Administracinė byla Nr. eA-4094-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00886-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baldų meistras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baldų meistras“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baldų meistras“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 143 „Dėl UAB „Baldų meistras“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos 3 krypties „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.                      Agentūra nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas ir UAB „GJ baldai“ dirbtinai išskaidė projektus, siekdami pasisavinti kuo didesnę paramos sumą. Abi bendrovės projektus įgyvendina tame pačiame gamybinių patalpų komplekse, tačiau skirtingose patalpose, bendrovės savarankiškai vykdo veiklą, veda atskirą buhalterinę apskaitą, gamybiniai procesai atliekami skirtingomis technologijomis, bendrovėse dirba skirtingi darbuotojai. Agentūra sutiko su pakeista projekto įgyvendinimo vieta. Su UAB „GJ baldai“ buvo susitarta, kad pareiškėjas galės naudotis dalimi šios bendrovės patalpų. Be to, Agentūra ne kartą anksčiau atliktų patikrų metu buvo užfiksavusi pareiškėjo įrangos buvimą UAB „GJ baldai“ patalpose, tačiau jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Pareiškėjas gamina baldus iš laminuotos medienos drožlių, o UAB „GJ baldai“ specializuojasi medžio masyvo darbuose. Pareiškėjas nėra pajėgus vienas pats užtikrinti didelės bendrovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ poreikių. Nepagrįsti ribojimai kitoms paramą gaunančioms įmonėms teikti produkciją tam pačiam užsakovui būtų pernelyg suvaržantys.

2.2.                      Jokių pažeidimų neįrodo ir aplinkybė, kad abiem bendrovėm vadovauja tas pats asmuo. Informacija apie vadovų pasikeitimus yra vieša ir Agentūrai visada buvo prieinama. Agentūrai buvo žinoma ir tai, kad pareiškėjas vykdo pirkimus iš UAB „Conctruction ace“, tačiau jokių pažeidimų Agentūra niekada nebuvo nustačiusi.

2.3.                      Agentūra paramą pareiškėjui galėjo išmokėti tik visapusiškai įvertinusi mokėjimo prašymus ir nustačiusi išlaidų tinkamumą finansuoti. Agentūra atliko ne vieną patikrą vietoje, pripažino, kad buvo pasirinktas tinkamas prekių pirkimo būdas, todėl dabar reiškiamos pretenzijos yra nepagrįstos. Agentūra negali būti atleista nuo savo ankstesnių sprendimų, kuriuos priėmė atlikusi išsamius patikrinimus, nes priešingu atveju būtų pažeidžiami valstybinių institucijų sprendimų tvarumo, apibrėžtumo, objektyvumo ir pagrįstumo reikalavimai, atsakingo valdymo (gero administravimo), teisėtų lūkesčių principai.

2.4.                      Aplinkybė, kad dalis UAB „GJ baldai“ sąskaitų faktūrų serijos numerių yra „BM“, reiškia tik tai, kad buhalterinės apskaitos įmonė UAB „Apskaitos analizė“, kuri tvarko tiek pareiškėjo, tiek ir UAB „GJ baldai“ buhalterinę apskaitą, suklydo. Už tai pareiškėjas negali būti atsakingas.

2.5.                      Agentūra nenustatė objektyviojo elemento, nes 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1698/2005) 46 straipsnio konstatuojamoje dalyje numatyti tikslai buvo pasiekti. Šiuo metu, kai darbai jau faktiškai atlikti, papildomos kontrolės priemonės yra akivaizdžiai nepagrįstos ir nereikalingos. Pritaikius sankcijas, kiltų reali grėsmė viso projekto įgyvendinimui.

3.       Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti. Parama buvo skirta mikroįmonėms kurti ir turėjo pasiekti kiek įmanoma platesnį asmenų ratą, todėl jos suma negalėjo viršyti 500 000 Eur. Agentūra nustatė, kad pareiškėjas ir UAB „GJ baldai“ vykdo veiklą tuo pačiu adresu, pareiškėjo įranga yra minėtos bendrovės patalpose, abi bendrovės parduoda savo produkciją tai pačiai įmonei, bendrovių vadovų ir akcininkų istorijoje figūruoja tie patys asmenys. Atsižvelgdama į tai, Agentūra padarė išvadą, kad tikrasis dviejų vienoje vietoje įgyvendinamų projektų tikslas buvo dirbtinai išskaidyti projektus, siekiant gauti beveik dvigubai didesnę paramos sumą ir įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Agentūros nustatytų faktinių aplinkybių visuma (objektyvusis ir subjektyvusis elementai) leido konstatuoti 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnio 3 dalies ir 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 65/2011 (toliau – Reglamentas Nr. 65/2011) 4 straipsnio 8 dalies pažeidimus. Pareiškėjas kartu su UAB „GJ baldai“ sukūrė teisinę struktūrą, leidusią apeiti teisės aktuose nustatytus apribojimus, todėl pareiškėjo projektas „Labai mažos įmonės „Baldų meistras“ plėtra“ Nr. 3VK-KA-10-2-003821-PR001 (toliau – ir Projektas) neprisideda prie Europos Sąjungos (toliau – ir ES) paramai keliamų tikslų pasiekimo.

