Civilinė byla Nr. e2-8396-892/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07020-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

  2.6.9.2.; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 1 d.

Vilnius

            Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė 

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Gediminui Gabniui

atsakovo atstovės advokatui Justui Sankaičiui 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Eikos statyba“ ieškinį atsakovei UAB „Austa“ dėl nepagrįstu praturtėjimu įgytų lėšų grąžinimo, išlaidų priteisimo.

Teismas

n ustatė:

1. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 6 340,21 Eur nepagrįsto praturtėjimo sumą, 317,01 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. birželio 8 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti rangos sutartyje numatytus darbus Reformatų skvero objekte, adresu Pylimo g., Vilniuje, o ieškovė - atsiskaityti už laiku ir tinkamai atliktus darbus. Rangos sutarties 8.7 punktu šalys susitarė, kad užsakovui priėmus rangovo atliktus darbus sutarties bendrosios dalies 7 skirsnyje nustatyta tvarka, rangovas įgyja teisę pateikti užsakovui sąskaitą už atliktus ir sutartyje nustatyta tvarka priimtus darbus. 2020 m. rugsėjo 28 d. susitarimu ieškovė ir atsakovė nutraukė rangos sutartį bei išsprendė kitus tarpusavio įsipareigojimus, tame tarpe, kad likusi atsakovės neatliktų darbų dalis perduodama kitam rangovui, o atsakovei sumokama tik už faktiškai pastarosios atliktus ir ieškovės priimtus darbus pagal rangos sutartį, kurių bendra kaina 13 526,92 Eur be PVM. 2020 m. rugsėjo 29 d. ieškovė pervedė atsakovei 13 526,92 Eur sumą. Atlikus pavedimą buvo nustatyta, kad ieškovė padarė 6 340,21 Eur permoką. Permoka susidarė, nes ieškovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. jau buvo sumokėjusi atsakovei už dalį atsakovės atliktų ir ieškovės priimtų darbų pagal atsakovės pateiktą sąskaitą Nr. 00000136. Todėl atsakovei turėjo būti sumokėta ne visa susitarime nurodyta 13 526,92 Eur atliktų darbų kaina, tačiau tik faktiškai likusi atsakovės atliktų ir ieškovės priimtų darbų kaina pagal atsakovės 2020 m. rugpjūčio 31 d. išrašytą sąskaitą Nr. 00000139 7 758,92 Eur be PVM, prieš tai iš šios, vadovaujantis rangos sutarties 8.17 ir 8.18 punktais, ieškovei išskaičius atsakovės mokėtinas sumas pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. liepos 31 d. Serija EST Nr. 7593 104,69 Eur su PVM, 2020 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė atsakovei turėjo sumokėti 7 186,71 Eur sumą, tačiau faktiškai buvo sumokėta 13 526,92 Eur, dėl ko susidarė 6 340,21 Eur (13 526,92 - 7 186,71) permoka. Nustačiusi permokos faktą, apie tai ieškovė nedelsiant informavo atsakovę ir paprašė šią sumą grąžinti. Atsakovei ignoruojant ieškovės bandymus susisiekti, 2020 m. spalio 5 d. ir 2021 m. spalio 19 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę reikalaudama, kad atsakovė grąžintų ieškovei be jokio teisinio pagrindo laikomas 6 340,21 Eur pinigines lėšas, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė. Atsakovei negrąžinus permokos, ieškovė, siekdama taikiai išspręsti tarp jos ir atsakovės kilusius nesutarimus, kreipėsi į antstolio M. D. kontorą, su prašymu tarpininkauti. 2020 m. lapkričio 10 d. antstolis M. D. kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu geranoriškai grąžinti permoką. 2020 m. lapkričio 10 d. atsakovė elektroniniu paštu pripažino be pagrindo gautų sumų sulaikymą, pateikė variantus dėl šių lėšų grąžinimo. Įvertinus atsakovės turtinę padėtį ir įsipareigojimų dydį, ieškovė sutiko išdėstyti atsakovės permokos grąžinimą lygiomis dalimis per 3 mėnesių laikotarpį. Šis pasiūlymas 2020 m. gruodžio 2 d. elektroniniu paštu buvo perduotas atsakovei. Tačiau pastaroji į tokią taikaus ginčo sprendimo galimybę neatsakė, savo ruožtu permokos iki šiol negrąžino. Siekdama tarp šalių kilusius nesutarimus išspręsti taikiai ir dėl to kreipusi į antstolį dėl tarpininkavimo paslaugų pagal 2019 m. gegužės 15 d. sutartį Nr. 28-104-2019T, ieškovė papildomai patyrė 317,01 Eur išlaidų, kurių pastaroji būtų galėjusi išvengti, jei atsakovė būtų elgusi sąžiningai ir laiku grąžinusi ieškovei be pagrindo iš jos įgytą 6 340,21 Eur sumą.

3. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad iš esmės sutinka su ieškiniu, tačiau nesutinka su lėšų grąžinimu iš karto ir teismo prašo ieškovei grąžintiną sumą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiu. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pati padarė klaidą permokėdama 6 340,21 Eur, todėl turi prisiimti jos neigiamus padarinius. Atsakovė prie tokios klaidos padarymo niekaip neprisidėjo. Ieškovė, kaip viena didžiausių Lietuvoje statybų įmonių, verslininkas, turi prisiimti savo klaidos neigiamus padarinius. Atsakovė yra smulki statybų įmonė, kuriai nuolat stinga apyvartinių lėšų. Ieškovės pagal sutartį sumokėta suma, nepastebėjus, kad tai yra permoka, buvo iš karto išleista atsakovei atsiskaitant su savo kreditoriais, todėl šios sumos skubus grąžinimas ieškovei nėra įmanomas, todėl atsakovės vadovas ieškovės prašė permokos grąžinimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė pati padariusi klaidą atlikdama permoką, su tokiu išdėstymu nesutiko ir kreipėsi į teismą. Nesutikimo dėl permokos išdėstymo 12 mėnesių laikotarpiui ieškovė niekaip nemotyvavo. Ieškovei, kurios metinės apyvartos 2020 m. sudarė 20-30 mln. Eur, 6 340,21 Eur sumos išdėstymas 12 mėnesių laikotarpiui būtų visiškai nereikšmingas ir nesukeltų jokių finansinių nepatogumų. Atsakovė nurodė, kad iš jos 2021 m. I ketvirčio pelno nuostolių ataskaitos matyti, jog atsakovės pardavimo pajamos per 3 mėn. tesudarė 17 000 Eur, o grynasis pelnas tik 7 337 Eur. Atsakovės lėšų likutis banko sąskaitoje yra 138,46 Eur. Atsakovė yra smulki įmonė, kuri nėra finansiškai pajėgi, be didesnių nepatogumų, iš karto ieškovei grąžinti permoką. Atsakovė nurodė, kad yra sudariusi rangos sutartį (3 priedas), kurios vertė 205 387,97 Eur su PVM ir kurios įvykdymo terminas 2022 m. lapkričio 18 d. Iš sutarties vykdymo atsakovė planuoja realiai sukaupti reikiamą sumą lėšų atsiskaitymui su ieškove, tačiau šios sutarties įvykdymui bei lėšų gavimui reikia laiko. Išimtinai dėl ieškovės kaltės ir klaidos atlikus permoką atsakovei, ši neturėtų būti verčiamas imtis radikalių priemonių skubiam permokos grąžinimui, kaip pvz., vėluoti išmokėti darbo užmokestį, vykdyti kitas finansines prievoles, ar išpardavinėti turtą, kas keltų grėsmę atsakovės vykdomos ūkinės veiklos stabilumui. Todėl klaidą padariusi ieškovė turėtų prisiimti to pasekmes, t.y. palaukti, kol ta klaida bus ištaisyta (permoka grąžinta) per ilgesnį laiką nesukeliant neproporcingų finansinių sunkumą už klaidą neatsakingam atsakovei. Atsakovės nuomone, 6 340,21 Eur permokos išdėstymas 12 mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis, būtų protingas, teisingas bei sąžiningas, neproporcingai nepažeistų nei vienos iš šalių interesų. Atsakovė nurodė, kad antstolis iš esmės tik parašė vieną vieno lapo raginimą sumokėti skolą bei telefonu bendravo su atsakovo vadovu. Už tokios apimties paslaugas  mokėti 317,01 Eur nebuvo nei būtina, nei protinga, todėl ieškovė turi prisiimti sau tokio nepagrįsto išlaidavimo pasekmes, kurios neturėtų būti perkeliamos atsakovei. Įvertinus ginčo esmę, jo kilimo priežastis, išdėstant teismo sprendimo įvykdymą, būtų neprotinga, neteisinga bei nesąžininga iš atsakovės priteisti procesines palūkanas bei ieškovės atstovavimo išlaidas, arba šios turi būti esmingai mažinamos.

