Civilinė byla Nr. 2S-1510-945/2020

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09610-2020-0

                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                   3.5.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5 

                                                    (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 15 d.

Kaunas

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas 

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Verdigo“ direktoriaus R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Mareko Petrovskio pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00320, suinteresuotieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gausima“, uždaroji akcinė bendrovė „Topolis 1“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Verdigo“ direktorius R. M..  

        Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Antstolis pareiškimu (b. l. 3) prašė skirti baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verdigo“ vadovui R. M.. Pareiškime nurodoma, kad antstolis vykdo išieškojimą pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-746-343/2019 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Gausima“ išieškotojai UAB „Topolis 1“. 2020 m. gegužės 5 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, kuriame pareikalavo UAB „Verdigo“ raštu ne vėliau nei per 3 darbo dienas pateikti antstoliui informaciją apie susiklosčiusius santykius tarp UAB „Verdigo“ ir skolininkės UAB „Gausima“, apie visas esamas/būsimas UAB „Verdigo“ mokėtinas sumas UAB „Gausima“. 2020 m. gegužės 11 d. gautas UAB „Verdigo“ raštas, kuriuo nepateikta antstolio reikalaujama informacija. 2020 m. birželio 4 d. surašytas įspėjimas dėl teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymo, kuriuo dar kartą skolininkė paraginta pateikti antstolio reikalaujamą informaciją. 2020 m. birželio 12 d. gautas UAB „Verdigo“ raštas, antstolio reikalaujama informacija taip pat nepateikta.

2.       Suinteresuotasis asmuo UAB „Verdigo“ direktorius R. M. atsiliepimu (b. l. 11–13) antstolio pareiškimą prašė atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad antstolio teiginiai, jog UAB „Verdigo“ pateikė tik formalaus pobūdžio atsakymus, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Atsakydama į antstolio 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymą UAB „Verdigo“ informavo antstolį, kad gavus šį patvarkymą buvo susisiekta su UAB „Gausima“, kuri informavo, jog prievolė pagal 2020 m. kovo 10 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-746-343/2019 yra pasibaigusi. UAB „Gausima“ taip pat pateikė tai patvirtinančių dokumentų kopijas (2020 m. balandžio 14 d. pranešimą apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą su priedais). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, UAB „Verdigo“ 2020 m. gegužės 8 d. pateikė antstoliui atsakymą, kuriuo antstolio buvo prašoma patikslinti, ar patvarkymas nebuvo išsiųstas per klaidą. Antstolis atsakymo nepateikė, tačiau 2020 m. birželio 4 d. pateikė įspėjimą dėl teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymo. Į šį įspėjimą UAB „Verdigo“ dar kartą nurodė, kad 2020 m. gegužės 8 d. buvo išsiųstas raštas dėl informacijos suteikimo, tačiau į jį joks atsakymas nebuvo pateiktas. Paties antstolio veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtintais antstolių veiklos principais. Antstolio vengimas pateikti informaciją apie tai, ar piniginė prievolė nėra pasibaigusi, suteikia pagrindo manyti, kad pats antstolis viršija jam įstatyme suteiktus įgaliojimus ir galimai neteisėtai atlieka vykdymo veiksmus, siekdamas išieškoti pinigines lėšas pagal prievolę, kuri jau yra įvykdyta.

3.       Suinteresuotasis asmuo (išieškotoja) UAB „Topolis 1“ atsiliepime (b. l. 28–29)  nurodė, kad antstolio reikalavimo nevykdymas yra visiškai nepagrįstas, tokie veiksmai vilkina išieškojimo procesą, todėl UAB „Verdigo“ vadovui turėtų būti skirta bauda, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino ir paskyrė UAB „Verdigo“ direktoriui R. M. 200 Eur baudą už antstolio M. Petrovskio reikalavimų vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00320 nevykdymą (b. l. 34–36).

5.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolio 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymas pateikti informaciją UAB „Verdigo“ vadovui buvo įteiktas, tačiau duomenų apie jo įvykdymą nėra, darė išvadą, jog yra pagrindas UAB „Verdigo“ vadovui skirti baudą, nes jo elgesys prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio nuostatoms dėl antstolio reikalavimų privalomumo, apsunkina vykdymo procesą, pažeidžia išieškotojos teises.