 

II.

 

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Sprendimą.

5.       Teismas sprendė, jog Agentūra nenustatė objektyvių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad dėl jos nurodomo projekto išskaidymo negali būti pasiekti paramos tikslai, t. y. mikroįmonės (pareiškėjo) verslumo skatinimas ir ekonominės struktūros plėtojimas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Sprendime Agentūra nepagrįstai nustatė Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies ir Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies pažeidimus.

 

III.

 

6.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs Agentūros apeliacinį skundą, 2019 m. spalio 14 d. nutartimi jį tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7.       LVAT, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje Slancheva sila EOOD, C-434/12, EU:C:2013:546 (toliau – ir byla Nr. C-434/12) pateiktais išaiškinimais, nurodė, jog nagrinėjamoje byloje teismas turėtų vertinti, ar teisėtas yra administracinis sprendimas, kuriame konstatuota, kad investicinis projektas formaliai atitinka paramos gavimo kriterijus, nustatytus mikroįmonių kūrimui ir plėtrai pagal Reglamento Nr. 1698/2005 52 straipsnio a punkto ii papunktį ir nacionalinės teisės aktus, tačiau institucija įrodinėja pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą. Taigi byloje turi būti nustatinėjama, ar institucija turėjo pagrindą nuspręsti, kad dėl paramos gavėjo piktnaudžiavimo nebus pasiektas paramos teikimą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytas tikslas (objektyvus elementas) ir ar yra nustatytas pagalbos gavėjo siekis išimtinai gauti naudos dirbtinai sukuriant sąlygas šiai naudai gauti (subjektyvus elementas).

8.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad dėl objektyvaus elemento ir institucijos tvirtinimo, kad pareiškėjas norėjo apeiti apribojimus dėl finansuotinų projektų dydžio ir maksimalios paramos sumos vienam paramos gavėjui, teismas turi vertinti, ar dėl šio ketinimo negali būti pasiekti Reglamento Nr. 1698/2005 52 straipsnio a dalies ii punkte numatyti tikslai. Teismas visų pirma turėtų atsižvelgti į mikroįmonių, kurių steigimą ir plėtrą siekiama užtikrinti Reglamento Nr. 1698/2005 52 straipsnyje numatyta parama, sąvokos apibrėžimą. Teismas turėtų vertinti, ar institucija turėjo pagrindą spręsti, kad konkrečiu atveju yra nustatytas objektyvus paramos gavėjo piktnaudžiavimo elementas. Be to, teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę bei įvertinti, ar institucija turėjo pagrindą spręsti, kad konkrečiu atveju yra nustatytas subjektyvus paramos gavėjo piktnaudžiavimo elementas.

9.       LVAT pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kuo remdamasis jis sprendė, kad Agentūra nenustatė objektyvių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog dėl jos nurodomo projekto išskaidymo negali būti pasiekti paramos tikslai. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenagrinėjo kito bylos aspekto – dėl subjektyvaus elemento.

 

IV.

 

10.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11.       Teismas nurodė, jog Sprendime Agentūra nustatė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą. Sprendime nurodyta, kad dirbtinės sąlygos pasireiškė sukuriant paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą – gauti didesnę maksimalią paramos sumą nei nustatyta vienam paramos gavėjui. Atsižvelgdama į tai, Agentūra, pritarus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjo visą jam išmokėtą paramą (409 453,07 Eur). Agentūra Sprendime nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalį ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalį. Agentūra nustatė, kad dvigubai didesnė nei leidžiama paramos suma buvo sukoncentruota tos pačios asmenų grupės rankose.