4. Ieškovė dublike nurodė, kad ji permokos faktą nustatė ir apie tai atsakovę informavo nedelsiant, t. y. tik kiek daugiau, nei po 3 val. nuo pavedimo atsakovei atlikimo. Tuo tarpu atsakovė, teigdama, neva per šį, itin trumpą, laiko tarpą perskirsčiusi be pagrindo gautas lėšas savo kreditoriams, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Todėl atsakovės versija, esą permokos suma buvo iš karto panaudota, nepagrįsta ir neįrodyta. Atsakovė teismui pateikė esą jos sunkią finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus – 2021 m. pirmo ketvirčio UAB „Austa“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą bei 2021 m. liepos 19 d. sąskaitos išrašą, tačiau finansinės atskaitomybės dokumentuose pateikti duomenys atspindi ne šiandieninę situaciją, tačiau tą, kuri buvo Lietuvoje paskelbto itin griežto karantino laikotarpiu. Sąskaitos išrašas rodo tik vienos dienos atsakovės finansinių srautų judėjimą, kuris savaime nesudaro jokio pagrindo konstatuoti sunkią atsakovės finansinę padėtį. Išsamių duomenų, patvirtinančių aktualius finansinius pajėgumus atsakovė nepateikė. Atsakovės pateikti selektyvūs ir dozuoti dokumentai savaime nėra pakankami nei tikrajai UAB „Austa“ finansinei padėčiai nustatyti, nei tuo labiau atsakovės apyvartinių lėšų stygiui pagrįsti. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad reali atsakovės situacija galimai niekada nebuvo tokia, kokia yra aprašoma atsiliepime. Informaciniame tinklapyje Rekvizitai.lt skelbiama, kad per 2020 m. UAB „Austa“ pardavimo pajamos buvo 490 072 Eur be PVM, tuo tarpu vien tik įmonės grynasis pelnas siekė 58 283 Eur be PVM. Atsakovė taip pat turi vieną nuosavą ir vieną išperkamą arba nuomojamą transporto priemonę. Taip pat vieši duomenys patvirtina, kad, lyginant su 2019 m., per 2020 m. daugiau nei dvigubai išaugo atsakovės nuosavas kapitalas (nuo 45 232 Eur iki 103 515 Eur), taip pat ženkliai padidėjo įmonės ilgalaikis turtas (nuo 38 100 Eur iki 61 351 Eur). Šie duomenys paneigia atsakovės poziciją apie tariamai sunkią finansinę padėtį, egzistavusią permokos gavimo momentu. Atsižvelgiant į viešus atsakovės 2020 m. finansinius rodiklius, manytina, kad atsakovė, net ir turėdama apyvartinių lėšų bei galėdama nedelsiant padengti permoką, sąmoningai ignoravo tiek tiesiogiai, tiek vėliau per antstolį ieškovės inicijuotus geranoriškus bandymus susitarti dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir toks pastarosios elgesys yra visiškai nepateisinamas bei nesuderinamas su sąžininga šalių dalykine praktika. Todėl atsakovės prašymas išdėstyti permokos grąžinimą 12 mėnesių laikotarpiui yra nepagrįstas ir laikytinas pažeidžiančiu ieškovės teisėtus lūkesčius bei ribojančiu efektyvią pažeistų teisių gynybą. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad nuo permokos atsakovei pervedimo momento vien iki šio dubliko pateikimo teismui dienos jau praėjo beveik 11 mėnesių, tai reiškia, kad atsakovė, pripažindama permokos gavimo faktą bei suvokdama, jog neišvengiamai turės šią sumą grąžinti ieškovei, iš esmės turėjo pakankamą ir jos pačios deklaruojamus lūkesčius atitinkantį laiko tarpą sukaupti visą reikiamą sumą ar bent jau didžiąją jos dalį, taip pat turėjo visas galimybes geranoriškai grąžinti bent dalį permokos. Tačiau atsakovė to nepadarė, todėl jokiu būdu dėl permokos grąžinimo atsirandantys neigiami nesąžiningo UAB „Austa“ elgesio padariniai negali būti perkelti ieškovei. Ieškovės nuomone, nėra jokio pagrindo mažinti ieškovės dėl tarpininko pasitelkimo patirtus nuostolius, taip pat už teisinės pagalbos paslaugas patirtas išlaidas, kaip ir mažinti ieškovei priteistinas procesines palūkanas.