6.       Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta duomenų, kurie galėtų pateisinti UAB „Verdigo“ vadovo elgesį, nereaguojant į antstolio reikalavimus, nes jis, kaip vadovas, yra už antstolio patvarkymų, skirtų juridiniam asmeniui, vykdymą atsakingas asmuo.

7.       Spręsdamas klausimą dėl konkretaus skirtinos baudos dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „Verdigo“ vadovui apie pareigą vykdyti antstolio patvarkymą yra žinoma nuo 2020 m. gegužės 5 d., tačiau nei patvarkymas, nei įspėjimas dėl teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymo nėra vykdomi, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, kad asmuo už antstolio reikalavimų nevykdymą jau buvo baustas.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atskiruoju skundu (b. l. 44–47) UAB „Verdigo“ direktorius R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, kad teismas nutartyje visiškai neužsimena apie tai, jog UAB „Verdigo“ direktorius buvo pateikęs atsiliepimą byloje, kuriame buvo nurodytos faktinės aplinkybės, taip pat pateikti rašytiniai įrodymai, turintys esminę reikšmę šios bylos nagrinėjimui. Teismas atsiliepime nurodytų faktinių aplinkybių, taip pat kartu su atsiliepimu pateiktų rašytinių įrodymų visiškai nevertino, nebuvo atskleista bylos esmė, byla vertinta formaliai ir nesilaikant CPK numatytų procesinių normų.

9.       Suinteresuotasis asmuo UAB „Topolis I“ atsiliepimu (b. l. 51–52) prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad teismas pagrindė nutartį byloje surinktų įrodymų visuma, pakankamai objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Vien aplinkybė, kad nutartyje teismas nepaminėjo atsiliepime į antstolio prašymą nurodytų argumentų, savaime nesudaro pagrindo nutartį naikinti. Apeliantas, nurodydamas aplinkybes, dėl kurių nepateikė antstolio pareikalautos informacijos, rėmėsi išimtinai UAB „Gausima“, kuri yra suinteresuota vykdomosios bylos vilkinimu, nurodytomis aplinkybėmis apie tariamą prievolės, kurios pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla, pasibaigimą. Todėl atsisakymas vykdyti teisėtus antstolio reikalavimus yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas.

                Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11.       Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria juridinio asmens vadovui paskirta bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas principas. Jis įgyvendinamas antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnio 1, 2 dalyse yra įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė ir atsakomybė už reikalavimo nevykdymą. Procesinės atsakomybės subjektu gali būti bet kuris asmuo, nevykdantis antstolio teisėto reikalavimo, o ne tik skolininkas. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, ar kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo. Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatyminio pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

13.       CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Visi galiojantys, neapskųsti ar nepanaikinti antstolio patvarkymai ar reikalavimai turi būti vykdomi besąlygiškai. Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną, o to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, tuo atveju, jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.

14.       Antstolio M. Petrovskio kontoroje vykdomas Kauno apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-746-343/2019 dėl nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Gausima“ išieškotojai UAB „Topolis I“ (vykdomoji byla Nr. 0123/20/00320, b. l. 3). 2020 m. gegužės 5 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-20-123-3815, kuriuo areštuotos visos skolininkei UAB „Gausima“  mokėtinos sumos, taip pat UAB „Verdigo“ įpareigota nedelsiant, bet ne vėliau nei per 3 darbo dienas, pateikti informaciją apie susiklosčiusius santykius tarp UAB „Verdigo“ ir UAB „Gausima“, informaciją apie visas esamas/būsimas UAB „Verdigo“ mokėtinas sumas skolininkei UAB „Gausima“ (vykdomoji byla Nr. 0123/20/00320, b. l. 28). Patvarkymas UAB „Verdigo“ išsiųstas tą pačią dieną el. paštu (vykdomoji byla Nr. 0123/20/00320, b. l.  29). 2020 m. gegužės 11 d. antstolio kontoroje gautas UAB „Verdigo“ atsakymas į patvarkymą Nr. S-20-123-3815, kuriame nurodoma, kad gavus antstolio patvarkymą buvo susisiekta su UAB „Gausima“ ir ši informavo, jog patvarkyme nurodyta prievolė yra pasibaigusi, todėl UAB „Verdigo“ prašė patikslinti, ar patvarkymas nebuvo išsiųstas per klaidą (vykdomoji byla Nr. 0123/20/00320, b. l. 30). Antstolis 2020 m. birželio 4 d. surašė įspėjimą dėl teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymo, kuriame išaiškino įstatyme (CPK 585 straipsnis) numatytą atsakomybę už antstolio reikalavimų nevykdymą, paragino nedelsiant įvykdyti reikalavimus, išdėstytus patvarkyme Nr. S-20-123-3815, ir įspėjo, kad priešingu atveju bus kreiptasi į teismą dėl baudos skyrimo (vykdomoji byla Nr. 0123/20/00320, b. l. 31). Įspėjimas išsiųstas UAB „Verdigo“ buveinės adresu ir 2020 m. birželio 6 d. įteiktas adresatui (vykdomoji byla Nr. 0123/20/00320, b. l. 32–33, 34). 2020 m. birželio 12 d. antstolio kontoroje gautas UAB „Verdigo“ raštas, kuriame nurodoma, kad gavus patvarkymą Nr. Nr. S-20-123-3815 UAB „Verdigo“ išsiuntė paklausimą antstoliui, į kurį atsakymas yra negautas (vykdomoji byla Nr. 0123/20/00320, b. l. 35). Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad UAB „Verdigo“ vadovas yra suinteresuotasis asmuo R. M. (vykdomoji byla Nr. 0123/20/00320, b. l. 35).

