Baudžiamoji byla Nr. 1-710-898/2013

Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00389-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.;

1.1.8.1.; 1.2.29.1., 2.10.1

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro L. B. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis A. B. individualioje įmonėje vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas – Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, ir pateikta baudžiamosios bylos 1-710-898/2013 medžiaga,

n u s t a t ė:

J. B. 2012 m. kovo 22 d., 11.52 val., (duomenys neskelbtini), esančioje individualioje A. B. įmonėje, bendrininkaudamas su A. S., suklastojo tikrą dokumentą – automobilio „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, o būtent, jis atnešęs standartinį lietuvišką automobilio pirkimo-pardavimo sutarties blanką eilutėje „transporto priemonę pardavė“ įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent, A. S. kaip priemonę suklastoti dokumentą pateikus lietuvišką transporto priemonės registracijos liudijimą, kuriame nurodyti automobilio savininkės, jo motinos T. S. duomenys, jis pagal pateiktus dokumentus užpildė pirkimo-pardavimo sutarties blanką, įrašydamas automobilio savininkės – pardavėjos T. S. duomenis, o jo akivaizdoje A. S. pasirašius automobilio pardavėjos T. S. vardu, tokiu būdu nurodė klaidingą pardavėją, tai yra suklastojo dokumentą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tai yra 2012 m. kovo 22 d. 11.52 val., (duomenys neskelbtini), esančioje individualioje A. B. įmonėje, bendrininkaudamas su A. S. ir suklastojęs tikrą dokumentą – pirkimo-pardavimo sutartį, po ko, užpildydamas 2012 m. kovo 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. 282 eilutėje „Gavau“ įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent tai, kad už automobilio „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą 550 litų sumokėjo gavėjai T. S., o A. S. jo akivaizdoje pasirašius eilutėje „gavėjo parašas“ gavėjos T. S. vardu, tokiu būdu nurodė klaidingą gavėją, t. y. suklastojo tikrą dokumentą – kasos išlaidų orderį Nr. 282.

Apklaustas kaip įtariamasis J. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 metų kovo mėnesį, datos tiksliai pasakyti negali, jam dirbant tėvo individualioje įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo du vaikinai, kurie pasiūlė pirkti automobilį „Mazda 323“, valstybinių numerių neprisimena. Kiek prisimena, automobilį pardavinėjo A. S., kuris pateikė savo asmens dokumentą, automobilio dokumentus, tai yra transporto priemonės registracijos liudijimą, techninį taloną ir automobilio draudimą. Kiek A. S. buvo metų neatkreipė dėmesio, nes jis nepasirodė, kad būtų nepilnametis. Automobilio dokumentai buvo T. S. vardu, kaip suprato, kad jo mamos. Apžiūrėjęs automobilį pasiūlė 550 Lt, suma juos tenkino, tai jis įmonės patalpose užpildė automobilio pirkimo pardavimo sutartį dviem egzemplioriais, įrašydamas T. S., kaip pardavėją. Ant pirkimo pardavimo sutarties pasirašė abu, tai yra jis kaip pirkėjas, o A. S., kaip pardavėjas už T. S.. Vieną sutarties egzempliorių davė jam, o kitas liko įmonėje. Po to, tose pačiose patalpose jis užpildė kasos išlaidų orderį, nurodydamas, kad pinigų gavėjas yra T. S., po ko už T. S. ant šio orderio pasirašė A. S.. Tada išmokėjo už automobilį pinigus ir A. S. išėjo. (83-84 b. l.).

Nukentėjusioji T. S. apklausos metu parodė, kad 2012-03-14, su sūnumi jos automobiliu važiavo iš kaimo iki Šiaulių centrinio turgaus, kur prie Sukilėlių kalnelio paliko automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant pastebėjo, kad prietaisų skydelyje neveikia posūkio lemputė. Sūnus A. S. pasakė, kad su draugu sutvarkys automobilį. Pasitikėjo savo sūnumi ir paliko automobilio dokumentus ir vieną raktą. 2012-03-15 išvyko į Škotiją pas savo dukras, svečiuodamasi pas jas vis „Skype“ rašydavo žinutes kitai dukrai Žanetai, klausdama ar yra atvarytas jos automobilis. Ji vis atsakydavo, kad ne. Su A. S. neturėjo galimybės susisiekti. Iš Škotijos grįžo 2012-03-22. Su A. S. nesusitiko, nes jis gyvena pas buvusį vyrą, savo tėvą Šiauliuose. Po savaitės sūnus atvažiavo pas ją į kaimą. Ji iš karto paklausė, kur automobilis. Sūnus atsakė, kad pas draugą. Jo klausė, kada galės pasiimti, tačiau A. S. visaip išsisukinėjo, melavo, sakė, kad stovi pas draugą ir viskas. A. S. vėliau išvažiavo pas tėvą ir daugiau nebeatvažiavo. Po kiek laiko sūnus prisipažino, kad automobilį tiesiog pardavė ir jai parodė suglamžytą pirkimo – pardavimo sutartį. Ją ištiko šokas, bet jau nieko nebegalėjo padaryti. Pagal sutartį matė, kad jos automobilis buvo parduotas už 550 litų, tačiau ji negavo nė vieno lito (36-37;38-40;42-43 b. l.).

A. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, apklausų metu parodė, kad 2011 metų rugpjūčio mėnesį jo mama T. S. įsigijo automobilį  „MAZDA 323“, mėlynos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu jis nesinaudojo, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. 2012-03-14 kartu su mama minėtu automobiliu važiavo į Šiaulius pas seserį Ž. B.. Važiuojant mamai pasakė, kad automobiliui būtinas remontas ir, kad automobilio remonto darbus padės atlikti jo draugas. Mama sutiko, kad iki kol ji sugrįš iš Škotijos, jis suremontuos jos  automobilį. Apie automobilio pardavimą su mama nebuvo jokio pokalbio. Išvažiuodama mama jam paliko automobilio dokumentus. Pažadėjo minėtą automobilį suremontuoti, o suremontavus, automobilį palikti stovėti netoli sesers Ž. B. gyvenamojo namo, automobilių stovėjimo aikštelėje. Kadangi pinigų remontui neturėjo, tai tuo automobiliu iki 2012-03-22 leisdavo pavažiuoti savo draugui. Bevažinėjant automobilis dar labiau apgedo, todėl nepranešęs mamai ir su ja nepasitaręs, nutarė automobilį parduoti. Su draugu Eimantu mamos automobiliu nuvažiavo į Šiaulių mieste, Serbentų gatvėje, tikslaus adreso nežino, esančią įmonę. Įmonėje prie jų priėjo vaikinas, kuriam pasakė, kad nori parduoti automobilį. Vaikinas dar paklausė, ar automobilis nevogtas, pasakė, kad jis mamos. Vaikinas apžiūrėjęs automobilį pasiūlė 550 Lt, sutiko už tokią sumą parduoti mamos automobilį. Tada, vaikinas tose pačiose patalpose savo ranka, pagal jo pateiktą transporto priemonės registracijos liudijimą, surašė dvi transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis jo mamos T. S. vardu, iš kurių vieną sutarties egzempliorių padavė jam, kitas sutarties lapas liko įmonėje. Sutartys buvo surašytos 2012 m. kovo 22 d. data. Pasirašė sutartyje, kur buvo „Transporto priemonę pardavė“ savo mamos vardu. Taip pat, tas pats vaikinas užpildė kažkokį mokėjimo kvitą, kur buvo nurodyta, kad už automobilį sumoka 550 Lt, ant šio dokumento taip pat, kaip ir pardavėja taip ir pinigų gavėja buvo įrašyta jo mama ir ant šio dokumento jis taip pat pasirašė savo mamos vardu. Automobilį pardavė savo mamai nieko nežinant, pinigus išleido (55-57; 63-64 b. l.).

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiosios T. S. ir A. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, parodymų, J. B. kaltę, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, įrodo šie duomenys:

            2012-07-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad J. B. pateikė 2012-03-22 transporto priemonės „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (28-29 b. l.);

            2012-08-22 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad J. B. pateikė 2012-03-22 kasos išlaidų orderį Nr. 282 (30-31 b. l.);

            2012-08-24 dokumentų apžiūros protokolu, iš kurio matyti dokumentų apžiūra (32-35 b. l.);

            2013-02-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad A. S. atpažino J. B., kaip asmenį, kuris iš jo nupirko jo mamai priklausantį automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (65-67 b. l.).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko, jog J. B. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta. Kaltinamasis J. B. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neneigia. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad kaltinamasis J. B. 2012-03-22 suklastojo tikrą dokumentą – automobilio „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, joje kaip automobilio pardavėją nurodydamas T. S., nors minėtą automobilį pardavė A. S., be to, J. B. 2012-03-22 į kasos išlaidų orderį Nr. 282 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., kad pinigus už parduotą automobilį gavo T. S., nors realiai pinigai buvo išmokėti A. S.. Pagal nustatytas aplinkybes J. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, J. B., už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą siūlo skirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Kaltinamasis J. B. sutinka su prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo pailgi baudos sumokėjimo terminą iki 12 mėnesių (145 b. l.).

Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.  

Skirdamas bausmę J. B. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimų, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltininko asmenybę –teistas, teistumas neišnykęs (86, 101-102 b. l.), pareigūnų charakterizuojamas teigiamai (91 b. l.), baustas administracine tvarka (92-99 b. l.), dirbantis A. B. individualioje įmonėje (103 b. l.) bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. B. prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą.

J. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

J. B. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.

Kaltinamasis J. B., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                    Jurgita Kolyčienė