12.       Teismas sprendė, kad Agentūra nustatė visumą aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo piktnaudžiavimą, ir pateikė jas pagrindžiančius duomenis. Nustatyta, kad abiejų įmonių projektų įgyvendinimo vietos buvo pakeistos, kai joms pradėjo vadovauti tas pats asmuo, t. y. I. K. (I. K.). Taip pat nustatyta, kad numatyta vykdyti ta pati veikla, produkcija tiekiama toms pačioms įmonėms, abiejų paramos gavėjų projektuose dalyvavo tie patys tiekėjai. 2016 m. birželio 7 d. atlikus patikrą vietoje nustatyta, jog veiklos vykdomos skirtingose patalpose, esančiose viena šalia kitos, bet obliavimo staklės (Nr. 0192), gręžimo staklės (Nr. 1378) ir 6 velenų keturpusės obliavimo staklės (Nr. M205UM010), priklausančios pareiškėjui, buvo UAB „GJ baldai“ priklausančiose patalpose. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad įrangos laikymas nėra esminis sutarties pažeidimas, pabrėžė, kad šiuo atveju šis faktas vertinamas kaip vienas iš faktorių piktnaudžiavimui nustatyti ir atsakovas vertino nustatytų aplinkybių visumą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-213 patvirtintos Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą 2007–2013 metų programiniu laikotarpiu nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) ir jos 2 priede nurodytus kriterijus.

13.       Teismas nurodė, jog pateikti duomenys patvirtina, kad sutampa projektų įgyvendinimo vieta, paraiškos pateikimo data, paramos priemonė ir veiklos sritis, paskolos teikėjas. Dalies UAB „GJ baldai“ sąskaitų-faktūrų serijos numeriai yra „GJ“, kitos dalies – „BM“, kaip ir UAB „Baldų meistras“; didžioji dalis UAB „GJ baldai“ sąskaitų-faktūrų yra UAB „Nekilnojamo turto valdymas“, kaip ir UAB „Baldų meistras“; sąskaitos-faktūros identiškos, vienodi prekių pavadinimai. Statybos darbus atliko ir įrangą tiekė ta pati įmonė. Taip pat atsakovui buvo pateikti tiek pareiškėjo, tiek UAB „GJ baldai“ paaiškinimai, kurie buvo atsiųsti iš to paties elektroninio pašto adreso. Teismo vertinimu, pareiškėjo paaiškinimai, kad galbūt įsivėlė buhalterinės klaidos sąskaitose-faktūrose, nesat šiuo klausimu jokių pateiktų oficialių paaiškinimų, aktų ir kt., yra tik jo paties subjektyvus vertinimas ir nepaneigia nustatytos esminės aplinkybės. Teismas priėjo prie išvados, jog nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp bendrovių egzistavo ne atsitiktiniai, o gerai suderinti veiksmų planai, siekiant piktnaudžiauti parama, dirbtinai išskaidžius projektą gauti maksimalią paramą abiem bendrovėm.

14.       Teismas nurodė, kad buvo nustatytas projektų geografinis ryšys, funkcinis nesavarankiškumas, projektus įgyvendinančių asmenų ekonominiai-finansiniai ryšiai, t. y. ta pati buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė, teisiniai-asmeniniai ryšiai – tas pats direktorius, įmonių direktorių ir akcininkų keitimasis panašiu metu, registracijos adresas, el. paštas, taip pat ir kitos aplinkybės, rodančios sąmoningą veiksmų derinimą – statybos darbus atliko ir įrangą tiekė ta pati įmonė. Agentūrai pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo ir UAB „GJ baldai“ projektuose 5 kriterijai atitinka nurodytuosius Metodikos 2 priede. Teismas priėjo prie išvados, kad egzistavo tiek ESTT praktikoje suformuluotas objektyvus, tiek ir subjektyvus kriterijai. Tikrasis siekis buvo sukurti tokią schemą, kad abi bendrovės, piktnaudžiaudamos paramos teikimo priemonėmis, galėtų gauti kuo didesnę paramą. Tai neatitiko tikrųjų paramos priemonės tikslų ir galimai apribojo kitų sąžiningų paramos gavėjų teisę gauti paramą.

Teismo vertinimu, Agentūra, atlikdama tyrimą, įrodė ir Sprendime išsamiai atskleidė aplinkybes, patvirtinančias, kad šiuo atveju vienas projektas buvo suskaidytas į du.

 

IV.

 

15.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja objektyvusis ir subjektyvusis elementai, nesilaikydamas ESTT ir LVAT 2019 m. spalio 14 d. nutartyje nurodytų kriterijų. Atsakovo Sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos faktinės aplinkybės nei atskirtai, nei vertinant jas kartu, nėra neteisėtos. Byloje nėra duomenų, kad Projekto tikslai nebūtų pasiekti, ir duomenų apie sąmoningą veiksmų derinimą, siekiant nesąžiningų tikslų.