15.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Verdigo“ yra iki šiol neįvykdžiusi antstolio reikalavimo ir 2020 m. gegužės 5 d. patvarkyme Nr. S-20-123-3815 nurodytos informacijos antstoliui nėra pateikusi. Byloje taip nėra ginčo ir dėl to, kad UAB „Verdigo“ (o kartu ir jos vadovas, apeliantas R. M.) buvo tinkamai informuota apie minėtą antstolio patvarkymą.

16.       Minėta, kad, jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Tačiau taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė, kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta: faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai informacija negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi, jos neliko, ji neišsaugota ir pan.

17.       Kaip matyti iš apelianto atsiliepimo į antstolio prašymą dėl baudos skyrimo ir atskirojo skundo turinio, reikalautos informacijos nepateikimą apeliantas šiuo atveju grindžia tuo, kad iš skolininkės UAB „Gausima“ gavus informaciją apie skolininkės atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, UAB „Verdigo“ neturėjo pagrindo manyti, jog prievolė pagal 2019 m. kovo 10 d. vykdomąjį raštą yra galiojanti, dėl ko UAB „Verdigo“ antstolio paprašė patikslinti, ar patvarkymas UAB „Verdigo“ nebuvo išsiųstas per klaidą, tačiau joks atsakymas nebuvo pateiktas. Apelianto teigimu, toks antstolio elgesys yra nesuderinamas su antstolių veiklos principais ir sudaro pagrindą manyti, kad pats antstolis viršija jam suteiktus įgaliojimus ir galimai neteisėtai atlieka vykdymo veiksmus, siekdamas išieškoti pinigines lėšas pagal prievolę, kuri jau yra įvykdyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad antstolio reikalauta informacija buvo nepateikta dėl svarbių priežasčių.