5. Atsakovė triplike nurodė, kad šalys yra toje pačiose statybų srityje veikiantys subjektai, konkurentai Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neteikia papildomos komerciškai jautrios informacijos apie jos finansinę padėtį, piniginių lėšų srautus, konkrečius kreditorius, kuriems ieškovo permoka buvo panaudota, debitorius ir t.t. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė neva tą pačią dieną buvo informuota apie per klaidą pervestas lėšas ir paprašė jas grąžinti, nes ieškovės su ieškinio 11 priedu pateiktas elektroninis laiškas nurodo tik jo išsiuntimo, bet ne gavimo datą. Atsakovė nėra įsipareigojusi nuolatos tam tikrais intervalais tikrinti savo elektroninio pašto dėžutės. Su 2020 m. rugsėjo 29 d. elektroniniu laišku atsakovė susipažino gerokai vėliau, atitinkamai ir apie per klaidą gautą permoką sužinojo gerokai vėliau negu ji buvo atlikta, t.y. po šių lėšų panaudojimo atsakovės kreditoriams. Atsakovės nuomone, su atsiliepimu į ieškinį pateikti įrodymai yra pakankami teismui įsitikinti sunkia atsakovės turtine padėtimi. Atsakovė su atsiliepimu teismui pateikė paskutinius tuo metu turėtus finansinius duomenis 2021 m. I ketvirčiui. Su tripliku atsakovė teikia balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis 2021 m. liepos 31 d. dienai. Iš teikiamų dokumentų matyti, kad atsakovė dirba nuostolingai, nuostolis 2021 m. liepos 31 d. dienai yra 4 831 Eur, taigi, įmonės padėtis, lyginant su 2021 m. kovo 31 d. dar pablogėjo, įmonė nebedirba pelningai. Balanso duomenys per šį laikotarpį esmingai nepasikeitė, t. y. įmonėje sumažėjo gautinų sumų, tačiau padaugėjo atsargų. Bendrai turto sumažėjo nuo 200 798 Eur iki 149 816 Eur. Dėl Covid-19 pandeminės situacijos Lietuvoje, atsakovė buvo įtraukta į sąrašą įmonių, kurioms pateikus prašymą yra taikomos mokestinės pagalbos priemonės, kas vėlgi patvirtina, kad atsakovė buvo ir yra susidūrusi su rimtais finansiniais iššūkiais. Tuo tarpu ieškovė savo dublike remiasi senesniais ir neaktualiais 2019, 2020 m. finansiniais duomenimis, buvusiais prieš karantiną. Ieškovė savo dublike nieko nepasisako dėl atsiliepimo argumentų (t.y. iš esmės su jais sutinka), kad jos pačios finansinė padėtis yra gera, kad 30 mln. Eur metines apyvartas siekiančiai ieškovei 6 340,21 Eur sumos grąžinimo išdėstymas 12 mėnesių laikotarpiui (kaip ikiteisminėje stadijoje tą siūlė atsakovės vadovas ir su kuo ieškovas nemotyvuotai nesutiko) yra visiškai mažareikšmis, kad pati ieškovė padarė klaidą atsakovei permokėdama 6 340,21 Eur, atsakovė prie tokios klaidos padarymo niekaip neprisidėjo. Atsakovės nuomone, teismas, spręsdamas dėl permokos grąžinimo išdėstymo, turi vertinti ne tik ieškovės bei atsakovės turtinę padėtį, tačiau ir kitas jau paminėtas aplinkybes, kurių ieškovė neginčija, t. y. aplinkybes dėl permokos atsiradimo priežasčių (jog tai išimtinai ieškovės klaida), dėl ieškovės nenoro ginčo spręsti taikiai be teismo ir permokos grąžinimą išdėstyti kaip tą siūlė atsakovės vadovas. Atsakovės teigimu, ieškovės argumentas, kad atsakovė turėjo laiko sukaupti lėšų permokos grąžinimui ir ją ar jos dalį grąžinti yra nepagrįstas ir spekuliatyvus. Kaip nurodyta atsiliepime, atsakovė permoką planuoja grąžinti iš vykdomos sutarties, kurią planuoja įvykdyti iki 2022 m. lapkričio 18 d. Jokių objektyvių argumentų ar įrodymų, kad tiek ieškovė negali laukti, nepateikta. Atsakovės nuomone, ieškovė eskaluoja konfliktą ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, nors dar 2020 m. lapkričio 10 d. elektroniniu laišku ieškovei buvo siūloma permoką grąžinti darbais arba per 12 mėnesių pirmą įmoką padarant 2020 m. gruodžio 1 d. Jei ieškovė būtų sutikusi su šiuo pasiūlymu, didžiąją dalį lėšų jau būtų gavusi ir visa permoka jam būtų grąžinta iki šių metų gruodžio 1 d. nepatiriant papildomų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas

konstatuoja:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

     Dėl nepagrįsto praturtėjimo sumos, išlaidų bei palūkanų priteisimo

6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. birželio 8 d. ieškovė ir atsakovė sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti rangos sutartyje numatytus darbus Reformatų skvero objekte, adresu Pylimo g., Vilniuje, o ieškovė - atsiskaityti už laiku ir tinkamai atliktus darbus. 2020 m. rugsėjo 28 d. susitarimu ieškovė ir atsakovė nutraukė rangos sutartį bei išsprendė kitus tarpusavio įsipareigojimus, tame tarpe, kad likusi atsakovės neatliktų darbų dalis perduodama kitam rangovui, o atsakovei sumokama tik už faktiškai pastarosios atliktus ir ieškovės priimtus darbus pagal rangos sutartį 13 526,92 Eur. 2020 m. rugsėjo 29 d. 12:08:46 ieškovė pervedė atsakovei 13 526,92 Eur sumą. Atlikus pavedimą ieškovė nustatė, kad padarė 6 340,21 Eur permoką. Šios aplinkybės atsakovė neginčijo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 6 340,21 Eur nepagrįsto praturtėjimo suma (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).

7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės atstovo paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad nustačiusi permokos faktą, apie tai 2020 m. rugsėjo 29 d. 15:34: val. elektroniniu paštu ieškovė nedelsiant informavo atsakovę ir paprašė šią sumą grąžinti. Ieškovė 2020 m. spalio 5 bei 2020 m. spalio 19 d. pateikė reikalavimus atsakovei dėl permokėtos sumos grąžinimo. Atsakovei prievolės nevykdant, ieškovė kreipėsi į M. D. dėl paslaugų suteikimo. Remiantis šalių atstovų paaiškinimais teismo posėdyje, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 10 d. antstolis M. D. kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu geranoriškai grąžinti permoką. 2020 m. lapkričio 10 d. elektroniniu paštu atsakovė pateikė variantus dėl be pagrindo gautų sumų grąžinimo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pagal 2019 m. gegužės 15 d. sutartį Nr. 28-104-2019T sumokėjo antstoliui 317,01 Eur. Minėtos išlaidos patirtos dėl atsakovei nepagrįstai pervestos sumos išieškojimo pastarajai atsisakant ją grąžinti.  

8. Byloje nustatyta, kad atsakovė nepagrįstai ieškovės jai per klaidą pervestų sumų negrąžina. Siekdama išieškoti minėtą sumą ieškovė surašė atsakovei elektroninį laišką, dvi pretenzijas ragindama grąžinti nepagrįstai pervestas sumas. Atsakovei minėtų veiksmų neatlikus, ieškovė pagal tarpininkavimo sutartį kreipėsi į antstolį. Tarpininkavimo sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta siekiant užtikslinti įsiskolinimų grąžinimą ne teismo tvarka, netaikant priverstinio pobūdžio priemonių. Tarpininkavimas vykdant turtines prievoles apima priemones, kuriomis siekiama, kad skolininkas gera valia įvykdytų turtinę prievolę ar kad kitais teisėtais būdais būtų patenkintas kreditoriaus turtinis reikalavimas. Iš bylos duomenų matyti, kad po antstolio raginimo atsakovė pateikė atsakymą dėl prievolės vykdymo sąlygų.  

9. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kelis kartus ragino atsakovę grąžinti lėšas, tačiau į minėtus raginimus atsakovė nereagavo, todėl ieškovės tolesni veiksmai kreipiantis į antstolį prašant tarpininkauti išieškant skolą laikytini protingais ir pagrįstais. Nagrinėjamu atveju nepaisant to, kad ieškovė turi teisinį išsilavinimą turinčius darbuotojus, ji taip pat turi teisę kreiptis į kitus asmenis dėl lėšų išieškojimo ne ginčo tvarka, nes ieškovė turi teisę savo nuožiūra pasirinkti teisinės gynybos būdus.

10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. apelianto neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas – nepagrįstai pervestų lėšų negrąžinimas), padaryta žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovės patirtos išlaidos pripažintinos susijusiomis priežastiniu ryšiu su atsakovės neveikimu. Ieškovės prašomos priteisti 317,01 Eur išlaidos patirtos po to, kai ieškovė paragino grąžinti lėšas ir atsakovė nesiėmė jokių veiksmų minėtam įsipareigojimui įvykdyti. Įvertinus paminėtas aplinkybes, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo aspektu minėtos išlaidos negali būti vertinamos kaip neteisėtos ir nepagrįstos. 

11. Atsakovė teigia, kad išlaidos yra neprotingo dydžio, tačiau minėtą argumentą, kaip ir argumentą dėl jų nepagrįstumo, atsakovė grindžia vien subjektyvaus pobūdžio teiginiais. Atsakovė nagrinėjamu atveju neargumentavo, kokio dydžio ne teisminio išieškojimo išlaidos galėtų būti laikomos pagrįstomis. Bylos duomenis nustatyta, kad antstolis M. D. 2020 m. lapkričio 10 d. surašė siūlymą vykdyti prievolę, bendravo su atsakovės atstovu telefonu, 2020 m. gruodžio 2 d. išsiuntė atsakovei raginimą apmokėti sumą pažymėdamas, kad ieškovės atstovas sutinka ją išdėstyti 3 mėnesių laikotarpiui. Taigi, antstolis, vykdydamas tarpininkavimo paslaugas kelis kartus ragino atsakovę įvykdyti prievolę, bendravo su ieškovės atstovu dėl galimo skolos išdėstymo. Antstolio atlyginimas už minėtas paslaugas sudaro 261,99 Eur, PVM mokestis – 55,02 Eur. Atsakovė niekaip nepagrindė argumento, kad antstolio atlyginimas už paslaugas yra neprotingai didelis. Nagrinėjamu atveju svarbią reikšmę turi ir tai, kad atsakovė prievolės grąžinti nepagrįstai pervestą sumą neginčija, tik delsia ją įvykti. Tokį elgesį atsakovės atstovas įvardijo kaip gynybinę poziciją, tačiau neįvardijo, nuo kokių ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovė ginasi.

12. Apibendrinant, darytina išvada, kad ieškovė įrodė civilinės atsakomybės sąlygas, todėl yra pagrindas jai priteisti iš atsakovės 317,01 Eur turtinės žalos atlyginimą, kuris nelaikytinas nepagrįstai dideliu (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

13. Ieškovė prašė priteisti 6 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė prašė, atsižvelgiant į ginčo esmę, kilimo priežastis,   mažinti minėtas palūkanas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019, 28, 29 punktai). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti palūkanos nėra netesybos, priešingai, jų paskirtis – skatinti skolininką vykdyti sprendimą. Todėl nėra teisinio pagrindo jas mažinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (6 657,22 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

      Dėl priteistinų sumų išdėstymo

14. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 4 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006, kt.). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K–3–68/2004). Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1572-516/2016, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-4340-656/2017 ).

15. Atsakovė prašymą dėl sprendimo išdėstymo grindė tuo, kad 6 340,21 Eur suma buvo pervesta dėl ieškovės klaidos, už kurią atsakovė nėra atsakinga. Vertinant minėtą argumentą pažymėtina, kad teismo sprendimo priėmimas ir klausimas dėl jo išdėstymo šioje byloje yra sąlygotas ne tos aplinkybės, kad ieškovė nepagrįstai pervedė aukščiau nurodytą sumą, bet to, kad atsakovė nepagrįstai per beveik vienerių metų laikotarpį jos negrąžina, nors prievolės ją gražinti neginčija. Todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė nepagrįstai pervesdama lėšas dėl savo kaltės padarė klaidą, dėl kurios ji pati atsakinga, sprendžiant dėl teismo sprendimo išdėstymo yra teisiškai nereikšmingi.

