinė byla, kurioje vieni iš reikalavimų yra vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir tai spręs teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, o ne direktorius savo įsakymu (civilinė byla Nr. e2-853-984/2022).

6.       Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

7.       Atsakovas paaiškino, jog 2021 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi leido paimti nepilnamečius vaikus N. B. ir N. B. iš jų tėvų B. Š. bei J. B.. 2021 m. balandžio 19 d. direktoriaus įsakymais Nr. 30-1024/21 ir Nr. 30-1025/21 vaikams buvo nustatyta laikinoji globa ir globėja buvo paskirta E. Š. (vaikų močiutė). 2022 m. vasario 10 d. buvo priimti įsakymai Nr. 1 ir Nr. 2.

8.       Atsakovas pabrėžė, jog 2022 m. vasario 9 d. buvo gautas pranešimas iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) (reg. Nr. A50-4705/22), kuriuo buvo prašoma panaikinti mažamečiams Nikitai B. N. B. laikinąją globą nuo 2022 m. vasario 11 d., kadangi 2022 m. vasario 7 d. buvo priimtas sprendimas mažamečius Nikitą ir N. B. grąžinti vienam iš tėvų – J. B..

9.       Atsakovo nuomone, ieškovės ieškinys grindžiamas ne konkrečiais įrodymais, o subjektyviais pasvarstymais ir asmeniniu vertinimu. Ieškinyje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų skundžiamų Įsakymų neteisėtumą.

10.       Atsakovas pabrėžia, kad Įsakymai buvo priimti atsižvelgiant į gautą Tarnybos 2022 m. vasario 9 d. pranešimą, kuriuo buvo prašoma panaikinti laikinąją globą, kadangi 2022 m. vasario 7 d. buvo priimtas sprendimas panaikinti laikinąją globą nuo 2022 m. vasario 11 d. Tarnyba vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.255 straipsnio 1 punktu, Vaiko globos organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 (toliau – ir Globos nuostatai), 63 punktu, ir Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 56 (toliau – ir Laikinosios globos nuostatai), 36 punktu. CK 3.255 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas grąžinamas tėvams. Tuo tarpu Tarnybos rašte patvirtinta, jog 2022 m. vasario 7 d. priimtas sprendimas mažamečius Nikitą ir N. B. grąžinti vienam iš tėvų – J. B.. Vadinasi, šiuo pagrindu atsakovas privalėjo priimti įsakymus dėl laikinosios globos panaikinimo ir Įsakymai buvo priimti vadovaujantis aktualiais teisės aktais.

11.       2022 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymėjo, kad nepilnamečių tėvas J. B. vykdė atvejo vadybos plane iškeltus uždavinius, bendradarbiavimo su pagalbą teikiančiais specialistais, palaikė ryšį su vaikais, buvo motyvuotas keisti savo elgesį. Vaikų motina B. Š. vengė specialistų pagalbos ir nesilaikė atvejo vadybos plane iškeltų uždavinių, atsisakė bendradarbiauti ir priimti pagalbą ir tik dabar pradeda bendradarbiauti. Institucija savo išvadoje nurodė, kad ji priėmė sprendimą dėl laikinosios globos pabaigos, kuriame numatyta, kad šiuo atveju atsirado teisės aktuose numatyti vaiko laikinosios globos pasibaigimo pagrindai, todėl ir buvo priimtas sprendimas vaikus perduoti tėvui. Dėl šios priežasties Institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė nurodymą panaikinti vaikų laikinąją globą nuo 2022 m. vasario 11 d., o Vilniaus miesto savivaldybės administracija atitinkamai 2022 m. vasario 10 d. priėmė Įsakymus, kurių pagrindu buvo panaikinta laikinoji globa.