18.       Apelianto nurodoma aplinkybė, kad prievolė pagal vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu antstolis atlieka vykdymo veiksmus, yra tariamai pasibaigusi, nėra teisėta priežastis nevykdyti teisėtų antstolio reikalavimų pateikti informaciją apie skolininką, kuri yra reikalinga antstoliui tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, nes, kaip jau minėta, galiojantis, neapskųstas ar nepanaikintas antstolio patvarkymas ar reikalavimas privalo būti vykdomas besąlygiškai. Pažymėtina tai, kad po to, kai UAB „Verdigo“ išsiuntė antstoliui paklausimą, ar 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymas Nr. S-20-123-3815 nebuvo atsiųstas per klaidą, UAB „Verdigo“ buvo įteiktas antstolio 2020 m. birželio 4 d. įspėjimas dėl antstolio reikalavimų nevykdymo. Iš šio įspėjimo turinio UAB „Verdigo“ turėjo būti aišku ir suprantama, kad vykdomoji byla nėra užbaigta, o antstolio 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymas Nr. S-20-123-3815 yra nepanaikintas, neatšauktas ir privalo būti vykdomas. Dėl šios priežasties UAB „Verdigo“ 2020 m. birželio 9 d. rašte nurodyta aplinkybė, kad nebuvo gautas atsakymas į 2020 m. gegužės 8 d. paklausimą, vertintina kaip formali ir nepateisinanti UAB „Verdigo“ neveikimo (informacijos neteikimo). Įstatymas nenumato antstolio pareigos įrodinėti asmeniui, kuriam pateiktas reikalavimas pateikti informaciją apie skolininką, kad jo atliekami veiksmai yra teisėti. Antstolio veiksmų vykdymo procese teisėtumo kontrolę atlieka teismas pagal vykdymo proceso dalyvių skundus. Manydamas, kad vykdomasis dokumentas yra įvykdytas, skolininkas gali kreiptis į antstolį dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Būtent skolininkas gali ginčyti antstolio veiksmus, susijusius su priverstiniu skolos išieškojimu. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės asmeniui, privalančiam vykdyti antstolio teisėtus reikalavimus, pačiam spręsti apie priežastis, dėl kurių jis gali nevykdyti antstolio reikalavimo. UAB „Verdigo“, nesiimdama veiksmų vykdyti pateiktą antstolio patvarkymą, o pati vertindama antstolio atliekamų vykdymo veiksmų teisėtumą bei jais subjektyviai abejodama, pažeidė CPK 585 straipsnio nuostatas dėl antstolio reikalavimų privalomumo ir vykdytinumo.

19.       Kitų objektyvių priežasčių, kodėl antstolio patvarkymas nebuvo įvykdytas, suinteresuotasis asmuo nenurodė nei atsiliepime į antstolio pareiškimą, nei atskirajame skunde. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „Verdigo“ be svarbių priežasčių nevykdė antstolio reikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą UAB „Verdigo“ vadovui R. M. skirti baudą. Suinteresuotasis asmuo R. M. neginčija jam paskirtos baudos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo nepasisako.

20.       Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija remdamasis procesinės teisės normų pažeidimu (CPK 185 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalis), dėl kurių, apelianto teigimu, byla buvo išspręsta neteisingai, ir prašo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013).

22.       Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

23.       Tuo atveju, kai teismas pažeidžia CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte  (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte) nustatytą pareigą, t. y. kai apeliacinės instancijos teismas nustato, kad sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), yra konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnis). Tačiau absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo (nutarties) motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016).

24.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nutarties turiniu, neturi pagrindo nesutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nieko nenurodė apie suinteresuotojo asmens byloje pateiktą atsiliepimą. Iš nutarties turinio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje neišdėstė išsamių argumentų dėl suinteresuotojo asmens atsiliepime nurodytų aplinkybių reikšmės vertinant, ar yra pagrindas taikyti suinteresuotajam asmeniui atsakomybę pagal CPK 585 straipsnį. Tačiau vien tai nesudaro pagrindo teigti, kad suinteresuotojo asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės iš viso nebuvo vertinamos. Kaip matyti iš nutarties turinio, teismas tyrė vykdomoje byloje esančius UAB „Verdigo“ raštus antstoliui, kurių teikimą antstoliui suinteresuotasis asmuo savo atsiliepime akcentavo kaip reikšmingą aplinkybę vertinant antstolio prašymo pagrįstumą, ir padarė išvadą, kad byloje nepateikta duomenų, kurie galėtų pateisinti UAB „Verdigo“ vadovo elgesį nereaguojant į antstolio reikalavimus. Taigi iš nutarties turinio galima daryti išvadą, kad teismas suinteresuotojo asmens atsiliepime nurodytų aplinkybių nepripažino pateisinančiomis antstolio reikalavimų nevykdymą. Taigi skundžiamoje nutartis, nors ir nepakankamai, yra motyvuota, iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei sprendimo argumentų galima atsekti logišką išvadą, kodėl teismas priėmė tokį procesinį sprendimą. Vien nepakankamas nutarties motyvavimas ir neišsamus bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme šiuo atveju nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, kadangi šis pirmosios instancijos teismo nutarties trūkumas buvo ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, užpildant pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų spragas.

25.       Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės nuostatas (CPK 585 straipsnis), pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymus ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, atskleidė svarstyto klausimo esmę, todėl priėmė nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).   

26.       Netenkinus atskirojo skundo, iš apelianto valstybei priteistinas 10,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuotojo asmens UAB „Verdigo“ vadovo R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) valstybei 10,89 Eur  (dešimties eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                         Marius Bartninkas