16. Atsakovė taip pat nurodo, kad šalys yra konkurentės, dirbančios toje pačioje rinkoje, ieškovė yra viena didžiausių Lietuvoje statybų įmonių, tuo tarpu atsakovė – smulki statybų įmonė, kuriai nuolat stinga apyvartinių lėšų. Atsakovė nurodė, kad ieškovės sumokėta suma nepastebėjus, kad tai yra permoka, iš karto buvo pervesta atsiskaitant su kreditoriais. Vertinant pastarąjį argumentą pažymėtina, kad jis, viena vertus, yra neįtikinamas, nes įmonei esant mažai, jai nuolat stingant apyvartinių lėšų labiausiai manytina būtų gerai žinoma apie gautinas įplaukas, todėl nepagrįstų įplaukų faktas turėtų būti aiškiai pastebimas. Kita vertus, atsakovė jokiais papildomais (rašytiniais) įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad be pagrindo gautas lėšas iš karto pervedė kitiems kreditoriams, todėl minėta aplinkybė laikytina deklaratyvi ir neįrodyta (CPK 185 straipsnis). Ieškovei iškėlus abejones dėl minėtos aplinkybės pagrįstumo, atsakovė turėjo pateikti papildomus įrodymus jai pagrįsti, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi atsakovės atstovo paaiškinimai, kad tai nebuvo padaryta siekiant neatskleisti komerciškai jautrios informacijos apie įmonės finansinę padėtį, piniginių lėšų srautus, konkrečius kreditorius, kuriems ieškovės permoka buvo panaudota, debitorius ir t.t., nes atsakovė turi teisę pasirinkti įrodinėjimo priemones, o pasirinkusi neteikti papildomų įrodymų - prisiimti riziką dėl to, kad atitinkamos aplinkybės gali būti laikomos neįrodytomis (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis).

17. Pagal bylos duomenis, atsakovė dar 2020 m. lapkričio mėnesį sutiko dengti įsiskolinimą dalimis,  tačiau iki šiol nėra pervedusi jokios įmokos. Tokį elgesį atsakovė pateisina aplinkybe, kad ieškovė nesutiko su skolos išdėstymu 12 mėnesių. Tačiau, nepaisant to, ar ieškovė sutiko, ar nesutiko su sumos mokėjimo išdėstymu, atsakovė neginčija prievolės grąžinti be pagrindo pervestą sumą, todėl jos elgesys beveik metus laiko nevykdyti prievolės iš esmės yra piktnaudžiavimu teise. Toks elgesys sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad netgi išdėsčius mokėjimus atsakovė gali vengti juos vykdyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad išdėsčius mokėjimus ir atsakovei jų nevykdant, ieškovei galėtų būti išduotas vykdomasis raštas tik dėl tų sumų, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, išieškojimo. Taigi, bylos duomenys suponuoja manymą, kad nepagrįstai atsakovei išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, būti pažeisti ieškovės interesai ir teisėti lūkesčiai.

18. Taip pat pažymėtina, jog atsakovės nurodyti argumentai bei pateikti epizodiniai finansinės atskaitomybės dokumentai, vienos dienos banko sąskaitos išrašas nepagrindžia, kad jos turtinė padėtis yra itin sunki. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji neturi ir/ar negali panaudoti turimo turto (jo vertė pagal 2021 m. liepos 31 d. balanso duomenis yra 149 816 Eur) įsipareigojimams vykdyti. Aplinkybė, kad atsakovė nori suteikti prioritetą įsipareigojimams ne ieškovei, bet kitiems subjektams, nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovės nurodoma aplinkybė dėl jos finansinės būklės pablogėjimo dėl COVID-19 pandemijos negali būti pakankama priežastis sprendimo vykdymo išdėstymui, nes, kaip nurodė pati atsakovė, ji siūlė grąžinti įsiskolinimą dalimis tokiu būdu pripažindama, kad turi galimybes jį vykdyti, tačiau iki šiol pareigos grąžinti nepagrįstai pervestas lėšas nevykdo. Todėl sprendimo išdėstymas 12 mėnesių ar net trumpesniam terminui atsakovei suteiktų nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę, nes nepagrįstai delsusi grąžinti permokėtą sumą nuo 2020 m. lapkričio mėnesio, atsakovė įgytų teisę visiškai atsiskaityti su ieškove tik per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo. Tokiu atveju būtų ignoruojami atsakovės įsipareigojimai ir ieškovei perkeliama atsakovo veiklos finansavimo našta (žr. palyginimui Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1623-661/2021).