12.       Atsakovas nurodo, jog Globos nuostatų 63.1 punkte numatyta, kad laikinoji globa pasibaigia, kai vaiko tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia realus pavojus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir nelieka socialinės rizikos veiksnių, Tarnybos teritorinis skyrius teikia nurodymą savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaigos ir grąžina vaiką tėvams. Tų pačių Nuostatų 64 punkte numatyta, kad išnykus vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindams, Tarnybos teritorinio skyriaus nurodymu savivaldybės administracijos direktorius per 3 darbo dienas nuo minėto nurodymo gavimo dienos priima įsakymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaigos.

13.       Laikinosios globos nuostatų 36 punkte numatyta, kad savivaldybės administracija, nustačiusi vaiko laikinąją globą (rūpybą), priima sprendimus dėl jos pabaigos, globos (rūpybos) išmokos ir (ar) globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo skyrimo bei mokėjimo ir gali šeimai, kurioje globojamas (rūpinamas) vaikas, globos centrui, šeimynai, vaikų globos institucijai skirti kitą finansinę ir materialinę paramą globojamam (rūpinamam) ar budinčio globotojo prižiūrimam vaikui išlaikyti.

14.       Taip pat atsakovas akcentuoja, kad 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-853-984/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su tėvu J. B. ir priteisė iš B. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

15.        Atsakovas pabrėžia, kad ieškinyje ieškovė nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų Įsakymų neteisėtumą. Be to, ji nenurodė jokių objektyvių priežasčių dėl vaikų grąžinimo tėvui neigiamų pasekmių, t. y. nepagrindė aplinkybių, kad vaikų interesai bus pažeisti grąžinus juos tėvui. Priešingai, tiek Institucijos sprendimas, tiek priimta 2022 m. kovo 29 d. nutartis patvirtina, jog vaikai gali būti grąžinti tėvui, tėvas vykdo atvejo vadybos plane iškeltus uždavinius, yra motyvuotas ir t. t.

16.       Remdamasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu geriausių vaiko interesų principu, atsakovas nurodo, jog šiuo atveju geriausias vaikų interesas yra gyventi kartu su tėvu, kaip tai nustatė ir Tarnyba. Be to, vaikams buvo paskirta laikinoji globa, kurios išnykimo pagrindai yra numatyti CK 3.255 straipsnyje, o 1 punkte nurodyta, kad laikinoji globa pasibaigia, kai vaikas grąžinamas tėvams. Atsakovo vertinimu, patenkinus ieškinį labiausiai būtų pažeisti vaikų interesai.

17.       Trečiasis asmuo B. Š. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį tenkinti. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti ieškinyje. Papildomai nurodo, jog Įsakymai negalėjo būti priimti, kol nebuvo panaikinti teismo priimti procesiniai dokumentai. Įsakymai neturi didesnės teisinės galios nei teismo nutartys, kurios, sutinkamai su CPK 18 straipsniu, yra privalomos ir turi būti vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Trečiojo asmens teigimu, vaikai yra labai pripratę prie ieškovės, o tėvo bijo, nes, pasak vaikų, jis juos skriaudžia, jie nuolat guodžiasi močiutei su ašaromis bendraudami su ja telefonu. Vaikams reikalinga iki pagrindinio teismo proceso apsauga, saugi aplinka, prie kurios jie pripratę bei tuo pačiu siekiant išvengti kiekvieno iš tėvų poveikio vaikams juos nuo jų dalinai izoliuojant, nes jie yra maži ir lengvai pažeidžiami, o būdami pas močiutę (ieškovę) jaučiasi saugiai ir noriai pas ją būna ir gyvena kaip iki Įsakymų atsiradimo. Kita vertus, visiškai neaišku, kodėl vaikai, visą gyvenimą gyvenę su mama, perduodami ne jai, o tėvui, kuris jais niekada nesirūpino, vedė netinkamą gyvenimo būdą, visiškai neteikė ir neteikia išlaikymo vaikams beveik 10 metų. Dėl to taip pat teisme pateiktas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Be to, trečiasis asmuo nurodo, jog B. Š. yra įvykdžiusi visus jai išvadą teikiančios institucijos iškeltus įpareigojimus.