15.2.                      Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu byla buvo išnagrinėta teisingai. Aplinkybė, kad LVAT šį sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, rodo tik sprendimo motyvavimo trūkumą, tačiau ne galutinio bylos išnagrinėjimo rezultato neteisingumą.

15.3.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar nebus galima pasiekti paramos schema siekiamo tikslo, kaip tai įpareigojo atlikti LVAT. Nėra ginčo, kad pareiškėjas panaudojo paramą verslumui skatinti ir ekonominei struktūrai plėtoti, t. y. pareiškėjas sėkmingai įgyvendino Projektą, įkūrė modernų gamybos vienetą, sukūrė darbo vietas, įdarbinti asmenys su įsigyta įranga atliko realius gamybos darbus, produkcija buvo realiai parduota pirkėjams. Taigi paramos schema siekiamas tikslas buvo pasiektas, todėl objektyvusis elementas neegzistuoja.

15.4.                      Teismas neįvertino LVAT 2019 m. spalio 14 d. nutartyje nurodytų esminių aplinkybių, ar egzistuoja teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, ir ar buvo sąmoningas veiksmų derinimas tarp susijusių asmenų. Aplinkybė, kad pareiškėjas ir dar viena įmonė veikia netoliese esančiose patalpose, šių aplinkybių nepatvirtina. Net jeigu Sprendime nurodytas aplinkybes būtų galima laikyti teisiniais ar ekonominiais ryšiais (nors apeliantas su tuo nesutinka), tai bet kuriuo atveju nėra pagrindo spręsti apie sąmoningą veiksmų derinimą tarp susijusių asmenų, nes tokių aplinkybių nei Agentūra, nei teismas byloje nenustatė.

15.5.                      Teismas nepasisakė dėl LVAT 2019 m. spalio 14 d. nutarties 48 punkte nurodytos taisyklės, pagal kurią draudžiama atmesti prašymą dėl paramos mokėjimo pagal paramos schemą vien todėl, kad investicinis projektas, kuriam prašoma skirti paramą pagal tą schemą, funkciniu požiūriu yra nesavarankiškas arba kad paraiškas dėl tokios paramos pateikusius asmenis sieja teisinis ryšys, neatsižvelgus į kitus objektyvius konkrečios bylos elementus. Net jei pirmosios instancijos teismas ir nustatė (apelianto vertinimu, nepagrįstai) Projekto funkcinį nesavarankiškumą ir paraiškas pateikusių asmenų teisinį ryšį, ką įvardino kaip objektyvų ir subjektyvų elementą, vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo nutraukti paramos sutartį ir susigrąžinti paramos lėšas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jau yra įgyvendinęs Projektą ir pasiekęs jo tikslus.

16.       Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Agentūra, be jos atsiliepime į skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstytų motyvų, nurodo, kad:

16.1.                      Teismo sprendime buvo išanalizuotos visos ginčo situacijai reikšmingos aplinkybės, atlikta teisinės bazės analizė, išanalizuota teismų praktika dėl dirbtinių sąlygų sukūrimo. Teismas vertino tiek objektyvųjį, tiek subjektyvųjį elementus, taip pat ir visumą aplinkybių, kurios yra svarbios nagrinėjamam ginčui išspręsti. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad teismas sprendime neišnagrinėjo abiejų elementų egzistavimo, tačiau šių teiginių nepagrindžia konkrečiais argumentais. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas yra panaikintas ir negaliojantis, todėl visi pareiškėjo teiginiai, susiję su minimu sprendimu, yra teisiškai nereikšmingi.

16.2.                      Susietumo, veiksmų derinimo ir kitų pareiškėjo bei UAB „GJ Baldai“ ryšių susiformavimas ir paskesnis nustatymas laikytinas tęstiniu procesu. Aplinkybė, kad pirminėje Projekto įgyvendinimo stadijoje Agentūra pritarė pareiškėjo prašymui keisti Projekto vykdymo vietą, nepašalina jos teisės ir pareigos, nustačius kitų aplinkybių visumą, konstatuoti pažeidimą. Agentūra įrodė, kad dirbtinis vieno projekto išskaidymas į dalis prieštarauja paramos priemonės tikslams, todėl ji pagrįstai susigrąžino išmokėtas paramos lėšas ir nutraukė 2011 m. rugsėjo 5 d. paramos sutartį Nr. 3VK-KA-10-2-003821-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad dirbtinės sąlygos negali būti nustatomos, o parama negali būti susigrąžinama, nes jis įgyvendino Projektą. Nei vienas teisės aktas nenumato, kad parama gali būti nesusigrąžinama, jeigu projektas yra įgyvendintas arba veikla toliau yra vykdoma.

