Civilinė byla Nr. e2A-2338-562/2023
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04019-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei J. S. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, tretieji asmenys – P. L. (P. L.), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti ab initio (nuo pradžios) negaliojančia atsakovės J. S. (toliau – ir atsakovė) surašytą 2021 m. spalio 7 d. Deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (-jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 ir priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad S. S. 2013 m. balandžio 1 d. Sutikime nurodė, kad jis neprieštarauja, jog jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), būtų pastatytas ir įregistruotas gyvenamasis namas 1A1/m (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), P. L. vardu (toliau – ir 2013 m. balandžio 1 d. Sutikimas). P. L. 2013 m. lapkričio 25 d. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, nurodė, kad jis užbaigė gyvenamojo namo (vieno buto) II gr. nesudėtingo, naujos statybos statinio (duomenys neskelbtini) statybą (1.1. punktas). Taip pat, pastačius Namą buvo atlikti jo kadastriniai matavimai, kurių pagrindu buvo suformuota 2013 m. lapkričio 8 d. kadastrinių matavimų byla, kurią parengė UAB „Statikada“ matininkė D. B. (matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadastrinės bylos 1A formoje nurodyta, kad šio statinio statybos pradžios metai yra 2013 m., o pabaigos metai – 2013 m. Statinys kadastrinių matavimų atlikimo dieną yra 100 proc. baigtumo. Nurodė, kad 2015 metais P. L. perleido jai turtinės nuosavybės teises į Namą bei 2015 m. kovo 9 d. išdavė sutikimą (toliau – 2015 m. kovo 19 d. Sutikimas), kuriuo nurodė, kad jis, turėdamas 2013 m. balandžio 1 d. S. S. sutikimą, pradėjo Namo statybas S. S. priklausančiame Žemės sklype bei kad sutinka, jog visas statybas užbaigtų ir deklaraciją dėl statybos užbaigimo užpildytų ir visus reikiamus dokumentus parengtų ir pateiktų valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui A. B., bei sutinka, kad šis Namas nuosavybės teise būtų įregistruotas A. B. vardu. Paaiškino, kad, siekdama išviešinti savo, kaip savininkės, teises į Namą, 2021 m. spalio 6 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kurio prašė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jos nuosavybės teises. VĮ Registrų centras, susipažinęs su ieškovės pateiktu prašymu ir viešajame registre atliktais įrašais, nusprendė jį atmesti, kadangi į minėtą Namą 2021 m. spalio 11 d. įregistruotos atsakovės J. S. nuosavybės teisės 2021 m. spalio 7 d. Deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ginčijama deklaracija) pagrindu, o dokumentai, patvirtinantys, kad ginčijama deklaracija yra panaikinta, pripažinta neteisėta ar kitokiu būdu pripažinta netekusia galios, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikti. Pagal atsakovės VĮ Registrui centrui pateiktą ginčijamą deklaraciją, atsakovė yra Namo statytoja ir savininkė. Šioje deklaracijoje ji nenurodo jokių duomenų nei apie rangovą bei apie statybos vadovą, nei apie statinio statybos techninės priežiūros vadovą, tačiau expressis verbis (tiesiogiai) nurodo, kad šio statinio statytoja yra atsakovė. Įvertinus viešai pateiktus duomenis ir išreikalautus įrodymus, matyti, kad atsakovė jokių statybos darbų, susijusių su Namo statyba neatliko. Tai, kad atsakovė nebuvo ir nėra šio Namo statytoja, patvirtina ir tas faktas, kad atsakovė kartu su ginčijama deklaracija inter alia (be kita ko) VĮ Registrų centrui pateikė 2013 m. lapkričio 8 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurią sudarė D. A., matininko 2011 m. gegužės 17 d. kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). T. y. ji pateikė tą pačią bylą, kuri buvo sudaryta, kai šio Namo savininku buvo P. L., kuris surašė 2013 m. lapkričio 25 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagal 2013 m. lapkričio 8 d. kadastrinių matavimų bylą, kurią parengė UAB „Statikada“ matininkė D. B. (matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Analizuojanti viešai prieinamus duomenis, nustatyta, kad D. B. (matininkė, nurodyta tuo metu, kai Namo savininkas buvo P. L.) ir D. A. (matininkė, nurodyta, tuo metu, kai atsakovė pateikė ginčijamą deklaraciją) yra vienas ir tas pats asmuo. Iš to seka, kad atsakovė nebuvo ir negalėjo būti šio Namo statytoja, nes Namas dar 2013 metais buvo pastatytas, o statybos baigtumas tuo metu jau buvo 100 proc. Pažymėjo, kad niekada jokia forma ir jokiais būdais neperdavė nuosavybės teisių į Namą atsakovei.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
4. Atsakovė pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ji su sutuoktiniu S. S. bendrą ūkį veda nuo 2013 metų pavasario, planavo kurti šeimą, todėl susitarė, kad sutuoktinis į šeimos būsto statybas investuos savo turimą Žemės sklypą, o Namas jame bus statomas jos lėšomis. Šis susitarimas buvo įgyvendintas – Namas buvo pastatytas bei jame ji su sutuoktiniu gyvena nuo pat Namo statybos pabaigos, 2013 metų spalio mėnesio, iki pat šios dienos, taip pat kaip ir santuokoje gimę trys jų mažamečiai vaikai. Paaiškino, kad jos sutuoktinis ir ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri abiejų sutuoktinių bendru sutarimu buvo nutraukta 2012 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu. Pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas, jos sutuoktiniui atiteko santuokoje įgytas turtas natūra (įskaitant ir Žemės sklypą, kuriame buvo pastatytas Namas), o ieškovei nustatyta 300 000 Lt piniginė kompensacija, kuri turėjo būti sumokėta ieškovei per 1 metus po santuokos nutraukimo. Kadangi jos sutuoktinis neturėjo finansinių galimybių išmokėti ieškovei nurodytą kompensaciją, todėl ieškovė dėl jos priverstinio išieškojimo kreipėsi į antstolius. Vykdomojoje byloje Nr. 0035/19/00252 priverstine tvarka buvo parduodamas jos sutuoktiniui priklausęs Žemės sklypas (ant kurio ir yra pastatytas Namas), kurį iš varžytynių įsigijo ji pati, tuo tik patvirtindama savo nuosavybės teises į Namą. Pažymėjo, kad Namas buvo statomas ūkio būdu, taip pat nuo statybos pabaigos praėjo nemažas laiko tarpas, todėl ji savo nuosavybės teisę į Namą bei faktinį gyvenimą jame visą nurodytą laiką gali pagrįsti teikiamais elektroniniais laiškais, kurie pagrindžia statybinių medžiagų, namų apyvokos daiktų, kitų prekių užsakymus ir įsigijimą bei pristatymą būtent Namo adresu. Jokie kiti tretieji asmenys (įskaitant ir pačią ieškovę) niekada neturėjo ir šiai dienai neturi jokių teisių į Namą, o apie P. L.2015 m. kovo 19 d. ieškovei išduotą Sutikimą tapo žinoma tik gavus šį ieškinį. Pareikštu ieškiniu bei, galimai, suklastotais dokumentais ieškovė akivaizdžiai siekia pasisavinti jai nepriklausantį turtą (Namą). Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė neįgijo nuosavybės teisės į Namą ne tik dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo, tačiau ir dėl tos priežasties, kad P. L. niekada nebuvo Namo savininku – P. L. Namo nestatė nei savo jėgomis, nei rangovų pagalba, statybinių medžiagų nepirko ir savo lėšų, į Namo statybas niekada neinvestavo. Namas nuo pat jo statybų pradžios buvo statomas išimtinai jos lėšomis. Todėl P. L., nebūdamas Namo savininku, neturėjo teisės sudaryti jokio sandorio, susijusio su Namo disponavimu, ir toks sandoris laikomas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms.