18.       Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, jog atsižvelgdama į prioritetinį vaikų teisių apsaugos ir gynimo principą, Tarnyba nepalaiko ieškovės ieškinio ir prašo teismo jį atmesti. Tarnyba paaiškino, jog nepilnamečių tėvas J. B. vykdė atvejo vadybos plane iškeltus uždavinius, bendradarbiavo su pagalbą teikiančiais specialistais, palaikė ryšį su vaikais, buvo motyvuotas keisti savo elgesį. Tuo tarpu vaikų motina B. Š. vengė specialistų pagalbos ir nesilaikė atvejo vadybos plane iškeltų uždavinių, atsisakė bendradarbiauti ir priimti pagalbą ir tik dabar pradeda bendradarbiauti su specialistais ir priimti jų pagalbą.

19.       Tarnyba paaiškino, jog priėmė sprendimą dėl laikinosios globos pabaigos, kuriame nurodė, kad šiuo atveju atsirado įstatymuose numatyti vaiko laikinosios globos pasibaigimo pagrindai, todėl priėmė sprendimą vaikus N. B. ir N. B. perduoti tėvui. Todėl 2022 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė nurodymą panaikinti minėtų vaikų laikinąją globą nuo 2022 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. vasario 10 d. priėmė Įsakymus. Tarnybos vertinimu, Įsakymai ir Tarnybos sprendimas grąžinti vaikus tėvui turi teisines pasekmes ir turi būti vykdomi.

20.       Tarnyba pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-853-984/2022 nustatė nepilnamečių vaikų N. B. ir N. B. laikiną gyvenamąją vietą kartu su atsakovu (nurodytoje byloje) J. B., priteisė iš ieškovės (nurodytoje byloje) B. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 222 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis kiekvienam nuo prašymo pareiškimo dienos (2022 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.  

21.       Tarnybos vertinimu, ieškovė nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų Įsakymų neteisėtumą. Be to, ji nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kad vaikų interesai bus pažeisti juos grąžinus tėvui. Priešingai, tiek Tarnybos sprendimas, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartis patvirtina, jog vaikai gali būti grąžinti tėvui, kuris vykdo atvejo vadybos plane iškeltus uždavinius, yra motyvuotas ir pan.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

22.       Teismo posėdžio metu ieškovė E. Š. ir jos atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Atstovas akcentavo, jog esant nepanaikintiems teismo procesiniams sprendimams (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarčiai, kuria vaiko N. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina B. Š. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarčiai, kuria leista paimti nepilnamečius vaikus N. B. ir N. B. iš jų tėvų B. Š. bei J. B.), atsakovas neturėjo teisės priimti skundžiamų Įsakymų.

23.       Ieškovė papildomai pažymėjo, jog vaikai negalėjo būti grąžinti tėvui, kadangi jis 10 metų nesirūpino vaikais, nemokėjo alimentų, tėvas vaikus traumuoja, neleidžia susitikti su mama, kada vaikai nori, su močiute apskritai neleidžia bendrauti. Be to, veda netinkamą gyvenimo būdą, gyvena nuomojamame bute, buvo teistas.

24.       Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, jog Administracija 2021 metais priėmė įsakymus dėl laikinos globos, kadangi ieškovė atitiko globėjai keliamus reikalavimus, o 2022 metais, gavusi Tarnybos nurodymą, per 3 dienas priėmė skundžiamus Įsakymus. Esminis teisės aktas, svarbus šioje byloje – Globos nuostatai, kurių 63.1 ir 64 punktai numato pareigą savivaldybės administracijos direktoriui gavus Tarnybos nurodymą, per 3 dienas priimti įsakymą dėl laikinosios globos pasibaigimo.