16.3.                      Nei Agentūra, nei pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos nustatinėti pareiškėjo ir buhalteriją tvarkiusios įmonės ryšių. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo vertinimas, jog galbūt įsivėlė buhalterinės klaidos sąskaitose-faktūrose yra tik jo subjektyvus vertinimas. Sąmoningą įmonių veiksmų derinimą rodo tai, kad po paramos sutarčių pasirašymo bei bendrovių akcininkų pasikeitimo įmonės panašiu metu paprašė leidimo keisti projektų įgyvendinimo vietas. Abi įmonės naudojo tą patį kontaktinį el. paštą, sutapo sąskaitų-faktūrų numeriai. Skundžiamame Sprendime įvertintos aplinkybės, įrodančios asmenų veiksmų derinimą. Šiuos aspektus įvertino ir pirmosios instancijos teismas, kuris, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne vien teisiniais, ekonominiais ir (arba) asmeniniais su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiais, bet ir požymiais, liudijančiais tai, kad būta sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo, t. y, būtent taip, kaip nurodė LVAT.

16.4.                      Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) atliko tyrimą dėl pareiškėjo ir kitų subjektų veiksmų. FNTT 2019 m. gruodžio 20 d. pranešime Nr. 25/9-1-2-20970 nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-11011-13 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 ir 2 dalyse, surinkti duomenys dėl organizuotoje grupėje veikusių fizinių asmenų bei jų atstovaujamų juridinių asmenų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu žalos padarymu Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, įskaitant pareiškėjo projektą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

V.

 

17.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 143 „Dėl UAB „Baldų meistras“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos 3 krypties „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“, kuriuo nuspręsta nutraukti su pareiškėju sudarytą Paramos sutartį ir susigrąžinti 409 453,09 Eur pareiškėjui išmokėtų paramos lėšų, teisėtumo ir pagrįstumo.

18.       Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019 m. birželio 9 d. pateikė prašymą jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iš atsakovo išreikalauti FNTT 2019 m. gruodžio 20 d. pranešimą Nr. 25/9-1-2-20970 ir visus jo priedus. Šiuos prašymus jis grindžia tuo, kad byla yra didelės apimties ir sudėtinga, ginčo nagrinėjimas trunka ketverius metus, byloje yra priimti du priešingi pirmosios instancijos teismo sprendimai. Pareiškėjas nurodo, jog ypatingai svarbu tai, kad prieš priimant galutinį teismo sprendimą ginčas būtų išnagrinėtas išsamiai. Be to, atsakovas byloje remiasi naujomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kurių nėra byloje, t. y. FNTT 2019 m. gruodžio 20 d. pranešimu Nr. 25/9-1-2-20970.

19.       Dėl pareiškėjo prašymo iš atsakovo išsireikalauti papildomus įrodymus teisėjų kolegija akcentuoja, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20.       Sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas sudaro nagrinėjamo ginčo dalyką, nebuvo grindžiamas FNTT nustatytomis aplinkybėmis ar nusikalstamomis veikomis, nagrinėjamoje byloje ginčijamo Sprendimo priėmimo metu prašomas išreikalauti FNTT pranešimas neegzistavo. Tuo tarpu, tikrinant skundžiamo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą aktualios jo priėmimo metu nustatytos aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas Sprendimas. Pagal ES paramą reglamentuojančius teisės aktus taikomos teisinės pasekmės (šiuo atveju – Paramos sutarties nutraukimas ir išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimas) yra savarankiškos baudžiamosios atsakomybės taikymo atžvilgiu, t. y. nustatant ES paramos lėšų teikimą reglamentuojančių teisės aktuose įtvirtintų paramos teikimo sąlygų pažeidimą nebūtina įtarti ir / ar nustatyti nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašomas išreikalauti FNTT pranešimas neturi teisinės reikšmės šioje byloje kilusiam ginčui išspręsti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas išreikalauti naujus tik apeliaciniame skunde nurodytus įrodymus, atmetamas.

21.       Sprendžiant pareiškėjo prašymą jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, aktuali ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

22.       Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pareiškėjas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios trukdytų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrinti bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Įvertinus šioje byloje šalių pateiktus procesinius dokumentus matyti, kad bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai ir išsamiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Todėl bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme ir šalių dalyvavimas tokiame posėdyje nėra būtinas. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

23.       Nagrinėjant bylą iš esmės pirmiausia pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus (nurodytus argumentus (aplinkybes).