6. Ieškovė atsiliepime į prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė jo netenkinti.
7. Trečiasis asmuo P. L. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
8. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad nurodė, kad Namo nestatė, tačiau ketino jį pirkti – kai Namas jau buvo pastatytas. Buvo pasiūlytas variantas jį įsiregistruoti, pateikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą bei įsirengti pagal savo poreikius. Taigi, 2013 m. lapkričio 25 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 atspindi susitarimą, pagal kurį jis turėjo Namą nupirkti, jei jis būtų įregistruotas. Tačiau VĮ Registrų centras 2013 m. lapkričio 26 d. atsisakė įregistruoti Namą, kadangi Žemės sklypui nebuvo suteiktas adresas. Iš VĮ Registrų centro 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo jis sužinojo, kad Žemės sklypui buvo pritaikytas areštas, dėl to Namą pirkti atsisakė. 2015 m. jam pradėjo skambinėti ieškovės sutuoktinis ar sugyventinis, gąsdino, kad 2013 metais jo pasirašyti dokumentai yra suklastoti, kad jis turės nemalonumų teisme, darbovietėje. Buvo pasiūlyta susitikti. Susitikimas paskirtas (duomenys neskelbtini), antstolių kontoroje. Antstolių kontoroje oficialiai apsirengęs vyras atnešė pasirašyti dokumentus, kurių turinio dėl streso jis nesuprato, tiesiog pasirašė, nes nenorėjo turėti problemų. Pažymėjo, kad neturėjo nei laiko, nei galimybės pasikonsultuoti dėl jam pakištų pasirašyti dokumentų. Jam buvo aiškinama, kad pateikti pasirašyti dokumentai tik skirti patvirtinti, kad jis neturės pretenzijų ieškovei dėl Namo, o su Žemės sklypo savininku bus tariamasi atskirai. Pažymėjo, kad 2015 m. kovo 19 d. Sutikimo ir Susitarimo nerengė, jų turinys jam buvo pateiktas, o parašas išgautas psichologiniu spaudimu.
9. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė dėl jo pagrįstumo spręsti savo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės išdėstyti argumentai, jog P. L. buvo Namo statytojas ir savininkas yra atmestini kaip nepagrįsti. Jokių įrodymų, kad P. L., o juo labiau ieškovė, buvo Namo statytoju ar savininku, į bylą nepateikta. Priešingai, P. L. atsiliepime nurodė, kad Namo nestatė, o tik ketino jį pirkti, jeigu jis būtų įregistruotas. Pažymėjo, kad atmeta kaip neįrodytus P. L. nurodytus argumentus, kad 2015 m. kovo 19 d. Sutikime ir Susitarime jo parašas buvo išgautas psichologiniu spaudimu. Sprendė, kad tiek 2015 m. kovo 19 d. Sutikimas, tiek 2015 m. kovo 19 d. Susitarimas yra niekiniai, nesukuriantys ieškovei jokių teisinių pasekmių. Atkreipė dėmesį, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaryti notarine forma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalis), tačiau toks sandoris dėl Namo sudarytas nebuvo. Ieškovės atstovo nurodyti argumentai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog turėjo piniginių lėšų Namo statybai, neturi reikšmės, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu buvo grindžiamas ieškinys. Būtent ieškovo pareiga yra nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką. Atsakovės į bylą pateiktos fotonuotraukos apie Namo statybas, apie gyvenimą jame, 2013 m. lapkričio 8 d. Namo kadastrinių matavimų byla, 2013 metų el. susirašinėjimas su matininke D. B. dėl Namo kadastrinių matavimų, 2013 m. rugpjūčio 21 d. (2020 m. gruodžio 8 d.) elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su Lesto dėl elektros teikimo Namui, el. laiškai, kuriais atsakovė užsakė medžio plokštes iš įmonės UAB „Lemora“, įvairių įmonių teiravosi dėl laiptų pagaminimo kainų, teiravosi dėl dušo kabinos stiklų pagaminimo kainų, langų pagaminimo, vandentiekio, šildymo įrengimo, susirašinėjo su vandens filtrų tiekėjais dėl naujo komercinio pasiūlymo, ir pan. patvirtina, kad atsakovė yra Namo statytoja, gyvena ir naudojasi Namu nuo 2013 metų.
12. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad, kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, iš ieškovės atsakovei priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 47 Eur žyminio mokesčio už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą padavimą bei 4 477 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Taip pat iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui P. L. , t. y. 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą dalyje, kuria iš jos trečiajam asmeniui P. L. priteistos 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – trečiojo asmens P. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti; 2) Priteisti jai iš trečiojo asmens P. L. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
14. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad patikslintas ieškinys buvo grindžiamas trečiojo asmens sudarytais sandoriais: (i) S. S. 2013 m. balandžio 1 d. Sutikimu, išduotu trečiajam asmeniui P. L.; (ii) trečiojo asmens P. L. sudaryta ir pasirašyta 2013 m. lapkričio 25 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; (iii) 2013 m. lapkričio 8 d. kadastrinių matavimų byla, kurią turėjo P. L. ir kurią jis su kitais aukščiau nurodytais dokumentais 2013 m. gruodžio 10 d. teikė VĮ Registrų centrui, taip išviešindamas save kaip turtinių teisių savininką; (iv) 2013 m. gruodžio 11 d. VĮ Registrų centras Vilniaus filialo sprendimo Nr. VILRS-2367 kopiją, iš kurios turinio matyti, kad P. L., būdamas Namo savininku, teikė dokumentus VĮ Registrų centrui dėl daiktinių teisių išviešinimo; (v) 2015 m. kovo 19 d. trečiojo asmens P. L. vienašaliu sandoriu – Sutikimu, išduotu ieškovei dėl turtinių teisių į Namą perleidimo. Pažymėjo, kad ji neturėjo pagrindo abejoti trečiojo asmens P. L. sąžiningumu, nes jis pateikė eilę dokumentų, patvirtinančių jo, kaip Namo savininko, statusą. Tuo tarpu tik 2023 metais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tikėtina suderinęs poziciją su atsakove ir jos sutuoktiniu (nes šie proceso dalyviai patvirtino vienas kitą pažįstantys), trečiasis asmuo P. L. pateikė jai siurprizinę poziciją, teigdamas, kad jis nebuvo Namo savininku bei kad jo 2015 m. kovo 19 d. sudaryti sandoriai yra niekiniai, nes jie sudaryti naudojant psichologinį spaudimą ir grasinimus. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas trečiojo asmens argumentus, kad jo atžvilgiu sudarant 2015 m. kovo 19 d. sandorius prieš jį buvo panaudotas psichologinis smurtas ir grasinimai, turėjo įvertinti bei spręsti, jog šis asmuo neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl P. L. sudarytų 2015 m. kovo 19 d. sandorių kaip niekinių inter alia (be kita ko) apima šio asmens nesąžiningumo konstatavimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ar nesąžiningas, neteisėtai elgęsis asmuo, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlygimą. Akcentavo, kad ginčijamas sprendimas, priteisiant bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokių motyvų pagrindu jis priteisia bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, neanalizavo ar yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kai savo sprendime konstatavo, jog trečiojo asmens argumentai dėl sudarytų jo sandorių ydingumo, panaudojant grasinimus ir psichologinį smurtą yra atmesti, neanalizavo trečiojo asmens veiksmų iki šių sandorių sudarymo (deklaracijos surašymo, kadastro bylos sudarymo, šių dokumentų teikimo VĮ Registrų centrui dėl išviešinimo, t. y. elgesio kaip turto savininko).