25.       Trečiasis asmuo B. Š. teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad visus Tarnybos įpareigojimus vykdė, siekė susigrąžinti vaikus. Nesutinka su Tarnybos nurodytais argumentais, kad įpareigojimus ji pradėjo vykdyti tik tuomet, kai vaikai grąžinti tėvui. Paaiškino, jog ji prieš metus persikraustė į kitą gyvenamąją vietą ir turėjo vykdyti uždavinius iš naujo – juos vėl per 3-4 mėnesius antrą kartą įvykdė. Tarnybos veiksmų neskundė, nes pasitikėjo jos darbuotojais. Nurodo, jog tėvo butas yra nuomojamas, vaikai skundžiasi, jog šalta. Vaikai nenori gyventi pas tėvą. Trečiojo asmens teigimu, vaikų tėvas yra „ne tos orientacijos“, vaikus vežiojasi pas vyrą. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo kategoriškai neigė, jog turi ar turėjo problemų su alkoholio ar narkotikų vartojimu. Trečiojo asmens teigimu, Tarnybos atstovai vaikų nuomonės net nesiklausė. Pasak B. Š., vaikai jai sakė, jog Tarnyba jų nesiklauso, todėl, kad nebūtų blogiau, darbuotojams sako, jog nori gyventi su tėčiu.

26.       Trečiasis asmuo J. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog kai vaikai buvo paimti iš motinos, jo nebuvo šalia. Kol gyveno kartu kaip šeima, problemų nebuvo. Jiems išsiskyrus, motina pradėjo smukti, vesti asocialų gyvenimą. Teigia buvęs užsienyje, siuntė vaikams pinigus (ir per savo mamą). Tarnybos iškeltus tikslus įvykdė greitai, darbą susirado, nuomojamą butą suremontavo, vaikams ten patinka. Vaikai, pradėję gyventi su juo, nebebijo Tarnybos darbuotojų, sportuoja, santykiai geri, vaikai registruoti poliklinikoje. Paaiškino, jog Tarnybai iškart pripažino, jog turi lygtinumą, turi skolų. Bendradarbiavo su mobilia komanda, vykdė rekomendacijas, praėjo stacionarų 6 savaičių gydymą, pozityvios tėvystės kursus. Atvejo vadybininkės apie jį atsiliepė teigiamai. Šiai dienai vaikai nusiteikę pozityviai, noriai mokosi. Paaiškino, jog 2022 m. kovo mėnesį pakeitė vaikų mokyklą, vaikai sulaukė eilės lankytis pas psichologą. Iš ieškovės vaikus turėjo susigrąžinti su Tarnybos atstovų pagalba, traumuotus. Mano, jog vaikai pagrįstai grąžinti jam. Vaikai 2021 metais paimti dėl motinos girtavimo, jos sugyventinis tuo metu buvo narkomanas. Šiuo metu su vaikų motina sudėtinga susitarti. Tuo metu, kai vaikai grąžinti jam, motina buvo po operacijos, sunkios sveikatos. Vaikų motina nuo priklausomybių nesigydė. Paaiškino, jog išvažiavęs į užsienį, jis nuo visų senųjų draugų atsiribojo, ištrynė socialinių tinklų paskyras, yra normalios orientacijos, bendrauja su moterimi (gyvena atskirai, susitinka), kuri vaikams nuperka daugiau dalykų negu motina, jį supa normalūs žmonės.

27.       Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pabrėžė, jog laikinosios globos tikslas – vaikų grąžinimas į šeimą, o ne tretiesiems asmenims. Pagalbos plane buvo užfiksuota, jog būtent vaikų tėvas buvo motyvuotas keisti situaciją, įvykdė visus iškeltus uždavinius, dėjo maksimalias pastangas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad vienas iš tėvų dėjo maksimalias pastangas užtikrinti vaikų interesus, buvo priimtas sprendimas nutraukti laikinąją globą, kreiptasi į savivaldybę dėl įsakymų panaikinimo ir vaikai grąžinti vienam atstovui pagal įstatymą, šiuo atveju – tėčiui.  

k o n s t a t u o j a:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

28.       Ieškinys netenkintinas.

29.       Byloje nustatyta, kad tretieji asmenys B. Š. ir J. B. yra nepilnamečių N. B. ir N. B. tėvai.

30.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtintas B. Š. ir J. B. susitarimas, kuriuo šalių sutarimu nepilnamečio sūnaus N. B. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina B. Š..