24.       Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas jo skundas, iš esmės grindžia tuo, kad, jo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja objektyvusis ir subjektyvusis Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies taikymo sąlygų elementai, teismas neatsižvelgė į ESTT praktikoje ir LVAT 2019 m. spalio 14 d. nutartyje nurodytus vertintinus kriterijus. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie sąmoningą veiksmų derinimą, siekiant nesąžiningų tikslų. Projektas buvo tinkamai įgyvendintas, dėl to paramos schema siekiamas tikslas buvo pasiektas, taigi objektyvusis elementas neegzistuoja. Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su jų vertinimu.

25.       Pastaruoju aspektu pažymėtina, pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

26.       Nagrinėjamu atveju Agentūra Sprendime nustatė, kad pareiškėjas ir UAB „GJ baldai“ dirbtinai išskaidė projektus, siekiant pasisavinti kuo didesnę paramos sumą, todėl pareiškėjas pažeidė Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies ir Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 13.2.3 ir 14 punktų nuostatas.

27.       Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.3.1 punkte nurodyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Administravimo taisyklių 197.3.16 punkte nustatyta, kad parama ar jos dalis susigrąžinama, kai paramos gavėjas dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti.

28.       Paramos sutarties 19.1 punkte nurodyta, kad Agentūra turi teisę sumažinti paramą, neskirti paramos, susigrąžinti paramą ar jos dalį ir (arba) nutraukti sutartį paramos gavėjui, paaiškėjus aplinkybėms, išvardytoms sutarties 18.2–18.4 bei 25 punktuose. Paramos sutarties 25.3 punkte įtvirtinta, kad sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu.

29.       Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nustatoma, jog tam tikrais veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti.

30.       Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad kai nustatoma, jog paramos gavėjai, siekdami įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, dirbtinai sukūrė tokioms išmokoms gauti reikalingas sąlygas, jiems išmokos neskiriamos.

31.       ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje Nr. C-434/12 nurodė, kad Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalis turi būti aiškinama taip, kad jos taikymo sąlygoms reikalingas objektyvus ir subjektyvus elementas. Kiek tai susiję su pirmuoju elementu, būtina įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti paramos schema siekiamo tikslo. Kiek tai susiję su antruoju elementu, turi būti įvertinti objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu galima remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais tai, kad būta sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. ESTT taip pat pažymėjo, kad Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalis turi būti aiškinama taip, jog ja draudžiama atmesti prašymą dėl paramos mokėjimo pagal paramos schemą vien todėl, kad investicinis projektas, kuriam prašoma skirti paramą pagal tą schemą, funkciniu požiūriu yra nesavarankiškas arba kad paraiškas dėl tokios paramos pateikusius asmenis sieja teisinis ryšys, neatsižvelgus į kitus objektyvius konkrečios bylos elementus.

32.       LVAT, šią bylą grąžindamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, akcentavo, kad šioje byloje turi būti nustatinėjama, ar institucija turėjo pagrindą nuspręsti, kad dėl pagalbos gavėjo piktnaudžiavimo nebus pasiektas paramos teikimą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytas tikslas (objektyvus elementas), ir ar yra nustatytas pagalbos gavėjo siekis išimtinai gauti naudos pagal ES teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti (subjektyvus elementas). Dėl objektyvaus elemento, turi būti įvertinta, ar dėl pareiškėjo ketinimo apeiti apribojimus dėl finansuotinų projektų dydžio ir maksimalios paramos sumos vienam gavėjui negali būti pasiekti Reglamento Nr. 1698/2005 52 straipsnio a dalies ii punkte numatyti tikslai, pirmiausia atsižvelgiant į mikroįmonių, kurių steigimą ir plėtrą siekiama užtikrinti Reglamento Nr. 1698/2005 52 straipsnyje numatyta parama, sąvokos apibrėžimą. Dėl subjektyvaus elemento, turi būti nustatytas tikrasis ginčijamos finansavimo paraiškos turinys ir reikšmė. Būtent teismas turėtų vertinti, ar institucija turėjo pagrindą spręsti, kad konkrečiu atveju yra nustatytas subjektyvus paramos gavėjo piktnaudžiavimo elementas.