15. Trečiasis asmuo P. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
16. Trečiasis asmuo P. L. atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, pačios ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, ieškovės elgesys nuo 2015 metų (2015 m. kovo 19 d. Sutikimo pasirašymo dienos) iki 2021 metų (bandymo registruoti Namą dienos), aiškiai nurodo, kad ieškovė gerai žinojo, kas yra Namo statytojas bei kad Namas yra gyvenamas. Be to, ieškovė, atstovaujama kvalifikuoto teisininko, neabejotinai žinojo, kad 2015 m. kovo 19 d. Sutikimas ir Susitarimas yra niekiniai, tiek dėl jų formos, tiek dėl šalių valios trūkumų. Ieškovei buvo žinoma jo pozicija dėl šių raštų, buvo žinoma, kad jis Namo nestatė, todėl jokios siurprizinės situacijos byloje neatsitiko. Pažymėjo, kad ieškovės ir S. S. santuoka nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimu. Nuo santuokos nutraukimo proceso iki šios dienos ieškovė ir S. S. aktyviai dalyvavo vykdymo procese (vykdomoji byla prijungta prie nagrinėjamos bylos). Apeliantė niekur ir niekaip nepaaiškina, kodėl ji, būdama Namo savininke dar nuo 2015 m. kovo 19 d., jame negyveno, niekaip savo teisių nerealizavo, Namo nevaldė ir juo nesinaudojo iki pat šios dienos. Ieškovė, nebūdama statytoja, niekinių dokumentų pagrindu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, todėl visos pasekmės dėl tokio jos elgesio tenka būtent jai, tame tarpe ir pareiga atlyginti byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria trečiajam asmeniui priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl faktinių aplinkybių
22. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4507-101/2012 ieškovės A. B. ir atsakovės sutuoktinio S. S. santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu (e. bylos 1 t., b. l. 68-69). S. S. šalių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsipareigojo už jam natūra atitekusį santuokos metų įgytą turtą sumokėti ieškovei 300 000 Lt piniginę kompensaciją per 1 metus po santuokos nutraukimo (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punktas). Atsakovė prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad S. S. neturėjo finansinių galimybių išmokėti ieškovei nurodytą kompensaciją, todėl ieškovė kreipėsi dėl jos priverstinio išieškojimo (vykdomosios bylos Nr. 0035/19/00252).
23. S. S. 2013 m. balandžio 1 d. Sutikime nurodyta, kad jis neprieštarauja, jog jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pastatytas ir įregistruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) P. L. vardu (e. bylos 3 t., b. l. 145).
24. 2013 m. lapkričio 25 d. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, be kita ko, nurodyta, kad užbaigta gyvenamojo namo (vieno buto) II gr. nesudėtingo, naujos statybos statinio (duomenys neskelbtini) statyba, statytojas – P. L. (e. bylos 3 t., b. l. 306-307).
25. P. L. 2015 m. kovo 19 d. Sutikime, be kita ko, nurodyta, kad jis, pradėjęs Namo statybas S. S. priklausančiame Žemės sklype ir turėdamas S. S. 2013 m. balandžio 1 d. Sutikimą, sutinka, kad statybas užbaigtų, deklaraciją apie statybos užbaigimą užpildytų, visus reikiamus dokumentus parengtų ir pateiktų VĮ Registrų centrui A. B., taip pat sutinka, kad VĮ Registrų centras įregistruotų Namą A. B. vardu (e. bylos 3 t., b. l. 324).
26. P. L. ir A. B. 2015 m. kovo 19 d. Susitarimu P. L. įsipareigojo perleisti visas savo teises į neįregistruotą Namą A. B. (e. bylos 3 t., b. l. 325).
27. Trečiasis asmuo P. L. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad Namo nestatė, tačiau ketino jį pirkti – kai Namas jau buvo pastatytas. Buvo pasiūlytas variantas jį įsiregistruoti, pateikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą bei įsirengti pagal savo poreikius. Taigi, 2013 m. lapkričio 25 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties Nr. 1 keitimą atspindi susitarimą, pagal kurį jis turėjo Namą nupirkti, jei jis būtų įregistruotas. Tačiau VĮ Registrų centras 2013 m. lapkričio 26 d. atsisakė įregistruoti Namą, kadangi Žemės sklypui nebuvo suteiktas adresas. Iš VĮ Registrų centro 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo jis sužinojo, kad Žemės sklypui buvo pritaikytas areštas, dėl to Namą pirkti atsisakė. 2015 m. jam pradėjo skambinėti ieškovės sutuoktinis ar sugyventinis, gąsdino, kad 2013 metais jo pasirašyti dokumentai yra suklastoti, kad jis turės nemalonumų teisme, darbovietėje. Buvo pasiūlyta susitikti. Susitikimas paskirtas (duomenys neskelbtini), antstolių kontoroje. Antstolių kontoroje oficialiai apsirengęs vyras atnešė pasirašyti dokumentus, kurių turinio dėl streso jis nesuprato, tiesiog pasirašė, nes nenorėjo turėti problemų. Pažymėjo, kad neturėjo nei laiko, nei galimybės pasikonsultuoti dėl jam pakištų pasirašyti dokumentų. Jam buvo aiškinama, kad pateikti pasirašyti dokumentai tik skirti patvirtinti, kad jis neturės pretenzijų ieškovei dėl Namo, o su Žemės sklypo savininku bus tariamasi atskirai. Pažymėjo, kad 2015 m. kovo 19 d. Sutikimo ir Susitarimo nerengė, jų turinys jam buvo pateiktas, o parašas išgautas psichologiniu spaudimu.