31.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi tenkintas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas ir leista paimti nepilnamečius vaikus N. B. ir N. B. iš jų tėvų B. Š. bei J. B..

32.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymais Nr. 30-1025/21 ir Nr. 30-1024/21 N. B. ir N. B. nustatyta laikinoji globa, jų globėja paskirta E. Š..

33.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. vasario 9 d. nurodymu Nr. 1SD-1382 nurodymu (toliau – ir Nurodymas) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paprašyta nuo 2022 m. vasario 11 d. panaikinti laikinąją globą nepilnamečiams N. B. ir N. B. ir grąžinti mažamečius vienam iš tėvų J. B..

34.       Vadovaudamasis CK 3.255 straipsnio 1 punktu ir Nurodymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. vasario 10 d. įsakymais Nr. 30-320/22 ir Nr. 30-321/22 pripažino netekusiais galios 2021 m. balandžio 19 d. įsakymus Nr. 30-1025/21 ir Nr. 30-1024/21 bei grąžino nepilnamečius N. B. ir N. B. jų tėvui J. B..

35.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3 knygos VII dalies XVIII skyrius reglamentuoja nepilnamečių globos ir rūpybos klausimus. CK 3.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. CK 3.255 straipsnis numato vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaigos pagrindus, o konkrečiai CK 3.255 straipsnio 1 punkte numatyta, jog vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas grąžinamas tėvams.

36.       CK 3.266 straipsnis reglamentuoja vaiko globos (rūpybos) organizavimą. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta blanketinė nuostata, numatanti, jog vaiko globos (rūpybos) organizavimo tvarką šios knygos pagrindu nustato Vyriausybės patvirtinti Vaiko globos organizavimo nuostatai, t. y. įstatymų leidėjas Civiliniame kodekse aiškiai įtvirtino savo valią vaiko globos (rūpybos) organizavimo tvarką reglamentuoti poįstatyminiu aktu.

37.       Remiantis minėta CK 3.266 straipsnio 4 dalies nuostata, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 buvo patvirtinti Vaiko globos organizavimo nuostatai (bylai aktuali redakcija – galiojo nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., TAR, 2019, Nr. 2019-19206).

38.       Globos nuostatų (bylai aktuali redakcija) 63.1 punkte įtvirtinta, jog atvejo vadybininkui ir kitiems atvejo vadybos procese dalyvaujantiems specialistams nustačius, kad vaiko tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia realus pavojus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir nelieka socialinės rizikos veiksnių, Tarnybos teritorinis skyrius teikia nurodymą savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaigos ir grąžina vaiką tėvams. Tų pačių nuostatų 64 punkte nustatyta, jog išnykus vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindams, Tarnybos teritorinio skyriaus nurodymu savivaldybės administracijos direktorius per 3 darbo dienas nuo minėto nurodymo gavimo dienos priima įsakymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaigos. Pažymėtina, jog ir šio teismo sprendimo priėmimo metu galiojanti Globos nuostatų redakcija (konkrečiai 84.1 ir 87 punktai) numato iš esmės panašią tvarką.

39.       Iš minėtų teisės normų analizės matyti, jog vaiko laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą. Išnykus priežastims, dėl kurių buvo įsteigta laikinoji globa, vaikas turėtų būti sugrąžintas į savo tikrąją šeimą, jeigu tai atitiktų jo interesus. Steigiant laikinąją globą paprastai dar nėra aišku, ar priežastys ir aplinkybės, dėl kurių ji steigiama, bus ilgesnį laiką ar nuolat. Tuo atveju, kai atvejo vadybininkas ar kiti atvejo vadybos procese dalyvaujantys specialistai nustato, jog vaiko tėvų elgesys pakito ir neliko realaus pavojaus vaikui, Tarnybos teritorinis skyrius teikia nurodymą savivaldybės administracijos direktoriui, ir būtent savivaldybės administracijos direktorius, o ne teismas ar kita institucija, per 3 darbo dienas turi priimti įsakymą dėl laikinosios globos pabaigos. Pažymėtina, jog savivaldybės administracijos direktoriui minėtas Globos nuostatų 64 punktas nesuteikia diskrecijos teisės spręsti dėl Tarnybos teritorinio skyriaus nurodymo pagrįstumo ir įpareigoja savivaldybės administracijos direktorių imtis konkretaus veiksmo, t. y. per 3 darbo dienas priimti įsakymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaigos.