33.       Parama Projektui buvo skirta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės) (toliau – ir Priemonė). Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. C(2007)5076, 1 priede (toliau – ir Programos priedas) pateiktame Priemonės aprašyme nurodyta, kad parama pagal šią Priemonę teikiama labai mažoms įmonėms kaime ir kaimo gyventojams. Programos priede kaip Priemonės teisinis pagrindas įvardytas Reglamento 1698/2005 52 straipsnio (a) dalies (ii) papunktis, 54 straipsnis.

34.       Reglamento 1698/2005 52 straipsnio (a) dalies (ii) papunktyje nustatyta, kad parama pagal šį skirsnį apima paramą mikroįmonių kūrimui ir plėtrai siekiant skatinti verslumą ir plėtoti ekonominę struktūrą. Parama, numatyta 52 straipsnio a punkto ii papunktyje, yra susijusi tik su mikroįmonėms, kaip apibrėžta Europos Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (Reglamento 1698/2005 54 str.). Šiose rekomendacijose mikroįmonė apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 asmenų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinė balanso suma neviršija 2 milijonų Eur.

35.       Atitinkamai Programos priede įtvirtinta, kad labai maža įmonė – savarankiška įmonė, kurioje dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinis balansas neviršija 2 mln. Eur. Programos priede pateikto Priemonės aprašymo 2 dalyje nurodyta, kad parama teikiama naujoms labai mažoms įmonėms steigti, taip pat jau veikiančiųjų labai mažų įmonių plėtrai. Priemonės aprašymo 3 dalyje įtvirtintas Priemonės bendrasis tikslas – remti labai mažų įmonių ir kitų smulkiojo verslo iniciatyvų kūrimąsi ir plėtrą kaime, skatinant ne žemės ūkio srities veiklą, sukuriančią naujų darbo vietų bei papildomų pajamų šaltinių, ir tokiu būdu gerinant gyvenimo kokybę kaime. Veikos tikslai – skatinti kaimo gyventojų, ypač jaunimo ir moterų, verslumą; remti naujas smulkaus verslo iniciatyvas kaime; stiprinti veikiančių labai mažų įmonių gyvybingumą ir skatinti jų modernizavimą; puoselėti amatų technologijas, sudaryti sąlygas reprezentuoti amatų gaminius ir jais prekiauti. Galimi paramos gavėjai – privatūs juridiniai asmenys, atitinkantys labai mažoms įmonėms keliamus reikalavimus, ir kaimo gyventojai, siekiantys paramos individualiosios ne žemės ūkio veiklos plėtrai (Programos priede pateikto Priemonės aprašymo 5 dalis). Atitinkamai Įgyvendinimo taisyklių 16 punkte nustatyta, kad paramos pagal Priemonę gali kreiptis veikiantis ar naujai įsteigtas privatus juridinis asmuo, atitinkantis labai mažai įmonei keliamus reikalavimus.

36.       Taigi, darytina išvada, kad Priemonė yra skirta remti tik tikslinį subjektų ratą – ne bet kokias įmones, o tik labai mažas (mikroįmones), t. y. tokias, kuriose dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta ir (arba) metinis balansas neviršija 2 mln. Eur, siekiant skatinti kaimo gyventojų verslumą ir plėtoti ekonominę struktūrą, remti naujas smulkaus verslo iniciatyvas kaime ir kt.

37.       ESTT byloje Nr. C-434/12 taip pat pažymėjo, kad Reglamento Nr. 1698/2005 52 straipsniu, pagal kurį buvo pateikta paraiška dėl paramos Projektui šioje byloje nagrinėjamu atveju, siekiama remti priemones kaimo ekonomikai įvairinti, ir jis apima paramą mikroįmonių kūrimui ir plėtrai siekiant skatinti verslumą ir plėtoti ekonominę struktūrą.

38.       Siekiant įgyvendinti Priemone siekiamus tikslus, Įgyvendinimo taisyklėse nustatyti investicinių projektų, patenkančių į Reglamento Nr. 1698/2005 52 straipsnyje numatytų priemonių kategoriją, finansavimo apribojimai. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 13.2.3 punktą, didžiausia vienam projektui galima skirti suma – 500 000 Eur. Įgyvendinimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad pareiškėjas, paramos gavėjas projekto įgyvendinimo laikotarpiu tuo pačiu metu negali dalyvauti kitose investicinėse Programos priemonėse. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apribojimai nėra betiksliai. Jie yra neatsiejami nuo aptartų tikslų (įvairinti kaimo ekonomiką, skatinti verslumą ir plėtoti ekonominę struktūrą, remti naujas smulkaus verslo iniciatyvas kaime bei stiprinti veikiančių labai mažų įmonių gyvybingumą ir skatinti jų modernizavimą) įgyvendinimo. Kitaip tariant, aptariama paramos schema siekiamų tikslų gali būti pasiekiama tik skiriant ne didesnę nei nustatytą finansavimo sumą ir ne bet kam, o labai mažoms įmonėms.