28. Antstolio Dariaus Blizniko 2021 m. spalio 7 d. Turto pardavimo iš varžytynių akte Nr. S-21-35-36155 nurodyta, kad Žemės sklypas parduotas atsakovei (vykdomosios bylos Nr. 0035/19/00252) (e. bylos 1 t., b. l. 171).
29. Atsakovės nuosavybės teisė į Namą, kuris pastatytas Žemės sklype, Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2021 m. spalio 7 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu (e. bylos 3 t., b. l. 70-72).
30. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas patikslintą ieškinį, be kita ko, pažymėjo, kad atmeta kaip neįrodytus P. L. nurodytus argumentus, kad 2015 m. kovo 19 d. Sutikime ir Susitarime jo parašas buvo išgautas psichologiniu spaudimu.
Dėl ginčo esmės
31. Ieškovė nesutinka su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria trečiajam asmeniui P. L. buvo priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
32. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį.
33. Pagal CPK 93 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis); šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (3 dalis).
34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017; 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022).
35. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
36. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).
37. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl P. L. sudarytų 2015 m. kovo 19 d. sandorių kaip niekinių inter alia (be kita ko) apima šio asmens nesąžiningumo konstatavimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ar nesąžiningas, neteisėtai elgęsis asmuo, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlygimą.
38. Taigi, ieškovė nenurodo, kad trečiojo asmens P. L. procesinis elgesys buvo netinkamas bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021). Kita vertus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. Tai reiškia, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti tiek į šio ribojimo tikslą – atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių (reikalavimų) reiškimo teismuose, tiek į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas ribojimo proporcingumui įvertinti reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 35 punktą). Kasacinis teismas nuo įprastų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra nukrypęs bylose, susijusiose su ypatingų teisinių gėrių apsauga, pavyzdžiui, asmens garbės ir orumo gynimu, žemės paėmimu visuomenės poreikiams, žalos atlyginimu dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-684/2016; 2017 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017; 2023 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023; kt.).
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės – byla nėra susijusi su ypatingų teisinių gėrių apsauga. Trečiasis asmuo P. L. turėjo priešingą nei ieškovė interesą byloje – atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti, todėl turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
41. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 45 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį.
43. Trečiasis asmuo P. L. pateikė duomenis, kad patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
45. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
46. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles; ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės (CPK 321 straipsnio 2 dalis).
47. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad ieškovės paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad yra pateikti įrodymai, patvirtinantys trečiojo asmens P. L. patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, tenkinamas, tačiau priteistinos ne visos nurodytos bylinėjimosi išlaidos.
48. Pažymėtina, kad nors trečiojo asmens P. L. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte numatyto rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio (1 959,90 Eur x 1,3), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ginčo dalykas šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra procesinio pobūdžio, t. y. bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimas, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiajam asmeniui P. L. iš ieškovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, kaip už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (analogiškai kaip už atsiliepimą į atskirąjį skundą), t. y. 783,96 Eur (1 959,90 Eur x 0,4).
49. Ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra priimtas jos naudai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
apeliantės A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui P. L. (P. L.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės (apeliantės) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 783,96 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų ir 96 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rosita Patackienė