40.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi 2022 m. vasario 9 d. Tarnybos Nurodymą (Globos nuostatų 63.1 punktas), nepraleisdama Globos nuostatų 64 punkte įtvirtinto 3 darbo dienų termino bei šio teisės akto jai suteiktos kompetencijos, priėmė skundžiamus Įsakymus.

41.       Atsižvelgiant į šio sprendimo 35-38 punktuose aptartą reglamentavimą, darytina išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas skundžiamus Įsakymus, teisės normų nepažeidė.

42.       Ieškovės argumentai, kad skundžiami Įsakymai negalėjo būti priimti, kadangi tuo metu nebuvo panaikintos ir galiojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. ir 2021 m. kovo 4 d. nutartys, atmestini kaip nepagrįsti.

43.       Pažymėtina, jog visų pirma, teismų sprendimai (nutartys), kuriais nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, neįgyja res judicata galios ir, pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeisti. Taigi, vien ta aplinkybė, jog 2013 m. rugsėjo 25 d. teismo nutartimi buvo nustatyta vieno iš vaikų gyvenamoji vieta su motina, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisės N. B. grąžinti tėvui.

44.       Be to, akcentuotina, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Visais atvejais sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų interesais, turi būti vadovaujamasi geriausių vaiko interesų užtikrinimo principu. Vadinasi, esant tokiai situacijai, kai pas vieną iš tėvų vaikams nėra sudaryta saugi ir tinkama aplinka, būtų nesuderinama su geriausių vaiko interesų užtikrinimo principu grąžinti vaikus tokiam tėvui, su kuriuo gyvenant vaikui (jo sveikatai, gerovei) galėtų kilti grėsmė, neatsižvelgiant į tai, jog anksčiau teismo procesiniu sprendimu su juo būtų buvusi nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

45.       Nagrinėjamoje byloje grėsmė vaikų saugumui buvo konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eS2-10568-842/2021 dėl leidimo paimti nepilnamečius vaikus. Šioje byloje 2021 m. kovo 4 d. nutartyje teismas konstatavo, jog buvo nustatyti tokie rizikos veiksniai: vaikai patyrė psichologinį smurtą iš kartu su vaikų motina gyvenančio sugyventinio (būna piktas, rėkia ant visų, uždaro vaikus kambaryje ir neišleidžia bei kt.), vaikų motina negeba užtikrinti vaikams psichologiškai saugios aplinkos; vaikų atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių vaistų; vaikų gyvenamojoje vietoje lankosi pašaliniai asmenys, kurie galimai kelia grėsmę vaikų saugumui (patikrinimo metu namuose rastas asmuo tvirtino, kad čia dažnai renkasi asmenys, kurie vartoja narkotines medžiagas ir alkoholį, taip elgiasi ir vaikų motina, butas yra pasilinksminimų vieta). Tarnybos specialistams dirbant su šeima nustatyta, kad vaikų motina B. Š. teikia ne visą informaciją apie šeimą, neigia ir nesiima spręsti žalingų alkoholio bei psichotropinių medžiagų vartojimo problemų, jai galimai trūksta žinių ir įgūdžių, kaip tinkamai atliepti vaikų poreikius, užtikrinti jų saugumą bei geriausius interesus. Vaikų motina neįsisąmonino sugyventinio daromo žalos jos vaikų fizinei ir emocinei būsenai. B. Š. nesutiko, kad vaikų laikinoji priežiūra būtų taikoma Vilniaus miesto krizių centre vaikams kartu su motina. Taip pat nurodyta, jog vaikų tėvas J. B. 2021 m. vasario 3 d. Tarnybai pateikė paaiškinimą, kad dabar pasiimti ir auginti vaikų negali, kadangi gydosi, baigęs gydymą planuoja susirasti darbą, pagerinti gyvenimo sąlygas ir pats rūpintis vaikais.