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma (taip pat žr. Nutarties 13, 14 p.) sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo įmonė, įgyvendindama Projektą, buvo geografiniu, funkciniais, ekonominiais ir asmeniniais ryšiais susijusi su UAB „GJ baldai“, kaip ir pareiškėjas, užsiimančia baldų gamyba, kuriai taip pat buvo skirta parama. Kaip nustatyta skundžiamame Sprendime, abiem bendrovėm iš viso buvo skirta 927 857,68 Eur paramos. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas ir UAB „GJ baldai“ dirbtinai sukūrė sąlygas gauti beveik dvigubai didesnę, nei Įgyvendinimo taisyklėse nustatytas maksimalus dydis, paramą. Tai neatitiko tikrųjų paramos Priemonės tikslų ir galimai apribojo kitų sąžiningų paramos gavėjų teisę gauti paramą. Šios išvados nepaneigia pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Projektas buvo įgyvendintas. Vien tai, kad Projektas buvo įgyvendintas, apeinant finansavimui pagal Priemonę nustatytus apribojimus, nereiškia, kad projektas prisidėjo prie Priemonės tikslų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvusis Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies taikymo sąlygų elementas.

40.       Kaip minėta, vertinant, ar egzistuoja subjektyvusis Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies taikymo sąlygų elementas, turi būti įvertinti objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą.

41.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl subjektyviojo elemento, todėl jų papildomai nekartoja. Akcentuotina, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma, pvz., tas pats direktorius, įmonių direktorių ir akcininkų keitimasis panašiu metu, tas pats el. paštas, registracijos adresas, tas pats rangovas, ta pati buhalterinę apskaita vykdanti įmonė, abiejų įmonių projektų įgyvendinimo vietos buvo pakeistos, kai joms pradėjo vadovauti tas pats asmuo ir kt. (taip pat žr. Nutarties 13, 14 p.), jas, be kita ko, vertinant pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles, sudaro pagrindą išvadai, jog tarp Bendrovių egzistavo ne atsitiktiniai ryšiai, o veiksmai buvo sąmoningai derinami, siekiant įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Todėl atmestini pareiškėjo teiginiai, kad byloje nėra duomenų apie sąmoningą veiksmų derinimą, siekiant nesąžiningų tikslų.

42.       Nors, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nustatytos aplinkybės, vertinant jas atskirai, savaime nėra neteisėtos, ir, pavyzdžiui, vien aplinkybė, jog pareiškėjas ir dar viena įmonė veikia viena šalia kitos esančiose patalpose, pati savaime, vertinant ją atskirai nuo kitų nustatytų aplinkybių visumos, nepatvirtina išvados, kad tarp bendrovių egzistuoja teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai ryšiai ir kad buvo sąmoningai derinami veiksmai tarp susijusių asmenų, tačiau, kaip minėta, šias aplinkybes patvirtina visuma byloje nustatytų aplinkybių, kurios turi būti vertinamos kartu, t. y neatsiejamai viena nuo kitos. Pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde selektyviai ginčija pavienių byloje nustatytų aplinkybių reikšmę, atsietai nuo nustatytų aplinkybių visumos.

43.       Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad parama negali būti susigrąžinama atsižvelgiant į tai, kad Projektas jau yra įgyvendintas, teisiškai nepagrįsta. Nei Administravimo taisyklės, nei jokie kiti teisės aktai ar Paramos sutarties nuostatos neriboja Agentūros teisės ir pareigos nustačius teisės aktų pažeidimus susigrąžinti paramos lėšas baigus įgyvendinti projektus.

44.       Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas šioje administracinėje byloje buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo, todėl neįsiteisėjo ir jame nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados neturi teisinės reikšmės. LVAT 2019 m. spalio 14 d. nutartimi paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino visa apimtimi, todėl apelianto argumentai, kad tai, jog LVAT bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, rodo tik sprendimo motyvavimo trūkumą, tačiau ne galutinio bylos išnagrinėjimo rezultato neteisingumą, teisiškai nepagrįsti.

45.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baldų meistras“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Rytis Krasauskas

 

 

        Ramutė Ruškytė

 

 

        Milda Vainienė