19. Taigi, įvertinus atsakovės nurodytus argumentus, pateiktus dokumentus bei nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė nenurodė ir nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą bei protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo principų. Todėl atsižvelgiant į minėtą, į aktualią teismų praktiką sprendžiant analogiško pobūdžio klausimus (žr. Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1050-924/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1623-661/2021 ir kt.) atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185, 284 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad iš viso patyrė 1 930,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 200 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 1 730,30 Eur (su PVM) advokato ir advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos (2021 m. liepos 29 d. mokėjimas pagal 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą; 2021 m. rugsėjo 17 d. mokėjimas pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą). Ieškovės pateiktose teisinių paslaugų ataskaitose nurodyta, kad suteiktos paslaugos sudarė: ieškinio rengimas, derinimas (7,40 val.), ieškinio reikalavimus pagrindžiančių įrodymų rinkimas (1,2 val.), bylos medžiagos analizė (1.8 val.), atsiliepimo analizė ir dubliko rengimas, derinimas (2,6 val.).

21. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai yra nepagrįstai didelės, neatitinka bylos sudėtingumo, ieškovės ieškinys yra 6 lapų, tačiau dviejuose jų detaliai aprašomos faktinės aplinkybės, byloje nekilo ginčo dėl prievolės grąžinti nepagrįstai pervestą sumą. Vertinant minėtus atsakovės atstovo argumentus visų pirma pažymėtina, kad ieškovė neturi prievolės pasirinkti atsakovės nuomonę atitinkantį ieškinio faktinių aplinkybių ar teisinių argumentų dėstymo būdą. Ieškovė gali ginti savo teises jos pasirinktu būdu, tame tarpe spręsti, kokias teisiškai reikšmingas aplinkybes, kokiu būdu dėstyti ieškinyje. Antra, kaip matyti iš bylos eigos, atsakovė sutiko tik su reikalavimu priteisti nepagrįstai pervestą sumą, kitoje dalyje reikalavimus ginčijo. Nagrinėjamoje byloje skirstant bylinėjimosi išlaidas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad atsakovė sutiko su reikalavimu dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes netgi atsakovei sutinkant su minėtu reikalavimu, tačiau jo nevykdant, byla šioje dalyje buvo nagrinėjama dėl ko ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias turi atlyginti atsakovė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 (LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyti maksimalūs advokato maksimalūs dydžiai už teisinę pagalbą. Ieškovė pateikė į bylą sąskaitas už teisines paslaugas, darbų ataskaitas, kuriose nurodyta šioje byloje atliktų teisinių paslaugų pobūdis, trukmė bei įkainiai. Atsižvelgiant į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus ieškovės atstovo procesinius veiksmus ir jų kiekį (parengtas ieškinys, dublikas), į aplinkybę, kad nagrinėjant bylą buvo surengtas teismo posėdis, kuriame dalyvavo ieškovės atstovas (posėdžio trukmė 41 min.), taip pat į tai, kad minėta teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už tokias teisines paslaugas, įvertinus tai, kad sąskaitose už teisines paslaugas išsamiai nurodytas teisinių paslaugų susidarymo pobūdis, teismas, vadovaujantis teismų praktika sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-38-186/2018), konstatuoja, kad mažinti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Taigi, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1 930,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 5 Eur suma, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

            Priteisti ieškovei UAB „Eikos statyba“, į.k. 125956142, iš atsakovės UAB „Austa“, į.k. 3045488488, 6 340,21 Eur nepagrįsto praturtėjimo sumą, 317,01 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų palūkanas už priteistą (6 657,22 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 15 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 930,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

           Teisėja                                                              Ieva Pluirienė