46.       Iš minėtoje teismo nutartyje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog 2021 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo metu grėsmė vaikų interesams buvo kilusi pas abu vaikų tėvus.

47.       Atsižvelgiant į CK 3.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslą – grąžinti vaiką į šeimą – darytina išvada, jog išnykus aplinkybėms, kėlusioms grėsmę vaiko saugumui, turi būti imamasi priemonių, kad vaikas būtų grąžintas būtent tėvams ar vienam iš jų.

48.       Skundžiamų Įsakymų priėmimo metu, Tarnybos pateiktais duomenimis, grėsmė buvo išnykusi tik pas vieną iš tėvų, t. y. pas J. B., kuris vykdė atvejo vadybos plane iškeltus uždavinius, bendradarbiavo su pagalbą teikiančiais specialistais, palaikė ryšį su vaikais, buvo motyvuotas keisti savo elgesį (žr., 2022 m. balandžio 19 d. DOK-68066 VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimo 2022 m. vasario 7 d. Pagalbos planas Nr. SOS22-PP102; 2021 m. gruodžio 28 d. Pagalbos planas Nr. SOS21-PP964). Tuo tarpu vaikų motina vengė specialistų pagalbos ir nesilaikė atvejo vadybos plane iškeltų uždavinių, atsisakė bendradarbiauti ir priimti pagalbą ir tik dabar pradeda bendradarbiauti ir priimti jų pagalbą (žr., 2022 m. balandžio 19 d. DOK-68066 Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro 2021 m. spalio 4 d., 2021 m. gruodžio 16 d. Pagalbos planai).

49.       Teismo posėdžių ieškovės ir trečiojo asmens B. Š. nurodytos aplinkybės, jog vaikų tėvas J. B. vaikus traumuoja, neleidžia susitikti su mama, močiute, veda netinkamą gyvenimo būdą, vaikai nenori būti pas tėvą – nepagrįsti jokiais byloje pateiktais įrodymais, be to, tokius jų teiginius paneigia Tarnybos pateiktuose dokumentuose užfiksuoti atvejo vadybininko D. Š. paaiškinimai, jog „per praleistą laiką šeimos namuose pastebėtas glaudus ryšys tarp tėvo ir vaikų, pastebimi geri tarpusavio santykiai, namuose vyrauja teigiama atmosfera, tėtis ir vaikai atrodo laimingi, su šypsenomis veiduose, komunikuoja ir žaidžia tarpusavyje, vaikai geba megzti kontaktą su darbuotojais. Abu mažamečiai teigė, kad jie nori būti pas tėvą, jiems tėvo namuose gera“.

50.       Ieškovės ir trečiojo asmens B. Š. teiginiai, jog vaikų tėvas gyvena nuomojamame bute ir ši aplinkybė kelia grėsmę vaikų saugumui, atmestini kaip nepagrįsti. Vien tai, jog asmuo gyvena nuomojamame, o ne nuosavybės teise priklausančiame būste, savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl grėsmės buvimo ar nebuvimo. Būsto nuoma yra normalus reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje ir pats savaime nesukelia grėsmės nuomojamame būste gyvenantiems asmenims. Netgi priešingai – nesant galimybės būstą išsinuomoti, kai kurie asmenys būtų priversti likti be pastogės. Ieškovės ir trečiojo asmens B. Š. nurodyta grėsmę vaikų saugumui kelianti aplinkybė – vaikų tėvo teistumas – taip pat pati savaime negali būti laikoma grėsme vaikų saugumui. Praeityje įvykdytos neteisėtos veikos savaime nereiškia, jog ir šiuo metu, kai vaikų tėvui patikėta vaikų priežiūra, toliau vykdys neteisėtas veikas. Pažymėtina, jog ir teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. B. neneigė, jog buvo nuteistas lygtine laisvės atėmimo bausme, tačiau nurodė besigailintis savo ankstesnio elgesio ir įdėjo visas pastangas nuo senųjų ryšių atsiriboti.

51.       Trečiojo asmens B. Š. teismo posėdžio metu išdėstyti teiginiai, jog ji vykdė visus Tarnybos įpareigojimus, kad neturi ir neturėjo priklausomybių, vertintini kritiškai. Iš teismui pateiktuose Pagalbos planuose užfiksuotų specialistų paaiškinimų matyti, kad motina atsisakė vykdyti rekomendaciją vykti gydymuisi stacionare nuo probleminio alkoholio vartojimo, neigė priklausomybę, motinos pasisakymai prieštaravo vienas kitam, savo pasisakymuose ji painiojosi (2021 m. spalio 4 d.). Tik vėliau (2021 m. gruodžio 16 d.) pradėjo įsipareigojimus iš dalies vykdyti (5 kartus apsilankė priklausomybės ligų specialisto konsultacijose. Be to, Vilniaus rajono socialinių paslaugų atvejo vadybininkė B. P. paaiškino, jog iš RPLC gauta informacija, jog B. Š. RPLC 2021 m. sausio 21 d., 2021 m. balandžio 26 d. konsultuota psichiatro, rekomenduotas psichosocialinis reabilitacijos gydymas, diagnozė (duomenys neskelbtini).

52.       Galiausiai, trečiojo asmens B. Š. nurodytos aplinkybės dėl netinkamos tėvo orientacijos taip pat savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl grėsmės vaikams buvimo. Visų pirma, J. B. tokius teiginius teismo posėdžio metu neigė, nurodydamas, jog bendrauja su moterimi (ką iš esmės pripažino ir pati ieškovė, pareikšdama komentarus dėl draugės išvaizdos). Kita vertus, grėsmės vaikams konstatavimas vien kažkurio iš tėvų lytinės orientacijos pagrindu, būtų nesuderinamas nei su vaikų teise bendrauti su biologiniu tėvu, nei bendrai su bet kokios diskriminacijos draudimu.

53.       Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus proceso dalyvių paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

54.       Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

55.       Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimus panaikinti du Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 10 d. įsakymus, t. y. 2 neturtinio pobūdžio reikalavimai. Tuo atveju, kai ieškinyje reiškiami du neturtiniai reikalavimai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 85 straipsnio 1 dalies 5 punktu, byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 200 Eur. CPK 82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame kodekse nustatytą žyminį mokestį, išskyrus apskaičiuojamą procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios (CPK 82 straipsnio 2 dalis). Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamais duomenimis, ieškinio pateikimo teismui metu (2022 m. kovo 10 d.) apskaičiuotas vartotojų kainų indeksas buvo lygus 117,60. Vadovaujantis šiuo reglamentavimu, konstatuotina, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas 100 Eur žyminis mokestis už kitus ginčus turi būti indeksuojamas taikant vartojimo kainų indeksą 117,60. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, pateikiant teismui ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Taigi, bendra šioje byloje mokėtina žyminio mokesčio suma yra 176 Eur (117,60 x 2 x 0,75).

56.       Atsižvelgiant į tai, kad reikšdama ieškinį, ieškovė žyminio mokesčio nesumokėjo, o ieškinys šiuo sprendimu netenkinamas, darytina išvada, jog ši suma priteistina iš ieškovės.

57.       Taip pat šioje byloje patirta 40,32 Eur pašto išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad galutiniu teismo sprendimu ieškinys atmestas, iš ieškovės priteistina visa 40,32 Eur pašto išlaidų suma.

58.       Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis, teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, t. y. bendrai priteistinai valstybės naudai 216,32 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas. Teismo vertinimu, byloje nesant jokių įrodymų apie sunkią ieškovės materialinę padėtį, pagrindo atleisti ją nuo šios sumos priteisimo valstybės naudai, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

E. Š. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 216,32 Eur (du šimtus šešiolika eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                        Jurga Virgailienė Mečkauskienė